Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė) • Temos rodymas - Mindaugo ir Traidenio santykiai bei jų palikuonys

Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas

Pagrindinis diskusijų puslapis » ***Enciklopedija - Lietuvių Tautos ir Lietuvos Valstybės istorija » Lietuvos (ir kitų valstybių) valdovų titulai, didikų ir bajorų giminės, jų genealogija.

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Mindaugo ir Traidenio santykiai bei jų palikuonys

Puslapis 1 iš 1

[ 2 pranešimai(ų) ]

Spausdinti

Ankstesnė tema | Kita tema

Autorius

Žinutė

Žygeivis

Pranešimo tema: Mindaugo ir Traidenio santykiai bei jų palikuonys

Parašytas: 14 Geg 2021 17:56

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

Mindaugo ir Traidenio santykiai bei jų palikuonys

Labai abejotina, kad karališką valdžią Lietuvoje galėjo perimti koks nors periferinis kunigaikštis - kilęs ne iš Lietuvos žemės (siaurąja prasme) karališkosios giminės ar su ja kažkaip nesusijęs.

Nes tais laikais esminis dalykas buvo kraujo giminystės ryšiai arba vedybiniai ryšiai.

Pabandykime tuos ryšius atsekti...

----------------------------------------------

Mindaugo giminė tikrai yra iš Rytų Lietuvos, iš Lietuvos žemės.

Tai aiškiai matyti iš Mindaugo brolio Dausprungo https://lt.wikipedia.org/wiki/Dausprungas vardo.

Žinių apie Mindaugo kilmę ir artimiausius giminaičius istorijos šaltiniuose labai nedaug.

Sprendžiant iš Livonijos eiliuotojoje kronikoje įvardyto Mindaugo tėvo turėto didžiojo karaliaus (vok. ein kunic grôß) titulo, Henriko Latvio kronikoje nurodytų kai kurių iki Mindaugo valdžiusių Lietuvos valdovų žūties datų ir Voluinės metraščio žinios apie tai, kad 1219 m. Lietuvos ir Haličo-Voluinės taikos sutartis buvo sudaryta ir dviejų Mindaugo brolių ar pusbrolių vardu (Dausprungo ir Daujoto), galima spėti Mindaugą buvus arba 1213 m. prie Lielvardės žuvusio tiksliai neidentifikuoto Lietuvos valdovo, arba Lietuvos „vyriausiojo kunigaikščio“ „Živinbuto“ sūnumi, taip pat Daujoto jaunesniuoju broliu ar pusbroliu.

Kai kurie istorikai teigia, kad Mindaugas galėjo būti kunigaikščio Rimgaudo įpėdinis.

1248 m. pab. ar pačioje 1249 m. pr. Mindaugui iš savo sūnėnų (našlaičių Daujoto sūnų) Tautvilo ir Gedvydo bei šių dviejų kunigaikščių motinos brolio, visą ar dalį tuometinės Žemaitijos valdžiusio Vykinto, atėmus jų tėvonijas, 1249 m. pavasarį ar vasarą Lietuvoje kilo vidaus karas (sprendžiant iš Volynės metraščio, tas karas kilo dėl Lietuvos žemės; pasak daugumos istorikų, Tautvilas su Gedvydu Lietuvos žemę ar jos dalį valdė iki 1248 m.).

1251 m. vasarį ar kovą apsikrikštijęs (šio krikšto iniciatorius buvo Livonijos krašto magistras Andrius Štirijietis) ir visokeriopą Vokiečių ordino Livonijos šakos palaikymą užsitikrinęs Mindaugas greitai išardė ir įveikė tikrosios Lietuvos („Lietuvos žemės“) kunigaikščių Tautvilo ir Gedvydo, Haličo-Volynės, pietinių jotvingių ir vakarinių žemaičių koaliciją (daugumą Tautvilą palaikiusių lietuvių ir jotvingių Mindaugas nugalėjo ar perviliojo į savo pusę dar iki 1252 m. pab.).

Pasak Voluinės metraščio, po žmonos Mortos mirties Mindaugas į antras žmonas paėmė jos seserį, kuri jau buvo Nalšios kunigaikščio Daumanto žmona.

Dėl šios skriaudos Daumantas sudarė sąmokslą su Treniota ir 1263 m. vasarą nužudė Mindaugą bei du jo sūnus.

----------------------------------------------

Po to Lietuvos karaliumi tapo Treniota, kuris po Mindaugo nužudymo ėmė valdyti Lietuvą ir Žemaitiją.

Treniota https://lt.wikipedia.org/wiki/Treniota (apie 1210 m. – 1264 m.) – Lietuvos karalius (1263–1264 m.), Mindaugo sesers, kurios vardas nežinomas, sūnus. Taigi, Mindaugas jam buvo dėdė.

Kovoje dėl valdžios Treniota nužudė ir savo pusbrolį Tautvilą https://lt.wikipedia.org/wiki/Tautvilas.

Yra žinoma, kad Tautvilo tėvas buvo Dausprungas (Mindaugo brolis), motina – Vykinto sesuo, o brolis – Gedvydas.

Po Mindaugo ir jo dviejų sūnų nužudymo 1263 m., paskutinis likęs gyvas Mindaugo sūnus Vaišelga https://lt.wikipedia.org/wiki/Vai%C5%A1elga pabėgo į Pinską, kur surinko vietos kariuomenę ir jau 1264 m. grįžęs į Naugarduką ir prisijungęs vietinius bajorus, žygiavo į Lietuvą keršyti Daumantui ir Treniotai už tėvo nužudymą.

Ten užėmė abu opozicijos centrus - Nalšią ir Deltuvą, ir taip įtvirtino savo valdžią.

1264 m. pirmojoje pusėje Treniota buvo nužudytas Mindaugo dvariškių, kurie pasikvietė Mindaugo sūnų Vaišelgą.

Šis, po sąmokslo prieš Mindaugą, iš vienuolyno į Pinską pabėgęs kunigaikštis 1264 m. grįžo į Lietuvą ir užėmė sostą.

Treniota buvo nužudytas Mindaugo sąjungininkų, o Daumantas (Nalšios kunigaikštis) pabėgo į Pskovą. Suksė, kitas įtakingas Nalšios kunigaikštis, pabėgo į Livoniją.

Švarnas https://lt.wikipedia.org/wiki/%C5%A0varnas valdė po Mindaugo sūnaus Vaišelgos, kuris jam perdavė sostą, kaip giminaičiui - pagal Lietuvos karaliaus Mindaugo ir Haličo-Volynės kunigaikščio Danilo taikos sutartį 1254 m. Švarnas buvo vedęs Mindaugo dukterį.

Švarnas daug bendradarbiavo su Mindaugo sūnumi Vaišelga, kuriam padėjo nuversti Treniotą.

Atsidėkodamas už tai Vaišelga jį 1267 m. paskyrė Lietuvos valdovu, o pats pasitraukė gyventi į vienuolyną.

Nepatenkintas tuo, kad Vaišelga Lietuvos sostą perdavė savo sąjungininkui Švarnui Danilovičiui, pastarojo brolis Levas Danilovičius nužudė Mindaugo sūnų Vaišelgą ir taip pakirto savo brolio Švarno įtaką Lietuvoje.

Po Vaišelgos mirties Švarnas dar dominavo šalyje, tačiau vėliau lietuviai pasirinko kitą valdovą – Kernavės kunigaikštį Traidenį.

Vaikų Švarnas neturėjo.

----------------------------------------------

Traidenis https://lt.wikipedia.org/wiki/Traidenis valdė po slavo Švarno https://lt.wikipedia.org/wiki/%C5%A0varnas .

Lietuvos valdovu Traidenis tapo greičiausiai kaip Mindaugo giminei priešiškos politinės grupuotės lyderis, nes žinoma, kad valdymo pradžioje Traidenis palaikė draugiškus santykius su Mindaugo sūnų Vaišelgą nužudžiusiu Haličo-Volynės didžiuoju kunigaikščiu Levu Danilovičiumi.

Bychovco kronikoje Traidenis pavadintas Žygimanto Kęstutaičio protėviu.

Žinoma, jog Traidenis turėjo dukterį Gaudemundą (Gaudimantę), kurią 1279 m. ištekino už Mazovijos kunigaikščio Boleslovo II.

Buvo nuoseklus pagonybės šalininkas ir antivokiškos baltų laisvės kovos rėmėjas, taip pat talentingas karvedys, − iš paties Traidenio vadovaujamos Lietuvos kariuomenės laimėtų mūšių paminėtini Karusės ledo mūšis (1270 m.), Ašeradės mūšis (1279 m.) ir Jersikos mūšis (1281(?) m.).

----------------------------------------------

Daumantas https://lt.wikipedia.org/wiki/Daumantas, valdęs po Traidenio, matyt, buvo susijęs giminystės ryšiais su Mindaugu, nes persekiojo Mindaugo giminės priešus ir Traidenio šalininkus.

----------------------------------------------

Spėjama, kad Butigeidis pradėjo valdyti po to, kai 1285 m. kovo 25 d. pietinėje Tverės kunigaikštystės dalyje patyrė skaudų karinį pralaimėjimą ir pateko į nelaisvę ar žuvo Lietuvos karalius Daumantas.

Vytenio tėvo Butivydo brolis Butigeidis https://lt.wikipedia.org/wiki/Butigeidis, kaip ir jo pirmtakas Daumantas, buvo Mindaugo šalininkas ir persekiojo Traidenio giminę.

Daumanto ir Butigeidžio giminystės ryšys nežinomas, tačiau tikėtina, kad Butigeidis galėjo būti Daumanto sūnus ar tolesnis giminaitis, nes valdydamas Lietuvą, Butigeidis (tiksliau, 1285–1286 m. Lietuvą valdęs nenurodyto vardo kunigaikštis), kaip ir jo pirmtakas Daumantas, persekiojo Mindaugo giminės priešus ir Traidenio šalininkus.

----------------------------------------------

Butivydas https://lt.wikipedia.org/wiki/Butvydas - Lietuvos karalius (~1291-1294 m.).

Apie 1285 m. Lietuvą pradėjus valdyti vyresniajam jo broliui Butigeidžiui, Butvydas tapo Lietuvos submonarchu, o po brolio mirties (~1290–1292 m.) pats tapo Lietuvos karaliumi.

----------------------------------------------

Vytenis https://lt.wikipedia.org/wiki/Vytenis (g. apie 1260 m. – m. 1315 m. arba 1316 m. pasak legendos – nutrenktas žaibo) – Lietuvos karalius (nuo ~1295 iki 1315 ar 1316 m.), Butivydo sūnus.

Jo valdymo laikotarpis pasižymėjo nuolatinėmis lietuvių kovomis su Vokiečių ordinu, Lenkija ir Volynės rusėnais.

Apie 1312 m. katalikiško savo šeimos (o gal ir visos Lietuvos) krikšto sumetimais Vytenis buvo pasikvietęs į Lietuvą pranciškonų vienuolių; greičiausiai apie tą laiką jo leidimu Vilniuje buvo pastatyta katalikų bažnyčia; naujausi archeologiniai tyrinėjimai parodė, kad Vilnius Vytenio valdymo laikais iš nedidelės amatininkų ir pirklių gyvenvietės ėmė virsti tikru miestu.

1315 m. ar 1316 m. Vytenis mirė. Tikslios mirties priežasties nerasta (daug istorikų mano, kad buvo nutrenktas žaibo), bet Kryžiuočių teigimu, jis buvo nužudytas savo brolio Gedimino, kuris norėjo valdyti Lietuvą.

----------------------------------------------

Nuo XIX a. pab. dauguma istorikų Butigeidį, kaip spėjamo Gedimino brolio Vytenio dėdę, laikė pirmuoju Lietuvą valdžiusiu Gediminaičiu.

Tačiau 1974 m. lenkų istorikui J. Ochmanskiui atkreipus dėmesį į tai, kad rusų XIV a. poemoje „Zadonščina“ Algirdo senelis vadinamas „Skolomendu“ (Skalmantas https://lt.wikipedia.org/wiki/Skalmanta ... t%C4%97vis) ), ilgainiui kai kuriems tyrinėtojams Gedimino ir jo pirmtako, Butivydo sūnaus Vytenio, brolystė ėmė atrodyti abejotina.

„Patys sau esame du broliai, Algirdo sūnūs, o anūkai mes − Gedimino (Domentovy, Jedimentovy), o provaikaičiai esame Skalmanto“.

Skalmantą, pasak T. Baranausko, adekvačiausia būtų laikyti Gedimino tėvu.

Neaišku, koks yra ryšys tarp Traidenio ir Skalmanto.

Nes būtent Traidenis, Mindaugo priešas, Bychovco kronikoje pavadintas Žygimanto Kęstutaičio (Vytauto brolio) protėviu.

Na o Vytautas 1413 m. derybose su kryžiuočiais nepripažino Mindaugo savo pirmtaku, laikė, kad jis iš kitos giminės.

--------------------------------

1416 m. rudenį visuotiniame Konstanco susirinkime kilo skandalas. Vokiečių ordinui tarnavęs vokiečių dominikonas (tačiau priklausęs lenkiškam vienuolynui ir anksčiau dirbęs Krokuvos universitete) Johanas Falkenbergas išplatino satyrą, kurioje tyčiojosi iš to meto Lenkijos ir Lietuvos valdovų Jogailos bei Vytauto. Smogta į jautrų tašką – valdovų kilmę.

Satyroje tik prabėgomis paminėta prasčiokiška Vytauto ir Jogailos kilmė po kurio laiko buvo išplėtota atskirame Ordino kūrinyje „Trumpas pasakojimas apie Jogailą ir Vytautą“ (Summarium), kuriame rašoma:

„Kartą gyveno vienas galingas Lietuvos ir Žemaitijos karalius, vardu Vytenis /.../. Kai jis mirė, karaliumi tapo jo arklidininkas (pferdemarschalk) Gediminas. Šis Gediminas yra dabartinio Lenkijos karaliaus Jogailos ir kunigaikščio Vytauto senelis. Taigi galima pastebėti, kad Lenkijos karalius nėra senos kunigaikščių kilmės, bet kilęs iš prastų bajorų.“

Vykstant įnirtingam ginčui dėl Žemaitijos, Ordinas metė šešėlį ant Lenkijos ir Lietuvos valdovų dinastijos. Viduramžiais garbinga asmens ar giminės kilmė buvo viena pamatinių kategorijų, įrodinėjant teisę valdyti.

Siekiant diskredituoti asmenį, buvo neprošal pasiaiškinti jo šaknis.

Sunku pasakyti, iš kur J.Falkenbergas ir kiti Ordino rašytojai sėmėsi žinių apie Jogailos bei Vytauto praeitį. Jie naudojosi Ordino archyvu, turbūt skaitė ir senąsias kronikas.

Gedimino kilmės pasirinkimas buvo taiklus – net ir lietuvių valdovų aplinkoje vargu ar žinota apie protėvius, buvusius iki Gedimino. Vytauto užsakymu sukurtame „Lietuvos didžiųjų kunigaikščių metraštyje“ valdovų istorija pradedama nuo jo senelio Gedimino, o apie ankstesnius valdovus neužsimenama.

O ir apie Gediminą perduotas tik paskutinis jo sprendimas – priešmirtinis šalies padalijimas septyniems sūnums.

Nei Lenkijoje, nei Lietuvoje tuo metu neatsirado genealogijų, kuriose būtų atskleista ir išsamiau papasakota Gediminaičių kilmė.

Pirmą kartą istorinį Gedimino pirmtaką Vytenį lietuviški šaltiniai pamini tik XVI a. pradžioje (naujoje Lietuvos metraščių redakcijoje).

Valdovų dinastijos ir didikų giminės kūrė genealoginius pasakojimus, kuriuose stengėsi gilyn į praeitį nuvesti savo kilmės liniją ir atrasti išskirtinį giminės „pradininką“.

1492 metais prasidėjusiame ilgalaikiame kare tarp Lietuvos ir Maskvos abi pusės savo teises į ginčijamas teritorijas bandė grįsti teoriniais bei istoriniais argumentais.

Tokioje atmosferoje rusų metraštininkai pasitelkė iš Ordino pasiekusią teoriją apie žemą Gedimino kilmę.

Rusų metraščiuose pasakojama, kad Vytenio arklidininkas (конюший) Gediminas užmušė savo poną ir paveržė iš jo valstybę.

Taigi žema dabartinių Lenkijos ir Lietuvos valdovų Jogailaičių kilmė priešpastatoma Rusios valdovams Riurikaičiams, kurie kaip tik tuo metu pradėti kildinti iš Romos imperatoriaus Augusto.

Tiesa, po kurio laiko „arklidininko Gedimino“ rusų metraštinėje tradicijoje neliko.

Veikiausiai Maskvoje buvo suprasta, kad ši teorija į nepalankią padėtį stato ne tik Lenkijos ir Lietuvos dinastus, bet ir Maskvoje tuo metu apsigyvenusius gausius pabėgėlius Gediminaičius – kunigaikščius Bielskius, Mstislavskius ir net Maskvos valdovus, kurie moteriška linija (per Vytauto dukterį Sofiją) buvo kilę iš Gedimino giminės.

Todėl Gedimino kilmė buvo „sušvelninta“, paskelbiant jį Polocko kunigaikščių iš Riurikų giminės palikuoniu.

Tokia tradicija ir buvo įtvirtinta oficialiose rusų valdovų genealogijose.

1567 metais Maskvos didysis kunigaikštis Ivanas IV laiške Lenkijos ir Lietuvos valdovui Žygimantui Augustui rašė, kad vis dar pasitaiko tokių, kurie melagingai teigia, esą Vytenis buvęs „vergas“.

O praėjus dar keleriems metams, po Žygimanto Augusto mirties, jis pretendavo į Abiejų Tautų Respublikos sostą kaip tolimas lietuvių valdovų giminaitis.

Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/i ... 219?copied

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Mindaugo ir Traidenio santykiai bei jų palikuonys

Parašytas: 20 Geg 2021 21:26

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

https://www.facebook.com/groups/1405689 ... nt_mention

Kęstutis Čeponis

Леонидовв Евгений, литовские монархи до 15 века (католического крещения) почти все были язычники, кроме Миндауга (когда он принял католичество в 1251 г.) и его сына Вайшелги, который в конце жизни принял православие (похоже что ему поехала крыша... :) - он ведь всю жизнь был ярым язычником и каждодневно казнил православных в Наугардукасе, куда его отправил отец своим наместником для наведения там литовского порядка), а также православного славянина Шварна (он был женат на дочери Миндауга - и на короткое время унаследовал трон Литвы, который ему передал Вайшелга перед своим уходом в монастырь).

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Puslapis 1 iš 1

[ 2 pranešimai(ų) ]

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 3 svečių

Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Pereiti į: