Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė) • Temos rodymas - Lietuvos Valstybės bendra skola sparčiai artėja prie 35 mlrd. litų ribos

Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas

Pagrindinis diskusijų puslapis » **Diskusijos - Politinė, ekonominė, kultūrinė, etninė, religinė padėtis Lietuvoje ir pasaulyje » Dabartinė politinė, ekonominė, kultūrinė, etninė, religinė padėtis Lietuvoje

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Lietuvos Valstybės bendra skola sparčiai artėja prie 35 mlrd. litų ribos

Puslapis 1 iš 1

[ 4 pranešimai(ų) ]

Spausdinti

Ankstesnė tema | Kita tema

Autorius

Žinutė

Žygeivis

Pranešimo tema: Lietuvos Valstybės bendra skola sparčiai artėja prie 35 mlrd. litų ribos

Parašytas: 27 Kov 2010 14:08

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

Lietuvos valstybės skola 2009 metų pabaigoje buvo 27,1 mlrd. litų, arba 29,3 proc. vidaus produkto

2010 m. gale Lietuvos Valstybės bendra skola sparčiai artėja prie 35 mlrd. litų ribos

Lietuvai – nauji įspėjimai dėl skolų

http://www.delfi.lt/news/economy/busine ... d=30453431

http://www.DELFI.lt, http://www.lrt.lt
2010 kovo mėn. 27 d. 10:11

Nors valdžia giriasi suvaldžiusi krizę, pasaulyje Lietuvos vardas dar minimas tarp valstybių, kurioms gresia nemokumas. Kitaip tariant, bankrotas. Mat skolos ir toliau didėja. JAV ekonomistė Carmen Reinhart interviu dienraščiui „Lietuvos rytas“ ragino mūsų šalies valdžią susirūpinti ne tik valstybės, bet ir privataus sektoriaus skola.

„Istorijoje yra buvę atvejų, kai šalys buvo priverstos skelbti bankrotą turėdamos netgi mažesnes užsienio skolas nei dabar Lietuva. Lietuviai jokiu būdu neturėtų galvoti, kad pažeidžiamiausias periodas jau baigėsi, nes taip tikrai nėra“, – sakė Tarptautinės ekonomikos centro Merilando universitete vadovė C. Reinhart.

Lietuvos valstybės skola 2009 metų pabaigoje buvo 27,1 mlrd. litų, arba 29,3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

Prognozuojama, kad iki 2012 m. skola išaugs iki 42 proc.

Žinoma, finansų ministrė Ingrida Šimonytė pabrėžia puikiai suvokianti, kad šiuo metu svarbiausias uždavinys – stabilizuoti skolą ir mažinti biudžeto deficitą.

Tačiau C. Reinhart sako, kad neužtenka galvoti vien apie viešojo sektoriaus skolą. Būtina pažvelgti ir į privataus sektoriaus paskolas, kurios per ekonomikos augimo metus pasiekė neįtikėtiną lygį.

„Per krizę privačios skolos labai greitai gali virsti valstybės našta“, – įsitikinusi 53 metų ekonomistė, kartu su Harvardo universiteto profesoriumi Kennethu Rogoffu išleidusi vieną svarbiausių ekonomikos knygų praėjusiais metais „Šįkart viskas kitaip: aštuoni finansinių kvailysčių amžiai“ (angl. „This Time is Different: Eight Centuries of Financial Folly“).

Kad ir kaip grėsmingai tai skambėtų, valstybės bankrotas nėra neįtikėtinas ir išskirtinis reiškinys. Pasak C. Reinhart, tai nutinka kiekvienu istorijos tarpsniu. Tai įvyko 2002 m. Argentinoje. Tarp 1500 ir 1800 metų Prancūzija bankrutavo aštuonis kartus, o XIX amžiuje Ispanija bankrutavo septynis kartus. C. Reinhart mano, kad valstybės dažnai nepasimoko iš praeities klaidų ir labai staigiai gali tapti nemokios. Per šią krizę nėra nieko neįmanoma.

„Atrodo, kad Lietuvoje jaučiamas pasitenkinimas savimi. Esą suvaldėme audrą, gerai padirbėjome, blogiausia – jau praeityje. Atvirai pasakius, toks požiūris man kelia nerimą“, – sakė garsi ekonomistė.

http://www.lrt.lt

Komentarai DELFI
http://www.delfi.lt/news/economy/busine ... &com=1&s=1
http://www.delfi.lt/news/economy/busine ... &com=1&s=5

PATOGUS SKOLOS LYGINIMAS,
2010 03 27 10:21

jus geriau skola lyginkite ne su BVP, o su NACIONALINIU BIUDZETU ir pamatysite kad dabartine skola JAU VIRSIJA 100 PROC. NACIONALINIO BIUDZETO

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Paskutinį kartą redagavo Žygeivis 25 Spa 2010 21:30. Iš viso redaguota 3 kartus.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 25 Spa 2010 21:28

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

Okupacijos pinigais išvengti (ne)įmanoma

Šaltinis - http://www.balsas.lt/naujiena/507842/ok ... ne-imanoma

2010.10.24 18:31

7,7 milijardo –tiek, Finansų ministerijos duomenimis, iki šių metų galo Lietuva bus sumokėjusi palūkanoms už valstybės vardu nuo Nepriklausomybės atkūrimo paimtas paskolas.

10,1 mlrd. –tiek mažiausiai iki 2020-ųjų sumokėsime už iki šių metų rugsėjo 1–osios pasiskolintus pinigus.

Tai –daugiau negu 2010 metų biudžetas, kuris, skaičiuojama, sieks apie 14 mlrd. litų. Finansų analitikas Stasys Jakeliūnas “Respublikai" teigė, kad būtent nuolat augančios palūkanos prives šalį prie bankroto, jeigu dar neprivedė. Tačiau ar galėjome išvis nesiskolinti?

Ideali užkariavimo strategija

Tuo pat metu bendra valstybės skola sparčiai artėja prie 35 mlrd. litų ribos. Tai – 2,5 metinio šiemetinio valstybės biudžeto. Vadinasi, jei dabar kas pareikalautų visą skolą grąžinti iškart, valstybei reiktų sukrapštyti net 52 mlrd. litų. Sumą, prilygstančią beveik keturiems šiųmetiniams biudžetams!

Bet skolos iš biudžeto pinigų, S.Jakeliūno žodžiais, niekas nereikalauja grąžinti. Kreditoriai ją leidžia atiduoti iš naujų paskolų. Kas kita –dėl palūkanų. Jos privalo būti atiduodamos iš biudžeto, kitaip tariant –visų mūsų kruvinu prakaitu uždirbtų pinigų. Kartą neatiduosi –visam pasauliui bus apskelbta, kad valstybė bankrutavo.

Sistema veikia idealiai. Skolintojų požiūriu. Valstybės skola nuolat auga, nes jai ir palūkanoms grąžinti reikia vis didesnių pinigų. Paraleliai didėja palūkanos, nes jos mokamos nuo didesnės skolos sumos. S.Jakeliūno tvirtinimu, būtent augančios palūkanos ir pribaigs Lietuvą. Nes joms išmokėti reikės vis didesnės dalies biudžeto pinigų. Galų gale viskas baigsis tuo, kad nebebus iš ko išlaikyti valstybės institucijų, mokėti tarnautojams algų.

Pasak finansų analitiko Vladimiro Trukšino, šiais laikais šitaip ir užkariaujamos bei išsunkiamos valstybės. Be mažiausio kraujo lašo. Tačiau visi be išimties „Respublikos" kalbinti finansų analitikai ir dalis verslininkų tikino, kad atkūrus Nepriklausomybę nesiskolinti buvo neįmanoma. Kitas dalykas, jog skolintasi be jokios sistemos, kuri tokioms operacijoms civilizuotame pasaulyje įprasta. Visa tai ir sukėlė bankroto grėsmę.

Verslininkai – kategoriški, analitikai – ne tiek

Su „Respublikos" žurnalistu bendravusiems šalies verslo atstovams atrodo, kad okupacijos pinigais galėjome išvengti. „Tai juk paprasta –išleidi tiek pinigų, kiek surenki. Jei mes, verslininkai, elgtumėmės kitaip, visi seniausiai jau būtume bankrutavę. Tačiau valstybė kažkodėl sau leidžia ateities kartų sąskaita susikurti užsienio paskolomis finansuojamą biudžeto deficitą ir iš to kurį laiką puikiai pagyventi. Tai –nusikalstama", –dienraščiui teigė verslininkas Antanas Bosas.

Anot konsorciumo „Ranga Group" vadovo Laimučio Pinkevičiaus, verslininkai žiūri, kad pasiskolinę, pavyzdžiui, milijardą, iš jo išpeštų kelis kartus daugiau naudos. „Tačiau valstybė leidžia sau elgtis tarytum nevykusiam ūkininkui. Visų mūsų vardu milžiniškus pinigus skolinasi tam, kad pravalgytų arba iššvaistytų", –stebėjosi verslo atstovas. Žymiai atlaidesnis valdžios atžvilgiu buvo S.Jakeliūnas. “Ar buvo įmanoma nesiskolinti po Nepriklausomybės atkūrimo? Teoriškai –taip, praktiškai ne", –sakė pašnekovas.

Pasak jo, visos valstybės skolinasi, Lietuva čia irgi ne išimtis. „Užsienyje buvo per daug kapitalo, kuris buvo lengvai prieinamas ir plūste užplūdo Lietuvą bei kitas Rytų Europos šalis. Atsirado pagundų ir jos buvo tokios didelės, kad nesiskolinti, kažko nepirkti, kažko neįsigyti paprasčiausiai psichologiškai tapo neįmanoma. O kai tas ratas įsisuko, kai nekilnojamojo turto kainos pradėjo augti po 20-30 proc. per metus, skolinimosi procesas buvo dar labiau paskatintas. Prasidėjo tai, ką ekonomistai vadina „spekuliacine karštlige". Tapo tiesiog kvaila nesiskolinti, neinvestuoti, neužsidirbti. Tas pat galiojo ir valstybės mastu. Mus suvedžiojo, šitaip mes ir atėjome prie bankroto", –aiškino finansų analitikas.

Visą straipsnį skaitykite šeštadienio dienraštyje „Respublika"

Vidmantas UŽUSIENIS

Respublika

Komentarai Balsas.lt
http://www.balsas.lt/komentarai/507842/ ... i-apacioje

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Legionierius

Pranešimo tema:

Parašytas: 25 Spa 2010 22:39

Užsiregistravo: 07 Spa 2009 23:09
Pranešimai: 428
Miestas: Vilnius

Lietuva akivaizdžiai yra palūkaninės internacionalinio finansinio kapitalo vergijos gniaužtuose ir kol Lietuvą valdys Lietuvių Tautos nacionalinių interesų išdavikai, nebus jokios priežasties stebėtis šitokia situacija.

_________________
"Nacionalizmas yra dvasinė revoliucija." - Horia Sima.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 25 Spa 2010 22:45

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

Legionierius rašė:

Iš esmės pritariu.

Tačiau vertėtų žodį "internacionalinio" pakeisti į "kosmopolitinio" - nesivadovaukime nuo sovietmečio išlikusiomis stereotipinėmis įvairių terminų ir sąvokų interpretacijomis.

Nacionalizmas ir internacionalizmas nėra jokia priešprieša - visi tikri nacionalistai gerbia visas be išimties tautas, jų kalbas ir kultūras bei religijas.

Kiekvienas tikras nacionalistas yra tuo pačiu ir tikras internacionalistas - pvz., jis visada padės kitoms engiamoms tautoms kovoti už jų laisvę ir nepriklausomybę (žinoma su sąlyga, jog tos tautos nebando užgrobti kitų tautų etnines-istorines žemes - kaip tik todėl kiekvienas nacionalistas turi labai stengtis sužinoti ir savo, ir kitų tautų tikrąją istoriją bei mokėti kuo daugiau kalbų, kad galėtų gauti informaciją iš pačių įvairiausių šaltinių).

Nacionalizmo priešprieša yra ne internacionalizmas, o kosmopolitizmas, tai yra atsisakymas savo tautos, savo kalbos ir savo kultūros vardan "vienos pasaulinės" kalbos, tautos ir kultūros "sukūrimo".

Beje, jei iš tikro būtų "sukurta" tokia "vienoda, globali, tauta, kalba ir kultūra", tai išnyks ir pati sąvoka "internacionalizmas", nes nebeliks pačių tautų. :smile7:

Sovietų Sojuzas buvo daugiatautė imperija ir jos ideologai labai gerai suvokė, kokį realų pavojų šiai imperijai kelia bet kurios tautos (įskaitant ir rusų) nacionalistai: juk visų nacionalistų tikslas yra vienas - imperijų naikinimas ir tautinių valstybių kūrimas (visai nepriklausomai nuo tų imperijų socialinių santvarkų ir valdymo formų).

Kaip tik todėl SSSR valdantieji visada - nuo pat bolševikų partijos įsikūrimo - nekentė ir klaikiai bijojo bet kokių nacionalistų - ir "buržuazinių", ir "socialistinių", ir "anarchistinių".

Vienintelis trumpas laikotarpis, kada Stalinas "sužaidė" rusų (o vėliau ir žydų bei kitų tautų) nacionalizmu, buvo WW2, kada realiai pajuto, jog gali prakišti karą.

Tada ir pravoslavų bažnyčią "atkūrė", ir Aleksandro Nevskio kultą sukūrė, ir apie "didžią rusų tautą" prašneko, ir kt. Taip pat įkūrė Žydų komitetą, sudarė įvairius "tautinius" karinius junginius (nors, pvz., 16-oje "lietuviškoje" divizijoje iki pat 1944 m. daugumą karių sudarė visai ne lietuviai, o žydai... :img01: ).

Bet tai tęsėsi labai trumpai - greit visus, kurie rimtai patikėjo tomis kalbomis, arba sušaudė, arba išvežė į lagerius.

Sovietų "lageryje" tyčia pastoviai buvo iškraipomos sąvokos - nacionalizmas buvo tapatinamas su šovinizmu, o internacionalizmas - su kosmopolitizmu.

Ir dabar dar ši propaganda yra labai stipri - tik ją dabar naudoja jau nebe sovietų ideologai, o įvairūs kosmopolitiniai "liberastai" ir imperijų šalininkai.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Puslapis 1 iš 1

[ 4 pranešimai(ų) ]

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 3 svečių

Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Pereiti į: