Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė) • Temos rodymas - Jonas Vaiškūnas. Ar Kauno pilis tikrai pritaikoma visuomenės poreikiams?

Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas

Pagrindinis diskusijų puslapis » **Diskusijos - Politinė, ekonominė, kultūrinė, etninė, religinė padėtis Lietuvoje ir pasaulyje » Dabartinė politinė, ekonominė, kultūrinė, etninė, religinė padėtis Lietuvoje

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Jonas Vaiškūnas. Ar Kauno pilis tikrai pritaikoma visuomenės poreikiams?

Puslapis 1 iš 1

[ 1 pranešimas ]

Spausdinti

Ankstesnė tema | Kita tema

Autorius

Žinutė

Žygeivis

Pranešimo tema: Jonas Vaiškūnas. Ar Kauno pilis tikrai pritaikoma visuomenės poreikiams?

Parašytas: 22 Spa 2010 21:04

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27136
Miestas: Ignalina

Šaltinis - http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/art ... d=35065517

J.Vaiškūnas. Ar Kauno pilis tikrai pritaikoma visuomenės poreikiams?

Jonas Vaiškūnas
2010 rugpjūčio mėn. 2 d. 14:40

Kauno miesto savivaldybė skuba baigti „Kauno pilies atkūrimo ir pritaikymo visuomenės poreikiams“ darbų pirmąjį etapą, tačiau apsilankęs statybvietėje gali įsitikinti, kad vykdomas ne „pilies pietrytinio bokšto ir gynybinės sienos restauravimas ir atkūrimas“, kaip parašyta statybų aikštelėje baltuojančiame stende, bet – pilies modernizacija.

„Atkūrimas“ tik masalas pinigams?

Vienos seniausių lietuvių mūrinės pilies sienos net iš tolo neprimena tikros pilies sienų. Virš išlikusių senovinių mūrų ir sovietmečiu atkurtų pilies fragmentų kyla korėtas pseudostatinys. Penkios eilės ištisinio raudonų klinkerio plytų mūro, virš jo – trys eilės mūro iš stulpelių su žiojėjančiomis kiaurymėmis tarp jų, ir taip iki bokšto viršaus. O viena iš išlikusių pilies gynybinių sienų yra paversta prekybos centro eskalatorių primenančiu betoninių laiptų pamatu...

Tiek lietuviškas žodis, tiek ir teisės aktų terminas „atkūrimas“ reiškia atstatymą to, kas yra buvę (pagal išlikusią medžiagą) arba bent to, kas galėjo būti (pagal analogijas). Kauno mero teigimu, Kęstučio Mikšio parengtame Kauno pilies atkūrimo variante „nuspręsta neklaidinti visuomenės ir neatkūrinėti to, ko nežinome“. Vadinasi, šiuo projektu yra atkuriama tai, kas yra žinoma. Tuomet lieka neaišku, kodėl to, kas yra žinoma, nebuvo galima atkurti naudojant medžiagas panašias į autentiškas ir nenaudojant pabrėžtinai modernistinių architektūrinių detalių?

Pilies modernizuotojai, žongliruodami žodžiu „atkūrimas“, klaidina ne tik Lietuvos visuomenę, bet ir šiam projektui lėšų skyrusius Europos ekonominės erdvės (EEE) finansinio mechanizmo atstovus. Konkursą projektuoti ir statyti pilį laimėjusios AB „Kauno paminklų restauravimo projektavimo institutas“ valdybos pirmininkas ir direktoriaus pavaduotojas Aleksandras Vaškelis, būtinybę laikytis žodžio „atkūrimas“, aiškino taip: „jie (EEE – paramos davėjai – J.V.) skyrė pinigus atkūrimui, todėl mes turim rašyti „atkūrimas“, antraip prarasim pinigus“. Lygiai tą patį yra pareiškusi ir Valstybinės Kultūros paveldo komisijos (VKPK) pirmininkė Gražina Drėmaitė, kai viename, dar pernai rudenį vykusiame VKPK posėdyje, visi iki vieno kalbėjusieji pripažino, kad vykdomas architekto Kęstučio Mikšio projektas nėra „atkūrimas“.

Aiškinamajame rašte galimybių studijai pats projekto autorius pripažino, kad, remiantis tyrinėjimų duomenimis ir analogais, pietrytinio kampo siluetui atkurti duomenų pakanka. Kokios buvo naudotos medžiagos autoriui taip pat aišku: plytos ir akmenys. Taigi, – siluetas aiškus, medžiagos – aiškios, tad kliūčių tikroviškam atkūrimui lyg ir nebuvo. Tokios nuomonės laikosi ir žinomiausias Kauno pilies tyrėjas Žybartas Simonaitis ir architektas restauratorius Napoleonas Kitkauskas bei daugelis kitų mokslininkų.

Falsifikuojama visuomenės nuomonė

Tačiau modernistinės statybos proteguotojai iš Kauno miesto savivaldybės tvirtina esą jų atliktos visuomenės apklausos parodė, kad visuomenė neprieštarauja modernistiniam atstatymo variantui... Bet tikrovė yra visiškai kita. Visuomenė vienareikšmiškai pasisakė ir pasisako už patį pilies arba jos dalies atkūrimo sumanymą, tačiau niekada nėra pasisakiusi už pilies sumoderninimą, net priešingai, visuomet reikalavo ir tebereikalauja kuo tikroviškesnio atkūrimo (netgi visiško atstatymo), atliekamo remiantis moksliniais tyrimais ir sukaupta medžiaga.

Dar 2006 m. surengtoje gyventojų apklausoje visuomenei buvo rodomi trys maketai, kurie demonstravo atkuriamos pilies tūrius. Tuose maketuose nebuvo jokių požymių, kad pilį ketinama sumoderninti. Anketoje buvo klausiama: „Ar manote, kad pilį reikia atstatyti/sutvarkyti?“ Taigi, visuomenė balsavo už patį atstatymą bet ne už jo modernistinį būdą. Net ir tokios apklausos duomenimis už vieno bokšto atstatymą pasisakė tik 5 proc. apklaustųjų. O už kitus du variantus, dviejų bokštų ir visos pilies atstatymą, pasisakė atitinkamai 32 proc. ir 63 proc. Taigi net 95 proc. apklaustųjų nepalaikė ir paties pradinio sumanymo davusio pagrindą dabartiniam projektui.

Kad Kauno pilį ketinama sumoderninti visuomenė sužinojo tik 2009 balandžio 17 d., kuomet „Kauno dienoje“ pasirodė straipsnis „Pilis su optinės apgaulės elementais“. Tuomet, visuomenėje kilus pasipiktinimui, savivaldybė surengė dar vieną kelias dienas trukusią apklausą. Tada iš 575 balsavusių tik 31 proc. palaikė projektą, 69 proc. balsavo prieš jį. 2009-2010 metais Kauno miesto savivaldybės surengtose keturiose apklausose 69-94 proc. apklaustųjų pasisakė prieš modernistinį projektą. Be to 2010 birželio 20 d. Lietuvos Respublikos prezidentei visuomenės atstovai įteikė 211 apklausos lapų su 3222 piliečių parašais, pasisakančiais prieš modernistinį projektą ir reikalaujančiais atstatyti pilį, išlaikant jos istorinį įvaizdį.

Tiek Lietuvos įstatymai, tiek ir įvairių tarptautinių konvencijų reikalavimai nedviprasmiškai pabrėžia, jog rengiant svarbių visai tautai istorinių statinių atkūrimo projektus, vykdant jų statybos darbus, privalo būti užtikrintas visuomenės dalyvavimas, turi būti deramai atsižvelgta į visuomenės nuomonę, gautas visuomenės pritarimas. Juk Kauno pilis - svarbi nekilnojama kultūros paveldo vertybė - ir yra būtent visuomenės kultūrinis turtas.

Lietuvos Nekilnojamojo Kultūros paveldo apsaugos įstatymo (NKPAI) 23 str. teigia: „stichinių nelaimių ar žmonių sunaikinti kultūros paveldo objektai /.../ gali būti atkuriami“, jeigu be kita ko, „atkūrimui pritaria valstybės ir savivaldybių institucijos ir v i s u o m e n ė“.

Tačiau Kauno savivaldybės tarnautojai, atrodo, yra nuo visuomenės užsidarę tvirtame gelžbetoniniame bunkeryje ir užsikimšę ausis stengiasi negirdėti įpareigojančio visuomenės balso. Nei publikacijos spaudoje, nei kultūros paveldu susirūpinusių visuomenės atstovų laiškai, nei susitikimai, nei viešos protesto akcijos jų nei kiek nejaudina.

Visuomenė trukdo politikų ir įtakos grupių interesams?

Gal valdininkams visuomenės nuomonė ir paveldo likimas trukdo rūpintis savais asmeniniais-partiniais interesais? Kauno meras Andrius Kupčinskas, kaip konservatorius, turėtų pasisakyti už pilies konservavimą bei kuo autentiškesnį atkūrimą, o ne už modernizavimą. Tačiau, kai mero kėdės tvirtumas tiesiogiai priklauso nuo partinės sąjungos su vicemero Rimanto Mikaičio, pagrindinio Kauno pilies modernizavimo šalininko (partija – liberalų sąjūdis), tai konservatorius Kupčinskas savo konservatyvias pažiūras kartu su visa pilimi linkęs paaukoti savo politinės kėdės stabilumo labui.

Pasklaidžius su šiuo pilies „atkūrimu“ susijusius dokumentus, negali nekristi į akis ir kai kurių už šiuos darbus atsakingų valstybės pareigūnų akivaizdūs piktnaudžiavimai tarnybine padėtimi. Savo parašus ant Kauno pilies atkūrimo dokumentų dėliojusi Kultūros paveldo departamento (KPD) Kauno teritorinio padalinio vedėja Irena Vaškelienė buvo ilgam užmiršusi, kad turi vyrą Aleksandrą Vaškelį, besidarbuojantį direktoriaus pavaduotoju ir valdybos pirmininku UAB „Kauno paminklų restauravimo projektavimo institutas“. Būtent ši įstaiga rengė pilies „atstatymo“ projektą ir yra tiesiogiai susijusi su statybomis Kauno pilyje.

Tik po „Senojo Kauno draugijos“ ir „Pilies“ visuomeninių organizacijų skundų įsikišus Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai, KPD direktorė dėl viešųjų ir privačių interesų painiojimo 2010 liepos 19 d. pagaliau nušalino savo užsimiršusią pavaldinę I.Vaškelienę nuo bet kokio dalyvavimo ir sprendimų priėmimo susijusių su „Kauno pilies liekanų atkūrimo ir pritaikymo darbais“. Deja, jau po laiko.

„Senojo Kauno draugijos“ ir draugijos „Pilis“ atstovai Kauno apygardos administraciniam teismui apskundė ir su visuomene nesuderintus Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimus, reikalaudami, kad būtų panaikintas leidimas statyti Kauno pilyje, o Kauno pilies atkūrimo projektas būtų pripažintas netinkamu. Buvo prašyta taikyti ir laikinąsias apsaugos priemones – stabdyti statybos leidimo galiojimą uždraudžiant Kauno pilyje atlikti bet kokius statybos darbus. Tačiau darbai iki šiol nėra sustabdyti.

Dar Sąjūdžio priešaušryje daugiausia įtampų ir ginčų taip pat kildavo tarp sovietinių architektų „modernistų“ ir į neformalius klubus susibūrusių kultūros paveldą išsaugoti siekusių visuomenininkų. Vienas sovietinio Paminklų restauravimo ir projektavimo instituto (PRPI) korifėjus paveldo modernizavimo šalininkų kredo anuomet išsakė taip: „Senamiestis buvo medinis, mūrinis, bus ir gelžbetoninis bei plastikinis...“ Mat „senamiestis turi gyventi“, o tai reiškia, kad kiekvienos epochos architektai senamiestyje turi teisę „palikti savo žymę“. Anuokart senamiestį pavyko apginti. Dabar jau naujoji „modernistų“ pamaina, kurios priešakinis būrys, atrodo, įsitvirtina Kaune, bando visuomenės kantrybę, pasitelkdama senus lozungus.

Kol Vilniaus ir Klaipėdos paveldosaugininkai bei architektai jau nebedrįsta propaguoti pilių modernistinio perstatymo, kai kurie Kauno veikėjai su stebėtinu atkaklumu toliau laikosi įsikibę visuomenei nepriimtinų pseudoidėjų, tarsi žūtbūt norėdami paversti Kauną gūdžia Lietuvos provincija. Iš atminties iškyla garsaus kauniečio Gintaro Beresnevičiaus žodžiai, jog Kaune kaip ir visur „viskas vyksta dėl politikos ar įtakos grupių interesų“, tačiau „Kaune pabrėžtinai nesidomint miesto ateitimi. Viskas palikta savieigai. Ciklui. Tik šiais laikais ciklo rezultatas – jau nebe to paties lygio išsaugojimas, o nuosmukis.“

Kai atsakingos valdiškos institucijos Kauno pilį „visuomenės poreikiams pritaiko“ nepaisydamos visuomenės balso ir norų belieka, pasak Naglio Puteikio, „guostis, kad drastiškas Kauno pilies vaizdo suniokojimas korėtu dariniu ir betonu taip stipriai sukrės gyventojus, kad jie savo pasipiktinimu privers paveldo niokotojus pasitraukti toliau nuo senamiesčių“, o per artėjančius savivaldybės rinkimus ir iš įtakingų politinių postų.

Foto
http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/art ... d=35065517

Komentarai Delfi
http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/art ... &com=1&s=1

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Puslapis 1 iš 1

[ 1 pranešimas ]

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 2 svečių

Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Pereiti į: