Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė) • Temos rodymas - Abiejų Tautų Respublikos (Lietuvos ir Lenkijos) vasalo Kuršo kunigaikštystės kolonijos Afrikoje ir Karibuose 17 amžiuje

Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas

Pagrindinis diskusijų puslapis » ***Enciklopedija - Latvių Tautos ir Latvijos Valstybės istorija » Livonijos, Kuršo kunigaikštystės, Lietuvos, Latvijos ir Estijos bendra istorija

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Abiejų Tautų Respublikos (Lietuvos ir Lenkijos) vasalo Kuršo kunigaikštystės kolonijos Afrikoje ir Karibuose 17 amžiuje

Puslapis 1 iš 1

[ 4 pranešimai(ų) ]

Spausdinti

Ankstesnė tema | Kita tema

Autorius

Žinutė

Žygeivis

Pranešimo tema: Abiejų Tautų Respublikos (Lietuvos ir Lenkijos) vasalo Kuršo kunigaikštystės kolonijos Afrikoje ir Karibuose 17 amžiuje

Parašytas: 04 Lie 2011 21:38

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27104
Miestas: Ignalina

Lietuvos imperijos vasalo Kuršo kunigaikštystės kolonijos Afrikoje ir Karibuose 17 amžiuje

Kuršo kunigaikštystė, tuo metu realiai valdoma Livonijos ordino palikuonių, buvo tuo metu Lietuvos imperijos lenu.

Kuršo kunigaikštija, nors ir trumpai, XVII a. turėjo kolonijas.

Iškiliausias Kuršo kunigaikštis Jokūbas Ketleris (1642–1682) 1651 m. įkūrė pirmąją savo koloniją Afrikos vakaruose.

Šv. Andriejaus saloje (Isla de Andrea) Gambijos upės žiotyse pastatė bastioninę tvirtovę, kuri buvo pavadintą kunigaikščio garbei - Fort Jacob (dab. James Island, 2003 m. sala įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą), upės šiauriniame krante - Fort Jillifree (dab. Jufureh), o Banjul saloje – Fort Bayona (dab. St. Mary’s Island), kuris davė pradžią dabartinei Gambijos sostinei Banjul.

1654 m. Ketleris, gavęs dovanų iš savo krikštatėvio Anglijos Karaliaus Jokūbo I Tobago salą Karibų jūroje, įkūrė dar vieną koloniją, pavadintą „Naujuoju Kuršu“.

Kuršo kolonijos
http://lt.wikipedia.org/wiki/Kur%C5%A1o_kolonijos

Naujasis Kuršas
http://lt.wikipedia.org/wiki/Naujasis_Kur%C5%A1as

Istorija apie Lietuvos užjūrio kolonijas

http://www.delfi.lt/news/daily/comments ... id=6946637

Liutauras Ulevičius

http://www.DELFI.lt
2005 birželio mėn. 22 d. 09:46

Kalbėdami apie užjūrio kolonijas, turtus nešusias turtingiausiomis tapusioms Europos valstybėms, užmirštame, kad šalia Ispanijos, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos ar Olandijos visada galima paminėti ir Lietuvą.

Jeigu kada dar kartą skaitysite Danieliaus Defo aprašytus Robinzono Kruzo nuotykius negyvenamoje saloje, tai atminkite, kad realus minėtos salos prototipas kolonizavimo amžiais buvo tiesiogiai susijęs su Abiejų Tautų Respublika (ATR) ir Lietuva.

Po 1558–1582 metais vykusio Livonijos karo Livoniją pasidalijo Abiejų Tautų Respublika ir Rusija. ATR atiteko pietvakarinė dabartinės Estijos bei šiaurės rytų dabartinės Latvijos dalis (Padauguvos hercogystė). Šiaurinė dalis atiteko Rusijai. Tuo tarpu teritorija, plytėjusi tarp vakarinio Dauguvos upės kranto ir Baltijos jūros, tapo naujos Kuršo ir Žiemgalos kunigaikštystės teritorija. Kunigaikštystė tapo Abiejų Tautų Respublikos bendro valdovo vasalu. Pirmuoju Kurliandijos kunigaikščiu tapo paskutinis Livonijos ordino magistras Gotthardas Kettleris (G.Ketleris).

Gothardo anūkas Jacobas Kettleris (Jokūbas Ketleris) tapo Kuršo sėkmės simboliu. Daug keliavęs po Vakarų Europą Jacobas tapo aktyviu merkantilizmo propaguotoju. Kurše smarkiai buvo plėtojamos metalo apdirbimo ir laivų statybos tradicijos. Tuo pat metu buvo atvežtos priemonės parako gamybai. Būtent Jacobas sukūrė prekybinį laivyną, kurio pagrindiniais uostais tapo Ventspilis ir Liepoja. Naujosios galimybės sukūrė prekybinius maršrutus su Didžiąja Britanija, Prancūzija, Nyderlandais, Portugalija ir kitomis XVII amžiuje aktyviai prekiavusiomis šalimis.

Kuršo laivyno jėgą atspindi ne tik tai, kad savo piko metu 61 karo laive iš viso buvo net 1461 pabūklai. Gerokai aiškesnis palyginimas yra toks: tai atitiko pusę 1588-aisiais ispanų turėtos „Nenugalimosios armdos” ir sudarė apie 37 procentus Kromvelio karališkojo laivyno 1650-aisiais.

Aktyvi prekybinė veikla ir stipri karinės jūrų flotilės galia atvėrė kelius kolonizacijai. Jau 1637 metais kunigaikštystės laivai Tobage (Karibų jūros pietryčiuose stūksanti sala) pabandė įkurti koloniją, kurioje buvo 212 gyventojų. Anksčiau čia gyvavusią Olandijos koloniją vos prieš keletą mėnesių buvo sunaikinę ispanai. Deja, pirmasis mėginimas nepasisekė. Antrasis, įvykęs 1639-aisiais, taip pat baigėsi be rezultatų. Dar po trejų metų kapitono Caroono (Karūno) vadovaujami 300 persikėlėlių pabandė įsikurti šiaurinėje salos dalyje šalia Kurliandijos įlankos, tačiau netrukus juos išvijo vietiniai salos gyventojai.

Vis dėlto 1651 metais kunigaikštystės pastangas vainikavo sėkmė ir ji įkūrė pirmąją savo koloniją – Afrikoje, dabartinės Gambijos teritorijoje – ir ją pavadino Kuršo Gambija. Gambijos upės žiotyse Šv. Andriaus (angl. St. Andrew) saloje įsikūrusi pirmoji kolonija buvo pavadinta kunigaikščio garbei – Jacob Fort, Šv. Marijos (angl. St. Mary) saloje – Fort Bayona (davusi pradžią dabartinei Gambijos sostinei Banjul), o šiauriniame Gambijos upės krante – Fort Jillifree (dabar – Juffurreh).

Neilgai trukus – 1654 metais – Kuršo kolonizatoriai įkūrė dar vieną sėkmingą koloniją, tačiau jau išbandytoje kitoje Atlanto vandenyno pusėje – toje pačioje Tobago saloje. Būtent ši sala tapo realiu Robinzono Kruzo istorijos prototipu. Su tiems laikams milžinišku 45 patrankų laivu „Das Wappen der Herzogin von Kurland” atplaukęs kapitonas Willemas Mollensas (Vilemas Molensas) 1654-ųjų gegužės 20-ąją salą pavadino Naujuoju Kuršu. Salos pietvakariuose įkurtame forte įsikūrė 25 valdininkai, 124 kareiviai ir aštuoniasdešimt kolonistų šeimų.

Jekabforts apylinkėse įsikūręs miestelis gavo Jekaba pilseta pavadinimą. Vėliau anglų kalbos įtaka darė savo, todėl dabar dažniausiai fortas vadinamas Fort James, o miestelis – Jamestown. Nėra visiškai aišku, kuriuo metu buvo suteikti kiti vardai, tačiau istorijai liko tokie vietovių pavadinimai kaip Didžioji Kuršo įlanka (angl.Great Courland Bay), Kuršo turtas (angl.Courland Estate), Naujoji Jelgava (angl.New Jelgave), Liepojos įlanka (angl.Liepaja Bay) ar Mažoji Kuršo įlanka (angl.Little Courland Bay). Jau pirmaisiais kolonistų gyvenimo metais saloje buvo pastatyta evangelikų liuteronų bažnyčia.

Kuršas iš kolonijų plukdydavo daug prekių – iš Afrikos kolonijų pelną garantavo gyvūnų kaulai (dramblio, raganosio ir kt.), auksas, kailiai, prieskoniai. Tuo tarpu Tobago kolonijos pelną garantavo cukrus, tabakas, kava, prieskoniai.

Nors 1655–1660 metais vykęs ATR karas su Švedija ir Rusija buvo vaizdžiai pavadintas „tvanu”, tačiau po jo LDK ir Lenkija dar sugebėjo atgauti turėtas pozicijas. Tuo tarpu kunigaikščio Jacobo Kettlerio lemtis buvo prastesnė. Jau 1658 m. kunigaikštis tapo švedų kariuomenės nelaisviu.

Suprantama, didelės metropolijos sunkumai neleido gana daug politinio ir finansinio dėmesio skirti kolonijų plėtrai, todėl per šį trumpą laikotarpį abi kolonijas perėmė Olandijos kolonistai, prekybos laivynas ir gamybiniai pajėgumai sunaikinti.

Nors Jacobui valdymo pabaigoje pavyko trumpam susigrąžinti Tobago, tačiau nei atkuriamas laivynas, nei gamybiniai pajėgumai niekada nebepasiekė galios, turėtos iki 1655-ųjų. Kolonijų istorija baigėsi po kunigaikščio mirties 1682-aisiais, kai Frydrikui Kazimierui perėmus kunigaikštystę mažėjančios pajamos privertė Tobago parduoti britų kolonistams.

Kuršo, o tiksliau – Jacobo Ketlerio istorija – tai puikus pavyzdys, kaip nykštukinė kunigaikštystė (minėtų ekspedicijos narių skaičius sudarydavo iki 1 proc. (!) visų gyventojų) tinkamu momentu savo iniciatyva gali prilygti didžiausioms valstybėms. Belieka retoriškai paklausti, kuo galėjo baigtis kuršių kelionės, jeigu XVII amžiaus viduryje Abiejų Tautų Respublika būtų išvengusi švediškų ambicijų turinčio valdovo ir pražūtingo karo dviem frontais – prieš Rusiją ir Švediją.

http://www.DELFI.lt

Ant kai kurių to meto Kuršo kunigaikštystės pinigų yra iškaltas lietuviškas vytis.

Lietuva 1561-1772 taip pat valdė ir Latgalą, todėl šį teritorija iki šiol katalikiška.

Komentarai
http://www.delfi.lt/news/daily/comments ... &com=1&s=1
http://www.delfi.lt/news/daily/comments ... &com=1&s=5

Kaimietis,
2005 06 22 14:25

XIII a. Šiaurinį Kuršą užkariavo Livonijos ordinas (trečdalis teritorijos atiteko Kuršo vyskupui), Pietinis Kuršas ilgainiui sužemaitėjo.

Kuršo kunigaikštystė susidarė 1561 m., galutinai suirus Livonijos ordinui. Kuršo kunigaikštystė buvo Lenkijos ir Lietuvos valstybės vasale. Nuo 1710 m. Kurše didėjo Rusijos įtaka.

XVII a. kunigaikštystė dalyvavo lenkų ir lietuvių karuose su švedais. 1794 m. vakarinė Kuršo dalis su Liepoja ir Ventspiliu buvo užimta lietuvių sukilėlių, kovojusių prieš besiveržiančius rusus. Sukilėlius palaikė vietos gyventojai.

1795 m. Kuršo kunigaikštystė prijungta prie Rusijos.

Taigi, Kuršo praeities sąsajos su Lietuvos istorija itin ryškios, bet Gambija ar Tobagas ir lietuviai yra geriausiu atveju menkai susiję.

Neturime net tiesioginių įrodymų, kad nors vienas lietuvis (o ne Kuršo latvis ar vokietis) tuomet būtų iškėlęs koją į Afriką ar Vest Indijos salas.

Bet visa ši istorija neabejotinai yra įdomus reiškinys, apie kurį kol kas labai mažai žinoma to paties "Delfio" skaitytojams. Beje, čia įmestame straipsnyje iš Valstiečių laikraščio yra momentų, kurių nemini "delfinio" straipsnio autorius.

mar,
2005 06 23 10:28

Paviršutiniškas straipsnis. Po Livonijos karo Rusijai neatiteko jokia šiaurinė dalis!

Toliau, tiksliau Kuršo hercogystę reikėtų vadinti Kurliandijos hercogyste, nes tai buvo ne latvių valstybė, o Pabaltijo vokiečių valstybė, o latviai ten tebuvo tik baudžiauninkai ir įtakos tos valstybės politikai neturėjo.

Apie kunigaikštį Jokūbą Kettlerį Švedijos karalius atsiliepė taip: "per stiprus kad būtų hercogas, per silpnas, kad būtų karalius".

dub,
2005 06 23 12:17

Latviai "susidarė" iš kuršių, sėlių, žiemgalių, etc. O viso to iniciatoriai buvo Latgalos gyventojai, kaip kad susidarant lietuvių tautai - Lietuvių gentis. Tai viena.

Antra - kalbant apie vėlesnius laikus, kuomet Kuršas turėjo kolonijų - ne latviai jas įkūrė, o Kurše gyvenę vokiečiai, latviai tose ekspedicijose geriausiu atveju buvo eiliniais jūreiviais, visadarbiais ir t. t. Todėl ir parašiau, kad kolonijas įkūrė vokiečiai, o ne kuršiai. Negi taip sunku buvo suprasti?

Ir trečia. Aišku, galima vadinti Kuršo vokiečius kuršiais, lygiai kaip kad save prūsais vadino, norėdami identifikuotis ir skirtis nuo kitų vokiečių - saksų, bavarų, švabų - Prūsijos kunigaikštystės vokiečiai po 1525 m.

Tik nemanau, kad tai būtų visiškai teisinga - visgi "prūsų" iš Prūsijos kunigaikštystės, o vėliau - ir karalystės - istorinė misija buvo kur kas svaresnė ir turėjo nepalyginamai didesnę įtaką istorijos raidai.

Dausuva,
2005 06 23 03:37

Dar idomi detale, kad palyginus ne taip seniai - Smetonos laikais, Lietuviai, vadovaujami K. Pakšto, buvo gave leidima is britu valdzios kurti lietuviska kolonija Amerikoje, tuometiniame Britu Hondure, kur dabar yra Belizo respublika.Tuo metu tai buvo labai retai apgyventa, daugiausiai dziunglemis apaugusi salis.

Galėjo lietuviai ten ikurti Naujaja Lietuva, bet sia proga nepasinaudojo. Tam krastui buvo sugalvotas DAUSUVOS pavadinimas, taciau ideja zlugo del to,kad paprasciausiai neatsirado norinciu ten keltis gyventi lietuviu.

Uzuot kėliasi i Beliza, lietuviai tiesiog emigravo i Jungtines Amerikos Valstijas. Taip zlugo ideja apie Naujaja Lietuva.

*************************************************************

Lietuvių kalba yra nebloga knyga:

Algirdas Gustaitis. Tobago salos paslaptis.1995.

(tai trilogijos 2 dalis)
---------------

KARIBŲ JŪROJE. Trilogijos I dalis. 35 nuotraukos, 10 žemėlapių, 27 atspaudai. Klaipėda, 1994.

TOBAGO SALOS PASLAPTIS. Trilogijos II dalis. Istorinė-geografinė knyga. 22 nuotraukos, 54 žemėlapiai, 43 brėžiniai. Klaipėda, 1995.

VELNIO SALA, AMAZONĖS UPĖ IR BRAZILIJA. Trilogijos III dalis. 151 nuotrauka, 29 žemėlapiai, 54 atspaudai. Klaipėda, 1996.

Plačiau:

Algirdas Gustaitis - knygos, straipsniai, žemėlapiai, videofilmai
http://www.lndp.lt/diskusijos/viewtopic.php?t=198

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Paskutinį kartą redagavo Žygeivis 04 Lie 2011 22:09. Iš viso redaguota 4 kartus.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 04 Lie 2011 21:50

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27104
Miestas: Ignalina

Ar latviai turėjo kolonijų?

Manvydas Vitkūnas
“Valstiečių laikraščio” žurnalistas

Į šį, atrodytų, daugiau nei keistą klausimą (juk pati Latvijos valstybė gimė tik 1918 m.) ne vienas latvis su neslepiamu pasididžiavimu atsakytų: “Žinoma”. Ir paaiškintų – kolonijų turėjo dabartinės Latvijos vakaruose ir pietuose XVI-XVIII a. gyvavusi Kuršo kunigaikštystė. Ši valstybė buvo Lenkijos ir Lietuvos vasalė. Kunigaikščio Jokūbo valdymo metais (1642-1682) kunigaikštystei priklausė nedideli Vakarų Afrikoje pakrančių ruožai, o Karibų jūroje esanti Tobago sala kuriam laikui buvo tapusi “Naujuoju Kuršu”.

Kuršo kunigaikštis - kolonizatorius

Kunigaikštis Jokūbas Ketleris Kuršo istorijoje tikriausiai užima ne menkesnę vietą, nei Vytautas Didysis – Lietuvos istorijoje. Išmintingas valdovas savo nedidelę, nuo Lenkijos ir Lietuvos priklausomą kunigaikštystę, į kurią vis gviešėsi Švedijos ir Rusijos valdovai, sugebėjo ne tik išsaugoti, bet ir paversti vienu turtingiausių rytinio Baltijos kranto regionų. Jokūbo valdos užėmė beveik pusę dabartinės Latvijos, čia gyveno apie 200 tūkstančių žmonių. Kaimuose daugiausia gyveno latviai, miestuose – vokiečiai, kuriems priklausė ir gausūs dvarai.

Kunigaikštystė turėjo dvi sostines – Kuldygą ir Jelgavą (vadintą Mintauja). Labai daug dėmesio krašte buvo skiriama amatų ir prekybos vystymui.

Kuršui priklausė Ventspilio ir Liepojos uostai, per kuriuos buvo išvežama ir didelė dalis Lietuvos eksporto. Kuršas prekiavo grūdais, mediena, spiritu, ginklais, statė laivus. Skirtingai nuo katalikiškos Lietuvos, Kuršas buvo protestantiškas. Tačiau tai nebuvo pilnateisė valstybė. Jos valdovai buvo Lenkijos ir Lietuvos vasalai ir privalėjo jiems paklusti, sprendžiant įvairius politinius klausimus, neretai – ir mokėti duoklę.

Likimas lėmė Jokūbui, gimusiam 1610 m., tapti Anglijos karaliaus Jokūbo I krikštasūniu. Jaunystėje būsimasis Kuršo valdovas daug keliavo po Europą, panašiai kaip Petras I žavėjosi laivų statyba, mokėsi jos Olandijoje. Turtingoji Olandija Jokūbui tapo idealu, prie kurio jis siekė bent kiek priartinti Kuršą.

Būdamas trisdešimt dvejų, Jokūbas tapo Kuršo valdovu. Kunigaikštystėje ypač suklestėjo laivų statyba. Didžiausia laivų statykla iškilo Ventspilyje. Krašte taip pat įkurta keliolika geležies liejyklų ir vario lydyklų. Jokūbas netgi išsinuomojo geležies rūdos kasyklas Norvegijoje. Kurše dirbo daugybė meistrų ir darbininkų iš užsienio, tarp jų – ir lietuvių. Jokūbas sudarė naudingas prekybos sutartis su Europos kraštais. Būdamas puikiu valdovu ir verslininku, kunigaikštis pralobo ir netgi ėmė pinigus skolinti užsienio valdovams. Kuršo turtai nuolat augo. Teigiama, kad karinių ir prekybinių laivų Jokūbas vienu metu turėjo netgi daugiau, nei Prancūzija!

XVII amžius buvo tolimų kraštų atradimo ir užkariavimo, jūrinės prekybos ir piratų klestėjimo amžius. Jokūbas taip pat ėmė svajoti apie užjūrio kolonijas kraštuose. Pirmiausia trumpalaikės Kuršo valdovo įkurtos gyvenvietės atsirado Vakarinėje Afrikos pakrantėje, Gambijoje ir Gvinėjoje. Iš čia Jokūbui priklausantys laivai gabeno auksą, druską, dramblio kaulą ir vergus. Tačiau ne Afrikos žemės tapo “Naujuoju Kuršu”.

[center][color=Blue][size=18]Latviai prekiavo vergais

Kuršas pasinaudojo 1652 m. prasidėjusiu Anglijos karu su Olandija, parėmė anglus pinigais bei laivais ir už tai mainais gavo Tobago salą Karibų jūroje (pagal kitą versiją, Jokūbas ją nusipirko dar 1640 m. iš vieno anglų grafo).

Jau po metų iš Ventspilio į tolimą kelią išplaukė laivas “La Duchesse de Courland”. Į naująją koloniją jis gabeno 120 kareivių ir 80 kolonistų šeimų. Po šešių mėnesių varginančios kelionės Kuršo latviai ir vokiečiai pirmą kartą išlipo į Tobago krantą. “Nuo šiol ši žemė vadinasi “Naujuoju Kuršu”, paskelbė laivo kapitonas.

Netrukus saloje buvo pastatyta nedidelė tvirtovė – Jekabfortas, ir įsteigtas Jekabpilio miestelis. Kolonistai įvairias Tobago vietas tuoj pavadino latviškais vardais. Taip Tobage atsirado gyvenvietė Jaunjelgava, Didžioji Kuršo, Liepojos ir Ventspilio įlankos.

Žmonės nuo Baltijos krantų tolimoje saloje greitai išmoko auginti cukranendres, tabaką, imbierą. Greta latviškų valgių ant jų stalo atsirado kokoso riešutai ir ananasai. Kuršo laivai, pasidabinę purpurine vėliava su juodu krabu viduryje, gabeno egzotiškas gėrybes į Europą, o grįždami iš Kuršo, triumuose gabeno lininius audinius, miltus, degtinę ir gintarinius papuošalus.

Latviai netgi tapo vergvaldžiais – Jaunjelgavos gyvenvietėje buvo vergų turgus, kuriame buvo parduodami juodaodžiai, atgabenti iš Gambijos ir Gvinėjos.

Tačiau kolonistų idiliškas gyvenimas kokoso palmėmis apaugusioje saloje truko neilgai. Pretenzijas į Tobagą ėmė reikšti olandai. Saloje jie įkūrė savo gyvenvietę ir netgi užpuolė Jaunjelgavą, bet latviai antpuolį atrėmė.

Sužinojęs apie įvykius, kunigaikštis Jokūbas “dėl šventos ramybės” leido olandams pasilikti. Tai buvo lemtinga klaida. Kurį laiką gyvenę greta latvių, olandai vis labiau ėmė juos stelbti ir galų gale praktiškai užvaldė salą.

Jokūbas kuriam laikui buvo susigrąžinęs salos kontrolę, tačiau 1681 m. kunigaikštis mirė, ir sala vis labiau ėmė slysti iš Kuršo rankų. 1748 m. Kuršo vėliava galutinai nustojo plazdėti Karibų jūros vėjų pagairėje.

Latviai labai didžiuojasi šiuo romantišku savo istorijos puslapiu. Kolonijos seniai nebėra, tačiau pasvajoti apie tolimą egzotišką salą jie susirenka senojoje Kuršo sostinėje Jelgavoje esančiame bare skambiu pavadinimu “Tobago”. O Tobage, sako, iki šiol yra gyventojų latviškomis pavardėmis.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Lietuvos imperijos vasalo Kuršo kunigaikštystės kolonijos Afrikoje ir Karibuose 17 amžiuje

Parašytas: 13 Gru 2012 17:48

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27104
Miestas: Ignalina

Šaltinis - Hercoga Jēkaba Gambija pazūd zem ūdens | NeoGeo.lv
http://neogeo.lv/?p=9390

http://www.facebook.com/groups/23852764 ... 348430375/

Alvydas Butkus
2012 m. Gruodžio 13 j. 16:37

Kęstučiui - Kuršo kunigaikštystė Lietuvos imperijos vasalė buvo tik iki Liublino unijos: 1561-1569.

Kolonijas ši kunigaikštystė turėjo šimtmečiu vėliau, kunigaikščio Jokūbo valdymo metais 1640-1680.

Kęstutis Čeponis

"Po 1558–1582 metais vykusio Livonijos karo Livoniją pasidalijo Abiejų Tautų Respublika ir Rusija. ATR atiteko pietvakarinė dabartinės Estijos bei šiaurės rytų dabartinės Latvijos dalis (Padauguvos hercogystė). Šiaurinė dalis atiteko Rusijai.

Tuo tarpu teritorija, plytėjusi tarp vakarinio Dauguvos upės kranto ir Baltijos jūros, tapo naujos Kuršo ir Žiemgalos kunigaikštystės teritorija.

Kunigaikštystė tapo Abiejų Tautų Respublikos bendro valdovo vasalu.

Pirmuoju Kurliandijos kunigaikščiu tapo paskutinis Livonijos ordino magistras Gotthardas Kettleris (G.Ketleris)."

- taigi, Kuršo kunigaikštystė ir tuo metu buvo taip pat ir Lietuvos imperijos (slavų pavadintos LDK) valdovo vasalė.

Alvydas Butkus
2012 m. Gruodžio 13 j. 17:36

Praleistos detalės.

Livonija pasidavė Lietuvai dar karo pradžioje, 1561 m. mainais į pagalbą kare su užpuolusia Rusija. Sutartis buvo pasirašyta rugsėjo mėn. Vilniuje. Lietuvai atiteko Latgala, Vidžemė ir pietų Estija.

Šiaurės Estiją užėmė švedai (rusai Šiaurės Estijos nei tada, nei po karo tikrai negavo!)

Kad į karą įsitrauktų ir Lenkija (Lietuvai sunkiai sekėsi), buvo pasirašyta Liublino unija (1569). Nuo tada Lietuvai tekusios Livonijos žemės administruotos jau drauge su Lenkija.

Visa kairiakrantė (į pietus ir pietvakarius nuo Dauguvos) Latvija buvo sujungta į Kuršo-Žiemgalos kunigaikštystę. Tai padaryta irgi ne po karo, o tais pačiais 1561 m.

Po Švedijos-ATR karo (1600-1629) Švedijai atiteko Pietų Estija (šalia turėtos Šiaurės Estijos) ir Latvijos Vidžemė su Ryga. ATR liko tik Latgala (todėl ten liko katalikybė).

Po Šiaurės karo (1700-1721) švedų valdos atiteko Petro Pirmojo Rusijai. Tik nuo tada Rusija gavo valdyti Estiją ir Vidžemę (su Ryga).

1772 m. Rusija atplėšia nuo ATR Latgalą (vad. Lenkų Infliantus).

1795 m. prie Rusijos prijungiama Kuršo kunigaikštystė.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Abiejų Tautų Respublikos (Lietuvos ir Lenkijos) vasalo Kuršo kunigaikštystės kolonijos Afrikoje ir Karibuose 17 amžiuje

Parašytas: 04 Bir 2021 13:08

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27104
Miestas: Ignalina

Taip pat žiūrėti temą:

Lietuvos karinis jūrų laivynas 16-17 amžiuose
viewtopic.php?f=10&t=11193

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Puslapis 1 iš 1

[ 4 pranešimai(ų) ]

Pagrindinis diskusijų puslapis » ***Enciklopedija - Latvių Tautos ir Latvijos Valstybės istorija » Livonijos, Kuršo kunigaikštystės, Lietuvos, Latvijos ir Estijos bendra istorija

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 2 svečių

Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Pereiti į: