Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė)

Lietuvos rusai

******************************************************************************************

   Susipažinimui pateikiame kelis Evaldo Gelumbausko parašytus straipsnius.

Pagrindinis šaltinis - http://www.skrynia.lt/ - Jėzuitų Internetinė  svetainė

********************************************************************************************

Šaltinis - http://84.32.49.98/modules.php?name=New ... nt&sid=975

                     Lietuvos rusai: kultūrinis paveldas (1)

    Neseniai Skrynioje.lt pradėjome rašyti  apie tautines grupes Lietuvoje. Pirmoji publikacija – spalio 25 d. Ši ciklo  dalis - apie Lietuvos rusus ir jų kultūrinį paveldą.

    Lietuvos rusai – pati didžiausia etninė grupė dabartinėje Lietuvoje, ją sudaro apie 8,7 % visų Lietuvos gyventojų (apie 308 000 žmonių).

    Šios tautinės grupės indėlis į Lietuvos kultūrą didelis, tačiau apie Lietuvos rusų kultūrą nepakankamai žinome arba esame primiršę...

    Tikriausiai nesuklysiu pateikdamas stereotipinį rusų kultūros Lietuvoje įvaizdį: saulėgrąžos, penkiaaukščiai keiksmažodžiai, nepastebimai tapę šnekamosios lietuvių kalbos brangakmeniais, masinės šventės-paradai su raudonomis vėliavomis ir dekalitrai degtinės, išgeriami tų pačių vėliavų fone.

    O visa tai - klaidinantis stereotipas, suformuotas geležinės sovietmečio kasdienybės. Lietuvos rusų kultūra nėra primityvi ar vulgari. Ji - daugiasluoksnis reiškinys, į kurį reikia įtraukti ne (tik) sovietinės ideologijos suluošintą, suvulgarintą „homo sovieticus“ kultūrą, bet ir kitais istorijos etapais Lietuvoje gyvenusios, dirbusios bei kūrusios rusiškosios diasporos kultūrinius pasiekimus.    

     Rusų istorija Lietuvoje prasideda nuo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, gausiai apgyvendintos Rytų slavų. Jie turėję turtingas rusėnų žodinės kūrybos tradicijas. Šiose tradicijose glūdi XVIII - XIX amžiais susiformavusios baltarusių, ukrainiečių ir iš dalies naujosios rusų literatūros ištakos.

     Lietuvoje ankstyvoji rusų kultūra ypač atsispindėjo architektūroje – stačiatikių cerkvių statyboje bei religinio turinio knygų leidybos srityje.

     XIX a. Lietuvai tapus Rusijos imperijos dalimi, didžiuosuose Lietuvos miestuose atsirado nemažas rusų tarpsluoksnis, kurį sudarė kariškiai, valdininkai ir jų šeimų nariai.

     XIX a. antroje pusėje Lietuvoje, visų pirma Vilniuje, veikė apie dvidešimt rusų labdaros, religinio švietimo, kultūros švietimo susivienijimų bei Rusijos draugijų-skyrių.

     Įsigalėjo įprastos Rusijoje profesionalios kultūros formos: teatras, autorinė muzika, vaizduojamieji menai. Ypač reikšminga buvo literatūrinė kūryba.

     Lietuvoje rusų kalba kūrė įvairių estetinių orientacijų, konfesinės priklausomybės, etninės kilmės rašytojai. Įvairių rūšių bei temų pasakėčios, tragedijos ir dramos, poemos, apysakos ir apsakymai, apybraižos ir atsiminimai sudaro turtingą literatūrinį palikimą.

     Pirmojo pasaulinio karo metu dalis rusų pasitraukė iš Lietuvos. Tačiau, susikūrus nepriklausomai Lietuvai su laikinąja sostine Kaune, į buvusias Vilniaus ir Kauno gubernijas grįžo nemažai rusų, gimusių šiuose kraštuose. Be to, atvyko ir daugiau emigrantrų iš Rusijos, ieškančių prieglobsčio nuo bolševikinio teroro.

    Naujieji atvykėliai dažniausiai buvo išsilavinę, intelektualūs žmonės, kvalifikuoti specialistai. Dėl to kultūrinis tarpukario Lietuvos rusų gyvenimas suaktyvėjo. Veikė rusų pradinės mokyklos ir gimnazijos, susikūrė įvairios rusų visuomeninės organizacijos, buvo leidžiami rusiški laikraščiai. Rusų kultūriniai vakarai, spektakliai, koncertai, paskaitos buvo rengiami ne tik Kaune, bet ir Šiauliuose, Panevėžyje, Marijampolėje, Kybartuose.

Tęsime.

Evaldas Gelumbauskas

********************************************************************************************

Šaltinis - http://www.skrynia.lt/modules.php?name= ... nt&sid=981

                     Lietuvos rusai: kultūrinis paveldas (2)

     Tarpukario Lietuvoje buvo gana daug laikraščių rusų kalba. Vienas iš geriausių Lietuvos rusų laikraščių – Echo (Aidas), kurio redaktoriumi ir pagrindiniu autoriumi buvo žinomas satyrikas Arkadijus Buchovas.

     Šis laikraštis atspindėjo Lietuvos kultūrinį gyvenimą ir populiarino lietuvių literatūrą. Besimokantiems lietuvių kalbos buvo leidžiami K. Binkio L.Tolstojaus ir Č. Dikenso vertimai, gausiai publikuojami išsisklaidžiusių rusų autorių apsakymai, straipsniai, eilėraščiai.

     Prie tarpukario Lietuvos mokslo ir švietimo plėtotės prisidėjo rusų kilmės mokslininkai, kurių mokslinė-tiriamoji veikla įgavo savo kryptį dar prieš karą.

     Nuo 1920 m. Lietuvoje dirbo teisininkas Nikolajus Pokrovskis, Lietuvos universiteto teisės fakulteto finansų katedros docentas, vėliau profesorius. Istorikas Ivanas Lappo 1933 m. iš Prahos persikėlė į Kauną, kur užbaigė Lietuvos Statuto studijas ir parengė geriausią jo leidimą. 1927 m. Lietuvoje apsigyveno žymus filosofas ir kultūros istorikas Levas Karsavinas. Dėstė Kauno Vytauto Didžiojo universitete, išmoko lietuvių kalbą ir lietuviškai parašė 5 tomų veikalą Europos kultūros istorija.

     Vaisingai dirbo Kauno operos teatras, kurio režisieriai buvo Dmitrijus Arbeninas, Nikolajus Vekovas.

     Michailas Čechovas režisavo keletą reikšmingų spektaklių ir skaitė aktorinio meistriškumo kursą.

     1929-1939 m. Lietuvoje gyveno ir kūrė rusų dailininkas Mstislavas Dobužinskis. Literatūros ir muzikos vakarus, spektaklius rengė Dailiųjų menų mėgėjų draugija, prie draugijos veikė dramos trupė.

     Rusų kilmės literatai, pedagogai, mokslininkai puikiai įsisavino lietuvių kalbą ir veikė ne tik rusų, bet ir lietuvių kultūriniame gyvenime. Į rusų kalbą buvo išversta nemažai lietuvių rašytojų kūrinių, tautosaka, padavimai, lietuvių liaudies pasakos.

     Sovietinė okupacija ir Antrasis pasaulinis karas sustabdė Lietuvos rusų kultūrinio gyvenimo raidą: sovietinės represijos buvo nukreiptos prieš iškiliausius, aktyviausius Lietuvos rusų kultūros, mokslo, visuomeninius veikėjus, kultūrinės – visuomeninės organizacijas Lietuvoje. Kaip ir kitose sovietinėse respublikose, Lietuvoje įsigalėjo sovietinio socrealizmo kultūra.  

Evaldas Gelumbauskas

********************************************************************************************

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.