Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė) • Temos rodymas - E.Laurinaitis: esant dabartinei politikai, nyksime kaip tauta

Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas

Pagrindinis diskusijų puslapis » **Diskusijos - Politinė, ekonominė, kultūrinė, etninė, religinė padėtis Lietuvoje ir pasaulyje » Dabartinė politinė, ekonominė, kultūrinė, etninė, religinė padėtis Lietuvoje

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

E.Laurinaitis: esant dabartinei politikai, nyksime kaip tauta

Puslapis 1 iš 1

[ 5 pranešimai(ų) ]

Spausdinti

Ankstesnė tema | Kita tema

Autorius

Žinutė

Žygeivis

Pranešimo tema: E.Laurinaitis: esant dabartinei politikai, nyksime kaip tauta

Parašytas: 15 Sau 2010 22:10

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27136
Miestas: Ignalina

[center]E.Laurinaitis: esant dabartinei politikai, nyksime kaip tauta[/center]

http://www.delfi.lt/news/daily/lithuani ... d=27697855

Vladimiras Laučius, www.DELFI.lt
2010 sausio mėn. 15 d. 00:02

„Motina su vaiku yra šeima. Tokiose šeimose auga apie pusę visų vaikų. Kaip galima teigti, kad vieniša motina su vaiku yra ne šeima? Tai būtų didelė klaida“, – tvirtina Vilniaus universiteto docentas, gydytojas psichoterapeutas Eugenijus Laurinaitis. Pasak jo, Šeimos politikos koncepcijoje įtvirtinta šeimos samprata diskriminuoja vienišas motinas.

- Dar būdama opozicija, dabartinė valdžia dėjo pastangas, kad Seimas priimtų Valstybinę šeimos politikos koncepciją. Anos kadencijos Seimas ją priėmė. Valdantieji pabrėžia, kad valstybinė šeimos politika ir gimstamumo skatinimas – jų prioritetas. Kaip, Jūsų manymu, jiems sekasi vadovautis šiuo prioritetu?

- Yra du svertai, kuriais naudodamasi valdžia gali kuo nors rūpintis: įstatymai ir finansai. Visa kita daro žmonės, vadovaudamiesi galiojančiais teisės aktais ir turėdami pinigų savo veiklai. Pinigų, skiriamų šeimos paramai – kaip ir kitoms valstybės remiamoms sritims – šiuo metu mažėja. Vadinasi, šeimos politikos vykdymas stringa.

Skelbiant gražius šūkius apie rūpinimąsi šeima ir vaikais buvo priimtas Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymas. Šio įstatymo atsiradimo procesas – gana skandalingas, o pats įstatymas nieko nekeičia.

Reikia, kad visuomenė būtų pasirengusi reaguoti į vaiko teisių pažeidimus. Tačiau daugelis žmonių iki šiol yra linkę manyti, jog tai, kas vyksta šeimoje, yra tik šeimos reikalas. Tokia yra vyraujanti psichologinė visuomenės nuostata. Vien įstatymo raide jos nepakeisi: pakeisti ją galėtų tik ilgalaikės viešųjų ryšių kampanijos, visuomenę auklėjanti propaganda.

Būtina viešai propaguoti nuostatą, kad vaikas yra žmogus – šio suvokimo Lietuvoje kol kas labai trūksta. Daugeliui lietuvių atsakymas į klausimą – „kada vaikas tampa žmogumi?“ – apsiriboja paprastu teiginiu: tada, kai jis pats ima užsidirbti. Daug kam sunku suvokti, kad vaikas nuo pat gimimo yra žmogus, turintis teises, o jo tėvai turi pareigas.

Kaip perauklėti visuomenę? Tam reikia pinigų, o jų dabar nėra. Valdžios rankos – surištos. Maža to, valdžią visuomet kausto ir varžo rinkimai. O juk rinkimai į Seimą vyksta kas 4 metus. Todėl politikai iš esmės yra suinteresuoti tik tomis akcijomis, kurios gali duoti greitų rezultatų, matomų jų rinkėjams. Ilgalaikės programos, numatomos dešimčiai ar dvidešimčiai metų ir turinčios duoti rezultatų užaugus naujai kartai, kuri galbūt jau nesivadovaus dabartiniais elgesio su vaikais stereotipais, politikų nedomina.

- Ar valstybė nepadeda mamoms ir tėveliams geriau atlikti jų pareigas vaikų atžvilgiu?

- Užauginti vaiką, kuris norės Lietuvoje likti, patriotą yra pragariškai sunkus darbas. Šį darbą dirbančias motinas reikėtų labiau palaikyti. O šiandien dalis jų net yra baudžiamos – dėl galimai neteisėtai pasididintų motinystės pašalpų.

Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad dabartinis gyvenimas daugelį vyrų verčia tiek dirbti, kad jų veik nelieka namuose. Nes šiandien šeimai beveik neįmanoma išgyventi už pinigus, kuriuos uždirba „vienu etatu“ dirbantis vyras. Ir žmonės dirba po 12-14 valandų per parą. Šeimoje nebelieka tėvo. Tai apie kokią šeimos politiką mes galime kalbėti šiomis aplinkybėmis? Vaikus realiai augina tik mama. O kartais ir ji negali sau šito leisti.

- Šeimos svarbą pabrėžiantys JAV neokonservatoriai apie tėvo vaidmenį kalba kiek kitaip. Jiems atrodo normalu, kad tėvas daug dirba, uždirba pinigus, namo grįžta vėlai, o su vaiku daugiau būna motina. Tokią ją prisimena prieškario ir pokario Ameriką, tokią jie mato tradicinę visuomenę apskritai.

- Tradicijas formavo ūkio modeliai. Anksčiau tėvo ir motinos vaidmenis šeimoje išties diktavo pinigai. Vyras būdavo įdarbintas už šeimos ribų, moteris – namuose. Tai ir buvo tradicinė šeima.

Dabar prieš tokį šeimos modelį kovoja daug moterų ir vyrų grupių, remdamosi kuria nors ideologija. Bet aš remiuosi mokslinių tyrimų duomenimis. Jie liudija, kad vaikui tėvas reikalingas nė kiek ne mažiau nei motina. Nors tėvo vaidmuo – visai kitoks.

Motina vaikui garantuoja saugumą. Vaikas visada sulauks motinos meilės ir globos. Savo ruožtu tėvo vaidmuo – vaiko parengimas išorės pasaulio iššūkiams. Motina myli vaiką nesąlygiškai, vien už tai, kad jis yra; savo ruožtu tėvas myli vaiką už tai, koks jis yra. Tėvas skatina vaiką tobulėti, kelia jam reikalavimus. Todėl nemanau, kad yra gerai, kai tėvas išnyksta iš namų.

Tradicinės šeimos krizę Amerikoje liudijo tradicinės visuomenės krizė. JAV visuomenės psichinė sveikata šeštą ir septintą dešimtmetį blogėjo. Tas problemas iš dalies lėmė ir tradicinės šeimos modelis – „tėvas darbe, motina namuose“.

Todėl nereiktų vertinti tos visuomenės kaip sektino pavyzdžio. Juolab kad turime europinių – skandinaviškų, vokiškų, britiškų pavyzdžių, kuriais pabrėžiamas vyro, tėvo vaidmuo šeimoje. Tėvo pakeisti negali niekas.

- Minėjote vadinamąjį Nepilnamečių apsaugos įstatymą. Dabartinė valdžia juo labai didžiuojasi. Kaip manote, ar tas įstatymas leidžia tvirtinti, kad valdžia sėkmingai rūpinasi vaikais ir visuomenės morale?

- Sėkmę galima vertinti tik pagal rezultatus. Kai bus to įstatymo rezultatų, tada bus galima sakyti, ar sėkmingai valdžia pasirūpino. Ar popieriniai politikų norai taps tikrove, priklausys nuo kasdienės visuomenės veiklos ir tam tikrų vertybių propagavimo. Tačiau šiandien patys Seimo nariai nesutaria dėl to, kokias vertybes reikia propaguoti.

Koks yra šeimos tikslas? Kokie yra jos svarbiausi uždaviniai? Konstitucijoje parašyta, kad šeima yra visuomenės pagrindas. Bet kuo ji yra svarbi visuomenei? Kas apskritai yra šeima? Dėl viso to yra ginčijamasi. Ar homoseksualų šeima yra šeima? Aš, pavyzdžiui, neturiu atsakymo į šį klausimą.

- Ar pritariate anos kadencijos Seimo patvirtintai Šeimos politikos koncepcijai su joje įtvirtinta šeimos samprata?

- Ta samprata diskriminuoja vienišas motinas. Tačiau motina su vaiku yra šeima. Tokiose šeimose auga apie pusę visų vaikų. Kaip galima teigti, kad vieniša motina su vaiku yra ne šeima? Tai būtų didelė klaida. Motina yra viskas, ką turi jos vaikas. Ji turi jį išauginti, tad jai turi būti rodoma pagarba ir teikiama parama.

- Dažnai girdime politikus kalbant: „Šeima – viena svarbiausių vertybių“. Arba net – svarbiausia. O ko šiandien šeimai labiausiai reikia iš valstybės? Ar valstybė gali padėti ne tik įstatymais ir pinigais? Jūs juk minėjote propagandą.

- Propaganda aprėptų ilgalaikes programas, kuriomis siekiama keisti mūsų visuomenės vertybes ir pažiūras. Jei norime, kad visuomenėje kažkas kistų, tai turime iš anksto suplanuoti adekvačius veiksmus. O adekvatūs veiksmai paprastai turi būti orientuojami į labai ilgalaikius dalykus, nes vertybės kinta labai lėtai.

Deja, ateinanti nauja politinė valdžia kaskart keičia ankstesnės valdžios pradėtų darbų kryptį, o biurokratai negali ramiai dirbti savo darbo, nes paprasčiausiai nelieka vykdomų užduočių tęstinumo. Senesnės demokratijos šalyse valstybės tarnautojai – profesionalai gali dirbti savo kasdienį darbą, būdami mažiau priklausomi nuo besikeičiančios politinės valdžios užgaidų. Jie dirba visuomenei.

Kita vertus, valstybės tarnyba turi gerai tarnauti – būtent tarnauti – piliečiams, o Lietuvoje, kuri yra dar jauna demokratija, to suvokimo trūksta, ir valstybės tarnautojai dažnai jaučiasi esą tiesiog „dideli viršininkai“.

- Ar dvejų metų motinystės/tėvystės atostogos, kuriomis Lietuva išsiskiria net tarp ES gerovės valstybių, yra teisingas paramos šeimai teikimo ir gimstamumo skatinimo būdas?

- Galima drąsiai tvirtinti, kad socialinės gerovės valstybėse, gyvenančiose geriau už palyginti skurdžią Lietuvą, vaikus auginančios motinos neina dirbti anksčiau nei Lietuvoje: jas be ypatingų pastangų išlaiko dirbantys vyrai. Nes jie uždirba tokius pinigus, kurių tikrai užtenka šeimai.

Savo ruožtu Lietuvoje vyrai uždirba tik tiek, kad jiems ir patiems išsilaikyti tų pinigų vargiai užtenka. Todėl valstybės finansinė parama vaikus auginančioms šeimoms Lietuvoje yra būtina.

Drįsčiau tvirtinti, kad trumpinti apmokamas motinystės atostogas galėsime tik tada, kai atlyginimai Lietuvoje pakils iki ES socialinės gerovės valstybių lygio. Juk esame daug skurdesni už ES gerovės valstybes. Kai Lietuvos vyrai už vieną darbo etatą gaus tiek, kiek jie gauna daugumoje ES valstybių, tada bus galima trumpinti valstybės apmokamas motinystės atostogas ir leisti motinoms likti namuose tiek, kiek jos nori, nemokant joms už tai išmokų iš biudžeto.

- Ar Bažnyčia atlieka teigiamą vaidmenį šeimos atžvilgiu, tikindama valstybę, kad ši įstatymiškai leistų medikams atsisakyti atlikti abortą to pageidaujančiai moteriai?

- Mediko pareigų atlikimas neturėtų prieštarauti jo vertybėms. Nors medikai pagal savo misiją net ir karo metu turėdavo vienodai padėti ir priešo, ir saviems kariams. Toks yra gydytojo vaidmuo šiame pasaulyje.

Vadinasi, kalbant apie abortą, tai, ko nori moteris, turėtų būti įsakymas ir įstatymas gydytojui. Tačiau jei tai prieštarauja jo moraliniams įsitikinimams, turi įsikišti valstybė ir nuspręsti, ar gydytojo teisė yra atsisakyti vykdyti tai, kas prieštarauja jo moraliniams įsitikinimams.

Šiaip ar taip, valdžia turėtų remtis ne tik Bažnyčios idėjomis, bet ir visuomenės nuomone. Mūsų politikai, deja, labai menkai remiasi visuomenės nuomonės tyrimais. Jie stengiasi tuos tyrimus visaip menkinti, aiškindami, kad jie esą prastos kokybės ir neva neatspindi tikrovės. Tai leidžia politikams vadovautis tuo, ką jie regi, žiūrėdami į lubas ir postringaudami apie „sveiką protą“.

Todėl galiu pasakyti viena: kad ir ką šiuo klausimu šiandien nuspręstų mūsų įstatymų leidėjai, tai vargu ar bus pagrįsta patikimais duomenimis. Tai bus tik ideologinis apsisprendimas.

- Ar abortų draudimas Lietuvoje būtų teigiama paspirtis šeimoms? Ar tai – tik dar vienas galimas ideologinis sprendimas?

- Manau, toks sprendimas pirmiausia padidintų nelegalių abortų skaičių. Vadinasi, padidėtų rizika moterims. Tai būtų medicininės procedūros kriminalizavimas, kuris pakenktų ir moteriai, ir tam, kas atlieka abortą. Aš būčiau prieš tokį sprendimą.

- Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pernai užsakytas tyrimas parodė, kad apie pusei šeimų vaiko gimimas pablogino arba labai pablogino gyvenimo sąlygas. Net 68 proc. prisipažino turintys neigiamas nuostatas dėl vaikų gimdymo ateityje. Pagrindinės priežastys – su vaiko išlaikymu susijusios finansinės problemos, nepakankama valstybės parama šeimoms bei didžiulis užimtumas darbe, dėl kurio nelieka laiko nei šeimai, nei sau. Kaip vertinate šią problemą?

- Atsargiai vertinčiau šio tyrimo rezultatus. Nes kai kalbama apie blogėjančią šeimos finansinę būklę, tai yra aritmetika: dviem žmonėms jų uždirbamų pinigų yra daugiau, nei trim žmonėms. Tereikia mokėti skaičiuoti, kad matytum, jog vaiko gimimas sumažina vienam asmeniui tenkančių pinigų skaičių.

Įsivaizdavimas, kad, gimus vaikui, viskas liks taip, kaip buvo, tėra iliuzija. Juk reikia suvokti, kad sulig vaiko gimimu prasideda darbas ir atsakomybė, kuriai reikia būti pasirengusiems. Valstybė juk negulės šalia vaiko naktį ir jo neramins, kai jis ims verkti. Todėl minėtą tyrimą vertinčiau kaip liudijantį mūsų visuomenės nepasirengimą spręsti sunkius uždavinius.

- Anot minėto tyrimo autorių, kas antras pradinukas ir du trečdaliai vyresnių vaikų visą dieną namuose būna vieni ir užsiima saviaukla, o jų tėvai nemano, kad jiems trūksta informacijos apie vaikų auklėjimą ir nemato jokios problemos. Kokie, Jūsų vertinimu, yra galimi šios situacijos padariniai?

- Apie padarinius gana daug rašo spauda. Kaune laisvės alėjoje studentą peiliu subadę žmonės tvirtina, kad šis pats nukrito ant jų peilio. Kai suaugusieji neteikia vaikams doro elgesio pavyzdžių, tuomet vaiko vertybėmis gali tapti bet kas. Paaugliui nesunkiai pasiekiama vertybė yra galia. Trylikos metų paauglys dažnai įsivaizduoja ir nori manyti esąs jau „tikras vyras“. Reikiamą galios ir vyriškumo pojūtį jam suteikia peilis rankoje.

Ir tada mosuojamasi peiliais, nebegalvojant apie pasekmes. Formuojantis šitokioms vertybėms, kitas gyvas žmogus yra niekas: jis – tik priešas, kažin kas, kas bando riboti galios trokštančio paauglio laisvę. O laisvė – svarbiausia.

Bet esama ir kitokių padarinių. Mano kartos žmonės augo „su namų raktais ant kaklo“: grįždavome iš mokyklos namo apie 14-15 valandą ir vieni sau gyvendavome namuose, kol tėvai būdavo darbe. Toks savarankiškas gyvenimas gali ir visai gerai brandinti vaikus. Tačiau tada labai svarbu tai, ką vaikas gavo iš tėvų iki tol, kol jis pradėjo savarankiškesnio gyvenimo tarpsnį.

- Konstitucija skelbia, kad “šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas”. Vadinasi, apie savo valstybės ir visuomenės perspektyvas galime nemažai pasakyti prognozuodami jos pagrindo būseną. Ar būsime greičiausiai Europoje nykstanti (kaip liudija šiandienė statistika) tauta, kurios suaugusieji uždirba per mažai, kad norėtų likti Lietuvoje gyventi, bet dirba per daug, kad užtektų laiko vaikams?

- Kol tęsis esama padėtis, mes ir toliau nyksime kaip tauta. Tai vienareikšmis atsakymas. Gabus jaunimas šiandien turi mažai motyvų likti gyventi Lietuvoje. Daugelis jaunų žmonių nori gero gyvenimo ne savo anūkams, bet – sau. Ir jie važiuoja į užsienį to gero gyvenimo pasiimti.

Tai, ką vadiname patriotizmu, yra esminis dalykas, kurį turėtų ugdyti valdžia. Ji turėtų tai daryti rūpindamasi ne tik šeimos, bet ir kiekvieno visuomenės nario gerove. Kol to nebus, turėsime tai, ką matome šiandien.

www.DELFI.lt

Komentarai DELFI
http://www.delfi.lt/news/daily/lithuani ... &com=1&s=1

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Juozas Prasauskas

Pranešimo tema: GERB. KOLEGA

Parašytas: 16 Sau 2010 01:13

Užsiregistravo: 10 Geg 2009 14:59
Pranešimai: 631
Miestas: KAUNAS

GERB. KOLEGA - JŪS ČIA NESIREIKŠKITE - PATARIU DRAUGIŠKAI - JŪSŲ DUOMENYS YRA ŽINOMI. BE TO JŪS, KAIP OPERATYVINIS KGB DARBUOTOJAS VARGU AR GALĖSITE ČIA REIKŠTIS, NES YRA DAUG GYDYTOJŲ, KURIE ŽINO. MES KARTU DIRBOME SANTARIŠKĖSE. PATARIU, KOL NESUSIGADINOTE AUTORITETO. ESATE GERIAUSIAS LIETUVOS PSICHOLOGAS - GYDYKITE LIGONIUS.

JvPR. Lietuva pirmiausia.

_________________
J.PR. Lietuva pirmiausia.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 16 Sau 2010 18:04

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27136
Miestas: Ignalina

Juozai, be reikalo taip piktiniesi - straipsnis yra paskelbtas Delfi.lt ir jo autorius tikrai su mūsų forumu jokio ryšio neturi.

O čia šį straipsnį aš įkėliau, nes jame yra tikrai vertų dėmesio minčių. :smile38:

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Juozas Prasauskas

Pranešimo tema: ATSIPRAŠAU VADE

Parašytas: 16 Sau 2010 18:38

Užsiregistravo: 10 Geg 2009 14:59
Pranešimai: 631
Miestas: KAUNAS

ATSIPRAŠAU, VADE - per greitą skaitymą nepastebėjau, kad iš DELFINO.

J.PR. Lietuva pirmiausia.

_________________
J.PR. Lietuva pirmiausia.

Į viršų

VAIDILUTĖ

Pranešimo tema: Tautos atgimimas prasideda šeimoje...

Parašytas: 04 Vas 2010 05:24

Užsiregistravo: 12 Lie 2009 22:49
Pranešimai: 111
Miestas: KAUNAS

[center]Tautos atgimimas prasideda šeimoje...[/center]

Istorija daug kartų yra įrodžiusi, kad tautos, kurios neturi savo valstybės, pasmerktos išnykimui. O mes, lietuviai, turim savo valstybę - Lietuvą.

Valstybės gyvenimo sąranga ir praktinis tvarkymas visada priklausė nuo valdžios ir piliečių santykių. Koks jis Lietuvoje?

Valdžia nuolat leisdama įstatymus, spręsdama kasdieninius valstybės valdymo uždavinius, privalo ieškoti ir surasti optimalų valstybės valdymo modelį. kad santykiai su Tauta netrūkinėtų, o tik stiprėtų…

Ir dar... ”Šeima yra pirmesnė ir būtinesnė už valstybę” - teigė Aristotelis.

Šeimoje ne vieną šimtmetį glaudėsi iš visur išvyta mūsų kalba, augo šviesos ir tiesos viltys…

Čia ir šiandien kalasi pirmieji moralės ir pareigos daigai, kuriems augti tikrai nelengva…

Tautos atgimimas prasideda šeimoje. ir į tautą ateinama iš šeimos…
O šeimos nariai – valstybės piliečiai, todėl. ką pasėsime šeimoje, tą tautoje ir išauginsime…

Šeima - pagrindinė, giliausia, intymiausia visuomenės struktūra.

Tik negalvoja apie tai mūsų valdžia, išleisdama ir priimdama tuos įstatyminius potvarkius bei vis kitus įstatymus žmonėms ir valstybei valdyti…

Pagarbiai, Vaidilutė

_________________
Lietuva, tegu visi keliai tau būna tiesūs,
O žmonės, čia gyvenantys, vieningi ir dori...

Į viršų

Puslapis 1 iš 1

[ 5 pranešimai(ų) ]

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 3 svečių

Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Pereiti į: