Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė) • Temos rodymas

Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas

Pagrindinis diskusijų puslapis » ***Enciklopedija - Karų, įtvirtinimų, ginklų, slaptųjų tarnybų istorija (bendra informacija) » 20 amžiaus karų, įtvirtinimų, ginklų istorija (nuo WW1 iki WW2)

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Vilniaus požemiai

Puslapis 1 iš 1

[ 9 pranešimai(ų) ]

Spausdinti

Ankstesnė tema | Kita tema

Autorius

Žinutė

Žygeivis

Pranešimo tema: Planuojama tirti po Gedimino kalnu esančius nacių bunkerius

Parašytas: 21 Gru 2010 19:01

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

Planuojama tirti po Gedimino kalnu esančius nacių bunkerius

http://www.delfi.lt/news/daily/lithuani ... d=39961055
http://www.balsas.lt/naujiena/517093/ge ... tams#forma

BNS
2010 gruodžio mėn. 21 d. 17:14

Kitais metais planuojama ištirti po tvarkomu Gedimino kalnu esančius nacių bunkerius, kurie ateityje gali būti naudojami turizmo tikslais, antradienį pranešė kultūros ministras Arūnas Gelūnas.

A.Didžgalvio nuotr.

"Kitais metais lieka užduotis atrasti tuos nacių ir kitų militarinių grupuočių - aš girdėjau apie nacių - bunkerius. Mes turime preliminarius brėžinius, kur jie yra, bet tyrėjai labai bijo brutaliai įsiveržti į kalną su kažkokiais zondais, kad neišjudintų sluoksnių", - žurnalistams sakė kultūros ministras.

Tuomet, anot ministro, bus siekiama išsiaiškinti, kuo bunkeriai yra užpilti.

"Tada lauks du darbai: arba užtvirtinti tą užpylimą, arba kaip tik išvalyti tuos bunkerius ir pritaikyti turizmui. Aišku, antra galimybė yra labai viliojanti - turėti galimybę ten įeiti po žeme į kažkokius bunkerius ar ekspozicijas ten parengtas, bet rizikos irgi labai daug", - tvirtino A.Gelūnas.

Iš valstybės, pasak ministro, Gedimino kalnui tvarkyti yra skirta 1,4 mln. litų. Iki Naujųjų metų už 460 tūkst. litų ketinama baigti tam tikrus tyrimo, zondavimo ir tvarkybos darbus. Likusius darbus planuojama atlikti per 2011-uosius.

Didžiausia problema, A.Gelūno teigimu, tvarkant kalną kilo dėl to, kad nebuvo turima apibendrintos kalno tyrimo medžiagos nuo 1950 metų. Šiuo metu šis tyrimas yra atliekamas.

Apie tai, kad Gedimino pilies kalnui gresia pavojus, geologai įspėjo prieš dvejus metus. Pastarąjį kartą kalnas tvirtintas prieš 14 metų.

BNS

Komentarai Delfi
http://www.delfi.lt/news/daily/lithuani ... &com=1&s=1
http://www.delfi.lt/news/daily/lithuani ... &com=1&s=5

Žygeivis,
2010 12 21 17:55

Vertėtų ir sovietų bunkerius po Tauro kalnu (tiksliau - Pamėnkalniu) ištirti - ten daug įdomių dalykų buvo...

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Pikulis

Pranešimo tema:

Parašytas: 31 Gru 2010 19:21

Užsiregistravo: 27 Vas 2010 20:50
Pranešimai: 43

Būtų visai įdomu, viena ekspozicija su nacių bunkeriais, kita su sovietiniais :smile66: Manau, kad turistams tai tikrai įdomu ir reikia mokėt tai išnaudoti.

Naciai iškasė tuos bunkerius ir kalnas nenugriuvo, o dabar jau bijoma juos net pajudinti...

Dabar tiek skirta pinigų tiems darbams, tai vat įdomu, kiek naciai išleido bunkerių statybai (įrengimui) ir ar tik nebus taip, kad dabar bus daugiau išleista ir nežinia kam...

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Vilniaus požemiai

Parašytas: 02 Bir 2011 17:46

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

Literatūra:

1. Kitkauskas, Napaleonas. Vilniaus arkikatedros požemiai. – Vilnius, 1994. – 77, [1] p.: iliustr., schem. – Santr. angl., rusų, lenkų k. – Bibliogr.: p. 71.

2, Sąjūdžio metais labai įdomų ciklą straipsnių apie požeminį Vilnių spaudoje buvo paskelbęs Aringas Gorodeckis.

3. Szymon Kucharski. Vilniaus fortifikacija (1919–1944) // XX amžiaus fortifikacija Lietuvoje. Kaunas, 2008.

Taip pat žiūrėti temą:

Kariniai (ir civiliniai) inžinieriniai įtvirtinimai
viewtopic.php?t=34

http://www.vilniusbunkers.narod.ru/lt/

http://www.fortifikacija.lt/

Po Vilniumi – paslaptingų tunelių raizgalynas

http://www.balsas.lt/News/print/540830

http://www.balsas.lt/naujiena/540830/po ... foto-video

2011.06.02 17:00
Birutė Žemaitytė

Komentarai
http://www.balsas.lt/komentarai/540830/ ... i-apacioje

Žygeivis
2011-06-03 13:48:14

Jaunystėje teko landžioti požeminiais perėjimais ties buvusiu "Lietuvos" kino teatru. Ten įlindus po geros valandos klaidžiojimų išlįsdavai šalia buvusio "Pionieriaus" kino teatro (dabar ten žydų muziejus).

Vienas senas vilnietis, ten gyvenęs nuo vaikystės, man pasakojo, kad toje vietoje yra bent jau 5 aukštų požeminiai tuneliai, atrodo, statyti lenkų (o gal dar ir caro) okupacijos metais kariniais tikslais.

Ten buvo bandoma įlįsti, bet giliau 3 ar 4 požeminio aukšto niekam nepavyko prasibrauti - užgriuvę.

Milžiniški požeminiai tuneliai ir sandėliai yra ir po Tauro kalnu (Pamėnkalniu). Sovietų kariškiai ten buvo įrengę kažkokias slaptas bazes ir vadavietes.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Paskutinį kartą redagavo Žygeivis 03 Bir 2011 15:13. Iš viso redaguota 4 kartus.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 03 Bir 2011 14:18

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

Ekskursija - Vilniaus požemiai

http://www.vilnius-tourism.lt/topic.php ... =60&tid=59

Sakoma, kad didelė Vilniaus senamiesčio dalis yra po žeme. Laikas ir besiplečiantis miestas paslėpė senuosius gotikinius mūrus. Ekskursijos metu išvysime dalį Vilniaus požemių, kurie mena senuosius amžius.

Ekskursija organizuojama - nuo trečiadienio iki šeštadienio, vėliausias laikas ekskursijos pradžiai - 13 val.

Trukmė — 3 val. pėsčiomis

Dalyvių skaičius — iki 25 asmenų
Kalbos — lietuvių, anglų, rusų

Lankomi objektai:

• Katedros požemiai
• Gintaro galerijos rūsiai
• Šv. Kryžiaus (Bonifratrų) bažnyčia
• J. ir M. Šlapelių namų-muziejaus rūsiai
• Šv. Jono gatvės galerijos rūsiai
(Objektų sąrašas gali šiek tiek keistis)

Informacija ir ekskursijos užsakymas darbo dienomis nuo 9 iki 17 val.
Tel. +370 5 253 2115, el. paštas tours@vilnius.lt.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 03 Bir 2011 14:21

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

Požemiai

http://www.miestai.net/forumas/showthread.php?t=4082

Čia yra pateiktas ir šioks toks toks Vilniaus dalies požeminių objektų ir jų antžeminių dalių planelis:

http://img206.echo.cx/img206/9043/planasgamtinis0gh.jpg

Lenkų tarpukario gynybiniai įrengimai, skirti gynybai nuo bolševikų.
Prie Pūčkorių atodangos
Foto 2007 03

http://foto.miestai.net/inkelti/20070307/IMG_4891z.jpg

Lenkų tarpukario gynybiniai įrengimai, skirti gynybai nuo bolševikų.
Prie Pūčkorių atodangos
Foto 2007 03

*************************************************************

Kelionė po požeminį Vilnių, ką slepia sostinės požemiai

http://www.alfa.lt/straipsnis/133404/?K ... 4-09_08-00

Vidmantas Balkūnas | „Lietuvos žinios“
2007-04-09 08:00

************************************************************

http://www.pozemiai.lt/

Vilnius - didinga, romantiška bei kupina paslapčių Lietuvos sostinė. Tos paslaptys labai įvairios - nuo legendinių herojų, vaiduoklių ar tikrų nutikimų.

Požemiai atskleidžia dalį paslapčių. O požemių yra visokių - senų, gilių, bet svarbiausia - nepažįstamų. Vieni jų slėpė mirtį, tuo tarpu kiti teikė išsigelbėjimą bei viltį, buvo kovų dėl tikėjimo bei gyvenimo liudininkai. Slaptaisiais požemių keliais naudojosi ne vienas karalius, juose gimė ne vienas meno kūrinys, buvo slepiami šimtamečiai lobiai.

Ar žinojote, kad požemiais galima pereiti nuo pat Gedimino bokšto iki Pylimo gatvės? Aišku vaiduoklius vargu ar išvysite, tačiau šimtmečius išsilaikiusias mumijas ir daugybę žmonių kaulų tikrai pamatysite.

Dažniausiai lankomi objektai:

Katedros požemiai
Gintaro galerijos rūsiai
Šv. Kryžiaus (Bonifratrų) bažnyčia
J. ir M. Šlapelių namų-muziejaus rūsiai
Šv. Jono gatvės galerijos rūsiai

Ne tik Vilniaus senamiestis, bet ir sostinės pakraščiai garsūs požeminėmis paslaptimis.

Verkių ir Pavilnių regioniniame parke galima pasigrožėti paslaptingais požemių gyventojais – šikšnosparniais. Rengiamos ekskursijos į tarpukariu lenkų statytus gynybinius įtvirtinimus Šilo gatvėje.

Šie tarpukariu statyti įtvirtinimai buvo skirti saugoti įvairią amuniciją bei šaudmenis. Jiems vežioti požemiuose buvo pakloti bėgiai. Kai kuriuose jų yra net ir liftas, skirtas kroviniams pakelti į antrą požeminio statinio aukštą.

Nors daugumai žmonių tamsas ir nežinomybė kelia neigiamas emocijas, tačiau yra tokių žmonių, kuriems tai yra pomėgis ar gyvenimo būdas. Tai spelestologai, kitaip dar vadinami digeriais – specialistai, tiriantys žmonių įrengtus požemius.

Lietuvoje nėra oficialios industrinių požemių tyrinėtojų organizacijos ar sambūrio. Dauguma tokių tyrinėtojų nemėgsta viešumo, nes į nemenką dalį tiriamų objektų patenkama nelegaliai.

Pati įdomiausia vieta speleologams Vilniuje – senoji, dabar beveik nenaudojama Vilniaus kanalizacija. Carinės Rusijos pradėta statyti dar XIX amžiuje, ši jau buvo keliolikos kilometrų ilgio. Mažučiais, vos pusantro metro siekiančiais tuneliais galima pereiti nuo vieno Vilniaus senamiesčio galo iki kito, tačiau šiuose tuneliuose labai lengva pasiklysti, kadangi jie jungiasi ir šakojasi, o jokių požymių, galinčių padėti susiorientuoti, nėra.

Pasakojama, kad šiais tuneliais naudojosi ir Vilniaus geto partizanai, kurie taip susisiekdavo su išoriniu pasauliu ir gaudavo ginklų bei kitų pasipriešinti reikalingų priemonių.

Šaltinis - http://www.pozemiai.lt/vilniaus-pozemia ... -pozemiai/

Kai bet kuriuo metų laiku grožitės sostinės senamiesčiu, jūs nė nenutuokiate, kad yra ir antrasis senasis Vilnius — jums po kojomis.

Žinomiausi – katedros požemiai

Pirmoji ir pagrindinė mūsų religinė šventovė Vilniaus katedra iškilo XIV amžiaus pabaigoje toje Šventaragio slėnio vietoje, kur kitados stovėjo mūsų protėvių pagoniškoji šventykla. Savaime suprantama, kad per tiek amžių katedra ne kartą buvo perstatyta, o jos požemiai — kiekvienąkart gilinti bei platinti.

Iškilus katalikybės šventovei Lietuvoje, po jos grindimis, rūsiuose, bei aplink jos išorines sienas imta laidoti iškiliausius feodalinės epochos asmenis. Katedroje amžinojo poilsio atgulė keletas Lietuvos didžiųjų kunigaikščių, bendros valstybės karalių, bažnyčios hierarchų.

Čia ilsisi ir garsiosios mūsų karalienės Barboros Radvilaitės palaikai. Kiek iš viso tų laikų aukštuomenės narių yra palaidota Katedros rūsiuose ir aplink ją, nežinoma iki šiol.

Juk visai atsitiktinai po 1931 metų didžiojo potvynio buvo aptikti karaliaus Aleksandro bei dviejų Žygimanto Augusto žmonų — Elžbietos ir minėtosios Barboros — palaikai.

1987 metais katedra atidavė daugiau kaip 300 metų saugotą bene didžiausią savo lobį — per 1665 metų karą su Rusija jos požemiuose buvo įmūryti neįkainojami aukso dirbiniai.

Jei esate silpnų nervų, nesilankykite Bastėjoje

Vilniaus Bastėja arba Barbakanas — tai XVII amžiuje iškilusi pasagos formos gynybinė tvirtovė, nuo Bokšto gatvės pradžios saugojusi senojo Vilniaus prieigas. O po ja — taip pat pasagos formos tunelis, į kurį leidžiamasi taip pat įspūdingai žemėjančiu į požemius ilgu tuneliu koridoriumi.

Matyt, ši vieta viduramžių Vilniaus gyventojams nuo senų laikų buvo baugi ir nemaloni — dar iki iškylant čia minėtajam fortifikaciniam įrenginiui. Dar iš tų priešbastėjinių laikų čia, matyt, būta gana kraupių požemių. Šiuo pagrindu ir gimė legenda apie čia gyvenusią pabaisą, kurią įveikė tik sumanus jaunuolis — priartėjo prie jos požemyje atbulas, pasikabinęs ant nugaros veidrodį.

Karų su rusais metu, o vėliau apleista Bastėja pelnė nekokią šlovę. Čia rinkdavosi visuomenės padugnės, tad istorinėje vietoje savo ir ne savo mirtimi mirė ne viena „paklydusi siela“. Todėl nieko nuostabaus, kad silpnesnių nervų lankytojai gana nejaukiai pasijunta Bastėjos požemiuose, kurių sienos dar ir nukabinėtos viduramžių ginkluote.

Kraupi Vilniaus getų tragedija

Ją visiškai kukliai primena tik dvi paminklinės lentos senamiesčio Rūdninkų gatvėje bei Antokolskio gatvelėje. Atsiradę 1941-aisiais vasaros pabaigoje, jie savo tragišką gyvavimą baigė už poros metų — 1943-ųjų rudenį. Per 70 tūkst. Vilniaus žydų atgulė Panerių duobėse, tik niekas iki šiol tiksliai nežino, kiek jų kaulų iki šiol dūla požemiuose po abiem getais.

Tuos kraupius įvykius aprašė vienas iš geto kalinių — Grigorijus Šuras, kurio prisiminimai neperseniausiai išleisti ir į lietuvių kalba. Mat kai policininkai, darydami eilinį „valymą“ įsiverždavo į getus, jie „nesiteikdavo“ leistis į rūsius po senamiesčio namais, o kiekvieną rūsį užmėtydavo granatomis. Kiek iš viso žuvo ten besislėpdavusių žydų, niekas jau nesužinos. Ir niekur neteko skaityti, kad buvusių getų požemiuose būtų buvę atlikti išsamūs archeologiniai tyrimai.

Mirusiųjų karalystė Dominikonų gatvėje

Tai Šventosios dvasios bažnyčia, kurios požemiai su jų „gyventojais“ garsėja nuo seno. Mat ne vienoje jos rūsių salėje iki šiol guli suversti mirusiųjų palaikai. Be jokios tvarkos, be drabužių, pagaliau — net be karstų.

Šioje bažnyčioje vilniečiai buvo laidojami šimtus metų, tačiau per vėlesnius kataklizmus (ir ypač per Napoleono armijos invaziją) jos rūsiai patyrė ne vieną „tvarkdarių“ įsiveržimą. Iki šiol taip ir nenuspręsta, ką daryti su šimtais, o gal net ir tūkstančiai čia besiilsinčių žmonių palaikų: juos pagarbiai perlaidoti kapinėse, perlaidoti keliuose šios bažnyčios rūsiuose ar palikti taip, kaip yra.

Nors tiek gerai: Dominikonų bažnyčios požemiai išsaugojo nors ir sujauktus vilniečių palaikus. Anksčiau ar vėliau archeologai su patalogoanatomais tikriausiai imsis juos tirti. O štai kai Vilniaus universiteto 400 metų jubiliejui buvo restauruojama Šventų Jonų bažnyčia, iš jos rūsių kaip šiukšlės buvo išvežti keli sunkvežimiai kaulų. Ir ne į kapines tikriausiai.

Budelio valdos po rotuše

Visi mes grožimės Lietuvoje išlikusiais rotušių pastatais, tik ne visi žinome, kad beveik po kiekviena iš jų buvo ir kalėjimas. Mat ano meto valdymo institucijos buvo gerokai operatyvesnės ir kompaktiškesnės nei dabar. Rotušės menėse būdavo priimami nuosprendžiai, o budelis darbuodavosi čia pat — vos keli uolekčiai po žeme.

Sostinės rotušės požemiuose iki šiol išliko Vilniaus budelio valdų likučiai: atskirų kamerų durelių angos ar net grubiai nukaltų geležinių durų likučiai. Mirtininkų kameros ar bausmės vietos to meto požemiuose nebūta: tai būdavo daroma viešai, nepamirštant ir „auklėjamosios“ visuomenės funkcijos.

Naujesnių laikų Vilniaus požemiai

Tai sostinės Šilo bei Geležinio Vilko gatvėse esantys tarpukariu statyti lenkų įtvirtinimai. Antakalnio bei Šeškinės kalno šlaituose įrausti gelžbetoniniai bunkeriai buvo militaristinės paskirties — ginklams bei amunicijai laikyti. Deja, pasirodė, kad priešas Lenkiją užpuolė ir iš visai kitos pusės, tad ir lenkų okupuotame Vilniaus krašte visų tų bunkerių karo reikmėms neprireikė.

Dabar beveik visi šie požemiai — šikšnosparnių karalija. O, siekdamos apsaugoti minėtuosius bailius padarėlius nuo pernelyg didelio lankytojų srauto, Verkių bei Pavilnių regioninių parkų administracijos kai kurių bunkerių įėjimus užvirino retomis grotomis (šikšnosparniai gali praskristi), o į kitus ekskursijas rengia gana retai.

Jei norite aplankyti Vilniaus požemius

Ekskursijas į miesto požemius organizuoja Vilniaus turizmo informacijos centras. Paprastai aplankomi sostinės katedros, Bastėjos požemiai, nusileidžiama į vieno restorano rūsius Vokiečių gatvėje. Deja, ne visi požemiai atviri net ir organizuotoms ekskursijoms. Labai nenoriai į savo požemius įsileidžia Dominikonų bei Aušros Vartų bažnyčios. Rotušės požemiai nors ir tvarkomi, bet, deja, vis dar nepritaikyti priimti lankytojus.

Tačiau įdomiausia, kad iki šiol nėra sudarytas tikslus Vilniaus požemių planas. Kažką turi istorikai, kažką „Vilniaus vandenų“ specialistai, dar kažką — „Teo“ telefonininkai. Šį tą apie požemius yra iššniukštinėję ir mėgėjai speleologai.

Tad kokias paslaptis dar slepia Vilniaus požemiai?

Padės... zakristijonas

Nori patekti į bažnyčios požemius — tarkis su zakristijonu. Tokią savo požemių tyrinėjimo paslaptį atskleidė vienas iš speleologų mėgėjų Vidmantas Balkūnas, tokiu laisvalaikio praleidimo būdu besidomintis jau ketvirtus metus. Be abejo, potraukis neištirtoms požemių „karalystėms“ Vidmantą yra nuvedęs ir už Lietuvos ribų, tačiau šįkart jo klausinėjame apie požeminį Vilnių.

25 metų vyras, dirbantis viešųjų ryšių srityje, sako apsilankęs daugumos sostinės bažnyčių požemiuose. Tiesiausias kelias ten pakliūti, pasak Vidmanto, tartis su bažnyčios zakristijonu (klebonas paprastai tokiais „niekais“ neužsiima). Tačiau ir čia iškyla sunkumų. Pasak šio speleologo, jam bei jo kolegoms iki šiol niekaip nepavyko įsiprašyti apžiūrėti šv. Kazimiero bažnyčios požemius. O štai kelią į Pranciškonų bažnyčios požemius pastoja visai kita kliūtis: ten visi įėjimai į požemius užmūryti vos ne nuo karo metų. Tokių „uždarų“ speleologams bažnyčių kaip dvi minėtosios yra ir daugiau.

O štai senovinio vandentiekio kolektoriais, teigia Vidmantas, galima pereiti nuo vieno sostinės senamiesčio galo iki kito. Ir ten visai nebaisu: nei žiurkių (nėra maisto), nei šikšnosparnių (šalta ir traukia skersvėjai), pagaliau net valkatų ten nėra. Jie labiau pamėgę komunikacinių tinklų požemius — juose šilčiau ir šie išsiraizgę po visu miestu. Tik, apgailestauja Vidmantas, požeminės kelionės minėtaisiais tinklais (kaip ir senoviniu vandentiekiu) lyg ir neuždraustos, tačiau visų su tuo susijusių tarnybų nėra sveikintinos.

Kur dar norėtų patekti Vidmantas — tai nusileisti į vieną iš tų trijų turistams vis dar neprieinamų buvusių tarybinių raketų šachtų Plokštynėje (netoli Platelių). Ten visi norintieji įleidžiami tik į komunikacinius tunelius šalia ketvirtosios tokios šachtos. O kiekvienos jos gylis — 30 metrų. Tai giliausi požemiais ne tik čia, bet ir apskritai Lietuvoje. Tik, baiminasi Vidmantas, niekas nežino, ar tos šachtos dugne nėra privarvėję raketinio kuro? O juk jis — nuodingas kaip ir cheminis ginklas.

Ieškojo viena, o rado...

Taip nutiko televizijos žurnalistei Audrei Kudabienei. Su kolega operatoriumi ji nusileido į požeminį Vilnių, ieškodama komunikaciniuose tinkluose kelio į Vyriausybės svečių namus, tačiau požemiais beveik nusigavo į... Rusijos Federacijos ambasados kiemą.

Apsižiūrėję ir pamatę, kad jie jau prie pat ambasados tvoros, toliau eiti žurnalistai nesiryžo: nežinia, kas ten jų laukia, o ir sukelti tarptautinį skandalą nebuvo jokio noro. Be to, pridūrė Audrė, jai taip ir liko neaišku, ar kas Vilniuje turi tų požeminių komunikacinių tunelių (statytų Chruščiovo ar Brežnevo metais) planus. Bent jau minėtųjų Vyriausybės svečių namų administracija tokių neturi.

Kol kas prie šios „požeminės“ savo tyrimų temos žurnalistė grįžti neplanuoja, bet kas žino, kada Vilniaus požemiai vėl pavilios ją ar kitus žurnalistus.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Paskutinį kartą redagavo Žygeivis 03 Bir 2011 14:39. Iš viso redaguota 2 kartus.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 03 Bir 2011 14:32

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

XX amžiaus gynybinis paveldas šiandieninėje Vilniaus apskrityje

Šaltinis - http://www.fortifikacija.lt/?p=607#more-607

Šiandieninėje Vilniaus apskrityje išsidėstę gynybiniai įtvirtinimai ar jų likučiai turi itin sudėtingą ir netipišką praeitį dėl XX amžiuje Vilniaus krašte vyravusių atitinkamų politinių aplinkybių. Tačiau tiek pačiame mieste, tiek apskrityje kaip ir kitose Lietuvos vietovėse gynybiniai įtvirtinimai atspindi skirtingus praėjusio amžiaus istorinius įvykius. Daugeliu atveju fortifikacijos objektai, ypač Vilniuje yra sunykę dėl miesto urbanizacijos, o kiti – apleisti ir nenaudojami. Tik keletas jų pritaikyti viešajam pažinimui ir turizmo reikmėms, juose įkurtos ekspozicijos arba galima apžiūrėti pasitelkus gidus. Tačiau unikalus fortifikacijos palikimas papildo bendrąją Lietuvos istoriją, iliustruoja svarbiausius XX amžiaus karybos istorijos etapus ir yra unikalūs paveldo objektai, kuriais būtina rūpintis ir populiarinti.

Dar XIX amžiaus 4 dešimtmetyje pastatyta Rusijos imperijos II klasės tvirtovė, to paties amžiaus pabaigoje buvo sulyginta su žeme dėl netinkamų geografinių ir politinių priežasčių. Tam įtakos turėjo ir sprendimas 1879 metais pradėti statyti pirmos klasės tvirtovę Kaune.

Tačiau Vilniaus mieste po 1919 metų Lenkijos okupacijos buvo pradėti statyti vieninteliai Lietuvoje lenkiški įtvirtinimai. Iš pradžių miestą bandyta sutvirtinti vientisu įtvirtinimų ruožu, pavadintu „Šeptickio linija“, o stabilizavus padėtį mieste ir jame galutinai įsitvirtinus lenkų valdžiai, čia nuspręsta įrengti Vilniaus įtvirtintą stovyklą, kuri turėjo įsilieti į bendrą Lenkijos įtvirtintų teritorijų tinklą. Visame mieste išsidėstė antžeminiai ir požeminiai sandėlių kompleksai, slėptuvės, balandžių pašto stotis, nemažai investicijų įdėta gerinant susisiekimo tinklą.

Skirtingų kariuomenių veiksmai Vilniuje Antrojo pasaulinio karo metais galutinai sunaikino daugelį fortifikacijos objektų mieste, o iš vokiečių okupacinės kariuomenės statyto „Fester Platz Wilna“ greičiausiai neišliko jokių objektų.

Šiaip ar taip kai kuriuos gynybinius paminklus Vilniaus mieste šiandien galima apžiūrėti. Bene geriausiai išliko prie Batoro trakto statytos lenkų slėptuvės, viena iš jų, esanti prie Puškorių, sutvarkyta ir pažymėta informaciniu stendu. Kitos dvi slėptuvės, deja, dalinai užpiltos smėliu, nors išvalius jas lankymas būtų galimas su žiebtuvėliais ir be papildomų apsaugos priemonių. Požeminis sandėlių kompleksas Antakalnyje taip pat išvalytas ir paženklintas informaciniu stendu. Nors šie kompleksai įvardijami šikšnosparnių žiemovietėmis, jų įėjimai nėra sandariai uždaryti, todėl lankomi interesantų. Įtvirtinti lenkų statyti sandėliai turėjo kuklią puošybą, prie įėjimų neretai puikavosi bareljefinis Lenkijos herbas – karūnuotas erelis.

Nepaisant to, jog daugeliu atveju lenkų gynybiniai įtvirtinimai buvo sunaikinti per Antrąjį pasaulinį karą arba sunyko dėl Vilniaus miesto plėtros, derėtų tinkamai pasirūpinti išlikusiais objektais, nes tai unikalūs buvusios gynybinės sistemos dalis ir fortifikacijos pavyzdys.

Be Vilniaus miesto gynybinių įtvirtinimų, Vilniaus apskrityje reikėtų išskirti Pirmojo pasaulinio karo įtvirtinimus, nusidriekusius palei šiandieninius Lietuvos – Baltarusijos ir Lietuvos – Latvijos pasienius. Šie įtvirtinimai tęsiasi ir Utenos apskrityje. Zarasų ir Švenčionių rajonuose iki šiol išlikę Pirmojo pasaulinio karo metais buvę Vokietijos ir Rusijos fronto stabilizacijos linijos įtvirtinimai. Keletas šių įtvirtinimų yra Adutiškio apylinkėse (Švenčionių rajone).

Šiandieninėje Vilniaus apskrityje buvo įkurtos Didžiosios kovos ir dalis Vytauto partizanų apygardos. Šiose vietovėse buvo įrengtas ne vienas bunkeris ir slėptuvė. Tarp tokių galima paminėti ištisą bunkerių sistemą, buvusią Švenčionėlių rajone netoli Kiauneliškių. 1945 metų kovo mėnesį vykusi kova su NKVD kariuomenė, partizanams atnešė nemažus nuostolius, tačiau galutinai šiose giriose partizanai buvo palaužti tik 1951 metais. Bunkerių vietoje išliko tik didelės duobės, o žuvusiųjų atminimui įamžinti pastatyta atminimo ženklų kompozicija.

Vienas paskutiniųjų gynybinių įtvirtinimų, pastatytų šiandieninėje Vilniaus apskrityje buvo Ukmergės rajone pastatyti raketų paleidimo įrenginiai. Kopūstėliuose ši bazė pastatyta 1958 – 1960 metais, o analogiška bazė įkurta miške apie 2 km nuo Veprių. Bazių angaruose buvo saugoma po 8 vidutinio nuotolio branduolines raketas. 1972 metais įvairiose rajono vietose buvo pastatytos papildomos paleidimo aikštelės, paslėptos įvairiais ūkiniais pastatais. Po Lietuvos nepriklausomybės atgavimo Kopūstėlių raketinė bazė buvo privatizuota.

Vilniaus apskrities gynybiniai objektai sąlyginai nutolę nuo kitų Lietuvos vietovių. Tačiau Vilniaus miestas kaip valstybės sostinė ir jo apylinkės kasmet pritraukia ne vieną tūkstantį Lietuvos ir užsienio turistų. Todėl gynybiniai objektai šiose vietovėse galėtų būti kaip dar vienas traukos taškas, tinkantis tiek dviračiais, tiek automobiliais keliaujantiems lankytojams. Nebijant pripažinti, jog šalyje kurį laiką šeimininkavo svetimos kariuomenės, bet pabrėždami Lietuvos sugebėjimus išsivaduoti iš okupacijų ir ne paniekinti, o pristatyti likusį gynybinį paveldą kaip svarbų fortifikacijos palikimą, atsiras galimybė pritraukti daugiau besidominčių žmonių ir sutvarkyti nykstantį paveldą.

Parengė Ingrida Veliutė

Parengta pagal:

A.Anušauskas. Partizaninio judėjimo (1944 – 1953) paveldas ir jo išsaugojimo problemos // Gynybinis paveldas Lietuvoje. Kaunas, 2003.

XX amžiaus fortifikacija Lietuvoje. Kaunas, 2008.

http://www.genocid.lt

http://www.vilniusbunkers.narod.ru/lt/

Vilniaus krašto įtvirtinimai Lenkijos okupacijos metais

Šaltinis - http://www.fortifikacija.lt/?p=56#more-56 (žiūr. foto)

Lenkijos kariuomenei užėmus Vilniaus miestą 1919 m. inžinerijos daliniai rudenį pradėjo stiprinti gynybines pozicijas, kai Lietuvos – Baltarusijos fronto vadas gen. Stanislovas Šeptickis įsakė vykdyti darbus. Įtvirtinimai oficialiai buvo vadinami „Šeptickio linija“.

Statybos buvo pratęstos 1920 metais, kada pavyko atmušti bolševikinės Rusijos karines pajėgas iš Vilniaus krašto. Miestą supusius įtvirtinimus sudarė pavieniai iš medžio ir žemės pastatyti apkasai su kulkosvaidžių lizdais, kliūčių ruožai ir atsitraukimo apkasai vedantys į užnugaryje įrengtas slėptuves. Taip pat buvo statomi žiedinei gynybos atramos punktai, skirti 1–2 pėstininkų būriui.

Tačiau po dviejų metų įtvirtinimus imta griauti, o naujai sukurtos Vilniaus įtvirtintos stovyklos komendantūros pagrindiniu uždaviniu tapo miesto paruošimas gynybai, jei jis būtų atskirtas nuo pagrindinių Lenkijoje esančių pajėgų. Nuspręsta pastatyti ir sandėlius, kuriuose būtų laikomos amunicijos atsargos, suteikiančios galimybę tam tikrą laiką atlaikyti apsiaustį.

Pirmuoju Vilniaus įtvirtintos stovyklos statybos etapu Antakalnyje, Vingio parke, Saltoniškėse ir Burbiškėse buvo įgyvendinami antžeminių amunicijos sandėlių projektai. Kiekvieną statinių kompleksą sudarė keletas didelių (5×15 m) ir keli maži (5×6 m) sandėliai, kurių iš viso galima priskaičiuoti iki dvidešimties.

Remiantis analogais galima daryti prielaidą, kad tai buvo vieno aukšto plytiniai pastatai su aukštais dvišlaičiais šiferiu dengtais stogais ir dekoro elementais (kolonomis ir piliastrais). Kiekvienas sandėlių kompleksas turėjo po amunicijos rūšiavimo punktą, sargybos namelį, didelį šulinį su dviem gaisrinės pompomis, skirtomis vandeniui pakelti į paviršių.Kulkosvaidžio kazematas Batoro trakto atramos punkte 1923–1927 metais statyti požeminių amunicijos sandėlių kompleksai Antakalnyje, Vilkpėdėje, Šnipiškėse ir Ribiškėse. Pirmųjų trijų talpa siekė 6500 m³, o ketvirtojo – 6800 m³. Ribiškėse įkurta ir amunicijos laboratorija. Bendras sandėlių vidinis tūris siekė 51 tūkst. m³, iš kurių 26,3 tūkst. m³ požeminiuose, o 24,7 tūkst. m³ antžeminiuose sandėliuose. Juose laikomų šaudmenų turėjo pakakti 3–5 savaičių gynybai.

Kompleksuose buvo po penkis dviaukščius sandėlius, kurie turėjo po du įėjimus. Skyrėsi patalpų skaičius sandėliuose: du turėjo po dvi patalpas, dar du – po keturias, o likęs vienas – aštuonias. Amunicija iš sandėlių buvo išgabenama siauruoju geležinkeliu vagonėliais, kurie galėjo įsukti į kiekvieną sandėlio patalpą dėka diskinio bėgių vėžių perjungėjo.

Kiekvieno saldėlio aukštai buvo sujungti laiptais ir liftu, skirtu šaudmenims nuleisti į pirmąjį aukštą. Pirmasis amunicijos dėžių aukštas buvo kraunamas ant virš betoninių grindų įrengto medinio paaukštinimo (po juo cirkuliavo oras, todėl nedrėko parakas), o antrasis aukštas dėžių dėtas ant medinių lentynų, įrengtų aplink patalpų sienas. Aplink patalpas buvo išvedžioti ventiliaciniai kanalai, o iš lauko pusės ventiliacinę angą puošė baltagalvio erelio laikančio vainiką lipdinys. Sandėliai buvo apšviečiami žibalinėmis lempomis. Saugumui užtikrinti teritorija buvo aptverta spygliuotos vielos tvora, įrengta aliarmo sistema bei apšvietimas. Iki šių dienų beveik sveiki išliko tik Antakalnio ir Šnipiškių požeminiai amunicijos sandėliai. Dalinai išlikęs Ribiškėse (Rasose) egzistavęs sandėlių kompleksas.

Aktyviosios slėptuvės buvo suskirstytos į dvylika pasipriešinimo centrų ir kiekvieną iš jų turėjo užimti bataliono sudėties įgula. Galima matyti, kad vienas atsparos punktas susidedantis iš keturių slėptuvių buvo visiškai išbaigtas.

Jis buvo prie Batoro trakto, kuris vedė tarp dviejų slėptuvių link sandėlių komplekso. Kalvose įrengtos įgulos patalpos, ugnies taškai ir stebėjimo postai. Įtvirtinimai pastatyti per tris metus. Konstrukciniu požiūriu dvi slėptuvės buvo sudėtingesnės ir geriau išplanuotos.

Pirmoji slėptuvė buvo pastatyta taip, kad iš įgulos patalpų buvo galima patekti į sunkiojo kulkosvaidžio („Maxim“, „Schwarzlose“ arba „Browning“) lizdą per 30 m ilgio poterną. Kulkosvaidis stovėjo ant gelžbetoninio paaukštinimo, o 2–3 karių įgula buvo išsidėsčiusi apie jį ant betoniniu stačių laiptukų, kas sudarė nepatogumų besiginantiems, be to, nebuvo numatytas rezervuaras gilzių surinkimui. Šone buvo įrengta niša šaudmenų atsargoms susidėti. Taip pat buvo padaryti laipteliai išlipimui iš lizdo į lauką. Viduje buvo sumontuoti sulankstomi suolai kariams, kabliai šautuvams ir dūmtraukis su krosnimi.

Antroji slėptuvė buvo identiška pirmajai. Trečioji slėptuvė daug patogesnė įgulai nei pirmos dvi, nes jos viduje buvo pritvirtinti platesni suolai, stalas, lentynos, sukurta drenažo sistema. Užtikrinti patikimą gynybą įsiveržus priešui į slėptuvę, įrengtos vidinėse patalpų pertvarose ambrazūros. Kairėje poternos sienoje, einant iš karių poilsio patalpos į stebėjimo postą, buvo įrengtas nedidelis vado kambarys.

Sudėtingiausios konstrukcijos buvo ketvirtoji slėptuvė. Į vidų buvo patenkama per dvisienį, už kurio padarytas prieškambaris ir vado kambarys, kiek toliau prasidėjo poterna link stebėjimo posto ir įgulos poilsio kambario. Poternos kairėje buvo suformuota niša šaudmenis laikyti. Karių patalpa buvo išdažyta balta spalva, o šonuose sumontuoti suolai poilsiui. Perėjus patalpą galima buvo patekti toliau į poterną su laiptais, vedančios aukštyn link pozicijos kulkosvaidžiui. Netoli lizdo buvo įrengta niša šovinių atsargoms. Ginklas stovėjo ant betoninės platformos, kurios viduryje buvo gili įduba. Galima manyti, kad į ją turėjo kristi kulkosvaidžiu iššautų šovinių gilzės. Priešais slėptuves buvo numatyti kliūčių ruožai, kurie turėjo būti įrengti mobilizacijos laikotarpiu.

Kadangi reikėjo apsaugoti didelę liniją, būtina buvo sukaupti daug spygliuotos vielos, kuolų, sprogstamosios medžiagos minoms bei įrankiu. Todėl jau 1923 metais Vilniaus priemiesčiuose pradėti iš plytų statyti inžineriniai sandėliai, kurie buvo dviejų aukštų ir su cinkuota skarda dengtais stogais.

Fortifikacijų lokalizacija parodo, kad Vilniaus gynyba buvo numatyta ne prieš Lietuvos, o prieš Sovietų Sąjungos karinių pajėgų puolimą. Tačiau 1939 metais, Raudonajai armijai puolant Vilniaus miestą, įtvirtinimai nebuvo panaudoti.

Tik yra žinių, kad vyko kova dėl antžeminių amunicijos sandėlių Burbiškėse, tačiau tai buvo labai trumpas kovos epizodas, nes jau 1939 metų rugsėjo 18 d. lenkai pasitraukė iš pozicijų. Kitą dieną miestą užėmė sovietų kariai, o didelė dalis lenkų įgulos pasitraukė į Lietuvą, iš kur išvyko į Prancūziją ir kovojo Vakarų fronte.

Parengta pagal: Szymon Kucharski. Vilniaus fortifikacija (1919–1944) // XX amžiaus fortifikacija Lietuvoje. Kaunas, 2008.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 27 Bir 2011 18:42

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

Po Antakalnio kalvomis – fortifikaciniai tuneliai

http://www.balsas.lt/News/print/543890

http://www.balsas.lt/naujiena/543890/po ... TOP#236085

2011.06.26 18:00
Birutė Žemaitytė

Komentarai
http://www.balsas.lt/komentarai/543890/ ... i-apacioje

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 03 Lie 2011 23:40

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

Požemiai greta Pučkorių atodangos – ugnies linija, kuria nepasinaudojo

http://www.balsas.lt/News/print/544984

http://www.balsas.lt/naujiena/544984/po ... deo#237547

2011.07.03 18:00
Birutė Žemaitytė

http://www.balsas.lt/komentarai/544984/ ... i-apacioje

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 18 Sau 2012 14:30

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

Vilniaus požemiai: paslaptys, slypinčios po Totorių gatve

http://www.balsas.lt/News/print/575875

http://www.balsas.lt/naujiena/575875/vi ... foto-video

Birutė Žemaitytė
2012.01.15 11:20

Komentarai
http://www.balsas.lt/komentarai/575875/ ... i-apacioje

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Puslapis 1 iš 1

[ 9 pranešimai(ų) ]

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 1 svečias

Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Pereiti į: