Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė) • Temos rodymas - Zigmas Vaišvila. Nuopuolis (du klausimai Vytautui Landsbergiui)

Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas

Pagrindinis diskusijų puslapis » **Diskusijos - Politinė, ekonominė, kultūrinė, etninė, religinė padėtis Lietuvoje ir pasaulyje » Dabartinė politinė, ekonominė, kultūrinė, etninė, religinė padėtis Lietuvoje

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Zigmas Vaišvila. Nuopuolis (du klausimai Vytautui Landsbergiui)

Puslapis 1 iš 1

[ 1 pranešimas ]

Spausdinti

Ankstesnė tema | Kita tema

Autorius

Žinutė

Žygeivis

Pranešimo tema: Zigmas Vaišvila. Nuopuolis (du klausimai Vytautui Landsbergiui)

Parašytas: 31 Spa 2013 14:42

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27150
Miestas: Ignalina

Zigmas Vaišvila. Nuopuolis (du klausimai Vytautui Landsbergiui)

http://www.ekspertai.eu/nuopuolisdu-kla ... dsbergiui/

Paskelbta: 2013-10-31 01:14
Autorius: Zigmas Vaišvila, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys

Vytautui Landsbergiui ir konservatorių partijai viešai pasisakius prieš Konstitucijos 4-ajame straipsnyje nurodytą Tautos teisę aukščiausią suverenią galią vykdyti tiesiogiai, t. y. referendumo būdu, o ne tik per atstovus, ir prieš mūsų žemių išsaugojimą, kaip Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės ir Seimo tarybos narys turiu teisę ir pareigą V. Landsbergio paklausti porą klausimų.

Pirmasis: kodėl Jūs Sąjūdžio laikais buvote už žemės ir valstybės priklausymą Tautai ir demokratiją, o dabar – ne?

Pats laikas kalbėti apie nuopuolį. Ne apie Adomo iš Rojaus. Ir ne apie Adomo, vadovaujančio Jaunųjų konservatorių lygai ir „nuteisusio“ Algirdą Patacką greičiau, nei generalinis prokuroras to norėtų. Apie mūsų visų nuopuolį. Zigmo, Algirdo, „Maximos“, visų mūsų. Ir V. Landsbergio.

Būtų daug paprasčiau ir aiškiau, jei susivoktume, kas vyksta valstybėje ne tik dėl šių A. Patacko 10 litų, bet ir dėl to, kur atsidūrėme. Visų pirma susivokime tie, kurie skelbėme: su Sąjūdžiu – už Lietuvą! Ir tie, kurie tikėjome ir tebetikime ta mūsų Lietuva, ir tie, kurie ja nebetiki.

Kaip sugebėjome tiek nusiristi žemyn ir taip greitai?

Tapome savanaudžiai ir už nieką neatsakingi. Tam užteko kelių dešimtmečių. Mus pačius ir žmones aplink mus, net artimuosius, nejučia pakeitė nesveikas turto ir pinigų supratimas bei jų siekis. Ką jau kalbėti apie valdžios siekį, kuris daugumos mūsų suprantamas kaip įrankis šiam siekiui. Ir daug pykčio, neapykantos mumyse... Net mirusiesiems.

Šiemet V. Landsbergis mus kvietė liudyti, kad ir žodžiu, ir darbu galima gyventi kitaip – taip, kaip mokėjome ir gyvenome Atgimimo metais. Tačiau žmonės nebetiki. Atsakymo reikia ieškoti visų pirma savyje. Ir mums, sąjūdininkams. Negalima apeliuoti į žmonių sąžinę ir pasitikėjimą, kai sakomas jiems melas. Tuomet mumis tikėjo visų pirma dėl tiesos sakymo. Nepagarba žmonėms ir valdžios troškimas sukūrė puikią terpę pirkti viską – ir valdžią, ir žmones. O tokios visuotinės baimės aš savo sąmoningą gyvenimą nepamenu net tarybinėje santvarkoje.

O perka mus ne tik Rusija, bet ir Vakarai. Jaunimas neįsivaizduoja, už kokius grašius pirko mūsų politikus Nepriklausomybės pradžioje, kai griuvus Rytų ir Vakarų sienai mums atsivėrė ekonominė bedugnė...

Šių dienų įvykiai ir jų dalyviai susikryžiavo ir susipynė taip, kad reikėjo laukti kažko nutinkant. Man tikrai būtų lengviau gyventi ir daug ką spręsti, jei žinočiau, kodėl tyli „Maximos“ savininkai, praradę 10 litų, kodėl V. Landsbergis šiandien aukoja jau ir A. Patacką. Būtent Algirdą, kuris 1991-ųjų sausį dieną naktį nesitraukė iš Aukščiausiosios Tarybos pirmininko kabineto, rankoje spausdamas TT pistoletą, gautą iš Lietuvos banko, kuriam vadovavo Vilius Baldišius. Kritišku atveju Algirdas buvo pasiruošęs ginklą panaudoti pirmininko ir savo atžvilgiu taip, kaip panašiai pasielgė Pilėnų gynėjai. Taip Algirdas suprato savo pareigą. Algirdas pridengė Vytautą ir Pakaunės savanorių maišto metu. Vargu ar Algirdas be Vytauto žinios pernai atsidūrė Garliavoje. Tokį cinišką eksperimentą sumąstyti žmogumi gali ne bet kas.

Daug kas ir senokai parado tikėjimą mūsų Nepriklausomybės simboliu tapusiu V. Landsbergiu. Tai labai skausminga. Visų pirma dėl to, ar kalbėti apie tai viešai?

Kita mūsų dalis praregėjo po 2009 m. V. Landsbergio projekto „Tebūnie Dalia Lietuvos Dalia!“.

Tačiau kad net dabartinis V. Landsbergio Lietuvos Sąjūdis, faktiškai gyvavęs savo garbės pirmininko idėja, ištars „Ne!“ savajam Guru, tikrai nesitikėjau. Manau, ir V. Landsbergis supranta, kad Lietuva priėjo bedugnės kraštą. Tačiau kodėl norima, kad ji ir toliau aklai eitų pagal varovų užgaidas?

Kaltę dėl šios padėties turi prisiimti ir Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo taryba, laiku nesustabdžiusi 1988 m. lapkričio krizės metu išrinkto tarybos pirmininko, vienasmeniškai tarybos vardu priiminėjusio sprendimus.

Ir Aukščiausiosios Tarybos deputatai, nesugebėję laiku susigaudyti, kad Lietuvai buvo svarbūs ne tik prezidento klausimai.

Ir konservatoriai dėl pralaužto ledo privatizuoti ar dovanoti Lietuvos strategines įmones. Ir visi mes, deramai nepasipriešinę „Williams“ aferistams, „Lietuvos dujų“ ir kitų strateginių valstybės monopolijų pardavimams.

Mes visi ilgam nurimome po pirmojo nuosprendžio Sausio 13-osios byloje.

Ir konservatoriai, ir kiti, kurie 2009 m. susinepatoginome paklausti, kodėl pasirinkta Dalia Grybauskaitė.

V. Landsbergis šiandien taip pat priėjo kryžkelę. Kuriuo keliu sukti?

Kviečiu sukti Sąjūdžio išbandytu tiesos sakymo Tautai keliu. Kelias, kuriuo vedama Lietuva, yra pragaištingas kiršinimo ir Tautos skaldymo, bet ne vienijimo kelias. Tauta šiandien jau pradeda suprasti, kur ją veda valdžia ir kad V. Landsbergis piktnaudžiauja savo istoriniu vaidmeniu. Istorijos personažas turi ne tik šlovę, bet ir pareigas. Visų pirma nemeluoti Tautai ir atsakyti į esminius klausimus.

Kviečiu V. Landsbergį tai padaryti ir Tautos, ir jo paties labui.

Negi neužtenka to, kaip ir su V. Landsbergiu elgiasi jo partijos mokiniai – ne tik Andrius Kubilius, bet ir š. m. birželio 18 d. konservatorių partijos suvažiavime iš garbės pirmininko išsityčiojęs Mantas Adomėnas?

Negi konservatorių partija ir V. Landsbergis tiek nusilpo, kad juos šokdina Jaunųjų konservatorių lygos vadas Adomas Bužinskas, viešai, anglišku „matu“ besityčiojantis iš A. Patacko, daugiau kaip du dešimtmečius ir savo sveikatą paaukojusio V. Landsbergiui? Šio jaunuolio „opusą“ turi jau vertinti psichologai ir psichiatrai – ne tai parašiusį asmenį, bet jau kaip visuomenės reiškinį ir ligą.

Lietuvos Sąjūdžio valios pasireiškimas, pasipriešinant garbės pirmininko tiesmukiškai, atkaliai ir veidmainiškai brukamai valiai, padėjo dar daug kam praregėti. Tai ir Sąjūdžio vertybių bei moralės susigrąžinimas darbais, o ne tik V. Landsbergio raginimais.

Tikėkimės, nebepavyks Sąjūdžio vardą naudoti ne Sąjūdžio tikslams.

V. Landsbergis balsavo už Sąjūdžio Moralinės Nepriklausomybės deklaraciją, Kovo 11-osios Aktą.

Tad kodėl jis savo autoritetą ir padėtį naudoja siekdamas ir toliau Tautą laikyti tik atstovaujamosios valdžios parinkėjais, bet ne šios žemės ir valstybės suverenu?

Mūsų Nepriklausomybės simbolis neturi teisės tai daryti, bet ir privalo paaiškinti tokio savo elgesio motyvus.

Žemės ir nuosavybės klausimai sudėtingi ir labai skausmingi.

Į ministro pirmininko pavaduotojo kabinetą pas mane atvyko tuometinės Lietuvos Sąjūdžio Kauno tarybos narys. Tik mano padrąsintas prabilo apie apsilankymo tikslą – Kauno Sąjūdžiui reikia buveinės. Nustebau – jūs gi turite puikias patalpas Laisvės alėjoje! Atsakymas pribloškė: „Landsbergis susigrąžino šio namo nuosavybę...“

Ar nebuvo tai simbolinis žingsnis į mūsų visų nuopuolį? Suprantu, nuosavybė – šventas dalykas. Tačiau... V. Landsbergis atsiėmė iš Sąjūdžio būstinę... Sunku parinkti žodžius. Manau, ši situacija apibūdina mūsų visuomenės mąstymą ir veiksmų logiką kelyje link bedugnės.

Mūsų Tauta labai kantri. Tačiau V. Landsbergis labai dažnai nepalikdavo jai galimybės rinktis, tik tikėti juo ir jo parinktais sprendimais ar projektais. Pats laikas – tiek V. Landsbergiui, tiek visiems mums – pažiūrėti į save ir nustokite kaltinti kitus. Visiškai susipainiojome vertybėse.

Tad nenuostabu, kad dalis tautos pasirenka Viktoro Uspaskicho pažadus.

Todėl V. Landsbergio noriu paklausti antrąjį klausimą: kuo Jums skiriasi D. Grybauskaitė nuo K. Prunskienės ir V. Uspaskicho?

Jais visais trimis Jūsų keiksnojama Maskva bent jau atitinkamais laikotarpiais pasitikėjo.

Atsakykite į šį klausimą – po Jūsų sąžiningo paaiškinimo tikrai visiems palengvėtų. Ir gal kaip Sąjūdžio laikais rastume bendrą valdžios kelią drauge su Tauta ar bent jau didžiąja jos dalimi.

Mokykimės iš Sąjūdžio, gerbkime jo pamokas ir jo žmones už tai, kas padaryta. Kritikuokime už tai, kas nepadaryta. Svarstykime, kas ir ką sutrukdė padaryti. Ne tam, kad ieškotume priešų, bet tam, kad mokytumės ir apsisaugotume nuo netikrų pranašų. Tai labai padės suprasti, kas yra tiesa ir kas yra melas.

Kviečiu tai padaryti Visų šventųjų dienos ir Vėlinių išvakarėse. Vėlines lietuviai šventė nuo senovės. Buvo tikima, kad mirštant žmogui nuo kūno atsiskiria vėlė ir vėliau bendrauja su gyvaisiais, juos nuolat lanko. Padarykite tai, Vytautai Landsbergi, dėl Tautos ir tų, kurie, aukoję save už Lietuvą, mus jau paliko, tačiau kaip vėlės mus aplanko gūdų rudenį, turėdami viltį, kad ne veltui gyveno ir aukojosi. Degindami žvakes gyvieji susitaiko su mirusiaisiais.

Tol, kol to nebus, bijau, kad gyvensime taip, kaip aprašyta šiemet birželio 3-iąją Sąjūdžio Seimo tarybos nario Romo Gudaičio Mokslų akademijos salėje perskaitytoje alegorijoje.

Priminsiu dalį jos:

"Vienoje šalyje – ne Lietuvoje, bet tikrai ES šalyje – žmonės nutarė pastatyti Šventovę. Tegu ji būna visų mūsų Šventovė, sakė žmonės, ir tegu ji būna pašventinta ir stovi per amžius. Kaip kartais pasitaiko, šio darbo ėmėsi teisiausieji ir teisingiausieji, statė statė, bet nepastatė. Kodėl gi jūs nepastatėte, klausia jų pasipiktinę žmonės, jei nemokat, tai leiskit statyti mums patiems. Iš kur jūs ištraukėte, kad mes nepastatėme, gražiai ima stebėtis teisiausieji ir teisingiausieji, statę, bet nepastatę, štai jūsų Šventovė. Žmonės prasitrina akis, žiūri žiūri, bet ten, kur turi būti Šventovė, – vien gražiom mašinikėm užstatyta plynė, o šalia iškerėplintas kažkoks akropolis, į kurį grūdasi minia. Palaukit, bet jūs mus apgavot, mes jus paduosime į teismą! Teisiausieji ir teisingiausieji tik nusijuokia iš šių žodžių, o Temidė nusiplėšia raištį nuo akių ir meiliai burkuodama kviečia bylinėtis. Teismai su apeliacijom truks dešimt metų, taigi neilgai, švelniai kalbasi Temidė su žmonėm kaip su vaikais. Jie mus apgavo ir Šventovės nepastatė! – sako žmonės, tada vėl pasirodo teisiausieji ir teisingiausieji. Jie labai lengvai įrodo, kad Šventovė seniai pastatyta. Jeigu jūs nematote tos Šventovės, tai jūsų problema, juk savo Šventovę reikia matyti ne akimis, o širdimi, mandagiai atkerta jie, o dar mandagesni jų advokatai paaiškina juridines ir pinigines ginčo pasekmes. Na, mes jums parodysim, prakeikti sukčiai ir apgavikai! – įtūžta žmonės ir eina pas Aukščiausią tos šalies pareigūną (dėl ramybės pridursim: pareigūnę) ieškoti teisybės.

O tuo metu trenkia būgnai, aidi fanfaros, vyksta paradai ir šou, mat į tą šalį suvažiavo valdžios iš visų šalių, liejasi kalbų medus. Trykšta gražbylystės fontanai, ir viskas vyksta nuostabiai korektiškai, net Briuselio berniukas dailiau ima šlapintis.

Bet Šventovės tai nėra, mus apgavo, bando sakyti žmonės, tačiau jiems labai gražiai įrodoma, kad Šventovė ataskaitose ir virtualioje erdvėje jau seniai stovi, pinigai dailiai pravalgyti ir išsidalinti, o dėl absurdiškų mūsų apkaltinimų, kad tai miražas, tai jie bus paneigti nuostabiai turininga valdžios deklaracija, žodžiu, išsiaiškinsim, kai išsiskirstys svečiai, ir mes baigsime šį gražiausią Europoje savo pirmininkavimą. Ir svečiai patiki teisiausiaisiais ir teisingiausiaisiais, kurie pastatė daugybę šventovių ir vieną – šią gražiausiąją Europoje. O tada Aukščiausias šios šalies pareigūnas (mes jau droviai atskleidėme dėl lygių galimybių, ar tai vyras, ar moteris, ar koks diplomatiškai korektiškas lepšis) išrenkamas visų šalių sąjungos prezidentu, – ak, kaip džiūgaujama toje šalyje, ant kurios dabar pasipils ES milijonų maišai, nei raštu aprašysi, nei žodžiu apsakysi."

Tai buvo rašytojo Romo Gudaičio žodis. O aš atsiprašau visų už šį tiesos priminimą. Manau, kad toliau tokioje melo šalyje gyventi apsimetant, kad viskas gerai, negalima.

Komentarai
http://www.ekspertai.eu/nuopuolisdu-kla ... dsbergiui/

112. Žygeivis
(2013-10-31 13:34:57)

Deja, bet ir dabar dar labai mažai žmonių aiškiai suvokia, jog Landsbergis labai aktyviai kovojo dėl Lietuvos Valstybės išsilaisvinimo iš Sovietų sąjungos imperinės vergovės tik tam, kad po to Lietuvos Valstybės Nepriklausomybę parduotų kitai imperijai, o Lietuvių Tauta ir vėl taptų naujo šeimininko vergais.

107. 105-am
(2013-10-31 13:01:43)
(213.164.112.144)

Įdomūs, nors sumišę su neaiškiomis mintimis, pamąstymai. Man irgi įdomu.

Kiek domėjausi ir pavyko sužinoti, Sąjūdžiu buvo puikiai pasinaudota tų, kurie IR DABAR VADŽIOJE tikslų pasiekimui. Kitaip ir negali būti, nes kitaip Sąjūdis prarastų bet kokią prasmę.

O sumanymas iš tiesų puikus - „pakeisti“ valdžią visos tautos rankomis.

O ko reikia? Keleto jaunų idealistų ir Landsbergio – „tautos tėvo“, šaukiančio per garsiakalbius ir prašančio „gelbėti“. Na kaip nepadėsi tokiam geram dėdei.. Padėjom.

Vykdėme visi, žinojo – keli – tik tiems, kam buvo būtina.

Pažvelkime. Sąjūdyje „atsitraukimo“ esminis momentas yra perėjimas nuo tarybos sprendimų iki vienasmenių sprendimų siaurame rate, „pažeidžiant sutartas ir egzistuojančias procedūras, taisykles, o vėliau – ir įstatymus“ (Z.V.).

Galėtume tai laikyti naivumu, patirties stoka, nesusikalbėjimu, jeigu tokie vienasmeniai slapti sprendimai nebūtų buvę „apsisprendimo klausimas, ar Lietuva žengs Nepriklausomybės atkūrimo keliu“ (Z.V.).

O jie buvo ir yra šiandieninės Lietuvos realybės rezultatas: išblaškyta, beveik nutildyta, išgąsdinta tauta su įteisinta vergove ir minimaliu atlyginimu.

Šiandien matant esminę to priežastį, iškyla paties Sąjūdžio esmė – nuo jo sumanymo siauriausiame rate iki plataus išsipildymo visoje tautoje. Lietuvos (ir viso Pabaltijo) nesitaikstymas su SSSR priespauda buvo akivaizdus, tai reikėjo kažko imtis.

O klausimas toks: ar gali būti, jog Sąjūdis pačiu savo sumanymu buvo tik globalistų (iluminačių ar kaip norite) plano žingsnis kelyje į pasaulinę fašistinę valstybę, pritaikytas „konkrečios tautos poreikiams“? Žinoma, sukurtas tik „need to know“ (būtinybės žinoti tiek, kiek tai neišvengiama) pagrindu, kur, kaip ir matome Sąjūdžio ženkle (trikampis arba piramidė), „apačia“ nežino to, ką žino esantys „viršuje“.

Kam tai buvo reikalinga?

Ogi tam, kad atvira nelaisvė ir priespauda būtų pakeista paslėpta nelaisvės ir priespaudos forma – prieš ką gi kovosi, jeigu ESI LAISVAS, jeigu šalis – NEPRIKLAUSOMA?

Šalies „statusas“ pasikeičia, o valdžioje lieka tie patys, kurie laisvėje dabar jau veikia nevaržomi ir niekieno nekontroliuojami.

Ką Landsbergis labai konkrečiai ir padarė, nustumdamas sąžiningus sąjūdiečius nuo rinkimų, tuo atverdamas duris komunistams, kaip ir buvo suplanuota. Ar ne tą matome?

O liūdniausia, kad sumanymo išpildymas buvo atliktas nuoširdžiai, beveik absoliučios tautos daugumos rankomis ir širdimis.

Neabejoju, kad esmės nežinojo netgi tie patys Nepriklausomybės akto signatarai (bet buvo kas žinojo!), ne tik tauta.

Čia mano tokie „juodžiausi“ pamąstymai, nežinau, ar tiesa. Norėčiau, kad nebūtų. Bet Landsbergio „svarus įnašas“ - labai aiškus bet kokiu atveju.

20. šventa tarnystė ponui
(2013-10-31 09:31:41)
(213.164.112.144)

Beveik visą savo sąmoningą gyvenimą tikėjau V. Landsbergiu ir tuo, kad jis „iškovojo nepriklausomybę“ Lietuvai. Deja, nebetikiu ir jaučiu tik pasibjaurėjimą juo.

Gerai, nežiūrėkime į visas aferas, Lietuvai nenaudingus sandorius pusvelčiui parduodant svarbiausius objektus ir t.t. – sakykim, tai visai nesvarbu – pažvelkim į pačią atkurtos Lietuvos pradžią ir kiek prieš jos atkūrimą.

Dauguma turbūt jau girdėjome apie Landsbergio – A. Juozaičio (ir ne tik) kelių išsiskyrimą, pasiekusį kulminaciją tiek A. Juozaičio, tiek A. Nasvyčio pasitraukimu (arba Landsbergio neteisėtai diriguojamu PATRAUKIMU) iš rinkimų užleidžiant kelią LKP CK kandidatams.

Klausimas – kodėl „Lietuvos nepriklausomybės“ tėtušis Nepriklausomos valstybės užuomazgose iš rinkimų kovos patrauktų sąžiningus sąjūdiečius – tik tam, kad visiškai būtų atvertas kelias (be konkurencijos) komunistams?

Kieno valdomas Landsbergis veikė?

Kieno valdomas tebeveikia – nuo pat pradžių?

Jam Lietuva jau seniai nieko bendro su žodžiu „nepriklausoma“ neturi.

Kas jūsų ponas, ponas Landzbergi?

„Vietinis“ ES aparatas ar platesnis globalistų tinklas?

Kokie planai Lietuvai ten numatyti? Atmatų duobės? Pigių vergų regiono?

Būtų įdomu sužinoti.

43. Vertybės
(2013-10-31 10:21:11)
(213.164.112.144)

Man kyla klausimas: kodėl mūsų valdžia su prezidente priešakyje ir Landsbergiu po stalu tik klusniai vykdo ES instrukcijas, prieštaraujančias mūsų Konstitucijai ir nebando pasitelkti piliečius ginant tautą, kodėl nebando vienytis su Latvija, Estija ir kitomis ES valstybėmis narėmis?

Ne tik nebando, bet ir visomis galiomis tam trukdo?

Trukdo piliečiams įgyvendinti Konsitucines teises?

Europarlamento nariai taip pat atstovauja ne Tautą, rinkusią juos, o abstrakčias, kaip ir „Europinės vertybės“, šio parlamento frakcijas, ginančias tik „bendrus“ interesus“.

Mano atsakymas: todėl, kad ji sukurta, kad to nedarytų – valdžia neatstovauja tautos interesams, o yra vietoje tam, kad būtų paklusniai vykdomos globalistų instrukcijos.

Ką kalba faktai?

Kokiais atvejais ginami tautos interesai, gal kas gali pateikti pavyzdžių?

Ir tai vyks, kol žmogus nepatikės, kad tikroji galia ir pasirinkimas yra mūsų pačių rankose, o ne valdžios.

Valdžia turi galios tiek, kiek mes jos atiduodame. Laikas pasakyti ne. Dabar tai galime padaryti.

1. copy, paste
(2013-10-31 01:42:12)
(86.134.195.74)

GRYBAUSKAITEI IR LANZBERGIUI, AR PAMIRŠOTE?, 2013-10-11 00:21 Williams“ atėjimo kaina:

Lietuva amerikiečiams už įmonės valdymą sumokėjo 200 mln. litų; 1999 m. Mažeikių naftos perdirbimo įmonė patyrė 89,8 mln. litų nuostolį, 2000 m. - 147,6 mln. litų, 2001 m. - 287,7 mln. litų, 2002 m. - 185,2 mln. litų;

Kai įmonę „Williams“ pardavė, „Mažeikių nafta“ jau pirmaisiais metais gavo 275,2 mln. litų pelną.

38. dede
(2013-10-31 10:07:14)
(78.58.4.30)

is delfi

Todėl Vytauto Landsbergio minėti apdovanojimai bei kiti „nuopelnai" tarybinei valdžiai yra priskirtini prie ypač retų išimčių ir nesuvokiamo KGB bei LKP CK biuro dosnumo.

1985-1988 metais Vytautas Landsbergis buvo paskirtas leidžiamos „Tarybų Lietuvos enciklopedijos" visų keturių tomų redakcinės kolegijos, tai yra tarybinės cenzūros - mažojo "Glavlito" 13-uoju nariu. Iš viso šioje redakcinėje kolegijoje buvo 23 nariai.

Pažymėtina, kad tada respublikinių laikraščių, žurnalų, enciklopedijų ir kitų spaudinių redakciniu kolegijų nariai buvo skiriami-tvirtinami tik LKP CK biuro nutarimais.

Todėl Ir kyla klausimas, kodėl ir kokiais tikslais muzikologas, menotyros mokslų kandidatas (dabar daktaras) Vytautas Landsbergis buvo paskirtas „Tarybų Lietuvos enciklopedijos" keturių tomų redakcinės kolegijos nariu?

Juk pirmuoju šios enciklopedijos redakcinės kolegijos nariu jau buvo paskirtos muzikologas, menotyros mokslų kandidatas (dabar daktaras) Juozas Antanavičius.

Kam tuomet buvo reikalingi tokie pat du muzikologai ir menotyros mokslų kandidatai toje pačioje redkolegijoje, belieka tik stebėtis.

Nors KGB struktūros visada gerai žinojo, kur ir kokiais tikslais patikimus kadrus implantuoti į „kontroliuojamus objektus" ir tokiu būdu gauti išsamią jiems reikalingą agentūrinę informaciją.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Puslapis 1 iš 1

[ 1 pranešimas ]

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 6 svečių

Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Pereiti į: