Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė) • Temos rodymas

Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas

Pagrindinis diskusijų puslapis » **Diskusijos - Politinė, ekonominė, kultūrinė, etninė, religinė padėtis Lietuvoje ir pasaulyje » Dabartinė politinė, ekonominė, kultūrinė, etninė, religinė padėtis Lietuvoje

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Kodėl Rusija stabdo Lietuvos eksportą?

Puslapis 1 iš 1

[ 2 pranešimai(ų) ]

Spausdinti

Ankstesnė tema | Kita tema

Autorius

Žinutė

Žygeivis

Pranešimo tema: Kodėl Rusija stabdo Lietuvos eksportą?

Parašytas: 14 Spa 2013 21:46

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

Rusijos ekonomistas: G. Oniščenkos demaršas nėra atsitiktinis, tačiau priežastis gali būti kita, nei skelbiama

http://www.delfi.lt/verslas/verslas/rus ... d=63033426

Konstantinas Ameliuškinas,
http://www.DELFI.lt
2013 m. spalio 14 d. 13:24

Juokais pagrindiniu Rusijos „siloviku“ vadinamo Genadijaus Oniščenkos demaršas nėra atsitiktinis. Jį nulėmė iškilusios vienokios ar kitokios politinės problemos, mano garsus Rusijos ekonomistas Dmitrijus Travinas. Vis dėlto jis spėja, kad lietuviškos pieno produkcijos importo draudimo atveju klausimas yra greičiau ne politinis, o ekonominis, rašo ru.DELFI.lt.

Sankt Peterburge įsikūrusio Europos universiteto Modernizacijos tyrimų centro mokslinis vadovas įsitikinęs, kad per G. Oniščenkos vadovaujamą tarnybą Kremlius nenorėjo daryti politinio spaudimo Lietuvai, kadangi norint išspręsti principinius Europos sąrangos klausimus (šiuo atveju Rytų partnerystės klausimą), Lietuvą spausti sunku.

„Tai nedidelė šalis ir paspaudus Lietuvą sunku išspręsti klausimus, kuriuos sprendžia Europos Sąjunga bendrai. Tai nepragmatiška“, - tvirtino D. Travinas, Vilniuje duodamas interviu portalui DELFI.

- Kaip pakomentuosite lietuviškos pieno produkcijos uždraudimo situaciją?

- Pono G. Oniščenkos demaršai nėra atsitiktiniai. Mano požiūriu, jie akivaizdžiai nesusiję su produktų kokybe. Tokie demaršai nutinka iškilus politinėms problemoms su viena ar kita šalimi. Taip buvo su Gruzija, Moldova, Ukraina, Baltarusija. Pas mus kartais poną G. Oniščenką vadina pagrindiniu Rusijos „siloviku“ („silovikai“ – buvę ir esami Rusijos jėgos struktūrų atstovai, red.). Jo veiksmuose daugiau jėgos, nei retai su kuo nors kariaujančios armijos veiksmuose.

Tai, kas nutiko su Lietuva – sudėtingas klausimas ir mano prielaidos kertasi su tais komentarais, kuriuos aš jau girdėjau čia, Vilniuje. Manau, kad klausimas ne tiek politinis, kiek ekonominis. Nemanau, kad Kremlius per G. Oniščenką norėtų daryti kokį nors politinį spaudimą. Tai ne Gruzija ir ne Moldova, čia kita situacija, nesuprantama, kam spausti ir ką galima iš to gauti.

Pieno produktų rinka – tai vieta, kur konkuruoja skirtingi gamintojai, pardavėjai ir vieno ar kito rinkos dalyvio pašalinimas sudaro nišą ten įsiskverbti kitiems. Jeigu ponas G. Oniščenka turi galimybę taip stipriai veikti rinką ir aukščiau stovintys viršininkai iki šiol jam nekaukštelėjo už tai per galvą ir leidžia tai daryti, tai įvairioms interesų grupėms kyla noras panaudoti šį mechanizmą konkurentų spaudimui. Aš nenustebsiu, jeigu lietuviškos pieno produkcijos vietą džiaugsmingai užims kokie kiti konkurentai, kaip savu laiku buvo su gruziniškais vynais.

- Jūs to nesusiejate su Lietuvos pirmininkavimu ES Taryboje, Rytų partneryste, kur Lietuva aktyviai veikia ir stengiasi įtraukti šioje iniciatyvoje dalyvaujančias šalis į Europos orbitą?

- Aš bandau analizuoti faktus, ir atmetus tai, kad Rusijos vadovybė daro neabejotinas kvailystes, man atrodo, jog politinio spaudimo klausimai čia mažiau tikėtini, nes galima buvo spausti Gruziją, kad būtų išspręstas Pietų Osetijos ir Abchazijos klausimas. Galima spausti Ukrainą, nors tai sunkiau, bandant ją orientuoti ne į asocijuotą narystę su Europos Sąjunga, o į Eurazijos sąjungą. Bet bandant išspręsti principinius Europos sąrangos klausimus, su visa pagarba Lietuvai, sunku jai daryti spaudimą. Tai nedidelė šalis ir paspaudus Lietuvą sunku išspręsti klausimus, kuriuos sprendžia Europos Sąjunga bendrai. Tai nepragmatiška.

- Kodėl tai vis dėlto daroma?

- Jeigu Rusijos vadovai atvirai kvailai elgiasi, galima neatmesti ir politinio spaudimo Lietuvai varianto. Tačiau jeigu jie ten šiek tiek pamąstė, tai politinis spaudimas Lietuvai siekiant išspręsti kokius tai Ukrainos asocijuotos narystės klausimus ir panašius reikalus yra absoliučiai nepragmatiškas. Ukraina bus arba nebus asocijuota Europos Sąjungos nare priklausomai nuo daugelio veiksnių ir Lietuvos poveikio veiksnys – vienas iš daugelio. Vien per Lietuvą tokių klausimų neišspręsi, net jeigu Lietuvai išsuksi rankas. Bet aš esu įsitikinęs, kad Lietuva tam nepasiduos.

- Rytų partnerystės šalys – valstybės, kuriose Rusija nori išsaugoti savo įtaką. Jeigu jos vis dėlto judės link savo valstybių ir Europos Sąjungos europinės sąrangos, tai atsilieps Rusijos įtakai, jos ekonominiams ryšiams su šiomis šalimis? Kodėl Kremlius taip priešinasi šiam judėjimui?

- Čia klausimas kaip tik politinis. Kai subyrėjo Sovietų Sąjunga, tai didelė imperijos dalis – tai Rusijos gyventojai. Todėl netgi tokios šalies kaip Ukraina įstojimas į Eurazijos rinką nėra iš esmės svarbus klausimas rinkos vystymuisi Rusijoje. Todėl aš manau, kad siekis išsaugoti savo įtaką posovietinėje erdvėje Rusijai – politinis.

Viena ar dviem šalimis Europos Sąjungoje daugiau ar mažiau – tai kokybiškai nieko nekeičia. Tačiau nenuginčijamas Vladimiro Putino troškimas ir tai galima buvo vienareikšmiškai pajausti jo Miunchene pasakytoje kalboje, kad jis labai nori, jog Rusijos įtaka posovietinėje erdvėje būtų esmine, kad JAV šią erdvę užleistų ir nesikištų. Iš esmės, ir Europos Sąjunga taip pat.

V. Putinas mėgina išspręsti tai visais įmanomais metodais. Ne itin sėkmingai, tačiau reikia pripažinti, kad Rusijos poveikis Kazachstanui, Armėnijai, eilei Vidurinės Azijos valstybių pakankamai didelis ir V. Putinui pavyko išlaikyti šias šalis Rusijos įtakos zonoje.

- Yra Kaliningrado sritis, kuri ribojasi su Lietuva. Kaip Kremliui koordinuoti savo veiksmus Lietuvos atžvilgiu ir nepakenti Kaliningradui?

- Tai rimta problema ir aš manau, kad dabartinė spaudimo Lietuvai istorija – tai ne politinio, o greičiau ekonominio pobūdžio priežastis. Žinoma, V. Putinas nenorėjo sudaryti problemų Kaliningrade, kad jam paskui nekeltų galvos skausmo jų sprendimas. Manau, kad problema su lietuviškais pieno produktais vienaip ar kitaip išsispręs, bet kokiu atveju V. Putinas nenorės sudaryti galimų problemų Lietuvai sustabdant tranzitinį eismą į Kaliningradą. Šia kryptimi V. Putinas neis.

- Ust Luga ir Rusijos siekis perimti krovinių srautą iš Baltijos uostų. Kiek tokie planai yra realūs?

- Tai ekonominės konkurencijos klausimas. Idealiu atveji ji turi būti ekonomine, o ne tuo, ką mes dabar stebėjome pasienyje su Ukraina ir Lietuva, kai muitinės tarnyba sudaro problemas tranzitui. Tačiau, iš esmės, jeigu egzistuoja daug konkuruojančių uostų – tai normalu. Reikia turėti omenyje ir tai, kad uostai turi savas specializacijas, tad ne visada uostų gausa reiškia realią konkurenciją, nes jie specializuojasi skirtingose srityse. Tačiau apskritai konkurencija gali aštrėti ir aš tame nematau nieko blogo.

- Ar, jūsų manymu, galima kalbėti apie tai, kad lietuviškas kapitalas keliauja į Rusiją, o rusiškas kapitalas bando įsitvirtinti Baltijos šalyse, ypač Lietuvoje?

- Iš Rusijos kapitalas pastaruoju metu bėga, tai rimta problema, susijusi su tuo, kad Rusijoje investicinis klimatas yra labai prastas. Dabar, kai naftos kainos yra stabilios, kapitalas labiau bėga iš Rusijos bei eina į Rusiją. Čia rimtų investicijų tikėtis sunku, juo labiau iš nedidelių Baltijos valstybių.

Rusijos investicijos eina į užsienį. Baltijos šalys labai patrauklios, nes kai kuriais atvejais suteikiamas leidimas gyventi. Ir Rusijos verslininkas, kuris baiminasi, kad Rusijoje jį gali pradėti persekioti dėl politinių motyvų ar paprasčiausiai panorės atimti iš jo verslą, sukuria, kaip sakoma Rusijoje, „atsarginius aerodromus“. Paprastai tai Londonas ir Vokietija, tačiau investuoti Latvijoje ir gauti ten leidimą gyventi – daugeliui tai patrauklu. Aš nemanau, kad tai gali būti strateginės investicijos, kokybiškai keičiančios situaciją Baltijos šalyse, greičiau tai kapitalo bėgimo iš Rusijos forma.

- Ar energetinio sektoriaus Lietuvoje ir Baltijos šalyse diferenciacija pakeis santykių klimatą tarp Rusijos ir Lietuvos?

- Rusija suinteresuota energetinės rinkos monopolizavimu. Aš nepasakyčiau, kad taip kritikuoju Rusijos politiką. Bet koks verslas idealiu atveju norėtų monopolizuoti savo rinką, nes taip lengviau dirbti. Esmė tame, kad stipriai išsivysčiusios rinkos ekonomikos šalyse neleidžiama, kad tai įvyktų. Ir šia prasme pastangos, nukreiptos į konkurencijos sustiprinimą Europos energetinėje rinkoje yra visiškai teisingos, net jeigu jos Rusijai daro nuostolius. Europa turi ieškoti galimybių dujų tiekimui ne tik iš „Gazprom“ (norvegiškos ir Šiaurės jūros dujos – tai jau žinomos kryptys).

Akivaizdu, kad artimiausiu metu vis didesnę reikšmę įgaus suskystintos dujos, išgaunamos iš skalūnų dujų. Konkurencija stiprės ir Europos šalių pozicijos bus stabilesnės ir labiau apsaugotos, o „Gazprom“ ateis sunkūs laikai, kai teks keisti įprastą politiką.

- Tačiau Rusija dabar suinteresuota išsaugoti savo išskirtinę įtaką energetikos sektoriuje ir stengiasi kaip galėdama kontroliuoti energetikos sektorių Baltijos šalyse – Baltijos atominės elektrinės projektas, prieštaravimas Visagino atominės elektrinės statybos projektui Lietuvoje ir taip toliau...

- Kaip bet koks monopolistas, Rusija suinteresuota išsaugoti monopolinę padėtį ir tame net nėra Rusijos autoritarinio režimo specifikos.

- Yra Lietuva, kuri bando pasipriešinti monopoliui ir iškelti šiuos momentus į europinį lygmenį, tuo metu didelės Europos šalys laikosi pakankamai nuosaikios pozicijos santykių su Rusija energetikos sektoriuje klausimais?

- Gali būti, kad stambūs dujų vartotojai, kurių santykiai su V. Putinu kiek kitokie, galvoja ne tiek apie bendrus Europos interesus, kiek apie tai, kaip šiuos ypatingus santykius išsaugoti ir, bent jau, nesipykti su pagrindiniu tiekėju tol, kol į rinką nepliūptelės naujas dujų srautas. Tokią poziciją suprasti galima, tačiau kita vertus, Vokietija, valdant Angelai Merkel, priešinasi Rusijai – tai ne Gerhardas Schreoderis.

Ir Italija be Silvio Berlusconi – tai kitokia šalis. Tad aš manau, kad Rusija sulauks stabilaus palaikymo iš didžiųjų Europos šalių. Pamažu monopolija užleis vietą konkurencingesniems santykiams. Tai neišvengiama. „Chevron“ pas jus išeina, tačiau dideli darbai su skalūnų dujomis prasideda Ukrainoje, Lenkijoje. Net jeigu atskirose šalyse skalūnų dujos nebus išgaunamos, apskritai pasaulyje viešpataujant aukštoms naftos ir dujos kainoms mažai tikėtina, kad gali būti sustabdytas skalūnų dujų eksploatavimas. Ir kadangi suskystintos dujos palaipsniui formuoja vieningą dujų rinką, vis sunkiau bus išsaugoti bet kokios šalies monopoliją, tarp jų ir Rusijos.

- Dėkojame už pokalbį.

http://www.DELFI.lt

Komentarai Delfi
http://www.delfi.lt/verslas/verslas/rus ... &com=1&s=1

Komentarai veidaknygėje:
https://www.facebook.com/egle.ceponyte/ ... ment_reply

Eglė Čeponytė:

Itin logiškai paaiškinama, kokie motyvai slypi po Rusijos veiksmais, tiek energetiniais klausimais, tiek importo. Vienas iš nedaugelio straipsnių, kur Rusija vaizduojama kaip racionaliai besielgiantis veikėjas, o ne kažkoks siaubas baubas. Tad labai rekomenduoju.

D. Travinas apie pieno produktų "baną":

"Jeigu Rusijos vadovai atvirai kvailai elgiasi, galima neatmesti ir politinio spaudimo Lietuvai varianto. Tačiau jeigu jie ten šiek tiek pamąstė, tai politinis spaudimas Lietuvai siekiant išspręsti kokius tai Ukrainos asocijuotos narystės klausimus ir panašius reikalus yra absoliučiai nepragmatiškas. Ukraina bus arba nebus asocijuota Europos Sąjungos nare priklausomai nuo daugelio veiksnių ir Lietuvos poveikio veiksnys – vienas iš daugelio. Vien per Lietuvą tokių klausimų neišspręsi, net jeigu Lietuvai išsuksi rankas."

Kęstutis Čeponis

Nesu eurofilas ir euro įvedimą Lietuvoje laikau labai kenksmingu Lietuvių Tautai ir Lietuvos Valstybei.

Tačiau manau, jog Rusijos valdžia siekia, kad Lietuva neįsivestų eurą - tam ji ir siekia apriboti Lietuvos biudžeto įplaukas būtent dabar - stabdydama Lietuvos eksportą, kad Lietuvoje pablogėtų ekonominė ir finansinė (fiskalinė) padėtis. Tada Lietuva neatitiks euro įvedimui būtinus kriterijus.

Kodėl Rusija nenori, kad Lietuva įsivestų eurą?

Manau, kad Rusijai svarbi visai ne Lietuva, o tai, jog po to susikurs vientisa eurozonos erdvė, kurioje ypač gerai jausis Vokietija - esminis Rusijos geopolitinis konkurentas Europoje.

Tik Lietuvai ir Lietuvių Tautai tai nieko gero neduos - lietuvių emigracija iš Lietuvos dar išaugs, kada pakils būtiniausių produktų kainos bei būsto išlaikymo išlaidos.

Lietuva visų pirma turi žiūrėti savo interesų, o ne Vokietijos ar Rusijos, ar dar kieno nors.

Eglė Čeponytė

Net ir be eksporto ribojimo, Lietuva vargu ar atitiks Mastrichto kriterijus. Tad toks Rusijos veiksmas, vadovaujantis siuo motyvu, butu perteklinis. Man regis, cia daugiau susije su byla pries Gazprom bei sutarties del duju pasirasymo. Dabar vyriausybe kaip tik laukia atsakymo is Gazprom del ju pasiulymo.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Arvydas Damijonaitis

Pranešimo tema: Re: Kodėl Rusija stabdo Lietuvos eksportą?

Parašytas: 14 Spa 2013 23:43

Užsiregistravo: 29 Bal 2011 03:13
Pranešimai: 140
Miestas: Vilnius

1. Pagrindinė priežastis yra Rusijos ekonomikos silpnumas dėl gyventojų nesugebėjimo kurti SAVIVALDĄ;

2. Rusija - totalitarinė valstybė, Kremliaus besąlygiškai CENTRALIZUOTAI valdoma didžiulė kruvina teritorija, TODĖL perspektyvoje TAI - IŠSIGIMUSI, pasmerkta zombių valstybė.

Pasmerkta, nes naftos poreikis pasaulyje mažės;

3. Rusija bando sujaukti politinį gyvenimą Lietuvoje, NES artėja prezidento rinkimai...

Rusų spectarnybos ruošiasi rinkimams, tam organizuojama pasienio blokada, grubiai atakuojama Prezidentė...

Kremlius išnaudoja Lietuvos vyriausybės neveiksnumą, koalicijos kriminalinį trapumą;

4. Skalūninių dujų, Hitači reaktoriaus gėdingas blokavimas parodo A.Butkevičiaus nekompetenciją.

Lietuvoje vyksta atviras prorusiškas investicijų sabotažas, padaryta žala jau siekia du milijardus litų.

Pagarbiai Arvydas Damijonaitis.

Į viršų

Puslapis 1 iš 1

[ 2 pranešimai(ų) ]

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 3 svečių

Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Pereiti į: