Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė) • Temos rodymas - Sovietų Sąjungos didvyris Alfonsas Čeponis

Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas

Pagrindinis diskusijų puslapis » ***Enciklopedija - Lietuvių Tautos ir Lietuvos Valstybės istorija » Lietuvos Valstybės antrasis atkūrimas 1941-06-23; Lietuva okupuota Vokietijos 1941-1944 metais

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Sovietų Sąjungos didvyris Alfonsas Čeponis - kriminalinis nusikaltėlis

Puslapis 1 iš 1

[ 8 pranešimai(ų) ]

Spausdinti

Ankstesnė tema | Kita tema

Autorius

Žinutė

Žygeivis

Pranešimo tema: Sovietų Sąjungos didvyris Alfonsas Čeponis - kriminalinis nusikaltėlis

Parašytas: 11 Geg 2008 03:10

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

Tarybų Sąjungos didvyris - kriminalinis nusikaltėlis

http://www.delfi.lt/news/daily/crime/ta ... d=16971264

Virginija Skučaitė, "Kauno diena"
2008 gegužės mėn. 10 d.

Žinia, kad surasta Alfonso Čeponio byla, – ne pats šventiškiausias pergalės prieš fašizmą dienos akcentas. Vis dėlto tai – pergalė. Kauniečiai prisimena šio „kovotojo“ nusikaltimus.

Išdavė gražus veidas

Kaunietė Regina Čeponienė neturi jokių giminystės ryšių su Tarybų Sąjungos didvyriu Alfonsu Čeponiu. Pirmą ir paskutinį kartą ji matė A.Čeponį 1944-ųjų naujametę naktį. To susitikimo ji neužmiršo iki šiol.

„Man buvo 13 metų. Tėvai pasiėmė mane kartu sutikti Naujųjų metų pas savo pažįstamus, gyvenusius Prancūzų gatvėje. Mes, vaikai, stebėjome, kaip svetainėje linksminasi pasipuošę tetos ir dėdės. Staiga kieme pasigirdo šūviai ir beldimas į namo duris. Kai šeimininkai jas atidarė, į vidų įsiveržė du ginkluoti vyrai. Jie visiems įsakė iškelti rankas, vienam iš svečių parodė lėkštę ir liepė surinkti į ją visų brangenybes“, – prisiminė R.Čeponienė.

Tada, naujametę 1944-ųjų naktį, trylikametė Regina tapo liudininke, kaip plėšikai, paėmę papuošalus, liepė visiems stovėti ir nejudėti, paskui išėjo, vėl pasigirdo šūviai.

Mergaitė įsidėmėjo vieno plėšiko veidą. Jį įsiminė ir kiti svečiai, nes į akis krito gražūs bruožai, išraiškingos akys, putlios lūpos.

Vėliau, kai A.Čeponiui buvo suteiktas TSRS didvyrio vardas ir jo nuotrauka sumirgėjo laikraščiuose, apstulbusi R.Čeponienė ir kiti to nelemto Naujųjų metų sutikimo dalyviai iškart atpažino juos apiplėšusį jaunuolį.

Kuriam kuri kulka

Netrukus A.Čeponis su savo sėbrais atsibeldė į Žaliakalnį. Taikos prospekto ir Studentų gatvės sankirtoje dabar rymanti didžiulė balta angelo statula žymi tragediją, įvykusią 1944 metų sausio trečiąją. Baltojo angelo vietoje stovėjo kauniečių Spirgevičių namelis. Buvo vėlus vakaras, Spirgevičiai jau rengėsi miegui. Staiga pasigirdo garsus beldimas. „Policija“, – prisistatė už durų.

Į kambarį įvirto keturi įkaušę vyrai. Visi, išskyrus vieną, kalbėjo rusiškai. Vyrai liepė paruošti vaišes, o patys puolė krautis į maišus vertingesnius daiktus. Šalia šeimos galvos Stasio Spirgevičiaus ir jo žmonos kambaryje spietėsi jų vaikai: devyniolikmetė Elenutė, trylikametė Sabina ir septynmetis Česlovas. Išgirdusi triukšmą, pas Spirgevičius atbėgo giminaitė Stasė Žukaitė, gyvenusi kaimynystėje.

