Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė) • Temos rodymas - Kova dėl kalbų. Laiškas iš Klaipėdos (straipsnis, išspausdintas 1933 m. laikraštyje „Lapas“

Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas

Pagrindinis diskusijų puslapis » ***Enciklopedija - Lietuvių Tautos ir Lietuvos Valstybės istorija » Mažosios Lietuvos šiaurinė dalis (Klaipėdos kraštas) 1918-1923 ir Lietuvos Respublikoje 1923-1939 m.

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Kova dėl kalbų. Laiškas iš Klaipėdos (straipsnis, išspausdintas 1933 m. laikraštyje „Lapas“

Puslapis 1 iš 1

[ 1 pranešimas ]

Spausdinti

Ankstesnė tema | Kita tema

Autorius

Žinutė

Žygeivis

Pranešimo tema: Kova dėl kalbų. Laiškas iš Klaipėdos (straipsnis, išspausdintas 1933 m. laikraštyje „Lapas“

Parašytas: 13 Lap 2010 17:53

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27136
Miestas: Ignalina

Kova dėl kalbų. Laiškas iš Klaipėdos

(straipsnis, išspausdintas 1933 m. laikraštyje „Lapas“)

Šaltinis - http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord. ... arId=93641
http://www.patriotai.lt/straipsnis/kova ... -klaip-dos

Siūlome mūsų skaitytojams įdomų straipsnį, išspausdintą 1933 m. laikraštyje „Lapas“, kurį aptiko ir pateikė Kauno miesto tarybos narys Stasys Buškevičius.

Straipsnyje aprašomos lietuvių valdininkų pasidavimo svetimai įtakai bei lietuvių ir vokiečių kalbų vartojimo problemos tuometiniame Klaipėdos krašte.

Šis kraštas nuo 1923 m. autonomijos teisėmis priklausė Lietuvai, jame buvo įteisinta dvikalbystė ir didelis vietinės valdžios organų savarankiškumas, tačiau vietos gyventojų daugumą sudarančios vokiečių bendruomenės lyderiai orientavosi ne į Lietuvos, bet į kaimyninės hitlerinės Vokietijos politinius sluoksnius.

Kaip savo laiške taikliai pastebi S.Buškevičius: „Ironiška, tačiau bėgant metams, niekas nesikeičia: beveik identiškos (skiriasi tik forma, bet ne turiniu) problemos kamuoja ir šiuolaikinę [Lietuvos] visuomenę.“

Dėkojame gerbiamam Kauno miesto tarybos nariui už aptiktą ir atsiųstą įdomią medžiagą bei raginame mūsų skaitytojus sekti šiuo pavyzdžiu.

Kova dėl kalbų. Laiškas iš Klaipėdos

Hern. Trakutis

(Mūsų specialaus korespondento)

Klaipėdos krašto statute, kaip žinoma, oficialiomis yra pripažintos abi kalbos: lietuvių ir vokiečių. Atseit, kad ir visos oficialinės įstaigos, taigi: teismai, mokyklos, bažnyčios, savivaldybė, turėtų šias abi kalbas vartoti. Turėtų jas lygiai vartoti ir mokėti ir tų įstaigų valdininkai. To gana aiškiai reikalauja įstatymas, ir jokių sofistiškų interpeliacijų čia nereikia.

Tačiau gyvenime to nėra. Autonominės įstaigos šio įstatymo nenori ir paisyt. Mokyklose tik retai kur yra mokoma lietuviškai, ir tai lietuvių kalba pastatyta taip, kad besimokinantiems ji išrodo kaip kokia visai nereikalinga sunkenybė, balastas. Tas pats ir teismuose. Su teisėju galima susikalbėti tik per vertėją. Savivaldybė vartoja irgi vokiečių kalbą. Štai tokie Smalininkai, prie pat Lietuvos, lietuviškai nemokančio čia visai nėra; čia veikia gana aktingai šaulių būrys, o seniūnas Hirsch'as visus skelbimus iškabina tik vokiškoj kalboj.

Miesto seimelis 1933.VII.7. turėjo posėdį. Kvietimai ir lietuvių frakcijos atstovams buvo išsiuntinėti tik vokiečių kalba. Kai atst. Gailius posėdyje dėl to išreiškia protestą, vokiečiai, rodos, nieko negirdi, nepaisydami eina kitų punktų svarstyti.

Seimelio prašoma greičiau parūpinti sklypą Simano Dacho gatvėje, kur C. vyriausybė nori statyti aukšt. Prekybos mokyklą kartu su Vytauto D. gimnazija. Kur, kur, bet kad turėti Klaipėdoj tokias dvi įstaigas, rodos, kiekvienas klaipėdietis turėtų būti daugiau negu užinteresuotas. Tačiau seimelis randa reikalą neskubiu, nesvarbiu ir atideda.

O sporto aikštės, miesto kapinių, Smeltės kelio ir miesto ligoninės reikalai svarstomi pirmoj eilėj.

Charakteringa, kad iki rinkimų taip kovoję tarp savęs Volkspartei ir krikšč. socialistai (Sasso partija) tokiais klausimais, kurie liečia antilietuviškumą, visada randa modus vivendi ir eina iš vieno.

Nekalbant apie autonominių įstaigų valdininkus, pasirodo, kad ir centro valdininkai varo antilietuvišką akciją. Štai, sakysim, per praeituosius seimelio rinkimus keleta vien Smalininkų muitinės valdininkų savo balsus atidavė už Volkspartei. Savo šeimoje šitie valdininkai, savaime aišku, kalba vokiškai ir iš lietuvių tyčiojasi.

- Blogai daro c. vyriausybė, - sako man vienas vietos lietuvis, - tokius valdininkus galima iškelti į Latvių ar lenkų pasienį, tada negaus jie iš Vokietijos priedo ir nebus kur akciją varyti. Teatkelia čia padorius lietuvius. O juk tas galima. Vokiečiai taip padarytų.

Negeriau ir su D. Lietuvos valdininkais. Atvykę Klaipėdon, jie pradeda bezdžioniauti paskui vokiečius. Kiti veda vokietes ir ištautėja. Vienas, baigęs Kaune lietuvišką gimnaziją, valdininkas per trejus metus tiek ištautėjo, kad namie vartoja vien vokiečių kalbą, o jis ir miela žmonelė savo balsą atidavė sasininkams.

Be to, c. vyriausybės buvo tendencija skirti Klaipėdon D. Lietuvos vokiečius valdininkais. Ypač pasienio policijoj tokių yra begalė. Šie stačiai ir atvirai pašiepia vietos šaulius, įsirašo į vokiečių organizacijas ir, aišku, tik kenkia net vietos lietuviams. Tiesa, keli jų dabar perkelti kitur.

Ką bekalbėti, jei mūsų ekskursantai, vasarotojai Nidoje, Juodkrantėje per porą savaičių taip „asimiliuoja“, kad įėję į restoraną ar cafe, kur tarnautojai moka lietuviškai, su pasididžiavimu pareiškia:

- Bite geben Sie mir Glas Bier und eine Cigare.

Žiūrėkit, girdi, jūs mulkiai, ar aš nemoku vokiškai!

Girdėjau kartą, kaip vienas Žemaitijos mokytojas, užėjęs į „Viktorijos“ barą, išdidžiai pareiškė:

- Ein Topf Kaffe un eine Futterbrot.

- Aha, ponui kavos ir buterbrodą! - nusišypsojo padavėjas.

Niekas, žinoma, nenori pasakyti, kad mūsų valdininkai, kaip rusų žandarai, su nagaika verstų Klaipėdos vokiečius mokytis lietuviškai, bet būti tiek neatspariu vokiškumui ir susižavėti vokiečių tariamąja kultūra, ypač šiuo metu, kai vokiečiai visai jokios kultūros neturi, kai kojomis mindžioja visas vertybes, degina knygas, persekioja mokslininkus, įsitikėjo vien kumščiui, kuris juos pačius pražudys; ypač šiuo metu, kaip tik ir reiktų vokiečiams parodyti jų kultūrinį niveau ir aukštai savigarbos vėliavą.

Mūsų kultūra yra jau tiek aukšta, kad ji gali drąsiai nustelbti išsigimusią vokišką, o tada ir kalbų teisė turi išsispręsti mūsų naudai. Tik daugiau tautinės ambicijos!

„Lapas“, 1933 m. liepos 23 d., Nr. 30

epaveldas.lt

Komentarai Patriotai.lt
http://www.patriotai.lt/straipsnis/kova ... -klaip-dos

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Puslapis 1 iš 1

[ 1 pranešimas ]

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 1 svečias

Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Pereiti į: