Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė) • Temos rodymas

Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas

Pagrindinis diskusijų puslapis » ***Enciklopedija - Lietuvių Tautos ir Lietuvos Valstybės istorija » Lietuvos (ir kitų valstybių) valdovų titulai, didikų ir bajorų giminės, jų genealogija.

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Giminės genealogijos sudarymas

Puslapis 1 iš 1

[ 4 pranešimai(ų) ]

Spausdinti

Ankstesnė tema | Kita tema

Autorius

Žinutė

Žygeivis

Pranešimo tema: Giminės genealogijos sudarymas

Parašytas: 04 Kov 2012 20:47

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27136
Miestas: Ignalina

Kaip sudaromi giminių genealoginiai medžiai?

Mūsų Ignalina
http://www.mignalina.lt/gyvenimas/39-zm ... ai-medziai

2012 Vasario 24, Penktadienis
Petras RUTKAUSKAS (Genealogas, matematikos mokslų daktaras)

Ignalinos kraštas

Daugelį domina, iš kur jis kilęs, kokia plati jo giminė, kas buvo jo protėviai. Ta problema domina visų šalių atstovus. Dažniausiai tai būna pasiturintys, išsilavinę ir pagyvenę žmonės.

Dažnas ieško savo bajoriškų šaknų. O jų buvo ne taip ir mažai, Lietuvoje – apie 200 000.

Titulus gaudavo už karinius nuopelnus arba darbą valstybės labui. Yra net tokia teorija, kad prie lietuviškos pavardės už drąsą pridėdavo žodį vytis ir gaudavosi bajoriška pavardė. Pavyzdžiui, Tiškevičius turėjo pradžioje pavardę Tiškus.

Lenkijos karalystės laikotarpyje buvo naudinga būti lenku, tad vėl atsirado stimulas lenkinti pavardes.

Štai Palūšės parapijos bajoras lietuvis Žebrauskas tapo lenku ir tuo pagrindu pokaryje išvyko į Lenkiją (ten, buvusios Prūsijos teritorijoje, Žebrauskų Palūšės, tiksliau iš Pašakarvio, dėka atsirado Ignalinos kaimas – red. past.).

Po 1940 m. vyko atvirkštinis procesas, pavardės lietuvintos ir čia vyko visiškas chaosas. Dabar ta pati giminė turi 3–4 skirtingas pavardes. Kai kurie vėliau nesutiko ir grąžino savąsias. Taip Ribokai netapo Žvejais, Malinauskai – Avietėmis.

Mane giminių medžiai ir krašto istorija domino nuo mažens. Daugiausiai informacijos galima buvo gauti iš senų žmonių.

Buvo toks paprotys. Kai mirdavo žmogus, jis buvo šarvojamas namuose, paskutinę naktį artimiausi giminaičiai budėdavo prie karsto ir dalindavosi prisiminimais. Kadangi šeimos buvo didelės, tai ir giminaičių būdavo daug. Gaila, kad daug ko ir neužsirašiau. Ar daug dabar surasite giminių, kur turi pirmos eilės 16 pusseserių ir 25 pusbrolius. Net mažiausioje parapijoje gimdavo daugiau nei 100 vaikų, didesnėse – daugiau nei 300.

O dabar per visą rajoną vargiai sukrapštomas 100. Stebėtina, kad yra dar tiek mokyklų. Na, o gimdymo namai (Akušerijos skyrius) Ignalinoje jau ir uždaryti.

Noriu pradedantiems pateikti keletą patarimų ir pakalbėti apie problemas, kurios atsiranda šiame darbe.

1. Informacijos rinkimas.

Informaciją galime rinkti iš gyvų senolių, kapų paminklų, istorijos archyve, internete.

2. Techninės priemonės.

Genealoginį medį galima sudaryti naudojant kompiuterines programas arba viską išdėstant popieriuje, papildant nuotraukomis ir schemomis, kurių keletą pateiksiu.

3. Kalba.

Archyve informacija pateikiama lotyniškai, lenkiškai, rusiškai, lietuviškai.

Čia reikia įprasti, nes rusų kalboje buvo truputį kitoks raidynas. Žinant, kur tekste paprastai pateikiama informacija apie gimimus, santuokas ir mirtis, galima apeiti kalbos nežinojimą, išmokstant tik pagrindinius terminus.

Jei giminaičiai nebuvo bajorai, tai geriausiu atveju surinksite informaciją nuo 1700 metų.

Patikima informacija yra nuo 1830 m., kada į bažnytines metrikas buvo įrašoma daug daugiau informacijos (nurodomi ir giminystės ryšiai).

4. Įrašai.

Jei tai buvo bajorai, tai būdami laisvi žmonės, jie galėjo keliauti ir keisti gyvenamą vietą.

Dauguma buvo baudžiauninkai ir gyveno pakankamai sėsliai. Mirimai ir gimimai buvo fiksuojami parapijų knygose pagal gyvenamą vietą, o santuoka – pagal jaunosios gyvenamą vietą. Registracija vyko tik bažnyčiose, o valstybės įstaigose pradėta tik po 1920 m.

Tad Palūšės parapijos knygose nerasit sentikių, „cicilikų“ ir kitų tikėjimų žmonių. Vykdavo gyventojų ir parapijiečių surašymai. Mūsų kraštas yra 1720 m. Daugėliškio dvaro turto surašyme ir 1795 m. visos Rusijos gyventojų surašyme.

5. Vietovių rašymas.

Esamos ir buvusios dažnai skiriasi. Daug jų išnyko.

Daugelis kaimo pavadinimų surišti su ten gyvenusiais pirmaisiais gyventojais. Štai Medeišių kaime gyveno viena mano protėvių šaka, kurie po 1708–1710 m. maro išsikėlė į Bėčionis, nes čia buvo daug laisvos žemės. Zuikų kaime gyveno Zuika, Sabališkės – Sobolevskiai, Baušiškėse – Baušiai ir t. t.

Yra vertimai, yra ir tarminiai pavadinimai. Tai Zakamionka – Antakmenė, Ažušilė – Užušilė – Zaborci, Petravas – Petriškė ir t. t.

6. Pavardžių rašymas.

Yra atvejų, kai keičiamos tik kai kurios raidės arba pritaikoma prie tam tikros valstybės kalbos.

Būna, kad atsiranda nesuprantamos kilmės pavardė.

Tai Zabulis–Dabulevičius–Zabolevičius–Zabalevičius, Rutkauskas–Rutkėnas, Rapnikas–Ropė, Urbanavičius–Kovalčiukas, Lazauskas–Karklas, Juodgalvis–Černogolovij, Vaickus–Smigieckis, Kirka–Vaičiukas, Rastinis–Raistenis, Lunys–Luneckas, Zariūnas–Ozarinskas–Zarinskas ir t. t.

7. Datos.

90 nuošimčių atvejų datos pateikiamos klaidingai. Dauguma žmonių buvo beraščiai. Prisimenu, kai net po 1950 m. buvo daug žmonių, kurie pasirašinėjo kryžiukais.

Šiaip pagal metrikas susidaro nuomonė, kad raštas į mūsų kraštą aktyviau pradėjo ateiti po 1922 m.

Tas pats tinka ir daugumai plikbajorių. Štai 1933 m. Strigailiškyje mirė Jonas Čeponis, kuris turėjo 105-erius metus. Pagal kitus, tikslesnius dokumentus, jam buvo ne daugiau kaip 92-eji.

Atrodo, kad ir dauguma senesnių paminklų yra su netiksliomis datomis. Net turtingiausio Palūšės parapijos dvarininko Bortkevičiaus šeimoje.

8. Tautų kraustymasis.

Iki 1710 m. mūsų krašte sutinkamos beveik tik lietuviškos pavardės. Po maro, kada išliko tik penktadalis vietinių gyventojų, žmonės į šias vietas plūstelėjo iš Lenkijos ir Baltarusijos.

Kartais jie atsinešdavo net savo kaimų pavadinimus (Novosiolki, Bojari, Noviki ir kt.). Vėliau buvo didelė banga sentikių ir žydų iš Rusijos.

Dauguma sentikių buvo laisvi žmonės. Pradžioje jie kūrėsi visur, vėliau juos sukėlė į slaviškus kaimus.

1860–1865 m. geležinkelio statyboje dalyvavo daug užsieniečių. Gal nuo 1812 m. karo ar geležinkelio statybos atsirado prancūziškos pavardės Voldemaras, Hugo, Ševalje. Jos yra ir dabar.

Po 1920 m. atvyko daug lenkų valdininkų. Daugiausia jų įsikūrė Ignalinoje.

Na, o po 1939 m. atsirado daug rusiškų pavardžių, taip pat atvyko lietuviai valdininkai iš kitų Lietuvos vietų. Pradėjo nykti ir didieji seni miesteliai ir kaimai: Mielagėnai, Daugėliškis, Tverečius, Rimšė, Maksimonys, Antagavė, Girminiai, Bėčiūnai, Strigailiškis. Dabar žmonės keliauja visur ir jų kelius susekti giminių medžiuose darosi vis sunkiau.

9. Darbo trukmė.

Mūsų krašte yra pavardžių, kurių medžius, intensyviai dirbant, galima sudaryti per 5–6 mėnesius.

Tai Baušys, Bielinis, Bilkis, Butrimas, Cicėnas, Čaikauskas, Čeponis, Čepulis, Daubaras, Drūteika, Dubaka, Juodagalvis, Juršėnas, Gaidelis, Grušnys, Karaliūnas, Kirka, Kugauda, Mačiulis, Martinkėnas, Medeišis, Milašius, Misiūnas, Rimšelis, Rutkauskas, Šiaudinis, Vaickus, Velička, Zabulevičius, Zariūnas, Žebrauskas ir kiti.

Sudėtinga su tais, kurie gyveno Dūkšto, Rimšės parapijose. Jų dokumentai iškeliavo į Baltarusiją.

Savo archyve iš 1700–1940 m. laikotarpio turiu 864 Čeponių gimimo datas. O kur dar jų žmonos ir šeimos? Manau, kad tai tik trečdalis visų gimimo datų.

Dar gausiau Cicėnų.

Atsiranda sistematizavimo problema. Dažnai tie patys žmonės vadinami skirtingais vardais ir pavardėmis. Yra panašūs, kaip Marija–Magdalena–Mariana–Malgožata, Juozas–Osipas–Juzefas, Jurijus–Jerzy–Georgijus, Motiejus–Mataušas–Matas, Tomas–Tomašas–Tamošius. Bet kartais atsiranda kito žmogaus pavardė ir vardas, vyro ir moters pavardės sukeičiamos vietomis.

10. Emocijos.

Renkant informaciją, susiduriu su žmonių gyvenimais, jų istorijomis. Tai lyg gero romano skaitymas.

Siūlyčiau visiems, nežiūrint amžiaus, bandyti surašyti, ką žino patys ir jų tėvai. Tą visada galėsit perduoti vaikams, kurie pratęs Jūsų darbą. Naudojant kompiuterines programas, galima surašyti šeimų istorijas, iliustruojant esamomis nuotraukomis. Visa tai išspausdinus ir įrišus, gauname puikiausias knygas.

Ateina laikas, kai savęs klausi: kodėl nepaklausiau savo senelių apie jų senelius ir jų gyvenimą. Kada surandi žmones, kurie daug atsimena, reikia iš jų semtis tas žinias, nes metai kiti – ir nelieka tų istorijos šaltinių.

11. Schemos. Pateiksiu keletą paprastų schemų medžio sudarymui. Tai asmuo–tėvai–seneliai–proseneliai–proproseneliai.

Entuziastams linkiu sėkmės!

Komentarai
http://www.mignalina.lt/gyvenimas/39-zm ... ommentPost

• Kęstutis Čeponis
Parašytas 2012-03-04 19:16:53

Dirbdamas Ignalinos savivaldybės paminklotvarkininku atkreipiau dėmesį, kad labai daug ypatingai vertingos bei įdomios istorinės ir genealoginės informacijos yra sukaupta apylinkių žemėtvarkos tarnybose, nuosavybės atstatymo bylose.

Ten nemažai ir senų įvairių dokumentų, planų ir pan. - mačiau netgi 19 amžiaus vidurio (yra ne tik kopijų, bet ir originalų).

Papildydamas įdėsiu dalį savo jau gana seniai nusiųstų pasiūlymų informacinės sistemos "Aruodas" kūrėjams:

Aruodai. Lietuvių kultūros šaltinių elektroninis sąvadas
http://www.aruodai.lt/

Pasiūlymai sistemos "Aruodas" kūrėjams

Lietuvos vietovardžių išsaugojimas

Manau, kad būtina visus vietovardžius susieti su geografine- informacine sistema (GIS), apimančia ne tik dabartines Lietuvos ir Latvijos teritorijas, bet ir istorines-etnines baltų žemes (visų pirma Rytų Lietuvą, Mažąją Lietuvą (Karaliaučiaus pusę), Galindą, Sūdūvą-Jotvą).

Vietovardžių kartoteką sudaryti ne tik iš gyvenviečių vardų (tiek esamų, tiek ir šiuo metu jau išnykusių), bet būtinai įtraukti ir smulkiąją toponimiką (vandenvardžius, kalnus, pievas, miškus, laukus, "šniūrus", akmenis, ir t.t). Kiekvieną vietovardį reikėtų susieti su atitinkamomis koordinatėmis. Objektus, kurie dar nebus lokalizuoti, reikėtų aprašyti ir, jei įmanoma, nurodyti apytikslią lokalizaciją.

Kartotekos pagrindu reikėtų imti LKI Vardyno skyriuje saugomą medžiagą. Kadangi ji kaip taisyklė nėra kartografuota, ją būtina papildyti duomenimis (ypač kartografiniais), kurie leistų tiksliai lokalizuoti kuo daugiau vietovardžių.

Tokie duomenys sukaupti įvairiuose valstybiniuose archyvuose (tame tarpe ir Ypatingajame), Kraštotyros draugijos archyve, LGGRTC, Kultūros paveldo centre, savivaldybių paminklotvarkos archyvuose, Žemėtvarkos ir Miškotvarkos institutuose, MA Centrinėje bibliotekoje, VU bibliotekoje, rajoninėse bibliotekose.

Nemažai kartografinės medžiagos yra sukaupta privačiuose rinkiniuose.

Ypač vertinga medžiaga yra sukaupta vykdant Žemės reformą ir Žemės bei kito nekilnojamojo turto grąžinimą.

Žmonės, siekdami atgauti prarastą turtą, suranda labai įdomių dokumentų. Man , pvz. teko matyti Ignalinos žemėtvarkos archyve 19 amžiaus planų (originalų), kurių nėra valstybiniuose archyvuose. Čia yra įvairūs duomenys, tame tarpe ir istoriniai, savininkų genealoginiai medžiai, giminystės ryšiai, gimimo ir mirties datos, vietos, pavardės, vardai (kartais net pravardės) (nurodant ir senąsias formas, taip pat buvusias rusiškas, lenkiškas, vokiškas).

Svarbiausia, kad ta medžiaga yra labai tiksliai susisteminta geografiniu principu (seniūnijų žemėtvarkos archyvuose).Tiesa, dalis bylų saugoma rajonų žemėtvarkos archyvuose (jei turtas jau grąžintas). Visos šios bylos yra nepaprastai vertinga medžiaga istorikams, kalbininkams, kraštotyrininkams ir kitų sričių specialistams.

Aruodai. Atsiliepimai.
http://www.mch.mii.lt/aruodams/Atsiliepimai.asp

Kęstutis Čeponis
Parašytas 2012-03-04 20:19:54

Petras Rutkauskas: "Savo archyve iš 1700–1940 m. laikotarpio turiu 864 Čeponių gimimo datas. O kur dar jų žmonos ir šeimos? Manau, kad tai tik trečdalis visų gimimo datų."
--------------------

Jei kam įdomu (ir p. Petrui visų pirma :) ), galiu pasidalinti savo sukaupta genealogine ir istorine informacija apie Ignalinos-Švenčionių krašto Čeponių gimines, kadangi tuo domiuosi nuo vaikystės.

Maždaug prieš 30 metų vasarą apvažinėjau su dviračiu nemažai Ignalinos apylinkių kaimų ir visur užsirašinėjau bobučių ir senelių pasakojimus apie visas jiems žinomas Čeponių gimines - pradedant savo gimtaisiais Budriais (dabar tai jau Ignalinos dalis), Poviliške, Ažušile (Zaborcais), Strigailiškiu, Gaveikėnais, Petravu (dabar Petriškė), Vėlionimis ir kitur.

Sudarinėjau visų jiems žinomų Čeponių genealoginius medžius - vyrus, žmonas, jų mergautines pavardes, vaikus, tėvus, senelius, prosenelius, gimimo datas ir vietas, pravardes, įdomesnius pasakojimus iš jų gyvenimo...

Turiu susirinkęs visas tas "paklodes" su to meto užrašais.

Beje, iki 1940 m. mūsų visų šio krašto vietinių Čeponių pavardė šiuose kraštuose buvo Čepanis - lenkiškai Czepanis - rusiškai Чепанис (tuo mūsų Čeponiai aiškiai skiriasi nuo Panevėžio-Pasvalio Čeponių).

Jos ir dabar tokios pas mūsų įvairiausius giminaičius, plačiai išsibarsčiusius amžių bėgyje ne tik dabartinėje Lietuvos teritorijoje, bet ir Lenkijoje, Latvijoje, Baltarusijoje, Rusijoje, JAV,Kanadoje, Britanijoje... Taip pat Vakaruose pasitaiko ir mūsų pavardės variantas Chepanis arba jau Cheponis.

Beje, kiek teko rasti įvairių duomenų, tai vietiniai Čepanys buvo laisvi žmonės, daugiausia bajorai ir plikbajoriai, kuriems bajorystė buvo pripažinta arba nepripažinta caro valdžios apie 1800-1830 m.

Mano surinkti duomenis leidžia daryti prielaidą, kad daugumos vietinių Ignalinos krašto Čeponių - Čepaniu "istorinė gimtinė" yra maždaug trikampis: Petravas - Gaveikėnai - Strigailiškis (nes į čia veda visų mano rastų Čeponių giminių seniausios kilmės prisiminimai).

Dainius
Parašytas 2012-02-27 22:21:12

Labai geras straipsnis.

Drįstu papildyti. Pas žmones yra išlikusių daug senų dokumentų. Juos reikėtų kaupti, gal bent jų kopijas.

Pavyzdžiui, pas Oną iš Ažušilės, dabar gyvenančią Palangoje, mačiau senelio prieškarinį pasą.

Gal tai galima daryti muziejuje?

Besidomintys gali rasti įdomios medžiagos 1918 m. savanorių, prieškario švietimo sistemos mokinių bylose, teismų dokumentuose.

Pritariu autoriaus raginimui - skubėkite. Sutvarkykite senas nuotraukas, surašykite jose atvaizduotus asmenis. Padarykite visų turimų senų dokumentų kopijas ir tegul jų komplektai būna visose šeimose.

Pasidomėkite ar nėra senų dokumentų ar nuotraukų pas užsienin nublokštus giminaičius.

Ignalinos muziejuje siūlau organizuoti Genealogijos dieną.

Gal tada susikurs ir kokia iniciatyvinė genealogijos tyrinėtojų grupelė.

Besidomintiems siūlau: e.paveldas, arheonas, genealogija, žurnalus "Lietuvos bajoras", "Genealogija".

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Giminės geneologijos sudarymas

Parašytas: 08 Kov 2012 16:25

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27136
Miestas: Ignalina

Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugija

http://www.genealogija.org/

Veidaknygėje

http://www.facebook.com/pages/Lietuvos- ... 865?v=wall

Apie mus
http://www.genealogija.org/index.php/apie-mus

Programa
http://www.genealogija.org/index.php/apie-mus/programa

Genealogijos populiarinimas, genealoginės informacijos skleidimas, domėjimosi šeimos istorija skatinimas - vienas iš pagrindinių programos punktų.

Tyrinėtos giminės
http://www.genealogija.org/index.php/apie-mus/tyrineta

Genealoginių medžių ir schemų pavyzdžiai
http://lbks.freehostia.com/index.php?op ... 98&lang=lt

Genealoginės programos internete
http://www.genealogija.org/index.php/genealogija-tikra

Genealoginių knygų sąrašas
http://www.genealogija.org/index.php/ge ... nes-knygos
http://www.genealogija.org/index.php/apie-mus/darbai

Bajoriškų herbų sąrašas
http://www.genealogija.org/index.php/ge ... oru-herbai

Herbynai / Herbarz
http://www.genealogija.org/index.php/herbynai

Lietuvos genealogijos ir heraldikos VIRTUALUS ARCHYVAS

Šiam portalui tarnauja du adresai:

http://www.genealogija.lt

ir

http://www.genealogija.eu

Atsarginė kopija - http://genealogija.iwoly.com

http://www.genealogija.lt

Lotynų-lenkų-lietuvių žodynas

(XVI a.- XVIII a. istorijos šaltinių Lotynų - lenkų - lietuvių kalbų žodynas)

Iš viso: 1110 žodžių.

Sudarė genealogai Stanislaw Pieniąžek (Lenkija ) ir Sigita Gasparavičienė (Lietuva), 2007 m.

I dalis

Raidės A, B, C, D, E, F, G, H
http://www.genealogija.org/index.php/lo ... imitstart=

II dalis

Raidės I, L, M, N, O, P, Q, R, S, T, U, V, Z
http://www.genealogija.org/index.php/lo ... imitstart=

Pagalbinis lotynų-lietuvių Žodynėlis (prie Stakliškių jungtuvių ir mirties metrikų knygos)
http://www.genealogija.org/index.php/lotynu-lietuviu

Galimas vardų vertimas iš lotynų, lenkų ir rusų kalbų į lietuvių kalbą.
http://www.genealogija.org/index.php/va ... imitstart=

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Giminės geneologijos sudarymas

Parašytas: 08 Kov 2012 18:12

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27136
Miestas: Ignalina

P.S. Mano forume įvairios su genealogija, heraldika ir vardų, pavardžių, vietovardžių kilme susijusios temos, nuorodos į duomenų bazes ir kita susijusi informacija sudėtos į šiuos skyrius (o jose į atskiras temas):

Lietuvos (ir kitų valstybių) valdovų titulai, didikų ir bajorų giminės, jų genealogija
viewforum.php?f=48

Heraldika ir simbolika (valstybinė, miestų, giminių, organizacijų ir kt.)
viewforum.php?f=65

Baltų ir lietuvių vietovardžiai, vandenvardžiai, vardai, pavardės, pravardės
viewforum.php?f=105

Temos apie archyvus:

Genealoginių duomenų paieškos - archyvai, duomenų bazės ir kt.
viewtopic.php?f=48&t=2134

Archyvai Lietuvoje ir užsienyje
viewtopic.php?f=45&t=62

Mongolų žygiai į Lietuvą. Kur saugomi senoviniai Mongolų imperijos archyvai
viewtopic.php?f=55&t=143

Rusijos archyvai - karinis-istorinis ir senųjų aktų
viewtopic.php?f=45&t=3758

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Giminės genealogijos sudarymas

Parašytas: 25 Gru 2013 22:31

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27136
Miestas: Ignalina

Šaltinis - Privatūs genealogai
Informacija atnaujinta: Trečiadienis, 2013 gruodžio 04 06:01
http://www.genealogija.org/index.php/ap ... genealogai

Dr. Petras RUTKAUSKAS

konsultuoja genealoginių medžių sudarymo klausimais. Specializuojasi Ignalinos, Švenčionių, Molėtų, Utenos ir Rokiškio rajonais.

petras.balrit@gmail.com
+370 682 47 660

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Puslapis 1 iš 1

[ 4 pranešimai(ų) ]

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 3 svečių

Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Pereiti į: