Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė) • Temos rodymas

Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas

Pagrindinis diskusijų puslapis » ***Enciklopedija - Lietuvių Tautos ir Lietuvos Valstybės istorija » Įvairios tautinės bendrijos Lietuvos Valstybėje

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Kompensacija žydams

Puslapis 1 iš 1

[ 20 pranešimai(ų) ]

Spausdinti

Ankstesnė tema | Kita tema

Autorius

Žinutė

Remigijus

Pranešimo tema: Kompensacija žydams

Parašytas: 23 Kov 2010 20:45

Užsiregistravo: 23 Kov 2010 20:24
Pranešimai: 1

Argi mes, lietuviai, nesurinktume po 160 litų kiekvienas, ko žydai prašo, su sąlyga, kad jie prisiimtų Izraelio pilietybę ir išvažiuotų į savo tėvynę, nebekvaršindami mums galvos?

Paprastas ir aiškus sprendimas, reiktų tiktai suorganizuoti vienkartinę rinkliavą, manau, kad ir pensininkai lietuviai prisidėtų, nors ir kaip sunku dabar. Bet čia užtektų vieno karto ir atsikratytumėme tokių, pastovių prašeivų, linkusių į ubago gera.

Nes Vyriausybė to nepadaro ar negali greitai padaryti. Manau, mes, piliečiai, greičiau tai išspręstume, jei tik tinkamai susiorganizuotume konkrečiam tikslui - patenkinti žydų reikalavimus ir atsikratyti bet kokių tolimesnių jų pretenzijų ateityje.

Nes, tie prašeivos, tinkamai nepamaloninti, matyt, niekada neatstos nei nuo mūsų vaikų ar anūkų. Čia labai svarbu tinkamai surašyti ir pasirašyti reikiamus dokumentus/sutartis, kad daugiau tokių klausimų ateityje neiškiltų.

Į viršų

tikras lietuvis

Pranešimo tema:

Parašytas: 24 Kov 2010 13:18

Užsiregistravo: 19 Bal 2008 09:46
Pranešimai: 3775

Ne kokia tai tauta reikalauja, o judėjams būk atstovaujančios organizacijos, kurios neapsiribotų vienkartiniu numelžimu, o nori pasidaryti nuolatinį pajamų šaltinį. Bet ir tai ko jie prašo yra neteisėta - įstatymas draudžia.

_________________
K.Čapekas: Įsivaizduokite, kokia būtų tyla, jeigu žmogus kalbėtų tik tai, ką žino.

Į viršų

tikras lietuvis

Pranešimo tema:

Parašytas: 21 Bir 2010 18:48

Užsiregistravo: 19 Bal 2008 09:46
Pranešimai: 3775

Aū, patriotai, kur jūs?

Šimašius, kad kaip nors prakišti žydams kompensacijas, reikalaujamą turtą iš bendruomeninio sumąstė pervardinti į religinį (lryte yra). O jūs nei kriukt. Kodėl nieko nesakot? :smile89:

_________________
K.Čapekas: Įsivaizduokite, kokia būtų tyla, jeigu žmogus kalbėtų tik tai, ką žino.

Į viršų

ungurys

Pranešimo tema:

Parašytas: 02 Lie 2010 11:04

Užsiregistravo: 24 Geg 2010 11:41
Pranešimai: 13
Miestas: Vilnius

Visokių gi žydų yra. Kažkada kažkas padarė jiems žalos iš lietuvių, tai dabar ir moka anūkai už padarytas skriaudas.

Į viršų

tikras lietuvis

Pranešimo tema:

Parašytas: 02 Lie 2010 20:12

Užsiregistravo: 19 Bal 2008 09:46
Pranešimai: 3775

Mano ir absoliučios daugumos lietuvių giminės niekam blogo nėra padarę. Todėl už ką jie turėtų mokėti? Tegul moka tie, kurie padarė?
Tai - viena.

Antra. Nėra tų, kuriems reikėtų mokėti, tai kodėl reikėtų mokėti kažkokiems apsišaukėliams?

Ir trečia. Turto, kuris galėtų būti paveldimas, nėra - įstatymai draudžia grąžinti bendruomeninį, kaip ir bet kokių kitokių organizacijų. Todėl iki šiol ir nebuvo grąžinta. Bet leido grąžinti religinį, todėl bando reikalaujamą turtą pervadinti religiniu, kas yra tiesiog nusikalstama, nes tai - valstybinio turto grobimas stambiu mastu. :smile38:

_________________
K.Čapekas: Įsivaizduokite, kokia būtų tyla, jeigu žmogus kalbėtų tik tai, ką žino.

Į viršų

tikras lietuvis

Pranešimo tema:

Parašytas: 02 Lie 2010 20:20

Užsiregistravo: 19 Bal 2008 09:46
Pranešimai: 3775

Be to - jokios žydų tautos nėra.
Tad kas tokie kelia Lietuvai reikalavimus? :smile38:

_________________
K.Čapekas: Įsivaizduokite, kokia būtų tyla, jeigu žmogus kalbėtų tik tai, ką žino.

Į viršų

ungurys

Pranešimo tema:

Parašytas: 04 Lie 2010 14:10

Užsiregistravo: 24 Geg 2010 11:41
Pranešimai: 13
Miestas: Vilnius

Kažkiek šia tema:

Taško „žydšaudžių“ temoje dar nebus

http://www.balsas.lt/video/390089

Į viršų

tikras lietuvis

Pranešimo tema:

Parašytas: 04 Lie 2010 16:56

Užsiregistravo: 19 Bal 2008 09:46
Pranešimai: 3775

Trink savo komentarą - negalima Turto restitucijos klausimo maišyti su žydšaudyste, nes tai yra du atskiri ir nesisiejantys klausimai.
P.S. geriau kitą temą tuo klausimu užvesti.

_________________
K.Čapekas: Įsivaizduokite, kokia būtų tyla, jeigu žmogus kalbėtų tik tai, ką žino.

Į viršų

donis

Pranešimo tema:

Parašytas: 01 Lap 2010 21:21

Užsiregistravo: 01 Lap 2010 20:57
Pranešimai: 1

MANAU, kad "žydšaudžių", tiksliau nacių koloborantų, klausimas yra tiesiogiai susijęs su turto restitucijos klausimu.

Kadangi pas žydus tokia taktika, - kuo daugiau tarp lietuvių žydšaudžių, tuo daugiau materialiai ar pinigine išraiška Lietuvos valstybė jiems skolinga.

Aš iš viso nesuprantu, kodėl būtent Lietuvos Respublika jiems turėtų būti skolinga, kadangi naikino juos vokietukai ir jų parankiniai (tarp tokių, kaip ir kiekvienam kare yra visokios tautybės žmonių, lietuvių taip pat), turto jie neteko būtent dėl Vokietijos kaltės.

Kodėl neprašo iš Vokietjos nieko. Juk nelogiška prašyt iš valstybės, kuri pati buvo okupuota ir kurios piliečiai (lietuviai) taip pat buvo naikinami....

Manau, kad jų propaganda ir tikslas apšaukt lietuvius žydšaudžiais yra vienas - bet kokia kaina materialinė nauda....

_________________
DONIS

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 13 Bir 2011 16:56

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

G.Songaila. Kompensacija už žydų turtą – geroji valia ar apgavystė?

2011 birželio mėn. 13 d. 12:07

http://www.delfi.lt/news/ringas/politic ... d=46543543

Gintaras Songaila, Seimo Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų francijos narys

Komentarai
http://www.delfi.lt/news/ringas/politic ... &com=1&s=5
http://www.delfi.lt/news/ringas/politic ... &com=1&s=1

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 16 Lie 2011 21:35

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

A.Kubilius išlošė loterijoje, Lietuva ir jos žydai – pralošė

http://www.lrytas.lt/-13108336461309641 ... %C4%97.htm

http://www.lrytas.lt/print.asp?data=&k= ... 1309641868

Vilius Kavaliauskas
2011-07-16 21:00

Vyriausybė ir Seimo nariai, priimdami Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą įstatymą ir balsuodami „už žydus“, negalvojo nei apie pačius žydus, nei apie kitus Lietuvos žmones. Apskritai rašyti tokį straipsnį – reiškia dėti kryžių bet kokiai politinei karjerai. Laimė, jos nedarau. Todėl bijau mažiau. Nors bijau. Tą pripažįstu be užuolankų.

Dar velionis prezidentas A.Brazauskas man sakė: „Tu vaikščiosi po minų lauką“. Tiesa, kai tuos žodžius sakė, jis buvo jau Ministras primininkas. O tai sakė, mane skirdamas savo asmeniniu atstovu derybose dėl žydų bendruomeninio turto restitucijos. Tą darbą dariau nuo 2002 iki 2008 metų (atstovaudamas ir A.Brazauskui, ir G.Kirkilui). Su premjerais ir atskirai teko važinėti į užsienį, susitikinėti su pasaulio žydų organizacijų vadovais, Izraelio prezidentu, užsienio reikalų ministre. Manau, kad tuo klausimu kažką žinojau. Gal net daugiau už kai kuriuos politikus.

Pirmiausia pasakysiu: nuo pat pradžių iš abiejų pusių sutarėme, kad derybos bus konfidencialios. Norėjome išvengti spaudimo iš šalies. Visuomenei pranešdavome apie delegacijų atvykimą, derybų susitikimus, tačiau apie jas pranešdavome tik svarbiausius etapinius dalykus: pretenzijų pateikimą, jų nagrinėjimą, dokumentų paiešką archyvuose, pripažintų grąžintinais pastatų skaičių ir Registrų centro fiksuotą jų vertę.

Tačiau žurnalistai pramušdavo mūsų uždarumo skydą ir atskiri laikraščiai net spausdino „konfidencialų“ grąžintinų objektų sąrašą (pripažinsiu – gana tikslų).

Kodėl šį straipsnį rašau dabar?

Todėl, kad nuo 2009 metų pradžios (kai buvo paskelbtos sumos, kurias ruošiamasi žydams išmokėti) man ėmė rodytis, jog Lietuvos pareigūnai išėjo iš proto. Arba kad A.Kubilius kažkur stambiai išlošė loterijoje ir nori kažkam padovanoti iš dangaus nukritusį laimikį – 128 milijonus. Išlošė ne pas mus, nes pas mus tokių laimėjimų astronominėmis sumomis nebūna.

Kai supratau, kad kalbama ne apie pono Kubiliaus, bet apie Lietuvos žmonių pinigus, puoliau šen, puoliau ten, bandžiau prasiveržti pas visokius pareigūnus. Siūliausi pristatyti ankstesnius Lietuvos derybų principus (Vyriausybės pozicija ir buvo „Lietuvos pozicija“), tik nieko tai nedomino. Vienintelis Seimo pirmininkas A.Valinskas nustebo, kad „kažkas čia ne taip“.

Tuo tarpu teisingumo ministras R.Šimašius, kuriam buvo pavesta vadovauti restitucijos ruošimui, Seimo pirmininko akivaizdoje paklaustas, kodėl krizės sąlygomis net sėkmingiausių Lietuvos firmų akcijoms nukritus 5-6 kartus, jo sistemos institucija bemaž triskart pabrangino žydų turtą – apgriuvusius ir ne vieną dešimtmetį nenaudojamus sinagogų pastatus - komentuoti nenorėjo.

Derybų medžiaga niekam nebuvo reikalinga

Nuostabą kėlė ir tai, kad niekas neperėmė mano „konfidencialaus“ derybų archyvo (ligi šiol saugioje vietoje laikau kelias dėžes dokumentų, kurios neturėtų būti saugomos privačiai).

Specialus žmogus deryboms dėl žydų bendruomeninio turto jau nebuvo paskirtas.

Vėliau paskirtas Premjero visuomeninis patarėjas (beje, šviesus ir padorus žmogus), kaip atrodo, jokių įgaliojimų neturėjo, o dėl blaivaus požiūrio į problemą nuo sprendimų lygmens buvo nustumtas.

Ir Teisingumo ministerijoje visi keturi pareigūnai, besirūpinę žydų restitucija, buvo atleisti iš darbo. Kaip atrodo, Teisingumo ministerijos darbuotojų anksčiau ruoštais dokumentais taip pat nebuvo pasinaudota.

Man nemalonu, tačiau čia aš išduosiu konfidencialią informaciją apie derybas dėl žydų religinių bendrijų išlikusio nekilnojamo turto grąžinimo.

Pirmiausia ji skirta Lietuvos Seimo nariams, kurių dauguma net nepasidomėjo, dėl ko jie balsuoja (mano laiškai atskiriems seimūnams liko neatsakyti).

Kai Archyvų departamentui davėme užduotį patikrinti žydų delegacijos pateiktų pretenzijų (mūsų gautas sąrašas buvo 1600 objektų) pagrįstumą, archyvarams dukart skyrėme po 100 tūkstančių litų. Žmonės dirbo viršvalandžius, už tai reikėjo mokėti papildomai, tačiau specialistai atliko didelį darbą.

„Burbulo“ sąlygomis kaina buvo dukart mažesnė

Grąžintinais buvo pripažinti 108 objektai. Kiekvienam iš jų buvo užvesta atskira inventorinė byla, sudėtos visų rastų dokumentų kopijos ir šiandieninės vertės pagrindimas.

Šių bylų pavyzdžius rodėme 2008 metų rudenį Niujorke, kai premjeras G.Kirkilas susitiko su Amerikos žydų kongreso ir visų kitų svarbiausių tarptautinių žydų organizacijų vadovais. Tas milžiniškas darbas visiems darė įspūdį.

Tuo metu Registrų centre užsakėme įvertinti visus grąžintinais pripažintus pastatus. Juos vertino tuometine rinkos verte pagal tuometinį stovį.

Galbūt, tuometinis vertinimas atitiko „kainų burbulo“ tendencijas, nes tuo metu nekilnojamo turto kainos buvo nerealiai aukštos. Ir nors dauguma grąžintinų pastatų buvo kaimų ir miestelių sinagogos, bendra jų vertė siekė 174 milijonus litų.

Tą sumą tada ne vienąkart paskelbėme ir visuomenei.

Tačiau skelbdami ją visuomet pabrėždavome, kad didžioji grąžintinų pastatų vertės dalis – sukurta jau dabar. Tai dabar iš griuvėsių pakelti ir privataus kapitalo išpuoselėti pastatai tapo viešbučiais ir restoranais (kaip pavyzdį galiu paminėti marmuru ir veidrodžiais tviskantį nedidelį viešbutėlį sostinės Stiklių gatvėje. Nedidelis pastatas buvo įvertintas, rodo, 4 milijonais litų, tačiau tie milijonai nieko bendro neturi su senuoju žydišku palikimu – jie investuoti jau dabar. Tie privatūs pinigai žydams nepriklausė).

A.Brazausko suma buvo tik 50 mln. Lt

Gavau A.Brazausko įgaliojimą pasitelkti pagalbon mūsų ambasadas Europoje – kaip ten sprendžiamas restitucijos klausimas.

Mažiausiai galėjome pasinaudoti Latvijos patyrimu: ten Vyriausybė dosniai užsimojo padaryti didelę dovaną mažokai žydų bendruomenei, bet Latvijos parlamentas prabalsavo prieš ir... viskas tuo pasibaigė.

Austrijoje už kažkada prarastą žydų bendruomeninį turtą tebuvo kompensuota 12 proc. šiandienės vertės.

Lenkijoje žydų bendruomenei buvo pasiūlyta 15 proc. dabartinės vertės, tačiau žydams pareikalavus 20 procentų, derybos įstrigo.

A.Brazauskas ką ne ką, o valstybės pinigus skaičiuoti mokėjo. Tačiau jis jautė didelę simpatiją Žydų bendruomenės pirmininkui S.Alperavičiui, su kurio tėvu dirbo dar Valstybiniame plano komitete.

Be to, premjeras puikiai žinojo tragišką mūsų bendrapiliečių žydų istoriją.

Todėl bendrai sutarėme, kad Lietuvos žydams pasiūlysime aukščiausią Europoje procentą – 28 proc. nuo šiandienės vertės.

Tikrovėje tai reiškė 50 mln. litų (neužmirškime Registrų centro įvertinimo – bendra suma lygi 174 milijonams litų).

Niekada nepateikėme šio skaičiaus oficialiai, tačiau Lietuvos žydų bendruomenės vadovai tai žinojo (jų interesai mums rūpėjo pirmiausia, ir nežinau, ar jie dalijosi informacija su savo partneriais iš Amerikos). Iš jų pusės jautėme nebylų prašymą – nors kiek pridėkite, o svarbiausia – pradėkite restituciją kuo greičiau, nes žmonių amžius nelaukia.

Manėme, kad susitarimas iš esmės pasiektas. Tačiau čia atėjo 2009 metai ir A.Kubilius.

Krizės metu žydų turtas netikėtai pabrango

Aš nežinau argumentų, kodėl naujoji Vyriausybė 2,5 karto padidino restitucijos (ar kompensacijos – nes kalbama apie tą patį turtą) sumą.

Lietuvos valstybė negali grąžinti žydams nieko kito kaip išlikusį religinių bendrijų turtą (pagal 1996 metų įstatymą).

Kompensacijos už žydų bendruomeninį turtą negalima net užsiminti, nes būtų pažeistas Konstitucijos 29-asis straipsnis (paprasčiau kalbant – niekas negali būti persekiojamas ar turėti privilegijų dėl tautybės, kilmės ir t.t.).

Derybose teisininkai mums visada tą pabrėždavo – juk negrąžiname Klaipėdos vokiečių ar Vilniaus lenkų organizacijų turto.

Kai Amerikos žydai mūsų partnerių delegacijoje imdavo pernelyg spausti, mes primindavome, kad tokiu atveju teks iškeldinti Amerikos ambasadą Akmenų gatvėje iš lenkų harcerams priklausiusio pastato.

Bet kokioje restitucijoje ar kompensacijoje valstybė galėjo atsiremti tik į turėtą religinį turtą. O jis buvo labai materialus ir suskaičiuojamas.

Ir štai čia įvyko tai, kas man labiausiai nesuprantama – kažkieno nurodymu (tai turėtų išsiaiškinti specialiosios tarnybos, nes čia galėjo būti ir asmeninio pasipelnymo) Registrų centras naujai įvertino buvusias žydų sinagogas. Jų vertė šoktelėjo toli už 300 (ar tik ne 378) mln. litų.

Kaip ir svarbiausia – kodėl reikėjo padaryti tokią manipuliaciją, sunku pasakyti. Sako, kad Registrų centras panaudojo kažkokią kitą metodiką. Bet su protu ji neturėjo nieko bendro.

Skaitytojams patarčiau nueiti iki artimiausios žinomos sinagogos ir ją bent savo galva įvertinti. Pavyzdžiui, kiek galima šiandien būtų galima gauti už dešimtmečiais uždarytą jokių komunikacijų neturinčią Želvos sinagogą (su stogu, ant kurio auga berželiai), jau seniai nenaudojamą sinagogą Ramygaloje – buvusį kino teatrą? O kiti pastatai dar prastesni. Šiandien jų kaina – nulinė (negalima parduoti ir geresnių pastatų), ir visi tai supranta.

Kompensacija – kaip 60 Kauno ligoninių

Pats brangiausias žydų prašomas objektas buvo vadinamoji „žydų ligoninė“ Kaune. Esanti senamiestyje, ji atrodė tarsi aukso gabalas.

Tačiau nei žydams, nei Archyvų departamento specialistams nepavyko rasti dokumentų, patvirtinančių jos priklausomybę žydų religinei bendrijai.

Brazausko ir Kirkilo vyriausybės kantriai laukė paieškų rezultatų, kelis kartus išbraukdamos ją iš privatizuojamų objektų sąrašo. Pagaliau 2010 metais ją išstatė aukcione. Gruodžio mėnesį tik iš antro karto pastatą pardavė, bet ne už aukso kainą – už 2,2 milijono.

Į 128 milijonų litų sumą tilptų net šešios dešimtys tokių pastatų, kas rodo iš lubų ištrauktos kompensacijos sumos absurdiškumą.

Galima paimti ir kitą pavyzdį – Vilniaus senamiestyje priešais „Stiklių“ viešbutį esančią Austrijos ambasadą. Šis pastatas praėjusiame dešimtmetyje buvo grąžintas Lietuvos žydų bendruomenei ir parduotas Austrijai maždaug už 400 tūkst. JAV dolerių. Deja, daugiau tokių pastatų grąžintinų objektų jau nėra likę.

Kadangi tai buvo dalis mano darbo, apvažiavau daugelį pastatų, dėl kurių buvo deramasi. Iš 108 grąžintinų pastatų apie 75-78 (daugiausia miestelių ir kaimų sinagogos) yra tušti ir nenaudojami iki šiol.

Nuo 2003 metų mes didvyriškai braukėme juos iš privatizavimo sąrašų (tuo labai supykdydami rajonų merus) ir net savivaldybių lėšomis saugojome juos, kad reikalui esant, galėtume nedelsiant grąžinti.

Kuriems žydams priklauso žydų turtas?

Galbūt, derybos su žydų bendruomene dėl turto grąžinimo iš tikrųjų nepateisinamai užtruko. Tačiau mus stabdė bent kelios aplinkybės, kurias visuomenė irgi turėtų žinoti.

Pirmiausia, Lietuvos žydų organizacijų tarpusavio konfrontacija. Neturint vidinės vienybės, mūsų žydų partneriai nusprendė nustumti nuo derybų dalį savo tautiečių.

Kauno žydų religinė bendrija, juridiškai pripažinta prieškarinės Kauno bendrijos įpėdine ir pagal 1996 metų įstatymą net atgavusi kelis pastatus, staiga tapo ignoruojama. Jos atstovų netraukė nei į sukurto specialaus fondo valdybą, nei į derybų delegaciją. Tuo tarpu kauniečiai ryžtingai pasakė: „atiduosite mūsų turtą jiems – mes kreipsimės į teismą“. Daryti neteisėtų žingsnių Vyriausybė negalėjo.

Buvo dar vienas aspektas. Kartą į mane kreipėsi senyva moteris žydė, kuri labai nuoširdžiai paprašė „neatiduoti mūsų turto jiems“. Paprašiau konkretizuoti, kas yra „Mes“ ir kas yra „Jie“.

Netikėtai iškilo niekuomet nediskutuota tiesa, kad „mes“ – tai senieji Lietuvos žydai, o „jie“ – jau po karo iš Rusijos ir kitų tarybinių respublikų į Lietuvą persikėlę žydų tautybės piliečiai.

Prieškarinių Lietuvos žydų, žuvusių per holokaustą, palikuonys Lietuvos šiandieninių žydų tarpe tikriausia sudaro mažumą. Atvykėliai iš Rusijos holokausto nepatyrė, juo labiau – jie nefinansavo religinių pastatų pirkimo prieškaryje.

Laiškai, kuriuos ėmė masiškai gauti premjerai A.Brazauskas ir G.Kirkilas, atkreipė dėmesį į dar vieną aplinkybę, į kurią pradžioje net nebuvome įsigilinę: prieškaryje Lietuvoje gyveno žydai ortodoksai, jie už savo pinigus statė sinagogas, jie tapo holokausto aukomis. Šiandien Lietuvoje žydų ortodoksų neliko.

Todėl iš užsienio esančių Lietuvos žydų ješivų vadovų gaunami laiškai įspėjo – be jų dalyvavimo suformuota žydų derybų delegacija neturi įgaliojimų. Tuo tarpu delegacija bet kokį ortodoksų rabinų apsilankymą Vyriausybėje traktavo kaip ...antisemitinį išpuolį.

Tuo tarpu ortodoksų rabinai iš mūsų prašė pačių sinagogų, o ne pinigų. Tačiau su jais, kaip neatstovaujančiais šiandieninių Lietuvos žydų, derėtis negalėjome.

Mes atsidūrėme situacijoje, panašioje į tokią: kažkas katalikų turėtą turtą atiduoda stačiatikiams, aiškindamas – „jūs - vis vien krikščionys“.

Neskubėjome dar ir todėl, kad jau buvome nudegę pirštus su 2003 metais Jeruzalės organizacijai „Hechal Shlomo“ perduotomis toromis – žydų pusė neįvykdė savo įsipareigojimų informuoti apie jų likimą, dar daugiau: dauguma mus lankiusių žydų veikėjų aiškino mus padarius didžiausią kvailystę, nes toros buvo atiduotos „ne jiems“.

Net ir iš dovanos priėmėjų nuo pat pradžių girdėjome mintį, kad tai ne geranoriškas Lietuvos aktas, o „didelio spaudimo Lietuvai rezultatas“. Algirdas Brazauskas, girdėdamas tokias šnekas, laikė tai asmeniniu įžeidimu.

Pats religinis turtas – užmirštas ir nereikalingas

Seimo priimtas įstatymas įstumia Lietuvą į nelengvą ūkinę-moralinę problemą. Žydų pusei pasiūlyta astronominė kompensacija.

Kažkodėl negrąžinama pati nuosavybė, tarsi tos 75 tuščios ir grąžinti parengtos sinagogos būtų valstybei neįsivaizduojamai reikalingas turtas.

Kas bus su tomis sinagogomis? Ir kodėl negrąžinamos jos, o atiduodami pinigai?

Prisipažinsiu, kad buvau piniginės kompensacijos idėjos autorius. Matėsi, kad ortodoksų sinagogos šiandien niekam nereikalingos, o negausiai žydų bendruomenei prižiūrėti jas būtų tik nepakeliama našta. Iš kitos pusės, jeigu žydų bendruomenė pati pradėtų pardavinėti sinagogų pastatus, kiltų įvairių moralinių peripetijų.

Todėl tada pasiūliau, kad valstybė per Turto banką gali parduoti visus nereikalingų sinagogų pastatus, o žydų pusei būtų išmokėta visa (100-procentinė) suma.

Apie tai tariausi ir su Turto banko vadovais – jie buvo nieko prieš, minusuotos būtų tik aukcionų išlaidos. Turto bankas net rodė iniciatyvą, nes sumažėjus privatizuojamo turto, institucijai atsirastų nauja veiklos sfera.

Dabar derybose dėl turto užmirštos sinagogos po milžiniškos ir niekuo nepagrįstos kompensacijos išmokėjimo taps antra (dar kartą – daugiamilijonine) našta Lietuvos mokesčių mokėtojams. Tokio valdžios neūkiškumo (ar tiesiog nesugebėjimo tvarkytis) reikia su žiburiu paieškoti.

Už ką mokėsime geros valios kompensaciją?

Niekaip nesuprantu, kodėl Seimo priimtas įstatymas pavadintas taip mįslingai – geros valios? Kokia čia „gera valia“, kai kalbama apie labai konkretų turėtą turtą ir konkrečias sumas? Suprasčiau, kad skiriame milijardą, arba 10 milijardų – tiesiog neskaičiavę. Iš plačios ir geros širdies. Kaip laimėję skandinavų loterijoje arba kaip girtas rusų poručikas, jau pralošęs kortomis pulko kasą.

Ir už ką mokame kompensaciją – už nacių ir sovietų valdžios nusavintą religinį turtą ar už holokaustą?

Jeigu už pastarąjį, tai aš žydų nešaudžiau. Nešaudė ir mano tėvas, jaunas mokytojas pro Želvos mokyklos langą girdėdamas šūvius už gretimos kalvos. Nešaudė ir mano vaikai, kuriems kaip mokesčių mokėtojams teks mokėti savo dalį į kompensaciją. Nereikia painioti kraujo ir pinigų. Vienu metu derybų metu girdėjau sentenciją: „susimokėkite, tada būsite demokratai“. Laimei, ji nebuvo pakartota.

Man apskritai kelia nerimą bet koks holokausto ir pinigų susiejimas. Kažkada man yra tekę platinti informaciją apie Šveicarijos bankų kompensacijas, apie Vokietijos ir Austrijos valdžių išmokamus pinigus. Bet tai buvo prieš keliasdešimt ar keliolika metų. Kiek Lietuvoje liko nacių koncentracijos stovyklų kalinių, praėjus bemaž septyniems dešimtmečiams po Dachau ir Štuthofo išvadavimo? Jų sąrašo nemačiau net derybų metu. Bet nemanau, kad tie žmonės Lietuvoje gyvena blogiau už kitus. Tuos keliolika asmenų paremti galima ir ne per restitucijos (ar geros valios) įstatymą.

Demokratija ir geras vardas už pinigus neperkami. Už juos neplaunamos ir istorijos dėmės.

Ta proga pacituosiu restitucijos derybose dalyvavusio JAV ambasadoriaus J. Cloudo man pasakytus žodžius: „Man nesvarbu kiek jūs grąžinsite, o kada.“

Galiu patvirtinti, kad JAV oficialūs atstovai, stebėdami derybas dėl restitucijos, jokio spaudimo – ypač dėl sumų – nedarė. Jie laikė restituciją svarbiu pokyčių mūsų dvasiniame pasaulyje požymiu ir kantriai laukė derybų pabaigos. Esu asmeniškai dėkingas JAV ambasadai, užsistojusiai mane, kai derybos ėmė įgauti nekorektiškumo ženklų.

Net ir „už žydus“ reikia balsuoti protingai

Man buvo keista stebėti balsavimą dėl žydų restitucijos įstatymo. Net opozicijos vadai paskelbė, kad jie pasižadėję balsuoti „už žydus“.

Bet ką tai bendro turi su tuo baisiu neūkiškumu ir prisiimamais protu nepagrįstais valstybės įsipareigojimais? Pamenu, Seime įstatymo projektą pristatinėjusio R.Žemaitaičio paklausiau, iš kur paimta 128 mln. Lt suma. Jis net supyko, pasiūlęs kreiptis į premjerą A.Kubilių. Jis juk tik teisininkas, o ne ūkininkas. Tačiau daugiau kaip šimtą milijonų iš žmonių kišenės ištraukiantį įstatymą pristatinėjo būtent jis...

A.Kubilius pasielgė klastingai, pažadėdamas milžinišką sumą, tačiau iš karto pasakydamas, kad kompensaciją mokės ne jis, o būsimos vyriausybės.

Ar ras pinigų biudžete ateinanti Lietuvos valdžia „mokėti už orą“, kai Lietuvą ir jos mokesčių mokėtojus dusins per šiuos kelerius metus prisiimti daugiamilijardiniai kreditai (už protu nepaaiškinamus procentus), kai dirbančių ir mokesčius mokančių žmonių Lietuvoje bus likę gal tik pusė?

Taip užprogramuojame valstybės įsipareigojimų nevykdymą. Tuo jau dabar apgaudinėjame mūsų žydus. Tuo planuojame ir ateities Lietuvos blogus santykius su mūsų svarbiu partneriu – JAV.

Ar nepalieka pono Kubiliaus valdžia ateinančiai Lietuvai dvokiančios bombos?

Ir skausmas, ir meilė matuojami ne pinigais

Tikriausia mažai kam pakils liežuvis pavadinti mane antisemitu. Prieš savaitę kaip vaikas džiaugiausi, žvelgdamas į mūsų žemiečio Arbit Blato parodą, dovanotą Lietuvai ir atvežtą iš Amerikos bei Italijos ne be mano pastangų. Tą 362 paveikslų ir skulptūrų dovaną Lietuvai taip pat galima vertinti milijonais, tačiau Arbit Blatui ar jo šeimai nekilo minties išmatuoti meilę savo gimtinei pinigais.

Lietuvos istorija man yra šventa (būtent dėl jos išmanymo Algirdas Brazauskas ir paskyrė mane tai nelengvai misijai) ir labai gerai žinau, ko Lietuva neteko karo metais. Šiais laikais mes turime užtikrinti ateitį Lietuvos žydų bendruomenei, nes be jos Lietuva taps pilka, uždara ir gal net egoistiška. Bet nuo Lietuvos pensininkų atplėštų milijonų nereikia patiems žydams. Tokie pinigai dvokia.

Pozityvi išeitis – ką daryti?

Nors Seimas jau priėmė, o prezidentė pasirašė Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą įstatymą, restitucija gali būti vykdoma labai dalykiškai ir pigiai:

1. Nedelsiant perduoti žydų bendruomenei visus laisvus pastatus, pripažintus grąžintinais. Skaičiais tai bus didžioji restitucinių objektų dalis. Jeigu reikia, padėti žydams parduoti tuos pastatus, išmokant ne 30, o 100 procentų jų vertės.

2. Jau privatizuotų ar valstybės naudojamų pastatų likimą įsipareigoti spręsti šaliai pakilus iš ekonominio nuosmukio, bet ne vėliau kaip po 3 (4 ar 5) metų. Tada vertinti pastatus tuometinėmis rinkos kainomis ir dengti atitinkamą (28-30) procentą. Numatyti trumpą kompensacijos išmokėjimo terminą.

Komentarai
http://www.lrytas.lt/?id=13108336461309641868&view=6

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Katastrofijus

Pranešimo tema:

Parašytas: 25 Lie 2011 01:02

Užsiregistravo: 19 Lap 2010 18:26
Pranešimai: 357

Čia pateiksiu tik savo vertinimą ir pastabas, neteisindamas Antro pasaulinio karo ir jį sukėlusių jėgų nusikaltimų. Pradėsiu nuo to, ką laikyti Lietuvoje tauta, ką Lietuvoje klajojančia orda ir ką užsienio valstybės ar užsienio tautos organizacija Lietuvoje.

Taigi Lietuvoje, kuri šiandien net 20 kartų mažesnė, nei kad buvo, kai buvo baigta vienyti 15 amžiuje, yra ir buvo viena tauta – lietuviai. Tiesa, A.Kojelavičiaus istorijoje, išleistoje 17 amžiuje, minimi Lietuvoje gyvenę skitai, polovcai, sarmatai, rutėnai. Dar kiti mini hiperborėjus, totorius, rusus, žydus, Palemono romėnus, herulus. Galima prirankioti, labai norint kokių 30 pavadinimų. Bet jie reiškia pavienius individus, jų grupes, organizacijas.

Ordos – tai po valstybės teritoriją (nes 15 amžiuje „niekieno žemių“ nebuvo jau visoje tuo metu žinomoje Europoje) klajojanti ar ilgesniam laikui apsistojanti svetimšalių organizacija. Klajoklių egzistencijos pagrindas yra vartoti valstybės, kurioje ji yra, resursus. Tai, kad klajokliai nieko nekuria didele dalimi paaiškina ir jų didelius mobilizacinius resursus karo atveju.

Pvz. klasikinės valstybės galėjo mobilizuot tik iki 10 proc. savo gyventojų karo metu. Klajokliams 16-17 a. netekus galimybių klajoti ir užėminėti valstybių teritorijų, jų ordos gali išsilaikyti tik išlaikomos užsienio rėmėjų. Taip nuo 16 a. pvz. Krymo chanatas tapo išlaikomu Turkijos, daug ordų ėjo prisiekinėti Moskovijos carui. Kaip taisyklė, orda ieškojo stipriausio globėjo.

Ir į Lietuvą, pvz. mongolų sumuštų chazarų ir kitų tiurkų ordų likučiai kėlėsi, kaip į stipraus globėjo teritoriją. O vėliau, Lietuvai nusilpus, gi dalis jau atsiskyrė, užgrobę dalį Lietuvos teritorijos (Edisano ar Nogajaus ordos), daliai tai nepavyko (Glinskio maištas), o dalis adaptavosi, įsikurdami ilgam ir patogiam parazitavimui juos priglaudusios valstybės organizme. Juk Lietuvoje nebuvo inkvizicijos. Nors pastaroji ir neturėtų ko ginti - nebuvo tautinės religijos, o lietuvių kalbos "valstybinės institucijos", kaip ir dabar, negynė.

Taip pat ne visi klajokliai ordoms priklausė. Lietuvoje, pavyzdžiui, dalis žemių buvo nuo mongolų invazijos apgyvendinta pastarųjų sumuštų ir Lietuvoje prieglobstį radusių tiurkų klajoklių. Tai buvo ir musulmonai, ir pravoslavai, ir judaistai (šiandien pastarųjų tiurkų klajoklių išskiriamos 2 kryptys – karaimai ir žydai).

Kaip taisyklė, klajokliai stengėsi apsigyventi miestuose ir integruotis į miestiečių luomą. Todėl intensyviai savo tiurkoslavų tarmes keitė vokiškais slengais. Na, vokiečiais didesnė dalis netapo - gavosi kažkokia specifinė nutautėlių satanistų bendruomenė. Tapti baudžiauninku ir šliachtos nuosavybe (šiandieniniais žmogiškais ištekliais) nebuvo viliojanti perspektyva. Tuo pat metu klajokliai stengėsi laikytis savo gyvenimo supratimų. Beliko vagiliavimai, spekuliacijos bei įvairių bendradarbiavimo formų su Lietuvos elitikais radimu.

Elitikų – šliachtų ir į Lietuvą parazituoti atsikėlusių klajoklių tandemas ekonomikoje ir politikoje, šių kastų simbiozė – tai atskira plati tema. Viena simbiozės sąlygų – interesų ir funkcijų sutapimai. Konkurencijos pradžioje nebuvo bent jau todėl, kad Lietuvos resursų tuo metu užteko visiems parazitams.

Rietynės prasidės vėliau, daugėjant šliachtų ir klajoklių, mažėjant teritorijai ir dirbančiųjų skaičiui. Galiu pridurti, kad ir tuomet, kaip šiandien vienintelė lietuvių protesto forma prieš baudžiavą buvo emigracija. Lietuvoje nebuvo jau tuo metu nei tautinės idealogijos (religijos), nei ją ginančios inkvizicijos. Ar girdėjot kas apie karaimų pasižymėjimą kare?

Ir ar Lietuvos kariuomenė sustiprėjo, 16 amžiuje lietuvius joje keičiant zaporožcais, totoriais, samdiniais? O daug kur literatūroje džiaugiamasi procentaliai dideliu svetimšalių ir jų „kultūrų“ kiekiu Lietuvoje. Atsieit, kuo lietuvių procentas mažesnis (ir kad Vilnius „daugiaetninis“), tuo geriau. Tiesiog klestėjo šiandien siekiama tolerastija ir daugiakultūriškumas.

Tokios mano aprašytos tendencijos buvo visoje Europoje. Visur buvo etniniai pokyčiai, invazijos, migracijos. Ir vienais atvejais Europos valstybių valdžia likdavo su tauta ir antivalstybinėms jėgoms priešindavosi, kitais atvejais, vedami kažinkokių protojevrofilinių idėjų, pakeisdavo tautinę orientaciją. Kaip Lietuvoje.

Pvz. apie Ispaniją. Šiuo metu inkvizicija ten vertinama ne vienareikšmiškai. Inkvizicijos gynėjų argumentai – daugiaetninę teritoriją galėjo išlaikyti vieningą ir padėti ispanų nacijos ir Ispanijos imperijos galybės pagrindus tik vieninga idealogija ir religija. Ir su pasididžiavimu aiškina apie Rekonkistą ir su ja susijusius etninius valymus, kaip išvijo semitus arabus musulmonus ir satanistus (judėjus).

Pvz. apie Prancūziją. Pačioje 13 amžiaus pabaigoje Prancūzija galėjo pasukti visai kitais keliais ir šiuo metu būti Lietuvos dydžio ar net išnykti. Jos teritorijoje buvo susiformavusi paralelinė valstybė – Templierių ordinas, kariniu požiūriu ir materialiai stipresni už pačią oficialią Prancūziją. Pietinės katarų provincijos gyveno „pagal supratimą“ (maždaug, kaip Šalčininkų rajonas save perdavę dievui).

Ir ką, Prancūzijos kunigaikštis Pilypas Gražusis, slapta užsitikrinęs vieno iš popiežių „stogą“, 1303 surengė „ilgųjų peilių naktį“. Areštavo ir sudegino templierių magistrą Mole bei visą jo štabą. Vėliau buvo fiziškai sunaikinti katarai, 15 amžiuje užkariauti ir sunaikinti danams giminingi burgundai. Ir visa tai prancūzai pateikia, kaip teigiamus savo istorijos momentus, kuriais reikia didžiuotis.

Ir Lenkija, ir Ukraina didžiuojasi 1941-1945 savo tautiečių atliktais etniniais valymais. O šios valstybės šiandien užima pačią didžiausią savo istorijoje teritoriją. Nereikia mums vardint, kaip argumentą, kad templieriai ar katarai buvo ginkluoti, o „holokausto“ aukos – ne.

Tremtiniai vagonuose į Sibirą keliavo beginkliai, o taip pat prašom skaičiais, kiek ginklų turėjo slavai ir germanizuoti tiurkai (iš kurių 1860 - 1949 m. sionistų imta gaminti „žydų tauta“), ir kiek lietuviai per II pasaul. karą.

1941-1944 m. Lietuvos patriotų įvykdytą svetimšalių ordų (orda – tai ne tauta, o organizacija) tai lygiai to paties tipo istoriniai įvykiai, kaip templierių ir katarų likvidavimas daugiaetninėje Prancūzijoje. Priedo, Lietuva dabar 20 kartų mažesnė, skirtingai nuo niekam neskolingos daugiaetninės Prancūzijos su buv. Vokietijos miestu Paryžiumi. Ir germanizuotų tiurkų ordos likvidavimas Lietuvoje yra vienas įvykių, dėl kurių Lietuva išliko.

Ar girdėjot, kad šiuo metu esantys katarai ir templieriai (o tokių yra daugiau, nei „litvakų“ ar holokausto liekanų), reikalautų kompensacijų iš Prancūzijos? Ar tai priežastis tame, kad žydai pripažįstami tauta, o templieriai – ne?

O kur parašyta, kad organizacijoms kompensacijos nemokamos, o tautoms – mokamos? O kiek žydai tauta, o ne organizacija, jau rašiau kitose temose. Tai kodėl mes turim tikėt akivaizdžiomis nesąmonėmis ir teigiamus istorijos įvykius vaizduoti neigiamais dėl priešiškų Lietuvai valstybių ir ordų (Izraelis – JAV išlaikoma orda) spaudimo? Jie tai netiki tuo, kad Lietuva viduramžiais buvo lietuvių tautos imperija, kad Vilnius visada buvo etniškai lietuviškas ir t.t. Arba apsimeta ir mus įžeidinėja. O mes, įžeidinėjami, turim atsiprašinėt ir mokėt kompensacijas?

Lietuva šiandien 20 kartų mažesnė, nei buvo. Rašau tai trečią kartą, ir tai turi būti pagrindinis mūsų argumentas „derybose“ su visokiom Klinton Levinski ir slavotiurkų satanistų (koks skirtumas, jų šamanas kabalistas, ortodoksas ar kanibalas) atstovais. Slavai ir tiurkai niekad negyveno tokiose didelėse teritorijose, kaip dabar. Tai sinagogos jų? Mūsų, baltų žemės nuo Vyslos iki Berezinos, bent jau, kaip minimum.Tai kieno sąskaita slavotiurkai ir žydoslavai taip išsiplėtę? Ar ne baltų? Pažiūrėkit žemėlapiuose.

Ar čia suplakiau skirtingus dalykus? O kas suplakė III Reichą ir Lietuvą? Tai jie bergdžiai turi įrodinėti, o mes su buku žvilgsniu pateikti kontrargumentus, tipo: „palaukit, tai juk jidiš kalba – germanų, o germanai sukėlė II pasaulinį karą“. Turim nusileisti, nes maži ir silpni, o reikalautojai mus paremtų ir apgintų nelaimės atveju? Galiu rasti bent 20 valstybių, mažesnių ir silpnesnių už Lietuvą, ant kurių niekas nevažiuoja. O dėl paramos ar apgynimo nėra ko svaigti. Tai čia Lenkija ir Izraelis gintų nuo Rusijos? Ar JAV nuo Izraelio ir Lenkijos?

Dėl ko šūdlenkių-konservų aljanso „valdžia“ stengiasi duoti slavotiurkų organizacijai tuos milijonus, aišku. Dėl otkato. Apie tai irgi rašiau kitose temose. Bet va čia paskaičiau ir nesuprantu, kaip galvojantys žmonės žydoslavų demagogijoms pasiduoda? Ir nematydami kalno, ima skaičiuoti ant jo augančias gėlytes.

Prieš Lietuvos šmeižimą, jos kaltinimą ir apiplėšinėjimą turime bent jau pasisakyti iš esmės

Žmonės ėmė ginklą, kovojo (ir tikrai ne prieš beginklę organizaciją), pasirinko būti amžinai keikiami ir nekenčiami beveik viso pasaulio ir paliko mums lietuvišką Lietuvą (o ne pvz. belgiško ar palestinietiško tipo). O mes nedrįstam tik pasisakyti ir pateikti savo argumentus? Mes turim būti pasiruošę, Tėvynei pašaukus ir esant galimybėms, pakartoti Lietuvos patriotų veiksmus naikinant Lietuvoje parazituojančias svetimšalių ar išdavikų organizacijas.

Visas Lietuvoje funkcionuojančias ir prieš Lietuvą veikiančių organizacijų narius reikia ir reikėjo naikinti. O amžius ar lytis žmogaus, priklausančio antilietuviškai organizacijai, nuo atsakomybės neatleidžia. Atsakomybę nebent sumažina. Va tą ir reikia, ir reikėjo daryti.

Į viršų

tikras lietuvis

Pranešimo tema:

Parašytas: 16 Rgp 2011 19:27

Užsiregistravo: 19 Bal 2008 09:46
Pranešimai: 3775

Žydų turto byla - slaptieji protokolai.

http://www.15min.lt/naujiena/ziniosgyva ... 304-159745

http://www.15min.lt/naujiena/ziniosgyva ... 304-160071

Štai kas atiminėja iš Lietuvos pensininkų, nepagydomomis ligomis sergančių ligonių, vaikų našlaičių paskutines kapeikas.
Žygeivi, jei gali, įkelk tuos straipsnių tekstus, kad nežūtų, kaip, kad žuvo ta nuoroda, kur žydų žurnalistas rašė apie izraelitų sumestus į šulinį arabų lavonus.

_________________
K.Čapekas: Įsivaizduokite, kokia būtų tyla, jeigu žmogus kalbėtų tik tai, ką žino.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 16 Rgp 2011 20:23

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

tikras lietuvis rašė:

Žydų turto byla - slaptieji protokolai.

http://www.15min.lt/naujiena/ziniosgyva ... 304-159745

http://www.15min.lt/naujiena/ziniosgyva ... 304-160071

Štai kas atiminėja iš Lietuvos pensininkų, nepagydomomis ligomis sergančių ligonių, vaikų našlaičių paskutines kapeikas.

Žygeivi, jei gali, įkelk tuos straipsnių tekstus, kad nežūtų, kaip, kad žuvo ta nuoroda, kur žydų žurnalistas rašė apie izraelitų sumestus į šulinį arabų lavonus.

Žydų turto byla: slaptieji protokolai

http://www.15min.lt/naujiena/ziniosgyva ... 304-159745

Publikuota: 2011 liepos 11d. 10.58 / Autorius: Liepa Želnienė / el.pastas / 15min.lt

Žydų delegacija Vilniuje
BFL nuotr.

Prezidentei praėjusią savaitę pasirašius įstatymą dėl kompensacijos žydams už nusavintą turtą, buvo padėtas taškas ilgoje ir painioje istorijoje.

Nusprendus išmokėti 128 mln. Lt, Vašingtonas pirmasis pasveikino Lietuvą.

Kaip buvo siekiama šio tikslo, kodėl Lietuva tai padarė viena paskutiniųjų Europoje?

Kas apie tai rašoma slaptuose JAV diplomatinio susirašinėjimo dokumentuose?

Nereikia nė skaityti slaptų failų, kad žinotum akivaizdų faktą: amerikiečiai į šį reikalą įdėjo labai daug pastangų. Tačiau, remiantis „Wikileaks“ duomenų bazėje saugomomis ataskaitomis, JAV ambasada Vilniuje spaudimą Lietuvos politikams sprendžiant dėl kompensacijos žydų religinėms bendruomenėms už nacių ir sovietų nusavintą turtą buvo įrašiusi tarp savo strateginių tikslų.

Šiuo klausimu beveik dešimtmetį dirbo ne tik diplomatai. Per ambasadą buvo nuolat rengiami JAV ir pasaulio žydų bendruomenių atstovų susitikimai su Lietuvos valdžia, o kompensacijos klausimas buvo keliamas kartais naudojant spaudimą.

2004 metų spalį JAV ambasados pakviestas į Lietuvą atvyko Amerikos žydų komiteto atstovas rabinas Andrew Bakeris. Prieš pat antrąjį 2004 metų rinkimų į Seimą turą jis susitiko su prezidentu Valdu Adamkumi, premjeru Algirdu Brazausku, Darbo partijos pirmininku Viktoru Uspaskichu bei opozicijos lyderiu Andriumi Kubiliumi.

Po šio vizito ambasadorius Stephenas Mullas parašė ataskaitą, kurioje teigė, kad A.Bakeris 2004 metų pradžioje padėjo Lietuvos žydams sudaryti 200 grąžintinų pastatų sąrašą, o metų pabaigoje ėmėsi tarpininkauti įtikinant Lietuvos politikus kuo skubiau priimti žydų turto restitucijos įstatymus.

Ataskaitoje teigiama, kad labiausiai nusiteikęs kuo greičiau grąžinti žydams prarastą turtą 2004 metais buvo premjeras A.Brazauskas, o prezidentas V.Adamkus žydų turto grąžinimą realiu per 2004–2008 metų Seimo kadenciją matė tik tuo atveju, jei premjero postą po rinkimų išsaugotų A.Brazauskas. Nors po rinkimų socialdemokratų lyderis dar dvejus metus vadovavo Vyriausybei, per tą laiką žydų restitucijos reikalas, nepaisant V.Adamkaus vilčių, nebuvo išspręstas.

Savo ruožtu Darbo partijos lyderis Viktoras Uspaskichas 2004 metų spalį A.Bakeriui davė žodį, kad restitucijos problemos bus sprendžiamos artimiausiu metu ir pažadėjo, kad žydai šiuo klausimu „neturės problemų su manimi ir mano partija“. Tuo tarpu žurnalistams po susitikimo su A.Bakeriu Darbo partijos pirmininkas sakė, kad nėra įsigilinęs į šį klausimą, todėl konkrečios nuomonės nereikš.

Senoje sąskaitoje – pinigai

Dabartinis premjeras, o tuometis opozicijos lyderis A.Kubilius, kaip savo ataskaitoje teigia S.Mullas, 2004 metais iš esmės buvo teigiamai nusiteikęs žydų turto restitucijos klausimu, tačiau pabrėžė, kad turto grąžinimas turi būti skaidrus ir lygiai teisingas visoms žydų bendruomenėms. A.Kubilius jau tada abejojo, ar verta žydams grąžinti pastatus natūra, nes jie arba smarkiai apgriuvę, arba naudojami visuomenės.

A.Bakeris vėliau ambasadoriui pareiškė, kad tuos pastatus būtų galima atnaujinti iš Lietuvos žydų sukurto fondo, kuris skirstys iš Lietuvos gautą kompensaciją. Privačiame pokalbyje su S.Mullu Amerikos žydų komiteto atstovas pareiškė, kad tarptautiniame banke „Citibank“ aptikta tarpukariu Lietuvos žydų sukurta sąskaita su 50 tūkst. JAV dolerių. A.Bakeris tikino besitariantis, kad tie pinigai būtų pervesti į Lietuvos žydų fondą, kai tik toks bus sukurtas.

2005-ųjų kovą A.Bakeris į Lietuvą atvyko dar kartą. Tuomet Lietuvos žydų bendruomenė jau buvo sudariusi „baigtinį“ grąžintinų pastatų sąrašą iš 438 objektų. Svečias spaudė premjerą A.Brazauską ir teisingumo ministrą „darbietį“ Gintautą Bužinską, kad šie nustatytų turto grąžinimo žydams datą. A.Brazauskas nurodė, kad vien įstatymui priimti prireiks maždaug dvejų metų.

Savo ruožtu konservatoriai A.Kubilius ir Emanuelis Zingeris žydų atstovui teigė, kad restitucijos klausimus būtų naudinga baigti iki 2007-ųjų savivaldybių rinkimų, kad šis klausimas netaptų politiniu įrankiu rinkimų kampanijoje.

Be to, A.Kubilius jau 2005 metais suabejojo, ar Lietuvos žydų bendruomenės kuriamas kompensaciją skirstysiantis fondas bus pakankamai skaidriai valdomas. Tuo metu fondas dar nebuvo sukurtas, nes jo kūrimui pasipriešino Kauno religinė žydų bendruomenė ir laiškais notarams užblokavo fondo įsteigimą. Netrukus po susitikimo su A.Bakeriu, kuriame buvo aptarti iškilę sunkumai sukurti tokį fondą, G.Bužinskas laišku ambasadoriui S.Mullui pranešė, kad fondas jau įkurtas.

2005 metų lapkričio 18 dieną ambasadoriaus ataskaitoje rašoma, kad jau dvejus metus vyksta derybos tarp Lietuvos Vyriausybės ir žydų bendruomenių, tačiau rezultato nepasiekta. Diplomatas teigia, jog Teisingumo ministerijos Teisės departamento vadovas Algis Balenžentis jį informavęs, esą su Lietuvos žydais yra sutarta dėl įstatymo teksto, kuriame nebekalbama apie restituciją, o paliekamas tik kompensacijos klausimas.

Ataskaitoje teigiama, kad Lietuva, ketinanti pradėti kompensacijas mokėti 2009-aisiais, per lėtai sprendžia žydų turto grąžinimą. Dar daugiau nerimo ambasadoriui kelia „nestabilios“ A.Brazausko pozicijos premjero poste, nes jis laikomas pagrindiniu žydų turto kompensavimo šalininku Lietuvoje.

G.Kirkilas nieko neišmano?

A.Brazauskui pasitraukus iš premjero posto, 2006-ųjų rugpjūtį JAV ambasadorius Lietuvoje Johnas Albertas Cloudas susitiko su nauju Vyriausybės vadovu Gediminu Kirkilu ir užsienio reikalų ministru Petru Vaitiekūnu. Po susitikimo parašytoje ataskaitoje, vėliau atsidūrusioje „Wikileaks“ duomenų bazėje, ambasadorius teigia, kad jį „labai nuvylė“ faktas, kad G.Kirkilas ir P.Vaitiekūnas nėra įsigilinę į žydų turto grąžinimo reikalus. Čia pat jis patikina „atkakliai sieksiantis spausti Lietuvos Vyriausybę atlikti reikiamą darbą“.

Tačiau šis įstatymas, G.Kirkilui vadovaujant mažumos Vyriausybei, Seimui nebuvo teikiamas. Jį pateikti trukdė ir 2007 metų savivaldybių rinkimai.

Su G.Kirkilu apie kompensaciją žydams JAV ambasada vėl kalbėjosi tik 2008-ųjų birželį, artėjant premjero vizitui į Vašingtoną. J.A.Cloudas tąsyk išreiškė viltį, kad G.Kirkilas už Atlanto susitiks su tomis žydų bendruomenėmis, kurios domisi turto Lietuvoje grąžinimu, nors preliminarioje darbotvarkėje tokie susitikimai nebuvo numatyti. G.Kirkilas ambasadoriui prižadėjo tokius susitikimus surengsiąs.

Lietuvai grėsė boikotas

Tą patį 2008-ųjų birželį ambasadorius J.A.Cloudas rašo naują pažymą: Lietuva, 2006-aisiais pažadėjusi netrukus priimti kompensaciją numatantį įstatymą, per dvejus metus nieko nepadarė. Tarptautinės organizacijos, anot ataskaitos, jau „praranda kantrybę“ ir ketina Lietuva skųstis viešai: „Tai patrauks žiniasklaidos dėmesį ir kvies boikotuoti „Vilnius – Europos kultūros sostinės 2009“ renginius. Lietuvos vyriausybė yra nesuinteresuota spręsti žydų klausimų ir leidžiasi paralyžiuojama ksenofobiškų rinkėjų, dešiniųjų nacionalistų ir nepaklusnių valdininkų.“

Įsitikinusios G.Kirkilo abejingumu žydų turto kompensavimo reikalams, ambasados žiniomis, žydų organizacijos 2008 metais stengėsi paspausti prezidentūrą, kad ši turto kompensavimo įstatymą pateiktų Seimui.

2008-ųjų birželį JAV ambasada surengė specialiojo pasiuntinio holokausto klausimais Cristiano Kennedy vizitą, o rugsėjį Lietuvoje viešėjo specialusis pasiuntinys antisemitizmo reikalais Greggas Richmanas. Svečiai susitiko su G.Kirkilu, parlamentaru E.Zingeriu, premjero patarėjais.

J.A.Cloudas ataskaitose apie šiuos vizitus rašo: „G.Kirkilas pareiškė, jog įstatymas atsidurs parlamente veikiausiai tik po 2008 metų spalį vyksiančių Seimo rinkimų. G.Richmanno vizitas Lietuvai turėjęs parodyti, kokie svarbūs Vašingtonui yra žydus liečiantys klausimai ir tikina toliau priminsiąs tai visiems politikams Lietuvoje.“

Spaudė rimtai

Gediminas Kirkilas, buvęs premjeras

„Kompensacijos žydams klausimas buvo paruoštas A.Brazausko Vyriausybės ir jis jau beveik ėjo į Seimą, bet kadangi buvome mažumos Vyriausybė, didelių šansų tą klausimą prastumti Seime neturėjome, nes dauguma tam nepritarė. Tuo metu daugumą Seime turėjo Darbo partija, dėl to mes ir nesiuntėme įstatymo į Seimą.

Spaudimas buvo labai rimtas žydų klausimais iš Amerikos ambasados pusės. Man pačiam teko važiuoti susitikti su žydų ir litvakų atstovais ir į Vašingtoną, ir čia Lietuvoje. Jie kėlė savo teises, o mes aiškinome, kokia yra reali situacija. JAV ambasada visada yra aktyvi šitoje srityje, nes Kongrese yra labai daug šios srities lobistų, todėl nekeista, kad, vos priėmus šį įstatymą, pirmoji sprendimą pasveikino Amerika.“

Tęsinys – trečiadienį, liepos 13 dieną.

Komentarai
http://www.15min.lt/naujiena/ziniosgyva ... ?rc=1#comm

Žydų turto byla: slaptieji protokolai (II dalis)

http://www.15min.lt/naujiena/ziniosgyva ... 304-160071

Prezidentei praėjusią savaitę pasirašius įstatymą dėl kompensacijos žydams už nusavintą turtą, buvo padėtas taškas ilgoje ir painioje istorijoje. Nusprendus išmokėti 128 mln. Lt, Vašingtonas pirmasis pasveikino Lietuvą. Kaip buvo siekiama šio tikslo, kodėl Lietuva tai padarė viena paskutiniųjų Europoje? Kas apie tai rašoma slaptuose JAV diplomatinio susirašinėjimo dokumentuose?

Po Seimo rinkimų, kuriuos laimėjo konservatoriai, 2009 sausio 13-ąją užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas susitiko su specialiuoju pasiuntiniu Gvantanamo klausimais Danieliu Friedu.

Pasiuntinys jam pareiškė, kad Amerikos žydų bendruomenė nesupranta Lietuvos abejingumo žydų klausimu, o Vilnius dėl šio abejingumo rizikuoja prarasti „gerą draugę“ Ameriką. V.Ušackas paaiškino, kad žydų turto kompensavimo klausimas užstrigo dėl politinių nesutarimų Lietuvoje bei vietinės žydų bendruomenės susiskaidymo, bet pažadėjo, kad klausimas bus sprendžiamas artimiausiu metu.

2009 metų vasarį parašytoje J.A.Cloudo ataskaitoje pažymima, kad Lietuva pagaliau susitarė su vietos žydų bendruomene, jog žydams išmokės 113 mln. litų kompensaciją 2011-2021 metais per fondą, kurį administruos Lietuvos žydų bendruomenė. Jis taip pat užsimena, kad pasaulio žydų bendruomenė gali nesuprasti, kodėl buvo pakeistas šešerius metus derintas įstatymo projektas, pagal kurį buvo numatyta restitucija, o ne kompensacija, nors pati ambasada pažymi tikinti A.Kubiliaus geranoriškumu sprendžiant šį klausimą.

Netrukus kompensacijos už nusavintą žydų turtą įstatymas pasiekė Seimą.

Pasak JAV ambasados Vilniuje darbuotojo Damiano R.Leaderio, Lietuvos žydai nėra patenkinti šiuo įstatymo variantu bei mano, kad Lietuva jiems moka per mažą kompensaciją, prisidengdama finansiniu sunkmečiu. „Lietuvos žydų bendruomenė nepasitiki dabartine Lietuvos vyriausybe“, - rašoma ataskaitoje. Tačiau, anot ataskaitos, Lietuvos žydai priversti sutikti su tokiu įstatymu, nes alternatyva būtų negauti išvis nieko.

Pokalbis sodyboje

Apie kompensaciją žydams su V.Ušacku ir premjeru A.Kubiliumi atvykęs į Lietuvą 2009 metų rugpjūtį ketino kalbėti ir JAV valstybės sekretorės pavaduotojas Europos ir Azijos reikalams Philipas Gordonas. Užsienio reikalų ministras V.Ušackas susitikimą suorganizavo savo sodyboje šalia Utenos.

2009 metų rudenį JAV ambasadorei Anne Derse, teisingumo ministras Remigijus Šimašius ir Ministro pirmininko tarnybos kancleris Deividas Matulionis aiškino, kad kompensacijos žydams klausimas Seime nebus svarstomas tol, kol nebus priimtas kitų metų biudžetas.

D.Matulionis pareiškė, kad įstatymo dėl žydų turto kompensavimo teikimas prieš biudžeto svarstymą būtų savižudybė: „Tai būtų savižudybė teikti tokį įstatymą šiuo metu“.

Tuo tarpu Lietuvos žydų bendruomenių atstovai tų metų rudenį ambasadorei tvirtino kad Lietuvoje su jais nesikalbama kaip su eiliniais piliečiais, o nuolat pabrėžiama tautybė. Lietuvos žydų bendruomenės vadovas Simonas Alperavičius susitikime su ambasadore esą tvirtinęs: „Nepaisant to, kad Lietuva tapo ES nare, ji netapo tikra Europos šalimi. Aš galiu jums tai pasakyti, bet viešai – ne.“

Be to, S.Alperavičius pažymėjo, jog, nepaisant to, kad Lietuvoje nematyti valstybės remiamo antisemitizmo, vis dėlto „yra daug valstybės tarnautojų, kurie yra antisemitinių pažiūrų, ir mes tai jaučiame“.

Prasta šalies reputacija

2009 metų lapkritį ambasadorė susitiko su Seimo užsienio reikalų komiteto pirmininku Audroniumi Ažubaliu. Šis informavo, kad žydų turto klausimas kelia problemų daugiau dėl visuomenės nuotaikų negu dėl politinės valios trūkumo ir atkreipė dėmesį į Seimo Teisės departamento išvadą, jog kurti įstatymą vienai religinei grupei gali būti antikonstituciška. „Galbūt geriau tai padaryti vėliau, bet taip, kad klausimas nekeltų abejonių dėl jo atitikties Konstitucijai“, - aiškino politikas.

Lietuvoje gruodžio viduryje lankęsis buvęs Izraelio ambasadorius ir Pasaulinės žydų restitucijos organizacijos vadovas Davidas Pelegas susitikime su JAV ambasadore teigė, kad Lietuvos siūlomas kompensacijos už nusavintą žydų turtą žydams yra nepriimtinas.

Lietuvos žydų bendruomenės atstovė Faina Kukliansky 2009-ųjų pabaigose privačiame pokalbyje JAV ambasadoje kalbėjo, kad blogiausia būtų, jei Lietuvos Vyriausybė nuspręstų pati dalyvauti fondo, į kurį bus pervesta kompensacija, valdyme. Šiemet Seimo priimtame įstatyme numatyta, kad Vyriausybė prižiūrės, kaip skirstomi kompensacijos pinigai.

Ambasadorė ataskaitoje teigia priminsianti Lietuvos Vyriausybei, kad nustatant žydų bendruomenei nepriimtiną kompensavimo už nusavintą žydų turtą būdą Lietuva rizikuoja savo tarptautine reputacija.

„A.Kubiliaus Vyriausybė žengė toliau nei bet kuri kita Lietuvos Vyriausybė link įstatymo dėl nusavinto žydų turto grąžinimo priėmimo, tačiau kartu ir labiausiai nutolo nuo žydams priimtinos kompensacijos formos. Mes ir toliau reikalausime, kad Vyriausybė dirbtų kartu su Pasauline žydų restitucijos organizacija ir Lietuvos žydų bendruomene ieškant visiems priimtino sprendimo“, - teigiama jos ataskaitoje.

Geros valios kompensacijos už nacių ir sovietų nusavintą turtą žydų religinėms bendruomenėms įstatymas buvo priimtas 2011 m. vasarą. Priėmus šį įstatymą Lietuvą pirmiausia pasveikino JAV ambasada. Kauno žydų bendruomenė pareiškė, kad jai nepriimtinas sprendimas kompensaciją skirstyti per Lietuvos žydų bendruomenės valdomą fondą. Pastaroji bendruomenė skelbė įstatymu esanti patenkinta.

Deividas Matulionis: oficialus lobizmas

Mes ne kartą esame kalbėję su JAV ambasada ir kitomis ambasadomis tuo klausimu. Gal ir esu ką nors panašaus sakęs praeitais metais. Reikia pažymėti, kad biudžetas praeitais metais ir užpernai buvo žymiai sudėtingesnis, daug labiau reikėjo spaustis, bet 100 proc. savo žodžių dėl savižudybės negaliu patvirtinti. Galiu patvirtinti tik, kad kontaktai tuo klausimu tikrai buvo.

Su visomis ambasadomis vyksta toks oficialus lobizmas. Jis egzistuoja. Ambasados prašo kartais padėti plėtoti santykius. Tai yra natūralu ir mes dažnai taip bendraujame su ambasadomis, o su JAV ambasada ypatingai.

Spaudimo nebuvo, tai yra diplomatiniai kontaktai, o tų kontaktų metu prašoma vienų ar kitų klausimų sprendimo. Aš galiu pasakyti, kad nepasitenkinimas, kad to klausimo neišsprendėme buvo iš daugelio tarptautinių organizacijų, ir iš Izraelio, ir iš Didžiosios Britanijos, ir iš JAV, ir iš kitų šalių. Reikia pripažinti, kad buvome viena iš paskutinių šalių pasaulyje šį klausimą išsprendusių.

Simonas Alperavičius: demokratiškas elgesys

JAV ambasada, domėdamasi žydų restitucijos klausimu, elgėsi kaip normali demokratinė valstybė. Esame dėkingi jai už tai, kaip ir kitoms tuo klausimu mus palaikiusioms ir palaikančioms ambasadoms.

Neatsimenu tiksliai, ką sakiau ambasadorei, bet Lietuva tikrai dar turi daug ką padaryti žydų klausimu. Lietuva turėtų stengtis, kad nebūtų ekscesų, kad būtų oficialiai duodamas atkirtis, kai įvyksta antisemitiniai išpuoliai, turėtų viešai apie tai pasisakyti prezidentė, premjeras, Seimas.

Lietuva eina į priekį. Labai svarbus įstatymas dėl žydų nuosavybės grąžinimo priimtas, tačiau ir juo nesame iki galo patenkinti. Suma mūsų netenkina, nes tai tik 30 proc. sumos, be to, Lietuva 20 metų tuo turtu naudojosi nemokamai. Suma maža, laikotarpis, per kurį ji bus išmokėta – 10 metų, o pinigai reikalingi dabar. Kita vertus, esame patenkinti, kad įstatymas išvis priimtas. Tai geriau negu nieko.

Komentarai
http://www.15min.lt/naujiena/ziniosgyva ... ?rc=1#comm

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Katastrofijus

Pranešimo tema:

Parašytas: 05 Rgs 2011 22:39

Užsiregistravo: 19 Lap 2010 18:26
Pranešimai: 357

Paredaguoti anekdotai.

Atbėga Kubilius pas pažįstamą chirurgą: „Skubiai kastruokit, moku į priekį“. Chirurgas: „Tai gal nereikia, kaip šitaip, dar pagalvokit...“ Kubilius: „Ko čia ginčijiesi, tai juk pinigus moku“. Po operacijos chirurgas išdrįso paklausti: „Tai kam viso to reikėjo?“. Kubilius: „Tai žydai 140 mln. dalinsis, o aš turiu iki galo nuvaizduoti, kad esu vienas iš jų, kitaip visas keleto metų mano triūsas nueis veltui“. - „Tai, girdėjau, žydai lygtai atlieka apipjaustymą?“ - „Taip, taip, apipjaustymą, o aš kaip pasakiau?“

Atvažiavusi į Šiaurės Jeruzalę, Izraelio Kneseto delegacija virš žydų kapų rado kažkokią atsiradusią valstybę. Toji valstybė sutiko sumokėti 140 mln. Lt Izraeliui žemės mokestį.

Paneriai 1941. Prie didelio griovio nurengtų stovinčių žmonių eilutė. Girdisi žmogaus su policajaus uniforma balsas: „Trečias pritupia, rankas už galvos, šokt į griovį, ketvirtas vieną koją pakelt, rankas priglaust, į griovį, penktas susiriest, į griovį...“ Atbėga vokiečių feldfebelis: „Marš prie darbo. Žydai laukia. O tu jau čia 2 valandas su lenkais tetrikus žaidi“.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 14 Gru 2011 14:01

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

Marius Kundrotas. Svetimo turto nebūna?

http://alkas.lt/2011/12/14/m-kundrotas- ... to-nebuna/

http://www.respublika.lt/lt/naujienos/n ... komentarai

Marius Kundrotas, http://www.alkas.lt
2011 12 14 09:03

Prieš keletą metų Čikagoje mirė lietuvių išeivijos veikėjas A. B. Nepažinojau senolio. Nebendravau. Net nebuvau girdėjęs, kad toks žmogus gyveno. Perskaičiau tik dabar, vartydamas senus išeivijos laikraščius.

Senolis mirė bevaikis. Paliko trobą priemiestyje, prie pat Mičigano ežero. Jachtą. Automobilį. Vadovavo bendruomenei, kuri po jo mirties – iširo. Liko bendruomenės pastatas. Nutariau kreiptis į JAV prezidentą, Kongresą, Senatą ir vyriausybę, kad užgyventą A. B. ir jo vadovautos bendruomenės turtą grąžintų. Man. Juk aš – lietuvis.

Keista istorija? Man – taip pat. Juk būtent taip šiandien Lietuvoje sprendžiamas šeimininkų netekusio žydų turto grąžinimo klausimas. Jei nėra tiesioginio paveldėtojo, siūloma turtą grąžinti kitiems žydams – skirtingai nuo savininkų, neturintiems nieko bendro su Lietuva. Argumentuojant, jog taip numato judėjų religinė teisė.

Viskas tvarkoje, tiktai kuo čia dėta Lietuva? Įsivaizduokime, jog Lietuvos musulmonai – totoriai pareikalautų vietoje arba greta Lietuvos Konstitucijos taikyti šarijos teisę. Įsivaizduoti – sunku. Lietuvos musulmonai – skirtingai nuo kai kurių savo bendratikių D. Britanijoje ir Prancūzijoje – lojalūs savo pilietinei Tėvynei ir jos Konstitucijai.

Dar neseniai Lietuvos žydų bendruomenės vicepirmininkė Faina Kukliansky įrodinėjo, kad žydas – tai judėjas, o judėjas – tai žydas. Šiuo argumentu grįsta visuomeninių žydų organizacijų teisė į religinių judėjų bendruomenių turtą. Įdomu, jog toks etninių ir religinių kategorijų suplakimas netrukdė tai pačiai F.Kukliansky visų litvakų vardu pasirašyti bendrystės memorandumą su „Lietuvos gėjų lyga“. Juk judėjų šventraštis – Tora – homoseksualius vyrų santykius vadina bjaurastimi, o bausmė už juos ten – mirtis.

Dažnai girdime, jog turto „grąžinimas“ – vadinkime tiksliau – dovanojimas būtų mažutė kompensacija daug iškentėjusiai Lietuvos žydų bendruomenei. Skamba gražiai. Deja, tarp šių gražių žodžių švieste šviečiasi fatališkas selektyvumas.

Lietuvių tauta taip pat kentėjo. Daugybė lietuvių ligšiol neatgavo įvairių okupantų atimto turto. Ko verta vien žemės sklypų perkėlimo teisė – kai nekilnojamas turtas paverstas kilnojama nuosavybe? Kiek įvairių tautybių Lietuvos piliečių apiplėšta darsyk, šįkart – savos valdžios? Ir kokiomis kompensacijomis bus atpirktos tūkstančių kančios arba mirtys?

Sunaikintas ištisas lietuvių etnosas – Mažosios Lietuvos lietuvininkai. Išžudyti, ištremti, likusieji – asimiliuoti. Kas beprisimena? Apie kokias kompensacijas kalbama? Skalvių kilmės lietuvių visuomenės veikėjas Kęstutis Milkeraitis ne be apmaudo pastebi: kai kurie Lietuvos politikai myli Mažąją Lietuvą, bet… Be mažlietuvių.

Nebeliko Lietuvos vokiečių bendruomenės – prieš karą gausios ne tik Mažojoje, bet ir Didžiojoje Lietuvoje. Nedaug trūko, kad būtume praradę unikalią rusų sentikių bendruomenę: dalis jos atstovų paversta betaučiais ir beveidžiais „sovokais“, kita dalis persekiota, naikinta ir tremta kartu su lietuviais.

Atrodo, kompensacijų klausimu vėl išskirstomi „lygūs“ ir „lygesni“. Akį rėžiantys dvejopi standartai netrunka tapti įrankiu populistinių ekstremistų retorikoje. Atsiranda politinių iniciatyvų, kuriose priešu įvardijamas etninis žydas kaip toks, o ne atskiri, savanaudiškų tikslų siekiantys veikėjai. Lyg kažkas iš šalies dirbtinai kurstytų Lietuvos tautinių grupių konfliktus.

Panašu, jog ne šiaip sau Lietuvos antisemitai kartoja Rusijos juodašimčių mantras, o prieštaringiausi litvakų bendruomenės atstovai bendradarbiauja su raudonaisiais Rusijos politikais ir jų penktąja kolona Lietuvoje. Skaldyk ir valdyk. Taip paprasta. Ir taip veiksminga.

Komentarai
http://alkas.lt/2011/12/14/m-kundrotas- ... /#comments

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Kompensacija žydams

Parašytas: 28 Bal 2012 23:48

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

Lietuvos pinigai - žydams visame pasaulyje

http://www.anglija.lt/straipsniai/nauji ... ulyje.html

2012-04-26

Pretenduoti į Lietuvos skirtą kompensaciją galės visi mūsų krašte Antrojo pasaulinio karo metais gyvenę ir nuo totalitarinių režimų nukentėję žydų tautybės asmenys, nesvarbu, kur jie dabar įsikūrę.

Vyriausybei paskyrus žydų organizacijų valdomą fondą disponuoti kompensacija už Lietuvos žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą, jau sprendžiama, kaip ir kam šįmet bus padalyti 3 mln. litų.

Rengiami kriterijai

Pasak fondo direktoriaus Simo Levino, skaičiuojama, kad į šįmet Vyriausybės skirtą kompensaciją gali pretenduoti apie tūkstantis žydų iš viso pasaulio. S.Levinas aiškina, kad esminiai kriterijai, kurie dar tik rengiami, turėtų būti trys. Į išmokas galėtų pretenduoti žydai, Antrojo pasaulinio karo metais gyvenę mūsų krašte ir nukentėję nuo totalitarinių režimų, nepriklausomai nuo to, kur pasaulyje jie gyvena šiuo metu.

Anot S.Levino, daugiausia mūsų krašte nuo okupacinių režimų nukentėjusių žydų šiuo metu gyvena Lietuvoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Izraelyje, Vokietijoje. „Lietuvos žydai niekada nepamiršta, iš kur jie yra kilę. Daugelyje užsienio valstybių juos vienija asociacijos. Todėl juos surasti, palaikyti ryšį, gauti iš jų informaciją ar ją nusiųsti nėra sunku“, - pažymėjo jis.

Įrodyti reikės dokumentais

S.Levino teigimu, šiandien dar diskutuojama, reikalauti ar ne, kad į kompensaciją pretenduojantys žydai būtų turėję Lietuvos pilietybę.

„Tarkime, žmogus 1940 metais buvo ištremtas į Sibirą už tai, kad jo tėvas - rabinas. Kyla klausimas, ar tuomet nukentėjęs žmogus turėjo būti Lietuvos pilietis, ar užtenka, kad jis gyveno Lietuvoje. Žinome, kad 1940 metais labai daug žydų pabėgo iš Lenkijos ir atvyko į Vilniaus kraštą. Vėl kyla klausimas, ar jie irgi gali gauti kompensaciją“, - aiškino S.Levinas.

Fondo valdybai nustačius kompensacijų mokėjimo tvarką, informaciją apie tai ketinama išplatinti per visas svarbiausias pasaulio žydų organizacijas. Atitiktį nustatytiems kriterijams žydų tautybės asmenys turės įrodyti dokumentais.

Milžiniškas žingsnis

Sprendimą, kaip bus išmokėtos kompensacijos, taip pat priims valdyba. S.Levino nuomone, Vyriausybės skirtos lėšos turėtų būti padalytos visiems nukentėjusiesiems po lygiai. Esą tikslingiausia būtų pinigines kompensacijas pervesti į nukentėjusiųjų asmenines sąskaitas.

S.Levino teigimu, svarbiausia ne piniginė, o moralinė Lietuvos skirtos kompensacijos prasmė: pasauliui pasiųsta žinia, kad pagal turimas galimybes mūsų kraštas stengiasi kompensuoti istorinę neteisybę. „Tai milžiniškas žingsnis. Manau, kad nuo okupacinių režimų nukentėję asmenys gavę kompensacijas pajus Lietuvos atsiprašymą“, - pabrėžė jis.

Perves dalimis

Vyriausybė pinigų paskirtam fondui dar nepervedė. Pasak ministro pirmininko kanclerio Deivido Matulionio, 3 mln. litų planuojama pervesti dalimis, nes pervesti visos sumos per vieną ketvirtį negalima.

Pagal įstatymą per dešimtmetį į šį fondą taip pat turės būti pervesta 128 mln. litų kompensacija už totalitarinių režimų nusavintą žydų religinių bendruomenių turtą. Šie pinigai galės būti naudojami Lietuvos žydų religiniams, kultūros, sveikatos apsaugos, sporto, švietimo ir mokslo tikslams mūsų krašte.

Parengta pagal www.alfa.lt informaciją

Komentarai

Žygeivis rašė
2012-04-28 21:46

Daugybė neaiškių klausimų...

Vyriausybės nuostatuose parašyta: "Šie pinigai galės būti naudojami Lietuvos žydų religiniams, kultūros, sveikatos apsaugos, sporto, švietimo ir mokslo tikslams mūsų krašte."

Tačiau kažkodėl siūloma visai kita tvarka?

Pvz., kodėl iš Lenkijos pabėgusiems žydams kompensuoti turi Lietuva, o ne Lenkija?

Kodėl pinigus (mūsų visų mokesčių mokėtojų) dalins konkretiems žydams visame pasaulyje - o ne tik Lietuvoje gyvenantiems?

Kodėl Lietuva turi mokėti, o ne Rusija ir Vokietija?

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

tikras lietuvis

Pranešimo tema: Re: Kompensacija žydams

Parašytas: 12 Bir 2012 12:13

Užsiregistravo: 19 Bal 2008 09:46
Pranešimai: 3775

Štai kaip visa tai sprendžia latviai:

Latvijos parlamentas 2006 metais nediskutuodamas atmetė įstatymo projektą dėl beveik 32 mln. latų kompensacijos žydų bendruomenei, kuri būtų išmokėta 10 metų laikotarpyje.

Latvijos Nacionalinis Aljansas nepakeitė savo pozicijos dėl žydų nuosavybės grąžinimo

http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/pa ... -57-225530

BNS

Latvijos valdančiajai koalicijai priklausantis Nacionalinis aljansas nepakeitė savo pozicijos dėl žydų nuosavybės grąžinimo, pareiškė Nacionalinio aljanso atstovas Imantas Paradniekas.

Pasak jo, partija nekeičia savo pozicijos šiuo klausimu nuo tada, kai pirmą kartą jis buvo įtrauktas į parlamento darbotvarkę.

„Nė viena tauta negali būti iškelta aukščiau kitų tautų, šis klausimas išspręstas kartu su denacionalizavimo procedūra, taigi, nėra poreikio tai kaip nors išskirti“, – pridūrė pareigūnas.

Pasak I.Paradnieko, įstatyme aprašyti keli atvejai ir būdai juos spręsti. „Taigi, vienos konkrečios tautos išskyrimas iš kitų ir suteikimas jai didesnių teisių kelia teisėtų abejonių – kodėl Latvijos piliečiai turėtų norėti atiduoti savo nuosavybę“, – sakė parlamentaras. :smile38:

_________________
K.Čapekas: Įsivaizduokite, kokia būtų tyla, jeigu žmogus kalbėtų tik tai, ką žino.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Kompensacija žydams

Parašytas: 30 Rgs 2012 23:08

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

Šaltinis - komentarai
http://www.delfi.lt/news/ringas/abroad/ ... s=1&no=100

Žygeivis
2012-09-30 23:06

Viktor
2012-09-30 21:52

Varpas rašė:
Kodel zydija reikalauja Lietuviu tautos kompensaciju uz ju prarasta turta,? Lietuva buvo okupuota rusu 50 m. visa turta rusai-zydai isgrobste lietuviai kente istremimus, ...
yra 1 atsakymas

Na Jus rašote visai nelogiškai del žydu. O kodėl jie neturi reikalauti savo? Iš ju ateme viska ir 95% sunaikino. Lietuva gi iš Rusijos reikalauja kompensacijos, tik panašu, kad jos negaus.
-----------------------------

Paaiškinu:

1. Esminis skirtumas toks - visų pirma Lietuva niekada nebuvo okupavusi Izraelį :), o antra - pačioje Lietuvos Valstybėje kompensacijos už patirtą okupacijų metais žalą turi būti mokamos vienodai visiems dabartiniams Lietuvos piliečiams (taigi, ši išimtis dabartinės valdžios padaryta tik žydams, bus panaikinta, kada valdžia pasikeis - be to tie, kas priėmė tokį antikonstitucinį nutarimą, turės iš savo asmeninio turto kompensuoti Lietuvos Valstybei padarytą žalą).

2. Rusijos imperija greitu laiku dėl vidinių ir išorinių faktorių poveikio subyrės, ir tada kompensaciją bus galima atgauti (ir ne tik Lietuvai). :).

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Kompensacija žydams

Parašytas: 07 Gru 2012 19:50

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

Kuo svarbus Lietuvai Geros valios kompensacijos įstatymas?

http://www.bernardinai.lt/straipsnis/20 ... 91934#form

2012-12-07

2011 m. birželio 21 d. Seimas priėmė nuo 2013 metų sausio 1 dienos įsigaliosiantį Geros valios kompensacijos įstatymą, kuriuo numatyta per 10 metų, iki 2023 m. sausio 1 d., išmokėti 128 milijonų litų dydžio kompensaciją už karo metu iš Lietuvos žydų religinių bendruomenių atimtą nekilnojamąjį turtą.

Specialus fondas šiuos pinigus skirs Antrojo pasaulinio karo metais Lietuvoje gyvenusiems ir nuo totalitarinių režimų okupacijų laikotarpiu nukentėjusiems žydų tautybės asmenims remti bei vietos žydų bendruomenės gyvybingumui ir žydų kultūros paveldui išsaugoti.

Kadangi priimtas įstatymas visuomenėje sukėlė tam tikrų diskusijų, prasminga išsiaiškinti kai kurios įstatymo realizavimo aspektus, tiksliau – jo atsiradimo kontekstą ir reikšmę. Kalbinome istoriką, Klaipėdos universiteto dėstytoją, besidomintį atminties politika, dr. Hektorą Vitkų.

Įsigalioja pernai Seimo priimtas Geros valios kompensacijos įstatymas. Kuo jis svarbus Lietuvai?

Šio įstatymo svarba visų pirma yra moralinė. Kai svarstau apie jo, kaip tam tikro „geros valios“ gesto, simbolinę reikšmę šiandienei lietuvių visuomenei, pirmiausia prisimenu 1941 m. Lietuvos laikinosios vyriausybės priimtus sprendimus. Kalbu apie 1940–1941 m. denacionalizacijos įstatymus, kurie nebuvo taikomi žydams. Tokiu būdu sovietinio režimo nusavintas žydų turtas ir toliau liko nacionalizuotas. Suprantu, kad nacių okupacijos Lietuvoje sąlygomis kitokio sprendimo ir negalėjo būti, bet denacionalizacijos įstatyminių nuostatų netaikymas žydams ypač prisidėjo prie šios grupės dehumanizavimo ir socialinio ostrakizmo* – jeigu šis terminas būtų tinkamas – paskatų lietuvių visuomenėje. Tai buvo teisiškai sankcionuotas veiksmas į žydų, kaip kategorinės genocido grupės, išskyrimą. Todėl Geros valios kompensacijos įstatymas buvo reikalingas, jei siekiama, kad ši nuo sovietinio režimo ir Holokausto nukentėjusiųjų žmonių grupė ir toliau neliktų lietuvių visuomenės moralinių orientyrų užribyje. Tai ne tik moralės, bet jau ir istorinės atminties etikos dalykas.

Ar nėra čia ir nemaža dalis politikos? Dalykų, kuriuos „reikia padaryti“, kad nesugadintume santykių su Izraeliu ir JAV?

Vadinamasis Geros valios kompensacijos įstatymas, be abejo, turi tam tikrą politinę potekstę. Tačiau to nelaikau blogu dalyku, nes visuomenei reikšmingiems moraliniams sprendimams, ypač jų teisiniam įtvirtinimui, reikalinga politinės valios iniciatyva. Mano nuomone, ši politinė potekstė yra susijusi ne tik su Lietuvos įvaizdžio, t. y. teigiamo pavyzdžio kitoms Europos valstybėms požiūriu gerinimo ar santykių su Izraeliu ir JAV stiprinimo intencijomis, bet ir tvirtesniu moraliniu įsipareigojimu.

Ar tokie įstatymai (panašūs priimti bene visose Europos šalyse) neturi tam tikro „Holokausto industrijos“ šešėlio? Abejonių kai kam gali kelti pati aukų traktuotė, kuri bėgant dešimtmečiams, kaip žinoma, vis plečiama. Apskritai, kokia tokio įstatymo prasmė, jei turto neįmanoma grąžinti nukentėjusiesiems?

Mano nuomone, visiškai nesvarbi nei pinigų suma, kuri yra numatyta kaip kompensacija, nei žmonių, kuriems ta kompensacija bus paskirstyta, skaičius. Pinigai čia yra tik simbolis, o kompensacija – simbolinis gestas.

Žinoma, yra tam tikras klausimas, kam kompensaciją mokėti, jeigu išlikusiųjų po holokausto žmonių mažėja, o kompensaciją nuspręsta išmokėti dalimis per 10 metų – išeitų, kad ją gaus žmonės, kurių šaknys nėra susijusios arba beveik nesusijusios su tarpukario Lietuvos žydų bendruomene.

Bet jeigu sutinkame, jog Geros valios kompensacijos įstatymas yra moralinis žingsnis, o pati kompensacija – simbolinis veiksmas, tada galima susitaikyti ir su tuo, kad kompensacijos gavėjai (didžioji šios grupės dalis) taip pat yra tik simbolinis „adresatas“. Todėl, tiesą sakant, nesutinku su lietuvių viešojo (ir ypač neviešojo) bendravimo terpėje kartkartėmis išreiškiamais nuogąstavimais, kad Geros valios kompensacija yra tam tikras „Holokausto industrijos“ ataidas.

Kai kas gretina šią kompensaciją su Lietuvos bei kitų posovietinių šalių pretenzijomis Rusijai, esą kodėl mes turime mokėti, jei jie nemoka?

Atseit „Lietuva mokės kompensaciją žydams, o štai Rusija net į kalbas nesileidžia dėl tokios kompensacijos nuo sovietinio režimo nukentėjusiems žmonėms“?

Mano nuomone, mūsų aptariamas įstatymas rodo, kad Lietuvoje jau randasi tas politinės valios (tiesa, kol kas labai trapus) krislas suartėti su Holokausto patirtimi. O kokius sprendimus priims Rusija, – tai jos moralinės brandos ir politinės valios perspektyvos klausimas.

* Sen. Graikijoje — valstybei pavojingų piliečių ištrėmimas slaptu balsavimu; vykdytas ostrakonais, ant kurių buvo rašomi tremiamųjų vardai.

Zigmas Vitkus

Bernardinai.lt

Komentarai
http://www.bernardinai.lt/straipsnis/20 ... ments#list

Žygeivis 2012-12-07 18:34

Gal užteks "kabinti makaronus ant ausų" ir skleisti naivias pasakas apie "geros valios" netikėtą pasireiškimą? :)

Juk kiekvienam mąstančiam lietuviui visiškai akivaizdu, kieno būtent valia šis antilietuviškas, Lietuvos Konstituciją grubiai pažeidžiantis, įstatymas yra priimtas ir kam jis yra naudingas.

Akivaizdu ir tai, kad analogiškai bandoma "prispausti" ir kitas iš sovietų vergovės išsivadavusias valstybes. Bet ten valdžioje sėdi žmonės, žymiai atsparesni išoriniam spaudimui (pvz., Latvijoje, Lenkijoje, Vengrijoje ir kt.).

Matyt, visai ne be reikalo Vengrijoje neseniai vienas iš parlamento deputatų pareikalavo suregistruoti Vengrijos žydus, turinčius ne tik Vengrijos, bet ir Izraelio pilietybę.

Manau, kad ir Lietuvoje yra gyvybiškai būtina suregistruoti visus tokius asmenis, kurie turi ir kitų valstybių pilietybes - ir ne tik Izraelio, bet ir Lenkijos, Rusijos, Kinijos... , ir labai griežtai apriboti jų galimybes paveikti Lietuvos įstatymų leidimą.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Puslapis 1 iš 1

[ 20 pranešimai(ų) ]

Pagrindinis diskusijų puslapis » ***Enciklopedija - Lietuvių Tautos ir Lietuvos Valstybės istorija » Įvairios tautinės bendrijos Lietuvos Valstybėje

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 3 svečių

Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Pereiti į: