Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė) • Temos rodymas

Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas

Pagrindinis diskusijų puslapis » **Diskusijos - Politinė, ekonominė, kultūrinė, etninė, religinė padėtis Lietuvoje ir pasaulyje » Dabartinė politinė, ekonominė, kultūrinė, etninė, religinė padėtis Lietuvoje

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Laurynas Kasčiūnas

Puslapis 1 iš 1

[ 1 pranešimas ]

Spausdinti

Ankstesnė tema | Kita tema

Autorius

Žinutė

Žygeivis

Pranešimo tema: Laurynas Kasčiūnas

Parašytas: 21 Kov 2024 20:25

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27102
Miestas: Ignalina

Spalvinga Kasčiūno politinė praeitis – nuo Murzos draugijos ir skepticizmo ES iki „MG Baltic“ šešėlio

https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/ ... ic-seselio

Jurga Bakaitė, LRT.lt
2024.03.20 11:36

Laurynas Kasčiūnas / D. Umbraso / LRT nuotr.

Konservatorius Laurynas Kasčiūnas jau matuojasi jam premjerės pastūmėtą krašto apsaugos ministro kėdę, palankiai jį vertina ir prezidentas Gitanas Nausėda. Vis dėlto koalicijos partneriai pareiškė atsiribojantys nuo jo, kaip kandidato, o kritikai priminė spalvingą konservatoriaus politinę praeitį.

Murza-Gervaldas: „Daug ko buvo“

L. Kasčiūno politinė karjera, anot jo paties skelbiamos biografijos, prasidėjo 2000 metais, kai jis įstojo į Lietuvos nacionaldemokratų partiją, jos nariu esą buvo dvejus metus. Dar anksčiau, 1999 metais, jis tapo Jaunųjų nacionaldemokratų pirmininku.

Nors jaunieji nacionaldemokratai buvo prieš Europos Sąjungą, surengė mitingą, jie tvirtino rėmę stojimą į NATO.

„Manęs netenkina tokia federacinė Europos Sąjunga, kur Lietuvos statusas bus prilygintas kokiai nors Vokietijos žemei. Ir dar manęs netenkina tai, kad bet kokia bendro pobūdžio techninė ES teisės dalis yra aukštesnė už labiausiai gerbiamą Lietuvos Respublikos Konstitucijos normą“, – 2003-iaisiais sakė L. Kasčiūnas LRT laidoje „Spaudos klubas“.

Anot studentu tada laidoje pristatyto būsimojo politiko, kuriam tada buvo 20 metų, Lietuva turi stiprinti nacionalinį ir žemės ūkį. Tuo metu 24 procentai Lietuvos gyventojų sakė, kad balsuotų prieš stojimą į ES, už stojimą į ją pasisakė apie pusė. Lietuvos Vyriausybei stengiantis įtikinti piliečius narystės nauda, L. Kasčiūnas tai vadino „europsichoze“.

Laurynas Kasčiūnas 2002 m. proteste prieš ES / LRT stop kadras

„Nacionalinės pramonės sąvokos nereikia suprimityvinti, aš ją išvedu iš to, kad turi būti stiprus gamybinis potencialas. Jei nėra stipraus gamybinio potencialo, nėra ir valstybės, nėra ir tos pačios demokratijos“, – energingu atpažįstamu mostu rėžė jis kitoje laidoje.

Apie savo nacionaldemokratinį laikotarpį pats L. Kasčiūnas nėra kalbėjęs daug, antradienį, rengiant šią publikaciją, jis nebuvo pasiekiamas telefonu.

„Kalbame apie metus, kai man buvo 19–20, o gal ir mokyklos laikai. Tai yra paieškos kelias“, – sakė jis interviu LRT.lt prieš trejus metus ir pridūrė, kad šiandien „neabejodamas“ balsuotų už narystę ES, bet ginčytųsi dėl to, kokia ji turėtų būti.

Baigęs politikos mokslų studijas Vilniaus universitete ir pradėjęs doktorantūrą, L. Kasčiūnas įsitraukė į nuosaikesnę visuomeninę veiklą, pradėjo dėstyti ir 2015 metais buvo paskirtas vieno pirmųjų ir įtakingiausių Lietuvos analitinių centrų – Rytų Europos studijų centro, valdomo Vilniaus universiteto ir Užsienio reikalų ministerijos, laikinu vadovu.

2011 metais jis tapo neseniai susijungusios konservatorių partijos nariu, 2015 metais jau buvo partijos prezidiume, 2016 metais – sąraše į Seimo rinkimus, iki tol nė karto nepageidavęs kandidatuoti savivaldos rinkimuose. Seime nuo 2009–2012 m. jis dirbo Seimo pirmininkės Irenos Degutienės patarėju.

„Laurynas po vedybų, man atrodo, nuėjo į Tėvynės Sąjungą, ir taip nutrūko mūsų reikalai“, – LRT.lt sakė buvęs bendražygis ir judėjimo pirmininkas Mindaugas Gervaldas, anksčiau turėjęs Murzos pavardę. L. Kasčiūnas buvo jo pavaduotoju, anot paties Seimo nario, tik pusmetį.

Nors šiandien primenama, kad M. Gervaldas dalyvavo išpuolyje 2003 m., kai Šiauliuose per miesto šventę buvo įžeidinėjami žydai, ir buvo nubaustas, nėra įrodymų, kad ten dalyvavo L. Kasčiūnas, tai paneigė ir M. Gervaldas, jo žodžiais, jie „jokių žydų nemušė“.

Jis pripažino ir apgailestavo, kad daug dešiniųjų bendražygių vėliau tapo prorusiški, užmegzti įtartinus ryšius siūlyta ir jam.

„Daug kas kuo buvo <...>. Be reikalo rašo apie mane ir apie jį. Mes nesame nė vieno žmogaus nuskriaudę nei apiplėšę. Sako, radikalai, bet daugiausia radikalai ir gina Ukrainą, o ne kas kitas <...>. Tie, kuriems valstybė svarbesnė nei jo paties laisvė ir gyvybė“, – sakė pašnekovas.

Ilgametis konservatorius Jurgis Razma sako nemanantis, kad L. Kasčiūno praeitis yra kliūtis kandidatuoti į ministrus.

„Kai jaunystėje politikas priklauso kokiai nors radikalesnei organizacijai, iš to dar nekyla, kad jis toks pat lieka visą gyvenimą. Manau, kad vėliau tos pažiūros gali normalizuotis ir tas radikalumas jau nebesireiškia. Pavyzdžiui, Dainius Kreivys, man atrodo, priklausė jaunalietuviams. Reikia žiūrėti, kaip politikas veikia šiuo metu.

Jis tapo ryškiai matomu politiku, besireiškiančiu politinėje veikloje, dėl savo energingos veiklos ir žinių. Jis viską padarė savo jėgomis, jo niekas neprotegavo, nepadėjo ir dirbtinai nestūmė. Kai pakankamai jaunas žmogus tiek pasiekia, vadinasi, jis turi politikui reikalingų savybių ir gali pretenduoti į svarbius politinius postus“, – sakė J. Razma.

Simpatijos Orbanui

Net ir atsiribojęs nuo murzininkų, L. Kasčiūnas ir toliau flirtavo su kraštutiniais dešiniaisiais ir neslėpė simpatijų Viktorui Orbanui bei Vengrijos „Fidesz“ partijai, Vokietijos kraštutinės dešinės AfD partijai, Donaldui Trumpui.

Tiesa, dar neseniai simpatijos V. Orbanui nebuvo marginalus reiškinys. 2012 metais susitikime pats partijos pirmininkas Andrius Kubilius pareiškė, kad „V. Orbanas, kaip ir V. Landsbergis, yra Europos lyderystės pavyzdžiai, ji <...> Europoje kartais yra pamirštama“, į tai V. Orbanas atsakė, jog „Lietuva ir Vengrija viena kitą supranta be žodžių“. Seimas priėmė Vengriją sveikinančią rezoliuciją.

Bet netrukus dėl karo Ukrainoje L. Kasčiūnas ir bendražygiai vadinamojo Lietuvos ir Vengrijos forumo iniciatoriai, tarp kurių buvo ir Seimo nariai Audronius Ažubalis, Paulius Saudargas, taip pat Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys Vytautas Sinica, politikos apžvalgininkas Linas Kojala, išplatino laišką, kuriame atsiribojo nuo V. Orbano.

2018 metais L. Kasčiūnas pakvietė Lietuvoje apsilankyti Vokietijos kraštutinės dešinės partijos AfD atstovus, tai sulaukė jau ir partijos vadovybės pasmerkimo. Tada L. Kasčiūnas sakė susitikimo norėjęs moksliniais tikslais, o vokiečiai svečiai, netrukę rasti kitų dešiniųjų draugų, apgailestavo dėl atšaukto aukšto lygio kvietimo. Bet su Rusija siejamos AfD keliai į Lietuvą buvo praminti – jie lankėsi Arvydo Juozaičio renginyje, Didžiajame šeimos gynimo marše, į Seimą juos įleido Remigijus Žemaitaitis. Vėliau L. Kasčiūnas kalbėjo, kad pirmieji dėl vizito kreipėsi vokiečiai, o jis tik pasirašė kvietimą.

Šiandien AfD pasisako už nuolaidžiavimo Rusijai politiką, yra prieš Vokietijos brigados dislokavimą Lietuvoje.

„MG Baltic“ byla

L. Kasčiūnas davė parodymus ir vadinamojoje „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje, kurioje buvo nuteisti keturi Seimo nariai.

Koncerno viceprezidentas Raimondas Kurlianskis 2015 metais Seime ieškojo paramos Vartojimo kredito įstatymo liberalizavimo pataisai, prašė to Manto Adomėno ir Eligijaus Masiulio, pataisą pateikė Šarūnas Gustainis. R. Kurlianskis prašė L. Kasčiūno susitikimo su I. Degutiene, abstrakčiai kalbėjo apie paramą TS-LKD.

L. Kasčiūnas, tuomet dar Seimo vicepirmininkės I. Degutienės padėjėjas, esą perdavė jai „prašymą palaikyti“, ji atsisakė.

Be to, netrukus Valstybingumo ir tradicijų studijų centras, kurio valdybos nariu buvo L. Kasčiūnas, iš koncerno gavo 5 tūkst. Eur paramą.

Žmogaus teisės

Nors dėl rizikingesnių savo politinės karjeros etapų L. Kasčiūnas atsiprašydavo ir teisindavosi, savo prieštaringai vertinamų pažiūrų į migraciją jis niekada nešvelnino. Iš pasisakymų akivaizdu, kad ši tema jį, kaip ir didelę dalį Lietuvos dešiniųjų, prieš dešimtmetį paskatino simpatizuoti tokiems radikalams kaip V. Orbanas.

L. Kasčiūnas, net ir būdamas Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininku, rasdavo progą paminėti migrantus, pavyzdžiui, šį mėnesį žvalgybai pristačius grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą, staiga užsiminė apie tai, kad reikėtų taikyti migracijos kvotas. Jis yra vienas iš aktyviausių kritiškai vertinamos migrantų apgręžimo politikos kūrėjų.

2022 metais Žmogaus teisių organizacijų koalicija kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją, prašydama įvertinti L. Kasčiūno pasisakymą, kuriame politikas teigė, kad tose kultūrose, iš kurių atvyksta nereguliarūs migrantai, „vaikų vertė jokiu būdu nėra kokia nors didelė“.

„Ir jie jais prisidengia, jie jais manipuliuoja ir dažnai pataiko ant mūsų tokių jautrumų“, – sakė Seimo narys. Visuomenininkai pabrėžė, kad toks pasisakymas menkina žmogiškąjį orumą, dehumanizuoja žmonių grupę.

L. Kasčiūnas aktyviai pasisakė už spygliuotos vielos tiesimą Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje.

Paskelbus apie L. Kasčiūno kandidatavimą, visuomenininkai ir politiniai oponentai prisiminė ir L. Kasčiūno nuostatas dėl LGBT asmenų ir tos pačios lyties asmenų santuokų – 2016 metais L. Kasčiūnas pasirašė kreipimąsi dėl „Pride“ renginio draudimo. Dėl to viešojoje erdvėje jis sulaukė tokių epitetų kaip „buvęs neonacis“ ir „ūmus radikalas“.

Antradienį Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė pareiškė, kad partija „atsiriboja“ nuo L. Kasčiūno kandidatūros. Šis netruko rasti atsakymą.

„Laisvės partijai noriu pasakyti labai paprastą dalyką – ginsime visus Lietuvos piliečius, nepaisant jų pažiūrų. Man kiekvienas pilietis, nesvarbu, myli mane, gerbia ar nekenčia, yra vienodai brangus. Ginsime ir Laisvės partiją, ir Laisvės partijos rinkėjus – tą pažadu ir tikiu, kad taip pat vadovautųsi ir Laisvės partija“, – žurnalistams Seime antradienį kalbėjo L. Kasčiūnas.

„Kelčiau klausimą, kuo energija gali pavirsti“

Maždaug tuo laiku, kai buvo euroskeptiškas studentas, L. Kasčiūnas priklausė akademinei organizacijai „Geopolis“ – gana netikėta, bet jos nariu buvo ir socialdemokratas, LSDP analitinio centro „Solidarumas“ vadovas Liutauras Gudžinskas. Dabartiniai politiniai oponentai buvo kursiokai, vėliau tais pačiais metais apsigynė disertacijas.

„Mūsų pažiūros nelabai kada ir sutapo, jis nuo pat pradžių buvo labai konservatyvus, nacionalistiškas ir agitavo prieš stojimą į ES. Kaip suprantu, jo pažiūros evoliucionavo, jis dabar pripažįsta, kad Europos integracija yra teigiamas dalykas. Bet tuo metu jis priklausė nacionaldemokratų partijai“, – L. Kasčiūno jaunystę prisiminė L. Gudžinskas.

Anot socialdemokrato, L. Kasčiūno nusistatymą dėl ES lėmė teoriniai svarstymai: jam rūpėjo, kad ES esą pasiima dalį valstybės suvereniteto – jungiantis į NATO, to nėra.

Paklaustas, ką mano apie kursioko virsmą, L. Gudžinskas paminėjo posakį „neteisk ir nebūsi teisiamas“. Tačiau jis priminė L. Kasčiūną pastarosiomis dienomis lydinčią aktyvaus politiko, palyginti su buvusiu ministru Arvydu Anušausku, etiketę. „Energingas žmogus“, – taip L. Kasčiūną antradienį apibūdino prezidentas G. Nausėda.

„Vadovaučiausi tuo, nes visi turime teisę į nuomonės raišką ir kaitą. Galiu pasakyti tik tiek, kad dabar akcentuojama, jog jis yra energingas, bet aš kelčiau klausimą, į ką ta energija gali išvirsti. Tikėtina, kad jis gali norėti siūlyti radikalius sprendimus <...>, tai reikia įvertinti“, – kalbėjo socialdemokratas L. Gudžinskas.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Puslapis 1 iš 1

[ 1 pranešimas ]

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 4 svečių

Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Pereiti į: