Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė) • Temos rodymas - Seimo Antikorupcijos komisijos išvados (Balsas.lt)

Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas

Pagrindinis diskusijų puslapis » **Diskusijos - Politinė, ekonominė, kultūrinė, etninė, religinė padėtis Lietuvoje ir pasaulyje » Dabartinė politinė, ekonominė, kultūrinė, etninė, religinė padėtis Lietuvoje

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Seimo Antikorupcijos komisijos išvados (Balsas.lt)

Puslapis 1 iš 1

[ 4 pranešimai(ų) ]

Spausdinti

Ankstesnė tema | Kita tema

Autorius

Žinutė

Žygeivis

Pranešimo tema: Seimo Antikorupcijos komisijos išvados (Balsas.lt)

Parašytas: 01 Kov 2012 17:50

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

Balsas.lt skelbia skandalingąsias Antikorupcijos komisijos pirmines išvadas

http://www.balsas.lt/News/print/584568

http://www.balsas.lt/naujiena/584568/ba ... es-isvadas

2012.03.01 16:02

Portalui Balsas.lt pavyko gauti Seimo Antikorupcijos komiteto paruoštų, bet dar nepatvirtintų pirminių išvadų vieną iš variantų. Galutinės išvados gali gerokai keistis nuo šio projekto, nes, kaip sakė komisijos pirmininkas Ligitas Kernagis, išvadas ruošianti komisija kas valandą patiria vis didesnį spaudimą.

Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcijos komisija (toliau – Komisija), atlikusi parlamentinį tyrimą dėl Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – FNTT) vadovų atleidimo, 2012 m. vasario 22, 23, 28, 29 dienomis savo posėdžiuose išklausė Vidaus reikalų ministrą R. Palaitį, buvusį FNTT vadovą V. Gailių ir jo pavaduotoją V. Giržadą, Lietuvos Respublikos Valstybės saugumo departamento (toliau – VSD) direktorių G. Griną ir jo pavaduotoją R. Vaišnorą, Lietuvos banko vadovą Vitą Vasiliauską, Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos (toliau – AOTD) atstovus, Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą Darių Valį, Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotoją Darių Raulušaitį, Lietuvos Respublikos ministrą pirmininką, Lietuvos Respublikos prezidentės patarėją Joną Markevičių, kitus Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros atstovus, buvusį Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotoją Andrių Neverą, dienraščio „Lietuvos Rytas“ vyr. redaktorių Gedvydą Vainauską, nepriklausomus poligrafo naudojimo specialistus Vytautas Saldžiūną ir Kristiną Vanagaitę ir susipažinusi su komisijai pateikta medžiaga, konstatavo (pagal gautąjį variantą, kurių, anot šaltinių, gali būti bent trys – Balsas.lt):

DĖL BUVUSIŲ FNTT VADOVŲ VEIKLOS IR ATLEIDIMO

1. Buvę kriminalinės policijos biuro darbuotojai, vėliau FNTT vadovai V.Gailius ir V.Giržadas per savo tarnybą išaiškino itin reikšmingų valstybei nusikaltimų ir jų reputacija nekėlė abejonių, jų pačių veikla ir jų vadovaujamos institucijos buvo vertinamos labai gerai. Visi komisijai liudiję pareigūnai pabrėžė jų ypatingai aukštą kvalifikaciją ir didelį autoritetą tarp įvairių institucijų kolegų. Jų vadovaujamos FNTT gerą darbą yra pažymėjęs ir ministras R.Palaitis;

2. Atleisti FNTT vadovai V.Gailius ir V.Giržadas savo kompetencijos ribose jau prieš keletą metų stebėjo sudėtingą “Snoro„ banko būklę, o nuo šių metų birželio mėnesio šiuo klausimu ypač tampriai bendradarbiavo su Lietuvos banko valdyba ir kitomis institucijomis, todėl norėdami neteisėtai paskleisti šią informaciją galėjo padaryti žymiai anksčiau nei lapkričio 15 dieną “Lietuvos ryte“ pasirodęs straipsnis;

3. Komisija neišgirdo jokių motyvų, kodėl būtent šiems pareigūnams buvo aktualu paskleisti informaciją apie galimą banko „Snoro“ nacionalizavimą;

4. Pagal Poligrafo naudojimo įstatymo 10 straipsnį poligrafo tyrimo išvada yra naudojama kaip papildoma informacija, apibūdinanti tiriamą asmenį ir jo aplinką. Nors VRM ministras R.Palaitis ir viceministras M.Ladiga viešoje erdvėje teigė, kad iš VSD yra gavę ir kitų duomenų, leidžiančių daryti prielaidas, kad informaciją neteisėtai paskleidė FNTT vadovai, tačiau tai paneigė VSD direktorius G.Grina. Taigi, poligrafo tyrimo išvada buvo panaudota ne kaip papildoma, o kaip vienintelė informacija FNTT vadovų atleidimui.

5. FNTT vadovo V.Gailiaus tyrimo poligrafu išvados vienu atveju buvo neigiamos, kitu teigiamos, tad nesuprantama, kodėl ministras R.Palaitis nutarė vadovautis būtent neigiama išvada. Ministro teiginys, kad antroji teigiama išvada nepanaikina pirmosios nėra logiška ir kertasi su Poligrafo naudojimo įstatymo 9 straipsnio dvasia, suteikiančia galimybę subjektui prašyti pakartotinio tyrimo, kas reiškia galimybę pakeisti poligrafo parodymus;

6. Generolui V.Gailiui leidimą dirbti su slapta medžiaga ministras atėmė ne iškart po neigiamos, o po teigiamos poligrafo išvados, ir tik po to, kai generolas atsisakė teikti savo pavaduotoją atleidimui. Darytina išvada, kad generolas V.Gailius buvo nubaustas ne už poligrafo tyrimo rezultatus, o už nepaklusimą;

7. Komisijos nuomone, V.Gailiui ir V.Giržadui tyrimas poligrafu buvo taikomas pažeidžiant Poligrafo naudojimo įstatymą, nes iki tyrimo poligrafu nebuvo pateiktas pagrindas manyti, kad jie nuslėpė ar pateikė melagingus duomenis, pareigūnai nebuvo supažindinti su jokiu tarnybiniu, vidiniu ar ikiteisminiu tyrimu, kaip nurodo įstatymas. Nei V.Gailius, nei V.Giržadas, nei Komisija nebuvo supažindinta su VRM prašymu (komisijai pavyko išsiaiškinti, tik kad VSD prašymu buvo VRM sutikimas) atlikti minėtų asmenų patikrinimą poligrafu, kas būtina pagal Poligrafo naudojimo įstatymą.

8. FNTT vadovo pavaduotojo V.Giržado teigimu jis nei iki teisės dirbti su slapta informacija netekimo nebuvo ir iki šiol nėra nustatyta tvarka nėra supažindintas su AOTD tyrimo poligrafu išvada.

9. Komisijai liko neaišku, kodėl ne kartą nenustatė teisinio pagrindo, kuriuo vadovaujantis aukščiausią profesinį lygį ir nepriekaištingą reputaciją savo darbe pademonstravusiems pareigūnams V.Gailiui ir V.Giržadui leidimas dirbti su įslaptinta informacija be jokio tarnybinio patikrinimo panaikintas pagal Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 17 punktą, kuris teigia, kad „asmens patikimumo pažymėjimas asmeniui neišduodamas, jeigu asmuo piktnaudžiauja alkoholiu, vartoja narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas arba nustatomos kitos asmeninės ir dalykinės savybės, dėl kurių jis netinka darbui su įslaptinta informacija.

10. FNTT vadovų teigimu, prieš atleidimą jiems nebuvo suteikta derama galimybė susipažinti su atleidimo motyvais ir pasiaiškinti.

NUTARTA:

Komisijai nebuvo pateikti jokie objektyvūs argumentai ir motyvai, pagrindžiantys leidimo dirbti su slapta informacija FNTT vadovams V.Gailiui ir V.Giržadui pagrįstumą, tikslingumą bei pakankamas juridinis pagrindas, kuriuo vadovaudamasis VRM ministras panaikino šiuos leidimus. Komisijos neįtikino VRM ministro argumentai, kodėl reikėjo skubėti atleisti, jo paties teigimu, gerai dirbančios svarbios institucijos vadovus nesulaukiant ikiteisminio tyrimo prokuratūroje pabaigos.

Atsižvelgdama į aukščiau išdėstytus argumentus, komisija mano, kad buvę FNTT vadovai turi būti grąžinti į darbą, kol nebus baigtas prokuratūroje pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimai neteisėtai paviešintos informacijos.

DĖL VIDAUS REIKALŲ MINISTRO R. PALAIČIO

11. Komisija turi medžiagos, kad VRM ministras priekaištavo (darė pastabas) tuometiniams FNTT vadovui V.Gailiui už atliktą tyrimą, susijusį su jo bendrapartiečiais, todėl darytina išvada, kad ministras galėjo būti suinteresuotas atleisti FNTT vadovus už jų atliktus ar atliekamus tyrimus.

12. Ministras, vien pagal poligrafo tyrimų rezultatus panaikinęs FNTT vadovams leidimą dirbti su slapta informacija, neatsižvelgė į Poligrafo įstatymo 10 straipsnio nuostatą, kad poligrafo tyrimo išvada yra naudojama ne kaip pagrindinė, o kaip papildoma informacija, apibūdinanti tiriamą asmenį ir jo aplinką.

13. VRM ministras R. Palaitis, reikalaudamas, kad FNTT direktorius V.Gailius neatlikęs tarnybinio tyrimo (remiantis vien poligrafo parodymais) teiktų savo pavaduotoją V.Giržadą atleidimui iš užimamų pareigų, pažeidė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos įstatymo 14 str. 2 d. ( Tarnybos pareigūnas, vykdydamas jam patikėtas pareigas ir pažeidęs įstatymų reikalavimus, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, traukiamas tarnybinėn, administracinėn, materialinėn ar baudžiamojon atsakomybėn įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka).

14. VRM ministras, atleisdamas FNTT pareigūnus be tarnybinio patikrinimo ir be teismo sprendimo viešai juos kaltindamas atlikus nusikaltimą (melavus ir neteisėtai paskleidus informaciją) pažeidė Konstitucijos 31 straipsnio nuostatą dėl su asmens nekaltumo prezumpcijos.

15. VRM ministras R.Palaitis viešai atskleisdamas tyrimo poligrafu V.Gailiaus ir V.Giržado rezultatus galimai pažeidė Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 22 punktą.

16. Ministras R.Palaitis tiek viešoje erdvėje tiek komisijoje pateikė klaidingą ir niekuo nepagrįstą teiginį, neva dėl informacijos nutekinimo išplaukė iš Lietuvos milijardas litų, kad tai buvo nusikalstamas informacijos nutekinimas ( 2012-02-22 posėdžio stenogramas 2psl.20-27 eilutė, 5psl. 4- eilutė, 7psl. 7eilutė, 11psl.16-17 eilutė, 13psl.24-25 eilutė, 14 psl.5-6 eilutė, ). Šie jo teiginiai smarkiai prieštarauja Lietuvos banko valdybos pirmininko V.Vasiliausko pateiktiems skaičiams apie atsiimtas pinigų sumas iš banko po „Lietuvos ryto“ straipsnio, taip pat prieštarauja Generalinės prokuratūros tvirtinimui, kad „dienraščio „Lietuvos rytas“ minėto straipsnio aukščiau cituotus teiginius vertinti ikiteisminio tyrimo duomenimis (kuriems turėtų būti taikomi BPK 117 str. (Ikiteisminio tyrimo duomenų neskelbtinumas) reikalavimai), ar informacijos, , kuri sudaro tarnybos paslaptį, atskleidimas, nėra pagrindo“.

17. Ir kiti VRM ministro parodymai komisijoje buvo prieštaringi, dažnai nesutapo su kitų liudytojų parodymais, ne kartą buvo keičiami, nesutapo su kitų institucijų atstovų ar liudytojų parodymais iš ko darytina išvada, kad ministras ne kartą sakė netiesą komisijai.

NUTARTA:

Komisija, atsižvelgdama į tai, kad iki šiol buvusių nepriekaištingos reputacijos ir gerai dirbančių FNTT vadovų skubotas atleidimas nėra nei teisiškai, nei politiškai įtikinamas, kad VRM ministras galėjo turėti tam asmeninių – partinių priežasčių, nesusijusių su nurodomais atleidimo motyvais, kad tokie ministro veiksmai sukėlė didelį neigiamą rezonansą visuomenėje ir padarė moralinę žalą valstybei bei jos teisėsaugos institucijoms, kad ministras be išsamaus tyrimo ir teismo viešai kaltindamas atleistus pareigūnus pažeidė Konstituciją, Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymą bei , kad liudydamas komisijai nebuvo nuoširdus, mano, kad ministro R.Palaičio elgesys yra nesuderinamas su nepriekaištingos reputacijos ir bešališkumo principais, todėl reiškia nepasitikėjimą VRM ministru R. Palaičiu.

Komisija prašo Ministrą Pirmininką atsižvelgti į Antikorupcijos komisijos tyrimo išvadas ir remiantis LR Konstitucijos 92 ir 96 straipsniais įvertinti R.Palaičio tinkamumą eiti ministro pareigas

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS GENERALINĖS PROKURATŪROS

18. Lietuvos banko valdybos pirmininko V.Vasiliausko teigimu, 2011 10 26 vykusio pasitarimo metu Generalinio prokuroro pavaduotojas D.Raulušaitis paprašė Lietuvos banko Generalinei prokuratūrai pateikti medžiagą neįslaptinant jos Valstybės tarnybos paslapčių įstatymo numatyta tvarka, motyvuodamas, kad tokiu būdu bus lengviau pradėti procesinius veiksmus.

19. 2011 m. lapkričio 14 d. Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje vykęs pasitarimas, kurį organizavo D.Raulušaitis dėl AB banko „Snoras“ vyko neužtikrinant būtino posėdžio slaptumo ir saugumo sąlygų (pvz. pareigūnai posėdyje dalyvavo su mobiliaisiais telefonais), Valstybės tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka pasitarimo metu svarstoma medžiaga nebuvo įvardinta kaip riboto naudojimo ar kitokio slaptumo. Todėl darytina išvada, kad pasitarimo metu svarstyta informacija tretiesiems asmenims galėjo būti atskleista ne pasitarime dalyvavusių pareigūnų, o patekti kitais būdais.

20. 2011-12-30 Seimo nariui S.Stomai atsiųstame nutarime Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimų departamento prokuroras Antanas Stepučinskas konstatuoja, Generalinei prokuratūrai pateikta Lietuvos banko pateikta medžiaga įstatymo nustatyta tvarka nebuvo įslaptinta ir „Lietuvos ryto“ straipsnyje pateiktą informaciją vertinti kaip sudarančią tarnybos paslaptį nėra pagrindo („nustatyta, kad 2011 11 09 Lietuvos bankas Generalinei prokuratūrai įvertinti ir sprendimui priimti pateikė tam tikrą medžiagą, kuri įstatymo numatyta tvarka nebuvo įslaptinta. Įvertinęs pateiktą medžiagą, Generalinės prokuratūros ONKT departamento prokuroras 2011 11 14 pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo banko „Snoras“ didelės vertės turto iššvaistymo, nusikalstamu būdu gautų pinigų bei turto legalizavimo, apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo, piktaudžiavimo siekiant asmeninės naudos, dokumentų suklastojimo, padariusio didelę žalą. (...) Šį tyrimą 2011 11 15 atlikti generalinio prokuroro pavaduotojas D. Raulušaitis pavedė Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai prie VRM. Nuo 2011 11 09 iki 2011 11 14 prokuratūroje ikiteisminis tyrimas dėl Lietuvos banko pateiktos medžiagos nebuvo atliekamas, o 2011 11 14 iki 2011 11 15 (straipsnio „Lietuvos ryte“ publikavimo data) byloje Nr. 01-2-00094-11 nebuvo priimti jokie proceso sprendimai (pareiškimai teismui, nutarimai ir kt.) ir tyrimo veiksmai.“ (...)„Taigi, dienraščio „Lietuvos rytas“ minėto straipsnio aukščiau cituotus teiginius vertinti ikiteisminio tyrimo duomenimis (kuriems turėtų būti taikomi BPK 117 str. (Ikiteisminio tyrimo duomenų neskelbtinumas) reikalavimai), ar informacija, kuri sudaro tarnybos paslaptį, nėra pagrindo“).

21. Komisija konstatuoja, kad D.Raulušaitis, žinodamas, kad jo žmonos dėdė Algimantas Budrys yra vienas iš įtakingiausių „Lietuvos ryto“ grupės vadovų (laikraščio „Lietuvos rytas“ akcininkas, vyr. redaktoriaus pirmasis pavaduotojas, krepšinio klubo „Lietuvos rytas“ viceprezidentas) ir įvertindamas, kad „Lietuvos rytas grupės bendrovės didžioji akcininkė yra „Snoras Media“, turėjo vengti bet kokių galimų interesų konflikto ir nusišalinti nuo banko „Snoras“ bylos kuravimo. Komisija taip pat pastebi, kad D.Raulušaitis nei viešai skelbiamoje privačių interesų deklaracijoje skyrelyje „aplinkybės, dėl kurių deklaruojančiojo nuomone, gali kilti viešųjų ir privačių interesų konfliktas“, nei VTEK turimoje pilnoje privačių interesų deklaracijoje nenurodo šio svarbaus galimo konflikto.

22. Buvusio Generalinio prokuroro pavaduotojo A.Neveros teigimu, D.Raulušaitis ir jo žmona su A. Budriu sieja glaudus bendravimo santykiai.

23. A.Nevera atkreipė komisijos dėmesį, kad Snoro byla pagal generalinių prokurorų pavaduotojų bylų kuravimo pasiskirstymo sritis priklauso kuruoti jam, bet kažkodėl atiteko D.Raulušaičiui.

24. Buvęs Generalinio prokuroro pavaduotojas A.Nevera komisijai teigė, kad tą pačią dieną, kai pasirodė „Lietuvos ryto“ straipsnis jis iš kitų dėl galimo banko „Snoras“ iššvaistymo tyrimą atliekančių teisėsaugos institucijų buvo supažindintas su operatyvine medžiaga, iš kurios galima daryti prielaidą, kad informaciją galimai atskleidė Generalinės prokuratūros pavaduotojas D.Raulušaitis. A.Neveros teigimu, su šia informacija jis nedelsdamas supažindino Prezidentės patarėją J.Markevičių, tačiau niekas į tai nesureagavo, o po poros savaičių Generalinis prokuroras D.Valys A.Neverai pranešė, jog šis praradęs pasitikėjimą Prezidente ir turi nedelsdamas atsistatydinti.

NUSPRĘSTA:

Generalinio prokuroro pavaduotojas D.Raulušaitis deramai neatlikdamas savo pareigų ir sudarydamas sąlygas informacijos apie planuojamus svarbius valstybės institucijų veiksmus paskleidimui, nenusišalindamas nuo šios bylos kuravimo ir nedeklaruodamas savo žmonos dėdės įtakos bendrovei „Lietuvos rytas“, pažeidė nepriekaištingos reputacijos pareigūno vardą, todėl Komisija siūlo Generaliniam prokurorui teikti Prezidentei jo atstatydinimą.

Komisija tikisi, kad visas kitas aplinkybes, susijusias su D.Raulušaičio veikla „Snoro“ tyrimo byloje, įvertins prokuratūroje pradėti ikiteisminiai tyrimai.

Galimą Generalinės prokuratūros darbo aplaidumą Komisija prašo prašo Seimo laikinosios tyrimo komisijos atlikti išsamesnį parlamentinį tyrimą dėl Generalinės prokuratūros veiksmų prieš pradedant banko „Snoras“ ikiteisminį tyrimą.

DĖL PREZIDENTĖS VEIKSMŲ

25. Komisija atkreipia Prezidentės dėmesį, kad jos patarėjas J.Markevičius žiniasklaidai sakė netiesą, teigdamas, kad į komisiją atvyko savo noru, nes buvo komisijos pakviestas, taip peržengė savo kompetencijos ribas mokydamas Komisiją, sudarytą iš Tautos atstovų, kaip jai dera dirbti ir prašo tinkamai įvertinti savo patarėjo elgesį.

DĖL VALSTYBĖS SAUGUMO DEPARTAMENTO VEIKSMŲ

26. Komisija negavo jokio raštiško pagrindimo, kokiu teisiniu pagrindu iki 2012-02-18 VSD atlikinėjo tyrimą dėl galimo neteisėto informacijos paskleidimo, kuriuo metu buvo vykdomi operatyviniai veiksmai (FNTT pareigūnai jautėsi sekami, galimai buvo klausomasi jų pokalbių), tyrimai poligrafu, kai 2011-12-30 Generalinė prokuratūra atsakyme Seimo nariui S.Stomai rašo, kad atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimo nusikalstamo informacijos paskleidimo, motyvuodama, kad „duomenų apie tai, kad minėtame straipsnyje esančią informaciją dienraščiui pateikė valstybės tarnautojai, negauta“, (...), kad „dar iki Lietuvos banko 2011 11 09 kreipimosi į Generalinę prokuratūrą, AB bankas „Snoras“ pagrindiniai akcininkai, kiti atsakingi banko asmenys žinojo apie banko inspektavimo eigą ir turėjo realią galimybę prognozuoti būsimus jo rezultatus, pasekmes ir imtis tam tikrų veiksmų. Tai atsispindi ir Lietuvos banko valdybos pirmininko V. Vasiliausko pasisakyme Lietuvos Respublikos Seime 2011 11 17 plenarinio posėdžio metu. Todėl nemanytume, kad šiuo atveju 2011 11 15 „Lietuvos ryto“ straipsnis turėjo lemiamos įtakos padėčiai AB bankas „Snoras“.

27. VSD pirmojo patikrinimo poligrafu metu klausimai formuluoti prokuratūros pareigūnams ir FNTT pareigūnams iš esmės skyrėsi, dėl ko nebuvo sudaryta galimybė objektyviam tyrimui.

28. VSD pareigūnai teikdami 2012-02-14d. raštą VRM dėl siūlymo spręsti apie teisės su slapta informacija panaikinimo FNTT pareigūnams nesivadovavo Poligrafo naudojimo įstatymo 5str 5dalimi „esant asmens prašymui atlikti pakartotinį tyrimą“, kurio rezultatas turi būti galimybė žmogui apsiginti. Tokiu būdu buvo ignoruojama Įstatymu suteikta galimybė pašalinti galimas poligrafo prižiūrėtojo klaidas ar net klastojimus.

29. VSD vadovo G.Grinos teiginys, kad iš 2 skirtingų patikrinimų poligrafu rezultatų VSD remiasi renkasi neigiamą - „pagal kaltumo prezumpciją“ prieštarauja Konstitucijos 32 straipsnio dvasiai dėl nekaltumo prezumpcijos ir Poligrafo tyrimo įstatymo 9 straipsnio dvasiai, nes šis straipsnis sudaro galimybę tikrintis poligrafu pakartotinai.

30. Komisijos nuomone, VSD vadovai savo pasisakymu ir elgesiu komisijoje bei teikdami informaciją viešojoje erdvėje parodė, kad pilnai nesuvokia, kad pagal įstatymus VSD yra Seimui atskaitinga institucija, todėl prašo VSD vadovų kuo greičiau keisti savo požiūrį ir veiklą Seimo atžvilgiu.

NUSPRĘSTA:

Komisija prašo Prezidentės ir Seimo NSGK atsižvelgti į Komisijos išsakytas pastabas, bandant esmingai tobulinti VSD darbą.

Komisijos nuomone, yra rimtų prielaidų manyti, kad VSD, tirdama galimą informacijos nutekėjimą, operatyvinius veiksmus atliko be deramo teisinio pagrindo, todėl prašo Operatyvinės veiklos kontrolės komisijos šiuo klausimu pradėti atskirą tyrimą.

NUSPRĘSTA:

DĖL TEISĖS AKTŲ PATAISŲ

1. Komisija konstatuoja, kad parlamentinės kontrolės mechanizme yra rimta spraga, nes Seimui nepatvirtinus VSD ir Generalinės prokuratūros metinių ataskaitų dėl to nekyla jokių nei teisinių, nei politinių pasekmių, todėl Komisija įsipareigoja artimiausiu metu šią spragą ištaisyti registruodama įstatymų pataisas.

2. Komisija, darydama išvadas iš FNTT vadovų atleidimo istorijos ir matydama galimybes sąmoningai ar nesąmoningai piktnaudžiauti poligrafo tyrimais, taip iš esmės pažeidžiant Konstitucijos nuostatą dėl nekaltumo prezumpcijos, siūlo Seimui naikinti Poligrafo tyrimo įstatymą.

3. Komisija konstatuoja, kad parlamentinės kontrolės mechanizme yra rimta spraga, nes Seimui nepatvirtinus VSD ir Generalinės prokuratūros metinių ataskaitų dėl to nekyla jokių nei teisinių, nei politinių pasekmių, todėl Komisija įsipareigoja artimiausiu metu šią spragą ištaisyti registruodama įstatymų pataisas.

Dėl sprendžiamosios dalies, portalo duomenimis, vyksta aršūs ginčai, o komisijos nariai ir net pirmininkas L. Kernagis yra skundęsi dėl daromo spaudimo.

Šaltinis: "Balsas.lt"

Komentarai
http://www.balsas.lt/komentarai/584568/ ... es-isvadas

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Seimo Antikorupcijos komisijos pirminės išvados (Balsas.

Parašytas: 01 Kov 2012 19:02

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

Ž. Šilgalis patvirtino, kad V. Vasiliauskas jam grasino

http://www.balsas.lt/News/print/584499

http://www.balsas.lt/naujiena/584499/z- ... am-grasino

Autorius:Julija Kiško 2012.03.01 11:44

Šiandien turėtų įvykti Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) skandalo atomazga. Šiuo metu Antikorupcijos komisija (AK) bando suderinti bendras išvadas dėl FNTT pareigūnų atleidimo klausimo. Savo ruožtu Romualdas Ozolas surengė spaudos konferenciją, kurios metu buvo paviešinti keli žiniasklaidai kol kas nežinomi faktai.

Kaip vakar pareiškė Naglis Puteikis, dviem AK nariams buvo grasinama. Pasak jo, grasinama buvo parlamentarams Sauliui Bucevičiui ir Žilvinui Šilgaliui. Jiems duota suprasti, kad po kitų rinkimų į Seimą jie gali nebūti pakviesti į valdančiąją koaliciją.

„Mes matome, kaip keletas narių keičia nuomonę nuo pat pirmųjų posėdžių. <...> Vienas iš žmonių, kuriuos mes apklausinėjome, dviem aštriausius klausimus uždavusiems Seimo nariams, t.y. S. Bucevičiui ir Ž. Šilgaliui, pasakė tokią frazę: „Na, na, veikėjai, kai ratas apsisuks, pažiūrėsime“, – citavo N. Puteikis.

Pilietinės visuomenės instituto direktorius Darius Kuolys įvardijo, kad grasinęs asmuo buvo „Lietuvos banko“ valdytojas Vitas Vasiliauskas.

[papildyta 11:44] Ž. Šilgalis, portalo Balsas.lt žurnalistų paklaustas, ar iš tiesų jam buvo grasinama, atsakė: „Vakar nuskambėjo ta frazė, nesusijusi su klausimu, kurį aš uždaviau. Bet niekam pretenzijų neturiu, nes manęs taip lengvai neprispausi.“

Parlamentaras pabrėžė, kad aukštiems valdininkams nereikėtų taip „susireikšminti“, nes matosi, kaip veržiasi jų emocijos ir nelaiko nervai.

Pasak jo, D. Kuolys pasakė tai, kas akivaizdu: „Juk po pietų pas mus komisijoje ir buvo vienas V. Vasiliauskas.“

Pašnekovas patikino, kad jis laikosi pozicijos, kad viskas turi paaiškėti, nes šioje FNTT istorijoje yra daug neteisėtų, nekorektiškų veiksmų ir vertinimų, bei įpainiota ne viena institucija.

„Aš savo išvadose pateikiau viską, vienų institucijų veiksmai įvertinti griežčiau, kitų – nelabai. <...> Jei į mano išvadas nebus atsižvelgta, aš turiu atskirą nuomonę ir nematau čia jokių paslapčių. Dėl to, kad šioje situacijoje nukentėti daugiau ar mažiau jau niekas nebegali“, – teigė jis, tarsi leisdamas suprasti, kad bet kokiu atveju atskleis visuomenei taip vadinamą „slaptą informaciją“.

Pasak jo, „Snoras“ jau nuverstas, žmonės labiau nei nukentėjo nuo to, jau nebenukentės.

Įvardijęs citatos savininką V. Vasiliauską iš uždaro AK posėdžio, D. Kuolys prisipažino, kad informaciją sužinojo iš žiniasklaidos.

„Bet jūs pagalvokite, kai tautos paskirtas pareigūnas grasina, kai toks iššaukiantis elgesys, L. Kernagis turėjo išeiti ir pareikšti viešai. Gąsdinimas ir grasinimas parlamentarams, kurie atlieka parlamentinį tyrimą – tai yra nesusipratimas! Kaip žemai krito Seimas, kad jų paskirtas pareigūnas gali tyčiotis iš jų pačių“, – piktinosi D. Kuolys.

Taip pat jis atskleidė, kad AK jau išsiaiškino, kad Vitalijus Gailius atostogavo tuo metu, kai vyko „slaptasis“ pasitarimas dėl „Snoro“. Vadinasi, jis „nutekino informaciją“ atostogaudamas. „Pasirodo, iš viešo neslapto posėdžio, jame nebūnant, galima išnešti slaptą informaciją ir būti už tai atleistam“, – stebėjosi D. Kuolys.

D. Kuolys pabrėžė, kad patys Generalinės prokuratūros atstovai yra atskleidę, kad pasitarimas dėl „Snoro“ nebuvo slaptas.

Kaip yra iš tikrųjų, bus aišku jau šiandien. Penkioliktą valandą AK pažadėjo paskelbti atlikto tyrimo išvadas ir neslėpė vilčių, kad tikisi, jog bus galimybė išslaptinti visą AK tyrimo medžiagą.

Tuo tarpu paties R. Ozolo teigimu, po jo kartu su bendražygiais surengto mitingo, kai buvo bandoma vyti neteisingumo įšalą iš Lietuvos, matoma tam tikrų teigiamų tendencijų.

„Po mitingo žmonės pamatė, kad jie gali būti valdžia, o valdžia pamatė, kad žmonės yra. Tai labai svarbūs dalykai. Pamažu situacija keičiasi. <...> Vyksta reikšmingi procesai. <...> Teisingumas – tai ta jautri vieta, kuri gali pakelti daug ką“, – kalbėjo jis.

R. Ozolas džiaugėsi Seimo AK veikla, nes dar esama ryžtingų žmonių, kurie veikia tikslingai ir sąžiningai.

Mitingo organizatoriai pabrėžė, kad, kaip ir žadėjo, lauks ryžtingų valdžios sprendimų iki kovo 11 dienos, o nesulaukę kovo 17 dieną ragins Lietuvos žmones rinktis jau nebe Simono Daukanto aikštėje, kurią Prezidentė Dalia Grybauskaitė pavertė apsaugos zona, o Nepriklausomybės aikštėje prie Seimo.

Šaltinis: "Balsas.lt"

Komentarai
http://www.balsas.lt/komentarai/584499/ ... i-apacioje

tik tiek
2012-03-01 14:57:36

Kuolys, sakydamas, jog Gailius tuo metu atostogavo, tiesiog ne tą pavardę ištarė. Žurnalistės papildomai paklaustas, kalbėjo apie atostogavusį Giržadą. Jį jis turėjo omeny. Tai, beje, nieko naujo nes ir ankstesniuose savo pasisakymuose šia tema kalbėdavo apie atostogavusį Gailių, o ne Giržadą. Taigi, mieli žurnalistai, būkite atidesni, rašydami tokia jautria tema.

Pikasas
2012-03-01 10:34:00

Kokios bebūtų Seimo Antikorupcinės komisijos išvados, pats tyrimas, jo eiga ir išsprūdusi kukli informacija leidžia teigti, kad tokio produktyvaus operatyvumo iki šiol nebuvo parodžiusi nei viena Seimo komisija ar kokį tyrimą vykdanti teisėsaugos institucija.

Liudininkai pateikę savo teiginius komisijai buvo tokiose aukštose pareigose, kad jų niekaip neįmanoma buvo tarpusavyje izoliuoti, kaip daroma Lukiškėse tyrimo metu.

Tai ką pasirinko L.Kernagio komisija?

Skaitome: "Paprasta žmogiška logika reikalavo nedelsti ir kuo operatyviau pabendrauti su kitais šios istorijos dalyviais, KOL JIE NEGAVO ĮSPĖJIMŲ KAIP TURĖTŲ ELGTIS".

Seime "Snoro" istoriją tiria speciali V.Mazūronio vadovaujama komisija ir Anušausko vadovaujamas NSGK.

V.Mazūronį kiekvieną mielą dieną galėjome matyti televizijų programose, kur jis maivydavosi pakikendamas šia tema, o jokio aiškumo, kad tyrimas komisijoje pozityviai vyksta - žiūrovai neišgirdo.

Anušauskui teko Miliūtės laidoje atmušinėti R.Palaičio ir A.Čapliko grubokus puldinėjimus ir neįsivelti į E.Masiulio populistinius laviravimus. Atrodo, kad NSGK politinę išvadą visuomenei pateiks ir lauks prokuratūros tyrimo rezultatų. Tyrimo, kuris pavėlavo prasidėti net tris mėnesius. Palyginkime tai su tuo, ką atliko Antikorupcinė komisija per vieną savaitę.

Manau, kad toks išskirtinis šios L.Kernagio vadovaujamos komisijos operatyvumas šokiravo liudininkus, kurie "pričiulbėjo" ir tai, dėl ko dabar kai kas gailisi. Žodis kaip žvirblis - išskrido ir gaudyk laukuose... Žodis greičiau kaip bumerangas. Prisimelavai? Komisija paryškino? Tada ir kerta sugrįžęs bumerangas per jautrią vietą. Kam per sėdynę, kam dar kur nors...

Manau, kad šis tyrimas turėjo nustebinti ir visą visuomenę, kuri įprato stebėti, kaip visokie tyrimai vykdomi metų metais, kol galu gale visi jo galai sukišami į pelkyną be aiškaus dugno.

Nemažą kainą visuomenė sumoka už savo abejingumą ar padarytas klaidas. Pradžioje leidžiama prasibrauti į valdžią tiems, su kuriais ne tik į žvalgybą nepatartina eiti, bet ir tūpti šalia... Po to stebima, kaip auga krūvos ant jų nueito kelio. Kai paliepiama išsivalyti - urzgimas ir dantų šiepimas. Tad už mūsų visų sąmoningumo augimą mokame didelę kainą, tačiau be to būtų dar sunkiai krutėti demokratinės ir teisinės šalies, kur teisingumas - aukščiausiai vertinama forma, link. Lėtai, bet judame.

Kai kas bando teigti, kad ir toliau "sėkmingai" grimztame į tą pelkyną. Drįsčiau paprieštarauti.

Būtent tokiose istorijose, kaip V.Pociūno, D.Kedžio, E.Kusaitės, net ir "Snoro" aferiūkštėse mes jau pradedame kaip per miglą įžvelgti tuos "vadybininkus", kurie šias istorijas stumia Lietuvos valstybės neprietelių džiaugsmui. Ne kartą diskutavau, kad būtina visiems susitelkti ir ginti visas Lietuvos valdžios institucijas (prie įvairios valdžios) nuo totalaus jų puolimo. Seimą ir Prezidentą renkame mes patys. Vyriausybės ministrų kabinetas - tų valdžių išdava.

Viskas mūsų rankose.

Kokią sugebėsime turėti valdžią - tokia ji ir bus. Net ir teisėsaugos institucijų "valstybėles - valstybėje" privalome sugebėti kontroliuoti, kad jos vykdytų LR Konstitucijos nuostatas. O kaip kitaip? Turime aukščiausią įstatymą, ES teisės aktus, dargi Dekalogo "Dešimtį įstatymų".

Vykdykime viską ir gyvensime bent jau garbingai. Taip gyvenant tapsime ir turtingi - ir kūnu, ir siela ir visu kuo kitu... Tik taip būtų harmoningai. Vieninteliai esame Žemėje pasivadinę "homo sapiens". Išnaudokime tokias išskirtines protavimo galimybes.

Kas, kaip ir kam pradangino 1,2 milijardo litų?
2012-03-01 12:53:01

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas „Veidui“ aiškino, kad iš 3,4 milijardo Lt dingusiu paskelbto turto realiai išnyko 1,2 milijardo Lt vertės vertybinių popierių ir 577 mln. Lt banko indėlių kituose bankuose.

Lietuvos bankas tvirtina, jog daugiau kaip milijardo vertės „Snoro“ valdyti vertybiniai popieriai buvo pervesti iš Lietuvos į užsienį.

Manoma - į privačių asmenų sąskaitas.

Šis trūkumas buvo nurodytas kaip priežastis, dėl kurios bankas buvo nacionalizuotas.

V. Vasiliauskas atsisakė nurodyti, kada bankas neteko vertybinių popierių kontrolės, nes tai yra ikiteisminio tyrimo objektas.

R. Šarkinas vertybinių popierių išvežimo nepastebėjo.

Kam juo vežt, tuos popierius, šiais virtualiais laikais?

Vertybinių popierių atsiskaitymo sistema skirta vertybinių popierių pervedimams vykdyti. Sistemos operatorius – AB Lietuvos centrinis vertybinių popierių depozitoriumas. 2004 m. vasario 12 d. Lietuvos banko valdybos nutarimu, sistema įregistruota Lietuvos banke.

Mokestinių pervedimų atveju svarbu užtikrinti, kad būtų taikomas vienalaikis vertybinių popierių ir lėšų pervedimo principas (DvP – delivery versus payment). Šis principas reiškia, kad vertybiniai popieriai pervedami tada, kai pervedamos lėšos. Tai padeda išvengti situacijos, kai viena sandorio šalis perves vertybinius popierius arba lėšas, tačiau iš kitos sandorio šalies negaus lėšų arba vertybinių popierių.

LCVPD sistema šį principą taiko visiems mokestiniams vertybinių popierių pervedimams. Pirmiausia vertybiniai popieriai blokuojami LCVPD vertybinių popierių sąskaitose. Tada vertybinių popierių atsiskaitymo sistema pateikia į atitinkamą mokėjimo sistemą nurodymą pervesti lėšas tarp dalyvių sąskaitų. Gavus patvirtinimą apie pervestas lėšas, vertybinių popierių atsiskaitymo sistema perveda vertybinius popierius.

Tai kaip tie 1,2 milijardo Lt vertės vertybinių popierių pradingo?

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Seimo Antikorupcijos komisijos pirminės išvados (Balsas.

Parašytas: 02 Kov 2012 18:12

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

Balsas.lt skelbia galutinių AK išvadų dokumentą

http://www.balsas.lt/News/print/584764

http://www.balsas.lt/naujiena/584764/ba ... -dokumenta

2012.03.02 13:00

Seimo Antikorupcijos komisija (AK) penktadienį patvirtino išvadas dėl Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) vadovų atleidimo teisėtumo. Balsas.lt skelbia šį dokumentą.

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO ANTIKORUPCIJOS KOMISIJA

IŠVADA

DĖL VALSTYBĖS POLITIKŲ IR PAREIGŪNŲ VEIKSMŲ BEI SPRENDIMŲ NAGRINĖJANT FINANSINIŲ NUSIKALTIMŲ TYRIMO TARNYBOS VADOVŲ V.GAILIAUS IR V.GIRŽADO ATLEIDIMO IŠ PAREIGŲ APLINKYBIŲ

2012 m. kovo 2 d.

Vilnius

Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcijos komisija (toliau – Komisija), atlikusi parlamentinį tyrimą dėl Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – FNTT) vadovų Vitalijaus Gailiaus ir Vytauto Giržado atleidimo iš pareigų aplinkybių, 2012 m. vasario 22 d., vasario 23d., vasario 28d., vasario 29 d. dienomis savo posėdžiuose išklausė Vidaus reikalų ministrą (toliau – VRM) Romualdą Palaitį, buvusį FNTT vadovą Vitalijų Gailių ir jo pavaduotoją Vytautą Giržadą, Lietuvos Respublikos Valstybės saugumo departamento (toliau – VSD) direktorių Gediminą Griną ir jo pavaduotoją Romualdą Vaišnorą, Lietuvos banko vadovą Vitą Vasiliauską, Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos (toliau – AOTD) direktorių Juozą Kačergių ir kitus atstovus, Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą Darių Valį, Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotoją Darių Raulušaitį, Lietuvos Respublikos Ministrą Pirmininką Andrių Kubilių, Lietuvos Respublikos prezidentės patarėją Joną Markevičių, kitus Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros atstovus, buvusį Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotoją Andrių Neverą, „Lietuvos Ryto“ dienraščio vyr. redaktorių Gedvydą Vainauską, poligrafo naudojimo specialistus Vytautas Saldžiūną ir Kristiną Vanagaitę ir susipažinusi su Komisijai pateikta medžiaga, k o n s t a t a v o:

DĖL BUVUSIŲ FNTT VADOVŲ VEIKLOS IR ATLEIDIMO IŠ PAREIGŲ

Buvę kriminalinės policijos biuro darbuotojai, vėliau FNTT vadovai V.Gailius ir V.Giržadas per savo tarnybą išaiškino itin reikšmingų valstybei nusikaltimų ir jų reputacija nekėlė abejonių, jų pačių veikla ir jų vadovaujamos institucijos buvo vertinamos labai gerai. Visi komisijai liudiję pareigūnai pabrėžė jų aukštą kvalifikaciją ir autoritetą tarp įvairių institucijų kolegų. Jų vadovaujamos FNTT gerą darbą yra pažymėjęs ir VRM ministras R.Palaitis.

Atleisti FNTT vadovai V.Gailius ir V.Giržadas savo kompetencijos ribose jau prieš keletą metų stebėjo sudėtingą „Snoro“ banko būklę, o nuo šių metų birželio mėnesio šiuo klausimu ypač tampriai bendradarbiavo su Lietuvos banko valdyba ir kitomis institucijomis, todėl norėdami neteisėtai paskleisti šią informaciją galėjo padaryti žymiai anksčiau, nei lapkričio 15 dieną dienraštyje „Lietuvos rytas“ pasirodęs straipsnis.

Komisija neišgirdo jokių motyvų, kodėl būtent šiems pareigūnams buvo aktualu paskleisti informaciją apie galimą banko „Snoro“ nacionalizavimą.

Pagal Poligrafo naudojimo įstatymo 10 straipsnį poligrafo tyrimo išvada yra naudojama kaip papildoma informacija, apibūdinanti tiriamą asmenį ir jo aplinką. Nors VRM ministras R.Palaitis ir viceministras M.Ladiga viešoje erdvėje teigė, kad iš VSD yra gavę ir kitų duomenų, leidžiančių daryti prielaidas, kad informaciją neteisėtai paskleidė FNTT vadovai, tačiau tai paneigė VSD direktorius G.Grina. Taigi, poligrafo tyrimo išvada buvo panaudota ne kaip papildoma, o kaip vienintelė informacija FNTT vadovų atleidimui.

FNTT vadovo V.Gailiaus tyrimo poligrafu išvados vienu atveju buvo neigiamos, kitu teigiamos, tad nesuprantama, kodėl ministras R.Palaitis nutarė vadovautis būtent neigiama išvada. Ministro teiginys, kad antroji teigiama išvada nepanaikina pirmosios nėra logiška ir prieštarauja Poligrafo naudojimo įstatymo 9 straipsnio nuostatai, suteikiančiai galimybę subjektui prašyti pakartotinio tyrimo, kas reiškia galimybę pakeisti poligrafo parodymus.

V.Gailiui leidimą dirbti su slapta medžiaga ministras panaikino ne iškart užbaigus tyrimus poligrafu, o tik po to, kai V.Gailius atsisakė teikti savo pavaduotoją V.Giržadą atleidimui iš užimamų pareigų. Darytina išvada, kad V.Gailius galimai buvo nubaustas ne už poligrafo tyrimo rezultatus, o už nepaklusimą.

Komisijos nuomone, V.Gailiui ir V.Giržadui tyrimas poligrafu buvo taikomas pažeidžiant Poligrafo naudojimo įstatymą, nes iki tyrimo poligrafu nebuvo pateiktas pagrindas manyti, kad jie nuslėpė ar pateikė melagingus duomenis, pareigūnai nebuvo supažindinti su jokiu tarnybiniu, vidiniu ar ikiteisminiu tyrimu, kaip nurodo įstatymas. Nei V.Gailius, nei V.Giržadas, nei Komisija nebuvo supažindinta su VRM prašymu (Komisijai pavyko išsiaiškinti, tik kad VSD prašymu buvo VRM sutikimas) atlikti minėtų asmenų patikrinimą poligrafu, kas būtina pagal Poligrafo naudojimo įstatymą.

FNTT vadovo pavaduotojo V.Giržado teigimu jis nei iki teisės dirbti su slapta informacija netekimo, nei iki šiol nėra nustatyta tvarka supažindintas su AOTD tyrimo poligrafu išvada.

Komisijai nepateikti argumentai, kuriais vadovaujantis aukščiausią profesinį lygį ir nepriekaištingą reputaciją savo darbe pademonstravusiems pareigūnams V.Gailiui ir V.Giržadui leidimas dirbti su įslaptinta informacija be jokio tarnybinio patikrinimo panaikintas 2012-02-14 dieną pagal Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 17 punktą, kuris teigia, kad „asmens patikimumo pažymėjimas asmeniui neišduodamas, jeigu asmuo piktnaudžiauja alkoholiu, vartoja narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas arba nustatomos kitos asmeninės ir dalykinės savybės, dėl kurių jis netinka darbui su įslaptinta informacija“.

Vertinant visą Komisijos atlikto tyrimo metu surinktą informaciją, pažymėtina, kad poligrafo duomenys negalėjo būti objektyvios išvados pagrindu ir dėl to, kad tyrimai poligrafu buvo atliekami neobjektyviai, t.y. tiriamiesiems užduodami klausimai skyrėsi savo turiniu ir apimtimi.

NUSPRĘSTA:

Komisijai nebuvo pateikti jokie objektyvūs argumentai ir motyvai, pagrindžiantys leidimo dirbti su slapta informacija FNTT vadovams V.Gailiui ir V.Giržadui panaikinimo pagrįstumą, tikslingumą bei pakankamas juridinis pagrindas, kuriuo vadovaudamasis VRM ministras panaikino šiuos leidimus. Komisijos neįtikino VRM ministro argumentai, kodėl reikėjo skubėti atleisti, jo paties teigimu, gerai dirbančios svarbios institucijos vadovus nustatyta tvarka neatlikus tarnybinio tyrimo ir nesulaukiant ikiteisminio tyrimo prokuratūroje išvadų.

Atsižvelgdama į aukščiau išdėstytus argumentus, Komisija mano, kad buvę FNTT vadovai turėtų būti įstatymo nustatyta tvarka grąžinti į darbą, o paskelbtas konkursas į FNTT vadovų pareigoms užimti – atšauktas.

DĖL VIDAUS REIKALŲ MINISTRO R. PALAIČIO

Komisija turi medžiagos, kad VRM ministras galimai priekaištavo (darė pastabas) tuometiniam FNTT vadovui V.Gailiui už atliktą tyrimą, susijusį su ministro bendrapartiečiais, todėl darytina išvada, kad ministras galėjo būti suinteresuotas atleisti FNTT vadovus iš užimamų pareigų už jų atliktus ar atliekamus tyrimus. Komisija šį klausimą prašo ištirti Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybą.

Ministras, vien pagal poligrafo tyrimų rezultatus panaikinęs FNTT vadovams leidimą dirbti su slapta informacija, neatsižvelgė į Poligrafo įstatymo 10 straipsnio nuostatą, kad poligrafo tyrimo išvada yra naudojama ne kaip pagrindinė, o kaip papildoma informacija, apibūdinanti tiriamą asmenį ir jo aplinką.

VRM ministras, atleisdamas FNTT pareigūnus be tarnybinio tyrimo ir be teismo sprendimo viešai juos kaltindamas padarius nusikaltimą (melavus ir neteisėtai paskleidus informaciją) galimai pažeidė Konstitucijos 31 straipsnio nuostatą dėl su asmens nekaltumo prezumpcijos.

VRM ministras R.Palaitis, viešai atskleisdamas tyrimo poligrafu V.Gailiaus ir V.Giržado rezultatus galimai pažeidė Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 22 punktą.

Ministras R.Palaitis tiek viešoje erdvėje, tiek Komisijoje pateikė klaidingą ir niekuo nepagrįstą teiginį, neva dėl informacijos nutekinimo „išplaukė“ iš Lietuvos milijardas litų. Ministro R.Palaičio pateikta patirtų nuostolių suma yra žymiai didesnė nei Lietuvos banko pirmininko V.Vasiliausko pateikti skaičiai apie atsiimtas pinigines sumas iš AB banko „Snoras“ po dienraščio „Lietuvos rytas“ 2011 m. lapkričio 15 d. publikacijos.

Ir kiti VRM ministro parodymai Komisijoje buvo prieštaringi, ne kartą buvo keičiami, nesutapo su kitų institucijų atstovų ar liudytojų parodymais, iš ko darytina išvada, kad ministras ne kartą sakė netiesą komisijai.

NUSPRĘSTA:

Komisija, atsižvelgdama į tai, kad iki šiol buvusių nepriekaištingos reputacijos ir gerai dirbančių FNTT vadovų skubotas atleidimas nėra teisiškai pagrįstas, kad VRM ministras galėjo turėti tam asmeninių – partinių priežasčių, nesusijusių su nurodomais atleidimo motyvais, kad tokie ministro veiksmai sukėlė didelį neigiamą rezonansą visuomenėje ir padarė moralinę žalą valstybei bei jos teisėsaugos institucijoms, kad ministras be išsamaus tyrimo ir teismo viešai kaltindamas atleistus pareigūnus galimai pažeidė Konstituciją, Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymą, kad liudydamas Komisijai nebuvo nuoširdus, mano, kad ministro R.Palaičio elgesys yra nesuderinamas su nepriekaištingos reputacijos ir bešališkumo principais.

Komisija prašo Ministrą Pirmininką ir Lietuvos Respublikos Prezidentę atsižvelgti į Seimo Antikorupcijos komisijos tyrimo išvadas ir remiantis LR Konstitucijos 92 ir 96 straipsniais atleisti R.Palaitį iš užimamų pareigų.

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS GENERALINĖS PROKURATŪROS

Komisija buvo informuota, kad Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojas D.Raulušaitis paprašė Lietuvos banko pateikti Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai medžiagą dėl AB banko „Snoras“ neįslaptinant jos Valstybės tarnybos paslapčių įstatymo numatyta tvarka, motyvuodamas, kad tokiu būdu bus lengviau pradėti procesinius veiksmus.

D.Raulušaitis Komisijoje pripažino, kad kviesdamas Lietuvos banko vadovą V.Vasiliauską į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą dėl AB banko „Snoras“ klausimų, neužtikrino būtinų konfidencialumo priemonių. Komisijos nuomone, Lietuvos banko vadovas V.Vasiliauskas, įvertindamas situaciją taip pat turėjo imtis atitinkamų atsargumo priemonių.

2011 m. lapkričio 14 d. Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje Gen.prokuroro pavaduotojo D.Raulušaičio kabinete vykęs pasitarimas, kurį organizavo D.Raulušaitis dėl AB banko „Snoras“, surengtas neužtikrinant būtino posėdžio slaptumo ir saugumo sąlygų (kabinetas nepritaikytas slaptiems pasitarimams, jo dalyviams leista dalyvauti su mobiliaisiais telefonais), Valstybės tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka pasitarimo metu svarstoma medžiaga nebuvo įvardinta kaip riboto naudojimo ar kitokio slaptumo. Todėl darytina išvada, kad pasitarimo metu svarstyta informacija tretiesiems asmenims galėjo būti atskleista ne pasitarime dalyvavusių pareigūnų, o patekti ir kitais būdais.

2011 m. gruodžio 30 d. Seimo nariui S.Stomai atsiųstame nutarime Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimų departamento prokuroras Antanas Stepučinskas konstatuoja, kad Generalinei prokuratūrai pateikta Lietuvos banko pateikta medžiaga įstatymo nustatyta tvarka nebuvo įslaptinta ir „Lietuvos ryto“ straipsnyje pateiktą informaciją vertinti kaip sudarančią tarnybos paslaptį nėra pagrindo („nustatyta, kad 2011 11 09 Lietuvos bankas Generalinei prokuratūrai įvertinti ir sprendimui priimti pateikė tam tikrą medžiagą, kuri įstatymo numatyta tvarka nebuvo įslaptinta. Įvertinęs pateiktą medžiagą, Generalinės prokuratūros ONKT departamento prokuroras 2011 11 14 pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo banko „Snoras“ didelės vertės turto iššvaistymo, nusikalstamu būdu gautų pinigų bei turto legalizavimo, apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo, piktnaudžiavimo siekiant asmeninės naudos, dokumentų suklastojimo, padariusio didelę žalą. (...) Šį tyrimą 2011 11 15 atlikti generalinio prokuroro pavaduotojas D. Raulušaitis pavedė Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai prie VRM. Nuo 2011 11 09 iki 2011 11 14 prokuratūroje ikiteisminis tyrimas dėl Lietuvos banko pateiktos medžiagos nebuvo atliekamas, o 2011 11 14 iki 2011 11 15 (straipsnio „Lietuvos ryte“ publikavimo data) byloje Nr. 01-2-00094-11 nebuvo priimti jokie proceso sprendimai (pareiškimai teismui, nutarimai ir kt.) ir tyrimo veiksmai.“ (...)„Taigi, dienraščio „Lietuvos rytas“ minėto straipsnio aukščiau cituotus teiginius vertinti ikiteisminio tyrimo duomenimis (kuriems turėtų būti taikomi BPK 117 str. (Ikiteisminio tyrimo duomenų neskelbtinumas) reikalavimai), ar informacija, kuri sudaro tarnybos paslaptį, nėra pagrindo“).

Komisija konstatuoja, kad D.Raulušaitis, žinodamas, kad jo žmonos dėdė Algimantas Budrys yra vienas iš dienraščio „Lietuvos ryto“ grupės vadovų (dienraščio „Lietuvos rytas“ , vyriausiojo redaktoriaus pirmasis pavaduotojas, krepšinio klubo „Lietuvos rytas“ viceprezidentas), ir įvertindamas, kad „Lietuvos rytas“ grupės bendrovės didžioji akcininkė yra „Snoras Media“, turėjo vengti bet kokio galimų interesų konflikto ir kreiptis į Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą dėl savo nusišalinimo AB banko „Snoras“ bylos kuravime. Komisija prašo Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją įvertinti galimą D.Raulušaičio viešųjų ir privačių interesų konfliktą.

Buvęs Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojas A.Nevera Komisijai teigė, kad tą pačią dieną, kai pasirodė dienraščio „Lietuvos rytas“ straipsnis, jis dėl galimo AB banko „Snoras“ iššvaistymo tyrimą atliekančios institucijos (FNTT) gavo informaciją apie prielaidas, kad informaciją galimai „nutekino“ Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojas D.Raulušaitis. Galimas tokio poelgio motyvas – D.Raulušaičio ir jo žmonos glaudus bendravimas su A.Budriu. Atsižvelgiant į klausimo svarbą, A.Nevera nedelsdamas su šia informacija supažindino Lietuvos Respublikos Prezidentės patarėją J.Markevičių, tačiau adekvačios ir įstatymo reikalaujamos reakcijos į tai nebuvo.

Atsižvelgiant į tai, kad FNTT tiriamos bylos iš esmės buvo Baudžiamojo persekiojimo departamento žinioje, byla dėl AB banko „Snoras“ neturėjo atitekti generalinio prokuroro pavaduotojo D.Raulušaičio žiniai. Dėl šios priežasties Komisija prašo Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą pateikti paaiškinimus.

NUSPRĘSTA:

Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojas D.Raulušaitis, įstatymo nustatyta tvarka nepasirūpinęs informacijos apie valstybės institucijų veiksmus saugumo užtikrinimu ir tokiu būdu sudarydamas sąlygas informacijos apie planuojamus valstybės institucijų veiksmus paskleidimui bei neįvertinęs galimo interesų konflikto dėl savo žmonos dėdės D.Budrio įtakos bendrovei „Lietuvos rytas“, galimai pažeidė pareigūno nepriekaištingos reputacijos vardą, todėl Komisija siūlo Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui teikti Lietuvos Respublikos Prezidentei jo atstatydinimą iš pareigų.

Komisija prašo Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl Lietuvos Respublikoje veikiančių komercinių bankų priežiūros efektyvumo ir situacijos bankrutuojančioje akcinėje bendrovėje banke „Snoras“ išsiaiškinimo savo atliekamo tyrimo metu įvertinti galimą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros darbo aplaidumą.

DĖL VALSTYBĖS SAUGUMO DEPARTAMENTO VEIKSMŲ

Komisija negavo jokio raštiško pagrindimo, kokiu teisiniu pagrindu iki (...) VSD atliko tyrimą dėl galimo neteisėto informacijos apie AB banką „Snoras“ atskleidimo, kurio metu galimai buvo vykdomi operatyviniai veiksmai (FNTT pareigūnų teigimu V.Gailius ir V.Giržadas jautėsi sekami, galimai buvo klausomasi jų telefoninių pokalbių), tyrimai poligrafu, kai 2011 m. gruodžio 30 d. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra atsakyme Seimo nariui S.Stomai rašo, kad atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimo nusikalstamo informacijos paskleidimo, motyvuodama, kad „duomenų apie tai, kad minėtame straipsnyje esančią informaciją dienraščiui pateikė valstybės tarnautojai, negauta“, (...), kad „dar iki Lietuvos banko 2011 m. lapkričio 9 d.kreipimosi į Generalinę prokuratūrą, AB bankas „Snoras“ pagrindiniai akcininkai, kiti atsakingi banko asmenys žinojo apie banko inspektavimo eigą ir turėjo realią galimybę prognozuoti būsimus jo rezultatus, pasekmes ir imtis tam tikrų veiksmų“. Tai atsispindi ir Lietuvos banko valdybos pirmininko V. Vasiliausko pasisakyme Lietuvos Respublikos Seime 2011 m. lapkričio 17 d. plenarinio posėdžio metu.

VSD pirmojo patikrinimo poligrafu metu klausimai užduoti prokuratūros pareigūnams ir FNTT pareigūnams iš esmės skyrėsi, dėl ko nebuvo sudaryta galimybė objektyviam tyrimui.

VSD vadovo G.Grinos teiginys, kad iš 2 skirtingų patikrinimų poligrafu rezultatų VSD renkasi neigiamą - „pagal kaltumo prezumpciją“, prieštarauja Konstitucijos 31 straipsnio nuostatai dėl nekaltumo prezumpcijos ir Poligrafo tyrimo įstatymo 9 straipsnio nuostatai, nes šis straipsnis sudaro galimybę tikrintis poligrafu pakartotinai. Abejotina ir prieštaraujanti LR įstatymams VSD naudojama praktika, kai pareigūnai atleidžiami iš pareigų naudojantis tik poligrafo duomenimis.

NUSPRĘSTA:

Komisija prašo Prezidentės ir Seimo NSGK atsižvelgti į Komisijos išsakytas pastabas, siekiant esmingai tobulinti VSD darbą. Komisija tikisi, kad NSGK atsižvelgs į Antikorupcijos komisijos išsakytas pastabas vertindama metinę VSD ataskaitą.

Komisijos nuomone, yra rimtų prielaidų manyti, kad VSD, tirdama galimą informacijos nutekėjimą, operatyvinius veiksmus atliko be deramo teisinio pagrindo, todėl prašo Seimo operatyvinės veiklos kontrolės komisijos šiuo klausimu pradėti atskirą tyrimą.

DĖL POLIGRAFO TYRĖJO VEIKSMŲ

Pareigūnai, kurie atliko tyrimą poligrafu privalėjo vadovautis tik Poligrafo naudojimo įstatymu ir parinkti klausimus tyrimui be jokios pašalinės įtakos, kas gali įtakoti tyrimo poligrafu rezultatus. Šio tyrimo metu poligrafo tyrimo eiga nebuvo objektyvi, todėl atsakingi darbuotojai taip pat privalo prisiimti atsakomybę.

NUSPRĘSTA:

Prašyti Krašto apsaugos ministerijos ir VSD vadovų atlikti vidinius tarnybinius patikrinimus ir kaltus asmenis atitinkamai įvertinti.

Taip pat Komisija prašo šiuo klausimu atlikti papildomą tyrimą Seimo operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisiją.

DĖL MINISTRO PIRMININKO VEIKSMŲ

28. Atkreiptinas dėmesys, kad Ministrui Pirmininkui A. Kubiliui nebuvo jokios būtinybės kreiptis į VRM ir KAM, prašant pakartotiniame V. Gailiaus poligrafo tyrime nustatyti konkretų informacijos išviešinimo faktą, kadangi V. Gailius ir VRM ministras R. Palaitis kreipėsi dėl pakartotinio tyrimo poligrafu atlikimo bei šis Ministro Pirmininko kreipimasis galėjo įtakoti galutinius tyrimo rezultatus. Ministras pirmininkas prieš rašydamas tokį raštą, privalėjo įvertinti būsimą poveikį pareigūnų, atliekančių poligrafo tyrimą, sprendimams.

NUSPRĘSTA:

Komisija rekomenduoja Ministrui Pirmininkui A.Kubiliui ateityje vengti tokio pobūdžio veiksmų.

DĖL PREZIDENTĖS VEIKSMŲ

29. Remiantis Komisijai liudijusių VRM ministro ir V. Gailiaus viešais teiginiais, Komisija konstatuoja, kad Prezidentės ar jos atstovų duodami konkretūs nurodymai personalijų klausimais Prezidentei tiesiogiai nepavaldžioms institucijoms galimai pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintą valdžių padalijimo principą ir demokratinės valstybės pagrindus.

30. Komisija atkreipia Prezidentės dėmesį, kad jos patarėjas J.Markevičius žiniasklaidai sakė netiesą, teigdamas, kad į Komisijos posėdį atvyko savo iniciatyva, nors iš tiesų buvo kviestas atvykti. Prezidentės patarėjas J.Markevičius peržengė savo kompetencijos ribas nurodinėdamas Seimo Antikorupcijos komisijai, kaip jai derėtų dirbti. Komisija prašo Prezidentės įvertinti kompetenciją viršijusio savo patarėjo elgesį.

NUSPRĘSTA:

Kreiptis į Lietuvos Respublikos Prezidentę pateikiant papildomus klausimus.

DĖL TEISĖS AKTŲ PATAISŲ

31. Komisija, darydama išvadas iš FNTT vadovų atleidimo istorijos ir matydama galimybes sąmoningai ar nesąmoningai piktnaudžiauti poligrafo tyrimais, taip iš esmės pažeidžiant Konstitucijos nuostatą dėl nekaltumo prezumpcijos, siūlo Seimui tobulinti Poligrafo tyrimo įstatymą. Komisija kreipsis į Seimo Valdybą dėl darbo grupės reikalingoms teisės aktų pataisoms parengti sudarymo.

32. Komisija mano, kad būtina peržiūrėti įstatymų bazę nustatant griežtą ir aiškiai reglamentuotą valdžios institucijų bendravimo tvarką, vadovų atsakomybę už ją, siekiant užkirsti kelią galimam neformaliam kišimuisi į savarankiškų institucijų darbą.

33. Komisija kreipiasi į NSGK, prašydama iš esmės peržiūrėti teisės aktus, nustatančius, kas yra valstybės paslaptis ir kas gali ją nustatyti, nes yra aiškių požymių, kad šiuo klausimu VSD ir kitos institucijos piktnaudžiauja, nesuteikdamas visuomenei galimybės susipažinti su svarbia, bet valstybės saugumui žalos nedarančia informacija.

34. Komisija konstatuoja, kad parlamentinės kontrolės mechanizme yra rimta spraga, nes Seimui nepatvirtinus VSD ir Generalinės prokuratūros metinių ataskaitų dėl to nekyla jokių politinių pasekmių, todėl Komisija įsipareigoja artimiausiu metu šią spragą ištaisyti registruodama įstatymų pataisas.

PROTOKOLINIS KOMISIJOS SPRENDIMAS:

PASTABA DĖL LIETUVOS BANKO VALDYBOS PIRMININKO V.VASILIAUSKO.

Aukšti valstybės pareigūnai bendraudami su Seimo nariais ar liudydami komisijose turėtų neperžengti savo kompetencijos ribų ir atsakinėjant į klausimus nenaudoti su klausimais nesusijusių dviprasmiškų frazių, kurios gali būti traktuojamos kaip spaudimas tautos atstovams.

DĖL KLAUSIMŲ PREZIDENTEI.

1. Komisijai buvo pateikta informacija, kad būta Vidaus reikalų ministro konsultacijų su Jumis sprendžiant FNTT vadovų teisės dirbti su slapta informacija atėmimo bei jų atleidimo klausimą, taip pat Jūsų pokalbių su FNTT vadovu V. Gailiumi. Prašytume pateikti informaciją apie minėtus pokalbius.

2. Ar, kaip skelbiama viešai, Jūs vasario mėnesį buvote susitikusi su ponu A. Medalinsku ir kalbėjot su juo apie FNTT vadovų atleidimą ir ar V.Gailiaus netinkamumą užimti FNTT vadovo pareigas grindėte ir tuo, kad jis „nėra pasistatęs nuosavo namo“?

3. Ar Jums buvo pateikta Jonui Markevičiui A.Neveros 2011 m. lapkričio 16 d. perduota informacija, susijusi su D.Raulušaičiu, dėl galimo informacijos nutekinimo?

4. Paaiškinkite Komisijai, ką reiškia viešai žiniasklaidai išsakyti Jūsų žodžiai „<...>ministras čia ne prie ko<...>“ paaiškinant klausimus apie FNTT vadovų atleidimo aplinkybes. Ar šia fraze norėta pasakyti, kad ministras R.Palaitis tik vykdė Jūsų nurodymą?

5. Ar Jums buvo žinomi viešai nedeklaruoti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojo D.Raulušaičio žmonos giminystės ryšiai su informaciją apie galimą AB banko „Snoras“ bankrotą paviešinusio dienraščio „Lietuvos rytas“ vyr. redaktoriaus pavaduotoju A.Budriu?

6. Ar Jums yra žinoma faktų, kad FNTT nevykdė tyrimų, susijusių su politinių partijų rėmėjais, atsižvelgdami į politikų nurodymus ar prašymus?

Šaltinis: "Balsas.lt"

Komentarai
http://www.balsas.lt/komentarai/584764/ ... i-apacioje

Pavardes
2012-03-02 16:13:33

Dar kartą prisiminkim, kas komisijoje balsavo už Tiesą ir Skaidrumą:

Ligitas KERNAGIS (Krikščionių frakcija), Agnė BILOTAITĖ, Naglis PUTEIKIS, Aurelija STANCIKIENĖ, Rimantas Jonas DAGYS, Jurgis RAZMA ir Pranas ŽEIMYS (TS-LKD frakcija), Saulius BUCEVIČIUS (Darbo partijos frakcija) ir Žilvinas ŠILGALIS (Mišri frakcija).

---------------------------------------------------------------------

Taip pat skaitykite:

AK išvados – smūgis prezidentei ir vidaus reikalų ministrui
http://www.balsas.lt/naujiena/584760/ak ... dyta-12-59

Komentarai
http://www.balsas.lt/komentarai/584760/ ... i-apacioje

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Seimo Antikorupcijos komisijos išvados (Balsas.lt)

Parašytas: 02 Kov 2012 18:22

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

L.Kernagis. Ką reiškia ginti viešąjį interesą?

http://www.delfi.lt/news/ringas/politic ... d=56203367

Ligitas Kernagis, Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas
2012 m. kovo 2 d. 14:15

Pastarosios pora savaičių Seimo Antikorupcijos komisijai buvo nelengvos, o kai kuriems komisijos nariams jos tapo tikru išbandymu. Man, kaip komisijos pirmininkui, FNTT vadovų atleidimo iš pareigų aplinkybių tyrimo byla buvo pirmoji tokio masto ir netikėtai sulaukusi didelio atgarsio visuomenėje.

Tačiau nenoriu pasakoti tyrimo detalių, kurias labai išsamiai, stebėtinai visapusiškai ir įžvalgiai atskleidė žiniasklaida, ir kurios, tikiuosi, kalbės pačios už save išslaptinus riboto naudojimo grifais paženklintus posėdžių protokolus ir Komisijos gautus dokumentus. Nuvilsiu ir tuos, kurie šiame mano viešame pareiškime ieškos sensacijos – aštrių žiniasklaidos komentarų išlepintos šiandienos auditorijos turbūt jau niekas negali nustebinti.

Komisijos laikysena nuo bylos nagrinėjimo pradžios, mano subjektyvia nuomone, buvo stebėtinai vieninga ir nešališka. Tai paskatino mane dėti visas pastangas, kad nenuvilčiau tiek kolegų, tiek ir visuomenės, atidžiai sekusios tyrimo eigą. Tiesą sakant, atsibodo stebėti įvairių komisijų, komitetų ir tarnybų neįgalumą, ir norėjosi pamėginti išties panaudoti Antikorupcijos komisijos, kaip pakankamai galingo demokratijos instrumento, galią pagal tiesioginę jo paskirtį – nevilkinant laiko, nekuriant ir „nestumdant“ popierių tarp institucijų ir žinybų, nedaugžodžiaujant prieš žiniasklaidą – taip, kaip pats visada norėjau, kad būtų dirbama valdžios institucijose.

Ar tai buvo lengva? Ne, tai anaiptol nebuvo nei lengva, nei malonu. Pradedant Komisijos kviestų asmenų reakcijomis tiek į patį iškvietimo faktą, tiek į pateiktus klausimus, pareigūnų bandymais paklaidinti Komisijos narius teisės principų ir aktų labirintuose, daryti spaudimą užuominomis ar net beveik atvirais grasinimais, žiniasklaidos vertinimais ir baigiant visuomenės komentarais po teminiais straipsniais, Seimo nariams teko išties sunkus atsakomybės išbandymas.

Išbandymas, kurį pirmąją tyrimo savaitę, sakyčiau, vieningai atlaikėme.

Vėliau prasidėjo partijų politiniai žaidimai, mėginimai prisidengti visuomenėje populiarios Prezidentės autoritetu, vieši pareiškimai, sėjantys nepasitikėjimą Komisijos kompetencija, Komisijos narių tąsymas ir mėginimai sugriauti kvorumą, matyt, siekiant išsaugoti ar apsaugoti atskirų pareigūnų mundurus.

Įtampa pasiekė kulminaciją prasidėjus išvadų formulavimui ir jų svarstymui. Tai atsispindėjo ir žiniasklaidoje, kurioje pasirodė įdomiausių interpretacijų ir versijų, kokiu tikslu apskritai vykdomas tyrimas. Sąmokslo teorijų kūrėjai Komisiją apkaltino siekiu diskredituoti konkurencinės partijos ministrą ar net nuversti Prezidentę, o kai kurie apžvalgininkai Antikorupcijos komisiją netgi vertino kaip įrankį konservatoriams aiškintis su liberalcentristais parlamentiniu būdu. Drįstu teigti, kad ir vieni, ir kiti klydo arba sąmoningai siekė suklaidinti visuomenę.

Be poros radikalių pavienių Komisijos narių pareiškimų žiniasklaidai, kolegų tarpe nebūta didesnių nesutarimų, o tai, kad kiekvienas priėmė sprendimus, vadovaudamasis savo sąžine ir protu, manau, yra normalaus demokratiško sprendimų priėmimo liudijimas. Kita vertus, Komisijai garbės nedarė tie nariai, kurie be pateisinamų priežasčių paliko posėdžių salę, tuo pamindami savo pareigą ir išduodami savo rinkėjų pasitikėjimą. Manau, jų elgesį turėtų įvertinti Seimo etikos ir procedūrų komisija.

Sunku pasakyti, ar išvargintas žiniasklaidos dėmesio, ar paakintas savo partijos lyderio, vienas pagrindinių „atsakovų“ byloje Vidaus reikalų ministras R. Palaitis, kaip rožančių pastarąsias dvi savaites kalbėjęs, kad „veikė Lietuvos žmonių labui ir viską darė griežtai pagal Lietuvos Respublikos įstatymus“, ketvirtadienio vakarą, duodamas interviu televizijai, netikėtai pratrūko: „ne kažkokios komisijos reikalas yra vykdyti teisingumą“.

Savaime peršasi klausimas: o kas ir kokiu būdu turi vykdyti tyrimą, kad teisingumas pagaliau būtų vykdomas ir kas realiai gali vykdyti teisingumą, kai kyla nesutarimai tarp aukščiausio rango pareigūnų ir specialiųjų tarnybų? Kai teisingumo vardan dirbančios struktūros, dėl savo pačių neveiklumo, įgaliojimų viršijimo ar neskaidrumo precedentų praranda visuomenės pasitikėjimą? Ar visuomenė turėtų remtis vienos iš valdančiųjų partijų deleguoto ministro, ar kolegialia jos pačios deleguotų atstovų Seime pozicija?

Manau, kad kaip tik todėl, kad ilgą laiką Lietuvoje buvo vadovaujamasi pavienių žmonių, pavienių partijų ar jų sukurtų struktūrų diktuojamais sprendimais, Lietuva šiandien yra paversta slaptų susitarimų ir neskaidrių sandorių šalimi, specialiosios tarnybos turi neproporcingai didelę įtaką visuomenės politiniam gyvenimui, o jų atskaitomybė yra labai ribota.

Ir pastaroji FNTT pareigūnų atleidimo aplinkybių byla sulaukė išskirtinio visuomenės dėmėsio ne todėl, kad kažkam būtų asmeniškai labai pagailę atleistųjų pareigūnų ar neįtikęs tokio svorio sprendimą skubotai priėmęs ministras. Analogiškų atleidimų, remiantis menamom, sukurptom ar labiau realiom pažymom, jau yra buvę, ir jos iš postų išvertė pakankamai aukštai sėdėjusius asmenis.

Manau, pastarasis atvejis tiesiog tapo tuo lašu, kuris perpildė visuomenės kantrybės, tolerancijos ir net galbūt baimės taurę. Tikiuosi, kad šis Seimo Antikorupcijos komisijos tyrimas padės išjudinti visuomenę iš apatijos ir padės jai atsikratyti abejingumo, prietarų ir nepasitikėjimo kupros – mes išties galime dirbti greitai, efektyviai ir produktyviai. Tiesiog kartais trūksta viešumo, aiškios visuomenės pozicijos ir supratimo. Tikiuosi, dauguma žmonių supranta, kad be žiniasklaidos dėmesio ir didelio visuomenės palaikymo, šis tyrimas galėjo atgulti užmarštin drauge su kitomis pradėtomis, tačiau niekuo nesibaigusiomis bylomis. Nuo to lygiai taip priklausys ir tolesni Komisijos išvadose paminėtų pareigūnų veiksmai ir sprendimai.

Baigdamas noriu dar kartą padėkoti Antikorupcijos komisijos kolegoms už pasiaukojantį darbą ir palinkėti visų Lietuvos institucijų ir žinybų darbuotojams, nepaisant neretai neadekvataus atlygio už jų triūsą ir sudėtingas darbo sąlygas, susitelkti darbui vardan svarbiausio – šviesesnės mūsų pačių (visuomenės) kasdienybės. Taip pat dėkoju už visus palaikymo skambučius ir žinutes – jie padėjo nepalūžti kritiniais momentais. Visiems didelis ačiū.

Komentarai
http://www.delfi.lt/news/ringas/politic ... &com=1&s=1

Žygeivis,
2012 03 02 17:26

Išvada akivaizdi - mums tiesiog gyvybiškai būtina keisti visą valdantįjį Lietuvos "elitą" žmonėmis, kurie realiais darbais įrodo, kad jie "turi kiaušinius" ir jiems svarbiausia yra ne partinė priklausomybė ar verslo bei giminystės ryšiai, o Tiesa, Sąžiningumas ir Lietuvybės puoselėjimas - Lietuvių Kalba, Lietuvių Tauta ir Laisva Lietuvos Valstybė.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Puslapis 1 iš 1

[ 4 pranešimai(ų) ]

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 2 svečių

Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Pereiti į: