Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė) • Temos rodymas

Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas

Pagrindinis diskusijų puslapis » ***Enciklopedija - Lietuvių Tautos ir Lietuvos Valstybės istorija » Lietuvos (ir kitų valstybių) valdovų titulai, didikų ir bajorų giminės, jų genealogija.

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Rikis

Puslapis 1 iš 1

[ 1 pranešimas ]

Spausdinti

Ankstesnė tema | Kita tema

Autorius

Žinutė

Žygeivis

Pranešimo tema: Rikis

Parašytas: 01 Bir 2023 16:12

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27103
Miestas: Ignalina

https://www.facebook.com/groups/8445949 ... nt_mention

Kęstutis Čeponis

Lietuvių kalbos žodynas http://www.lkz.lt/?zodis=rikis&id=23053820000 ri̇̀kis sm. (2)

1. DŽ1 žr. rykys: Puldinėjimus vykdė karinių draugininkų būriai, vadovaujami vadų, kuriuos lietuviai vadino rikiais, arba kunigais rš. Tie [senovės lietuvių] vadai buvo vadinami rikiais ir kunigais rš.

Sigizmundas Ferrodostratus

Не убедительно. Если "rikė" рассматривать как бы "шеренга", тогда "rikis" будет вроде шеренговый - управляющий, командующий шеренгой..
.
То есть - не от "rikis" gardarika, а на оборот - "rikis" от шеренга (rikė)...

Kęstutis Čeponis

Во первых не "rikė", а "rikiuotė".

Во вторых, оба эти слова ("rikis", "rikiuotė") имеют общий корень, и именно "rikiuotė выводное слово от "rikis".

Тем более что имеются аналоги в прусском языке и в германских языках.

Sigizmundas Ferrodostratus

Однако сомневаюсь в том, которое слово тут выводное...

Ведь наверно "rikė" как "вал", прежде было чем "rikiuotė"?! ...

Kęstutis Čeponis

Слово "rikė" в литовском языке имеет пять разных значений http://www.lkz.lt/?zodis=rik%C4%97s&id=23053660000 , но все они явно происходят от "rikiuoti", так как обозначают отдельные элементы (к примеру, бревно в построенном загоне, или губу рожи в ряду таких губ...)

Sigizmundas Ferrodostratus

"Rikis" в литовской лексике звучит как-то чужеродно ....

Kęstutis Čeponis

С чего вы это взяли? :) Нормально звучит...

Это слово до сих пор используют для обозначения шахматной фигуры, которая по-русски называется ладья.

Sigizmundas Ferrodostratus

Шахматы не народная игра, всякого рода интеллигенции надо было как то эту "ладью" по литовский обозначить, так и придумали нечто романтическое.

Kęstutis Čeponis

Нет - название rikis (rikiuotė, rėkti, riksmas) в литовском языке очень давно.

Даже те языковеды, которые считают его заимствованием из германских языков, это заимствование относят к временам готского нашествия (2 век нашей эры) - готского *reikeis.

Однако другие языковеды считают что это общее индоевропейское наследие - латинское rex, германское rik, прусское *rīkī̃s, литовское rikis.

Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 4 t. 24–26 psl.

rikis

http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska ... /1?id=1965

rikis „herre (Herr) – viešpats, ponas“ E 404, rickies „t. p.“ GrG 9, rickie „t. p.“ GrA 5, ryckie „dominus – t. p.“ GrF 11, rickie GrF (žr. PKP II 63), rikijs „Herr – t. p.“ III 3712 [293] (= ponas VE 1317), III 5912 [411] (= ponas VE 247) III 619 [4113] (= ponas VE 251), III 674 [4332] (= wieschpatimi VE 2714), III 698 [4521] ( = wieschpatis VE 2819 nom. sg.), III 7118 [4717] (wieschpaties VE 302) III 751 [495] (= ponas VE 313), III 857 [5329] (= ponas VE 369–10), III 8719 [5523] (= ponas VE 3716), III 9314 [5916] (= ponu VE 4012 instr. sg.), III 1019 [6318] (= ponas VE 4814), III 10115 [6323] (= ponas VE 4819), III 1055 [6524] (= wieschpatis VE 5014), III 11311 [711], III 11922 [755], III 12115 [7524], III 1231 [7531], III 13312 [8118], III 13314 [8119], III 13317 [8121], rekis „t. p.“ I 119 [713], rickis „t. p.“ I 133 [719], rykyes „t. p.“ II 1110 [1312], reykeis „t. p.“ II 133 [1320], rikeis „t. p.“ III 10319 [6512] (= wieschpatis VE 4923) nom. sg. masc.; voc. (nom.) sg. (masc.) rikijs „Herr – viešpatie“ III 7115 [4714] (= kunige VE 2923 voc. sg.), III 838 [5314] (= wieschpatie VE 3510 voc. sg.), III 8314 [5318] (= wieschpatie VE 3521 voc. sg.), III 8512 [5332] (= pone VE 3614 voc. sg.), III 1096 [6735] (= wieschpatie VE 523 voc. sg.), III 11723 [7518] (= pone VE 587 voc. sg.), rickijs „t. p.“ III 6714 [455] (= kunige VE 281 voc. sg.);

25 gen. sg. (masc.) rikijas „Herrn – viešpaties“ III 7316 [4734] (= pona „pono“ VE 3019–20), III 9124 [591] (= wieschpaties VE 3922), III 11528 [7136], „herren (Herrn) – t. p.“ III 11717 [7313] (= wieschpaties VE 583), „Herrn – t. p.“ III 12914 [7921] (= wieschpaties VE 6214), III 1318 [7931];

acc. sg. (masc.) rikijan „herren (Herrn) – viešpatį“ III 279 [238] (= pona „poną“ VE 99), III 2716 [2314] (= pona „poną“ VE 915), „Herrn – t. p.“ III 2911 [2324] (= pona „poną“ VE 107), „herren (Herrn) – t. p.“ III 311 [256] (= pona „poną“ VE 1015), III 3110 [2514] (= pona „poną“ VE 114), III 3119 [2522] (= pona „poną“ VE 1112), III 337 [2531] (= pona „poną“ VE 121), III 3318 [278] (= pona „poną“ VE 1210), III 359 [2719] (= pona „poną“ VE 1219), III 371 [2730] (= pona „poną“ VE 139), „Herrn – t. p.“ III 4122 [3111] (= pona „poną“ VE 1522), „herren (Herrn) – t. p.“ III 4510 [336] (= wieschpati VE 1713 acc. sg.), „Herrn – t. p.“ III 6722 [4512] (= ponui VE 2810), III 8317 [5320] (= wieschpati VE 3524 acc. sg.), III 851 [5324] (= ponui VE 364), III 897 [571] (= wieschpatije VE 385 iness. sg.), III 9313 [5915] (= ponui VE 4011), III 9320 [5921] (= pona „pono“ VE 4018), „herren (Herrn) – t. p.“ III 9324 [5923] (= wieschpatije VE 4021 iness. sg.), „Herrn – t. p.“ III 9515 [612], III 9523 [619] (= wieschpati VE 41 acc. sg.), III 10321 [6513] (= ponui VE 502), III 10918 [697] (= wie-schpati VE 5214–15 acc. sg.), III 11325 [7112], III 1173 [732], III 1174 [733], III 1196 [7329] (= pona „poną“ VE 5814–15), III 12113 [7522] (= wieschpati VE 5921–22 acc. sg.), III 1278 [7734] (= pona „poną“ VE 6114), III 12918 [7924], III 13120 [815], rickijan „t. p.“ III 1078 [6716], rekian „herren (Herrn) – t. p.“ I 713 [528], reykyen „t. p.“ II 713 [1127];

voc. (nom.) pl. (masc.) rikijai „Herrn – viešpačiai“ III 9521 [617] (= wieschpatis VE 4117 voc. pl.); acc. pl. (masc.) rikijans „Herren – viešpačius“ III 313 [258] (= wieschpatis VE 1016 acc. pl.), „herrn (Herren) – t. p.“ III 959 [5931] (= wieschpatims VE 417), žr. dar butta rikians.

Iš tos E, Gr., I, II, III medžiagos rekonstruotinas subst. (ii̯o-kamienis) pr. *rīkī̃s „viešpats, ponas“ (nom. sg. masc.) < *rīkìjas 26 „t. p.“ – nešakninio kirčiavimo žodis: plg., pvz., rekian (I 713, acc. sg.) = pr. (I) *rĭkìjan (su *rĭ- iš nekirčiuoto *rī-). Pr. *rīkī̃s, taip pat pr. *rīki (žr. rīki) kildinami dažniausiai iš go. *reikeis (t. y. *rīkīs) resp. iš go. reiki, žr., pvz., Trautmann AS 415 [plg. (dėl pr. rīki) Schmalstieg OP 71], Būga RR II 85, 86, III 496, Endzelīns SV 239, Fraenkel LEW 733 (s. v. rỹkas), Kabelka BFĮ 62, Sabaliauskas LKL 257t. Tačiau yra ir kitokia nuomonė: tie du pr. žodžiai – skoliniai ne iš go., o iš vok. kalbos [Prellwitz Best. 5, Berneker PS 318, plg. Būga RR II 85 (išn. 1)].

Man rodos, kad tas pr. žodis gal nėra skolinys (nei iš go., nei iš vok. kalbos), plg. s. v. rickawie. Subst. (nom. sg. masc.) pr. *rīkìjas „viešpats, ponas“ galėtų (?) būti iš (nomen agentis) *„viešpatautojas, valdytojas“ – sufikso *-ija- vedinys iš subst. pr. *rīkē „viešpatavimas, valdžia“ < *„tvarka, eilė“ (dėl jo žr. rīki), plg., pvz., lie. prẽkė „prekyba, prekiavimas“ (LKŽ X 598 s. v. prẽkė 4) → prek-ìjas „prekiautojas, pirklys“ (LKŽ X 599).

------------------------------------

Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 1 t. 113–114 psl.

aucktairikijskan

http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska ... a/1?id=137

aucktairikijskan III 5315 [3715] acc. sg. fem. atliepia originalo žodį oberherrn „die Oberherren – aukštieji ponai“, bet iš tikrųjų jis yra abstraktas ir reiškia „aukštąją ponybę; vyresnybę“ (sinonimas žodžiui aucktimmiskū). Jeigu -ij- nėra *-ī- [kontrakcija iš *-i(j)i- ar *-ij(i)-] tai -ij- galėtų būti taisoma į -iji- (plg. rikijiskai), – Endzelīns SV 147. Endzelynas (l. c., žr. ir Fraenkel LEW 25) linkęs taisyti ir aucktai- į *aucktan- arba *auckta-. Bet šitaip daryti turbūt nereikėtų. Sandas aucktai- čia galėtų būti adv. pr. *auktai „aukštai“ – vertinys iš vok. ober- (oberherrn). Arba aucktairikijskan (acc. sg. fem.) atsirado iš auktairīkiskai (nom. sg. fem.) = *auktai „aukštà“ (nom. sg. fem.) ir *rīkīskai „ponybė“ (plg. aucktimisikai = *auktimiskai nom. sg. fem.). Pastaruosius du žodžius (nom. sg. fem.) suprantant kaip vieną – sudurtinį – 114 žodį, greta *auktairīkīskai (nom. sg. fem.) bus atsiradusi ir *auktairīkīskan (acc. sg. fem.); bet šitokia (acc. sg.) lytis matyt buvo ne pačios pr. kalbõs, o A. Vilio padaras (plg. tai, kas pasakyta apie āntersgimsennien). Pr. subst. nom. sg. fem. *rīkīskai < *rīkijiskai resp. *rīkijiskā (> *-kū) „ponybė“ yra abstraktas, atsiradęs iš adj. (su fem. *-ai resp. *-ā) *rīkijisk- „poniškas“ (žr. rikijiskai), o pastarasis – sufikso -isk- vedinys iš pr. *rīkijas „ponas“ (žr. rīkijs). Pr. adv. *auktai „aukštai“ arba adj. nom. sg. fem. *auktai suponuoja pr. adj. *aukta-, *-ā „aukštas, -a“ < *aug- (žr. auginnons) + *-ta- (*-tā) : lie. áugtas resp. la. aûgts (partic. praet. pass. iš lie. áug-ti resp. la. aûg-t), lo. auctus „pagausintas, padidintas“; plg. lie. augùs „augalotas, aukštas“ LKŽ I² 473. Žr. dar auckstimiskan, aucktimmien, aucktimmiskū. Pr. *aukta- „aukštas“ slypi ir pr. vietovardžiuose (žr. Gerullis ON 12t.): kaln. Auctacops (Auctukape), ež. Aucte (plg. lie. ež. Áukštasai LUE 10), gvv. Auctigarbin (plg. lie. kaln., ež. Aukštãkalnis MLTE I 120t., la. gvv. Aukstkalne Endzelīns LV I1 51 : lie. aukštãkalnis LKŽ I¹ 485), gvv. Auctigirgen (plg. lie. gvv. Aukštagìrė MLTE I 119), gvv. Auctowangos; žr. dar Nesselmann Thes. 11t.

-----------------------------------------

Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 4 t. 22–23 psl.

rīki

http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska ... /1?id=1960

rīki „Reich – karalystė“ III 1134 [6932] (= karalista „karalystė“ VE 6010), ryeky „reych (Reich) – t. p.“ II 916 [133] (žr. dar LKP II 74, išn. 45) nom. sg. fem. = pr. (II, III) *rīki „t. p.“, be to, pr. (tik III – 2×) *rīks „t. p.“ (nom. sg., žr. toliau) = rijks „Reich – t. p.“ III 4914 [3511] (= karalista „karalystė VE 1914) bei rīks „t. p.“ III 4916 [3513] (= karalista „karalystė“ VE 1916); acc. sg. (fem., žr. toliau) rīkin „reych (Reich) – karalystę“ III 4320 [3129] (= karalisto „karalystėje“ VE 1620), „reich (Reich) – t. p.“ III 5115 [3531] (= karalistai „karalystei“ VE 2013) III 1135 [6932] (= karalistas „karalystės“ VE 6012), III 1195 [7328] (= karalista „karalystę“ VE 5813) = pr. (III) *rīkin.

Pr. (II 916) *rīki „karalystė“, kaip rodo twayia ryeky „tavà karalystė“ (II 916), yra fem. (nom. sg.) lytis. Tokią pat 23 pr. *rīki matyt atspindi ir (III 1134) rīki; prieš ją esantis (masc.) stas „tas“ [← vok. (III 1124) das neutr. (ne fem.)] yra greičiausiai klaida vietoj (fem.) sta „ta“ (plg. Endzelīns SV 239 s. v. rīks).

Iki šiol nėra išaiškintas morfologinis santykis tarp lyčių (nom. sg.) pr. (II, III) *rīki „karalystė“ ir pr. (III) *rīks „t. p.“: pastaroji galėtų būti o-kamienė (plg. Schmalstieg OP 47), bet pirmoji negali tokia būti, plg. ir lytį (acc. sg.) pr. (III – 4×) *rīkin (ji – ne o-kamienė!). Lytį (ji – tik nom. sg.!) pr. (III 4914) rīks [su prieš ją einančiu pr. *tvais „tãvas“ (masc.!) ← vok. (III 4814) dein (neutr., ne fem.)], verstą iš vok. (III 4813) Reich (neutr.) ir čia pat [t. y. pr. (III 4916) *rīks ← vok. (III 4815) Reich] pakartotą [vadinasi, lytis pr. (III 4914) *rīks – beveik hapax!], laikau paties A. Vilio perdirbiniu iš lyties pr. (III) *rīki: ši, veikiama panašiai skambančio ir panašiõs reikšmės žodžio [neutr. (ne fem.!] vok. žem. (niederdeutsch) rīk (≈Reich III 4814), okazionaliai buvo perdirbta į lytį (masc.) pr. (III 4914) *rīks (kitaip jos kilmę aiškinau PKP II 325, išn. 272).

Manyčiau, kad subst. (nom. sg. fem.) pr. (II, III) *rīki „karalystė“ yra iš pr. (semb.) *rīkī „t. p.“ (su nekirčiuotu *-ī) < pr. *rīkē „t. p.“ (ē-kamienis) < „viešpatavimas, valdžia“ < „tvarka, eilė“ < *„įrėžimas, įbrėžimas“ (nomen actionis) – fleksijos vedinys iš verb. balt. *rīk- „rėžti, brėžti“ [plg. iš šio balt. verb. atsiradusį fleksijos vedinį subst. (o-kamienį) balt. *rīka- „įrėžimas, įbrėžimas“ (nomen actionis) > *„tvarka, eilė“, žr. s. v. rickawie], plg., pvz., lie. subst. (ē-kamienį) bė̃gė „bėgimas“ (nomen actionis) ← verb. bė́g-ti „laufen“.

Taigi manyčiau, kad tradicinei nuomonei, anot kurios pr. (II, III) *rīki [ir pr. (III) *rīks] – skolinys iš go. (ar vok.) kalbos (žr. liter. s. v. rikis), pritarti gal ir nėra labai didelio reikalo (žr. dar s. v. rikis).

-----------------------------

Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 4 t. 23–24 psl.

rikijiskai

http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska ... /1?id=1961

rikijiskai „herrlich – šauni, šlovinga“ III 10311 [655] (= schlowną „šlovingą“ VE 4915) adj. nom. sg. fem. (eina po quai „kuri“) = pr. *rikìjiskai [ar *rīkijiskai (su kirčiuotu *rī-)] < *rīkìjiskai. Yra verstinis žodis [vok. Herr „viešpats, ponas“ + 24 -lich → adj. (III 10210) herrlich „šauni, šlovinga“ →] adj. pr. *rīkìjiskai „šauni, šlovinga“ < „viešpatiška“ – sufikso *-isk- vedinys iš subst. pr. *rīkija- „viešpats, ponas“ (žr. rikis); žr. dar s. v. aucktairikijskan.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Puslapis 1 iš 1

[ 1 pranešimas ]

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 1 svečias

Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Pereiti į: