Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė)

Tautinės mažumos Lietuvoje

******************************************************************************************

   Susipažinimui pateikiame kelis Evaldo Gelumbausko parašytus straipsnius.

Pagrindinis šaltinis - http://www.skrynia.lt/ - Jėzuitų Internetinė  svetainė

********************************************************************************************

Šaltinis - http://www.vjg.lt/skrynia/modules.php?n ... le&sid=988

                     Lenkai Lietuvoje, jų kultūrinis paveldas

    2001 m. visuotinio Lietuvos gyventojų surašymo duomenimis Lietuvoje gyveno 234, 4 tūkstančių lenkų (apie 6,7 procentų visų Lietuvos gyventojų).

    Šiuo metu lenkai yra gausiausia tautinė mažuma, daugiausia gyvenanti Rytų Lietuvoje – Trakų, Šalčininkų, Švenčionių, Vilniaus rajonuose.

    Lenkai Lietuvos istorijoje suvaidino svarbų, tačiau labai prieštaringai vertinamą vaidmenį. Per Lenkiją, kartu su krikštu, lenkų dvasininkais bei kolonistais Lietuvą pasiekė lotyniškoji Europos civilizacija bei kultūra, su lenkų pagalba buvo sustabdytas Kryžiuočių Ordino veržimasis į Lietuvos žemes, o abiejų tautų Respublika keletą amžių buvo viena iš galingiausių Rytų ir Vidurio Europos valstybių.

    Tačiau lenkų kultūros ir kalbos skverbimasis į Lietuvą per valdovų rūmus, didikų dvarus ir bažnytines institucijas sukėlė pavojų lietuvių tautos egzistencijai.

    Polonizavosi lietuviškoji bajorija, miestuose dominavo lenkai ir žydai. Lenkiškoji kultūra vyravo Lietuvoje iki XIX a., bet lenkų arogantiškai demonstruojamas jų kultūrinis pranašumas ir lietuvybės niekinimas tapo kertine lenkų ir lietuvių nesutarimų priežastimi.

    Tačiau net ir bendrame polonizacijos kontekste atsirasdavo išskirtinių lenkų tautybės asmenų, ginančių ir išreiškiančių lietuvių tautinius interesus.

    XVI amžiuje Vilniuje profesionaliąją muziką kūrė Vaclovas Šamotulietis, Kiprijonas Bazilikas Seradzietis ir kt.

    Voicechas Boguslavskis 1785 m. pirmasis Lietuvoje įkūrė viešąjį teatrą Vilniuje ir iki 1790 m. jam vadovavo.

    Simonas Čechovičius Lietuvoje nutapė vertingiausius kūrinius Vilniaus bažnyčioms, Katedrai, keliems dvarams.

    Žymiausi XIX amžiaus romantikai Adomas Mickevičius, Julijus Slovackis ir iš dalies su romantizmu susiję rašytojai - Juzefas Ignacas Kraševskis, Vladislavas Sirokomlė - gyveno ir kūrė Lietuvoje, o jų kūriniai tapo lietuviško literatūrinio paveldo dalimi.

    XX amžiaus įvykiai - karinis Lietuvos ir Lenkijos konfliktas dėl Vilniaus krašto, lenkiškosios tautinės mažumos bandymas surengti valstybinį perversmą - iš esmės pakeitė lenkų padėtį Lietuvoje.

     Tarpukario Lietuvoje lenkų skaičius sumažėjo, dauguma jų stengėsi įsikurti okupuotame Vilniaus krašte.

     Lietuvos Respublikoje lenkai tesudarė 3 procentus krašto gyventojų, jie turėjo tris gimanzijas, leido apie 10 periodinių leidinių lenkų kalba.

     1938 m. Lietuvoje veikė trys privačios lenkiškos gimnazijos, kuriose mokėsi 393 mokiniai, buvo spausdinami 6 periodiniai leidiniai lenkų kalba.

     Lietuvoje lenkų kilmės inteligentai turtino Lietuvos kultūrą ir mokslą, laikė save Lietuvos piliečiais. Pavyzdžiui, žurnalistas ir bibliofilas Liudvikas Abramovičius, filologas Juozapas Albinas Herbačiauskas, teisininkas Mykolas Remeris ir kt. Iš Lietuvos bajorų kilęs ir Nobelio premijos laureatas rašytojas Česlovas Milošas, jis Vilniaus universitete studijavo teisę.

   1939 m. atgavus Vilniaus kraštą, lenkai tapo didžiausia tautine mažuma Lietuvoje. Tačiau neilgam, 1945 – 1946 m. į Lenkiją buvo iškeldinta apie 170 tūkstančių lenkų. Iki 1958 m. iš Lietuvos išvyko dar apie 200 tūkst. lenkų.

Tęsime.

Evaldas Gelumbauskas

********************************************************************************************

Šaltinis - http://www.skrynia.lt/modules.php?name= ... le&sid=999

                     Lenkai Lietuvoje: kultūrinis paveldas (2)

    Sovietiniais metais Lietuvos lenkai buvo sistemingai rusinami, tad 1989 m. (gyventojų surašymo duomenimis) apie 60 procentų lenkų (iš 258 tūkstančių) gimtąja kalba vadino rusų kalbą. Daugelis lenkų šeimų savo vaikus leido į rusiškas mokyklas.

    Tačiau ir tada ši etninė grupė turėjo daugiau galimybių išlaikyti tautinį, kalbinį, kultūrinį, religinį savitumą, nei tie lenkai, kurie gyveno kitose Sovietų Sąjungos respublikose.

    Lietuvoje buvo leidžiama periodinė spauda (nuo 1953 m. - dienraštis „Kurier Wilenski“), transliuojamos radijo laidos lenkų kalba, veikė lenkiškos mokyklos, Polonistikos skyrius VPI.

    Lietuvos atgimimas ir lenkus paskatino aktyviai tautinei veiklai. Jie ėmė burtis į draugijas, rūpintis kultūros, švietimo, gimtosios kalbos reikalais, puoselėti savo tradicijas.

    1994 04 26 buvo pasirašyta Lietuvos ir Lenkijos Draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutartis, kurioje teigiama, kad asmenys, priklausantys lenkų tautiniai mažumai Lietuvoje, ir asmenys, priklausantys lietuvių tautinei mažumai Lenkijoje, turi teisę laisvai reikšti, saugoti ir plėtoti savo kultūrinį tapatumą, steigti ir išlaikyti savo organizacijas ar draugijas, visų lygių  mokyklas.

    Lenkų tautinę savimonę išlaikyti padeda švietimo įstaigos. Lietuvoje 2003 - 2004 mokslo metais veikė 83 bendrojo lavinimo mokyklos lenkų dėstomąja kalba, kurias lankė 13 813 mokinių. Be to, veikė 14 mišrių lietuvių – lenkų, 18 rusų – lenkų, 8 lietuvių – rusų – lenkų mokyklos, jas lankė 6736 lenkų mokinių.

    Lietuvos lenkai turi gilias kultūrinio gyvenimo tradicijas. 1999 m. veikė daugiau nei 60 įvairių meno saviveiklos kolektyvų. Šių kolektyvų kūrybos spektras platus: lenkų dainų ir šokių ansambliai, folkloro ansambliai, chorai, kapelos, estradiniai ansambliai, teatrai. Lietuvoje susiformavo lenkų meno saviveiklos kūrybos tradicijos, reguliariai rengiami festivaliai, konkursai, kultūros dienos. Nuo 1989 m. kasmet rengiami lenkų meno saviveiklos festivaliai „Kviaty polskie“. Kiekvieną pavasarį vyksta Lietuvos lenkų poezijos dienos „Maj nad Wilią“, organizuojami lenkų meno festivaliai, kuriuose dalyvauja saviveiklininkai ir profesionalai. Vilniuje veikia privati Lenkų meno galerija ir privatūs lenkų knygynai.

    Lietuvoje šiuo metu veikia apie 50 lenkų visuomeninių organizacijų. Tai - kultūros, švietimo, profesinės, religinės, labdaros ir kitos draugijos. Dažniausiai lankoma Lietuvos lenkų sąjunga, turinti 11 skyrių miestuose ir rajonuose.

    Visuomeniniai ir kultūriniai Lietuvos lenkų interesai išsakomi visuomenės informavimo priemonėmis, lenkų kalba.

    Lenkiškos religinės bendruomenės leidžia parapijos laikraščius. Tai yra unikalus reiškinys Lietuvos periodikoje (Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose išeina vietos laikraščiai).

    Laidos lenkų kalba per Lietuvos radiją pradėtos transliuoti 1947 m. Nuo 1992 m. veikia privati lenkų radijo stotis „Znad Wilii“. 1998 m. įkurta ir „Znad Wilii“ televizija, savo laidas transliuojanti Vilniaus TV kanalu.

Evaldas Gelumbauskas

********************************************************************************************

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.