Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė) • Temos rodymas - J.Užurka. Lietuva išgyvena antrąjį išmėginimą po Sovietų Sąjungos žlugimo

Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas

Pagrindinis diskusijų puslapis » **Diskusijos - Politinė, ekonominė, kultūrinė, etninė, religinė padėtis Lietuvoje ir pasaulyje » Dabartinė politinė, ekonominė, kultūrinė, etninė, religinė padėtis Lietuvoje

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

J.Užurka. Lietuva išgyvena antrąjį išmėginimą po Sovietų Sąjungos žlugimo

Puslapis 1 iš 1

[ 1 pranešimas ]

Spausdinti

Ankstesnė tema | Kita tema

Autorius

Žinutė

Žygeivis

Pranešimo tema: J.Užurka. Lietuva išgyvena antrąjį išmėginimą po Sovietų Sąjungos žlugimo

Parašytas: 14 Geg 2013 16:41

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

J.Užurka. Lietuva išgyvena antrąjį išmėginimą po Sovietų Sąjungos žlugimo

http://alkas.lt/2013/05/14/j-uzurka-lie ... s-zlugimo/

Jonas Užurka, www.alkas.lt
2013 05 14 08:43

Prieš dvidešimt trejus metus mums iškovojus politinę ir juridinę Nepriklausomybę, bet kuo toliau tuo vis giliau prarandant dvasinę-kultūrinę Laisvę, V.Landsbergio žodžiai, kad: „Lietuva išgyvena antrąjį išmėginimą po Sovietų Sąjungos žlugimo“, kuo toliau tuo tampa vis aktualesni. Kodėl?

Ar ne todėl, kad niekur nesidėjo ir šiandien tie, kurie mus trėmė, dvasiškai nuodijo, klastojo mūsų istoriją.

Stribų vaikai, sovietiniai ideologai, provokatoriai, „paleckiukų“, „jedinstveninkų” gaujos, KGB rezervistai, agentai – tarp mūsų.

Šis paliktas daugiatūkstantinis ardomasis tinklas ir toliau aršiai griauna mūsų valstybės pamatus, vykdo mūsų Tautos dvasinį nutautinimą.

Idealistai, atvedę Lietuvą į Nepriklausomybę, buvo nušluoti, išskaidyti, supriešinti.

Įvyko tyli bedvasė nomenklatūrinė-biurokratinė okupacija susiliejusi su naujaisiais laukinio kapitalizmo atstovais. Prisidengę demokratine laisve okupavo mūsų turtą, kultūrą, išniekino Laisvės idealą.

Valstybės pripažintos liko ir partinių pakraipų bei institucijų baigimo diplomai, nuliui vertos visuomeninės mokslų disertacijos.

Mokslinėje, meninėje visuomenėje egzistuoja informacijos filtras, ginamos sovietinės okupacinės istorinės traktuotės, sampratos, nusistovėjusi klaidinga pasaulėžiūra suformuota nuo jaunystės okupacinėse organizacijose.

Ši dvasiškai, kūrybiškai impotentinė sistema negailestingai dorojasi, naikina tuos, kurie bando kitaip elgtis, jai priešintis, keisti, teikti naują informaciją. Sutartinai kritiškai puola siekianačius dvasingos pažangos.

Po 1990 m. valstybinės institucijos, įstaigos, kultūrinės organizacijos nepasikeitė – jose liko dirbti „buvusieji“. Neįsileisdami veržlios jaunosios kartos ir toliau tęsia koloborantų darbą.

Akivaizdu, kad ir meninės organizacijos, išaugusios iš raudonojo proletariato, artimai bendrauja kaip bendraminčiai su Lukošenkos, Kinijos bei Putino režimo kūrėjais o ne su opozicijos meninėmis draugijomis.

Ir šiandien dar nėra žuvusių už mūsų Laisvę vardo premijų.

Yra kolaborantų premijos kaip Petro Cvirkos, Liudo Dovydėno ir kt., ne tik vežusių saulę iš Maskvos, liaupsinusių okupantus, bet ir naikinusių mūsų Tautos savastį. Jomis apdovanojami ir dabar rašytojai už prisiminimus apie sovietinius laikus. Nostalgiškai gerbiami ir Sniečkus, ir partizanų žudikai K.Kubilinskas, A.Skinkys savo rankomis sušaudę partizanus.

Ir toliau iš visų pakampių traukiami seni „draugai“, šalininkai, vis labiau užsukami rafinuoti, profesionaliai įvaldyti propagandiniai mechanizmai. Sukurtos išmirti baigiančios nomenklatūrinės sąjungos. It talibai atgyja buvusieji sovietinės ideologijos veikėjai, glavlitininkai, „meno ekspertai”, kritikai, buvusieji įvairių ideologinių sovietinių leidinių redaktoriai, triuškinę sovietmečiu kitaminčius, negabios, asmeninių interesų siekiančios vidutinybės. Visas šis talibanas mūsų mokslui, menui, kultūrai ir valstybingumui daro nepataisomą žalą.

Kol mūsų šviesuoliai idealistai tik stebi, kol valdiškos institucijos snaudžia, buvę nomenklatūrininkai ne tik skubiai sukūrė „savas“ organizacijas, bet ir sulindo į valstybines pinigus skirstančias kultūrines institucijas, tapo įtakingais, fariziejiškai formuoja žmonių nuomonę per informacines priemones, skleidžia žemą instinktinę kultūrą, pyktį. Sutelktai priešinasi pažangai, tautiškumui, naujovėms, rafinuotai blokuoja pažangą, kylantį tautinį – istorinį meną.

Šitaip apraizgę visą valstybę, prisidengę žmogaus teisėmis, demokratija, patyrę sovietiniai ideologai, KGB informatoriai, kuruodami, kontroliuodami ne tik knygų leidybą, pinigų skirstymą, jau atvirai tyčiojasi iš sąjūdiečių, kovotojų už laisvę, iš mūsų Tautos istorijos – išjuokiami Pilėnų gynėjai, Vytautas Didysis, naikinamas Algirdo kapas…

Sausio mėnesį savaitraštis „Literatūra ir menas“ datuotas sausio tryliktąja diena, neparašė nei antraštėlės, nei eilutės apie kruvinuosius Sausio įvykius, žuvusiuosius. O per tradicinius Sausio tryliktosios poezijos skaitymus Televizijos bokšte, Nepriklausomybės gynėjai neišgirdo iš skaitovų lūpų žodžių: „Tėvynė, Patriotas, Nepriklausomybė, Didvyriškumas, Pasiaukojimas“. O juk poetus – skaitovus skiria meno kūrėjų „ekspertai“.

Panašūs „ekspertai“ skirsto ir mūsų valstybės pinigus, skiriamus intelektualiai kūrybai, leidybai. Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla populiarindama platina V. Daujotytės parašytą ir už mokesčių mokėtojų pinigus išleistą monografiją apie poetą Sigitą Gedą, kurioje ne tik kad neatskleidžiama S. Gedos veikla Sąjūdyje, bet netgi Jo veikla žeminančiai vertinama. S. Geda sovietmečiu, nesutikęs liaupsinti sovietinę santvarką, buvo cenzūruojamas, griežtai izoliuojama jo kūryba. Sąjūdžio aktyviausi šaukliai negailestingai trypiami – V. Petkevičius pašalintas iš Rašytojų Sąjungos, S.Geda po mirties šia monografija apdergtas, buvo išguiti iš Lietuvos ne tik V.Noreika, S.Sondeckis, bet šimtai ir jaunų, gabių mokslo, meno talentų.

„Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkui. Kadangi didžioji Rašytojų sąjungos narių dalis – buvę komunistai ar net nomenklatūrinininkai, kurie dar ir dabar šioje kultūros organizacijoje tebeskleidžia sovietinę dvasią, nutraukiu savo narystę Lietuvos rašytojų sąjungoje. Toliau dirbsiu kūrybinį darbą jau kaip tikras nepriklausomybinininkas…“ Šį pareiškimą pasirašo meno kūrėjas poetas Vytautas Vilimas Skripka, išbuvęs šioje sąjungoje 36 m.

Aišku viena, kad straipsniais, rezoliucijomis, taktiniais lokaliais veiksmais padėties nepakeisime.

Ką daryti? Ar dar įmanoma per kultūrinį sąjūdį atstatyti dvasinį visavertį pasitikėjimą savastimi, atgauti ir atgaivinti prasmės jausmą, atimti kultūrą, švietimą iš tylios okupacijos gniaužtų?

Ar ne tik būtina perspektyvi strategija, apjungiant idealistų, nesiekiančių asmeninės naudos, pajėgas, sutelkiant pažangius politikus, mokslininkus, menininkus, signatarus, visuomenines patriotines, kultūrines organizacijas?

Jeigu pritariate šioms mintims, prisijunkite dalykiškai diskusijai, siūlykite.

Komentarai
http://alkas.lt/2013/05/14/j-uzurka-lie ... s#comments

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Puslapis 1 iš 1

[ 1 pranešimas ]

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 3 svečių

Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Pereiti į: