Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė) • Temos rodymas - Lietuvių tautinės partijos (ir artimos tautinėms idėjoms)

Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas

Pagrindinis diskusijų puslapis » ***Enciklopedija - Nacionalizmas-pasaulinis daugiatautiškumas ir kosmopolitizmas-vienatautiškumas » Lietuvių tautinio judėjimo istorija, politinės partijos ir organizacijos, jų istorija ir dokumentai

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Lietuvių tautinės partijos (ir artimos tautinėms idėjoms) - buvusios ir dar esamos

Puslapis 1 iš 1

[ 3 pranešimai(ų) ]

Spausdinti

Ankstesnė tema | Kita tema

Autorius

Žinutė

Žygeivis

Pranešimo tema: Lietuvių tautinės partijos (ir artimos tautinėms idėjoms) - buvusios ir dar esamos

Parašytas: 20 Gru 2006 18:11

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27113
Miestas: Ignalina

Lietuvių tautinės partijos (ir artimos tautinėms idėjoms)
buvusios ir dar esamos

Lietuvių tautininkų sąjunga (LTS)
(dabar Tėvynės sąjungos-Krikščionių demokratų partijos frakcija)

http://lt.wikipedia.org/wiki/Lietuvi%C5 ... C4%85junga

http://www.tautininkai.lt/index_main.htm

http://www.tautininkai.lt/istorija_main.htm

1989 m. kovo 14 dieną Lietuvių tautininkų sąjungą liaudies dainų klube „Raskila“ atkūrė Rimantas Matulis, o 1990 m. gruodžio 29 dieną Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos - Atkuriamojo Seimo narių – sąjūdinininkų grupė susibūrė į Tautininkų frakciją.

1990 m. rugsėjo 29-30 d. Vilniuje, Mokslų Akademijos salėje vykusioje konferencijoje pirmininkavimą Sąjungai perėmė tolimas Antano Smetonos giminaitis – Rimantas Smetona. 1990 m. vasario 23 d. tuometinė Lietuvos Ministrų Taryba Sąjungą įregistravo kaip politinę partiją.

1992 m. spalio mėn. tautininkai kartu su Nepriklausomybės partija ir Lietuvos ūkininkų sąjunga Tautininkų sąjungos vardu dalyvavo rinkimuose į Lietuvos Respublikos Seimą ir gavo 36916 balsų. Tačiau to nepakako, kad sąrašo nariai būtų išrinkti. Seimo nariais tapo tik laimėję rinkimus vienmandatėse apygardose tautininkai Leonas Milčius bei Mečislovas Treinys, partijos rėmėjas, vėliau – narys Alvydas Baležentis, taip pat Nepriklausomybės partijos atstovas Kęstutis Skrebys.

1995 m. kovo 25 d. savivaldybių rinkimuose tautininkai gavo 49 mandatus.

1996 m. spalio mėn. rinkimuose į Seimą tautininkų sąjunga dalyvavo koalicijoje su Lietuvos demokratų partija ir gavo 28744 balsus, bet neįveikė koalicijoms nustatyto 7 proc. barjero. Į Seimą pateko tik vienmandatėje apygardoje laimėjęs R. Smetona.

2004 m. spalio 10 d. vykusiuose Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose Lietuvių tautininkų sąjunga surinko tik 2482 balsus (0.21 %).

Pirmininkai

* 1989 m. – Rimantas Matulis
* 1990 m. – Rimantas Smetona
* 1997 m. – Vaidotas Antanaitis
* 1998 m. – Alvydas Baležentis
* 1999 m. – Gediminas Rapolas Sakalnikas
* 2003 m. – Klemas Inta
* 2005 m. – Gintaras Songaila.

2008 m. vasario 24 d. įvykęs Lietuvių tautininkų sąjungos neeilinis suvažiavimas ir kovo 11 d. įvykęs Tėvynės sąjungos suvažiavimas priėmė galutinius nutarimus dėl LTS prisijungimo prie Tėvynės sąjungos.

# TS Tautininkų frakcija
http://www.tautininkai.lt/index_main.htm
# Tautininkų žinios
http://www.tautininkai.lt/tautininku_zinio_main.htm
# TS Tautininkų frakcija - Naujienų archyvas TS Tautininkų frakcijos pareiškimai
http://www.tautininkai.lt/archyvas_main.htm

# TS Tautininkų frakcijos statutas
http://www.tautininkai.lt/istatai_main.htm

# Stojimo į TS-KD Deklaracija
http://www.tautininkai.lt/pareiskimai/d ... -11-13.htm

LTS Programa priimta 2006 m. gruodžio 17 d. LTS suvažiavime
http://www.tautininkai.lt/programa_main.htm

LTS Programa priimta 1999 m. kovo 20 d., Vilniuje LTS suvažiavime
http://www.tautininkai.lt/programa1999.htm

# TS Tautininkų frakcijos pirmininkas
http://www.tautininkai.lt/pirmininkas_main.htm
# TS Tautininkų frakcijos nariai
http://www.tautininkai.lt/nariai_main.htm
# Tautininkų istorija
http://www.tautininkai.lt/istorija_main.htm
# Tautininkų susitikimai
http://www.tautininkai.lt/susitikimai_main.htm

Lietuvos nacionaldemokratų partija (LNDP)
(dabar jau likviduota)

http://lt.wikipedia.org/wiki/Nacionalde ... B3_partija

http://www.lndp.lt/index.php

Įkurta 1999 m. iš Lietuvių tautininkų sąjungos pasitraukusio buvusio jos pirmininko Rimanto Smetonos. Oficiali ideologija – „nuosaikus nacionalizmas".

Lietuvos nacionaldemokratų partijos PROGRAMA (Politiniai principai)
LNDP programa priimta LNDP steigiamajame suvažiavime 1999 m. sausio 30 d., Vilniuje.
http://www.lndp.lt/index.php?7

2001 m. Nacionaldemokratų partijos pirmininku buvo išrinktas Nepriklausomybės akto signataras Kazimieras Uoka.

Tada R. Smetona iš šios partijos pasitraukė į Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungą bei vėliau - į TT (Tvarka ir teisingumas - iki 2006 m. Liberalų demokratų partija, LDP)

2002 m. – Nacionaldemokratų partijos pirmininku tapo Mindaugas Murza, o Kazimieras Uoka jo pavaduotoju.

Vėliau K. Uoka perėjo į Lietuvių tautininkų sąjungą.

2007 m. pradžioje Mindaugas Murza savo noru atsistatydino iš partijos pirmininko pareigų ir, išėjęs iš partijos, su grupe pasekėjų įkūrė Vieningąjį Lietuvių Nacionaldarbininkų Sąjūdį.

2007 m. birželio mėn. 17 d. įvykusiame partijos suvažiavime buvo išrinkta nauja vadovybė. Partijos pirmininku tapo Žilvinas Razminas, vicepirmininku - Jaunius Kulnys.

Lietuvos nacionaldemokratų partija po 2009 m. sausio 3 d., įvykusios konferencijos ir 2009 m. sausio 24 d., įvykusio suvažiavimo, balsų dauguma priėmė galutinį sprendimą – susijungti su Mindaugo Murzos vadovaujamu Vieninguoju Lietuvių Nacionaldarbininkų Sąjūdžiu bei vadovautis Sąjūdžio programa ir įstatais.

Dalis LNDP narių liko nepartiniais.

Tautinė partija "Lietuvos kelias"

http://lt.wikipedia.org/wiki/Tautin%C4% ... vos_kelias

http://www.lietuvoskelias.lt

Įkurta 2001 m. Vilniuje, daliai Lietuvių tautininkų sąjungos narių, vadovaujamų Lilijanos Astros (Astrauskaitės) išėjus iš LTS.

2003 m. birželio 23 d. partija įregistruota Teisingumo ministerijoje (kodas 195725195, registracijos adresas – Vilnius, K. Donelaičio g. 14-16). Turi skyrius Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Druskininkuose.

Partijos pirmininkė Lilijana Astra.
http://www.lietuvoskelias.lt/index.php?id=45

2004 m. Seimo rinkimuose surinko 2577 balsų ir mandatų negavo.

Tautos pažangos partija (TPP)

http://lt.wikipedia.org/wiki/Tautos_pa% ... os_partija

http://www.tpp.lt

1991 m. pabaigoje, kai viešumon iškilo atskirų Sąjūdžio remtų deputatų bendradarbiavimo su KGB faktai ir nebuvo sulaukta atitinkamo vertinimo iš deputatų sąjūdiečių bei Aukščiausiosios Tarybos pirmininko V. Landsbergio, jie sudarė atskirą frakciją.

1992 m. sausio 14 d. paskelbtame frakcijos steigimo deklaracijoje buvo sakoma:

Mūsų veiklos tikslas – tautos pažanga, ją sudaro:

1. Realios nepriklausomybės įtvirtinimas, vadavimasis iš Rytų priklausomybės, nepereinant į priklausomybę nuo Vakarų, sudarymas galimybių išlikti patiems savimi.
2. Savų problemų matymas Europos ir Pasaulio problemų kontekste.
3. Sąlygų, kuriose galėtų realizuotis asmens, tautos ir valstybės vienovė, kūrimas.
4. Naujų vertybių, reikalingų naujoms sąlygoms, ugdymas remiantis senosiomis, tautos gyvybę iki šiol palaikiusiomis.
5. Sveikos, harmoningos ir įvairialypės visuomenės kūrimas, nes visuomenės dvasinė jėga ir atsparumas auga didėjant jos dalių įvairovei, skatinančiai susitarimo ieškojimą.
6. Kuo palankesnių sąlygų sudarymas verslais užsiimantiems Lietuvos žmonėms, jų gabumų atskleidimui ir geriausiam panaudojimui, nes įvairialypės visuomenės ūkinis pagrindas – savininkai - gamintojai.
7. Demonopolizuotos, įvairialypės ekonomikos kūrimas, konkurencijos sąlygų palaikymas.

Deklaraciją pasirašė Arūnas Degutis, Aleksandras Ambrazevičius, Birutė Nedzinskienė, Vytautas Kolesnikovas, Kęstutis Grinius, Rolandas Paulauskas, Egidijus Klumbys, Aurimas Taurantas, Audrius Butkevičius, Vidmantas Povilionis, Algimantas Norvilas.

1992 m. sausio 14 d. frakcija buvo užregistruota Aukščiausiosios Tarybos Prezidiume Tautos Pažangos vardu.

1992 m. gegužės mėn. buvo įkurtas Tautos Pažangos judėjimas.

Judėjimas dalyvavo rinkimuose į Lietuvos Seimą 1992 m. spalio mėn., iškėlęs 47 atstovus vienmandatinėse rinkimų apygardose, o taip pat 53 žmonių sąrašą daugiamandatėje rinkimų apygardoje, bet nei vienas jo kandidatas į Seimą nepateko.

Konferencijoje, vykusioje 1992 m. gruodžio 15 d. priimtas nutarimas „Tautos pažangos judėjimo programinėmis nuostatoms įgyvendinti įsteigti Tautos pažangos partiją“.

1994 m. gegužės 28 d. Kaune įvyko atkuriamoji TPP konferencija, sudariusi partijos tarybą ir išrinkusi jos valdybą.

1994 m. birželio 21 d. TPP buvo įregistruota Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijoje (kodas 190739928, registracijos adresas – Vilnius, Gynėjų g. 4-320).

Savivaldybių rinkimuose 1995 m. laimėta 14 vietų, 1997 m. – 3, 2000 m. – 1, 2003 m. – 3 vietos.

2000 m. partijos pirmininkas Egidijus Klumbys buvo išrinktas į Seimą pagal Naujosios sąjungos (socialliberalų) sąrašą, o 2004 m. – pagal Rolando Pakso koalicijos „Už tvarką ir teisingumą“ sąrašą.

Valdyba

* Aleksandras Ambrazevičius
* Egidijus Klumbys – partijos pirmininkas
* Kęstutis Grinius
* Rolandas Paulauskas
* Vytautas Kolesnikovas

Partija "Jaunoji Lietuva"
http://lt.wikipedia.org/wiki/Jaunoji_Lietuva

Jaunoji Lietuva - tautiško jaunimo organizacija, įkurta 1927 m. kaip Lietuvių tautininkų sąjungos jaunimo organizacija, atkurta 1988 m., 1994 m. tapusi savarankiška Lietuvos politine partija.

1988 m. vadinosi Lietuvos Tautinio Jaunimo Sąjunga, 1989 m. – Lietuvių Tautinio Jaunimo Sąjunga „Jaunoji Lietuva“, 1994 m. – Lietuvių Nacionalinė Partija „Jaunoji Lietuva“, 2000 m. – „Jaunosios Lietuvos“ ir naujųjų tautininkų sąjunga, nuo 2005 m. – Partija „Jaunoji Lietuva“.

Partijos pirmininkas – Stanislovas Buškevičius.

1993 m. organizacijos gretose buvo 524 nariai. 1992–1995 m. jaunalietuviai leido laikraštį „Tautos valia", kuris ėjo 4-5 tūkst. egz. tiražu; iš viso išleisti 38 numeriai.

1994 m. liepos 17 d. LTJS „Jaunoji Lietuva" reorganizuota į dvi organizacijas – Lietuvių Nacionalinę partiją „Jaunoji Lietuva“ ir Lietuvių tautinio jaunimo sąjungą „Jaunalietuviai“. Abiejų organizacijų vadovas liko tas pats – Stanislovas Buškevičius, stovintis jaunalietuvių priešakyje nuo pat jų atkūrimo 1988 m.

2000 m. dalis Lietuvių tautininkų sąjungos narių susijungė su „Jaunąja Lietuva“ į "Jaunosios Lietuvos“ ir naujųjų tautininkų sąjungą, vadovaujamą Stanislovo Buškevičiaus.

2001 m. lapkričio 17 d. Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga „Jaunalietuviai“, Jaunųjų nacionaldemokratų judėjimas ir Lietuvių tautinio jaunimo organizacija „Jaunoji karta“ susijungė į vieningą asociaciją – Lietuvių tautinio jaunimo lygą (LTJL), kuri Teisingumo ministerijoje įregistruota 2002 m. gegužės mėn. (vadovas – Marius Kundrotas).

Rengiantis 2007 m. savivaldybių rinkimams, politinė jaunalietuvių organizacija susigrąžino vardą „Jaunoji Lietuva“.

Partijos „Jaunoji Lietuva“ pirmininko oficiali svetainė
http://www.buskevicius.lt/

Partijos „Jaunoji Lietuva“ oficiali svetainė
http://www.jaunalietuviai.lt/

Lietuvos centro partija (LCP)

http://lt.wikipedia.org/wiki/Lietuvos_centro_partija

http://www.centropartija.lt

Lietuvos centristų judėjimas susikūrė 1992 m. rugsėjo 12 d. Šiauliuose, prieš Seimo rinkimus. Buvo remiamasi populiarios Aukščiausioje Taryboje veikusios Centro frakcijos vardu, o partijos lyderiu buvo pakviestas žinomas politikas Romualdas Ozolas.

Pirmuosiuose rinkimuose judėjimo kandidatams palyginus nepasisekė, nepavyko ir prezidento rinkimuose.

Todėl jau 1993 m. birželio 5 d. buvo nutarta judėjimą pertvarkyti į partiją. Vilniuje įvyko Lietuvos centro sąjungos steigiamoji konferencija, kurioje partijos pirmininku buvo išrinktas R. Ozolas, partijos tarybos pirmininku Egidijus Bičkauskas.

Nacionalinė Centro Partija susikūrė 2003 m. birželio 1 d., kuomet dalis atskilusių senosios Lietuvos centro sąjungos http://lt.wikipedia.org/wiki/Lietuvos_c ... C4%85junga narių, nesutikusių su LCS posūkiu į liberalizmą bei naujos Liberalų ir centro sąjungos įkūrimu, įsteigė naują Nacionalinę centro partiją, nes senasis pavadinimas oficialiai buvo prijungtas prie liberalų partijos pavadinimo.

2005 m. gegužės 21 d. Nacionalinė centro partija pasivadino Lietuvos centro partija.

2007 m. savivaldybių rinkimuose partija gavo 11634 rinkėjų balsus ir 18 vietų savivaldybių tarybose. Iš jų 13 vietų atiteko Varėnos rajono savivaldybės tarybai.

Nuo 2007 m. partijos pirmininkas Arūnas Grumadas, nuo 2009 m. jo pavaduotojai Eugenijus Skrupskelis, Alvidas Šimkus, Albinas Stankus. Politinės Tarybos Pirmininkas Arūnas Gumuliauskas. Lietuvos Centro partijos garbės pirmininkas Romualdas Ozolas 2008 m. birželio mėnesį agitavo prieš Lisabonos sutartį.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Paskutinį kartą redagavo Žygeivis 17 Sau 2011 16:42. Iš viso redaguota 14 kartus.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 17 Sau 2011 14:54

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27113
Miestas: Ignalina

Krikščionys-demokratai

Krikščionių-demokratų partija (LKDP) (A. Saudargas)
(dabar Tėvynės sąjungos-Krikščionių demokratų partijos frakcija)

http://lt.wikipedia.org/wiki/Lietuvos_k ... B3_partija

http://lt.wikipedia.org/wiki/Lietuvos_k ... demokratai

Partijos ištakos siekia 1905 m., kuomet įkurta Lietuvių krikščionių demokratų sąjunga, 1917 m. atnaujinusi savo veiklą kaip Lietuvos krikščionių demokratų partija. Ilgą laiką Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininku buvo tautos švietėjas kunigas Mykolas Krupavičius.

1989 m. vasario 10 d. trylikos asmenų grupė paskelbė pareiškimą, kad nuo 1989 m. vasario 16 d. atgaivina veiklą Lietuvos krikščionių demokratų partija. Iš prieškario krikščionių demokratų partijos veikėjų šį pareiškimą pasirašė Viktoras Keturakis ir Povilas Šilas, taip pat Viktoras Petkus, kun. Edmundas Paulionis, kun. Vincentas Velavičius, kun. Alionidas Budrius, Petras Gražulis, Vytautas Bogušis, Kazimieras Kryževičius, Kazimieras Momkus, kun. Kazimieras Gražulis, Alfredas Macijauskas, Jadvyga Bieliauskienė.

Lietuvos krikščionių demokratų partija veiklą oficialiai atnaujino 1990 m. sausio 28 d.

Pirmuoju partijos pirmininku buvo išrinktas žymus disidentas Viktoras Petkus. Tačiau dėl asmeninių ambicijų ir tarpusavio nesutarimų netrukus atskilo dalis partijos narių, kurie vadovaujami V. Petkaus, įsteigė naują krikščioniškos pakraipos partiją – Krikščionių demokratų sąjungą (KDS).

Lietuvių krikščionių demokratų sąjunga (LKDS)(buvo K. Bobelis)
(dabar Tėvynės sąjungos-Krikščionių demokratų partijos frakcija)

http://lt.wikipedia.org/wiki/Krik%C5%A1 ... C4%85junga

1992–1996 m. Lietuvos Respublikos Seime Lietuvos krikščionių demokratų partijai atstovavo jau dešimt atstovų.

1996 m. į Seimą išrinkta net 16 LKDP atstovų, kurie kartu su Tėvynės sąjunga (Lietuvos konservatoriais) lapkričio 20 d. sudarė koaliciją ir sudarytoje Lietuvos Respublikos vyriausybėje Algirdas Saudargas ėmė vadovauti Užsienio reikalų, Česlovas Stankevičius – Krašto apsaugos ir Zigmas Zinkevičius – Švietimo bei mokslo ministerijoms.

Tačiau vyriausybės ir koalicijos partnerių veikla nesiderino su krikščioniškosios demokratijos vertybėmis ir ideologinėmis nuostatomis, todėl 1999 m. birželio 1 d. LKDP valdyba priėmė rezoliuciją dėl koalicijos sutarties nutraukimo. Be to, nuo partijos atskilo modernieji krikščionys demokratai, sudarę savo partiją.

Tai paskatino Lietuvos krikščionių demokratų partiją ir Krikščionių demokratų sąjungą vėl susijungti.

Lietuvos krikščionių demokratų partija ir Krikščionių demokratų sąjunga (KDS) savo bendrame suvažiavime 2001 m. gegužės 12 d. priėmė nutarimą dėl partijų susijungimo. Partija pasivadino „Lietuvos krikščionys demokratai“ (LKD).

http://lt.wikipedia.org/wiki/Lietuvos_k ... demokratai

Konferencijoje buvo išrinkti nauji LKD valdymo organai, pirmininku tapo daktaras Kazys Bobelis, pavaduotojais – Algirdas Saudargas ir Eduardas Pabarčius. Sudaryta 12 narių Valdyba, po 6 iš kiekvienos besijungiančios pusės. Valdybos pirmininku išrinktas Petras Gražulis, o jo pavaduotojais – Gražina Paliokienė ir Ignas Vėgėlė.

2004 m. kovo 20 d. įvyko neeilinė LKD Konferencija, kurios metu buvo priimtas LKD Pirmininko dr. Kazio Bobelio atsistatydinimas ir surengti nauji LKD pirmininko rinkimai.

Daugumos Konferencijos delegatų sprendimu nauju LKD Pirmininku išrinktas Molėtų rajono savivaldybės meras Valentinas Stundys.

P. Gražuliui atsistatydinus iš LKD Valdybos pirmininko posto laikinai valdybos pirmininko pareigas pradėjo eiti Ignas Vėgėlė. Iškart po šių persitvarkymų partijos vadovybė pradėjo ruoštis rinkimams į Europos Parlamentą. Bet struktūriniai pokyčiai vadovybėje įvyko per vėlai – už partiją balsavo tik 30 tūkst. rinkėjų. 2004 m. spalio 10 d. LKD, gavusi tik 1,4 % balsų, nesėkmingai dalyvavo rinkimuose į Lietuvos Respublikos Seimą.

2008 m. balandžio 17 d. partijų suvažiavime Lietuvos krikščionys demokratai (kurių tuo metu buvo apie 4500) susijungė su Tėvynės sąjunga.

Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partija (Z. Zinkevičius)

Dalis LKDP narių, nepritarę šiam jungimuisi, susibūrė į Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partiją, kurios pirmininku tapo akademikas Zigmas Zinkevičius.

LKDP Konferencija, įvertinusi susidariusią situaciją partijoje ir atsižvelgusi į tai, kad dalis LKDP narių ir vadovų apsisprendė ir toliau likti LKDP nariais, nesijungiant su KDS, nutarė tęsti Lietuvos krikščionių demokratų partijos, kaip politinės organizacijos veiklą bei savo veikloje vadovautis LKDP Statutu ir partijos programa. Tačiau partija senu pavadinimu nebuvo registruojama, todėl 2002 m. birželio 15 d. buvo sušauktas naujas suvažiavimas, kuris iš dalies pakeitė partijos pavadinimą.

2003 m. sausio 28 d. partija įregistruota Teisingumo ministerijoje (kodas 195725042, registracijos adresas – Vilnius, A. Goštauto g. 3-15). 2006 m. deklaravo turinti 510 narių.

Partijos vadovai – akademikas Zigmas Zinkevičius, profesorius Ignacas Uždavinys. Žymiausi nariai – sovietmečio rezistentas Alfonsas Svarinskas, dr. Darius Vilimas.

http://lt.wikipedia.org/wiki/Lietuvos_k ... os_partija

Krikščionių konservatorių socialinė sąjunga (dabar "Krikščionių partija") (G. Vagnorius)

http://lt.wikipedia.org/wiki/Krik%C5%A1 ... C4%85junga

2000 m. liepos 2 d. iš Tėvynės sąjungos pasitraukusio buvusio TS Valdybos pirmininko Gedimino Vagnoriaus ir jo šalininkų iniciatyva įkurta Nuosaikiųjų konservatorių sąjunga.

Krikščionių konservatorių socialinė sąjunga įkurta 2004 m. susijungus centro dešiniosioms politinėms jėgoms – Gedimino Vagnoriaus vadovaujamai Nuosaikiųjų konservatorių sąjungai ir Jaunųjų krikščionių demokratų lygai.

2010 m. kovo mėn. 29 d. įregistruota "Krikščionių partija".

Vadovybė

* Pirmininkas Gediminas Vagnorius
* Frakcijos seniūnas Vidmantas Žiemelis
* Generalinis sekretorius Kęstutis Skrebys
* Katalikių moterų sąjungos pirmininkė Gražina Paliokienė

Oficiali svetainė
http://www.krikscioniupartija.lt/

Partijos rinkimų sąrašuose dalyvavo Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga „Jaunoji Lietuva“ bei jos lyderis Stanislovas Buškevičius, Mažeikių rajono savivaldybės meras Vilhelmas Džiugelis, kiti žinomi politikai – Nijolė Oželytė, Algis Žvaliauskas, Tomas Josas, Eduardas Pabarčius, Juozas Listavičius.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Paskutinį kartą redagavo Žygeivis 17 Sau 2011 23:00. Iš viso redaguota 7 kartus.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 17 Sau 2011 15:11

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27113
Miestas: Ignalina

Tautinės-patriotinės pakraipos partijos (ir joms artimos), kurias jau "suvalgė" Konservatorių partija

Lietuvos Laisvės Lyga
(dabar prijungta prie Tėvynės sąjungos-Krikščionių demokratų partijos)

http://lt.wikipedia.org/wiki/Lietuvos_laisv%C4%97s_lyga

Lietuvos laisvės lyga, LLL – tautinė, politinė Lietuvos organizacija, kovojusi už Lietuvos Nepriklausomybę nuo SSRS.

Įkurta 1978 m. birželio 14 d. kaip pogrindinė organizacija.

Siekė atkurti Lietuvos valstybingumą, ugdyti tautinę, religinę, politinę lietuvių savimonę. Rengė mitingus, platino antisovietinę literatūrą. Jai vadovavo Antanas Terleckas.

Kiti žymesni veikėjai – dr. Algirdas Statkevičius, Jonas Gelažius, Arūnas Trukanas.

1995 m. lapkričio 8 d. įregistruota kaip politinė partija.

2001 m. spalio mėn. 20 d. įsijungė į naujai kuriamą Lietuvos dešiniųjų sąjungą.

Kai kurie nariai pasitraukė į kitas politines partijas.

Nepriklausomybės partija
(dabar prijungta prie Tėvynės sąjungos-Krikščionių demokratų partijos)

http://lt.wikipedia.org/wiki/Nepriklaus ... 7s_partija

Įkurta 1990 m. spalio 20 d., po mėnesio įregistruota Teisingumo ministerijoje.

Steigėjai – Aukščiausiosios Tarybos deputatai Virgilijus Čepaitis, Zita Šličytė, Laima Andrikienė, Vidmantas Žiemelis, Kazimieras Motieka, Gintaras Songaila.

Veikė kaip Lietuvos Persitvarkymo sąjūdžio dalis, buvo planuojama, kad ji pakeis Sąjūdį, kaip visuomeninį judėjimą politinėje sistemoje. Tačiau išaiškėjus, kad partijos pirmininkas V. Čepaitis bendradarbiavo su KGB, jis turėjo pasitraukti iš politikos, nors ir teigė esąs nekaltas.

Jį pakeitęs Valentinas Šapalas, nors ir turėjo nemažą įtaką – 1993–1994 m. buvo Vilniaus miesto tarybos pirmininkas, daugelio žymiausių partijos narių išlaikyti nesugebėjo.

Nenorint susisieti su susikompromitavusios partijos vardu, vietoje Sąjūdžio buvo įkurta nauja partija – Tėvynės sąjunga (Lietuvos konservatoriai).
http://lt.wikipedia.org/wiki/T%C4%97vyn ... demokratai

2001 m. spalio mėn. 20 d. Nepriklausomybės partija įsijungė į naujai kuriamą Lietuvos dešiniųjų sąjungą.

Dalis narių išėjo į kitas partijas.

Lietuvos demokratų partija
(dabar prijungta prie Tėvynės sąjungos-Krikščionių demokratų partijos)

http://lt.wikipedia.org/wiki/Lietuvi%C5 ... B3_partija
http://lt.wikipedia.org/wiki/Lietuvos_d ... B3_partija

Lietuvos demokratų partija - Lietuvos politinė partija, įkurta 1989 m. vasario 5 d. kaip atkurta 1902-1920 m. veikusi Lietuvių demokratų partija.[1] Pirmasis partijos suvažiavimas įvyko 1989 m. liepos 29 - liepos 30 d. Vilniuje.[1] Partija įregistruota 1989 m. gruodžio 29 d.

Partijos pirmininkas - Saulius Pečeliūnas.
http://lt.wikipedia.org/wiki/Saulius_Pe ... i%C5%ABnas

2001 m. spalio mėn. 20 d. įsijungė į naujai kuriamą Lietuvos dešiniųjų sąjungą.

Pastaba

Lietuvos demokratų partijos atkūrime ypač svarbų vaidmenį suvaidino Sauliaus Pečeliūno dėdė Povilas Pečeliūnas:

Šaltinis (ir plačiau):
http://www.savilaida.lt/apie-leidejus/p ... eceliunas/

"P. Pečeliūnas aktyviai dalyvavo atkuriant istorinę – Lietuvos demokratų partiją (toliau – LDP). Ši partija tapo pirmąją Lietuvoje po 1944 metų įkurta politine partija. P. Pečeliūnas buvo jos idėjiniu vadovu.

Atkuriamoji LDP konferencija 1989 m. vasario 5 d. vyko P. Pečeliūno bute, jai pirmininkavo P. Pečeliūnas, jis įėjo ir į partijos Politinę organizacinę tarybą.

P. Pečeliūnas kartu su J. Gelažiumi parengė pirmąją LDP programą, kuri buvo patvirtina 1989 m. liepos mėn. Vilniuje įvykusiame partijos suvažiavimas. Suvažiavime P. Pečeliūnas buvo išrinktas ir į pirmąjį partijos tarybos prezidiumą.

P. Pečeliūnas taip pat aktyviai dirbo Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Vilniaus miesto taryboje, svečio teisėmis aktyviai dalyvaudavo Lietuvos TRS Aukščiausios Tarybos sesijose. Buvo kviečiamas sakyti kalbas mitinguose, rašė į 1988 m. pradėtą leisti LDP laikraštį „Vasario 16“.

1989 m. pabaigoje P. Pečeliūnas kartu su bendražygiais organizavo referendumą, kad sovietinės armijos kariams nebūtų leista dalyvauti Aukščiausios Tarybos ir vietinių tarybų rinkimuose, taip pat inicijavo Konstitucijos 6 straipsnio pakeitimą dėl daugiapartinės sistemos įteisinimo, o tai reiškė vienpartinio valdymo pabaigą.

P. Pečeliūnas kandidatavo ir į Aukščiausios Tarybos rinkimus, tačiau 1990 m. vasario 23 d. – dieną prieš pat rinkimus – mirė."

Tėvynės liaudies partija
(dabar prijungta prie Tėvynės sąjungos-Krikščionių demokratų partijos)

http://lt.wikipedia.org/wiki/T%C4%97vyn ... es_partija

Įkurta Vilniuje 1999 m. spalio 23 d.

Iniciatoriai – Kovo 11-osios Akto signatarai, Seimo nariai, pasitraukę iš Tėvynės sąjungos: Laima Andrikienė, Irena Andriukaitienė, Vidmantas Žiemelis, taip pat Julius Adomaitis, Algimantas Aukštinaitis, Gerimantas Bakanas, Stanislava Bukartienė, Donatas Dudutis, Piotras Gerasimovičius, Virgaudas Juocevičius, Vytautas Juozapaitis, Jonas Ivanauskas, Vytas Kabašinskas, Giedrius Karsokas, Rimantas Kalibatas, Vaclovas Makūnas, Stasys Morkūnas, Zonė Nemanienė, Birutė Nenortaitė, Dainius Ožalas, Vytautas Plukas, Žilvinas Putramentas, Nijolė Ragauskienė, Nijolė Sabaitė–Razienė, Petras Skirmantas, Laima Svera, Juozas Šilanskas, Egidijus Tartilas, Rimantas Tumosa.

2000 m. Seimo rinkimuose partija negavo vietų Seime ir 2001 m. spalio 20 d. susijungusi su Lietuvos demokratų partija, Nepriklausomybės partija ir Lietuvos laisvės lyga tapo Lietuvos dešiniųjų sąjunga.

Lietuvos dešiniųjų sąjunga
(dabar prijungta prie Tėvynės sąjungos-Krikščionių demokratų partijos)

http://lt.wikipedia.org/wiki/Lietuvos_d ... C4%85junga

2001 m. spalio mėn. 20 d. Nepriklausomybės partija, Tėvynės liaudies partija, Lietuvos demokratų partija ir Lietuvos laisvės lyga susijungė į Dešiniųjų sąjungą.

Naujai partijai vadovauti pakviestas žymus kino režisierius Arūnas Žebriūnas nepasižymėjo politiniu aktyvumu, todėl netrukus partijai vadovauti ėmėsi Vidmantas Žiemelis.

Partija buvo registruota Teisingumo ministerijoje (kodas 195724321), tačiau skaitlingumu nepasižymėjo – 2002 m. deklaravo turinti 802 narius.

2003 m. lapkričio 8 d. surengtas 7-asis neeilinis Tėvynės sąjungos ir 3-asis Lietuvos dešiniųjų sąjungos suvažiavimai dauguma balsų pritarė nutarimams dėl partijų jungimosi. Vadovaujantis Civiliniu kodeksu, LDS prijungta prie TS, perduodant šiai partijai LDS teises ir pareigas.

Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių organizacijos

Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga
(dabar prijungta prie Tėvynės sąjungos-Krikščionių demokratų partijos)

http://lt.wikipedia.org/wiki/Lietuvos_p ... C4%85junga

Įkurta 1988 m. liepos 30 d., sukvietus pirmąjį buvusių tremtinių ir politinių kalinių suvažiavimą, iš pradžių pavadinta Tremtinio klubu. Vėliau ši visuomeninė organizacija tapo visuomenine politine Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga.

Politinėje veikloje politiniai kaliniai ir tremtiniai dalyvavo nuo pirmųjų 1990 m. rinkimų į LTSR Aukščiausiąją tarybą ir savivaldybes. Savivaldybių tarybų nariais atskitais sąrašais arba koalicijose (dažniausiai su Tėvynės sąjunga) buvo išrinkta per 900 sąjungos narių arba jos kandidatų. 2002 m. ataskaitoje sąjunga nurodė turinti 15,4 tūkst. narių.

LPKTS pirmininku buvo Povilas Jakučionis.

2004 m. vasario 7 d. bendrame suvažiavime pariteto pagrindais susijungė su Tėvynės sąjunga. Jungtinėje partijoje įkurta Politinių kalinių ir tremtinių frakcija, galinti turėti juridinio asmens arba juridinio asmens filialo statusą.

Dalį nepolitinės buvusios LPKTS veiklos perėmė Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrija.

Lietuvos Politinių Kalinių Partija
(likviduojama - pasak VRK pirmininko Z. Vaigausko, ji prisijungė prie Tėvynės sąjungos-Krikščionių demokratų)

Įmonės kodas 9179836
Adresas K.Petrausko g. 38, LT-44162 Kaunas

Lietuvos politinių kalinių partijai Juridinių asmenų registre suteiktas likviduojamo juridinio asmens statusas. Likvidavimas vykdomas partijos iniciatyva.

http://www.delfi.lt/news/daily/lithuani ... d=40293457

http://politika.atn.lt/straipsnis/24459 ... u-reikalas

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Puslapis 1 iš 1

[ 3 pranešimai(ų) ]

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 1 svečias

Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Pereiti į: