Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė) • Temos rodymas

Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas

Pagrindinis diskusijų puslapis » **Diskusijos - Politinė, ekonominė, kultūrinė, etninė, religinė padėtis Lietuvoje ir pasaulyje » Partijų veikla. Savivaldybių, Seimo, Europarlamento, Prezidento rinkimai - tvarka ir reikalavimai, prognozės, pasiūlymai, diskusijos

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Partinės politologijos pradžiamokslis

Puslapis 1 iš 1

[ 22 pranešimai(ų) ]

Spausdinti

Ankstesnė tema | Kita tema

Autorius

Žinutė

Puritonas

Pranešimo tema: Ar išgelbės dešiniuosius „dešinioji alternatyva“?

Parašytas: 08 Lap 2007 00:05

Užsiregistravo: 14 Lap 2006 22:44
Pranešimai: 502
Miestas: Kėdainiai

Ar išgelbės dešiniuosius „dešinioji alternatyva“?

2007-10-24 15:37

Artūras Račas | Alfa.lt

http://www.alfa.lt/straipsnis/154952

Citata:
"Jų pasiryžimas yra toks didelis, kad apima net ir galimybę vėl bendradarbiauti su triukšmingai iš partijos pasitraukusiu buvusiu premjeru Gediminu Vagnoriumi. Prisipažinsiu, patikėti tuo man būtų sunku, bet šią savaitę V.Savukyno laidoje per LTV 2 G.Vagnorius pareiškė, kad yra šiokių tokių projektų su konservatoriais, o šalia sėdėjusi Irena Degutienė to nepaneigė, o tik paslaptingai linksėjo galva."
Komentaras - vienoje valtyje su Vagnoriumi..?

Citata:
"P.Auštrevičius tikriausiai taip pat patektų į galimų lyderių sąrašą, tiesa, tik į kokį trečią ar ketvirtą dešimtuką. Dar kiek žemiau galėtų atsidurti G.Steponavičius ir jau Lietuvoje pamirštas liberalų mohikanas E.Gentvilas. Kodėl apie juos kalbu? Todėl, kad toje pačioje laidoje G.Steponavičius užsiminė, jog ir Liberalų sąjūdis kalbasi su konservatoriais".
Komentaras - dar ir su liberalais..? Kažin, atviros sienos, transnacionalinės korporacijos ir gėjų santuokos taipogi įeis į "Dešiniąją alternatyvą"?

Citata:
"Tikėtis šių partijų vienijimosi, žinoma, būtų sunku, bet plačioji koalicija rinkimams šiandien atrodo visai tikėtina."
Komentaras: kas trukdo koalicinį modelį rinktis tautininkams?

Citata:
"Mano apytiksliais skaičiavimais, konservatorių, krikščionių demokratų, Liberalų sąjūdžio ir dar tautininkų bei G.Vagnoriaus rėmėjų per minėtus rinkimus buvo 25–28 proc".
Komentaras: gerai, jog bent kartą ir tautininkus prisiminė...

Citata:
"Norint gauti tą stiprybės efektą reikia suvienyti visus, įskaitant ir A.Zuoko Liberalų ir centro sąjungą, visus Centro partijos, „Jaunosios Lietuvos“ likučius ir galbūt net A.Paulausko socialliberalus."
Komentaras: dar ir jaunalietuvius - podraug su prokuroriniais tvoručiais :) Kodėl pamiršta Darba parcija?

Citata:
"Bėda ta, kad tikriesiems dešiniųjų rinkėjams to sakyti nereikia, jie ir taip visa tai jau mintinai išmokę, o štai potencialiųjų „dešiniosios alternatyvos“ rėmėjų ir ypač tų, kurie galbūt pastaruoju metu numoję ranka nebėjo į rinkimus, visa tai „nebeveža“. „Dešiniajai alternatyvai“, jei ji nori laimėti ir pagaliau išlįsti iš apkasų, reikia naujos idėjos. Tokios, kuri patrauktų, tokios, kuria patikėtų."
Komentaras: Būtent. Štai uždavinys tautiniam frontui.

_________________
Kosmopolitas nėra tas žmogus, kuriam vienodai rūpi visi.
Kosmopolitas - tai tas, kuriam vienodai į visus nusispjaut.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 08 Lap 2007 23:29

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

Niekas taip dorai ir nepaaiškina, kokiu būdu nustatomas tas paslaptingasis "dešinumas".

Manau, kad greit ir Kirkilas bus paskelbtas dešiniuoju, jei tik to prireiks tam tikriems ideologams.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 10 Lap 2007 20:16

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

Andrius Kubilius, Kęstutis Škiudas: Konservatyvioji politika Lietuvoje

Šaltinis - http://www.bernardinai.lt/index.php?url=articles/49119

2006-06-07

Bandant aptarti lietuviškojo konservatizmo šiuolaikinės istorijos vingius, labai svarbu išsiaiškinti, kaip suprantame konservatyviosios ideologijos ypatumus bei tai, kaip turėtume vertinti pastarųjų šešiolikos metų mūsų istoriją, žvelgdami į savo patirtį per konservatyvius akinius.

Šiek tiek teorijos

Reikia atsiminti, kad konservatyvioji ﬁlosoﬁja nuo radikaliųjų liberaliosios bei socialdemokratinės ﬁlosoﬁjų XVIII a. pabaigoje atsiskyrė iš esmės dėl nuo klasikos laikų egzistuojančio skirtingo požiūrio į žmogų.

Konservatoriai laikosi tradicinio krikščioniškojo požiūrio ir tiki, kad žmogus yra silpnas (pažeistas nuodėmės ir lengvai pasiduodantis pagundoms) ir tuo pat metu kupinas galingų aistrų bei gaivalų, todėl negali būti paliktas savaiminei saviraiškai, be bendruomenės suformuluotų doros ir elgesio taisyklių. Žmogus yra visuomeninis padaras, sutvertas gyventi bendruomenėje pagal jos ilgaamžę, gyvenimo patirties patikrintą ir todėl išmintingą tradiciją. Konservatyvioji etika remiasi bibline dorovės samprata (Dešimt Dievo įsakymų: elkis su kitais taip, kaip norėtum, kad būtų elgiamasi su tavimi). Žmogaus prigimtis nesikeičia, jo „laimės troškimas yra vis tas pats“, todėl tradicinė dorovė yra patikimas pagrindas žmonių tarpusavio santykiams tvarkyti visais laikais.

Vienas iš pagrindinių konservatyviosios minties skirtumų nuo kitų ideologijų – socializmo ir liberalizmo – yra išskirtinis konservatorių dėmesys bendruomenei. Kaip rašo savo knygelėje R.A.Nisbetas /„Konservatizmas“, 1993/: „Visose speciﬁnėse konservatyviojo tikėjimo sferose (...) nuolatinė prielaida yra iš istorijos ir socialinės raidos kylanti visos tarpinės tautos struktūros teisė atlaikyti individualizmo ir nacionalizmo antplūdį“.

Liberalų iškeliama asmens laisvė remiasi supratimu, kad žmogus yra gimęs laisvei, kad iš prigimties jis yra geras, jį sugadina tik bloga visuomenė. Liberalioji etika remiasi supratimu, kad niekas negali trukdyti asmenybės saviraiškai, kol ji netrukdo kitų asmenų laisvei (nedaryk kitam to, ko nenorėtum iš kito patirti pats). Liberalams nuo pat Prancūzijos revoliucijos laikų atrodė, kad asmenį pirmiausia reikia išvaduoti nuo įvairių jo prigimtiniam gerumui išsiskleisti trukdančių prietarų ir varžtų, kurie slypi bendruomenės, gildijos, šeimos, religijos tradicijose, ir tada žmogus taps laisvas: laisvas elgtis kaip nori ir priimti sprendimus, remdamasis tik savo asmeniniais norais ir savo asmenine išmintimi. Konservatoriams atrodė, kad tokiu atveju žmogus taps vienišas ir beveidis valstybės vergas ir sraigtelis, išvaduotas nuo bet kokių moralės įstatymų. Konservatoriai per pastaruosius kelis šimtus metų su nerimu stebėjo, kaip industrializacija, modernizacija, biurokratizacija negailestingai daužė bendruomenę bei jos tradiciją ir į tą vietą veržėsi beveidė, abstrakti ir visagalė valstybės mašina.

„Sąjūdžio“ Lietuva

Sovietinė totalitarinė valstybė ir jos režimas Lietuvoje, kaip ir bet kuris kitas totalitarinis režimas, sugriovė natūraliąją tvarką Lietuvoje, jis buvo aiškiai priešiškas konservatyviosioms vertybėms ir konservatyviosioms visuomenės institucijoms, visų pirma įvairioms bendruomenėms. Pirmasis Stalino represijų taikinys ir buvo bendruomenių ar asociacijų lyderiai, nes totalitarinis režimas negali leisti, kad valstybė būtų priversta dalintis žmonių lojalumu su kokiomis nors bendruomenėmis. Totalitarinė valdžia gerai žinojo, kad jai bus kur kas lengviau primesti savo valią ne gyvybingų bendruomenių visuomenei, o vienišųjų miniai, tarpusavyje nesusaistytai jokiais tarpusavio ryšiais. Pašalinus okupacinį režimą, šie žmonių tarpusavio santykiai negali atgimti per vieną dieną. Jie negali atgimti remiantis vien tik asmens laisvės, demokratijos ar rinkos ekonomikos idėjomis.

Kai kalbame apie Sąjūdį ir visas jo sukeltas revoliucines permainas, ne vienam kyla klausimas – ar galime tokias permainas vadinti konservatyviomis. Visuomenėje gyvuoja įsitikinimas, kad konservatoriai yra permainų priešininkai. „Jeigu gali nekeisti, privalai nekeisti“, – nuo viduramžių kartojama britų konservatorių išmintis daug kam atrodo kaip pagrindinis ir vienintelis galimas konservatyviosios ideologijos apibrėžimas.

Tačiau tai tinka tik natūraliai, be okupacijų ar invazijų besiplėtojančioms bendruomenėms. Jeigu manytume, kad bet kokie spartesni pakitimai žalingi bet kokiomis aplinkybėmis, tai Sąjūdžio metais tikrais „konservatoriais“ turėjo būti laikomi M. Burokevičius ir J. Jarmalavičius, iš dalies A.Brazauskas ir visa senoji nomenklatūra, tai yra visi tie, kurie bandė „konservuoti“ sovietinį režimą, bet ne V. Landsbergis ir visas Sąjūdis, reikalavę, siekę ir įgyvendinę tautinio išsivadavimo revoliuciją su visomis po to vykusiomis revoliucinėmis permainomis.

Konservatyviosios ideologijos negalima apibrėžti vien tik kaip ideologijos, besipriešinančios permainoms. Konservatoriai bijo ir vengia permainų, kurios griauna nusistovėjusią natūralią tvarką, todėl konservatizmo pradininkas E.Burke‘as peikė R.Rousseau ir visą Prancūzijos revoliuciją, kaip griaunančią tokią natūralią tvarką, tačiau konservatoriai yra radikalūs revoliucionieriai, kai reikia atkurti sąlygas, kuriomis natūrali tvarka kažkada egzistavo ir toliau gali egzistuoti.

Plataus tautos palaikymo sulaukęs Sąjūdis buvo ne tik išsivadavimo judėjimas, bet ir grįžimą prie natūraliosios tvarkos skatinusi jėga. Dauguma į jį įsitraukusių žmonių kaip tik ir tikėjosi, kad nepriklausomybę atkūrusi Lietuva ne tik sukurs vakarietišką gerovę, bet ir atkurs sovietinės valdžios sugriautą, morale paremtą tvarką ir teisingumą.

Tuo jis neabejotinai reiškėsi kaip konservatyvusis judėjimas.

Sąjūdžio projekto konservatyvumą labai aiškiai pabrėžė ir to tarpsnio svarbiausias juridinis terminas – Restitucija.

Laisvė sugrįžo per Nepriklausomybės restituciją, per 1938 metų Konstitucijos restituciją, per nuosavybės restituciją.

Iki šiol nerealizuota lieka visuomenės tarpusavio santykių, bendruomeniškumo restitucija. Kaip sakė G. Schopﬂin‘as, tai gali užtrukti pakankamai ilgai ir kartais gali pasirodyti, kad pokomunizmas tampa permanentiniu reiškiniu. Tačiau grįžimas prie bendruomeniškumo vis tiek bus restitucija, o restitucija yra akivaizdžiai konservatyvus terminas ir veiksmas.

Be abejo, reikia pripažinti, kad Sąjūdis užsiėmė ne vien tik romantine praeities restitucija. Nepriklausomybės restitucija, atsisveikinimas su okupacija vyko XX a. pabaigoje, ir todėl visiems buvo aišku, kad, išsivaduodami restitucijos būdu iš Sovietų Sąjungos, mes revoliucingai sparčiai kursime tai, kas šiuo metu yra Vakaruose. Nes per restituciją mes grįžtame į Vakarus, kuriems priklausėme iki okupacijos. Tačiau kol mes buvome okupuoti, Vakarai smarkiai pasikeitė, todėl ir mūsų restituciją turi lydėti ypač sparčios permainos.

XX amžiaus pabaigos Vakaruose /Europoje/ konservatyvioji doktrina perėmė daug liberalizmo elementų; ekonominėje plotmėje skirtumų tarp liberalizmo ir konservatizmo jau nuo seno sunku atrasti, o Tony Blairo paskelbta „Trečiojo kelio“ socialdemokratija taip pat labai ryškiai konservatyvėjo. Tokios europinės tendencijos turėjo įtakos ir politiniams procesams Lietuvoje, o Lietuvos politinių partijų europėjimas buvo viena iš priežasčių, kodėl Lietuva taip sėkmingai važiavo dar Sąjūdžio paklotais konservatyviaisiais Lietuvos bėgiais, nepaisant to, kad valdžioje dažniau būdavo posovietinės nomenklatūros atstovai, o ne konservatoriai.

Sąjūdis tiesė bėgius, remdamasis keturiomis pagrindinėmis idėjomis, kurios vėliau, ir po Sąjūdžio, buvo nuosekliai įgyvendinamos. Tos idėjos – tai Nepriklausomybė, valstybingumo užtikrinimas per integraciją į NATO ir ES, demokratija ir žmogaus teisės, privati nuosavybė ir ja pagrįstas ūkis.

Pirmosios dvi idėjos, – nepriklausomos valstybės ir nepriklausomos tautos idėjos, – buvo pačios ryškiausios šių penkiolikos metų idėjos. Restitucija ir integracija buvo suprantamos kaip esminiai šios idėjos realizavimo keliai, tarpusavyje labai glaudžiai susiję. Kaip ir visame Vakarų pasaulyje – stipri ir saugi valstybė, klestinti tauta ir nacija yra ryškūs konservatyviosios minties fundamentai. Šaknų ir įkvėpimo ieškojimas prieškario Lietuvoje ar pokario partizanų bei išeivių kovose buvo stipriausia konservatyviojo tautiškumo deklaracija. Lietuviškas antikomunizmas, istoriškai pagrįsta rusofobija, ryškus proamerikanizmas, siekis tapti NATO nariais buvo užkoduoti Sąjūdžio veikloje nuo pat pradžių, suartino Sąjūdį su XX a. žymiausių Vakarų konservatorių: W.Churchillio, M.Thatcher, R.Reagano žodžiais ir veiksmais.

Trečioji idėja – demokratija. Ji žmonių neuždegė, bet visiems buvo aišku, kad kursime tai, kas yra Vakaruose, kur mes taip pat turime sugrįžti. Bet kartu tai jau buvo daugiau nei tradicijos restitucija ar tęstinumas, – tai buvo prisijungimas prie Vakaruose įgyvendintos politinės liberaliosios tradicijos, kuri, kaip ilgalaikė tradicija, jau buvo įgijusi ir pagarbaus konservatyvumo.

Ketvirtoji idėja – nuosavybės restitucija, per ją buvo įgyvendinamas tęstinumas su tarpukario Lietuva. Privačios nuosavybės atkūrimas reiškė, kad ekonomika Lietuvoje remsis privačia nuosavybe, o tai savo ruožtu reiškė ir laisvosios rinkos kūrimą, ir valstybinės nuosavybės suprivatinimą. Privati nuosavybė, kaip visuomenės įvairovės ir natūralios hierarchijos pamatas, yra viena iš svarbiausiųjų konservatyviųjų vertybių. Be abejo, laisvoji rinka reiškė daugiau nei vien tik nuosavybės restituciją. Čia vėl stebime ne tiek restituciją, kiek šiuolaikinės Vakarų politinės idėjos perėmimą, kuri XX a. pabaigoje jau buvo tapusi tradicinė, taigi kartu ir konservatyvi.

Taigi nepriklausomoje Lietuvoje kurta liberalioji demokratija ir tam tikra prasme rinkos ūkis buvo labiausiai nutolę nuo restitucinio konservatizmo, tai buvo veikiau naujos ir daugiau liberalios Lietuvos kūrimo dalys, net jei Vakarų Europoje jos jau buvo įaugusios į konservatyviąją tradiciją. Modernaus vakarietiškojo liberalizmo dogmų ir konservatyviosios restitucijos susikirtimas buvo vienas iš didžiausių išbandymų, tekusių jaunai nepriklausomos valstybės visuomenei.

Po Antrojo pasaulinio karo demokratijos samprata Vakaruose tapo neatsiejama nuo liberaliosios žmogaus teisių doktrinos ir daugeliu atveju susitapatino su moraliniu reliatyvizmu. Tuo tarpu Sąjūdis, būdamas visuomeninis judėjimas, demokratiją labiau siejo su bendruomeniškumą iškeliančiomis vertybėmis – pilietiškumu, pasitikėjimu, atsakomybe. Galima tik apgailestauti, kad, būdamas labai konservatyvus bendruomeniškų vertybių teigėjas, Sąjūdis iš politinės veiklos pasitraukė, nepalikęs jokios bendruomeniškumo plėtros tradicijos. Todėl su nepriklausomybe į visuomenės gyvenimą įsiveržęs liberalusis moralinis reliatyvizmas susidūrė su menku pasipriešinimu: senąją moralinę tradiciją sovietmetis buvo gerokai apnaikinęs, Bažnyčia ar bendruomenė moraliniais autoritetais būti nebeįstengė. Galbūt dėl to pasitenkinimas laisve greitai pavirto nuogąstavimu ir nusivylimu, matant, kur gali nuvesti laisvės be ribų ir be atsakomybės įsigalėjimas.

Taip pat ir rinkos supratimas, kokio mes siekėme, net Vakaruose nusistovėjo per ilgą laiką, jo atsiradimas ir ten buvo skausmingas, tai ir Vakaruose buvo palyginti jaunas reiškinys. Galbūt todėl ir nuosavybės grąžinimas nebuvo visiškai nuoseklus. Nusavintoje žemėje buvo steigiami valstiečių ūkiai, po du-tris hektarus nuosavybės teise gavo visi kaime gyvenantys žmonės, užstatytos žemės grąžinimo sunkumai, žemės perkėlimas ir su tuo susijusi valdininkų savivalė ir korupcija – visa tai buvo vykdoma jau ne itin laikantis nuoseklios nuosavybės grąžinimo nuostatos.

Sąjūdyje dalyvavę žmonės nebuvo pasirengę tokiems staigiems pokyčiams liberalizmo kryptimi. Žmonės tikėjosi kur kas reikšmingesnio ir veiksmingesnio valstybės dalyvavimo tiek ūkio reikaluose, tiek palaikant bei įtvirtinant moralę. Išties reikėtų sutikti, kad rinkos kūrimo metu vyravęs „laukinis kapitalizmas“, valstybės nesugebėjimas valdyti daugelio privatizavimo reiškinių, korupcija, neteisingumas vargu ar gali būti tapatinami su konservatyviąja pasaulėžiūra bei konservatoriams būdingu veikimu.

Taigi galima drąsiai teigti, kad nuo pat pradžių Sąjūdžio nutiesti bėgiai buvo iš esmės konservatyvūs. Konservatyvūs, nors ir nešantys revoliucines permainas į posovietinės Lietuvos gyvenimą. Tačiau nuo pat Sąjūdžio laikų bėgių trajektoriją brėžė tiek restitucija, tiek ir integracija į Vakarus, todėl tikrojo tautiškumo restitucija susipynė su integracijos atnešamomis globaliomis įtakomis Lietuvos gyvenimui, o sugriautai visuomenės struktūrai dažnai būdavo sunku nubrėžti konservatyvias, visuomenei priimtinas laisvės ribas. Todėl ilgainiui konservatyviųjų idėjų sklaidą ėmė stiprinti ir negatyvi reakcija į „laisvės be ribų“ grimasas: šeimos instituto irimą, moralinio reliatyvizmo stiprėjimą, nusikalstamumo augimą.

Tėvynės sąjunga

Tėvynės Sąjunga įsikūrė 1993 metais kaip rinkimus pralaimėjusio Sąjūdžio politinė įpėdinė. Nors nuo pat pradžių į pavadinimą buvo įrašyti ir žodžiai – Lietuvos konservatoriai, tuo metu tai buvo daugiau kaip naujos politinės jėgos modernumo ir asociacijos su Europos dešiniaisiais ženklas nei realus partijos narių susivokimas, kad naujoji politinė jėga yra pasiryžusi ginti konservatyviosios politinės ideologijos vertybes. Tuo metu kiti rūpesčiai, – valstybės stiprinimo darbai, naujos „senosios“ valdžios laikymas Sąjūdžio apibrėžtuose veiklos rėmuose atrodė svarbesni nei gilinimasis į konservatyvios ideologijos subtilybes.

To meto Tėvynės sąjungos veikloje galima įžvelgti ne tik Sąjūdžio įpėdinės bruožų, bet ir ikikarinės Tautininkų sąjungos restitucijos požymių. Nors pati Tėvynės sąjunga niekada į tokią nišą nepretendavo ir net – galbūt pasąmoningai – vengė asociacijų su A.Smetonos režimu.

1994–1995 m. Tėvynės sąjungoje prasidėjo gilesnės diskusijos apie šiuolaikinės konservatyviosios ideologijos genezę, prasmę ir pagrindines vertybes. Įvairios TS narių parengtos publikacijos, diskusijų klubai labai greitai pradėjo užpildyti natūraliai susiformavusią gilesnio pažinimo paklausą. 1995 metais Tėvynės sąjunga dalyvavo ir laimėjo vietinius savivaldos rinkimus, pirmą kartą labai ryškiai akcentuodama bendruomenės, kaip vienos svarbiausių konservatyvios ideologijos nuostatų, svarbą.

Galima tik apgailestauti, kad 1996 m. Vyriausybės vairą perėmus konservatoriams, nebuvo pasiūlytas ir įgyvendintas joks bendruomeniškumą ugdantis projektas. Ypač pažymėtina, kad jau 1996 m. Seimo rinkimų programa nebenumatė 1995 metais pradėtos bendruomeniškumo plėtros politikos, tad nėra ko stebėtis, kad dauguma sumanymų taip ir liko neįgyvendinti, o tie, kurie buvo pradėti – tokie, kaip „Stabdyk nusikalstamumą“, „Saugi kaimynystė“, kaimo bendruomenių seniūnų rinkimai ir t.t. – tyliai sunyko.

Po 2000 metų vis labiau aiškėjant, kad didieji Sąjūdžio tikslai: valstybingumo įtvirtinimas, integracijos į Vakarų struktūras bei rinkos ekonomika – netrukus gali būti pasiekti, Tėvynės sąjunga vis daugiau pastangų skyrė naujų ilgalaikių perspektyvų, paremtų klasikinėmis ir naujųjų laikų konservatyviosiomis idėjomis, paieškoms. Taip Tėvynės sąjungos politinėse programose vis dažniau atsirasdavo nuorodų į M.Thatcher, R.Reagano, šiandieninių Amerikos neokonservatorių mintis ir darbus.

Tokiu būdu 2003 metais gimė programinių įžvalgų knyga „Dešinioji alternatyva. Sėkmės Lietuva“, kurioje buvo pabandyta sistemingai, remiantis šiuolaikine konservatyviąja mintimi, peržvelgti svarbiausias šių dienų Lietuvos problemas ir rasti ilgalaikius jų sprendimo būdus. Buvo nubrėžtos trys svarbiausios konservatyviosios politikos ilgalaikio projekto kryptys naujajame Lietuvos raidos etape – šalia tradicinio rūpesčio stipria valstybe ir stipria ekonomika pabrėžtas susirūpinimas stipria visuomene. Todėl į konservatorių politinį žodyną įsiveržė tokie terminai kaip „šeimos vertybės, elgesio skurdas, socialinis kapitalas, visuomenės moralinės vertybės“, kurie iki tol nors ir būdavo vartojami, bet dažniausiai tik paraštėse, o ginant šias vertybes, stokodavo aiškių politinio veikimo principų įvardijimo.

Buvo suvokta, kad tik tokiu keliu einant galima sugrąžinti valstybei būtiną stiprios valstybės autoritetą, kaip priemonę atkurti žmonių pasitikėjimą valstybe. Ekonomikos reikaluose tradicinė nuo Sąjūdžio laikų proreformatoriška nuostata, kuri buvo būtina kuriant rinkos ekonomiką, peraugo į dinamiškos, čempioniškai sėkmingos žinių ekonomikos ambiciją.

Taigi Tėvynės sąjunga, būdama konservatyviojo Lietuvos projekto variklis, keitėsi kartu su sparčiai besikeičiančiu Lietuvos gyvenimu. Šalia „kietųjų“ konservatyviųjų vertybių – valstybės, tautos, saugumo, kurios iš pradžių užėmė didžiąją TS politinių idėjų erdvės dalį, ilgainiui vis daugiau vietos ėmė užimti tokios vertybės, kurias galime vadinti „minkštosiomis“ – šeima, bendruomenė, moralinės vertybės, švietimas. Šiais laikais Vakaruose konservatoriai atpažįstami būtent pagal šias „minkštąsias“ vertybes, nes dėmesys joms juos skiria nuo liberalų ar socialdemokratų, todėl galime teigti, kad ir Lietuvoje konservatyvusis projektas palaipsniui iš nacionalinio išsivadavimo judėjimui būdingo revoliucinio – „kietojo“ konservatyvumo dominavimo, rūpinantis valstybingumo reikalais, pradėjo transformuotis į projektą, kuriame reikšmingą vietą užima ir vakarietiškasis – „minkštasis“ konservatyvumas.

Apie vertybes

Konservatoriai tradiciškai teigia, ir mes tai kartojame Lietuvoje, kad svarbiausios visuomenės institucijos – galime jas vadinti visuomenės socialinėmis institucijomis, kurios padeda žmogui išsiugdyti nepolitines dorybes – yra šeima ir bendruomenė, tarp jų – bažnytinė. Svarbu yra ir švietimas bei kultūra, tačiau šiuo metu labiausiai nukentėjusios ir labiausiai reikalaujančios valstybės dėmesio yra šeima ir bendruomenė.

Valstybės socialinė politika gali arba skatinti moralės, šeimų ir bendruomenių stiprėjimą, arba atvirkščiai – jas griauti ir naikinti. Ir šiuo atžvilgiu valstybės socialinė politika įgyja ypatingos svarbos – jeigu ji yra neišmintinga, ji savo pašalpų pagundomis griauna šeimą, jeigu ji išmintinga – gali stiprinti šeimą ir bendruomenę ir jas išnaudoti, kad pasiektų savo tikslą – didintų žmonių ekonominę gerovę, kartu stiprindama ir moralinę visuomenės dimensiją, kurią ir kuria stipri šeima bei stipri bendruomenė. Taigi socialinė kryptis yra svarbi ne tik tradicine, bet ir politikos bei moralės ryšio atstatymo prasme.

Mūsų giliausiu įsitikinimu, kurį nuolat kartojame, moralė yra ne individualus pasirinkimas, o per šimtmečius krikščioniškoje visuomenėje susiformavę žmogaus buvimo žmogumi kriterijai. Visuomenės tvarka remiasi į visuomenės moralės pamatą, kuris yra tradicijos ir religinio tikėjimo saugomas bendruomenėje ar šeimoje ir tokiu būdu perduodamas iš kartos į kartą. Todėl visuomenė turi teisę ir pareigą tokias vertybes ginti, nes tai yra visuomenės tvarkos gynimas. Kuo daugiau visuomenėje yra moralinės tradicijos, tuo mažiau reikia policijos ir kalėjimų.

Todėl žmogaus charakterio formavimasis šeimoje ar platesnėje bendruomenėje yra pats svarbiausias dalykas, mums siekiant gyventi taikingoje bendruomenėje, apsaugotoje nuo skurdo ir nusikaltimų. Todėl ir teigiame, kad konservatyvioji socialinės politikos doktrina pirmiausia yra moralės politikos doktrina.

Galima drąsiai teigti, kad tokio uždavinio – atstatyti politikos ir moralės ryšį – sau nekelia nei socialdemokratinė, nei liberalioji socialinė politika. Tai ir yra esminis šių dienų konservatizmo, o kartu ir Dešiniosios alternatyvos socialinės doktrinos skiriamasis bruožas. Labai taikliai šią mintį išreiškia Alvydas Jokubaitis knygos „Liberalizmo tapatumo problemos“ įžangoje:

„Dorybėms pasitraukus iš piliečių privataus gyvenimo, tai anksčiau ar vėliau atsiliepia politinių institucijų funkcionavimui ir viešojo gyvenimo kokybei. Valdžia negali kištis į piliečių privatų gyvenimą, tačiau tai nereiškia, kad visuomenė turi likti abejinga nepolitinėms bendrojo gėrio formoms. Kultūringų žmonių visuomenei neužtenka vien pagarbos žmogaus teisėms. Jai reikia ir daugybės kitų nepolitinių dorybių – gerumo, artimo meilės, savitvardos, gailestingumo, kuklumo, stropumo, atlaidumo, garbingumo ir atsakomybės už savo poelgius. Nė vienas iš šių dalykų neatsiranda savaime. Moralinių savybių ugdymas yra atskiras didelis bet kurios visuomenės uždavinys“.

Taigi žvelgiant į ateitį, tolesnis konservatyvusis Lietuvos planas yra pirmiausia susijęs su visuomenės santykių restitucija. Nepriklausomybės restituciją, nuosavybės restituciją turi lydėti bendruomeniškumo ir asociatyvumo restitucija. Pastaroji vėluoja ir, ko gero, yra kur kas sunkiau įgyvendinama nei pirmosios dvi. Politinė Nepriklausomybės restitucija buvo politinio Sąjūdžio veiklos pasekmė. Visuomenės santykių restitucija, socialinė – kultūrinė visuomenės santykių restitucija taip pat reikalauja savo Sąjūdžio, speciﬁnio kultūrinio Sąjūdžio. Konservatyvioji mintis šiandienėje Lietuvoje ir turi imtis misijos tokį kultūrinį Sąjūdį burti.

„Akiračiai“

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 10 Lap 2007 20:34

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

Kaip gražiai kalba "konservatoriai":

Plataus tautos palaikymo sulaukęs Sąjūdis buvo ne tik išsivadavimo judėjimas, bet ir grįžimą prie natūraliosios tvarkos skatinusi jėga. Dauguma į jį įsitraukusių žmonių kaip tik ir tikėjosi, kad nepriklausomybę atkūrusi Lietuva ne tik sukurs vakarietišką gerovę, bet ir atkurs sovietinės valdžios sugriautą, morale paremtą tvarką ir teisingumą.

Tuo jis neabejotinai reiškėsi kaip konservatyvusis judėjimas.

Sąjūdžio projekto konservatyvumą labai aiškiai pabrėžė ir to tarpsnio svarbiausias juridinis terminas – Restitucija.

Laisvė sugrįžo per Nepriklausomybės restituciją, per 1938 metų Konstitucijos restituciją, per nuosavybės restituciją.

************************************************************************

O juk visa tai akivaizdus melas:

- 1938 metų Konstituciją atkūrė vos kelioms minutėms, kad tuoj pat jją panaikintų (beje, absoliučiai neteisėtai, nes sovietmečiu, esant Lietuvoje okupacinei SSSR armijai, ne Lietuvos piliečių rinkta Lietuvos TSR Aukščiausioji Taryba tokių teisių iš Tautos negavo).

- nuosavybės restitucija niekada nebuvo paskelbta - kiekviename įstatyme (pradedant nuo pirmojo) labai aiškiai pasakyta, jog vykdoma ne nuosavybės restitucija, o "nuosavybės teisių atkūrimas", be to ribotas.

- morale paremta tvarka ir teisingumas - argi praėję 17 metų turi ką nors bendrą su šiais žodžiais?

Teisingumas ir moralė buvo paminti jau pirmąją dieną paskelbus Lietuvos valstybės nepriklausomybės atkūrimą - priėmus ir tuoj pat panaikinus 1938 metų Konstituciją.

Visi už tai balsavę deputatai ypač bijojo, jog žmonės pareikalaus tuoj pat ir besąlygiškai grąžinti iš jų atimtą turtą. Paskaitykite AT stenogramose (beje, jau "pavalytose"), ką sakė įvairūs "tautos atstovai" diskusijose apie 1938 metų Konstitucijos grąžinimą nors ir kelioms minutėms.

Juk iš tikrųjų netgi toms kelioms minutėms buvo grąžinta ne visa Konstitucija, o tik kai kurie jos "gabalai" - išmesta buvo viskas, kas lietė valstybės valdymo tvarką, nuosavybės santykius ir kiti ypač svarbūs klausimai.

Šis teisinis nihilizmas sudaro labai geras teisines prielaidas, susidarius tinkamoms aplinkybėms, naujai išrinktam tautiniam-patriotiniam Lietuvos valstybės Seimui panaikinti sovietmečio okupacijos padarinius įteisinusią 1992 metų Konstituciją ir paskelbti realų 1938 metų Konstitucijos sugrąžinimą su visomis juridinėmis pasekmėmis.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Marius Kundrotas. Lietuviško pasirinkimo svarba

Parašytas: 09 Geg 2008 18:38

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

Marius Kundrotas. Lietuviško pasirinkimo svarba

Šaltinis - http://www.patriotai.lt/?q=node/179#comments

Apsisprendimui skirta erdvė vis mažėja. Šiemet gresia labiausiai susivienodinusi valdžia nuo pat komunistų vienvaldystės laikų. Seimo rinkimų prognozėse aiškiai vyrauja trys lyderiai – konservatoriai, „paksininkai“, socialdemokratai. Šių jėgų vardus palikime sąlyginiais, jiems reiktų aibės atskirų apžvalgų. Pasižiūrėkime, ką mums tai pranašauja.

Socialdemokratai gali sudaryti koaliciją tiek su „paksininkais“, tiek su konservatoriais. Labiau tikėtinas pastarasis variantas. „Tvarkos ir teisingumo“ partija vargiai norės atsisakyti prisiimto „kovotojų prieš sistemą“ įvaizdžio, o Tėvynės sąjunga su LSDP – vadinamąja Socialdemokratų partija, šiaip ar taip, jau turi bendros veiklos patirtį.

Valstiečiams liaudininkams ir Darbo partijai šviečiasi vos po kelis mandatus, kurie, priklausomai nuo porinkiminės konjunktūros, gali išsidėlioti tiek pozicijoje, tiek opozicijoje. Susiskaidžiusiems liberalams rinkimų barjero peržengimu jau net nekvepia, o Pilietinės demokratijos partijos faktiškai nebėra. Ilgai rengtas pseudoamerikietiškas parlamento modelis keičiasi pseudobritišku modeliu: dvi pagrindinės partijos ir viena pašonėje.

Konservatoriams sudarius valdančiąją koaliciją su socialdemokratais, jų pozicijos galutinai „išsiplaus“. Šis procesas – jau niekam ne paslaptis. Socialdemokratai daugeliu klausimų pasirodė liberalesni už pačius kraštutinius liberalus. LSDP vardą ir struktūrą perėmus sovietinei komunistinei nomenklatūrai, programiniai principai iš pat pradžių išsitrynė. Valdžios konjunktūros adeptai visada galėjo būti bet kuo, priklausomai nuo vyraujančių tendencijų. Šiandien jie skelbiasi niekuomet nebuvę tikrais komunistais. Greičiausiai tai tiesa. Užtai dabar šios klikos atstovams taip sunku tapti tikrais socialdemokratais. Konservatoriai daugeliu požiūrių pasirodė kur kas grynesni, tačiau vos tiktai išryškėjus jų politiniam identitetui, viskas vėl paversta niekais.

Prasidėjusi skirtingų srovių konsolidacija drauge sąlygojo jų niveliaciją. Konservatoriai užsimojo sujungti visą centro dešinę, dorai net neįsigilinę, ką tai reiškia – nuo tautininkų ir krikščionių demokratų iki liberalų. Dar daugiau, čia pat šmėsčioja Džordžo Sorošo ir Laisvosios rinkos instituto šešėliai. Socialdemokratai, savo ruožtu, realiai pretenduoja sutelkti visą centro kairę, prisijungdami valstiečius liaudininkus, Naująją sąjungą, Darbo partiją. Daugumą „pilietininkų“ jau prisijungė, prieš tai sukiršinę juos tarpusavyje. Darsyk sužlugdyta potenciali politinė iniciatyva, užtai sustiprėjo nomenklatūrinis klanas. Apie kokį programinį tapatumą galima kalbėti tokioje sumaištyje – jau kitas klausimas.

Šiame kontekste pasigendame vienintelio reiškinio – lietuviškos tautinės jėgos. Jos jau nelieka. Kas atstovaus lietuviams Vilniaus krašte, etninėse žemėse, Europos Sąjungoje?

Migracijos klausimais nė viena parlamentinė partija neišdrįso pateikti konkrečios sprendimų strategijos – jos vietoje, kviečiama šalį darsyk okupuoti svetimšaliams atėjūnams, o lietuviams siūloma išsisklaidyti globalioje erdvėje. Europos Sąjungos pagrindu steigiama nauja imperinė supervalstybė, reglamentuojanti vis daugiau privataus ir viešojo gyvenimo sričių – ją sveikina visos parlamentinės frakcijos. Nei „paksininkai“, nei konservatoriai, o juo labiau – socialdemokratai nepasipriešino viršvalstybinės Europos Konstitucijos priėmimui, teisiškai įtvirtinančiam Lietuvos suvereniteto praradimą. Šeimos klausimais ligšiol gana principingai reiškėsi konservatoriai, valstiečiai liaudininkai, „pilietininkai“, tačiau kas liks iš jų pozicijų, susitapatinus su socialdemokratais?

2007 metų spalio 18 dieną Lietuvių tautininkų sąjungos atkūrėjo, žygeivių sąjūdžio veterano Rimanto Matulio iniciatyva susirinko tautinių organizacijų kongresas. Iš šešių tautinėmis pasivadinusių partijų, vienareikšmiškai už vienybę pasisakė tiktai dvi – atgimstanti Centro partija ir gerokai apibyrėjusi, tačiau išlikusi Nacionaldemokratų partija. Dviejų kitų partijų vadovai atvirai spjovė į tautinių jėgų vienybę, pasirinkdami gravitaciją į kitas politines stovyklas. Vienos partijos vardu išgirdome tiktai abstrakčius išvedžiojimus „bendros“ veiklos tema, išvengiant bet kokių konkrečių įsipareigojimų. Dar vienos partijos vadovai išvis nerado reikalo atvykti į susitikimą, nors buvo kviečiami. Draugiškumo vardan šiuos vardus nutylėsime: kam papildomai diskredituoti tai, kas jau ir taip gerokai suskaldyta? Juo labiau, jog viena šių partijų jos vadovų dėka, vienais ar kitais motyvais, jau sunaikinta.

2004-2008 m. eigoje susidarė du gravitacijos centrai, kurių linkme pasuko daugelis tautinių partijų ir organizacijų: pirmoji iš jų – Tėvynės sąjunga, antroji – „Tvarka ir teisingumas“. Abiejose esama tautiškų žmonių, čia nėra jokios abejonės, per šiuos metus jų gal net pagausės, tačiau nei vienos šių partijų neišeina laikyti grynai tautiška. Vieną slegia jūrinės valstybės sužlugdymas, Maskvos tarnybų šmėklos, korupcijos bylos, kitą – dažnai aklas keliaklupsčiavimas Briuseliui, tautinio jaunimo juodinimas, o svarbiausia – prieštaringas tautybę reglamentuojantis įstatymas, leidžiantis lietuviu apsiskelbti tiek slavui, tiek papuasui. Galima spėti, jog šias pozicijas užima tiktai partinės viršūnėlės, tačiau kaip tuomet jomis pasitikėti tautiškai mąstančiam žmogui?

Dar praėjusių metų pabaigoje kilo iniciatyva suburti Tautos atgimimo sąjūdį. Graži iniciatyva, tiktai šiems rinkimams įsteigti naują politinę jėgą ar atkurti kurią nors iš anksčiau sunaikintų, atrodo mažai realu. Nacionaldemokratai planų šiais metais kelti savarankiškas kandidatūras taip ir nepaskelbė. Lieka, ko gero, tiktai Centro partija. Dabar ji gauna realią istorinę tikimybę tapti ne vien subalansuota politine srove tarp liberalios dešinės ir socialistinės kairės, tačiau ir tikru tautinių jėgų centru.

Gražu būtų, jei pavyktų už vieno stalo susodinti visas likusias tautiškas politines jėgas, tiktai patirtis vėl diktuoja gana liūdną skepsį. Ligšioliniuose partijų susitikimuose visas procesas vis užkliūdavo už „vado“. Ne už programų – dėl jų, dažniausiai, pavykdavo susitarti, jei išvis prie to būdavo prieita. Alternatyvų kelią galbūt atskleistų visuomeninės organizacijos, judėjimai, sambrūzdžiai. O jų gretos, priešingai partijoms, sulig kiekviena diena vis gausėja.

Ko gero, laikas pereiti nuo partijų vienijimo prie tautos vienijimo. Sudarius dvinarę sistemą – visuomeninę ir politinę platformą, susaistytą abipusio įsipareigojimo, galima gauti rimtą rezultatą. Susivienijus kraštotyros, gamtosaugos, laisvės kovotojų organizacijoms, šeimos ir doros gynėjams, tautinio jaunimo judėjimams, atsirastų svari patriotinė jėga, užtikrinanti stiprų atkirtį kosmopolitinės anarchijos diktatui.

Marius Kundrotas

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

tikras lietuvis

Pranešimo tema:

Parašytas: 10 Geg 2008 00:48

Užsiregistravo: 19 Bal 2008 09:46
Pranešimai: 3775

Klaida: LKP nėra nuo 1990 m., kada ji persivadino LDDP. Tad prie ko čia komunistai ?

_________________
K.Čapekas: Įsivaizduokite, kokia būtų tyla, jeigu žmogus kalbėtų tik tai, ką žino.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 11 Geg 2008 01:45

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

tikras lietuvis rašė:

Klaida: LKP nėra nuo 1990 m., kada ji persivadino LDDP. Tad prie ko čia komunistai ?

Taigi, tavo logika "geležinė" - "jei zebrą pervadinsi mulu, jis mulu ir taps" :img01:

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

tikras lietuvis

Pranešimo tema:

Parašytas: 11 Geg 2008 22:09

Užsiregistravo: 19 Bal 2008 09:46
Pranešimai: 3775

Spręskime iš esmės. Buvę nomenklatūrininkai - taip, bet ar jie buvo tikri komunistai, jei persimetė į kitas partijas?

_________________
K.Čapekas: Įsivaizduokite, kokia būtų tyla, jeigu žmogus kalbėtų tik tai, ką žino.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 14 Geg 2008 23:31

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

tikras lietuvis rašė:

Spręskime iš esmės.

Aš ir siūlau klausimą spręsti iš esmės - priimti aiškų galutinį sprendimą dėl kolaborantų-išdavikų.

tikras lietuvis rašė:

Buvę nomenklatūrininkai - taip, bet ar jie buvo tikri komunistai, jei persimetė į kitas partijas?

1. Ką tu vadini "tikrais komunistais"? Tuos, kurie nuėjo pas Burokevičių ar tuos, kur liko su AMB?

2. Jei jie idėjiniais komunistais nebuvo, tai kodėl tu juos vis tiek gini ir vadini "gerais žmonėmis". Jie juk išdavė ne tik Lietuvą, bet, pasak tavęs, ir komunizmo idėją, perbėgę į kitas partijas.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Puritonas

Pranešimo tema:

Parašytas: 17 Geg 2008 13:32

Užsiregistravo: 14 Lap 2006 22:44
Pranešimai: 502
Miestas: Kėdainiai

Juk apie tai ir rašoma: apsimetę komunistais, paskiau - patriotais, dabar apsimeta demokratais. Kuo apsimes ryt? Nemanau, jog tokius verta gerbti.

_________________
Kosmopolitas nėra tas žmogus, kuriam vienodai rūpi visi.
Kosmopolitas - tai tas, kuriam vienodai į visus nusispjaut.

Į viršų

tikras lietuvis

Pranešimo tema:

Parašytas: 18 Geg 2008 17:35

Užsiregistravo: 19 Bal 2008 09:46
Pranešimai: 3775

Abiem rašau dvejetus: tikrieji komunistai - tai tie eiliniai nariai, kurie darė tik gera ir nėra dabar jokiose partijose, arba, jei yra kokioje nors partijoje - pvz., socialistų (labai abejoju), tai tik kaip statistiniai nariai ir praktiškai tiktai stebi dabartinį partinį gyvenimą, bet jame faktiškai nedalyvauja. Netgi galvoju, kad iš tų 200 000 dabar jų mažai gyvų gal bėra likę, nes dauguma jų, mano manymu, buvo vyresni žmonės

_________________
K.Čapekas: Įsivaizduokite, kokia būtų tyla, jeigu žmogus kalbėtų tik tai, ką žino.

Į viršų

tikras lietuvis

Pranešimo tema:

Parašytas: 18 Geg 2008 17:39

Užsiregistravo: 19 Bal 2008 09:46
Pranešimai: 3775

Ir prie ko čia Burokevičius, žmonos rusės ir kt. pastumtas sudalyvavęs kitos valstybės pusėje? Žmogus padarė klaidą. Nors, gali būti, kad jis komunistinių idėjų įgyvendinimą siejo tik su Rusija, kas rodytų jo, kaip teoretiko, ribotumą. Todėl, greičiausiai, žmogus pasidavė aplinkai ir padarė kvailystę.

_________________
K.Čapekas: Įsivaizduokite, kokia būtų tyla, jeigu žmogus kalbėtų tik tai, ką žino.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 18 Geg 2008 17:42

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

tikras lietuvis rašė:

Abiem rašau dvejetus: tikrieji komunistai - tai tie eiliniai nariai, kurie darė tik gera

Vien priklausymas svetimos valstybės sukurtam okupacinės struktūros ideologiniam įrankiui jau yra neginčijamas blogis Lietuvių Tautai. Taigi, jau vien tai, kad savanoriškai įstojo į SSSR Kompartiją, yra akivaizdus nusikaltimas prieš Lietuvių Tautą.

Žinoma, jo dydį reiktų įvertinti kiekvienu konkrečiu atveju - kada įstojo, kokiomis aplinkybėmis, kokias partines pareigas ėjo, kokius sprendimus pasirašė ir pan.

tikras lietuvis rašė:

Tarnavimas svetimai valstybei ir jos interesams yra ne kvailystė, o nusikaltimas, vadinamas išdavyste.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 24 Geg 2008 22:57

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

L.Donskis. Kada susiformuos demokratinis Lietuvos elitas?
http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/art ... d=17131308

Komentarai DELFI
http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/art ... &com=1&s=1

Marius, bm@gmail.com, 2008 05 23 11:11

Atsakau filosofijos mokslų daktarui L.Donskiui į klausimą: kai kas nors iš plėšiančių Lietuvą sės į elektros, o ne į seimo kėdę.

elitas, 2008 05 23 11:30

ponas Donskis si karta nusirase. Nekalbant apie daugybe kalbos klaidu is didziuju VLKK saraso, kurios netinka vartoti "sviesuomenes TARPE" jis net ir pavadinimo suregzti nesugebejo. zodziai elitas (lotynu kilmes) ir demos (graiku) yra tiesioginiai antonimai.

Taigi demokratinis elitas yra logine nesamone arba mazu maziausiai nevykes oksimoronas. galime kalbeti apie pilietine visuomene ir didesni visu pilieciu samoinguma, o ne apie elito formavima, kuriuo zinoma noretu uzsiimti p. Donskis. Formuoti formuotojus, mokyti mokytojus. kas begali buti geriau? :)

AAA, 2008 05 24 17:35

Paskutinė statistika: 60 proc. turto Lietuvoje valdo apie 0,5 proc žmonių;

Tad, kur tas kapitalistinis ir laisvos rinkos rojus, kai ubagai ir narkomanai iš „gero gyvenimo“ ant kiekvieno kampo?

Tuo pat metu saujelės naujalietuvių atlyginimai siekia 200.000-300.000 Lt./mėn.

Savižudybių 1965 - 85 m. būdavo apie 450 kasmet, 1990 - 2005 jau apie 1600 - 1700. Dar trečdalis Lietuvos pabėgo iš TĖVYNĖS. Iš gero gyvenimo, reikia manyti?

Tad, nereikia pudrinti smegenų apie visuotinį gerbūvį.

Landsberginė-brazauskinė "revoliucija" buvo sugalvota tam, kad saujelei savųjų būtų sudarytos sąlygos išgrobstyti per 50 m. Lietuvos žmonių sukurtą valstybinį turtą.

Eiliniam žmogui anksčiau nebuvo gerai dėl vienų priežasčių, nesaldu ir šiandien dėl kitų. SSSR buvo politinė priespauda, tad dabar mėgstantiems politikuoti yra kur užgriebti, apeinant ir nutylint kitus socialinius dalykus. Vien politika sotus nebūsi. Tad žmonės ir blaškosi, užmiršdami esminius dalykus. O dar blogiau,- jau 18 metų mūsų propaganda bando įteigti iškreiptą istorijos suvokimą.

Žygeivis, 2008 05 24 22:55

Dabar jau akivaizdu, kad Lietuvos Valstybę, Lietuvių Tautą ir Lietuvių kalbą gali išgelbėti tik kietas lietuviškas nacionalizmas.

Visi kiti variantai (tame tarpe ir žydo Donskio propaguojamo "demokratinio elito") atves į Suslovo 1945 m. "pranašystę": "Lietuva liks, bet be lietuvių." Tai yra geriausiu atveju liks Lietuvos pavadinimas (nors greičiau jau kokios "Litvos" ir "Lituanos").

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

tikras lietuvis

Pranešimo tema:

Parašytas: 25 Geg 2008 10:17

Užsiregistravo: 19 Bal 2008 09:46
Pranešimai: 3775

Kokioje beorėje erdvėje tais laikais gyveno Žygeivis ? Danguje, kad niekur nedirbo ir niekur neįstojo, ir niekam nepriklausė ?

Reikia, vyriukai, rimčiau kalbėti. Tegul sapnuoja kiti, bet ne tautiniai patriotai.

_________________
K.Čapekas: Įsivaizduokite, kokia būtų tyla, jeigu žmogus kalbėtų tik tai, ką žino.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 25 Geg 2008 13:56

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

tikras lietuvis rašė:

Tačiau juk tu, vyriuke, nesi nei patriotas, ne tuo labiau "tautinis" - tik kad pats taip save vadini.

Beje, kokie dar gali būti patriotai, jei ne tautiniai - "internacionaliniai" ar "kosmopolitiniai"?

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 25 Geg 2008 23:29

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

L.Donskis. Kada susiformuos demokratinis Lietuvos elitas?
http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/art ... d=17131308

Komentarai DELFI
http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/art ... &com=1&s=2

Žygeivis, 2008 05 25 23:26

Kokia galima demokratija valstybėje, kurią vis dar tebevaldo Tautos ir Valstybės išdavikai, daugelį metų tarnavę okupantams, tačiau "prichvatizacijos" metu susigrobę Tautos ir Valstybės turtą?

Tik labai kruopščiai ir nuosekliai "išravėjus" Lietuvą nuo visų šitų "piktžolių" ir jų "prisidauginusių šaknų" bei "šaknelių" galima bus kalbėti apie išties atnaujintą Lietuvos Valstybę ir Lietuvių Tautą bei tikros demokratijos kūrimą.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

tikras lietuvis

Pranešimo tema:

Parašytas: 27 Geg 2008 00:04

Užsiregistravo: 19 Bal 2008 09:46
Pranešimai: 3775

Žygeiviui. Suprantu, kad tau nepatinka, jog tau nepritariu, bet paklausyk: dar aname forume antikomunistai mane vadino tautiniu patriotu ... Taip, kad nepavydėk.

_________________
K.Čapekas: Įsivaizduokite, kokia būtų tyla, jeigu žmogus kalbėtų tik tai, ką žino.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 27 Geg 2008 12:31

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

tikras lietuvis rašė:

Žygeiviui. Suprantu, kad tau nepatinka, jog tau nepritariu, bet paklausyk: dar aname forume antikomunistai mane vadino tautiniu patriotu ... Taip, kad nepavydėk.

Tai kad aš ir nepavydžiu (jei pastebėjai - aš juk save visada vadinu nacionalistu, o ne tautiniu patriotu - nors mano nuomone, tai iš esmės tas pats).

Aš tik konstatuoju akivaizdžią tiesą: koks gi patriotas (o tuo labiau tautinis) gina ir palaiko savo Tėvynės išdavikus ir kolaborantus - svetimos valstybės, užgrobusios Lietuvos Valstybę, sukurtos okupacinės struktūros pagrindinio ideologinio ir organizacinio ramsčio - Kompartijos - narius (netgi buvusius etatinius "vadus")?

Tai tas pats, kad Melas Gibsonas žinomame filme "Patriotas" būtų nuėjęs tarnauti anglams, girtų jų karininkus ir po to vadintų save "patriotu".

Kaip sakoma intelektualų straipsniuose, tai būtų "visiškas nonsensas".

Taigi, "reikia rimtai dirbti ir reikia, vyriukai, rimčiau kalbėti. Tegul sapnuoja kiti, bet ne tautiniai patriotai."

P.S. Beje, mane patį įvairiuose forumuose, o ypač DELFI, yra išvadinę pačiais įvairiausiais "epitetais": pradedant naciu ir fašistu, ir (nežinia kodėl - taip ir nesupratau priežasties ) baigiant rusu, žydu bei homiku ....

Bet negi tai reiškia, kad aš su tuo turiu sutikti ir tokiais vardais save vadinti...

Taip, kad "senų komunistų" nuomonė toli gražu ne argumentas.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

tikras lietuvis

Pranešimo tema:

Parašytas: 27 Geg 2008 13:14

Užsiregistravo: 19 Bal 2008 09:46
Pranešimai: 3775

Kas palaiko išdavikus ir kolaborantus ? Aš tai ne. Gal nebent Žygeivis ? O jei rimtai, tai kas yra tie išdavikai ir kolaborantai ? Ar visi, kurie tada gyveno ir kuo tai dirbo ? Nedirbančių juk nebuvo. Ir Žygeivis tada kuo tai dirbo, tai ir jis "išdavė bei kolaboravo "? Reikia pagrįsti tokius teiginius.

_________________
K.Čapekas: Įsivaizduokite, kokia būtų tyla, jeigu žmogus kalbėtų tik tai, ką žino.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 27 Geg 2008 14:42

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

Aš labai aiškiai parašiau, kas tokie yra išdavikai ir kolaborantai - ir nereikia apsimesti "durneliu". O tuo labiau bandyti juos dangstyti postkomunistiniu teiginiu-pasiteisinimu "visi tada gyvenome, reiškia - kolaboravome".

Gyvenome tada visi, bet toli gražu ne visi stojo į kompartiją (o juk ten įstoti inteligentams (ne darbininkams ir kolūkiečiams) net konkursai buvo ir kai kas oi kaip stengėsi pakliūti į kompartiją, kad tik gautų geresnes pareigas bei algą).

Ir reikia taip pat nepamiršti, kad tik visai nedaug lietuvių ir eilinių kompartijos narių tapo ypač patikimais sovietų valdžiai nomenklatūrininkais (vos keli tūkstančiai): dirbo etatiniais sekretoriais ir instruktoriais CK, ėjo dirbti į KGB ar GRU, tapo "rezervistais", "patikimais asmenimis", agentais ar agentais-smogikais.

Nereikia vaidinti "nekaltą mergelę" - buvai kompartijoje, vadinasi kolaboravai - niekas per jėgą į kompartiją nevarė.

Buvai CK nariu ar etatiniu instruktoriumi CK, apmokamu sekretoriumi-"nomenklaturščiku" - vadinasi apskritai išdavei Lietuvą.

Ir nei vienas patriotas (tuo labiau lietuvis) negali ginti šių žmonių - visi jie nusikalto Lietuvos Valstybei ir Lietuvių Tautai: eiliniai partiečiai gal būt palyginti dar nedaug, o štai "kompartijos elitas" - nomenklatūrininkai - 100 % yra išdavikai - juos apskritai būtina teisti.

Palyginimui - visi nacių partijos nariai turėjo praeiti denacifikacijos procedūrą (nors jie juk nieko neišdavė, o tarnavo savo tautai ir savo valstybei), o štai mūsų komunistai nei vienas nepraėjo dekomunizacijos procedūrą (nors tarnavo ne Lietuvos Valstybei, o jos okupantams).

Lietuvai reikia imti pavyzdį iš Prancūzijos - ten visi be išimties kolaborantai buvo nubausti (o kelis tūkstančius iškart sušaudė arba pakorėuž išdavystę) - nors formaliai žiūrint šie kolaborantai tarnavo nepriklausomai Prancūzijos Valstybei ir jos oficialiai Viši valdžiai, vadovaujamai prancūzų maršalo Peteno (o de Golis ir jo "Laisvoji Prancūzija" apskritai buvo įstatymiškai pačioje Prancūzijoje laikomi banditų gauja).

Tačiau visi žinojo, jog ši Viši vyriausybė tik formaliai nepriklausoma, o faktiškai buvo pavaldi vokiečių okupacinei valdžiai ir vykdo jos slaptus įsakymus. Ir to pakako, kad visi tarnavę šiai Viši valdžiai būtų paskelbti išdavikais ir nuteisti.

Tokie pat procesai vyko visose valstybėse, kurios buvo Vokietijos okupuotos ir kuriose atsirado žmonių, kurie kolaboravo (bet kokia forma) su vokiečių valdžia.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Partinės politologijos pradžiamokslis

Parašytas: 03 Kov 2011 23:00

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

Partinės politologijos pradžiamokslis

Konservatorių „principai” ir liberalūs nacionalistai
Kovas 2, 2011 by Tomas Čyvas
http://cyvas.wordpress.com/2011/03/02/k ... mment-1489

Žygeivis
Kovas 3, 2011 at 7:57 pm

Politologijos pradžiamokslis :)

Visame pasaulyje visos visuomenės yra susiskirsčiusios pagal labai įvairius požymius – o ne tik pagal tai, kurioje parlamento pusėje sėdi… :)

Ypač dabar tai jau nebeturi jokios reikšmės, nes kur besėdėtų, dauguma mūsų visų rūšių deputatų jau seniai “sėdi oligarchų kišenėse”.

Faktiškai šiuo metu pagrindinė “takoskyra” yra tarp tautininkų (tarptautinis terminas – nacionalistai) ir kosmopolitų.

Ir ši takoskyra nepriklauso nuo to ar žmogus “raudonų”, “žalių” ar netgi “žydrų” pažiūrų ir politinių nuostatų, požiūrių į valstybės valdymo formas, išpažįstamos religijos, ir t.t…

Taip, kad nacionalistu gali būti ir socialistas, ir socialdemokratas, ir liberalas, ir respublikonas, ir monarchistas, ir fašistas, ir netgi anarchistas :) , katalikas ir pravoslavas, liuteronas, “Tikėjimo žodžio” skelbėjas ir ramuvietis,…

Todėl šiuo metu bet kurioje Lietuvos partijoje yra tiek ir nacionalistų, tiek ir kosmopolitų – tik šių, deja, žymiai daugiau būtent partijų vadovybėse.

Kada Tauta pajus, jog jai jau gresia realus pavojus išnykti (o dabar kaip tik tokia situacija) - suveiks Tautos "savisaugos instinktas", štai tada ir nacionalistų skaičius žymiai išaugs – taip pat ir įvairių partijų vadovybėse.

O po to – gal būt – tos partijos sugebės susivienyti, sukurdamos įvairias frakcijas – socialistų, liberalų, krikdemų, ramuviečių, monarchistų, ir netgi mūsų žiniasklaidos taip keikiamų fašistų (turiu omenyje būtent itališkąjį “klasikinį” fašizmą).

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Puslapis 1 iš 1

[ 22 pranešimai(ų) ]

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 5 svečių

Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Pereiti į: