 |
| Svetainės tvarkdarys |
 |
Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27103
Miestas: Ignalina
|
Kas stovi už didžiausio Lietuvos istorijoje valdžios verslo projekto - Visagino AE?
http://www.laisvaslaikrastis.lt/news/1132/53/d,detalus/
2012-11-09 127 komentarų
Zigmas Vaišvila
Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nario ir Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Zigmo Vaišvilos 2012-11-08 d. 10.30 val. Spaudos konferencija Seime “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo, Prezidento, Vyriausybės, partijų vadovų ir V. Landsbergio nuomonių apie Tautos sprendimą 2012 m. spalio 14 d. referendume ir Seimo rinkimų“.
Pradėsiu nuo paprasto teiginio - visiems mūsų piliečiams privalu laikytis visų Lietuvos Respublikos įstatymų. Išimčių nenustatyta.
Visi aukščiausi Lietuvos valdžios pareigūnai atvirai ir viešai pareiškė, kad neprivaloma vykdyti Tautos sprendimo, priimto didžiule persvara Konstitucijos ir Referendumo įstatymo nustatyta tvarka 2012-10-14 d. referendume.
Pirmoji tai padarė Lietuvos Respublikos Prezidentas D. Grybauskaitė, pakartojo Seimo Pirmininkė I. Degutienė, Ministras Pirmininkas A. Kubilius, užvakar - šių trijų asmenų patriarchas ir proteguotojas Tautai V. Landsbergis, DELFI-o svetainėje kreipęsis į kurdupelius (mažus, susitraukusius žmones ar gyvulius).
Jiems antrina visi dabartinės valdančios koalicijos partijų vadai. Iš naują Seimo daugumą formuojančių partijų vadovų tik A. Butkevičius pasakė, kad reikia gerbti Tautos valią, tačiau netruko susvyruoti. Manau, ne be D. Grybauskaitės įtakos. V. Uspaskichas samprotauja apie keletą metų truksiančius gilinimusis ir skaičiavimus, po kurių esą reikės priimti galutinius sprendimus. Aiškios R. Pakso nuomonės nesigirdi.
Tautai kunkuliuojančiose diskusijose klausimas daugmaž aiškėja - ji mato, kad valdžia juos siunčia toli toli... Priminsiu įstatymus mūsų valdžiai.
2012-10-18 d. VRK patvirtino rezultatus – referendumas įvyko, nes jame dalyvavo 52,58% visų rinkėjų, net 62,68% balsavusių nepritarė naujos AE statybai Lietuvoje. Pagal Referendumo įstatymo 8 str. 2 d. šis Tautos sprendimas laikomas priimtu.
Ši įstatymo norma įpareigoja Seimą per 30 d., t.y. iki š.m. lapkričio 18 d. įgyvendinti šį sprendimą.
Tauta, kuriai po ilgos pertraukos buvo leista pasakyti savo nuomonę vienu svarbiausių tautos ateičiai ir egzistencijai klausimų, aktyviai ir pakylėtai dalyvavo balsavime, patikėjo, kad jos balsas šioje valstybėje yra svarbus, ir didžiule balsų persvara nepritarė naujos AE statybai Lietuvoje.
Referendumo klausimo formuluotė - aiški ir nedviprasmiška. Seimas neturi teisės atidėti šio referendumo rezultato įgyvendinimo ir privalo tai padaryti Referendumo įstatymo nustatyta tvarka ir terminais.
Privalomojo referendumo atveju balsuojama dėl konkrečios teisės normos, o patariamojo referendumo atveju – dėl principo, kurį Tautai priėmus sprendimą, Seimas privalo įgyvendinti.
Įstatymas nesuteikia teisės Seimui paneigti ar pakeisti šį Tautos sprendimą, tik įpareigoja jį per 30 d. įgyvendinti.
Kadangi naujos AE statybos klausimai spręsti Atominės elektrinės įstatymu (2007-06-28 Nr.X-1231), Įstatymu dėl koncesijos suteikimo ir Lietuvos Respublikos esminių turtinių įsipareigojimų prisiėmimo Visagino branduolinės (atominės) elektrinės projekte (2012-06-21 Nr.XI-2085), todėl Seimas įgyvendinti šį referendumo sprendimą gali tik skubos tvarka priimdamas įstatymą, kuriuo pripažįstami netekę galios šie du ir kiti susiję įstatymai. Atsižvelgiant į šio referendumo rezultatą koreguotina ir Nacionalinė energetikos strategija. Seime jau įregistruoti 10 įstatymų projektų, kuriais pripažįstami Atominės elektrinės ir su juo susiję dar 9 įstatymai netekę galios (jų numeriai XIP 4940-4949).
Gavau antrąjį Seimo atsakymą. Seimo Pirmininkė I. Degutienė ir toliau vilkina šio klausimo sprendimą, siųsdama mano teikimus Atominės energetikos komisijai, į klausimus neatsako.
Todėl šiandien raštu kreipiausi ne tik dar kartą į Seimo Pirmininkę, bet ir į LR Prezidentą D. Grybauskaitę, prašydamas viešai ir kuo skubiau pasakyti Lietuvos piliečiams jų – valstybės vadovų – nuomonę, ar jos tebepalaiko po referendumo rezultatų paskelbimo viešai pareikštą jų nuostatą, kad šis Tautos sprendimas nebūtinai turi būti įgyvendintas?
Prezidentą D. Grybauskaitę paprašiau skubiai kreiptis į Seimą, inicijuojant šio klausimo svarstymą, nes iki įstatymo nustatyto termino įgyvendinti šį teisėtą ir niekieno neskųstą, didžiule balsų persvara priimtą Tautos Sprendimą, beliko 10 dienų.
Taip pat paprašiau atsakyti į klausimus:
- kodėl Visagino AE statybos aikštelės parinkimui pritarta ir kokiu būdu tai padaryta, nors dar 1972-06-16 Lietuvos geologijos valdybos Pažymoje dėl šios statybos konstatuota, kad ši aikštelė neatitinka sanitarinių AE projektavimo taisyklių (Nr.38/3-68) 7b punkto reikalavimų?
- ar Lietuvos valdžia oficialiai sutiko su AE statybomis Karaliaučiaus srityje ir Baltarusijoje, nes pagal TATENA reikalavimus AE statybai pasienyje su kita valstybe būtinas tos valstybės sutikimas, ar gauti Latvijos ir Baltarusijos sutikimai dėl Visagino AE statybos?
Šią savaitę diskutavau su G. Songaila, kuris kaip Seimo narys bandė iš Vyriausybės gauti daugiau informacijos apie Visagino AE projektą.
Sužinojau, kad į EK paskelbtą 5 mlrd. EUR tiesioginių statybos išlaidų sumą neįeina AE išorinio gaubto kaina.
Po Fukušimos AE avarijos, kurios 4 reaktorių aktyvios zonos suirimo pasekmės iki šiol nelikviduotos, gaubto, apsaugančio nuo radioaktyvių medžiagų galimo patekimo į gruntinius vandenis – taip pat nėra.
2012-06-08 Europos Komisijos nuomonėje mūsų Vyriausybei dėl šios statybos konstatuota, kad Lietuva neturi sprendimo ir dėl radioaktyvių atliekų saugojimo (trunkančio šimtus tūkstančių metų, o ne 50 metų, kuriuos galima atliekas saugoti „Niukemo“ konteineriuose).
Lietuvos geologai kategoriškai nesutiko su Ignalinos AE statyba (ją laimino TSRS geologijos ministerija) būtent dėl aukšto gruntinio vandens lygio (0,5-3 m) ir tektoninių lūžių, stiprinančių šį efektą.
Kiekviena atskirai šios neišspręstos problemos, įskaitant ir Visagino AE uždarymo kainą, išlaidas, praktiškai dvigubina statybos kainą.
Siūlau nebeklaidinti mūsų žmonių tyla ir abstrakčiu „energetinės nepriklausomybės“ argumentu – nuo ko tapsime nepriklausomi, pradėję šį didžiausią valdžios verslo projektą Lietuvos istorijoje?
Paskelbkite viešai visus šiuos skaičiavimus, o ne A. Sekmoko ar A. Kubiliaus neargumentuotus skelbimus apie būsimą elektros kainą.
Kodėl kilo tiek daug, kad ir pagrįstų, emocijų dėl įvykusių Seimo rinkimų?
Pirmadienį informuotas žmogus paaiškino apie būsimą Prezidento D. Grybauskaitės ir Seimo kreipimąsi į Konstitucinį Teismą dėl Seimo rinkimų teisėtumo ir galimą rezultatą. Todėl kalbėkime apie esmę, o ne tik svarbias detales.
Lietuvos rinkimų sistema dirbtinai sureglamentuota taip, kad nieko teisėtai iš esmės negalima pasiekti. Rinkimų kampanija – tik formali, nes labai trumpa, neįmanoma reali laisva informacijos sklaida ir rinkėjų pasirinkimas. Realiai rinkimuose dalyvauti gali tik Seime vietas turinčios partijos, šiemet šis ratas faktiškai uždarytas bendrais Prezidento ir Seimo veiksmais.
Skųsti rezultatus, pažeidimus nėra didelės prasmės, nes VRK, neturėdama pakankamai laiko laukti įstatymų pažeidimų nustatymų, priversta svarstyti rinkimų rezultatus tik pagal sukelto triukšmo lygį, kurį dirbtinai suorganizuoti, pvz. pakeliant nelabai susigaudantį jaunimą Facebook pagalba yra „pigiau grybo“.
Spręsti pagal skundų skaičių? 2012-10-26 d. išaiškinimu Konstitucinis Teismas vertino ir tai, kas buvo keletą mėnesių prieš rinkimus, kada formaliai rinkimų kampanija dar nevyko.
Ar taip gali būti? Manau, kad ne. Tačiau iš dalies išaiškintos ir neblogos nuostatos, kol kas neįteisintos įstatymu. Pvz., tai, kad VRK turi teisę šalinti rinkimų pažeidėjus rinkimų metu. Tačiau vien to nepakanka.
Į kokią aklavietę keliaujame po šios savaitės Seimo ir Prezidento kreipimųsi į Konstitucinį Teismą dėl Seimo rinkimų rezultatų?
Tarkime, Konstitucinis Teismas patenkins skundus. Tuomet klausimą anuliuoti ar neanuliuoti Seimo rinkimų rezultatus spręs dabartinis Seimas ir Prezidentas, pasirašantis ar nepasirašantis atitinkamą įstatymą.
Ar jie turės ne tik formalią teisę tai daryti (jei tai bus po š.m. lapkričio 14 d., kada pasibaigs šio Seimo narių įgaliojimai), bet ir dėl to, kad viešai pareiškė, jog neprivalu vykdyti 2012-10-14 d. referendumu priimtą Tautos sprendimą?
Ar gali būti valdžia – dabartinė ar būsima – pasisakančios, kad nevykdys Tautos valios?
Kas tokiai valdžiai pareikš apkaltą? Belieka tik Tauta. Kaip? Labai sunkus klausimas.
Kas už viso to slepiasi?
Visų pirma, DIDŽIAUSIAS LIETUVOS ISTORIJOJE VERSLO PROJEKTAS - Visagino AE. Daug norinčių būti šio projekto DIDŽIUOJU VADYBININKU.
Todėl tikslas pateisina priemones? Tie, kurie dabar kala prie stulpo Darbo partiją – visų pirma, konservatoriai, Seimo vadovybė, valdančioji dauguma, Prezidentas – privalote pasakyti, koks ir kieno sandoris buvo sudarytas, prireikus Darbo partijos balsų Seime Visagino AE projektui palaiminti?
Dėl to Darbo partija išdavė būsimos koalicijos partnerius socialdemokratus ir tvarkiečius – balsavo už Visagino AE projektą.
Suprantame, kodėl prieš tai forsuotai vykęs Darbo partijos teismo procesas stabtelėjo iki pat Seimo rinkimų pradžios.
Kodėl šiuos įstatymus pasirašė ir tuomet tylėjo Prezidentas D. Grybauskaitė?
Ko vertas vakarykštis konservatorių frakcijos Seime pirmininko J. Razmos viešas moralas DELFI-e apie glėbesčiavimąsi su Darbo partijos teisiamaisiais?
Jurgi Razma, pažiūrėk į veidrodį, tik ne kreivą, ir paaiškink apie Jūsų ir Darbo partijos sandorį dėl Visagino AE.
A. Čekuoliui priminsiu vieningą Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nuomonę dėl Ignalinos AE saugumo ir III reaktoriaus statybos nutraukimo, o V. Landsbergiui - ir jo garsiąją kalbą "Ignalinos atominė elektrine - Pragaro Katilas", pasakytą Sąjūdžio mitinge Vingio parke 1988 m. rugpjūčio 23 d.
Tad kuo šioje situacijoje žmonės gali bepasitikėti? Nė vienu, kuris negerbs Tautos ir jos valios.
Vyksta nuožmiausia Nepriklausomos Lietuvos istorijoje kova už didžiausią valdžios verslo projektą, pavadintą Visagino AE.
Todėl ir vyksta balsų pirkimai. Ir nepamirškime didžiausio viešai žinomo balsų pirkimo už tas partijas ir tuos kandidatus, kurie už šį projektą – agitacinių klipų, kuriuos finansavo Visagino AE, šiurkščiai pažeisdama Seimo rinkimų įstatymą – tai ne 10 Lt kyšis, o pagal viešai skelbiamą informaciją – bent 3 mln. Lt.
Tačiau šio pažeidimo „nemato“ nei VRK, nei Seimas, nei Prezidentas D. Grybauskaitė. Matyt, nepamatys ir Konstitucinis Teismas.
Todėl patikėsiu tik tuo, kas šių neeilinių ir Lietuvai labai svarbių išbandymų metu viešai ir nedelsdamas pasakys: „GERBIU IR REFERENDUMO ĮSTATYMO NUSTATYTU LAIKU ĮGYVENDINSIU TEISĖTAI IR DIDELE BALSŲ PERSVARA PRIIMTĄ TAUTOS SPRENDIMĄ NEPRITARTI NAUJOS ATOMINĖS ELEKTRINĖS STATYBAI LIETUVOJE“.
Tie, kas to nepadarys ir elgsis priešingai, privalo nedelsdami atsisakyti turimų ir būsimų Tautos jiems suteiktų mandatų. Tokiais išrinktaisiais negalėsiu pasitikėti bet kokiu klausimu.
Vakar viešai paskelbtos sentencijos apie Prezidentinį valdymą, kurio ne karo ir ne ypatingosios padėties metu mūsų Konstitucija nenumato, pasako labai daug apie „leistinas“ priemones tikslui pasiekti – D. Grybauskaitė Seimo rinkimų metu atvirai agitavo už tuos, kurie tęs šį Lietuvos verslo projektą.
Todėl kviečiu V. Landsbergį, D. Grybauskaitę, I. Degutienę, A. Kubilių, visus dabartinio ir būsimo Seimo narius viešai ir skubiai paskelbti, ar jie gerbs ir įgyvendins laiku Tautos sprendimą, priimtą 2012-10-14 d. referendume?
Šią savaitę Prezidentas V. Adamkus prisipažino, kad projektą „Lietuvai – Dalią Grybauskaitę“ pradėjo jis. Tęsė Ministras Pirmininkas A. Brazauskas, finansų ministrę išsiuntęs į Europos komisares, o 2009 m. vainikavo V. Landsbergis.
Šiuo rūpesčiu bene skaudžiausiai gyvena konservatoriai.
Po šio viešo kreipimosi, kaip ir vakarykščiame V. Landsbergio straipsnyje DELFI-o svetainėje „Pakibęs kurdupelis“ http://www.delfi.lt/news/ringas/politic ... d=59923073 , būsiu paskelbtas ne tik komunistų ir Maskvos bendrininku, Tautos ir Nepriklausomybės pardavėju... Tačiau pasiekus ribą, būtina apie tai viešai kalbėti.
Kadangi po keliasdešimt metų pertraukos V. Landsbergis kreipėsi į mane vardu, tai atsakysiu tuo pačiu - pasiūlysiu Vytautui taip pat pažiūrėti į veidrodį ir Sąjūdžio, Nepriklausomybės iškovojimo istoriją - per jo bendradarbiavimo su komunistų partija istoriją. Be iškraipymų. Bent dalį jos.
Labai sveika būtų visiems, jei, Vytautai, paaiškintumėte savo frazę „Tebūnie Dalia Lietuvos Dalia“. Nelabai viliuosi, kad taip nutiks, o įvykiai rituliojasi drastiškai ir greitai. Todėl pabandysiu tai padaryti aš.
Paaiškinkite, Vytautai, kodėl slėpėte nuo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės ir Sąjūdžio Seimo Tarybos Jūsų slaptus susitikimus ir susitarimus su LKP CK sekretoriumi A. Brazausku?
Vieną 1989 m. kovo penktadienį, apsigynęs teisme nuo Ignalinos AE kaltinimų, atsiradau Sąjūdžio būstinėje ir užtikau Jus drauge su keliais kolegomis, kaip žemę pardavusius – be Sąjūdžio tarybos svarstymo ir nutarimo TSRS liaudies deputatų rinkimuose privertusius atsistatydinti Sąjūdžio iškeltus kandidatus – ne tik A. Juozaitį, iškeltą prieš LKP CK pirmąjį sekretorių A. Brazauską, bet ir A. Nasvytį, iškeltą prieš LKP CK antrąjį sekretorių V. Beriozovą. Tada, kai jau kitų kandidatų nebebuvo galima iškelti.
Gal taip ir reikėjo padaryti, tačiau kodėl tai padarėte paslapčia nuo kolegų, kaip užvakar pavadinote ir mane.
Gal Lietuvos istorija, jei minėtuose rinkimuose būtų pralaimėjęs V. Beriozovas (kuo neabejoju) ir A. Brazauskas, būtų pakrypusi kitaip? Gal į blogą pusę, o gal į gerą?
Šie Jūsų vienasmeniai sprendimai, matyt, ir pastūmėjo A. Juozaitį parašyti straipsnį „Istorinė klaida“.
Nesutinku su A. Juozaičiu, kad Jūsų išrinkimas 1990 m. kovo 10 d. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Pirmininku buvo istorinė klaida. Tai buvo Lietuvos pasirinkimas ne tarp V. Landsbergio ir A. Brazausko, bet dėl Lietuvos apsisprendimo ir Sąjūdžio keltų deputatų rinkiminių pažadų vykdymo. V. Landsbergis ir A. Brazauskas tuo metu buvo tapę šių dviejų kelių simboliais, nes įkūnijo Sąjūdžio ir LKP rinkėjų lūkesčius.
Jei Jūs kaltinate mane veikimu prieš Lietuvos Nepriklausomybę, atsiminkite, kaip tapęs Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Pirmininku Kovo 11-osios išvakarėse Jūs dvejojote, ir tik nedidelė mūsų grupelė, padedama a.a. St. Lozoraičio, Jus prispaudė telefonu Kovo 11-osios naktį apie 1.30 val. apsispręsti nelaukti M. Gorbačiovo neeiliniame TSRS liaudies deputatų suvažiavime Kovo 12-ąją planuojamo priimti įstatymo, reglamentuojančio išstojimą iš TSRS.
Jei kalbame apie Lietuvos žmonių vienijimą, o ne skaldymą, tai komunistų balsavimas už Kovo 11-osios Aktą, kad ir nelabai jiems to norint, buvo didžiulis laimėjimas.
Todėl neskaldykite Tautos ir šiandien, Vytautai. Vienykite ją, kviesdami D. Grybauskaitę ir I. Degutienę, A. Kubilių iki š.m. lapkričio 19 d. įgyvendinti Referendumo sprendimą.
Istorine klaida A. Juozaitis turėjo pavadinti ne Jūsų, Vytautai, išrinkimą Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Pirmininku, o Sąjūdžio Tarybos narių susitaikymą su Jūsų vienasmeniais labai svarbiais Sąjūdžio vardu priimamais sprendimais. Tai tęsėte ir Aukščiausioje Taryboje, o pradėjus Jums asmeniškai nesisekti pradėjote kaltinti Tautą.
Jei kaltinate mane komunistavimu, tai kodėl paskyrėte vidaus reikalų ministru M. Misiukonį, nors AT Krašto apsaugos ir vidaus reikalų komisija net 3 kartus dėl to nesutiko.
Kodėl toleravote komunisto Č. Juršėno buvimą Ministro Pirmininko G. Vagnoriaus atstovu Aukščiausioje Taryboje 1991-1992 metais? Paaiškinu nežinantiems - Č. Juršėnas atstovavo G. Vagnoriaus vadovaujamą Vyriausybę Aukščiausioje Taryboje derinant šio parlamento darbotvarkę.
Kodėl po to, kai mūsų Vyriausybei perėmus KGB rūmus ir pradėjus inventorizuoti dokumentus, Jūs toleravote tai, kad B. Gajausko vadovaujamos Aukščiausiosios Tarybos komisijos KGB veiklai tirti nariai paslapčia nešė iš šių rūmų dokumentus, kompiuterines kasetes.
Kodėl Zigmas, pasirašęs dėl KGB likvidavimo su TSRS pirmąją Lietuvos tarpvalstybinę sutartį ir Vyriausybės paskirtas atsakingu už tai, turėjo versti komisijos narius grįžti į inventorizavimo štabą, įsikūrusį E. Baltino kabinete, centrinės inventorizavimo komisijos akivaizdoje kraustyti jų kišenes bei portfelius?
Kodėl Zigmui išvykus į komandiruotę, KGB rūmus saugojęs policijos „Aras“ iškart buvo pakeistas į patriotišką „Geležinį vilką“, o pirmą naktį po šio pakeitimo aibė KGB dokumentų buvo išvežti?
Kodėl iškart po to puolėte reorganizuoti Zigmo vadovaujamą VSD, nors pats prašėte manęs laikinai pavadovauti šiai institucijai? Ar ne dėl to, kad Zigmo vadovaujamas VSD lipo ant kulnų šiems dokumentų maišų vagims ir vingiuotu maršrutu buvo atsekęs iki Kauno?
Ar todėl Zigmui, naktį grįžusiam iš Interpolo konferencijos, kurioje pavyko išimties tvarka, dar tebeegzistuojant TSRS, Lietuvą įstumti į šią organizaciją, ryte Aukščiausioje Taryboje buvo suorganizuota interpeliacija Zigmui dėl tariamai jo „pavogtų“ KGB dokumentų?
Tęsti šią temą galima ilgai, tačiau apsiribosiu Vytauto ir mano skyrybų epizodu. V. Landsbergį palikau 1992 m. vasarą.
Esu ilgai kentęs įvairius absurdus ir paskutinis nuo Vytauto atsiribojęs Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys.
Išsiskyrėme tylomis po to, kai būdamas Ministro Pirmininko pavaduotoju, neįvykdžiau Laikinosios gynybos vadovybės posėdyje V. Landsbergio nurodymo pirmąjį oficialų ginklų Lietuvai pirkimą iš Rusijos vykdyti per neeilinio komunistų partijos nomenklatūros atstovo Genadijaus Konopliovo firmą „Lietverslą“ ir jo „GeKa“ banką (po šios istorijos pavadintą „Tauro banku“).
Šioms komunistų partijos nomenklatūrininko įmonėms, kaip man paaiškėjo po šio posėdžio, jau buvo suteikta teisė jų firminiuose blankuose naudoti Lietuvos Respublikos herbą.
Vytautui pasakiau, kad sandorį padarysiu, bet padarysiu taip, kaip turi būti padaryta. G. Konopliovo „valstybinė komanda“ buvo pakeista į Lietuvos valstybės Ginklų fondą.
Sandoris buvo įvykdytas, tačiau paaiškėjo, kad reikalas buvo rimtesnis nei planuotas 52,35 mln. JAV dolerių dydžio lengvosios ginkluotės ir šaudmenų sandoris.
Šiuo sandoriu buvo pridengtas nelegalus 1,675 mlrd. JAV dolerių sandoris, kuriuo be lengvosios ginkluotės Lietuvos vardu turėjo būti perkami 66 lėktuvai (20 vnt. SU-25, 2 vnt. SU-25UBK, 20 vnt. MiG-29, 2 vnt. MiG-29UB, 20 vnt. SU-27, 2 vnt. SU-27UBK), 40 vnt. sraigtasparnių Mi-8MT, 6 vnt. sargybos laivų PSKP, aibė automobilių, kurie faktiškai turėjo atsidurti ne Lietuvoje, o vienoje arabų šalyje.
Paaiškėjo, kad “Lietverslas” planavo išimties tvarka įsigyti 7 buvusias TSRS karinės pramonės įmones Lietuvoje (49% akcijų turėjo atitekti „Lietverslui“, 45% - užsienio įmonei, 6% - fiziniams asmenims).
Nenuostabu, kad G. Konopliovas (ne tik V. Landsbergis) save jau įsivaizdavo Lietuvos Prezidentu.
Po G. Konopliovo išmetimo iš šio sandorio Rusijoje kilo skandalas - Rusijos Prezidento B. Jelcino įsaku buvo atliktas tyrimas. Apie tai rašė laikraštis „Denj“ (“Diena”).
1992 m. spalio mėnesį, vykstant rinkimų į Lietuvos Seimą kampanijai, „Ostankino“ televizijos žinomi „Vzgliad“ („Požiūris“) žurnalistai laidoje „Politbiuras“, kurią rodydavo kiekvieną vėlų penktadienio vakarą, už šią istoriją kalė į Lietuvos kūną didžiules vinis. A. Politkovskis, vedęs šią laidą, ne kartą demonstravo įgaliojimus, išduotus „Lietverslui“. Žiūrėkite, kuo užsiima Lietuvos Vyriausybė! Ir laukė oficialaus mūsų valdžios atsakymo.
ELTA išplatino pareiškimą, kuriuo visa kaltė buvo suversta A.Butkevičiui ir krašto apsaugos ministerijai.
Neatsitiktinai po 1992 m. Seimo rinkimų pasikeitus valdžiai Lietuvoje, A. Skučo vadovaujamas Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyrius buvo išvaikytas, o buvusi jo vadovybė buvo įdarbinta G. Konopliovo „Tauro banke“.
Pasikeitus valdžiai, A. Brazausko aplinka, pamačiusi šį ginklų sandorį (jį baigė vykdyti A. Šleževičiaus vadovaujama Vyriausybė) mane įkyriai įvairiais būdais agitavo demaskuoti V. Landsbergį. Atsisakiau.
Mano logika buvo paprasta – Viešpatie, po tokio drastiško valdžios pasikeitimo dar betrūksta, kad šoko būsenoje esanti Tauta pamatytų ir šį V. Landsbergio veidą (po 1992 m. spalio 25 d. Seimo rinkimų, kas atsimena, Lietuva atrodė dar baisiau, lyginant su šių metų Seimo rinkimais).
Tačiau, kai Jūs, Vytautai, 1993-05-01 d. įsteigęs Konservatorių partiją ir 1996 m. spalyje grįžęs į Seimo vadovus, drauge su V. Adamkumi Seime „prastūmėte“ „Williams“ istoriją, Įstatymą dėl neprivatizuojamų valstybės įmonių, kurį privertėte priimti komunistų vadovaujamą Seimą, netrukote liberalizuoti, nuoširdžiai gailėjausi, kad tada tylėjau.
Net nežinodamas, kad A. Abišalos Vyriausybė šį ginklų sandorį buvo paskelbusi valstybės paslaptimi.
Vytautai, paaiškinkite, kodėl patikėjote aferistais iš Didžiosios Britanijos, atvedusiais į Lietuvą “Williams”?
A. Butkevičius šiuos veikėjus “žvalgybininkus” buvo pristatęs man ir V. Zedeliui Valstybės saugumo departamente. Net ir tuometinė kukli mūsų patirtis nesunkiai leido suprasti, kad tai - aferistai, o ne žvalgybininkai.
Ne tokie, kaip pvz. Prancūzijos specialistai, Lietuvai padėję 1991 m. lapkričio mėn. 8 d. Punta del Estėje Urugvajuje įstoti į Interpolą.
Sveikinu Lietuvos Interpolo biurą su eiliniu gimtadieniu. Jei Jūsų žinioje yra nuotraukos, kurias nusikopijuoti archyvui daviau VRM, būčiau dėkingas, jei gaučiau atgal bent jų kopijas.
Didesnio moralinio smūgio nesu apturėjęs, kai žiniasklaida linksniavo Jus, Vytautai, laukiantį „Astorijos“ viešbutyje prie Bumgartnerio kambario durų, kada šis „Williams“ veikėjas teiksis priimti Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininką – Nepriklausomybės atstatymo simbolį Vytautą Landsbergį.
Grįžkime, Vytautai, prie Jūsų straipsnio „Pakibęs kurdupelis“.
Kiek Jumyse turėjo susikaupti pykčio ir neatsakingo noro toliau kiršinti ir skaldyti Lietuvą, jei šiame straipsnelyje be Lietuvai jau žinomų „šunaujos“ ir „runkelių“ epitetų mūsų žmonių apibūdinimui, Jūs įvedėte dar net keturis papildomus - „kurdupeliai“, „bambaliniai“, „bomžai“ ir „vaikų darželis“.
Argi Jūs nesuprantate, kad tokiu straipsneliu pareiškėte visišką nepagarbą, kokios didesnės ir būti negali, Lietuvai ir visiems iki vieno jos žmonėms, piliečiams, pačiai Nepriklausomybės idėjai, kurios simboliu Jūs esate tapęs?
Jūs gi žlugdote ir savo kūdikį – konservatorių partiją, kuri ne tik praras dar daugiau rinkėjų pakartotiniuose Seimo rinkimuose, kurių šiuo straipsneliu Jūs siekiate.
Ar jau kuriate dar vieną Sąjūdį vietoje konservatorių partijos – man šią savaitę buvo pasiūlyta dalyvauti plačios politinės partijos kūrime, kuriai, kai ji taps labai didelė, teiksis vadovauti Jūsų sūnus V. V. Landsbergis.
Labai prašau, Vytautai, neskaldykite Lietuvos, nekiršinkite jos žmonių.
Pakvieskite D. Grybauskaitę, I. Degutienę ir A. Kubilių iki lapkričio 19 d. įgyvendinti 2012 m. spalio 14 d. Tautos sprendimą. Jei ir toliau būsite skaldytoju, bent nesiekite Prezidentinės Lietuvos be Seimo, nes Konstitucija numato, kad Seimo rinkimai vyksta antrąjį spalio sekmadienį.
Todėl esu priverstas jau šiandien užduoti Jums šiai dienai labai aktualius klausimus, susijusius su Jūsų bendradarbiavimu su komunistais (kol dar signatarams leidžiama Seime rengti spaudos konferencijas):
1. Kodėl Lietuvai Prezidentu pasiūlėte Dalią Grybauskaitę?
2. Ar šį Jūsų pasirinkimą lėmė tai, kad D. Grybauskaitė po Lietuvos Komunistų partijos atsiskyrimo nuo TSKP 1989 gruodžio 19-20 d.d. nestojo į LKP, o liko dirbti Vilniaus aukštojoje partinėje mokykloje ir 1989 gruodžio pabaigoje buvo paaukštinta iki šios mokyklos mokslinės sekretorės pareigų su 30% darbo užmokesčio priedu, išdirbo šiose pareigose iki pat šios mokyklos uždarymo?
Priminsiu, kad šios mokyklos veiklą finansavo kolaboranto M. Burokevičiaus vadovaujama nuo TSKP neatsiskyrusi LKP (TSKP platformoje), dalyvavusi Sausio 13-osios kruvinuose įvykiuose.
3. Ar Jūs ir kieno lėšomis siuntėte D. Grybauskaitę į 6 mėnesių trukmės specialią programą vadovams 1991 m. Džordžtauno universitete Vašingtone, nes mūsų Vyriausybė to nedarė, tokių lėšų neturėjo.
4. Ar visas šis eksperimentas daromas tik tam, kad Seimas suteiktų Jums Lietuvos Respublikos Prezidento titulą?
Seimo Pirmininko pavaduotojas Č. Stankevičius š.m. spalio 22 d. tokios deklaracijos projektą Seime jau įregistravo.
Labai prašau Jus, Vytautai Landsbergi ir esami bei būsimi Lietuvos vadovai, nebeskaldykite Tautos, kvieskite ją vienybei, kuriai jie taip šauniai susikaupė š.m. spalio 14 d. referendume. Ir kvieskite ne tik žodžiais, bet ir darbais.
Komentarai
http://www.laisvaslaikrastis.lt/news/1132/53/d,detalus/
_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.
|
|
Prisijungti
Registruotis
DUK
Ieškoti
Dalyvių sąrašas