Įkaušę įsibrovėliai pradėjo kibti prie Elenutės ir Stasės. Pastaroji mėgino pabėgti, tačiau vienas rusiškai kalbantis vyras ją, pasivijęs kieme, nušovė. Tada jis grįžo pas sėbrus, vėl sėdo su jais prie stalo. Įsibrovėliai išėmė iš savo ginklų kulkas ir garsiai, kad girdėtų visi Spirgevičiai, aptarinėjo, kuriam iš šeimos narių kiekviena bus skirta. Paskui vienas rusakalbis įsibrovėlis liepė Spirgevičienei lipti į palėpę.

Nespėjo net persižegnoti

„Po daug metų aš netyčia išgirdau mamą pasakojant draugei, kad tą baisiąją naktį ji turėjo patenkinti girto rusakalbio geidulius, kad išgelbėtų mūsų gyvybes“, – pripažino gyva likusi Elenutės sesuo Sabina Spirgevičiūtė-Šultienė.

„Bet įsibrovėliai žodžio nesilaikė, – prisiminė ji kruvinąją naktį. – Po namelio kambarius buvo tampoma jiems besipriešinanti mano sesuo Elenutė. Nesukalbamai ir neįbauginamai merginai vienas prievartautojų pagaliau liepė atsisveikinti su mumis. Kai Elenutė mus peržegnojo, atsidarė kito kambario durys, ir lietuviškai kalbantis jaunuolis su automatu įtraukė ją vidun. Netrukus pasigirdo šūvis. Kas iš tame kambaryje buvusiųjų nušovė mano seserį, aš nežinau.“

Žmogžudžiai prigrasino niekam nieko nepasakoti – antraip ateisią ir visus, likusius gyvus, susprogdinsią. Šeima tą tragišką vakarą liko apiplėšta, su nužudytomis Elenute ir Stase Žukaite. E.Spirgevičiūtė gulėjo peršauta galva ir dešine plaštaka. Matyt, kulka pateikė į ją besižegnojančią.

Abi nužudytas merginas laidojo miesto kapinėse. Žinia pasklido greitai. Atsisveikinti su jomis plūdo minios kauniečių. A.Čeponio ir jo sėbrų aukų kapai buvo apipilti gėlėmis.

Mūvėjo vogtomis kelnėmis

Prabėgus trims savaitėms, 1944 metų sausio 24-osios rytą, S.Spirgevičius ėjo Žemųjų Šančių Siūlų gatve pas giminaitį. Iš vieno dviaukščio medinio namo policija išnešė negyvą vaikiną.

„Tėvas iškart atpažino lietuviškai kalbėjusį banditą, siautėjusį su trimis rusakalbiais mūsų namuose. Jis mūvėjo kostiuminėmis tėvo kelnėmis, kurios buvo pagrobtos su daugybe kitų drabužių ir daiktų. Policijoje tėvas su mama patvirtino, kad tai tas pats žmogus, nuvedęs Elenutę mirčiai į vieną mūsų namo kambarių. Policininkai pasakė, kad nusišovęs komjaunuolis – tai Alfonsas Čeponis, atsiųstas iš Maskvos į Lietuvą partizanauti“, – pasakojo S.Spirgevičiūtė-Šultienė.

Apie A.Čeponio „partizanavimą“ ir mirtį buvo daug rašyta po karo, bet, pavyzdžiui, sovietmečiu P.Štaro bei A.Viršulio aprašytuose partizano A.Čeponio „žygdarbiuose“ gausu stulbinančių nesutapimų, atpasakojant įvykius, už dalyvavimą kuriuose jam paskubėta suteikti iš anksto suplanuotą Tarybų Sąjungos didvyrio vardą.

Bandė papirkti pensija

Nužudytosios E.Spirgevičiūtės sesuo Sabina su motina išdrįso kreiptis į aukščiausias Kauno, Lietuvos, Sovietų sąjungos valdžios institucijas, siekdamos įrodyti, kad Tarybų Sąjungos didvyris A.Čeponis yra kriminalinis nusikaltėlis. Pastangos buvo bergždios.

Vieną 1958 metų vasaros dieną nužudytosios E.Spirgevičiūtės sesuo Sabina sėdėjo ant savo namelio laiptų ir skuto bulves. „Staiga prie mūsų vartelių sustojo „Pobieda“. Automobilio vairuotojas pranešė, kad esame laukiamos Kauno miesto komunistų partijos komitete. Jis palaukė, kol apsirengsime, ir nuvežė mus pas pirmąjį miesto komunistų partijos komiteto sekretorių. Šis pasiūlė mano mamai personalinę pensiją, jei ji pasakys, kad Elenutę nužudė vokiečiai. Žinoma, mama nesutiko“, – pasakojo S.Spirgevičiūtė-Šultienė.

„Mūsų šeima tapo nuolatine partinės nomenklatūros ramybės drumstėja, nes teisybės ieškojome dar daugybę metų“, – tvirtino nužudytosios E.Spirgevičiūtės sesuo.

Nors miesto ir Lietuvos vadovams buvo žinoma, kuo kaltinamas A.Čeponis, tai nesutrukdė nusikaltėlio vardu pavadinti Kaune gatvę, kurioje jis gyveno, mokyklą, kurioje mokėsi, pionierių stovyklą Kačerginėje.

Paauglių kraujo pėdsakai

Muravos gyventoja Vanda Žukaitė (nužudytoji Stasė Žukaitė buvo jos teta) parodė namą, kuriame gyveno Valė Duškina. Būtent čia ilgam įsikurdavo A.Čeponis ir jo sėbrai. Kartą V.Duškina, nepažinodama nužudytosios Elenutės sesers Sabinos, atsitiktinai jai pasigyrė, kad buvo A.Čeponio „ryšininkė“.

Su A.Čeponiu ir jo bendražygiais siautėdavo ir V.Duškinos brolis. Ši gauja dažniausiai slapstėsi ir lėbaudavo V.Duškinos pirtelėje. Pagrobtus daiktus laikydavo kitoje vietoje, o prekiaujama jais dažnai būdavo Prancūzų gatvėje.

Manoma, kad A.Čeponio ir jo sėbrų šutvė dalyvavo trijų paauglių apiplėšime bei žudynėse Muravos miške 1943-ųjų gruodį. Kai policija turguje suėmė Muravos gyventoją Kulvinską, pardavinėjusį nužudytų vaikinukų daiktus, buvo suimtas ir V.Duškinos brolis – V.Čeponio bendražygis. Suimtieji parodė policijai, kur Muravos miške užkasti iš namų pradingę paaugliai.

Žmonės kalbėjo, kad tame miške prieš Kalėdas, matyt, dairęsi eglučių paaugliai netyčia aptiko ginklų slėptuvę, priklausiusią A.Čeponio gaujai. Už tai vaikinukai sumokėjo gyvybe.

Tyrimas nebuvo viešinamas

1958 m. buvo sureaguota į Spirgevičių skundus – pradėti tirti Muravos įvykiai, kiti A.Čeponio ir jo sėbrų žygiai. Nors prie A.Čeponio bylos buvo grįžta ne kartą, apklausta daugiau nei 100 liudininkų, tačiau nuo visuomenės tyrimų rezultatai buvo slepiami.

Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, atsiskyrusioji Lietuvos komunistų partija atsiribojo nuo Tarybų Sąjungos didvyrio A.Čeponio ir kitų panašių „didvyrių“.

Prieš 15 metų Česlovas Spirgevičius, nužudytos Elenutės brolis, išleido dokumentų rinkinį apie šiai šeimai tragišką naktį ir jos pagrindinius veikėjus. Knygos epigrafu tapo neatsitiktinai parinkti Šventojo rašto žodžiai: „Nieko nėra paslėpta, kas nebūtų atidengta“.

Svarbus žingsnis tiesos link

Istoriko Arvydo Anušausko manymu, A.Čeponio ir jo bendražygių byla šiuo metu greičiausiai saugoma Lietuvos Respublikos ypatingajame archyve.

Anot Lietuvos generalinės prokuratūros Specialiųjų tyrimų skyriaus vyriausiojo prokuroro Rimvydo Valentukevičiaus, jokių duomenų apie nusikalstamos A.Čeponio veiklos tyrimą prokuratūroje nėra. Bet kuriuo atveju ikiteisminis tyrimas A.Čeponio atžvilgiu vis vien būtų nutrauktas, nes kaltininkas miręs.

S.Spirgevičiūtė-Šultienė jau kreipėsi į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą, siekdama, kad būtų istoriškai ištirta A.Čeponio veikla. „Esu tikra, kad sovietmečiu mūsų šeimos iniciatyva pradėta byla niekur nedingo, o joje sukaupti dokumentai patvirtins, kad sovietmečio Lietuvoje garbintas Tarybų Sąjungos didvyris Alfonsas Čeponis sutepė šį vardą kriminaliniais nusikaltimais“, – įsitikinusi S.Šultienė. Ją jau pasiekė žinia, kad istorikai surado A.Čeponio bylą.

Komentarai DELFI
http://www.delfi.lt/news/daily/crime/ar ... &com=1&s=1

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

tikras lietuvis

Pranešimo tema:

Parašytas: 11 Geg 2008 22:20

Užsiregistravo: 19 Bal 2008 09:46
Pranešimai: 3775

Aš tą žinojau dar tarybiniais metais, nes knygoje apie jį tai buvo paminėta. Gana atsargiai, bet buvo. Kas norėjo, tas suprato.

_________________
K.Čapekas: Įsivaizduokite, kokia būtų tyla, jeigu žmogus kalbėtų tik tai, ką žino.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 15 Geg 2008 00:46

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

tikras lietuvis rašė:

Aš tą žinojau dar tarybiniais metais, nes knygoje apie jį tai buvo paminėta. Gana atsargiai, bet buvo. Kas norėjo, tas suprato.

Matai, kaip gerai, kai tu toks supratingas ir mokėjai skaityti sovietinę propagandą "tarp eilučių".

O štai man, dar pionieriu būnant, penktoje klasėje teko rašyti apie jį didelį rašinį - mano mokykloje kažkodėl nusprendė, kad jis mano giminaitis (pavardė ta pati, nors iš tikro jis kilęs net ne iš Ignalinos-Švenčionių krašto Čeponių - beje, mūsų daugiau kaip 30 giminių-genčių tikra pavardė pagal vietinę "puntininkų" krašto tarmę nuo amžių yra Čepanis - Czepanis, o "suliteratūrino" visas mūsų gimines tik po karo - kad pavardė atitiktų Panevėžio-Pasvalio krašto pavardę Čeponis).

Parašiau į pirmą rašinio variantą gryną teisybę - žinojau tai iš savo tikrų giminaičių (beje, kai paklausiau tėvo, ar jis mums ne giminė, tai aiškiai pasakė, kad mūsų giminėje banditų nėra). Žinoma, vėliau teko rašyti naują variantą - jau pagal sovietinę enciklopediją.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

tikras lietuvis

Pranešimo tema:

Parašytas: 14 Rgs 2008 20:41

Užsiregistravo: 19 Bal 2008 09:46
Pranešimai: 3775

Iš ko kilo pavardė Čeponis ?

_________________
K.Čapekas: Įsivaizduokite, kokia būtų tyla, jeigu žmogus kalbėtų tik tai, ką žino.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 16 Rgs 2008 23:56

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

tikras lietuvis rašė:

Iš ko kilo pavardė Čeponis ?

Lietuvos krikšto laikais (o ir vėliau) lietuvius krikštijo daugiausia lenkiškai kalbantys kunigai. Krikštydavo paprastai visą kaimą, visiems vyrams suteikdami tą patį šventojo vardą (paprastai to, kurio vardo dieną vykdavo krikštas - pagal bažnytinį kalendorių).

Tuo metu lenkų kalboje Šventojo Stepono vardas rašėsi "Szczepan" (tariasi - Ščepan), todėl lietuviai šį krikšto vardą pakeitė į Ščepanas, Čeponas, Čeponis, o Šiaurės Rytų Lietuvoje atsirado Čepanis.

Iš Ščepan yra kilę labai daug lietuviškų pavardžių - pradedant Ščeponavičiumi ir baigiant Čepu ir Čepinsku.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

tikras lietuvis

Pranešimo tema:

Parašytas: 19 Spa 2008 23:21

Užsiregistravo: 19 Bal 2008 09:46
Pranešimai: 3775

Dėl skaitymo tarp eilučių. Ten buvo parašyta, kad jis buvo neteisingai apkaltintas. Jei atmesti komentarą, tai žinia labai aiški.

_________________
K.Čapekas: Įsivaizduokite, kokia būtų tyla, jeigu žmogus kalbėtų tik tai, ką žino.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Sovietų Sąjungos didvyris Alfonsas Čeponis - kriminalinis nusikaltėlis

Parašytas: 10 Rgs 2014 01:17

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

Šitas Alfonsas nieko bendro su jokiais partizanais niekada neturėjo - net ir su sovietiniais (nors visi jie irgi buvo tik maskolių banditai) - buvo eilinis banditas ir plėšikas Kaune.

Jį tik po karo "išgarbino", kai sovietų propagandai reikėjo rasti "vietinių didvyrių" - ne rusų, kuriems būtų galima po mirties "pakabinti žvaigždę".

P.S. Bet kuriuo atveju su mano gimine jis jokio ryšio neturi. :smile102:

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Sovietų Sąjungos didvyris Alfonsas Čeponis - kriminalinis nusikaltėlis

Parašytas: 10 Sau 2015 21:47

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

http://www.buzina.org/forum.html?func=v ... 310#117288

Байрон rašė:

Альфонсас Мотеюсович Чепонис (лит. Alfonsas Čeponis; 1924—1944) — участник Великой Отечественной войны, подпольщик города Каунаса, радист, Герой Советского Союза (1958).

Биография:

Альфонсас Мотеюсович Чепонис родился в 1924 году в городе Каунас республики Литва в семье рабочего. По национальности - литовец.

Образование неполное среднее. В 16 лет стал курсантом школы планеристов. В 1939 году Чепонис вступил в подпольный Союз коммунистической молодёжи Литвы.

В период оккупации города был членом подпольной комсомольской организации. Участвовал в боевых действиях в тылу врага в составе партизанского отряда «За Советскую Литву». По его данным наносились бомбовые удары по военным объектам врага в Каунасе.

24 января 1944 года погиб, в одиночку ведя бой с целым подразделением врага, уничтожив при этом более 20 фашистов.

Память:

— В Каунасе имя Героя носили улица и школа, установлена мемориальная доска.

— Его именем названо судно Министерства рыбного хозяйства СССР.

Награды:

— Указом Президиума Верховного Совета СССР от 1 июля 1958 года за образцовое выполнение боевых заданий в тылу врага и проявленные при этом отвагу и геройство Чепонису Альфонсасу Мотеюсовичу было посмертно присвоено звание Героя Советского Союза.

— Орден Ленина.
Подробнее: http://provizorii.ru/index.php/%D0%90%D ... 0%B8%D1%81

Вся эта его "биография" и "великие подвиги" - полная брехня, высосанная из пальца в 1958 г., когда начали искать "литовских героев" Совдепии.

Добавлю, что в архивах КГБ в Литве об этом бандите имеется достаточно реальных данных, которые были собраны сотрудниками КГБ, когда получили приказ сделать из него героя.

Его и в правду перебросили из Совдепии в Литву в 1943 г. Он еще в 1941 г., как комсомолец драпанул в Москалию. Но в Литве он никакими партизанскими делами заниматься не стал, а сколотил банду и начал грабить людей в Каунасе. Когда его узнали и дом, где они в то время пьянствовали, окружила литовская полиция, он по данным КГБ застрелился.

Его дело нашли в КГБ. Более подробно тут (можете сами перевести на русский "автоматом"):

Tarybų Sąjungos didvyris - kriminalinis nusikaltėlis

http://www.delfi.lt/news/daily/crime/ta ... d=16971264

Virginija Skučaitė, "Kauno diena"
2008 gegužės mėn. 10 d.

http://www.buzina.org/forum.html?func=v ... 300#117273

Байрон rašė:

А вот это, случайно, не про Вашего (заметьте, я к вам на вы, в отличие от вас!) родственника ? - Альфонсас Мотеюсович Чепонис http://provizorii.ru/index.php/%D0%90%D ... 0%B8%D1%81

Нет, он мне не родственник - однофамилец.

Мне этот "родственник" еще в школе надоел до чертиков - нашей школьной пионервожатой взбрело в голову, что я должен написать о нем сочинение в стенгазету. :)

Я тогда был в третьем или четвертом классе, и спросил у отца, кем был этот наш однофамилец - отец и сказал правду: закоренелый бандит с большой дороги, во время войны людей в Каунасе грабил, а награбленное в базаре продавал, пока его опознали люди, которых он ограбил, и его прикончили.

Большевистским героем его "сделали" уже после войны - из Москвы пришло распоряжение найти любым способом каких нибудь этнических литовцев, которых посмертно можно обьявить Героями Совдепии. А то одни евреи были в героях Совдепии в Литве. Вот и нашли 4 или 5 литовцев - и не только его, но и еще несколько вот таких похожих "героев".

Вообщем, когда я написал сочинение, то больше меня уже похожими просьбами не доставали... :)

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Puslapis 1 iš 1

[ 8 pranešimai(ų) ]

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 1 svečias

Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Pereiti į: