Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė) • Temos rodymas

Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas

Pagrindinis diskusijų puslapis » **Diskusijos - Politinė, ekonominė, kultūrinė, etninė, religinė padėtis Lietuvoje ir pasaulyje » Dabartinė politinė, ekonominė, kultūrinė, etninė, religinė padėtis Lietuvoje

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Stasys Buškevičius. Diagnozė: depresija

Puslapis 1 iš 1

[ 4 pranešimai(ų) ]

Spausdinti

Ankstesnė tema | Kita tema

Autorius

Žinutė

Žygeivis

Pranešimo tema: Stasys Buškevičius. Diagnozė: depresija

Parašytas: 27 Rgp 2011 01:43

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27140
Miestas: Ignalina

Diagnozė: depresija

http://www.patriotai.lt/straipsnis/2011 ... -depresija

2011-08-23 21:04

Stasys Buškevičius

Pafantazuokime, kas būtų, jeigu į gydytojo psichoterapeuto kabinetą užsuktų ne konkretus asmuo, o personifikuota lietuvių tauta ir atvirai išpasakotų savo visas bėdas bei negalavimus. Kokios ligos simptomus pamatytų specialisto akis ir kokią galimą diagnozę nustatytų gydytojas?

Pirmasis simptomas – APATIJA. Dar visai neseniai lietuvių tauta nedvejodama stojo į bekompromisę kovą su, pasak buvusio JAV prezidento R. Reigano, blogio imperija. Aktyvi disidentų veikla, masiniai mitingai prieš raudonąjį okupantą, Baltijos kelias, televizijos bokšto ir AT rūmų gynimas, tarnybos sovietinėje armijoje boikotas ir kiti įvykiai parodė, kokia valinga ir ryžtinga gali būti lietuvių tauta, kaip drąsiai ji siekia tikslo, kovodama už savo prigimtinę teisę būti laisvai. Tačiau, tikslą įgyvendinus, entuziazmas ėmė blėsti, iš lėto išgaravo lietuvių ir ryžtas būti patiems savo likimo šeimininkais.

Atrodo, kad lietuvių širdis vis labiau griaužia abejingumo ir nuolankaus susitaikymo su likimu kirminas, šiuolaikiniai Lietuvos gyventojai nemato prasmės, o gal tiesiog neranda jėgų ir noro kovoti su visuomenėje kerojančiomis ydomis: agresija, politine korupcija, biurokratų savivale, savanaudiškumu ir t.t. Vietoj to, kad aktyviai priešintųsi blogiui, tūlas lietuvis abejingai moja ranka, išlieja savo apmaudą draugams aludėje, o vėliau susikrauna lagaminus ir pasakęs „pasikarkit jūs visi“ , išvyksta į tolimas šalis laimės ieškoti.

Likusioji Lietuvoje tautiečių dalis dar abejingiau stebi neigiamus reiškinius ir toleruoja visuomenės blogybes. Apatiškai stebimi akivaizdūs lietuvių teisių suvaržymai, lietuvių šmeižtas, nereaguojama į menkinančius mūsų tautą pareiškimus.

Štai Lenkijos URM išleido brošiūrą, šmeižikiškai įvardijančią lietuvius kaip Vilniaus okupantus – valdžia bejėgiškai kažką veblena, tauta abejingai snaudžia. Europarlamentaras Valdemaras Tomaševskis nesiliauja skųsti ir žeminti Lietuvą – tauta tyli. Nedraugiškos užsienio valstybės ir kai kurie lietuviški politikos veikėjai dergia ir puola patriotinį jaunimą, kuris siekia puoselėti lietuvybę ir baltišką kultūrą – Lietuvos žmonės jų negina. Pavyzdžių yra galybė ir visi jie siunčia nieko gero nežadančius signalus apie lietuvius užvaldžiusią apatiją ir bejėgiškumo būseną.

Antrasis simptomas – BLOGA NUOTAIKA. Panašu, kad gyvenimu besidžiaugiantį lietuvį taip pat „lengva“ aptikti kaip ir gyvybę
Marse: visi įtaria, kad ji yra, tik surasti dar niekam nepavyko. Susitikę seni pažįstami dažniausiai skundžiasi sunkiomis gyvenimo sąlygomis, draugų kompanijose neretai keiksnojama neprotinga (žinoma, daugeliu atveju ji išties yra tokia) valdžios politika, kaimynai nepraleidžia blogu žodžiu paminėti juos gydančių gydytojų, prekybininkų iš kurių perka duoną kasdieninę, kiemą tvarkančio kiemsargio, valdinininkų, bendradarbiai apkalba ir apjuodina bendradarbius (kurių tuo tarpu nėra su jais), iškeikia viršininkus ir taip toliau ir panašiai. Žiniasklaida taip pat trykšta blogomis žiniomis, kurias lietuviai su malonumu „ryja“, vėliau atpasakoja ir iš naujo viskuo piktinasi.

Trečiasis simptomas – ENERGIJOS STOKA. Visais laikais studentija Lietuvoje buvo pažangą ir socialinius pokyčius lėmęs veiksnys. Studentų draugijos slapta ir atvirai kovojo prieš carizmą, studentų draugijos puoselėjo lietuvybę, ypač aktyviai politiniame ir visuomeniniame gyvenime studentija reiškėsi tarpukariu. Didžiulį įnašą gimnazistai ir studentai įnešė ir į Birželio 23 – iosios sukilimą bei vėlesnes laisvės kovas. Tarybiniais metais pažangūs studentai žodžiu ir veiksmais protestavo prieš laisvę varžiusią santvarką. Daugelis nepabijojo net režimo taikytų sankcijų, rizikavo savo karjeromis vardan to, ką jie laikė teisinga.

Susidaro įspūdis, kad šiuolaikinis studentas yra kitoks: kur kas mažiau vertybinės orientacijos, daugiau karjerizmo, norai ir siekiai apsiriboja geru atlyginimu ir sočiu gyvenimu. Konformizmas daugumos studentų tarpe yra norma. Nemaža dalis moksleivių dar normaliai nepažinę gyvenimo Lietuvoje, jau sieja savo ateitį tik su užsieniu. Atrodo, kad studentų veržlumas yra skirtas tik asmeniniams poreikiams tenkinti, o ne siekti visuomeninių, socialinių bei politinių pokyčių Lietuvoje.

Ketvirtasis simptomas – INTERESŲ RATO SUSIAURĖJIMAS. Didžiausias šiandieninės Lietuvos valdžios rūpestis – prisikimšti savas kišenes ir nesupykdyti aukščiau sėdinčių ponų. Tai gali būti ES institucijos, tarptautinės organizacijos, kitų šalių vadovai ir pan. Didžiausias eilinio lietuvio rūpestis – daug užsidirbti, nesumokėti mokesčių ir nesupykdyti savo valdžios. Kaip gyvens tauta, kokia jos ateitis, ką padaryti, kad Lietuva stiprėtų ir klestėtų, nerūpi, deja, niekam. Nei tautai, nei valdžiai. Šia prasme tauta ir valdžia randa puikių sąlyčio taškų.

Penktasis simptomas – MINTYS APIE SAVIŽUDYBĘ. Tautiečiai masiškai emigruoja. Vis dažniau sudaromas santuokos su skirtingos kultūros atstovais. Lietuviai kopijuoja vakarietišką pop kultūrą, etninė kultūra praranda savo reikšmę. Valdžia abejingai stebi išvykstančius. Grįžti arba neišvykti sąlygų nekuria. Šeimose tautiškumas neugdomas. Mokyklose juolab. Ar tai nepanašu į Tautos savižudybę?

Jeigu psichoterapeutas nėra šarlatanas, jis neabejotinai diagnozuotų depresiją. Juolab, kad ši būsena trunka jau ilgą laiką ir nėra požymių, kad kas nors keistųsi. Lietuvių tauta yra ant išnykimo slenksčio, tik šįkart jai grasina ne išorės priešai, o klastinga dvasios liga, kuri žlugdo tautos veržlumą, norą gyventi ir tobulėti, o svarbiausia – atima viltį. Ši liga jau beveik pakirto lietuvių
gyvybingumą ir kuo toliau, tuo bus sunkiau išlikti lietuviu sparčiai globalėjančiame pasaulyje.

Ar įmanoma išvaduoti iš depresijos gniaužtų? Universalių (ir paprastų) receptų, žinoma, nėra, tačiau gal šioje situacijoje pravers mūsų senolių patirtis? Seniau retas kuris sirgdavo šia nūdien „populiaria“ liga, nes nuo jos gelbėjosi sunkiu darbu ir nuoširdžiu tikėjimu.

Komentarai
http://www.patriotai.lt/straipsnis/2011 ... -depresija

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Katastrofijus

Pranešimo tema:

Parašytas: 31 Rgp 2011 00:01

Užsiregistravo: 19 Lap 2010 18:26
Pranešimai: 357

Jau jam tai patylėti. Pakankamai mito iš biudžeto. Jei nieko negalėjo pakeist, kodėl nesusidegino? Sąjūdžio laikais kartu mitingavom. Galvojau - pateks į "valdžią", bus patriotas. O tapo elitiku, kaip ir kiti. Pasižymėjo tik krosų lakstymu palei Nerį.

Laidoje "Pergalės kaina" kalbėjo apie Vengrijos sukilimą ir tariamą tautų psichologinę būseną. Paminėjo įdomų faktą - TSRS kariams prieš įžengiant į Vengriją 1956 m. rodė dokumentinius filmus apie žiauriai sumaitotus nužudytus komunistus. Ir tie kadrai buvo tikri.

"Pergalės kaina" pakomentavo: Kiekvienoje tautoje giliai yra paslėpta senovinė pasąmonė. Ir esant katalizatoriams, ji gali pasireikšti. Pas, atrodė, žemdirbių-piemenų tautą vengrus staiga atgimė stepių klajoklių barbarų, kai jie siaubė Europą, dvasia.

Panašų fenomeną aprašo M.Daimondas "Žydai, Dievas ir istorija" (tai sionistų "Mein Kampf" analogas, tiesa, parašyta jau po Izraelio įkūrimo). Ten mini, kad sionizmo revoliucijai reikėjo intelektualų, motyvatorių, katalizatorių - provokatorių.

Aš noriu būti viena to katalizatoriaus molekulių, kuri depresijos būsenoje esančioje tautoje pabudintų 13-15 amžiuje, 1920 m. Širvintose ir per 1941 m. sukilimą išlindusią karžygių dvasią.

Ją reikia šaukti, o ne verkšlenančiais straipsniais komentuoti, kaip viskas blogai ir geriau, nei rytoj. O tuo metu nedirbant sėdėt ant darbo žmonių sprando ir neblogai lobti.

O straipsnis, kaip matau, iš tolerastų-biudžetnikų saito.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 31 Rgp 2011 17:51

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27140
Miestas: Ignalina

Katastrofijus rašė:

Šiek tiek suklydai - straipsnio autorius Stasys Buškevičius yra Stanislovo Buškevičiaus sūnus.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Katastrofijus

Pranešimo tema:

Parašytas: 01 Rgs 2011 23:36

Užsiregistravo: 19 Lap 2010 18:26
Pranešimai: 357

Na aš dažnai klystu - juk ne Kubilius esu. Maišau ypač bendrapavardžius - Paleckius, Landsbergius, Adamkusus ir kt.

Tegu nepyksta, jei ką, gal iš tikrųjų pats nuo gimimo užsidirbo neišlaikomas biudžetnikų tėvų. O jei sau nusistatė diagnozę, tai tegu žudosi, jei taip nori. Gal ir diplomą turi psichologo. Juk nelaiko jis save šalia lietuvių tautos pašaliniu stebėtoju ir objektyviu Visatos protu, o tautos su juo nesusijusiu objektu.

Kiek suprantu, išvadas darė empiriškai analizuodamas save, kaip sudėtinį tautos elementą.

Kažkur skaičiau maždaug: "Nėra pinigų? Bloga nuotaika? Jūsų niekas nemyli? Jūsų gyvenimas nenusisekė? Nenusiminkite ir nepanikuokite - paprasčiausia Jūs esate nevykėlis."

O aš tokios diagnozės nekelčiau. Manau esmė tik religijoje, sąvokų supratime ar vertybių skalėje (kaip pavadinsi). Silpnumas ir abejingumas?

Vos ne kiekvienas pavadintas gaidžiu šalia panos ar tuo labiau išgirdęs ką nors itin nepagarbaus apie savo mamą jai girdint iškart šoktų dubasint ir stipresnį priešininką, jei rankoje turėtų plytą ar laužtuvą.

Ir gūžteltų pečiais, jei jam pasakytų, kad lietuvių kalbą sugalvojo Ivan Basanovič Stalino okupuotam Wilno surusinti. Abejingai praeitų pro lenkišką iškabą ir užpyktų, mažų mažiausia, jei pamatytų ką rašant grafiti ant jo automobilio ar namo. Ir tokiu atveju žmogus veikia automatiškai, negalvodamas apie pasekmes, iš instinkto. Tik po to suprastų, pamatęs lavoną, ką padarė.

Intelektas, kurio pas lietuvius per daug, ko gero, giliai į pogrindį nukišo reakciją, dvasią ir instinktus. Pasaulyje ne tik protas ir idėjos, bet ir fizinė veikla plačiąja prasme.

Panašiai per varžybas nelaimėsi, jei kovos metu galvosi apie būsimą egzaminą ir kompiuterinį žaidimą vienu metu. Apie tai kažkur rašiau.

Reikia tiesiog daugumos lietuvių smegenėlėse sukeist stalčiukus vietomis. Yra tokia Maslovo poreikių piramidė marketinge - čia iš tos operos.

Patriotizmas turi atsirasti prie fiziologinių poreikių, o ne prie saviraiškos. Nėra kažkaip apatijos ar depresijos, kai vienas algos gauna mažiau, o kitas daugiau ir panašiose buitinėse situacijose.

Patriotizmą reikia subuitinti, o nepalikti kažkur už supratimo ir Visatos ribų paraleliniame pasaulyje. Pavadino Vytautą baltarusiu, o Kijevą slavišku miestu - ir perkąsk gerklę.

Ne taip jau viskas blogai, tiesiog klaidinančių jevrofilijos misionierių žmonės dezorientuoti - varo ieškot pažadėtųjų žemių, laukia pomirtinio gyvenimo, kartoja mantras ir t.t. O reikia tiesiog sudegint desietką kitą klaidinančių pranašų su jų išleista literatūra ir parodyti žmonėms priešus, tikslus ir kelius.

Į viršų

Puslapis 1 iš 1

[ 4 pranešimai(ų) ]

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 6 svečių

Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Pereiti į: