Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė) • Temos rodymas - Mefisto. „Apie Lietuvos gyventojų susvetimėjimą“

Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas

Pagrindinis diskusijų puslapis » **Diskusijos - Politinė, ekonominė, kultūrinė, etninė, religinė padėtis Lietuvoje ir pasaulyje » Dabartinė politinė, ekonominė, kultūrinė, etninė, religinė padėtis Lietuvoje

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Mefisto. „Apie Lietuvos gyventojų susvetimėjimą“

Puslapis 1 iš 1

[ 2 pranešimai(ų) ]

Spausdinti

Ankstesnė tema | Kita tema

Autorius

Žinutė

Bičiulis

Pranešimo tema: Mefisto. „Apie Lietuvos gyventojų susvetimėjimą“

Parašytas: 07 Rgp 2011 18:46

Užsiregistravo: 21 Lap 2009 15:41
Pranešimai: 896

Mefisto. „Apie Lietuvos gyventojų susvetimėjimą“

Šaltinis: http://www.marksistai.lt/skaityti/mefis ... vetimejima

Trumpas pristatymas:

Šiame straipsnyje Mefisto aptaria Lietuvos visuomenėje išaugusio susvetimėjimo ir apatijos, savižudybių didėjimo priežastis. Šias priežastis jis aiškina marksistiškai. Tačiau svarbiausia šį kartą autoriui ne marksistinė teorija, o konkreti situacija Lietuvoje. Masinės emigracijos priežastis ir pasekmės autorius aiškina remdamasis Z. Baumanu. - Marksistai.lt

-------------------------------------------------------------------------------

Kažkada mūsų rašytojus ir poetus kūrybai įkvėpė gimtieji namai, glaudus ryšys su gamta, su artimaisiais. Lietuvoje jie jautėsi esą vienos didelės tautinės bendrijos dalis. Šitokiu pagrindu tausota ir kultūra, ir pagarba vyresniesiems, ir vyresniųjų atsakomybė prieš jaunimą.

Idealioje formoje, žinoma, to niekad nebuvo. Iš pradžių tam trukdė Smetoninė diktatūra – tam tikri tautos veikėjai buvo persekiojami, nemažai lietuvių jautėsi nelaisvi dėl demokratijos nebuvimo. Vėliau tai varžė TSRS okupacija – kai nemažai tautiečių daliai teko emigruoti į užsienį, ir vienintelė lietuvių bendrystės forma buvo randama liūdesyje dėl išsiilgtos tėvynės.

Tačiau šiandien situacija yra kritiška. Apie tokius dalykus, kaip pagarba vyresniesiems kalbėti sunku, šis pokalbis vien apsiriboja didžiąja dilema: „ar užleisti senukui vietą autobuse?“, apie kažkokią vyresniųjų atsakomybę mūsų atžvilgiu taip pat sunku kalbėti (užtenka pažiūrėti į valdžios veiksmus), o ir visuomenė apskritai pasidarė atomizuota, visiškai susiskaidžiusi į individus. Nebėra bendrystės pojūčio. Žmogus žmogui tapo vilku, nors mes visi intuityviai suprantame, kad tai nėra teisinga.

Atsakymas, kodėl visuomenėje įsivyrauja susvetimėjimas (tai ne tik Lietuvos problema!) buvo vienas esminių klausimų, neraminusių Karlą Marxą, ir paskatinusių jį parašyti didžiausius jo filosofinius darbus.

Savo darbuose K. Marxas prieina išvados, jog žmonių susvetimėjimą nulemia ekonomikos pobūdis. Kapitalistinėje ekonomikoje, kuri remiasi samdomuoju darbu, vienas žmogus yra samdytojas, o kitas – samdinys. Darbo jėga šioje ekonomikoje yra prekė, kadangi darbininkas save parduoda darbdaviui. Jis parduoda savo sveikatą, savo fizinę ir dvasinę potenciją tam, kad iš to padaręs didesnius pinigus buržua (samdytojas) bent dalelę pelno grąžintų darbininkui.

Šioje situacijoje ir ežiukui aišku, jog dvi skirtingos pusės turi skirtingus, tačiau, tam tikra prasme ir tapačius interesus. Buržua (samdytojas) nori gauti kuo didesnį pelną, t.y. kad proletaras (samdinys) atliktų kuo didesnį darbą, o proletaras nori gauti kuo didesnę (arba net visą) savo sukuriamą pridėtinę vertę tam, kad iš to gyventų. O tapatumas šių interesų atsiranda lyg ir dėl to, kad jie abu yra suinteresuoti vienas kito buvimu. Tačiau tai nevisai tiesa.

Proletaras ir buržua šioje situacijoje atsiduria nevisai lygiose pozicijose. Esant atvirai rinkai, tokiai kaip Europos Sąjungos, kad mažiau mokėtų darbininkams, buržua gali spjauti į savo tautiečius ir pasiimti darbininkų iš kokios Moldovos, Turkijos ar Kinijos vien todėl, kad šie dirbtų pigiau, tuo tarpu tautiečius paliktų it musę kandusius. Šitaip visiškai nauju lygiu pradedama smukdyti valstybė ir pilietinė bendruomenė – tauta.

Buržuazija gali manipuliuoti neva „judėjimo laisve“, „laisve emigruoti ir sugrįžti“. Tačiau visa tai yra iliuzija. Kaip atskleidžia Z. Baumanas savo knygoje „Globalizacija“, globalioje kapitalistinėje ekonomikoje judėjimo laisvę turi tik buržuazija – jie gali važiuoti kur nori atostogauti, važiuoti kur nori pasiimti darbininkų, jie yra turistai. Tuo tarpu proletarai šioje situacijoje turi ne laisvę, o nelaisvę, prievolę. Gimtoji Lietuvos žemė jiems yra ištraukiama iš po kojų ir jie yra priversti bėgti – į Angliją, į Daniją, į Ispaniją. Šioje situacijoje jie nėra turistai. Jie yra bastūnai, iš kurių atimta tėvynė, ir kurie su ilgesiu klajoja po pasaulį, ieškodami, kur galėtų išgyventi.

Paradoksaliausia šioje situacijoje yra mūsų valdžios deklaracijoje, jog gyvename „laisvoje ir nepriklausomoje Lietuvoje“. Kam tarnauja žodžio laisvė? Kam galioja rinkimų laisvė? Žodžio laisvė tarnauja tam, kuris turi pakankamai pinigų, kad galėtų parašyti straipsnį į laikraštį (arba jį užsakyti). Rinkimų laisvė galioja visų pirma tam, kas turi pinigų dalyvauti kampanijoje. Visiems kitiems – tai prievolės.

Kaip nurodo K. Marxas, fundamentaliausias susvetimėjimo šaltinis kapitalistinėje ekonomikoje yra proletaro negalėjimas atskleisti savo žmogiškosios prigimties šiomis nežmogiškomis sąlygomis. Kapitalistinė santvarka yra rojus buržuazijai – jie yra apsirūpinę, jie džiaugiasi laisvėmis, jie turi beveik viską. Todėl buržuazija visada yra konservatyvioji visuomenės dalis. O proletaras, neturintis galimybių žmoniškai užauginti savo atžalas, žmoniškai pailsėti, galų gale, su kuriuo nėra elgiamasi kaip su žmogumi – jis visada bus vienintelis santvarkos destruktorius. Prieštaringumas tarp jo žmogiškosios prigimties ir tam prieštaraujančių jo gyvenimo sąlygų visad gimdys destruktyvumą. Šis destruktyvumas pradžioje liesis į aplinkinius, kol galop nuo nepakeliamų sąlygų, pasiekęs aukščiausią lygį, žmogaus destruktyvumas atsisuks prieš jį patį.

Tada Lietuvos pilietis pasinaudoja vienintele teise, vienintele savo laisve, kurios iš jo niekas negali atimti. Tai laisvė numirti.

Mefisto

Į viršų

Katastrofijus

Pranešimo tema:

Parašytas: 08 Rgp 2011 20:26

Užsiregistravo: 19 Lap 2010 18:26
Pranešimai: 357

Na o ką save laikantys komunistais daro?

Kodėl nekovoja prieš liaudies masių eksploatatorius ir supuvusią kapitalizmo sistemą?

Senovės pasaulyje vergus išlaikydavo - duodavo maistą ir pastogę. Čia gi vergai patys turi pramist, versdamiesi atsitiktine veikla. maža to, eksploatatorių pakalikai iš Darbo inspekcijos zuja bausdami besistengiančius išlikti, o Darbo birža bei Soc. ir darbo ministerija verčia žmones nemokamai dirbti kapitalistams.

Dabar chaltūrose vienas statybioras pasikeisdamas turi stovėti ant šucherio. Priešingu atveju išnaudotojų gaujos grąsina PSD, viešaisiais darbais ir kitomis mirčiai tolygiomis bausmėmis.

Save laikantys komunistų lyderiais, kaip Paleckiukas ar Paksas tik pakišinėja kitus dėl savo politinio marketingo. Ko ten visi prieš buržujus nukreipti antifos ir marksistai niekaip nepasisako prieš PSD bedarbiams?

Tai marksizmą revizionavot ir naudojat ne kovai už darbo liaudies interesus, o remdami Briuselio plutokratų kliką ir neofeodalizmo apologetus jų imperialistinėje jevrofilizacijoje?

Tai, marksistai, gal globalizaciją siejat su pasauline komunizmo pergale ir internacionalizmu? Bet tai jau ne marksizmas, o Henkoko ar Denikeno pseudosocialiniai išvedžiojimai, iki kurių prieita ne be žolės ir kaliosų poveikio.

Ir kokia tariamų "marksistų" socialinė sudėtis?

Ar dauguma iš darbininkų, kaip aš, kuris savęs prie Murdachimo Levio (vėliau - vokiečio kataliko Karlo Markso) iš rabinų šeimos judaizmo pagrindais paremtos satanologinės kūrybos garbintojų nepriskiriu?

Nenustebčiau, kad jie ar jų šeimos nariai dirba kapitalistinėse kontorose ar užsienio kolonizatoriams bei tiesiogiai palaiko eksploatacinę antiliaudinę santvarką, nukreiptą prieš darbo žmones.

O čia straipsnis, užuot "Iskros" pavyzdžiu kviečiantis žmones kovot prieš kapitalistų firmų ir institucijų jungą, negrabiai verkšlena ir tiesiog įvaro depresiją. Jeigu nieko neturi, tai nereiškia, kad jis nevykėlis ir jam lieka mirti. Galbūt jis turi meilę ir tikėjimą, o jei turi meilę ir tikėjimą, tai turi viską.

Susinervinau.

Į viršų

Puslapis 1 iš 1

[ 2 pranešimai(ų) ]

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 3 svečių

Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Pereiti į: