Pagrindinis diskusijų puslapis

Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė)

"Diskusijų forumas" ir "Enciklopedija" (elektroninė virtuali duomenų bazė)
Pagrindinis diskusijų puslapis
Dabar yra 08 Geg 2024 15:53

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]




Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 2 pranešimai(ų) ] 
Autorius Žinutė
StandartinėParašytas: 15 Vas 2010 16:59 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina
Vasario 16-osios proga: Tautiškos giesmės ir jos autoriaus istorija


http://www.patriotai.lt/straipsnis/vasa ... s-istorija

pirm., 2010-02-15 09:15
Rimantas Klevečka

Paveikslėlis

     Netrukus minėsime Vasario 16-ąją – Lietuvos valstybės atkūrimo dieną. Tądien miestų, miestelių ir mažiausių kaimų gatvėse suplazdės trispalvės, plačiai suskambės valstybės himnas – „Tautiška giesmė“. Ar taip dažnai kartodami himno žodžius „Lietuva, Tėvyne mūsų“ žinome vieno iš trijų valstybės simbolių istoriją?

     Vincas Kudirka (1858- † 1899) – gydytojas, visuomenės veikėjas, lietuvių tautinės savimonės budintojas, o taip pat poetas ir muzikas „Tautišką giesmę“ parašė jau priartėjus jo gyvenimo saulėlydžiui, kuris talentingą ir veržlų kūrėją užklupo skaudžiai anksti. Iš paskutiniųjų jėgų stengdamasis užpildyti literatūros, politikos ir mokslo mėnraščio „Varpas“ 1898 m. lapkričio – gruodžio numerį, jame išspausdino „Tautišką giesmę“ su pastaba „Gaidą ir žodžius sudėstė V. K.“

    „Tautiška giesmė“ – vienintelis chorinis Vinco Kudirkos kūrinys. Pasak kompozitoriaus Juozo Žilevičiaus, „šis veikalas tarpe visų Vinco Kudirkos kūrinių yra vienas svarbiausių ir įdomiausių, drauge ir reikšmingiausias. Jei jis nieko kito nebūtų parašęs, tik tą vieną dalyką, ir tai jo vardas būtų gyvas tautos lūpose, kaip kad yra šiandien. Šis veikalas vainikuoja visą jo veiklą muzikoj“.

    Tačiau Vinco Kudirkos indėlis į lietuviškos muzikos puoselėjimą yra kur kas platesnis. Nuo mažens artimai susidūręs su dainingu lietuvių folkloru, ėmėsi jį rinkti, rūpinosi liaudies muzikos harmonizavimu. Mokydamasis Varšuvos universitete ir patekęs į lenkų saloninės kultūros, puoselėjusios gražias muzikavimo tradicijas, įtakon, sukūrė kompozicijų fortepijonui.

    Pats V. Kudirka, apibūdindamas savo „Tautišką giesmę“ yra pranašiškai pasakęs: „Parašiau himną lietuviams“. Tačiau mūsų valstybės himno istorija ne tokia trumpa ir paprasta, kaip galėtų atrodyti iš pirmo žvilgsnio. Iš pradžių Lietuvos himną atstojo A. Mickevičiaus poemos „Ponas Tadas“ eilutės: „Tėvynė Lietuva, brangesnė už sveikatą“, parašytos lenkų kalba. Istorinio romano „Algimantas“ autorius Vincas Pietaris tautine giesme paskelbti siūlė Dovydo psalmę „Dievas galybių su mumis!“, o tauta buvo ypač pamėgusi giesmę „Marija, Marija“ (muziką Maironio žodžiams sukomponavo Č. Sasnauskas).

    Tapti Lietuvos himnu pretendavo ir kitos tautos dvasią keliančios, pasididžiavimą garbinga praeitimi žadinančios Maironio eilės: „Kur bėga Šešupė“ (Č. Sasnausko ir A. Kačanausko muzika), „Užtrauksim naują giesmę, broliai!“ ir „Lietuva brangi“ (Juozo Naujalio muzika). Pastaroji neformaliu Lietuvos himnu buvo tapusi sovietmečiu, kuomet Vinco Kudirkos „Tautiška giesmė“ buvo uždrausta.

    Tačiau pranašiški Vinco Kudirkos žodžiai išsipildė. Pirmą kartą „Tautiška giesmė“ buvo sugiedota dar esant gyvam jos autoriui: 1899 m. lapkričio 13 dieną Peterburge surengtame koncerte lietuvių studentams šelpti. Po metų vienas iš būsimųjų Nepriklausomos Lietuvos prezidentų - Kazys Grinius, Vinco Kudirkos bendramintis ir bendražygis, spaudoje šią giesmę įvardino kaip tautišką himną. 1905 m. giesmė buvo atlikta koncerte, surengtame Didžiojo Vilniaus seimo išvakarėse. 1906 m. Rygoje išleistas atskiras leidinys, pavadintas „Lietuvos himnas“.

    Ar visuomet giedodami savosios valstybės himną įsijaučiame į jo žodžių gilumą ir prasmę? Tuo tarpu svetimtaučiai neretai negali atsigėrėti jų grožiu. 1934 m. sausio 22 d. žymus žurnalistas Marijanas Benermanas Vilniaus lenkų laikraštyje "Słowo", rašydamas apie lietuvių himną, be kita ko, teigė, jog „eilių minties gilumas ten esąs toks didelis, kad vargiai kur kitur begalima būtų tai rasti...“

    Švęsdami Valstybės atkūrimo dieną ir mes atidžiau įsiklausykime į jos raginimus mylėti Tėvynę ne tik žodžiais, bet ir darbais... Ir giedokim ją išdidūs!

    Su Vasario 16-ąja Jus visus, mieli skaitytojai!

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
StandartinėParašytas: 08 Geg 2014 01:34 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina
Tomas Baranauskas pasidalino savo nuotrauka

https://www.facebook.com/groups/1832680 ... p_activity

HIMNAS: Ne pirmą kartą girdžiu teiginį, neva originaliame V.Kudirkos Tautiškos giesmės tekste yra žodžiai ne "tegul saulė LIETUVOJ tamsumas prašalina", o "tegul saulė LIETUVOS tamsumas prašalina".

Tai kad norintys neliktų šiame paklydime įdedu pirmąją originalią "Tautiškos giesmės" publikaciją iš "Varpo", 1898 m., nr. 6.

Mokykimės giedoti Lietuvos himną teisingai - tegul saulė LIETUVOJ.

Paveikslėlis

Ryškesnis vaizdas ir tekstas čia:
https://www.facebook.com/photo.php?fbid ... =1&theater

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
Rodyti paskutinius pranešimus:  Rūšiuoti pagal  
Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 2 pranešimai(ų) ] 

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]


Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 2 svečių


Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Ieškoti:
Pereiti į:  
Powereddd by phpBB® Forum Software © phpBB Group
Vertė Vilius Šumskas © 2003, 2005, 2007