Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė) • Temos rodymas - Jonas Vaiškūnas. Ar Lietuvos lenkai išliks Lietuvos lenkais?

Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas

Pagrindinis diskusijų puslapis » ***Enciklopedija - Lietuvių Tautos ir Lietuvos Valstybės istorija » Įvairios tautinės bendrijos Lietuvos Valstybėje

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Jonas Vaiškūnas. Ar Lietuvos lenkai išliks Lietuvos lenkais?

Puslapis 1 iš 1

[ 2 pranešimai(ų) ]

Spausdinti

Ankstesnė tema | Kita tema

Autorius

Žinutė

Žygeivis

Pranešimo tema: Jonas Vaiškūnas. Ar Lietuvos lenkai išliks Lietuvos lenkais?

Parašytas: 03 Kov 2010 15:43

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

J.Vaiškūnas. Ar Lietuvos lenkai išliks Lietuvos lenkais?

http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/art ... d=29590381

Jonas Vaiškūnas, http://www.DELFI.lt
2010 kovo mėn. 3 d. 11:53

Kol piktinamės šmeižikiškais Valdemaro Tomaševskio pareiškimais Europarlamente, o Lietuvos valdžia stumdo kablelį ir nededa taško sakinyje „leisti negalima nukabinti“, nedrįsdama vykdyti teismų sprendimo dėl neteisėtų lenkiškų gatvių užrašų, kol tarpusavyje kryžiuojame ietis dėl lenkiškų pavardžių rašybos oficialiuose Lietuvos dokumentuose, o Vyriausybė vėl teikia Seimui antikonstitucinį vardų ir pavardžių rašybos įstatymą – Lenkijos politikų ir diplomatų armija nesnaudžia ir pereina į ryžtingą puolimą prieš Lietuvą jau ir tarptautiniame fronte.

Dvejopi Lenkijos politikos standartai ir przesunięta granica

2009 m. gruodžio 17 d. Lenkijos užsienio reikalų ministerijos (URM) paskelbtame raporte apie lenkų padėtį užsienyje Lietuvos lenkų situacija įvertinta bemaž kaip diskriminacinė. Šio raporto tendencingumą bei tikrovės neatitinkančių teiginių gausą jame jau įvertino Lietuvos URM, o apžvalgininkas A.Lapinskas DELFI publikacijose http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/ala ... d=29333803 gana detaliai http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/ala ... d=28860573 atskleidė dvejopais standartais http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/ala ... d=27938455 pagrįstą Lenkijos politinę taktiką http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/ala ... d=27938455 tautinių mažumų klausimu.

Dvejopų standartų esmė ta, kad Lenkijos formuojamoje užsienio politikoje tautinių mažumų atžvilgiu Lietuvos lenkai išskiriami iš visose kitose pasaulio šalyse gyvenančių lenkų ir jiems reikalaujama ypatingų niekur kitur netaikomų išimčių ir privilegijų.

A.Lapinskas nuoširdžiai stebisi http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/ala ... d=28860573 , kodėl Lenkijos raporte jokių kaltinimų nereiškiama, tarkime, Latvijai, kurioje „60 tūkst. lenkų neturi NĖ VIENOS lenkų kalba mokomos klasės ar Baltarusijai, kur vietos lenkų organizacija tiesiog sutriuškinta, atimtas jos turtas, o tenykščiams lenkams tiesiogiai grasinama kalėjimu“. „Matyt, čia veikia kažkoks keršto Lietuvai sindromas, be kurio Lietuvos lenkų organizacijos jau negali gyventi“, – spėja apžvalgininkas.

Iš tiesų, koks gi sindromas kamuoja Lenkiją? Keršto? O gal koks kitas? Atsakymo į šį klausimą teko paieškoti Lenkijos Respublikos Seimo ir Seimo komisijų 2008-2009 metų posėdžių stenogramose. Šios internetinės pažinties su Lenkijos politika pakako, kad keršto planų ar kitų sąmokslo teorijų versiją galima būtų atmesti.

Taigi, šiuolaikinio lenko pasąmonėje Vilnius ir Vilnija toliau lieka LDK dalis prijungtina prie Karūnos. Jei negalima prisijungti teritorijos, tai galima prisijungti gyventojus, išsiugdyti elektoratą, įgalinsiantį šią sritį integruoti į kultūrinę ir geopolitinę Lenkijos Respublikos erdvę.

Lenkijos vykdomos tautinėms mažumoms Lietuvoje skirtos dvejopų standartų politikos ištakos ir priežastys pasirodė gilesnės. Mūsų kaimynai Lietuvos lenkams ypatingą statusą teikia dėl gerai žinomų istorinių ir geopolitinių aplinkybių. Netiesiogiai tai pripažino ir pernai vasarą Lietuvoje lankęsis Lenkijos prezidentas Lechas Kaczynskis. Į žurnalistų klausimą kodėl tokie pat reikalavimai lenkų mažumos teisėms kaip kad Lietuvoje nekeliami, tarkime, Vokietijai, paaiškino, kad Lietuva yra atskiras atvejis, nes čia esą turime reikalą ne šiaip su lenkų tautine mažuma, o su przesunięta granica, suprask – pasislinkusia Lenkijos valstybine siena.

Toks Lenkijos požiūris nestebina. Lietuva savo laiku nesugebėjo atlikti būtinų politinių diplomatinių veiksmų, galėjusių užkirsti kelią tokioms dvejopais standartais pagrįstoms Lenkijos politinėms ambicijoms. 1994 m. pasirašant Lietuvos ir Lenkijos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutartį, Lietuvos vadovams ir diplomatams taip ir neužteko ryžto pasiekti, kad sutartyje būtų įvertinti Lietuvai skaudūs istoriniai įvykiai – Lenkijos įvykdyta dalies Rytų Lietuvos ir Vilniaus okupacija bei aneksija.

Ši neišspręsta ir dažniausiai „politkorektiškai“ nutylima arba apeinama problema toliau tebeveikia kaip į pasąmonę išstumtas kolektyvinis kompleksas, visą laiką jaukiantis lietuvių ir lenkų tarpusavio santykius. Štai, Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis pareiškia, kad nevyks oficialaus vizito į Lietuvą tol, kol nebus pažangos lenkų tautinės mažumos reikalų klausimuose. O pernai per Lenkijos televiziją iš ministro lūpų nuskamba tokie žodžiai: „Lietuva mano, kad mes tarpukariu okupavome Vilnių, o mes taip nemanome“. Po šio pareiškimo Vilniuje lankęsis Lenkijos prezidentas, bandydamas švelninti padėtį, tik pratęsia politinį farsą vilniečių miniai mestelėdamas: „Vilnius jūsų!“.

Šia proga Lenkijos lietuvių draugijos leidinyje „Aušra“ Živilė Makauskienė straipsnyje „Iš neteisės teisė nekyla“ rašė http://www.ausra.pl/pdf/540-11-2009.pdf : „Iš aukšto lenkų politiko lūpų nuskambėjęs teiginys, esą, Lenkija niekada neokupavusi Vilniaus, priverčia susimąstyti, ar Vilnius pasielgė teisingai, atsisakydamas Lietuvos ir Lenkijos traktate praeities įvertinimo“.

Vietoje okupacijos įvertinimo sutartyje įrašyta kompromisinė frazė „...iškilmingai abipusiškai patvirtindamos viena kitos dabartinių teritorijų su sostinėmis Vilniumi ir Varšuva vientisumą dabar ir ateityje, nepriklausomai nuo jų sienų formavimosi proceso praeityje“ tarptautinės teisės požiūriu yra visiškas nonsensas. Ji atsirado tik dėl to, kad lietuviams būtų ramiau. Tai savo prisiminimų knygoje pripažino šią formuluotę sugalvojęs lenkų diplomatas S.Melleris, girdamasis, kad 1994-ųjų derybose su Lietuva sėkmingai pavyko išvengti nepageidaujamų teiginių susijusių su Vilniaus kraštu. Vilniaus krašto okupaciją įvardinęs http://www.ausra.pl/2010/1001/zm2.html kaip Želigovskio iškylą, garsusis lenkų diplomatas rašo, kad Lenkija ją vertina kaip pagrįstą bandymą prijungti Didžiosios Lietuvos Kunigaikštystės dalis prie Karūnos, o lietuviams tai yra brutali agresija prieš Lietuvą.

Taigi, šiuolaikinio lenko pasąmonėje Vilnius ir Vilnija toliau lieka LDK dalis prijungtina prie Karūnos. Iš čia ir kyla Lenkijos kitokių standartų politika šių Lietuvos sričių gyventojų atžvilgiu. Jei negalima prisijungti teritorijos, tai galima prisijungti gyventojus, išsiugdyti elektoratą, įgalinsiantį šią sritį integruoti į kultūrinę ir geopolitinę Lenkijos Respublikos erdvę. O ilgesnėje perspektyvoje – gal ir visą Lietuvą, juk ji taip pat LDK dalis?..

Dvejopi Lietuvos politikos standartai

Tautinės mažumos apsaugos argumento kaip priemonės daryti politinį spaudimą naudojimas būdingas ne tik Lenkijai, bet ir kitai mūsų kaimynei – Rusijai. Tačiau, santykiuose su Rytų kaimyne, Lietuva išlieka pakankamai budri ir, atrodo, yra pasirengusi atremti nepagrįstas pretenzijas bei kaltinimus. Kita vertus, nežiūrint dabartinės Vladimiro Putino politinės sistemos noro revizuoti prieš tai priimtus demokratinės Rusijos vadovybės sprendimus, Rusija yra oficialiai pripažinusi Lietuvos okupacijos faktą.

Savo ruožtu Lietuva yra aukščiausiu lygiu iškėlusi kompensacijų už okupacijos padarinius klausimą. Paaštrėjusį budrumą galimų Rusijos kėslų ir grėsmių atžvilgiu, bent jau iki šiol, sėkmingai palaikė ir dabar valdančioji TS-LKD partija. Savo laiku ji netgi siūlė garsiąją „Rusijos sulaikymo strategiją“...

Santykiuose su Rusija Lietuva laikosi tvirtai ir demonstruoja tvirtą politinį stuburą, o lenkiškoje politikoje matome atvirkštinį efektą - ištisinį prisitaikėliškumą.

Turint omenyje tai, kad tautinių mažumų korta, kaip politinio spaudimo priemone prieš Lietuvą, šiuo metu žymiai smarkiau manipuliuoja Lenkija nei Rusija, bei tai, kad Lenkija iki šiol yra nepripažinusi Vilniaus ir Rytų Lietuvos okupacijos bei sistemingo šių Lietuvos teritorijų polonizavimo fakto, Lietuvos politika Lenkijos atžvilgiu šiame kontekste, atrodo kaip absoliučiai konformistinė, o analogiškų santykių su Rusija kontekste – pagrįsta dvejopais standartais.

Santykiuose su Rusija Lietuva laikosi tvirtai ir demonstruoja tvirtą politinį stuburą, o lenkiškoje politikoje matome atvirkštinį efektą - ištisinį prisitaikėliškumą. Tokia politika visais atžvilgiais yra kenksminga tiek Lietuvai, tiek ir pačiai Lenkijai. Užuot davę suprasti savo Vakarų kaimynams, kur turi būti jų reikalavimų ribos, ir tuo prigesinę augantį nepasotinamą politinį apetitą, mūsų politikai jau daugelį metų į nepagrįstus Lenkijos pusės kaltinimus dėl tariamos lenkų tautinės mažumos diskriminacijos, atsako nepagrįstais pažadais.

Savo ruožtu, ilgametis pažadų nevykdymas tik dar labiau didina politinę įtampą ir verčia Lenkiją dar smarkiau spausti Lietuvą dabar jau ne tik tarpusavio, bet ir tarptautinėje politinėje erdvėje.

Lietuvos lenkų klausimas - vienas Lenkijos užsienio politikos prioritetų

Lenkijos paskelbtame 2009 m. raporte apie lenkų padėtį užsienyje bene pirmą kartą viešai pripažįstama, kad Lenkijos politiką kai kurių šalių, jų tarpe ir Lietuvos atžvilgiu, lemia tautinių mažumų klausimas. Šioje užsienio politikos srityje Lenkija yra ir energingesnė ir žymiai kovingiau nusiteikusi bei geriau „pasikausčiusi“ nei Lietuva.

Užsienyje gyvenančių lenkų klausimais rūpinasi ne tik valstybės remiamos įvairios visuomeninės organizacijos bei fondai, bet ir pati Lenkijos valdžia pačiu aukščiausiu lygiu. Lenkijos Seime veikia Ryšių su užsienyje gyvenančiais lenkais komisija http://www.sejm.gov.pl/komisje/www_lpg.htm (atitinkanti mūsų Seimo komitetą) bei prie Lenkijos URM įkurtas specialus Įgaliotinio tautinių mažumų reikalams biuras.

Ilgamečiais visų Lietuvos valdžių pažadais primaitinta bei jų nevykdymo nuvilta Lenkija savo pastangas rūpintis lenkų tautinės mažumos Lietuvoje išimtinėmis teisėmis pastaruoju metu intensyviai kreipia į tarptautines Europos organizacijas.

Kai 2008 m. Europos tarybos (ET) Ministrų komitetas tvirtino rezoliuciją dėl Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos įgyvendinimo Lietuvoje, Lenkijos atstovai netikėtai pareiškė, kad nesutinka konsensuso tvarka priimti ET sekretoriato paruoštos rezoliucijos, motyvuodami Lietuvos neįvykdytais įsiskolinimais lenkų mažumos atžvilgiu.

Radus sąjungininkų tarp kitų šalių atstovų, Lenkijai pavyko pasiekti, kad šio sprendimo priėmimas būtų atidėtas, o iš Lietuvos būtų pareikalauta kuo greičiau vykdyti neįvykdytus pažadus. Tarp ET narių kilo šioks toks sąmyšis (mat iki tol analogiški sprendimai būdavo priimami bendru sutarimu), tačiau sprendimo priėmimas buvo atidėtas, o nusistovėjusią praktiką sujaukusi Lenkija įgijo šansą į rezoliuciją įrašyti konkrečius reikalavimus Lietuvai.

Lenkakalbius Lietuvos piliečius privalome laikyti tokiais pat piliečiais, kaip ir visi kiti. Niekas neturi teisės prekiauti jais nei valstybių, nei partijų, nei koalicijų politiniuose žaidimuose.

Per tą laiką Lenkijos atstovai į savo pusę patraukė kai kuriuos užsienio partnerius, pavyzdžiui, antroje 2009 m. pusėje ES pirmininkavusią Švediją, Švedijos ambasadorių Vilniuje bei ET žmogaus teisių komisarą Thomasą Hammarbergą. Štai taip atsirado ir pastarojo meto T.Hammarbergo laiškai http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=29127557 Lietuvos Seimo pirmininkei ir premjerui, kuriuose, be kita ko, primenami ir Lietuvos nevykdomi įsipareigojimai lenkų tautinių mažumų atžvilgiu.

Kol Lietuvos valdžia aiškinasi ET žmogaus teisių komisarui, Lenkijos URM Įgaliotinio tautinių mažumų reikalams biuras, apie kurio tam tikrus darbus Lenkų valdžia vengia garsiai kalbėti, sėkmingai padeda „instaliuoti“ Lietuvos lenkų skundus į Europos žmogaus teisių teismą (EŽT) Strasbūre. Neseniai EŽT jau pradėjo nagrinėti http://kurierwilenski.lt/2010/02/18/ets ... na-litwie/ vieną iš tokių skundų prieš Lietuvą dėl lenkų kilmės asmens vardo ir pavardės perrašos (transkripcijos) Lietuvos valstybine kalba.

Iki šiol tokius šalių sprendimus EŽT pripažindavo nepažeidžiančiais Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos bei konstatuodavo, kad kiekviena šalis yra laisva nustatyti ir reguliuoti savo oficialios kalbos ir kalbų vartojimą tapatybę patvirtinančiuose ir kituose oficialiuose dokumentuose. Tačiau Lenkija tikisi, kad aktyviai veikdama tarptautiniame lygmenyje ir šioje srityje gali pasiekti teigiamų rezultatų.

Metas liautis spekuliuoti ir imtis esmingų sprendimų

Lietuvai ir Lenkijai įstojus į ES, sienos tarp abiejų valstybių tapo simbolinėmis. Per 20 nepriklausomybės metų iš Lietuvos, taip ir nesugebėjusios savo lenkakalbių piliečių integruoti į Lietuvos visuomenę, šios srities iniciatyvą vis aktyviau siekia perimti Lenkija. Visuose įmanomuose lygmenyse ir visais oficialiais bei neoficialiais kanalais Lenkijos Respublika lenkiškai kalbančius Lietuvos piliečius siekia paversti savo valstybės socialinio, kultūrinio, ekonominio ir net politinio-patriotinio gyvenimo dalimi.

Lietuvos valdžios neveiksnumas šioje srityje nepateisinamas. Metas būtų pagaliau liautis žaidus pagal lenkų dalinamų kortų taisykles. Priešingu atveju, būsime vis naujų reikalavimų įkaitais. Lenkakalbius Lietuvos piliečius privalome laikyti tokiais pat piliečiais, kaip ir visi kiti. Niekas neturi teisės prekiauti jais nei valstybių, nei partijų, nei koalicijų politiniuose žaidimuose.

O jais vis dėlto prekiaujama. Ir tai daro ne tik lenkų pusė. Dabartinė, iš 71-o Seimo nario sudaryta, trapi valdančioji TS-LKD koalicija, atrodo, jau bandė eilinį kartą dalinamais pažadais savo pusėn palenkti tris lenkus seimūnus (iš naujo svarstomas Tautinių mažumų įstatymas, nepaisant jo prieštaravimų Konstitucijai, Vyriausybės stumiamas Pavardžių ir vardų rašymo dokumentuose įstatymo projektas ir kt.). Į kokį akligatvį Lietuvą veda tokie pažadai - nesunku numanyti.

Jei tikėsime Lenkijos Seimo nariu Arturu Górskiu, Lietuvos politikai lenkų klausimu prekiauti pradėjo dar valdant socialdemokratams:

„...Viename susirinkime, kuriame dalyvavau... aukšto rango Lietuvos politikas (pavardės neminėsiu) pasakė: „Taip, išpildysime kai kuriuos jūsų lūkesčius dėl tautinių mažumų, bet pirmiausia pasirašykite su mumis sutartį, investuokite į Ignalinos atominę elektrinę, paremkite mus čia, tada ir mes paremsime jus“. Jeigu jie kalba su mumis biznio kategorijomis, jei lenkų mažuma jiems yra prekė tarptautiniame biznyje, tai manau, kad Lenkijos pusė lygiai taip pat turi žaisti „kietai“, kaip „kietai“ žaidžia lietuviai. Tik tokiu būdu pajėgsime ką nors pasiekti lenkams Lietuvoje“, – sakė http://orka.sejm.gov.pl/Biuletyn.nsf/0/ ... enDocument Lenkijos parlamentaras viename iš Lenkijos Seimo ryšių su lenkais užsienyje komisijos posėdžių.

Akivaizdu, kad Lietuvos politikams stinga valstybinio mąstymo ir nusiteikimo imtis savarankiškai spręsti Rytų Lietuvos problemas. Dabar būtina ne tik kuo greičiau parengti ir patvirtinti šios dienos iššūkius atitinkančią naują tautinių mažumų pilietinės integracijos į Lietuvos visuomenę programą, bet ir sukurti bei pradėti įgyvendinti Valstybinę Rytų Lietuvos integravimo strategiją, kurioje pirmaeilis dėmesys būtų sutelktas ne tik į vieningos Lietuvos švietimo politikos vykdymą bei valstybinės kalbos vartojimo plėtrą, bet ir į ekonominio bei socialinio atsilikimo įveikimo uždavinius šiame regione.

Pavyzdžių toli ieškoti nereikia. Tuo keliu jau kurį laiką sėkmingai eina mūsų kaimynė Latvija, ne tik išsprendusi pavardžių rašybos oficialiuose dokumentuose nelatviškais rašmenimis klausimą, bet ir sutvarkiusi tautinių mažumų švietimo reikalus.

Kaip pavyzdį galima nurodyti, jog Latvijos mokyklose 60 proc. dalykų mokoma latvių kalba, o 40 proc. lenkų kalba. 2008 birželį Osle vykusi Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) konferencija, skirta tautinėms mažumoms, latvišką tautinių mažumų integravimo modelį ne tik pripažino sėkmingu ir pasiteisinusiu, bet ir rekomendavo jį taikyti ir kitose šalyse.

http://www.DELFI.lt

Komentarai DELFI
http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/art ... &com=1&s=1
http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/art ... &com=1&s=5

Žygeivis, 2010 03 03 14:47

Su Lenkija normalūs santykiai bus tik tada, kai ji grąžins istorines-etnines Lietuvių Tautos žemes - Suvalkus, Seinus, Punską, Balstogę, Augustavą, Vygrius ir kitas Lietuvos Valstybės lietuviškas teritorijas - pagal Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sieną, buvusią iki Liublino unijos 1569 m. ir Rusijos imperijos okupacijų 1772-1795-1815 m. - nepriklausomai nuo jų sulenkėjimo lygio okupacijų laikotarpiu.

Ši Lenkijos ir Lietuvos Valstybės siena de jure buvo nustatyta prieš 1569 metų Liublino uniją.

Tik ši siena šiuo metu ir yra siena tarp Lietuvos ir Lenkijos de jure, o siena, nubrėžta Stalino 1944 metais, yra siena de facto.

Apie tai labai aiškiai yra pateikta visa reikiama informacija knygoje:

Algimantas Liekis. Lietuvos sienų raida. 1997 (1 tomas), puslapyje 8-9 ir puslapyje 34-36, ir ypač puslapyje 50:

"Tarp pietryčių Lietuvos ir Lenkijos siena juridiniu požiūriu yra pagrįsta tik ta, kuri buvo iki Liublino unijos (1569 m., tai yra pagal pietines Suvalkų, Augustavo rajonų ribas)."

---------------------------------------------------------------------------------

Istoriko dr. Algimanto LIEKIO knygos:
viewtopic.php?t=2137

Lietuvos sienų raida. T. 1. Istorinė apžvalga nuo seniausiųjų laikų iki šių dienų. V., 1997. 546 p.

Lietuvos sienų raida. T. 2. Mokslo duomenys apie lietuvių tautą, jos valstybę ir sienas. V., 1997. 558 p.
---------------------------------------------------------------------------------

Daug kas, matyt, jau pamiršo, kad 1918 metais Lietuvos Valstybė buvo atkurta (o ne sukurta iš naujo). Pasiskaitykite Vasario 16 Aktą. Ta pati teisinė formuluotė pakartota ir Kovo 11 Akte.

Lietuvos Konstitucijoje aiškiai pasakyta:

(Lietuvos Respublikos piliečių priimta 1992 m. spalio 25 d. referendume)

LIETUVIŲ TAUTA

– prieš daugelį amžių sukūrusi Lietuvos valstybę,
– jos teisinius pamatus grindusi Lietuvos Statutais ir Lietuvos Respublikos Konstitucijomis,
– šimtmečiais atkakliai gynusi savo laisvę ir nepriklausomybę,
– išsaugojusi savo dvasią, gimtąją kalbą, raštą ir papročius

2 straipsnis
Lietuvos Valstybę kuria Tauta. Suverenitetas priklauso Tautai.

3 straipsnis
Niekas negali varžyti ar riboti Tautos suvereniteto, savintis visai Tautai priklausančių suverenių galių.

Tauta ir kiekvienas pilietis turi teisę priešintis bet kam, kas prievarta kėsinasi į Lietuvos Valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą, konstitucinę santvarką.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Juozas Prasauskas

Pranešimo tema: MATYTI ESAME REIKŠMINGI, KAD TIEK JĖGŲ SKIRIA LIETUVOS SUNAIKINIMUI

Parašytas: 09 Bir 2010 16:18

Užsiregistravo: 10 Geg 2009 14:59
Pranešimai: 631
Miestas: KAUNAS

MATYTI ESAME REIKŠMINGI, KAD TIEK JĖGŲ SKIRIA LIETUVOS SUNAIKINIMUI

REIKIA SKUBIAI TAISYTI KLAIDAS, PADARYTAS KITŲ VALSTYBIŲ PAGEIDAVIMU - TURIME TAPTI GRYNAI NACIONALISTINE VALSTYBE IR NUSTOTI KLAUSYTI evrosojuzo, KURIO PO DVIEJŲ METŲ NEBUS, IR JAV.

REIKIA ATNAUJINTI ŠAUKTINIŲ ARMIJĄ,PROPAGUOTI NACIONALIZMĄ - SAVO TĖVYNĖS GYNYBĄ ATVIRAI, UŽDRAUSTI KITATAUČIAMS DALYVAUTI NET VALSTYBĖS VALDYME - GRIEŽTĄ NACIONALIZMĄ.

NEJAUGI PREZIDENTU NEGALI BŪTI ŽMOGUS, NEDIRBĘS KITŲ VALSTYBIŲ SLAPTOSIOSE TARNYBOSE?

REIKIA BAIGTI SU ŠITA PRAKTIKA, NES VISI VALDYTOJAI VYKDO LIETUVOS PRIEŠŲ UŽMASKUOTUS PAGEIDAVIMUS.

J.vPR. Lietuva pirmiausiai.

_________________
J.PR. Lietuva pirmiausia.

Į viršų

Puslapis 1 iš 1

[ 2 pranešimai(ų) ]

Pagrindinis diskusijų puslapis » ***Enciklopedija - Lietuvių Tautos ir Lietuvos Valstybės istorija » Įvairios tautinės bendrijos Lietuvos Valstybėje

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 5 svečių

Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Pereiti į: