Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė) • Temos rodymas

Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas

Pagrindinis diskusijų puslapis » **Diskusijos - Politinė, ekonominė, kultūrinė, etninė, religinė padėtis Lietuvoje ir pasaulyje » Partijų veikla. Savivaldybių, Seimo, Europarlamento, Prezidento rinkimai - tvarka ir reikalavimai, prognozės, pasiūlymai, diskusijos

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Ar reikalinga nauja partija?

Puslapis 1 iš 1

[ 4 pranešimai(ų) ]

Spausdinti

Ankstesnė tema | Kita tema

Autorius

Žinutė

Žygeivis

Pranešimo tema: Ar reikalinga nauja partija?

Parašytas: 13 Lap 2007 15:10

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

Šaltinis - http://www.vienybeskeliu.lt/

Ar reikalinga nauja partija?

Juozas Pocius

Kai girdime siūlymus kurti naują politinę organizaciją, kyla mažiausiai du klausimai – ar ji reikalinga ir kokie jos tikslai.

Lietuvoje vien politinių partijų yra virš trisdešimties, todėl tūlas pilietis linkęs pasakyti – užtenka. Bet gal žvilgtelėtume į jų deklaruojamus tikslus. Visų bent kiek matomų partijų programos mirga teiginiais “gerinti, tobulinti, didinti, spartinti” ir taip toliau. Vadinasi, iš esmės Lietuvoje viskas gerai, reikia tik įtvirtinti tai, kas pasiekta ir taisyti “vis dar pasitaikančius” trūkumus. Ar taip yra iš tikrųjų?

Per septyniolika nepriklausomybės metų Lietuva pasiekė (bent taip deklaruojama) nemažų laimėjimų – įstojo į NATO ir ES, sparčiai auga BVP, pažabota infliacija, sukurta rinkos ekonomika, įtvirtinta demokratija, auga atlyginimai ir pensijos, mažėja nedarbas. Ar visi šie pasiekimai tikri? O gal matome ne tai, kas yra iš tikrųjų, o tai, ką norime matyti?

Sakoma, kad valstybė turtinga tada, kai turtingi piliečiai. Ar šiandien piliečių pajamos atitinka galimybes? 2007 metais Lietuvos BVP, tenkantis vienam gyventojui, viršijo 50% ES vidurkio (įstojus Bulgarijai ir Rumunijai) ir sudaro apie trečdalį senųjų ES narių.

Kadangi iš aukštų tribūnų teigiama, jog uždirbame tiek, koks darbo produktyvumas, atlyginimai irgi turėtų skirtis atitinkamai maždaug du ir kartus. Deja, realybė šiek tiek kitokia – nuo ES vidurkio atsiliekame apie šešis kartus, o nuo senųjų ES narių – dešimt ir daugiau kartų. Kodėl?

Darbo našumas čia niekuo dėtas, nes BVP sukuriamas ne toks jau mažas, o būtent nuo darbo našumo jis ir priklauso. O gal BVP sukuriamas visai ne toks, koks deklaruojamas? Visiškai tikėtina, nes skelbiamas BVP apskaičiuojamas vadinamuoju “išlaidų” metodu, kuris remiasi prielaida, kad norint išleisti, prieš tai reikia uždirbti.

Bet yra daug veiksnių, kurie netelpa į šios prielaidos rėmus ir smarkiai iškraipo vaizdą – visų pirma tai paskolų bumas, emigrantų atvežami pinigai, ES parama, valdžios manipuliacijos su kainomis ir taip toliau.

Realiai Lietuvoje sukuriamas BVP yra gerokai mažesnis, nei skelbiama, bet aklas (o gal specialiai?) šios metodikos taikymas leidžia rodyti gerokai didesnius nei yra iš tikrųjų, ekonomikos augimo tempus, kuo valdžia nepavargdama didžiuojasi.

Bet bala nematė tų skaičiavimo metodikų. Kad ir kokie skaičiavimo netikslumai būtų, rezultatas skirsis kelis ar kelioliką procentų, o ne du, tris ar penkis kartus.

Kita, esminė problema yra sukurto BVP paskirstymas. Kaip žinome, jį dalijasi trys subjektai – gyventojai (atlyginimai), verslas (pelnas) ir valstybė (mokesčiai).

Vadinasi, verslas ir valstybė pasiima neproporcingai didelę dalį gyventojų sąskaita. Tai akivaizdu, kai pasižiūri į mokesčių sistemą. Darbo ir kapitalo apmokestinimas skiriasi klaikiai. Mokesčių tarifai nors ir nėra virš debesų, bet mokestinė bazė milžiniška.

Teigiama, kad mokesčiai nedidėja, bet BVP augant vidutiniškai per metus 7,4 procento, biudžetas auga po 15-20 procentų. Iš kur atsiranda biudžete šie pinigai, iš dangaus nukrenta? Deja, ne, jie ištraukiami iš gyventojų kišenės. Ir, pagal Lietuvos mokesčių sistemos specifiką, didžioji dalis iš mažai ar vidutiniškai uždirbančių gyventojų kišenės.

Kaip galėjo susidaryti tokia situacija? Visur deklaruojama, kad kuriame visuotinės gerovės valstybę, kad vidurinioji klasė yra mūsų prioritetas ir valstybės stabilumo pamatas, o realiai darom viską, kad vidurinioji klasė neatsirastų, o pirmieji jos daigeliai būtų uždusinti užuomazgoje.

Kad atsakytume į šį klausimą, prisiminkime, kas valdo Lietuvą dabar, kas valdė visus septyniolika nepriklausomybės metų, ir kas valdė sovietiniais laikais? Taip, didžiąja dalimi tai tie patys žmonės.

Sakysite, jie yra persitvarkę ir dabar tautiškai susipratę. Galima pakeisti partiją, galima pakeisti retoriką, įvaizdį, bet mąstymo būdą pakeisti ypatingai sunku. Todėl iš sovietinių laikų ir išliko valdžios įsitikinimas, kad pilietis yra kvailas, ir jam negalima duoti pinigų, nes išleis juos “neteisingai”. O kas gali išleisti teisingai? Žinoma, valdžioje esantys vyrai bei moterys ir jų draugai, dabar vadinami “stambiais verslininkais” arba “oligarchais”. O dar įskaitykime tai, kad skirstant pinigus paprastai šis tas nubyra ir skirstytojui. Ir kuo didesnius pinigus skirstai, tuo daugiau nubyra. O kuo daugiau nubyra, tuo daugiau norisi... Taip ir sukasi užburtas ratas, ir pabaigos jam nesimato.

Dabar pažiūrėkime, ką Lietuvai davė tokia ideologija? Daugiau nei pusė gyventojų gyvena ant skurdo ar žemiau skurdo ribos. Kas septintas (kai kuriais duomenimis – jau kas penktas) Lietuvos gyventojas savo požiūrį išreiškė kojomis, t.y. išvyko iš Lietuvos ir dabar savo darbu prisideda kuriant Airijos, Anglijos ar Ispanijos gerovę.

Pagal socialinę nelygybę visoje Europos Sąjungoje mus lenkia tik Portugalija, bet pasistengę per metus kitus aplenksime ir ją. Važinėjame seniausiais Europoje automobiliais, todėl nieko nuostabaus, kad avarijų skaičius, tenkantis tūkstančiui gyventojų, skiriasi procentais, o žuvusiųjų skaičius – kartais.

Gavę atlyginimus ir susimokėję už maistą bei komunalines paslaugas pamatome, kad likusių pinigų užtenka tik buteliui degtinės (geru atveju) ar pilstuko. Jei atostogoms užsienyje ar geram koncertui neišgalim, tai ir leidžiam laisvalaikį su buteliu.

Korupcija pasiekusi tokias aukštumas ir taip įsitvirtinusi, kad jau nebesistebim ir nebesipiktinam. Ir, kas liūdniausia, pokyčių į gera nebesitikim.

Kaip visada, reikia atsakyti į klausimą – o ką gi daryti?

Iš esmės yra du būdai. Pirmasis, kas iš esmės dabar ir daroma – įvesti progresinių mokesčių parodiją (kad tik neduok dieve nesumažėtų surenkamų mokesčių), prikurti skurdo mažinimo programų (ir iš biudžeto paimtus pinigus išleisti valdininkų komandiruotėms, simpoziumams ir konferencijoms, o už likusius nupirkti iš didžiųjų prekybos centrų pasenusių kruopų ir taip išgelbėti juos nuo nuostolių), aktyviai imituoti kovą su korupcija ir, žinoma, nepailstant kalbėti visur ir visomis įmanomomis progomis apie gerėjantį gyvenimą. Žiūrėk, ims kas nors ir patikės.

Kitas būdas nepalyginamai efektyvesnis, bet ir nepalyginamai sunkiau realizuojamas. Tam reikia iš esmės pakeisti mokesčių sistemos principus. Visų pirma kaip minimum turi būti suvienodintas darbo ir kapitalo apmokesdinimas.

Gyventojų pajamos, reikalingos būtiniausioms šeimos(!) išlaidoms padengti, negali būti apmokestinamos, o virš šios sumos įvesti progresinius (tikrus) mokesčius.

Turi būti pakeisti biudžeto formavimo principai. Valdžios išlaidos turi būti planuojamos pagal realiai gaunamas pajamas.

Dabar iš pradžių planuojama, kiek norima išleisti, o po to – kaip surinkti (atimti iš gyventojų ir verslo) norimą sumą. O jei nepavyksta, naudojama “stebuklinga” priemonė, kuri vadinasi “biužeto deficitas”.

Reikia nustatyti vieningą visų valstybės tarnautojų (įskaitant policininkus, medikus, pedagogus) atlyginimų sistemą, nustatant aiškiai apibrėžtus atlyginimų didinimo principus, juos siejant su ojektyviais ekonominiais kriterijais (infliacija, vidutiniu atlyginimu ar pan.).

Tada mokytojams ar medikams nebereikės kas pusmetį piketuoti ir maldauti valdžios, kad pridėtų po kelis procentus prie atlyginimų.

Kol padėtis nėra katastrofiška, reikia pradėti realias reformas pereinant nuo dabartinės senatvės pašalpų sistemos (neaišku kodėl vadinamos socialiniu draudimu) prie realaus socialinio draudimo.

Dabartinių pensininkų sumokėti socialinio draudimo mokesčiai yra iššvaistyti, “prichvatizuoti”, todėl valstybė jiems moka pensijas iš dabar surenkamų Sodros mokesčių. Rezultatas – pensijos Lietuvoje siekia apie pusę turėto atlyginimo, kai “normaliose” šalyse – nuo 70 iki 80 procentų.

Negana to, keičiantis demografinei situacijai ir lėtėjant ekonomikos augimui netolimoje ateityje ir dabartinę padėtį išlaikyti bus neįmanoma, nekalbant jau apie pensijų didinimą. Pats geriausias laikas pensijų reformai buvo pirmieji keli nepriklausomybės metai, kai dalį iš privatizavimo gautų lėšų galima buvo nukreipti į Sodrą ir sukurti normaliai funkcionuojančią sistemą.

Dabar tai padaryti nepalyginamai sunkiau, bet alternatyva viena – palikti būsimus pensininkus “ant ledo”.

Kaip manote, ar nors viena iš dabar “prie valdžios” esančių partijų gali kam nors panašiam ryžtis? Atsakykite į šį klausimą, ir turėsite atsakymą, ar Lietuvai reikalinga dar viena partija.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Puritonas

Pranešimo tema:

Parašytas: 18 Lap 2007 20:53

Užsiregistravo: 14 Lap 2006 22:44
Pranešimai: 502
Miestas: Kėdainiai

Veikiausiai, darausi bjaurus skeptikas, tačiau vien tik per dešimtį mano paties politinės veiklos metų, mačiau daugybę iniciatyvų sukurti naują partiją: visais be išimties atvejų, tai pasirodė tiktai nepamatuotų ambicijų vaisiumi.

Manyčiau, reikia vienyti esamas partijas, o ne kurti dar naujas, taip dar labiau suskaldant jėgas.

Į viršų

Andrius

Pranešimo tema:

Parašytas: 19 Lap 2007 17:35

Užsiregistravo: 02 Gru 2006 13:46
Pranešimai: 46
Miestas: Šiauliai

Teisingai, pritariu Puritonui. Nebe laikas steigti naujas partijas, juo labiau, kad ir partijų steigimo kartelė gerokai pakelta.

Kai reikės surinkti 1000 gyvų aktyvių žmonių - pasirodys ne taip ir lengva, o pripažint parašus negaliojančiais labai nesunku. Tą Valstybės saugumas jau ne kartą darė. Taip, kad susimąstykim, laikas vienytis - kūrybų metai jau praėję.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 19 Lap 2007 17:49

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

Puritonas rašė:

Andrius rašė:

Visa bėda tame, kad partijų vadai ir vadukai labai nenori prarasti savo "aukštus" postus.

Geriausiu atveju, jie linkę juos kuo brangiau "parduoti" kokiems nors pinigingiems "konservams" - už vietą sąraše į Seimo rinkimus (antrame dešimtuke) ar, apskritai, už geras "babkes".

Deja, bet netikiu, kad artimiausiu metu kas nors pasikeis šioje srityje, kaip tik todėl ir pradėjau "akciją iš apačios" - pamažu "lipdyti" tokį platų tautinį (nacionalinį) judėjimą (jokiu būdu ne partiją), kuris laikui bėgant apimtų vis daugiau, panašius idealus išpažįstančių, žmonių.

Gal taip pavyks ir esamas partijas, o ypač jų "vadus", įtikinti, jog jau atėjo laikas vienytis. :smile84:

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Puslapis 1 iš 1

[ 4 pranešimai(ų) ]

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 4 svečių

Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Pereiti į: