Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė) • Temos rodymas - Dėl lenkų rinkimų akcijos eisenos per 1938 m. Lenkijos ultimatumo Lietuvai metines

Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas

Pagrindinis diskusijų puslapis » **Diskusijos - Politinė, ekonominė, kultūrinė, etninė, religinė padėtis Lietuvoje ir pasaulyje » Dabartinė politinė, ekonominė, kultūrinė, etninė, religinė padėtis Lietuvoje

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Dėl lenkų rinkimų akcijos eisenos per 1938 m. Lenkijos ultimatumo Lietuvai metines

Puslapis 1 iš 1

[ 8 pranešimai(ų) ]

Spausdinti

Ankstesnė tema | Kita tema

Autorius

Žinutė

Žygeivis

Pranešimo tema: Dėl lenkų rinkimų akcijos eisenos per 1938 m. Lenkijos ultimatumo Lietuvai metines

Parašytas: 13 Kov 2012 21:55

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

Dėl lenkų rinkimų akcijos eisenos per 1938 m. Lenkijos ultimatumo Lietuvai metines

http://www.patriotai.lt/straipsnis/2012 ... ai-metines

2012-03-13 3:47

Lietuvos Respublikos Prezidentei DALIAI GRYBAUSKAITEI
Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkei IRENAI DEGUTIENEI
Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui ANDRIUI KUBILIUI

Š. m. kovo 17 d., Lenkijos 1938 metų Lietuvai ultimatumo dieną, Vilniaus mieste numatytos Lenkų rinkimų akcijos kurstomų Lietuvos lenkų ir kitų tautinių mažumų, nepatenkintų Švietimo įstatymo pataisomis, eitynės Gedimino prospektu. Leidimą manifestacijai Lietuvos sostinės pagrindinėje gatvėje išdavė Vilniaus miesto savivaldybė.

Varšuvoje įvykusiame mitinge pradėtas organizuoti desantas į Vilnių, turimomis žiniomis atvyksiantis apie pora dešimčių autobusų, kuriuose būsią ir Kaune liūdnai pagarsėjusių „futbolo sirgalių“, ultranacionalistų, su kuriais sunkiai susitvarko ir Lenkijos policija.

Ši aplinkybė pakankamai akivaizdžiai paaiškina, kodėl eitynių Vilniuje organizatoriai pasirinko būtent Lenkijos ultimatumo metines: taip organizuojamas dar vienas įžūlus išpuolis prieš Lietuvą, dangstomas klastingomis „visuomeninėmis iniciatyvomis“.

Tik po to, kai Vilniaus savivaldybė įregistravo judėjimo „Už teisingumą Lietuvoje“ pareiškimą dėl mitingo kovo 17 dieną, buvo pranešta, jog padaryta klaida – leidimas jau duotas protestuotojams dėl Švietimo įstatymo. O Lietuvos viešojoje erdvėje jau formuojama nuomonė, kad šis mitingas – alternatyvinis, reikalaujama jį atšaukti, tarsi dėl teisės manifestuoti savo sostinėje lietuviai leidimo turėtų prašyti Varšuvoje!

Judėjimo „Už teisingumą Lietuvoje“ mitingas – ne alternatyvinis. Jis – vasario 22 dienos mitingo tąsa. Jeigu ne jis, Lietuvos visuomenė, ko gero, būtų nė nesužinojusi, kokia provokacija rengiama kovo 17 dieną prisidengiant protestais dėl Švietimo įstatymo. Mūsų mitingo datą lėmė Antikorupcijos komisijos duomenų paviešinimo ir apibendrinimo bei poslinkių teisėtvarkoje eiga.

Lenkijos „sirgalių“ akcija LRA demonstracijai Vilniuje paremti negali būti laikoma niekuo kitu, kaip šiurkščiu ir įžūliu išpuoliu prieš Lietuvos valstybę, keliančiu grėsmę mūsų nacionaliniam saugumui.

Prašau savo valstybės vadovus padaryti viską, kad provokacinis Lenkijos ultimatumo Lietuvai metinių minėjimo Vilniuje renginys neįvyktų.

Provokacijai atremti prašau panaudoti visas Lietuvos valstybės kompetencijos poveikio priemones. Panašūs vojažai, turintys aiškiai antilietuviškai antivalstybinį pobūdį, negali būti Lietuvon įleidžiami apskritai, o ypač – kovo 17 dieną: jų apeliavimas į brutalųjį imperialistinį išpuolį prieš Pirmąją Respubliką pernelyg akivaizdus. Kaip tarptautinei bendrijai paaiškintume faktą, jeigu Lenkijos ultimatumo dieną Gedimino prospektas skęstų Lenkijos Respublikos vėliavose?

Romualdas Ozolas
Nepriklausomybės Akto signataras,
Lietuvos Respublikos pilietis

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Dėl lenkų rinkimų akcijos eisenos per 1938 m. Lenkijos ultimatumo Lietuvai metines

Parašytas: 15 Kov 2012 14:05

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

Kas leidžiama lenkui, tas neleidžiama lietuviui

http://www.respublika.lt/lt/naujienos/l ... lietuviui/

2012 kovo mėn. 15 d. 08:17:08
Ignas JAČAUSKAS, zinios@vakarozinios.lt

Žymiems visuomenininkams Vilniaus valdžia atsisakė išduoti leidimą protestuoti kovo 17-ąją. Esą jokių „alternatyvių renginių” būti negali, nes jie trukdytų Lenkų rinkimų akcijos protestui prieš Lietuvos švietimą.

Įspėjama, kad renginyje gali dalyvauti šimtai aršių lenkų futbolo sirgalių. Keistas sutapimas - 1938-aisiais kovo 17-ąją Lietuvai Lenkija paskelbė ultimatumą.

Skaudi data - sutapimas?

Vasario 22-ąją Vilniuje, S.Daukanto aikštėje, protestą organizavę judėjimo „Už teisingumą Lietuvoje” atstovai ketino surengti dar vieną protesto akciją prieš korumpuotą bei politizuotą Lietuvos valdymą ir kovo 17-ąją prie Seimo.

Tačiau savivaldybė, pradžioje prašymą priėmusi, vėliau jį atmetė.

Pasak vieno iš judėjimo iniciatorių, Nepriklausomybės Akto signataro Romualdo Ozolo, buvo paaiškinta, kad įvyko klaida - jų renginys trukdytų Lenkų rinkimų akcijos eitynėms Gedimino prospektu. Sutapimas - LRA renginys vykdomas kovo 17-ąją, o šią dieną 1938-aisiais Lietuvai Lenkija paskelbė ultimatumą.

„Varšuvoje vykusiame mitinge pradėtas organizuoti desantas į Vilnių, turimomis žiniomis, atvyks apie porą dešimčių autobusų, kuriuose būsią ir Kaune liūdnai pagarsėjusių „futbolo sirgalių”, ultranacionalistų, su kuriais sunkiai susitvarko ir Lenkijos policija. Ši aplinkybė gana akivaizdžiai paaiškina, kodėl eitynių Vilniuje organizatoriai pasirinko būtent Lenkijos ultimatumo metines: taip organizuojamas dar vienas įžūlus išpuolis prieš Lietuvą, dangstomas klastingomis „visuomeninėmis iniciatyvomis”, - atskleidė LRA kortas jis. Tuo tarpu pats LLRA vadas Valdemaras Tomaševskis vakar apie būsimą protestą kalbėjo visai kitaip.

„Vienybė, solidarumas yra labai svarbu, kai žmonės vienijasi dėl bendro tikslo, o tikslas yra kilnus - apginti švietimo sistemą”, - tikino jis.

Lietuviai „nespėjo”

R.Ozolas bei kiti visuomenininkai kreipėsi ir į merą Artūrą Zuoką, ir į prezidentę Dalią Grybauskaitę bei premjerą Andrių Kubilių, prašydami užkirsti kelią lenkų „sirgalių” provokacijoms.

Tačiau viešųjų renginių leidimus nagrinėjančios Vilniaus savivaldybės komisijos pirmininko pavaduotojas Julius Morkūnas aiškino, kad lenkai spėjo paprašyti leidimo 2000 asmenų protestui anksčiau. Tad jie ir galės žygiuoti. O „Už teisingumą Lietuvoje” atstovams esą bus pasiūlyta nukelti protestą į vakarą.

„Tomis valandomis protestuoti nebus leista. Nes tuo pačiu laiku du mitingai negalimi. Kiti kaltina savivaldybę, kad buvo ultimatumas tą dieną Lietuvai. Bet mes esame įpareigoti išduoti leidimus, vadovaujamės susirinkimų įstatymu. Dėl protesto turinio leidimas negali būti neišduodamas”, - aiškino J.Morkūnas.

Jis patikino, kad tikrai būtų išduotas leidimas ir sovietinės armijos veteranams žygiuoti prospektu tiek rugpjūčio 23-iąją (Ribentropo-Molotovo akto pasirašymo dieną), tiek vasario 16-ąją, kovo 11-ąją ar bet kurią kitą dieną. Jei tuo metu nevyktų kitų renginių.

„Jokie savivaldybės tarybos nariai sprendimui įtakos nedarė”, - įtikinėjo J.Morkūnas.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojas Sigitas Mecelica taip pat tikino, kad apie Lenkijos aršiųjų sirgalių dalyvavimą „oficialiai nėra patvirtinta”.

„Mes visada pasiruošę, bet kad jie atvyktų, kol kas sunkiai tikėtina”, - sakė S.Mecelica.

Parengta pagal dienraštį "Vakaro žinios"

Komentarai
http://www.respublika.lt/lt/naujienos/l ... komentarai

Žygeivis 2012 kovo mėn. 15 d. 13:07:14

Akivaizdu, kad Lietuvą valdančių Tautos išdavikų valdžią būtina kuo greičiau pakeisti - kol dar gyva Lietuvių Tautą ir Lietuvių kalba.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Dėl lenkų rinkimų akcijos eisenos per 1938 m. Lenkijos ultimatumo Lietuvai metines

Parašytas: 15 Kov 2012 18:08

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

Vilniaus savivaldybė atmetė parlamentarų prašymą nukelti lenkų mitingą

http://www.delfi.lt/news/daily/lithuani ... d=56782899

http://www.DELFI.lt
2012 m. kovo 15 d. 16:28

Vienuolikos Seimo narių grupė kreipėsi į Vilniaus savivaldybę su prašymu nukelti šeštadienį, kovo 17 d., suplanuotą Lietuvos lenkų mokyklų streikų komitetų mitingą. Prašymo priežastys – dviprasmiška renginio data bei galimi neramumai dėl planuojamo nacionalistų iš Lenkijos desanto. Tačiau savivaldybė mitingo datos nekeis.

Tokį prašymą Vilniaus valdžiai perdavė skirtingoms frakcijoms priklausantys parlamentarai Gintaras Songaila, Laimontas Dinius, Petras Luomanas, Valentinas Stundys, Arimantas Dumčius, Pranas žeimys, Mantas Varaška, Rima Baškienė, Kazimieras Uoka, Jonas Juozapaitis bei Gediminas Navaitis.

Politikai pirmiausiai piktinasi renginio data. Mat 1938 m. Lenkija Lietuvai pareiškė ultimatumą, ir tai įvyko būtent kovo 17-ąją.

„Atsitiktinai ar ne, ši data sutampa su Lenkijos Respublikos ultimatumu Lietuvai prieš 74 metus“, - teigiama parlamentarų pareiškime.

Beje, kovo 17 d. įvyko ir kitas istorinis įvykis: 1991 kovo 17 d. vyko referendumas dėl Sovietų Sąjungos išsaugojimo.

Tuo tarpu mitingo organizatoriai nei su Lenkijos ultimatumu, nei su referendumu dėl Sovietų Sąjungos išlikimo renginio datos nesieja. Jie teigia minintys Švietimo įstatymo, priimto 2011 m. kovo 17 d., patvirtinimo metines.

Vienuolika Seimo narių taip pat baiminasi, kad į Vilnių atvykstantys Lenkijos organizacijų atstovai gali sukelti neramumus.

„Yra realių galimybių, kad šiame renginyje gali dalyvauti ir iš Lenkijos atvyksiantys kriminaliniai elementai. Tokiu būdu mitinge gali būti sukeltos riaušės, kurios paaštrintų ir taip gana įtemptus santykius tarp Lietuvos ir Lenkijos, pasėtų nesantaiką tarp valstybių ir jų piliečių. Kaip rodo „lenkų sirgalių“ riaušės po futbolo rungtynių Kaune ir Vilniuje, Lietuvos policijos veiksmai pasienyje su Lenkija, siekiant užkirsti kelią tokioms provokacijoms, buvo nepakankami“, - rašoma dokumente.

Mitingo organizatoriai jau keletą kartų skelbė, esą jokių dalyvių iš užsienio renginyje nebus.

Data ir kalbos apie riaušes – nepakankamas argumentas

Vilniaus savivaldybės Saugaus miesto departamento direktoriaus pavaduotojas Julius Morkūnas DELFI teigė, kad parlamentarų prašymas patenkintas nebus. Esą savivaldybė griežtai vadovaujasi Susirinkimų įstatymu, o politikų pateikti argumentai nesudaro pagrindo renginio atšaukimui ar jo datos pakeitimui.

„Kad atvažiuos ir sukels riaušes – tai jie, matyt, išskaitė kažkur žiniasklaidoje. Nes tokios informacijos nei policija, nei kitos specialiosios tarnybos neturi. Kažkas žiniasklaidai pasakė, galbūt jie patys pasakė kažkam iš žiniasklaidos atstovų ir čia tokį, sakykim, burbulą kelia“, - sakė J. Morkūnas.

Pasak jo, gavus parlamentarų kreipimąsi, į savivaldybę skubiai iškviesti mitingo organizatoriai. Jie esą patikino, kad mitingo data niekuo nesusijusi nei su Lenkijos ultimatumu, nei su kitomis istorinėmis datomis – tik su Švietimo įstatymo priėmimo metinėmis.

„Skubiai buvome išsikvietę organizatorius to renginio. Dėl jų organizuojamo mitingo tikslų, dėl datos pasirinkimo ir pan. Tikrai tie nuogąstavimai yra nepagrįsti ir, matyt, jų pačių (Seimo narių - DELFI) surasti. Du motyvai – kad tą dieną buvo pasirašytas įstatymas ir tai, kad šeštadienį jiems palankiau organizuoti tas eitynes“, - pridūrė pašnekovas.

Galėjo susikirsti du mitingai

Anot jo, dalis lenkų mitingo datą pakeisti reikalaujančių Seimo narių siekė, kad tuo pat metu, kai vyks lenkų mitingas, būtų leista rengti mitingą „Už teisingumą“, kuriame bus reikalaujama vidaus reikalų ministro Raimundo Palaičio galvos. Savivaldybė leidimą išdavė – tačiau ne nuo 14 val., kaip pageidavo organizatoriai, o valanda vėliau, kad du mitingai Vilniaus centre nesusikirstų.

„Tie asmenys, tie Seimo nariai, kurie pasirašė, jie ir nori rengti tą mitingą iš tiesų. Tačiau jie išreiškė norą rengti mitingą tuo pačiu laiku, kai dar nebus pasibaigęs renginys, kuriam jau išduotas leidimas. Mes jiems tuo pačiu laiku, tomis pačiomis valandomis, neleidome. Mes jiems leidome 15 val., kai jau bus pasibaigęs ankstesnis mitingas. Tik tokiu atveju policija galės perdislokuoti savo pajėgas ir užtikrinti viešąją tvarką“, - sakė J. Morkūnas.

Mitingas „Už teisingumą“ vyks automobilių stovėjimo aikštelėje prie Seimo.

Nepriklausomybės aikštėje, priešais Seimo rūmus, mitinguoti neleista – mat laikantis 75 metrų atstumo, numatyto įstatyme, aikštėje netilptų organizatorių nurodyta kelių tūkstančių žmonių minia.

http://www.DELFI.lt

Komentarai
http://www.delfi.lt/news/daily/lithuani ... &com=1&s=1

Žygeivis,
2012 03 15 17:12

Akivaizdu, kad Lietuvą valdančių Tautos išdavikų valdžią būtina kuo greičiau pakeisti - kol dar gyva Lietuvių Tauta ir Lietuvių kalba.

Seniai laikas vyti iš valdžios visus visų rūšių "skystaklynius" - ir visai nesvarbu, kokiai partijai jie "atstovauja".

Lietuvą turi valdyti tvirti, kieti Lietuviai - be to būtinai sąžiningi, išmanantys savo darbą ir nesimeldžiantys nei Rytams, nei Vakarams.

Štai tada Lietuva bus tikrai Nepriklausoma Lietuvių Tautos Valstybė.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Dėl lenkų rinkimų akcijos eisenos per 1938 m. Lenkijos ultimatumo Lietuvai metines

Parašytas: 15 Kov 2012 22:14

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

Istorikas: Kovo 17-osios šmėkla Vilniuje pasirodys trečią kartą?

http://www.balsas.lt/naujiena/587168/is ... ecia-karta

2012.03.15 18:01
Indrė Vainalavičiūtė

Per pastarąjį pusmetį spaudoje pasirodė gausybė publikacijų apie tai, kad Lietuvos ir Lenkijos santykiai smarkiai blogėja, o Lietuvos lenkus ypač skaudina naujoji Švietimo įstatymo redakcija. Itin daug diskusijų kelia ir kovo 17 d. rengiama protesto akcija bei vienos iš Lenkijoje veikiančių radikalių organizacijų noras ta progą atvykti į Vilnių ir, pasimeldus prieš Aušros vartų, mitinge palaikyti savus.

Iki minėto protesto likus vos keletui dienų, viešojoje erdvėje imta diskutuoti apie tai, kad data protestui pasirinkta neatsitiktinai, o sąmoningai bandant priminti Lietuvai itin skaudžiai atsiliepusius istorinius įvykius – 1938-ųjų kovo 17-ąją Lenkija Lietuvai įteikė ultimatumą.

Kai kurie politikai bandė užkirsti kelią tokios protesto akcijos organizavimui: Kovo 11-osios akto signataras Romualdas Ozolas išplatino viešą kreipimąsi į šalies vadovus, kuriame prašė imtis priemonių, kad „provokacinis Lenkijos ultimatumo Lietuvai metinių minėjimo Vilniuje renginys“ nebūtų rengiamas. Tiesa, patys akcijos autoriai teigia, kad ši data pasirinkta dėl to, jog prieš metus būtent kovo 17 d. buvo priimtas prieštaringai vertinamas naujasis Švietimo įstatymas.

Kovo 17-oji – viena juodžiausių dienų istorijoje

Naujienų portalo „Balsas.lt“ kalbintas istorikas Zenonas Butkus teigė, kad 1938-ųjų kovo 17-oji yra viena juodžiausių dienų Lietuvos istorijoje. Paprašytas pakomentuoti iš istorinės perspektyvos, kuo ši diena buvo išsikirtinė, pašnekovas sakė:

„Tai viena iš tragiškiausių dienų Lietuvos istorijoje. Antrojo pasaulinio karo išvakarėse ir jo pradžioje Lietuva sulaukė net trijų ultimatumų. Pirmasis buvo iš Lenkijos, gautas 1938-aisiais Kovo 17-ają. Lenkija reikalavo per 48 valandas užmegzti diplomatinius santykius. Šis reikalavimas buvo besąlygiškas.“

Komentuodamas šių istorinių įvykių ištakas, istorikas kalbėjo: „1920-aisiais spalio 8-9 dienomis lenkų kariuomenė, vadovaujama generolo L. Želigovskio užėmė Vilnių. Tai buvo padaryta apgaulės būdu: kariuomenė skelbė, kad neklauso Varšuvos valdžios, bet pats J. Pilsuckis Želigovskiui liepė tokią akciją įvykdyti. Buvo užimtas ne tik Vilnius, bet ir bandyta skverbtis giliau į Lietuvą, bet ties Giedraičiais ši kariuomenė buvo sumušta, tačiau Vilnius liko Lenkijai. Lietuvos pasirinktoji protesto forma anuomet buvo nepalaikyti jokių santykių su Lenkija. Nutrūko ne tik ekonominiai ir diplomatiniai ryšiai, bet net istorinė ir labai svarbi geležinkelio linija į Liepoją buvo uždaryta.“

Ultimatumas be išeities

Pašnekovas priminė ir 1938-ųjų kovo 11-12-osios įvykius Europoje, kuomet nacistinė Vokietija prisijungė Austriją. „Veikiausiai kovo 17-osios Lenkijos ultimatumas Lietuvai buvo sinchroniškai suderintas su Vokietija. Jau 1934 m. A. Hitleris norėjo griebti Austriją, tik kaimyninės valstybės, ypač Italija, nesutiko, bet savo planus jam pavyko įgyvendinti 1938 metais. Žinoma, tai diskusijų klausimas, bet šalia buvusi Lenkija taip pat norėjo atsigriebti ir veikiausiai Lenkijos veiksmai buvo suderinti.

Jei Lietuva būtų ultimatomo nepriėmusi, Lenkija būtų užėmusi visą šalį, o Klaipėdos kraštą būtų pasiėmusi Vokietija. Tuometinė vyriausybė, vadovaujama Antano Smetonos, svarstė, ką daryti ir nutarė priimti ultimatumą. Tokiam sprendimui prieštaravo tik du ministrai. Šie įvykiai sukrėtė visuomenę, nes tai galėjo reikšti, kad Lietuva atsisako Vilniaus. Po ultimatumo priėmimo vyriausybė buvo priversta atsistatydinti. Taip Lietuva buvo paniekinta ir priversta priimti stipresnės pusės valią“, – kalbėjo Z. Butkus.

Po metų –1939-ųjų kovą, Lietuva buvo priversta priimti ir Vokietijos ultimatumą, dar vėliau – 1940-ųjų birželį, šalis gavo sovietų ultimatumą.

„Trys ultimatumai, o pats skaudžiausias ir palietęs visus visuomenės sluoksnius buvo pats pirmasis – iš Lenkijos. Tuomet nebuvo diplomatinių santykių, tad pasinaudota pasienio incidentu: siena buvo pažeidinėjama, o vienas lenkų karys, peržengęs demarkacinę ribą su Lietuva, žuvo. Tuo buvo pasinaudota, ir Lenkija per pasiuntinį Taline įteikė Lietuvai ultimatumą“, – kalbėjo istorikas bei pridūrė, kad visuomenė į šį faktą reagavo labai skausmingai.

„Ši data mūsų šaliai labai svarbi, bet kiek teko girdėti, netinkamai pažymima“, – teigė pašnekovas.

Į klausimą, kaip reikėtų vertinti faktą, kad sostinės savivaldybė kovo 17 dienai išdavė leidimą rengti protesto akciją, kurią inicijuoja lenkų tautinė mažuma, bei ketina palaikyti iš Lenkijos atvykti žadantys vienos radikalios organizacijos nariai, pašnekovas sakė: „Tai galima provokacija, kažkas stengiasi provokuoti.“

1990 m. kovo 17-oji: vėl atgyja priešiškumo šmėkla?

Z. Butkus prisiminė dar vieną svarbią datą, kuri itin keistai sutampa su Lietuvai lemtinga kovo 17-ąją ir dar labiau paryškina Lietuvai priešišką istorinį kontekstą:

„Po 1990-ųjų Kovo 11-osios Nepriklausomybės paskelbimo, kovo 17-ąją Kremliaus nurodymu buvo bandoma kurti autonomiją (vadinamąją Tarybų socialistinę lenkų autonomiją – aut.past.). Visi mes gražiai sakome, kad Kovo 11-ąją niekas nebalsavo prieš Lietuvos Nepriklausomybę, tik lenkų atstovai susilaikė. Dabar šis faktas gali būti akcentuojamas ir kitaip – nebe taip neutraliai. Istoriškai data tokiam renginiui parinkta tikrai netinkamai, ir, matyt, provokaciniais sumetimais“, – kalbėjo istorijas.

Pašnekovo teigimu, Europos politikoje lietuvių ir lenkų santykiai buvo nesantaikos židinys, kuris trukdė valstybėms, esančioms tarp Rusijos ir Vokietijos, susivienyti.

„Buvo įvairių šalių bandymų susivienyti, bet Lietuvos ir Lenkijos konfliktai viską ardė. Tai problema nuo XVIII-ojo amžiaus. Vidurio Rytų Europos silpnumas akivaizdus ir bandoma dar silpninti, tad tai aukščiausio lygio provokacija.“

Kam naudingas lietuvių ir lenkų santykių bloginimas?

Nors sostinės meras bei savivaldybės administracija teigia nesureikšminantys šio renginio ir išdavė leidimą, pašnekovo teigimu, istorija kartojasi: „Molotovo-Ribentropo akto taip pat niekas nesureikšmino, bet padariniai buvo... Kai grėsė okupacija buvo sakoma, kad sovietų ir nacių pavojus nedidelis, bijoti neva reikia Kinijos...“

Paklaustas, kam naudinga Lietuvos ir Lenkijos santykių bloginimas, pašnekovas sakė: „Tikrai nei Lenkijai nei Lietuvai, nei kitoms Baltijos ar Vidurio Europos šalims. Daugelyje šalių yra radikalių organizacijų, bet kalbat apie tai, kad jas skatina ir kažkur nukreipia, būtina nepamiršti to, kokia šiuo metu sumaištis Lietuvos politiniame gyvenime.“

Tautinių mažumų švietimas: Lietuva taip pat padarė klaidų

Apie tai, ar lenkų tautinės mažumos priekaištai Lietuvai dėl prastos situacijos lenkiškose mokyklose pagrįsti, ar vaikų ugdymas tampa įrankiu reikšti nepasitenkinimą ir siekti politinių tikslų, Z. Butkus teigė: „Čia tam klaidų yra padariusi ir Lietuva. Po Nepriklausomybės atkūrimo nuolat buvo stengiamasi pabrėžti, kad mūsų šalyje nėra tautinių mažumų problemų, o vargšės Latvija ir Estija turėjo vienos su šiomis bėdomis kovoti. Lietuvai reikėjo bendros politikos su kitomis Baltijos šalimis šiuo klausimu.“

Pokalbio pabaigoje istorikas prisiminė neseniai Latvijoje vykusį referendumą dėl rusų kalbos paskelbimo valstybine: „Ten lenkų tautinė bendrija stipriai parėmė latvių tautą, o Lietuvoje – atvirkščiai“, – kalbėjo pašnekovas.

Šaltinis: "Balsas.lt"

Komentarai
http://www.balsas.lt/komentarai/587168/ ... i-apacioje

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Katastrofijus

Pranešimo tema: Re: Dėl lenkų rinkimų akcijos eisenos per 1938 m. Lenkijos ultimatumo Lietuvai metines

Parašytas: 16 Kov 2012 00:10

Užsiregistravo: 19 Lap 2010 18:26
Pranešimai: 357

Lenkijos laikraščiai kovo 18 maždaug rašytų:

Prieš 90 metų plesbicitu nuo amžių gyvenanti lenkų tauta "wilenščynoje" pareiškė savo valią gyventi Lenkijoje. Po 90 metų lenkai, sudarantys absoliučią daugumą "wilenščynos" gyventojų (Wilno ir 50 km spindulys aplink miestą - vaizdžiau - UAB "Didaktos" Naujajame pasaulio geografijos atlase") priminė pasauliui ir ES, kad būtina atsižvelgti į vietinių autochtonų "wilenščynoje" nuomonę ir norą išlikti lenkų tauta lenkiškose žemėse. Lenkų tautos vienybės paradas viename Lenkijos kultūros centrų praėjo ramiai, be incidentų. Dalyvavo AK veteranai, Lenkijos valdžios atstovai, vietiniai "wilenščynos" gyventojai, įvairių Lenkijos etninių žemių už jos ribų visuomenės organizacijų atstovai. ES parlamentui įteikta rezoliucija, raginanti pakoreguoti ES politinį teritorinį suskirstymą, atsižvelgiant į "wilno" ir "wilenščynos" vietinių gyventojų, kurių absoliuti dauguma - lenkų tauta, valią. Lenkijos Respublikos vyriausybė paragino Lietuvos vyriausybę gerbti lenkų tautos valią lenkų etninėse žemėse ir suprasti geopolitines realijas. Lenkija - viena ES galybių ir Rytų Europos regiono lyderis.

Šiaip tai 11.30 šeštadienį, kovo 17 būsiu Gedimino pr. pradžioje, čia su mane velniaižin kuo laikančiais galėsiu pakalbėt.

Kodėl nepakuoja saugumas? Taigi kovoja su hipermaksiteroriste Kusaite ir neturi lyšnų keliasdešimt milijonų Lt, skiriamų 1 blogiukui neutralizuoti.

Kodėl neužsiima prokuratūra - taigi adekvati savigyna - į raštą raštu. Jei daromas spaudimas ir vykdoma agresija, kiekvieno pareiga savo šalį ginti, kaip jis tą gynybą supranta. Bet kada galiu ištraukt straipsnį iš kurjerwilenskio ar kitur ir parodyt, kad ginu Tėvynę nuo užsienio propagandos ir agresijos.

Kodėl raginu kitus? Jei bijosim parodyt pirštu į priešą ir pasakyti kitam "tai priešas", kaip mes išdrįsim tada nuo jo ginti Tėvynę? Ir kaip suprasim, jei nelaikysim priešo priešu? Be to, kai žinosit, kai visų pirma pariš už bazarą mane, gal patys nebijosit pasakyt ką tiems, kurie mūsų šalį pavadino "ožka".

Tai naudinga Rusijai? Tai kai tavo motiną užpuls narkomanas, tu jai, šaukiančiai pagalbos, atsakysi "tai naudinga šyrkės gamintojams" ir nueisi?

Ar aš drąsus tik prie kompo? Dabar nežinau, bet 1989 m., kai man buvo 17, nuėjau stabdyt TSRS kariuomenės parado prie Žemaitės paminklo. Neblogai gavau nuo desantininkų.

Sausio 14 - maždaug 20 buvau su lomiku, ir baisu tada nebuvo. Ir noriu, kad tie laikai grįžtų. Tada žmonės buvo drąsūs, vieningi ir tikėjo. O dabar bijo ir kaltina kitus.

Priminsiu, kad Warschau legia sirgaliai ir Pskovo desanto divizija - neadekvatūs dydžiai. Rekomenduoju turėt polietileninių maišiukų žemėms iš pastatomų gėlių klombų pilti, užrišti ir mesti, bei raktą grindinio trinkelei iškrapštyti. Taip pat įsidėti atsigerti stiklinėje taroje bei turėti ilgą kojinę gražesniam akmeniui įdėti. Vietos, kur galima rasti ką metamo - Respublikinės bibliotekos remontas už medinės YIT tvoros ir aptvertas sklypas šalia Lukiškių stotelės. Nors manau, kad iki ten mūsų nenuvis.

Mūsų tikslas turi būti pasiekti, kad būtų panaudotos ašarinės dujos, vandens patrankos ir visi - mes ir jie - išvaikyti. Ir kad paradas neįvyktų.

Primenu, būsiu su baltu raiščiu arba kastuvu :).

Būkim lietuviai, nebūkim pingvinai. Mes drąsi šalis.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Dėl lenkų rinkimų akcijos eisenos per 1938 m. Lenkijos ultimatumo Lietuvai metines

Parašytas: 16 Kov 2012 19:49

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

Prokurorų prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą dėl nesantaikos kurstymo

http://www.balsas.lt/naujiena/587288/pr ... s-kurstymo

2012.03.16 11:43

Dėl žiniasklaidoje pasirodžiusių kai kurių publikacijų ir galimo sąmoningo melo Lietuvos lenkų rinkimų akcijai (LLRA) atstovaujantys Seimo nariai Jaroslavas Narkevičius, Leonardas Talmontas ir Michalas Mackevičius kreipėsi į Generalinę prokuratūrą ir Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą, prašydami pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimo nesantaikos kurstymo.

Parlamentarams pastaruoju metu didelį susirūpinimą kelia visuomenės informavimo priemonėse pasirodę straipsniai, kurie, jų nuomone, akivaizdžiai kursto tautinę nesantaiką ir neapykantą Lietuvoje gyvenančiai tautinei mažumai.

„Bandoma visuomenei pateikti, kad Lietuvoje gyvenanti tautinė mažuma protesto akciją organizuoja siekdama „paminėti“ Lenkijos 1938 metų ultimatumo Lietuvai dieną. Šie teiginiai neatitinka tikrovės. Protesto akcija organizuojama Švietimo įstatymo pakeitimo įstatymo priėmimo metinių dienos proga, nes būtent 2011m. kovo 17 d. Seime buvo priimtas minėtasis įstatymas“, – tvirtina LLRA atstovaujantys Seimo nariai.

Pasak jų, ypač tendencingi ir provokaciniai straipsniai pasirodė savaitraštyje „Voruta“, dienraštyje „Lietuvos žinios“. Seimo narių teigimu, viename iš pasirodžiusių straipsnių „žurnalistė galimai sąmoningai meluoja bei klaidina visuomenę, teigdama, kad Švietimo įstatymas priimtas kovo 14 d., nors puikiai žino, kad įstatymas priimtas būtent kovo 17 d.“.

„Taigi kovo 17 d. kaip protesto akcijos prieš tautinių mažumų švietimo bloginimo dieną pasirinkote Jūs, gerbiamieji Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovai ir partneriai“, – sako kreipimosi iniciatoriai.

Pasak jų, tai ne vienintelis toks sutapimo atvejis. „Juk siūlymo leisti rašyti vardus ir pavardes asmens dokumentuose ne tik lietuviškais, bet ir kitais lotyniško pagrindo rašmenimis atmetimas sutapo su Lenkijos Respublikos Prezidento a. a. Lecho Kaczynskio vizitu į Lietuvą. Panagrinėjus ir kitus valdančiosios daugumos veiksmus gali susidaryti įspūdis, kad situacija bloginama siekiant istorines nuoskriaudas Lenkijos tautai pateikti dabartinei Lietuvos lenkų kartai, kuri tampa savotiška praeities įkaite. Tokie veiksniai negali būti toleruojami, nes veda į praeitį, aklavietę ir į konfrontaciją“, – pareiškė Seimo nariai J. Narkevičius, L. Talmontas, M. Mackevičius.

Jie primena, kad prieš metus, 2011 m. kovo 17 d., Seimo dauguma, nepaisydama didelės visuomenės dalies pasipriešinimo, priėmė Švietimo įstatymo pataisas.

„Priimtoje redakcijoje vienareikšmiškai siaurinamos ugdymo tautinių mažumų kalba teisės. Teisiškai likviduota iki šiol galiojusi galimybė visų mokymo dalykų mokytis gimtąja kalba. Priimant minėtas pataisas nebuvo atsižvelgta į per 60 tūkstančių surinktų Lietuvos piliečių parašų, daugelį peticijų bei prašymų, taip pat organizuojamas protesto akcijas bei į masinius įspėjamuosius streikus. Lietuvos lenkų, rusų bendruomenės nenurims ir nesusitaikys su ilgus metus sėkmingai veikiančio tautinių mažumų švietimo modelio bloginimu“, – pareiškė trys parlamentarai.

Jie primena, kad Lietuvos lenkų mokyklų streiko komitetai kovo 17 d., šeštadienį, Vilniuje organizuoja protesto akciją – eitynes ir mitingą tautinių mažumų mokykloms ginti.

ELTA

Komentarai
http://www.balsas.lt/komentarai/587288/ ... i-apacioje

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Juozas Prasauskas

Pranešimo tema: Re: Dėl lenkų rinkimų akcijos eisenos per 1938 m. Lenkijos ultimatumo Lietuvai metines

Parašytas: 19 Kov 2012 17:52

Užsiregistravo: 10 Geg 2009 14:59
Pranešimai: 631
Miestas: KAUNAS

ŽINAU, KĄ DARYTI - BET VĖL LIKSIU ARBA PER AGRESYVUS, ARBA GAUSIU DAR VIENĄ TEISTUMĄ.

KAŽKADA APIE TAI RAŠIAU - LENKAI SPECIALIAI KURIA ,,AGRESYVIUS,, FANUS, KURIUOS GALIMA BUS PANAUDOTI PAGAL REIKALĄ.

O AR LIETUVA TURI BENT 1000 AGRESYVIŲ ,,FANŲ,, -- NE.

KOL TAUTININKAI NETURĖS VADO IR VIENO - TOL VILNIUS BUS LENKINAMAS.

J.PR. Lietuva pirmiausiai. REIKIA SUKURTI ,,FANUS,,.

_________________
J.PR. Lietuva pirmiausia.

Į viršų

Katastrofijus

Pranešimo tema: Re: Dėl lenkų rinkimų akcijos eisenos per 1938 m. Lenkijos ultimatumo Lietuvai metines

Parašytas: 19 Kov 2012 20:31

Užsiregistravo: 19 Lap 2010 18:26
Pranešimai: 357

Kartais galvoju, kad gyvenu savo paralelinėje "Sąjūdžio" Lietuvoje. O kodėl Ozolas kreipėsi į "prezidentę", o ne į lietuvius? Mūsų jau nėra? O Lenkijos laikraščiams tik ir rašyti: "vietinių wilenščynos gyventojų 1922 plesbicito paradas praėjo be incidentų, nes lietuvių "Wilno" visad buvo tik 2-3 procentai."

Jei nors vienas procentas iš 500 tūkst. lietuvių būtų atėjęs į Gedimino prospektą, tai visa ta "lenkų kova" galbūt ir pasibaigtų. Vadinama valdžia imtų bijoti, kad ne Tamoševskis, o patriotai gali atimti jų "persikeltą" žemę, o policininkai ir saugumas dėl savo darbo vietų.

Pilka masė visad linksta prie stipresnės pusės.

O kaip galvoja tas desietkas "patriotinių" partijų gauti moterų balsus? Moterys visad balsuoja už tuos, kuriems sekasi ir kurie eina per gyvenimą su daina.

O ką mes matome dabar? Išsigandusią ir dar iki karo sumuštą kariuomenę, kurioje vien štabistai, kartais rašantys niekieno neskaitomus straipsnius.

Kokie dar sirgaliai? Kur ten Čekutis su "skinais" ir visokie ten "nacionalsocialistai"? Geras imidžas "kovojančios wilenščynos lenkų galios" propagavimui. Visa ta banda autobusais atvežtų degeneravusių slavų kaimiečių "oriai ignoravo" jų bandoje tris Tamoševskio ieškančius žmones su baltais raiščiais su svastikomis.

O kone visi buvo perskaitę tą Lenkijos ambasados išleistą rašliavą apie Paneriuose 1941 dirbusius "baltaraiščius". Nu ten, pasirodo buvo ir fanai, ir falanga. Tylu, ramu, pikti žvilgsniai, kol nepribėgo gana iš toli akylas piktas policininkas. Mane su baltu raiščiu policija paleido, kaip durnelį.

O ar būtų paleidę, jei aš su savim turėčiau, kaip tie lenkai su "fiat uno" pasieny pora teleskopinių lazdų, štyknožą, pistoletą su guminėmis kulkomis, dujų ir t.t.

Ir čia tik lenkams galima įstatymų, pvz. kalbos., nevykdyti, ar ir aš galiu nesilaikyti kelių eismo taisyklių? Kas stabdo policiją adekvačiai aplinkybėms elgtis ne tik su Lenkijos, bet ir su Lietuvos lenkais? Tikėkim pergale, atrodykim laimintys, ir pilka masė bus už mus.

O Ozolui, kurį labai gerbiu, rekomenduoju pasirinkt poziciją - ar jis su tauta, ar su "valdžia". Ir nebūti tarpininku, ir objektyvia išmintim. 1989 m. Ozolas tautą šaukė, o dabar tampa kanalizacija, skirta nuleisti netinkamai valdžiai balsuosiančių žmonių balsams. Ar 1920 m. prie Širvintų žmonės galvojo apie valdžią ir rinkimus?

Į viršų

Puslapis 1 iš 1

[ 8 pranešimai(ų) ]

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 4 svečių

Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Pereiti į: