Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė) • Temos rodymas - A.Butkevičius: planuojame į koaliciją kviesti LLRA

Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas

Pagrindinis diskusijų puslapis » **Diskusijos - Politinė, ekonominė, kultūrinė, etninė, religinė padėtis Lietuvoje ir pasaulyje » Dabartinė politinė, ekonominė, kultūrinė, etninė, religinė padėtis Lietuvoje

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

A.Butkevičius: planuojame į koaliciją kviesti LLRA

Puslapis 1 iš 1

[ 3 pranešimai(ų) ]

Spausdinti

Ankstesnė tema | Kita tema

Autorius

Žinutė

Žygeivis

Pranešimo tema: A.Butkevičius: planuojame į koaliciją kviesti LLRA

Parašytas: 30 Spa 2012 18:00

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

A.Butkevičius: planuojame į koaliciją kviesti LLRA

http://www.delfi.lt/news/daily/lithuani ... d=59879793

BNS
2012 m. spalio 30 d. 15:04

Daugiausia vietų naujajame Seime iškovojusios socialdemokratų partijos pirmininkas Algirdas Butkevičius Lietuvos lenkų žiniasklaidai pareiškė, jog artimiausiu metu prie formuojamos naujos valdančiosios koalicijos bus siūloma jungtis aštuonis balsus Seime turėsiančiai Lietuvos lenkų rinkimų akcijai (LLRA).

"Mūsų planuose yra pakviesti LLRA į koaliciją. Ketiname tai padaryti ateinančią savaitę", - radijo stočiai "Znad Wilii" antradienį sakė A.Butkevičius.

Jis pažymėjo, kad socialdemokratų ir LLRA programos "iš esmės sutampančios" ir kad "kai kurie LLRA (programos) punktai turi būti įtraukti į vyriausybės programą, o vėliau prasidėtų derybos dėl postų".

Komentarai
http://www.delfi.lt/news/daily/lithuani ... &com=1&s=1

Giedrius
2012-10-30 16:55

p. Butkiewicz bus labai patogu savo Vilkaviškio rajoną sugrąžinti do ojczyzny pagaliau.

Apie tokius Butkiewiczius turbūt Maironis rašė:

„Oičizna“ jums kvepia, ne žemė-tėvynė,
Maitinanti storus pilvus,
Ne prosenių žemė, kurios užsigynę,
Begarbinant lenkų dievus.

anta
2012-10-30 15:11

O kodėl šis komunistas taip staiga pamilo lenkų frakciją?

Juk dauguma ir taip daugiau, nei pakankama...

Kas rezgiama prieš Lietuvą?

Dabar
2012-10-30 15:17

JEDINSTVO valdys Lietuvą!

Žygeivis
2012-10-30 23:40

Jei šūdlenkius priims į savo koaliciją, vadinasi jie pirmieji peržengs paskutinę ribą .....

Po to tegu neverkia, ant savo nuosavo kailio pajutę šios išdavystės pasekmes ....

Žygeivis - Džeimsui Bondui, 2012-10-30 16:46

James Bond to Žygeivis
2012-10-30 16:13
Pripažinkite, kad prakišote. Jusu ideologija patyre visiska moralini ir politini bankrota, negavote net 1 mandato. Ar gali buti didesne geda? Jusu vieta XX a. pirmoje puseje, kitaip tariant, muziejuje. Atia!
-------------------------------------- --------------

Kokia trumpa tavo atmintis - pamiršai istoriją? :)

1926 m. ("XX a. pirmoje puseje") irgi Seime negavo nei vienos vietos... Na ir kas?

O juk istorija - kaip jau rašiau - sukasi spirale... Taip, kad nesidžiauk. :) :) :)

Žygeivis - istoriją pamiršusiems išdavikams
2012-10-30 17:07

Visiems "tolesrastiniams istorikams" siūlau pasiskaityti originalius 1927 m. dokumentus:

Atsišaukimas "Į Visuomenę".

Knygutė "Kur išganymas? Kodėl ir kaip turi būti taisoma Lietuvos Konstitucija?"
Kaunas, 1927 m. Rugsėjis. Valstybės Spaustuvė.

Ištrauka:

Perversmas išgelbėjęs Lietuvą

1926 metais, gruodžio 17 dieną, Lietuvoje įvyko valstybės perversmas. Lietuvių karininkų dėka Lietuva buvo apginta nuo bolševikinio maro.

Po nepriklausomybės kovų įsigalėjus demokratijai, Lietuvos Vyriausybės keitėsi viena po kitos. Nepabaigus pradėtų reformų nauja valdžia pradėdavo kitas reformas, todėl pakrikimas pasireiškė visose gyvenimo srityse.

Prie valdžios vairo atėjus valstiečiams liaudininkams ir socialdemokratams, ir Seime jiems sudarius valdančiąją daugumą su žydais ir lenkais, visuotinis pakrikimas pagilėjo dar labiau.

Ekonominis gyvenimas buvo sustingęs, vyko partinės rietenos, Lietuviai gyveno nežinioje ir baimėje.

Suaktyvėjo lenkai, galvą pradėjo kelti komunistai, kurie mitinguose viešai kalbėjo, kad Lietuva greitai bus prijungta prie Sovietų Sąjungos.

Lietuvių visuomenės veikėjai stengėsi atkreipti valdžios dėmesį į iškilusius pavojus, tačiau demokratinei valdžiai rūpėjo ne Tauta, o pati valdžia.

Lietuvos kariuomenės karininkai, matydami, kur žengia Lietuva, susibūrė į Slaptąją Karininkų Sąjungą (SKS) ir nusprendė gelbėti savo Tėvynę, neleisdami jai galutinai pražūti.

SKS vadovybę sudarė šie svarbiausi organizatoriai ir vykdytojai: pulkininkas Vladas Skorupskis, majoras Ignas Slapšys, kapitonai Antanas Mačiuika, Antanas Steponaitis, Juozas Matulevičius.

SKS vadovas pulkininkas Vladas Skorupskis paruošė perversmo planą ir pakvietė majorą Povilą Plechavičių atstovauti laikinai karinei valdžiai ir veikti jos vardu.

SKS nariai turėjo duomenų, kad komunistai gruodžio 17 dieną minint Lietuvos prezidento Kazio Griniaus 60-ąsias metines, ruošiamasi surengti valstybės perversmą. Dėl to SKS vadovybė nusprendė perversmą padaryti pirmi ir išgelbėti Lietuvą nuo komunizmo ir sovietinės okupacijos.

Gruodžio 17-os dienos rytą 10 aviacijos karininkų, vadovaujamų kapitono A. Mačiuikos, nuvyko į Seimą ir karo diktatoriaus majoro Povilo Plechavičiaus vardu pareikalavo Seimo posėdį nutraukti.

Seimo pirmininkas Jonas Staugaitis nedelsiant pakluso karininkų reikalavimams ir visi išsiskirstė namo.

Perversmas įvyko be jokio šūvio, be jokių aukų.

Majoras Povilas Plechavičius Laikinosios karo valdžios vardu kreipėsi į pirmąjį Lietuvos prezidentą Antaną Smetoną, prašydamas sutikti tapti Lietuvos Respublikos prezidentu.

Kaziui Griniui atsistatydinus iš prezidento posto, o A. Smetonai sutikus, gruodžio 19 dieną Seimas išrinko A. Smetoną Lietuvos Respublikos prezidentu.

Žygeivis (tęsinys)
2012-10-30 17:11

Perversmas išgelbėjęs Lietuvą

1926 metais, gruodžio 17 dieną, Lietuvoje įvyko valstybės perversmas. Lietuvių karininkų dėka Lietuva buvo apginta nuo bolševikinio maro.

Gruodžio 17-os dienos rytą 10 aviacijos karininkų, vadovaujamų kapitono A. Mačiuikos, nuvyko į Seimą ir karo diktatoriaus majoro Povilo Plechavičiaus vardu pareikalavo Seimo posėdį nutraukti.
---------------------------

Vienas iš tų ryžtingų ir narsių aviacijos karininkų buvo būsimasis "Lituanikos" lakūnas, perskridęs Atlantą, Lietuvių Tautos didvyris Steponas Darius. :)

Būtent šių narsių vyrų dėka Lietuva netapo absoliučiu šūdlenkynu, vienu iš daugelio Lenkijos "kresų" ir Bielorusijos valdoma "vilenščyzna", o mes visi tebekalbame savo senovine, nuostabiai gražia, protėvių kalba - pačia seniausia indoeuropiečių kalba.

Ir būtent tai klaikiai nepatinką Lietuvą valdantiems "jievrosojuzo" bei "polskos" mankurtams, niekšams ir vagims.

Žygeivis
2012-10-30 15:46

Štai ir aiškėja Lietuvių Tautos išdavystės "anatomija".

Padėtis kuo toliau, tuo labiau panašėja į buvusią 1926 m. ....

Žygeivis, 2012-10-30 15:56
Kur išganymas?

Kodėl ir kaip turi būti taisoma
Lietuvos Konstitucija?

Kaunas
1927 m. Rugsėjis
Valstybės Spaustuvė

Ištrauka:

"Vos bepradėjusią atsigauti Lietuvą puolė galingi priešai. Silpnuti ir suvargusi kraštą apniko Maskvos bolševikų gaujos, skaitlingi lenkų legionai ir geležinės bermontininkų divizijos. Tuo pačiu metu atsirado daug priešų ir šalies viduje, kurie stengėsi užpuolikams padėti ir sprogdinti mūsų valstybę iš vidaus.

Miestuose, o kai kuriose vietose ir kaimuose, pasirodė daug savųjų bolševikų, kurie norėjo įgyvendinti Lietuvoje sovietų valdžią ir atiduoti mus Rusijos bolševikams. Lenkijos agentai be paliovos drumstė mūsų gyvenimą, kūrė „peoviakų" ir kitokias ginkluotas organizacijas, kad pagelbėjus lenkams pavergti visą mūsų šalį.

Visiems šitiems mūsų valstybės griovikams pinigų netrūko. Juos gausiai šelpė ir tebešelpia tie, kam rūpi Lietuvą Maskvai ar Varšuvai pavergti.

Tiktai begalinis mūsų pasiryžimas, pasiaukojimas ir narsybė išgelbėjo mus iš naujos vergovės nasrų ir davė galimybės patiems savo gyvenimą ir reikalus savarankiškai tvarkyti ir rūpinti.

Bet ir laisvę apgynus sunkus dar buvo mūsų gyvenimas. Kaitaliojosi ministeriai, keitėsi seimai, mainėsi valdančios partijos, o vargai beveik nemažėjo.

Dar steigiamajam seimui nesusirinkus, 1919 metais balandžio mėnesy mėgino Lietuvą valdyti sutartinai kelios didžiosios partijos. Buvo sudaryta vyriausybė, kurioje matėme ministeriaujant liaudininkų, socialdemokratų, krikščionių demokratų ir santariečių žmones.

Tačiau, neilgai trukus toji valdžia visai nusigyveno. Ižde nebeliko nei skatiko pinigų, nebuvo iš ko nei valstybės tarnautojams algų sumokėti, o krašte įsigalėjo Lenkijos agentai, vadinamieji „peoviakai", kurie pradėjo maištą, ir bemaž nepalaidojo mūsų nepriklausomybės.

Pusmečiui praėjus, spalių mėnesyje, Valstybės Taryba tarėjo šitą vyriausybę pašalinti ir jos vietoje pastatyti prie valdžios vairo ne partijų įgaliotinius, bet tokius žmones, kurie tiko valstybės darbui dirbti. Jie atitaisė padėtį ir privedė mūsų kraštą prie steigiamojo seimo.

Steigiamojo seimo laikais valdė jau tik dvi partijos — liaudininkai ir krikščionys demokratai. Tikėjomės, kad mfisų pačių rinktasis seimas bus pastatęs tikrai gerą vyriausybę. Apsirikome.

Kaip tik tais laikais Lietuva vos-vos nepakliuvo Lenkijos vergovėn, nes šita vyriausybė ties Augustavu ir Seinais pražudė mūsų kariuomenę, prarado Vilnių ir buvo bejungianti mus su lenkais garsiojo Hymanso pasiūlytomis sąlygomis.

Mūsų laimei, tasai susijungimas nepavyko, nes visa tauta labai griežtai tam pasipriešino."

Žygeivis (tęsinys), 2012-10-30 16:02

"Besiartinant Kalėdų Šventėms bolševikai ėmėsi ruošti tų švenčių metu visos Lietuvos profsąjungų ir bedarbių suvažiavimą, manydami sutelkti Kaunan kiek galima daugiau ginkluotų savo šalininkų ir pamėginti nuversti valdžią. Tuo pačiu metu buvo viešai rengiama bolševikuojančiųjų darbininkų delegacija Maskvon, kad pačiame kominterne pasimokintų, kaip reikia įgyvendinti bolševikišką tvarką.

Juo tolyn, juo labyn smarkavo bolševikai. Vyriausybė sėdėjo rankas sudėjusi ir piršto nepajudino tiems riaušininkams sudrausti. Priešingai, ta socialistų vyriausybė, tartum rodydama savo artimą giminystę bolševikams ir vykindama jų reikalavimus bei planus, visu smarkumu ėmė nagan savanorius ir visus, kas stengėsi gelbėti tėvynę.

Suprantamas dalykas, kad šitokią padėtį matydama, Lietuvos kariuomenė negalėjo pasilikti rami ir laukti, kol bus bolševikų išskersta. Ne tam mūsų kariuomenė liejo savo kraują įvairiuose frontuose, begindama Lietuvos nepriklausomybę, kad iš kalėjimų paleistieji piktadariai šeimininkautų ir drumstų žmonių gyvenimą, kad kilniausieji tėvynės sūnūs — pirmieji savanoriai būtų visokių valkatų koliojami, pravardžiojami kraujageriais ir visokiais būdais ujami.

Kiekvienas karys yra prisiekęs ginti tėvynę nuo visokio pavojaus, nesigailėdamas nei savo kraujo, nei gyvybės. Šitą dalyką buvo užsimiršę tie, kurie taip lengva tėvynės likimu žaidė, kurie kurstė Lietuvoje kruvinojo bolševizmo ugnį, ruošdami mūsų kraštui naują vergovę, mūsų tautai amžiną prapultį.

Prisiartino gruodžio mėnesio 17 diena. Išaušdama ji atnešė tėvynei naują gyvenimą, nes tą rytą, vos pirmiesiems gaidžiams tepragydus, kariuomenės pastangomis socialistinė vyriausybė buvo priversta atsistatydinti, o visam kraštui sugrąžinta ramybė."
Žygeivis (tęsinys), 2012-10-30 15:59
"Savanorius pasekė mokslus einančioji jaunuomenė, ypatingai universiteto studentai. Šitą jaunuomenę ypač sujaudino tas reiškinys, kad vienu kartu su užsieniuose pasklidusiais gandais, jog nepriklausomoji Lietuva turėtų būti jos kaimynams padalinta, visai netikėtai pradėjo dygti lenkiškos mokyklos, ypač arčiau lenkų pagrobtojo Vilniaus krašto.

Švietimo ministerijoje nežinia iš kur atsirado tam tikras valdininkas lenkas, kurs jokios algos iš mūsų vyriausybės negaudamas, važinėjo automobiliu su lenkais-dvarininkais į tolimiausius Lietuvos pakraščius, visur steigdamas lenkiškas mokyklas.

Iš kur buvo imami pinigai toms mokykloms laikyti, kas mokėjo algas tų lenkiškų mokyklų mokytojams, nebuvo žinios. Nebuvo dargi žinios, kas per vieni buvo tų mokyklų mokytojai, iš kur jie atsirado, kur ir kokius mokslus buvo išėję.

Šituos mokytojus surasdavo minėtasis lenkas valdininkas ir paskirdavo į vietas, o tvirtindavo švietimo ministeris prof. Čepinskis, be pradžios mokslo tarėjo ir kitų savo ministerijos valdininkų žinios. Pinigus visam tam, žinoma, davė Varšuva.

Toksai elgesys buvo griežtai priešingas nustatytai mokyklų steigimo ir mokytojų skyrimo tvarkai. Tas be galo erzino visą Lietuvos visuomenę. Greitai paaiškėjo, kad lenkiškos mokyklos yra steigiamos dargi grynai lietuviškose vietose, kur žmonės tokių mokyklų visai nenorėjo.

Lenkų agentai visokiais grasinimais versdavo žmones leisti savo vaikus į tas lenkų mokyklas, sakydami, kad Lietuva greitai būsianti atiduota Lenkijai ir tada skaudžiai nukentėsią visi tie, kas savo vaikų į lenkų mokyklas neleidžia.

Ūmu laiku išdygo virš 70 naujų lenkiškų mokyklų. O tuo pačiu laiku lietuviškų mokyklų beveik visai nebuvo steigiama. Reikia dar atsiminti, kad nuo 1919 iki 1926 m. visoje Lietuvoje tebuvo 26 lenkiškos mokyklos. Čia visiems metėsi į akis, kad yra pradėtas smarkus ir planingas Lietuvos lenkinimo darbas.

Lapkričio 21 dieną universiteto studentai ryžosi protestuoti prieš tokį neleistiną mūsų šalies lenkinimą ir bolševikinimą. Studentai susirinko Kaune liaudies namų salėje ir padarė nutarimą, smerkiantį tuometinio švietimo ministerio socialdemokrato Čepinskio ir lenkininkų darbus.

Sueigą pabaigę, studentai norėjo nueiti į Karo Muzėjų ir padėti gyvų gėlių vainiką prie paminklo žuvusiems už Lietuvos Laisvę. Šituo savo žygiu studentai norėjo parodyti, kad jaunos jų širdys yra kupinos tų pačių jausmų, kurie vedė į kovą ir drąsino garbingiausius Lietuvos karžygius, kada tie už tėvynę dėjo savo galvas.

Nežiūrint į tai, kad patys studentai labai ramiai elgėsi ir jokio triukšmo nedarė, vyriausybė, norėdama nuslopinti tautinės dvasios kilimą, pasiuntė prieš juos nugirdytą policiją, buvusio caro berno vokiečio Pfeiferio vedamą. Neblaivūs policininkai, nenusimanydami ką darą, valdžios liepiami, pradėjo arkliais trypti tą kilnųjį jaunimą, daužyti jį kardais ir nagaikomis kapoti net ir tuo metu, kai studentai Karo Muzėjaus sodely giedojo „Lietuva, Tėvyne mūsų".

Tokio žiauraus ir kruvino įvykio Lietuvoje nebuvo atsitikę nuo Kražių skerdynės laikų, kada maskolių caro kazokai, norėdami atimti katalikų bažnyčią ir ją į cerkvę paversti, lygiai tokiu pat žvėrišku būdu plakė ir kapojo nieku nekaltus tos parapijos maldininkus.

Šitas įvykis sujaudino visą Lietuvą. Studentai paleido į žmones spausdintą lapelį, paaiškindami savo broliams, seserims, tėveliams ir močiutėms už ką jie buvo valdžios įsakymu mušami.

Visos lietuviškosios seimo partijos, išskyrus liaudininkus ir socialdemokratus, darė paklausimą vyriausybei, reikalaudamos pasiaiškinti dėl kruvinųjų lapkričio 21 dienos įvykių. Vyriausybė prisipažino, kad studentai buvo mušami su jos žinia ir tiek tiktai teisinosi, kad tasai mušimas buvęs nelabai didelis. Tautinių grupių atstovai seime vienbalsiai reikalavo, kad vyriausybė, kuri buvo tų kruvinųjų įvykių kaltininkė, atsistatydintų.

Liaudininkai, socialdemokratai, žydai, lenkai ir vokiečiai seime, kaip įmanydami, gynė savo ministerius."

Žygeivis (tęsinys), 2012-10-30 16:06

"Yra priprasta manyti ir sakyti, būk 1926 m. rinkimus tikrai laimėjusios aniedvi socialistų partijos. Bet pažiūrėkime, ar iš tikrųjų taip buvo? Ar turėjo teisės tiedvi partijos sauvališkai šeimininkauti Lietuvoje ir reikšti neva mūsų tautos valią?

Minėtuose rinkimuose didžiosios partijos, kurios savitarpyje varžėsi dėl valdžios, nei viena rinkimų nelaimėjo. Krikščionių-demokratų blokas tegavo 30 atstovų, valstiečiai-liaudininkai — 22 ir socialdemokratai — 15 atstovų. Kadangi seiman viso labo buvo išrinkta 85 atstovai, tai išeina, kad už krikščionių bloką tebalsavo truputį daugiau, kaip trečdalis visų šalies gyventojų, už valstiečius-liaudininkus tik ketvirtadalis, o socialdemokratai negavo nei penktadalio tautos balsų.

Aišku, kad nei krikščionių blokas, nei liaudininkai, nei socialdemokratai toli gražu neturėjo teisės atstovauti visą tautą ir reikšti visos tautos valią. Dargi susitarę veikti išvien ir suvesdami krūvon visus savo atstovus liaudininkai ir socialdemokratai teturėjo 37 balsus, taigi nesudarė seime nei pusės, nekalbant jau apie tai, kad toksai socialistų junginys neturėjo piliečių daugumos pritarimo.

Tuo tarpu vyriausybę sudarė vieni liaudininkai ir socialdemokratai. Jie vieni ėmėsi visą šalį valdyti, gerai žinodami, kad tautos dauguma jokių įgaliojimų jiems nėra davusi. Tokiu būdu mūsų tautos valia, kuri paskutiniojo seimo rinkimuose aiškiai nepasireiškė ir nedavė persvaros nei vienai Teturėdami seime tik 37 balsus, liaudininkai ir socialdemokratai jokiu būdu negalėjo nei savo žmogaus prezidentu išrinkti, nei vyriausybės sudaryti be paramos iš šalies.

Reikalingos paramos jie galėjo rasti tiktai krikščionių-demokratų bloke, turėjusiame 30 atstovų, arba lenkų, žydų ir vokiečių bloke, turėjusiame 13 balsų.

Jeigu socialistams būtų rūpėję, kad šalies valdyme galėtų pasireikšti kuo didžiausio gyventojų skaičiaus valia, tai jie būtų turėję susitarti su krikščionimis, nes tie atstovavo daugiau kaip trečdalį tautos, tuo tarpu kai minėtųjų mažumų blokas neatstovavo nei šeštosios Lietuvos gyventojų dalies.

Tuo tarpu socialistai nei nemėgino su krikščionimis tartis, o pasikvietė talkon mažumų atstovus. Tokiu būdu socialistų akyse 13 kitataučių daugiau svėrė, negu 30 lietuvių.

Jeigu skaitysime, kad atstovai pakliuvo seiman gavę vienodą, balsų skaičių rinkimuose, tai pamatysime, kad socialistų akyse vienas lenkas, žydas arba vokietys sveria daugiau kaip du lietuviai.

Valstiečiai-liaudininkai turėjo 22 atstovus. Susidėję su krikščionimis būtų galėję turėti 52 balsus seime ir sudaryti pastovią padėtį. Tiek prieš rinkimus, tiek seimo rinkimų metu, jie smarkiai kritikavo ir smarkiai užpuldinėjo ir peikė krikščionių vadus, pasižadėdami niekuomet su jais nesidėti. To negana. Krikščionių blokas buvo stipresnis ir skaitlingesnis už liaudininkus. Sutikdami dirbti išvien su liaudininkais, krikščionys, be abejo, būtų pareikalavę, kad prezidentu būtų statomas jų žmogus, o ministerių kabinete būtų pasiėmę bent pusę vietų. Turėdami savo prezidentą ir pusę ministerių, krikščionys būtų buvę tikrieji šalies šeimininkai.

Atėjus patogiai valandai, jie būtų galėję seimą paleisti ir paskirti naujus rinkimus, kuriuos liaudininkai, be abejo, būtų pralaimėję, nes rinkikai būtų pamatę, kad liaudininkai tiktai žmonėms krikščionis peikia, o patys su jais dedasi. Tokių veidmainių žmonės, paprastai, nemėgsta ir antrą kartą jiems nepasitiki.

Liaudininkai ryžosi dėtis su socialdemokratais ir mažumomis — žydais, lenkais ir vokiečiais, manydami pastatyti savo prezidentą, ir daugumą savo ministerių, paskui pasodinti savo žmones į visas įtakingesnes valdininkų vietas, o kada visas valdžios aparatas bus jau liaudininkų rankose, paleisti seimą ir paskirti naujus rinkimus."

Žygeivis (išvada), 2012-10-30 16:08

Ir pasaulio, ir tautų, ir valstybių istorija juda spirale - tai jau seniai yra pastebėta istorikų....

Ir akivaizdžiai matosi, jog Lietuvoje ir vėl esame toje pat spiralės vijos dalyje...

Žygeivis
2012-10-30 17:22

Justinas Marcinkevičius: Žodžiai Lietuvai

– Šiandien esame labai atviri viso pasaulio įtakoms. Ar Lietuvybė – lietuvių kalba, tautosaka, tradicijos – atsilaikys?

– Tai, ką Jūs pavadinote įtakomis, aš pavadinčiau imperializmu: jis puola, spaudžia mūsų kalbą, nacionalines tradicijas, mes nuolankiai paklūstame, mes jau lyg ir gėdijamės savo istorijos, papročių ir tradicijų, lietuviškumo...

Kad tik greičiau atsikračius tų nelemtų tautinių savybių ir patirčių, kad tik greičiau tapus tais Vakarais, mėgdžiojančiais, bet – Vakarais...

Justinas Marcinkevičius

-------------------------------------- ------------------

Kiekvienas mąstantis Lietuvis turi suvokti labai paprastą tiesą: Lietuvoje yra tik dvi priešingos jėgos - betaučiai kosmopolitai ("žydrieji" "multikulti") ir Lietuviai tautininkai (tarptautinis pavadinimas - nacionalistai).

Todėl kiekvienas padorumą ir garbę išsaugojęs Lietuvis privalo tvirtai apsispręsti su kuo jis: su Lietuvių Tauta ar su jos amžinais priešais.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Katastrofijus

Pranešimo tema: Re: A.Butkevičius: planuojame į koaliciją kviesti LLRA

Parašytas: 08 Lap 2012 21:01

Užsiregistravo: 19 Lap 2010 18:26
Pranešimai: 357

"Vakaro žiniose" perskaičiau, kad Prezidentė imsis iniciatyvos išvaikyt tas "koalicijas".

Reikia visokeriopai remti, atėjo į protą, nors mažumėle. Priedo, už Prezidentės rėmimą nebus BK.

Pritariu Prezidentės sprendimui nevykti į GGW (Generalgubernie Warschau, dabar t.v. „lenkija“) švęsti „Lenkijos nepriklausomybės dienos“ misterijų.

Manau, sugalvojau gerą trumpinį, kurį visur bus galima naudoti vietoj žodžio „lenkija“ (tarti „gėgėvė“, analogiškai „eldėka“), kaip kad LDK vietoj „Lietuva“.

Tik kodėl D.Grybauskaitė išsisukinėja? Kodėl tiesiai nepasako priežasties, kurią žino visi, įskaitant ir visą GGW administraciją? Pasauly 250 valstybių, negi į kiekvieną suvažinėsi ko nors švęsti?

Ar labai taktiškai tikslinga sverti kiekvieną žodį, dedikuojamą aiškiam priešui, vaizduoti, kad priešas – tai ne priešas, meluoti sau ir kitiems, nepastebėti įžeidimų? Ar tai padės? O karo metu reiks šaudant stengtis į priešą nepataikyt?

Jei dabar stengiamės neįsižeist, ignoruot, nesigint ir galvot, kad jokia agresija ir spaudimas nevyksta? Ar gali būti valstybėj kažkokia valstybinė ar politinė organizacija, nepripažįstanti Lietuvos konstitucijos ir įstatymų, ir netgi pačio fakto, kad gyvena Lietuvoje?

Ir išvis kvailai atrodo svarstymai, kam pasipriešinimas naudingas – Rusijai, Zanzibarui, musulmonams ir pan.

Ne mūsų reikalas. Mes turim matyt tik savo apšaudymo sektorių – pora km į priekį ir keliolika laipsnių. Ir bet kokiais būdais stengtis ginti tai, ką nurodo Konstitucija. Ir gintis reikia iškart ir visa jėga, nedozuojant – mažiau ginsimės, tai mažiau puls ar panašiai.

Pažiūrėkit to EFPC iš GGW („lenkijos“) džiūgavime, kad sudorojo Katastrofijų – jiems tai pergalė. Kiekvieną nuolaidą dėl bet ko GGW ruporai skelbs, kaip savo pergalę.

Tiesa, BK yra terminas „ginkluota agresija“. O kokia dar gali būti agresija, jei ne ginkluota? O spaudimas ar gali būti neagresyvus, t.y. nesiekiantis jam reikalingų pakeitimų ar permainų? Tai kokią dar agresiją GGW gali vykdyt ir vykdo – ekonominę, kultūrinę, intelektualinę ar dar kokią kitokią?

O dėl to, kad nešaudoma – juk iššauti kovoj turi pirmi tie, kas ginasi. Iki to gynėjai laukia užsimaskavę ir pasirenka taikinius, prisileidžia iki reikiamo atstumo. O tada puolantieji išsiskleidžia, stengiasi apeiti, kviečia aviaciją, apsikasa. Puolėjai net negali pirmi iššaut, jei nesutinka jokio pasipriešinimo. Tai į ką tada šaudyt, jei jų niekas net priešais nelaiko, o vadovybė netgi lankstosi, prašosi į svečius, nuolankiai žeminasi? Reikia tik po truputį susirinkti, be ypatingo triukšmo ir ekscesų.

Lenkija, kaip ir Lietuva, turi 3 stipresnius už save priešus. Ir ji bijo kitų valstybių įsijungimo į konfliktą – visos Lenkijos kaimynės turi jai pretenzijų, ir Lenkija neturės jokių sąjungininkių. O iš Lietuvos pusės resursai gali baigtis tik kartu su Rusijos resursų pabaiga, jei pavyks karinį konfliktą su Lenkija paversti konfliktu tarp NATO šalies - agresorės ir besiginančios ir į NVS ar bent neutralų statusą besiorientuojančios šalies gynimo.

Tad bus ir neoficiali pagalba, ir žmonėmis, ir ginklais. Ir Lenkija neturės jokių šansų laimėti. Bet iki to turim namų darbų – parengt rezervą 10 proc. nuo gyventojų skaičiaus ir rodyt savo ryžtą ir pasirengimą kariaut, Rusija ir Baltarusija turi žinot, kad Lietuvos partizanams patiekti ginklai bus naudojami. Ir Lenkija turi būti visur nurodoma, kaip tikėtinas priešas.

O rezervui ruoštis reikia savo iniciatyva. Kas gali ir nori, eikit į Šaulių sąjungą, vadų kursus ar SKAT.

Juk aišku ir nereikia žeminantis nutylėt, kad GGW agresija paremta šiais principais: penktos kolonos formavimu, jos drąsinimu, kurstymu (vėliau paprastai seka ginklavimas, kaip Gruzijoje, Padniestryje ar nenusisekė Estijoje, nes estai Rusijai parodė jėgą ir drąsą).

Tada keliami reikalavimai valstybei: „nusileiskit, nes va tie dar labiau kovos ir nesusitvarkysit. O jei imsit tvarkytis, tai mes vėl paimsim tas teritorijas globon“. Ir kalama visiems į galvas, kad yra kažkokios specifinės kitoniškos teritorijos Lietuvoje. Net iki tokių absurdų, kad pvz. etniškai ir istoriškai koks nors Lietuvos miestas ar kaimas skiriasi nuo kito Lietuvos miesto ar kaimo. Kai lietuviai „įtikės“, kad tai ne jų ir svetima, tai ir negins bei nesiardys. Koks bus mūsų reikalas, kas ten vyksta „jų žemėse“.

Priedo, Antantė pagamino 1918 m. „lenkiją“ didelėje dalyje baltų žemių, dar dalį lietuviškų žemių „lenkija“ okupavo blickrygu 1920 m. Dar ir dėl to dabar Lietuva tokia maža. Versalio išsigimėlės „lenkijos“ sukūrimas Lietuvos žemėse buvo lietuviams, kaip palestiniečiams sionistinio vnt. „izraelis“ sukūrimas, tikra katastrofa. Ir šią Lietuvai tragišką datą Lietuvos vadovai važiuodavo švęsti. Kaip ir Liublino uniją, kai Lietuva gavo dūrį į nugarą ir prarado pusę teritorijos, ar gegužės 3 „konstituciją“, kur išreikšti norai panaikinti Lietuvos valstybingumą.

Prezidentė - taip pat ir kariuomenės vadė. Taigi parodykim ryžtą, jeigu nesibaigs GGW agresija, šaudyt priešus - poliarinės kortos turėtojus ir kitokius.

Į viršų

Arvydas Damijonaitis

Pranešimo tema: Re: A.Butkevičius: planuojame į koaliciją kviesti LLRA

Parašytas: 12 Lap 2012 21:10

Užsiregistravo: 29 Bal 2011 03:13
Pranešimai: 140
Miestas: Vilnius

Mane stebina pavadinimas "Lietuvos lenkų rinkimų akcija".

Lyg būtų karo metas, lenkai kviečiami vienytis ne politiniu-ideologiniu pagrindu, o priklausomybės vienai tautinei grupei pagrindu.

Rytų Lietuvos okupacijos metu lenkų tautybės katalikų kunigai registravo vietinius gyventojus paprastai - jeigu esi katalikas, tai esi lenkas.

Tokie primityvūs lietuvių priverstinės asimiliacijos būdai davė savo vaisius - Lenkija yra valstybė, turinti 40 milijonų lenkų, Lietuvoje lietuvių beveik nebeliko...

Lietuvių valdininkų prostitucija - registruoti partijas lenkų, rusų tautinių grupių vardais.

Kaip, okupacijos metu susiformavusios lenkiškos, rusiškos tautinės grupės sugebėjo įregistruoti "partijas" pavadinimais LLRA ir rusų aljansas?

Kodėl į tai lietuviai nereaguoja? Valdininkų prostitucija, kitaip - korupcija...

Į viršų

Puslapis 1 iš 1

[ 3 pranešimai(ų) ]

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 5 svečių

Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Pereiti į: