 |
| Svetainės tvarkdarys |
 |
Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina
|
Karaliaučiaus srities perdavimas Rusijos Federacijai
Tomas Baranauskas
LIETUVOS ISTORIJOS KALENDORIUS
1946 m. balandžio 7 d. Karaliaučiaus sritis prijungta prie Rusijos.
Stalino imperijos plėtra
Sutartis su Hitleriu leido Stalinui pradėti savo imperijos plėtrą Europos kryptimi – iki 1941 m. prie TSRS buvo prijungta Rytų Lenkija (dab. Vakarų Ukraina ir Vakarų Baltarusija), trys Baltijos šalys, Šiaurės Bukovina ir Besarabija (dab. Moldova).
Tiesa, „padėti Suomijos proletariatui“ įkurti Suomijos Liaudies Respubliką Stalinui nepavyko, pasitenkinta „tik“ kai kuriais pasienio ruožais: Karelijos sąsmauka su Viipuri miestu (dab. Vyborgas), Žvejų pusiasalio vakarine dalimi, Ladogos ežero vakarine ir šiaurine pakrante bei keliomis Suomių įlankos salomis.
Ketinta mėginti taisyti 1939-1940 m. žiemos karo klaidas ir pakartoti puolimą, bet sutrukdęs netikėtas karas su sąjungininke hitlerine Vokietija.
Vėliau, bendradarbiaudamas jau su kitais sąjungininkais, Stalinas tęsė pradėtąją plėtrą. Potsdamo konferencijoje, pasinaudodamas britų ir amerikiečių geografiniu neinformuotumu, Stalinas pasiskundė, kad TSRS neturi Baltijoje nė vieno neužšąlančio uosto, todėl norėtų gauti bent vieną tokį uostą Vokietijos teritorijos sąskaita – pavyzdžiui, Karaliaučių. (Iš tikrųjų TSRS disponavo net trimis neužšąlančiais uostais: Klaipėda, Liepoja ir Ventspiliu.)
Be to, anot Stalino, Vokietijos dalies prijungimas prie TSRS būtų ir tam tikra kompensacija už gausiai pralietą rusų kraują ir patirtus nuostolius. Nei F. Ruzveltas, nei V. Čerčilis šiai idėjai neprieštaravo. Protokole tai atrodė taip: „Konferencija iš esmės pritarė tarybinės vyriausybės siūlymui visiškai skirti Tarybų Sąjungai Kenigsbergo miestą ir jam priklausančią anksčiau aprašytąją sritį, atlikus realios sienos ekspertizę. Jungtinių Valstijų prezidentas ir Didžiosios Britanijos premjeras pareiškė palaikysią šį konferencijos pasiūlymą kitoje taikos konferencijoje.” Tačiau šis klausimas nebuvo svarstomas nė vienoje vėlesnėje konferencijoje.
Aneksuotosioms Baltijos šalims Rusijos įsitvirtinimas Karaliaučiaus krašte reiškė galutinę slaviškąją apsuptį sausumoje ir rusakalbės erdvės formavimą nuo Suomių įlankos iki Aistmarių.
Karui baigiantis, TSRS dalimi tapo Čekoslovakijos Karpatai, Tuva, pietų Sachalinas, pietų Kurilai.
1946 m. prie Turkmėnijos TSR prijungtas Afganistano Kuškos miestas.
Tais pat metais TSRS labai nenoriai išvedė kariuomenę iš šiaurės Irano, kur drauge su britais 1941 m. buvo įkėlusi koją, kad atkirstų vokiečius nuo naftos telkinių. Maskva neapsiribojo išorinių sienų plėtimu.
Tais pačiais 1944 m. prie RTFSR buvo prijungti ir rytiniai Estijos pakraščiai: dešiniakrantė Narvos miesto dalis (dab. Ivangorodas), Petseri (dab. Pečiory) sritis;
1956 m. respublikinio statuso neteko Karelijos-Suomijos TSR – ji tapo autonomine RTFSR dalimi.
Abrenės, kaip ir rytų Narvos ar Petseri prijungimas prie RTFSR buvo grindžiamas tuo, jog ten gyventojų daugumą anuo metu sudarė rusai, nutylint, kad tai yra etninės latvių ir estų žemės. Šio motyvo Rusijoje griebiamasi ir dabar, pateisinant anuos įvykius.
Tačiau Serbijos Kosovo atveju Rusija atsuka lazdą kitu galu: tai kas, kad ten albanai sudarą gyventojų daugumą – svarbu, kad tai etninės serbų žemės, todėl apie kokį nors Kosovo savarankiškumą ar atskyrimą nuo Serbijos negalį būti nė kalbos.
Latgala, beje, iš seno yra etniškai mišrus, gerokai apslavėjęs kraštas. Jos didžiuosiuose miestuose Daugpilyje ir Rėzeknėje latviai iki šiol sudaro gyventojų mažumą. Dabartinė Rusija dėl to nekelia aneksinių pretenzijų, bet 1944 m. padarytos teritorinės skriaudos Latvijai ištaisyti ar kompensuoti irgi neketina, juo labiau, kad dabartiniame Pitalovo regione senųjų vietinių gyventojų nelikę.
Komentarai DELFI
http://www.delfi.lt/news/ringas/abroad/ ... &com=1&s=1
vilnietis, to realistas, 2007 01 29 13:21
Girdėjom, girdėjom. Karaliaučiaus sritis irgi yra "iskono russkije zemli". O kiek ten rusiškų vietovardžių! Nori, pacituosiu?
realistas, to vilnietis, 2007 01 29 13:27
_Dėl vietovardžių tu irgi neteisus. Baltiškų (latviškų) vietovardžių ten yra kur kas daugiau nei slaviškų. Kaip ir vakarų Baltarusijoje lietuviškų._
JAV pilna indėniškų vietovardžių, daug kas yra buvę, Smolensko pavadinimas kilęs iš žodžio smala ir ką tuom norite pasakyti? Jei latgaliai surusėjo jie tapo rusais, vadinasi čia yra Rusija. O pasakėles apie tai kad kažkada kažkas gyveno eikite sekti amerikiečiams.
vilnietis, to realistas, 2007 01 29 13:32
Žinai, amerikietiškus standartus gali taikyti Sibire, to krašto tautoms - bus 1:1. Net Kolumbo ir Jermako epochos sutampa. O Europoje turėjot reikalą su valstybėmis ir europinės civilizacijos tautomis, tad su tuo reikia skaitytis.
Kęstas, 2007 01 29 13:52
Straipsnis įdomus, tačiau, kaip ir visada, kai kas nutylėta, o kai kas ir iškreipta.
Visų pirma reikėjo aiškiau parašyti apie Tuvą - 1944 metais prie RTFSR nei iš šio, nei iš to prijungė nepriklausomą valstybę - Tuvos Liaudies Respubliką. Planavo prijungti ir jos kaimynę - Mongolijos Liaudies Respubliką, bet tuo metu išsigando, jog gali kilti konfliktas su Japonija ir Kinija. O SSSR tuo metu dar nebuvo pasiruošusi karui su Japonija.
Abrenės rajonas yra dalis Latgalos teritorijos. Pagal Latvijos konstituciją sienos gali būti keičiamos tik referendumu ir už tai turi pasisakyti daugiau kaip pusė visų Latvijos piliečių.
Rusams parsidavę politikai puikiai supranta, kad tai neįmanoma, todėl bando "išrasti" įvairiausius būdus kaip tai apeiti, o rusų "politologai" jiems patarinėja. Pvz., ratifikuoti Saeimoje, o po to perduoti svarstyti Latvijos Konstituciniam teismui. Tam jau dabar ruošiamasi - nauja Latvijos valdžia jau paskyrė kelis naujus šio teismo teisėjus. Bet vis tiek bijo, kad gali nepavykti.
Autorius straipsnyje grubiai klaidina skaitytojus:
"Skirtingai nuo Latvijos, Lietuva apeliuoti į 1920 m. sutarties sienas negali, nes naujoji sienos sutartis su TSRS buvo pasirašyta dar nepriklausomos Lietuvos laikais, šitaip paneigiant ankstesnėje sutartyje nustatytas sienas."
1938 metų Lietuvos Konstitucijoje taip pat yra straipsnis apie sienų keitimą tik referendumu. Kaip žinia joks referendumas niekada Lietuvoje tuo klausimu neįvyko. Beje, būtent todėl šios konstitucijos teksto nerasite Internete.
Juridiškai dabartinė siena su Baltarusija iš tikro yra siena tik de facto, o ne de jure (de jure Lietuvai galioja 1920 metų sutartimi nustatyta siena), kadangi LTSR Aukščiausios Tarybos atliktos machinacijos su 1938 metų Konstitucijos (iš tikro tik dalies jos) veikimo atkūrimu ir tuoj pat paskelbtu panaikinimu, buvo absoliučiai neteisėtos - LTSR AT neturėjo juridinės teisės to daryti, nes ji buvo išrinkta pagal sovietinius įstatymus, o Konstitucijos galiojimo nutraukimas labai aiškiai joje reglamentuotas. AT privalėjo atstatyti 1938 metų Konstitucijos veikimą, o po to paskelbti apie rinkimus į Lietuvos Respublikos Seimą pagal 1938 m. Konstitucijoje nustatytą tvarką - tai yra būtų balsavę tik Lietuvos Respublikos piliečiai, o ne SSSR piliečiai.
Stalinas, reikalaudamas perduoti SSSR (o ne Rusijai) Karaliaučiaus (istorinės Tvangstos) sritį rėmėsi ne tiek neužšalančio uosto būtinumu, kaip rašo autorius (nei anglai, nei amerikiečiai nebuvo debilai ir puikiai žinojo, kokius uostus turi SSSR), o tuo, jog tai yra istorinės lietuvių žemės, kurias 13 amžiuje užgrobė vokiečiai - teutonai.
NKVD užsakymu netgi buvo parengta ir išleista speciali knyga su įvairiais dokumentais, pagrindžiančiais šį faktą. Beje, Lietuvai jau seniai laikas šią knygą išleisti pakartotinai, pateikiant ir originalų rusišką tekstą, ir vertimą į lietuvių kalbą.
Nacionalistas, 2007 01 29 14:01
Tikrojo nacionalizmo ideologiniai principai ir politiniai tikslai:
- pasaulis istoriškai yra padalintas į skirtingas tautas, paprastai kalbančias skirtingomis kalbomis,
- kiekviena tauta turi teisę sukurti savo nepriklausomą tautinę valstybę tautos istorinėje-etninėje teritorijoje,
- istorinės-etninės tautų gyvenamos teritorijos ir politinės tautinių valstybių sienos turi sutapti,
- kiekviena tauta turi teisę pati spręsti savo pačios likimą savo įkurtoje valstybėje,
- valstybės esminė paskirtis yra sudaryti sąlygas valstybę sukūrusios tautos kultūriniam ir ekonominiam suklestėjimui šioje valstybėje,
- tauta yra pagrindinis valdžios šaltinis,
- jokia tauta ir jos sukurta valstybė neturi teisės kištis į kitos tautos ir jos sukurtos (ar dar kuriamos) valstybės reikalus,
- svetimų etninių žemių okupacija nėra teisėta ir negali būti įteisinta jokiais tarptautiniais ar kitokiais susitarimais ar sutartimis, nepriklausomai nuo to, kiek laiko okupantas valdo tą žemę,
- pasaulyje dar egzistuojančios imperijos turi būti padalintos į tautines valstybes,
- kitataučiai kolonistai ir imigrantai, nelojalūs ir kenkiantys tautinei valstybei, nepripažįstantys tautos teisės valdyti savo žemę ir savo valstybę, turi būti baudžiami ir iškeldinami į jų etninę teritoriją (valstybę), iš kurios atvyko jie patys ar jų protėviai.
Kam įdomu paskaityti apie Latvijos, Estijos (ir Lietuvos) problemas su Rusija dėl jos pagrobtų žemių:
Latvijos buvęs Abrenės, o dabar Rusijos Pytalovo rajonas
viewtopic.php?t=315
SSSR (ir Rusijos, Baltarusijos) užgrobtos etninės baltų žemės
viewtop ic.php?t=576
Rusijos ir Estijos sienos
viewtop ic.php?t=618
istorikas, to Kęstas, 2007 01 29 14:04
Stalinas, reikalaudamas perduoti SSSR (o ne Rusijai) Karaliaučiaus (Istorinės Tvangstos) sritį rėmėsi /.../ o tuo, jog tai yra istorinės lietuvių žemės
Tikrai ne, kolega. Yra protokolai, yra posėdžio liudininkų išleisti prisiminimai, o ten teigiama taip, kaip rašo autorius. Argumentas, jog ten "lietuviškos žemės" net nebuvo minimas.
Vytenis, to Studentas, 2007 01 29 14:38
"Kas žinot, kodėl 1939 m. Lietuva nereikalavo grąžinti viso Vilniaus krašto? 1920 m. sienomis? Ar buvo tas klausimas keliamas? Juk pasirašant 1939 m. spalio 10 d. sutartį, buvo minimos 1920 ir 1926 m. sutartys. Tai kodėl leista taip išsidirbinėti su sienomis?"
Turėjom mes, deja, tokį prezidentą, kurio pavardė buvo Smetona. Tas su savo pagalbininkais vykdė padlaižiavimo didžiosioms valstybėms politiką. Pirmas žingsnis link Lietuvos susinaikinimo buvo žengtas dar 1939m. kovą, kai Smetonai paliepus ir jo pagalbininkams pritarus Lietuvos kariuomenė apleido Klaipėdos kraštą.
Reikėjo mums įtempt visas jėgas, paskelbt visuotinę mobilizaciją ir bandyt priešintis naciams. Netikiu, kad Hitlerio armija būtų pajėgusi įgyvendinti Ribentropo grasinimą okupuot visą Lietuvą jos nepaklusnumo atveju.
Rytprūsiai buvo atskirti nuo likusios Vokietijos teritorijos. Lenkai (jiems vokiečiai buvo didesnis priešas nei lietuviai) nebūtų leidę jokio nacių karinių pajėgų tranzito per Lenkijos teritoriją.
Lietuvos - Vokietijos karinis konfliktas galbūt net būtų peržengęs lokalinio konflikto ribas ir pakeitęs būsimo Antrojo pasaulinio karo eigą. Bet, deja, bailumas, naivumas, kvailumas eilinį kartą pakišo mūsų vyriausybei koją.
Gėdingai apleidę Klaipėdos kraštą mūsiškiai dar nusiuntė generolą Raštikį į Berlyną, kuris savo vizitu padėkojo Hitleriui už tai, kad buvo užimtas tik Klaipėdos kraštas, o ne visa Lietuva. O 1939 m. įvykiai, Lietuvos - SSRS sutartis tebuvo šios bailios politikos pratęsimas.
Kęstas, To istorikas, to Kęstas, 2007 01 29 14:04, 2007 01 29 17:43
Įvairiose Vakarų valstybių ir SSSR derybose ir ekspertų grupių pasikeitimuose nuomonėmis iki pat 1945 metų buvo naudojamas argumentas, jog šiauriniai Rytprūsiai yra lietuvių etninės žemės.
Štai keli faktai:
Prieš Rytų Prūsijos operaciją raudonosios armijos daliniuose buvo aiškinama, kad reikės išvaduoti senąsias lietuvių žemes, kurias vokiečių grobikai 700 metų engė, ir jos bus grąžintos Lietuvai. Tačiau likus 3 dienoms iki puolimo, apie tai jau nebebuvo kalbama.
Be to, 1944 m. spalio mėn. iš Maskvos buvo gauta telegrama su žinia, kad Karaliaučiaus kraštas bus perduotas Lietuvai. Vilniaus universiteto vadovybė pavedė specialistų grupei (geografams K.Bieliukui, V.Gudeliui ir kitiems) per du mėnesius parengti žemėlapį su lietuviškais vietovardžiais ir vandenvardžiais. Buvo skubiai nubraižyti 1:400 000 ir 1:200 000 mastelių žemėlapiai, bet prieš Klaipėdos puolimą (puolimas vyko 1945 sausio 27-28 d.) grupė sužinojo, kad jų darbo jau nereikia.
Taip pat tuo metu NKVD buvo duotas nurodymas surinkti archyvuose dokumentus, patvirtinančius Mažosios Lietuvos ir Rytprūsių lietuviškumą. Tai, žinoma, buvo kruopščiai atlikta. Remiantis šia medžiaga buvo parengta speciali pažyma SSSR derybų delegacijai. Vėliau dalis tos medžiagos buvo panaudota Kušnerio knygoje:
Кушнер (Кнышев) П.И. Этнические территории и этнические границы // Труды института этнографии им. Н.Н. Миклухо-Маклая. АН СССР. Т. XV. М., 1951.
КУШНЕР (Кнышев), Павел Иванович (р. 1889) — сов. социолог, этнограф и этногеограф. Проф., доктор история, наук (с 1947). Осн. работы: «Очерк развития общественных форм» (1924, 7 изд., 1929); «Горная Киргизия» (1929); «Этнические территории и этнические границы» (1951). 4—432 пр.
1945 m. rugpjūčio 2 d. Potsdamo konferencijos komunikatas užfiksavo Rytų Prūsijos padalijimą tarp TSRS ir Lenkijos. Po 14 dienų šį pasidalijimą patikslino - patvirtino TSRS ir Lenkijos sutartis, kuria ir Geldapės sritis buvo priskirta Lenkijai.
1946 m. balandžio 7 d. įsaku visas Karaliaučiaus kraštas buvo perduotas RTFSR ir pavadintas Kaliningrado sritimi. Miestų ir gyvenviečių vietovardžius keitė iki 1947 m. Su lietuviais dėl to nebuvo tariamasi.
Vytas, Kęstui, 2007 01 29 18:39
Susipainiojai pats savo argumentuose
Potsdamo konferencijoje niekur nėra užfiksuota, jog Karaliaučiaus kraštas perduodamas CCCP ir Lenkijai dėl to, jog tai lietuviškos žemės.
Argumentacija buvo neužšalantis Karaliaučiaus uostas ir kompensacija Lenkijai už teritorinius praradimus rytuose. Rusų karinė vadovybė gautas žemes traktavo kaip grynai vokiškas - todėl ir vietovardžius pakeitė.
Tuo tarpu Lietuvoje šitaip nedarė. Be to, net liniją brėžė iš akies, kaip su liniuote, o ne per buvusią lietuvių arealo ribą.
O ką rašė rusų mokslininkai, čia jau kitas reikalas. Nei jie buvo Potsdame, nei ten jų būtų klausę.
Kęstas, To Vytas, Kęstui, 2007 01 29 18:39, 2007 01 29 19:11
Aš, jūsų žiniai, niekur, beje, neminėjau būtent Potsdamo konferencijos (ir tuo labiau oficialių šios konferencijos nutarimų) - kalbėjau apie SSSR pasiruošimą deryboms dėl būsimo teritorijų dalybų, renkant tam tikslui darbinę medžiagą bei įvairų propagandinį pasiruošimą.
Šis pasiruošimas vyko jau prieš Teherano konferenciją ir ypač prieš Jaltos konferenciją. Būtent tada darbiniuose ekspertų komisijų posėdžiuose ir buvo, tariantis dėl būsimų pokarinių sienų, argumentuojama, jog Rytprūsiai yra lietuvių etninė žemė.
Deja, beveik visi šitų konferencijų darbiniai dokumentai iki šiol yra užslaptinti tiek Rusijoje, tiek Vakaruose. Tik maža jų dalis yra pakliuvę į viešumą.
Potsdamo konferencijoje argumentas dėl Rytprūsių lietuviškumo nebuvo įrašytas į oficialius dokumentus dėl labai paprastos priežasties - nei JAV, nei Didžioji Britanija, nei Prancūzija nepripažino de jure Lietuvos Respublikos inkorporacijos į SSSR sudėtį.
Tačiau SSSR tam buvo ruošiamasi ir iki pat 1945 m. pradžios tikėtasi, kad Vakarų valstybės vis tik pripažins Pabaltijo respublikų inkorporavimo į SSSR teisėtumą.
Vytas, to Kęstas, 2007 01 29 19:33
Meluoti greitas:
_19:11 Aš, jūsų žiniai, niekur, beje, neminėjau būtent Potsdamo konferencijos_
_13:52 Stalinas, reikalaudamas perduoti SSSR Karaliaučiaus sritį rėmėsi ne tiek neužšalančio uosto būtinumu, kaip rašo autorius (nei anglai, nei amerikiečiai nebuvo debilai ir puikiai žinojo, kokius uostus turi SSSR), o tuo, jog tai yra istorinės lietuvių žemės._
Kęstas, To Vytas, to Kęstas, 2007 01 29 19:33, 2007 01 29 20:44
Dar kartą pakartoju, jog aš niekur neminėjau Potsdamo konferencijos, tuol labiau jos baigiamojo akto. Ponas Vytai, matyt, matote tai, ką norite matyti mano pranešimuose.
Aš labai aiškiai parašiau, kad Stalinas argumentavo, jog SSSR nori gauti Rytų Prūsiją. Ir pridursiu, jog jis tai padarė jau Teherano konferencijos metu ir vėliau Jaltoje, reikalaudamas Rytų Prūsijos, ir tuo metu vienu iš pagrindinių jo argumentu buvo tai, jog tai yra lietuvių žemės. Tam pagrįsti NKVD nurodymu buvo parengta masė įvairių dokumentų (tai yra seniai nustatytas faktas). Ir darbo grupėse šis klausimas buvo aptariamas.
Kitas reikalas, jog šis argumentas nebuvo įtrauktas į oficialius dokumentus.
Kada galų gale išslaptins visą Teherano, Jaltos ir Potsdamo konferencijų medžiagą (įskaitant ir ekspertų grupių ataskaitas bei pasitarimus), štai tada ir paaiškės tikroji tiesa. O kol kas apie tai žinoma tik iš kai kurių praslydusių į viešumą atsiminimų bei realių faktų - tai, jog NKVD buvo duotas nurodymas surinkti archyvus bei tautinę statistiką, pagrindžiančią Rytprūsių lietuviškumą.
Tada bus kaip su Stalino-Ribentropo slaptaisiais protokolais ir žemėlapiais -- "jų nėra, jų nėra", o štai "netyčia atradome".
Nacionalistas, "Istorijos specialistams", 2007 01 29 21:18
Pasiskaitykite, kas buvo planuojama jau 1943 metais:
Tai, ką siūlė JAV ir Didžioji Britanija, po karo padalinant Vokietiją, pasakyta labai aiškiai:
"Тегеранская конференция 1943 года, конференция глав пр-в трёх союзных во 2-й мировой войне держав — СССР, США и Великобритании: пред. СНК СССР И. В. Сталина, президента США Ф. Д. Рузвельта и премьер-министр Великобритании У. Черчилля при участии дипломами, советников и представителей воен. штабов. Состоялась в Тегеране 28 нояб.— 1 дек. 1943."
"На Т. к. США поставили вопрос о расчленении Германии после войны на пять автономных гос-в.
Англия выдвинула свой план расчленения Германии, предусматривавший изоляцию Пруссии от остальной Германии, а также отторжение южных её провинций и включение их вместе с Австрией и Венгрией в т. н. Дунайскую конфедерацию.
Однако позиция Сов. Союза помешала западным державам реализовать эти планы.
На Т. к. была достигнута в предварит, порядке договорённость об установлении границ Польши по «Керзона линии» 1920 года на востоке по р. Одер (Одра) — на западе.
Принята «Декларация об Иране», в которой участники заявили «о своем желании сохранить полную независимость, суверенитет и территориальную неприкосновенность Ирана».
На конференции обсуждались также др. вопросы, в т. ч. касающиеся послевоен. организации мира."
Šaltinis - Тегеранская конференция
http://www.hrono.ru/sobyt/1900sob/1943tegeran.html
Deja, ką siūlė ir kaip argumentavo savo siūlymus SSSR, nenurodoma - "Однако позиция Сов. Союза помешала западным державам реализовать эти планы." - tai viskas, ką mums leidžia sužinoti.
O juk būtent tada ir buvo panaudota Rytprūsių lietuviškumo "korta", siekiant neleisti įkurti atskirą Rytprūsių valstybę, o argumentuojant, jog ją reikia prijungti prie Lietuvos.
Ši argumentacija buvo naudojama iki pat 1945 metų pradžios. Ir tuometinė atvira sovietinė propaganda (tame tarpe ir skirta užsieniui) tai akivaizdžiai įrodo. Dabar belieka laukti, kol bus paskelbti ir slapti dokumentai. O tai anksčiau ar vėliau įvyks.
"Ялтинская (Крымская) конференция проходила с 4 по 11 февраля 1945 г. в Ливадийском дворце."
"На Крымской конференции руководители западных государств вновь подняли вопрос о ликвидации единого германского государства. Рузвельт, например, предлагал расчленить Германию на 5-7 государств, Черчилль, со своей стороны, выразил принципиальное согласие на расчленение Германии. Но предложение о расчленении Германии натолкнулось на возражение главы Советского правительства и принято не было."
"Сложный вопрос встал и о Восточной Европе, прежде всего о Польше и Югославии. Сталин не соглашался, чтобы Польша получила старые территории, но и не хотел, чтобы она была слабым союзником. Черчилль заявил, что:
"По вопросу о перемещении польских границ на запад британское правительство хотело бы сделать такую оговорку. Польша имеет право взять себе такую территорию, какую она пожелает и которой сможет управлять. Едва ли было бы целесообразно, чтобы был в такой степени начинен германскими яствами, чтобы он скончался от несварения желудка".
После длительных дискуссий было зафиксировано, что восточная граница Польши пройдет вдоль линии Керзона, но западная граница еще не была определена, это было отложено до мирной конференции."
Šaltinis - Ялтинская мирная конференции.
http://sscadm.nsu.ru/deps/hum/postnikova/yalta.html
nu, 2 Kęstas, 2007 01 29 21:41
man atrodo, kad Karaliaučiaus prijungimą rusai "argumentavo" paprastu faktu, kad ten buvo sovietų armija, t.y. JAV ir Anglijai teko skaitytis su realybe.
O JAV ir anglai bandė išsisukti nuo to krašto atidavimo sovietams, Potsdame diplomatiškai formuluodami "rusų administravimą" (kuris ir taip jau buvo _de facto_) ir žadėdami klausimo galutinį sprendimą kažkokioje vėlesnėje konferencijoje, kuri taip ir neįvyko. Potsdame "lietuviškumo korta" buvo paruošta, bet nepanaudota.
Kęstas, To nu, 2 Kęstas, 2007 01 29 21:41, 2007 01 29 21:57
Manau, kad jūs teisus - 1943 metais Teherano konferencijos metu dar buvo neaišku, kas užims Rytų Prūsiją (sovietai ar Vakarų šalys), o 1945 metų pradžioje Stalinas jau aiškiai žinojo, kad jis bus vienvaldis Rytų Prūsijos "choziajinas", ir todėl jam jau nebereikėjo propagandinės "lietuviškosios" kortos.
Tai matyti ir iš mano pateiktų faktų, jog "lietuvybės" propaganda sovietų buvo nutraukta 1944 metų gale - 1945 metų pradžioje:
"Prieš Rytų Prūsijos operaciją raudonosios armijos daliniuose buvo aiškinama, kad reikės išvaduoti senąsias lietuvių žemes, kurias vokiečių grobikai 700 metų engė, ir jos bus grąžintos Lietuvai. Tačiau likus 3 dienoms iki puolimo, apie tai jau nebebuvo kalbama."
"Be to, 1944 m. spalio mėn. iš Maskvos buvo gauta telegrama su žinia, kad Karaliaučiaus kraštas bus perduotas Lietuvai. Vilniaus universiteto vadovybė pavedė specialistų grupei (geografams K.Bieliukui, V.Gudeliui ir kitiems) per du mėnesius parengti žemėlapį su lietuviškais vietovardžiais ir vandenvardžiais. Buvo skubiai nubraižyti 1:400 000 ir 1:200 000 mastelių žemėlapiai, bet prieš Klaipėdos puolimą (puolimas vyko 1945 sausio 27-28 d.) grupė sužinojo, kad jų darbo jau nereikia."
Pastaba: nebent Stalinas Potsdame vis dar tikėjosi gauti netiesioginį Lietuvos okupacijos pripažinimą, kas kaip žinia, neįvyko, todėl ir oficialiuose dokumentuose apie Rytprūsių padalinimą nebeliko argumento, jog tai lietuvių etninės žemės.
Barbosas, 2007 01 29 21:53
Vis mažai jum žemių? Norite prie Lietuvos prijungti Karaliaučiaus irštvoje gyvenančius milijoną alkoholikų ir AIDS platintojų?
Nacionalistas, To Barbosas, 2007 01 29 21:53, 2007 01 29 22:06
"Šuo (Barbosas) loja - o karavanas eina."
Rusijos imperija sparčiai artėja link savo galutinio žlugimo, ir mes turime būti tam įvykiui pasirengę. Visų pirma - juridiškai argumentuotai.
Skaitykite:
Rusijos imperijos žlugimas ir nacijos gimimas
viewtopic.php?t=521
Tikrojo nacionalizmo ideologiniai principai ir politiniai tikslai:
- pasaulis istoriškai yra padalintas į skirtingas tautas, paprastai kalbančias skirtingomis kalbomis,
- kiekviena tauta turi teisę sukurti savo nepriklausomą tautinę valstybę tautos istorinėje-etninėje teritorijoje,
- istorinės-etninės tautų gyvenamos teritorijos ir politinės tautinių valstybių sienos turi sutapti,
- kiekviena tauta turi teisę pati spręsti savo pačios likimą savo įkurtoje valstybėje,
- valstybės esminė paskirtis yra sudaryti sąlygas valstybę sukūrusios tautos kultūriniam ir ekonominiam suklestėjimui šioje valstybėje,
- tauta yra pagrindinis valdžios šaltinis,
- jokia tauta ir jos sukurta valstybė neturi teisės kištis į kitos tautos ir jos sukurtos (ar dar kuriamos) valstybės reikalus,
- svetimų etninių žemių okupacija nėra teisėta ir negali būti įteisinta jokiais tarptautiniais ar kitokiais susitarimais ar sutartimis, nepriklausomai nuo to, kiek laiko okupantas valdo tą žemę,
- pasaulyje dar egzistuojančios imperijos turi būti padalintos į tautines valstybes,
- kitataučiai kolonistai ir imigrantai, nelojalūs ir kenkiantys tautinei valstybei, nepripažįstantys tautos teisės valdyti savo žemę ir savo valstybę, turi būti baudžiami ir iškeldinami į jų etninę teritoriją (valstybę), iš kurios atvyko jie patys ar jų protėviai.
Barbose - skaityk paskutinį punktą.
Barbosas, Nacional'istui, 2007 01 29 22:17
Tavo samprotavimai - utopija........
Būtų labai kvaila prijungti prie Lietuvos toje irštvoje gyvenančius milijoną alkoholikų....................
Mažai tikėtina, kad alkoholikai išsikels į Rusiją........................, o jei alkoholikai ir išsikeltų (kas visiškai neįtikėtina) tai Lietuva būtų fiziškai nepajėgi tas žemes apgyvendinti...................
2 Barbosas, 2007 01 29 22:35
vien emigrantų dabar yra vos ne 0,5mln. - tiek ir būtų pakakę tas žemes apgyvendinti. O jei ne, tai galima miškais užsodinti - vis tiek geriau būtų.
Nacionalistas, To Barbosas, Nacional'istui, 2007 01 29 22:17, 2007 01 29 22:54
"Būtų labai kvaila prijungti prie Lietuvos toje irštvoje gyvenančius milijoną alkoholikų....................
Mažai tikėtina, kad alkoholikai išsikels į Rusiją"
O štai šitos problemos sprendimą palik mums - jei Rusijos imperija žlugs, tai ir jos kolonistų problemą išspręsime - greit ir efektyviai.
Beje, ten toli gražu ne visi alkoholikai ir "spydonosai".
Yra nemažai normalių žmonių, kurie jau dabar mielai prisijungtų prie Lietuvos. Tai ne kokie "muslimai" iš Afrikos ar "Arabistano".
O dėl apgyvendinimo - nesijaudink. Tai irgi išsprendžiama problema - tereikia tam tikrų efektyvių valdžios pastangų ir finansinio paskatinimo.
Žinoma, kol Lietuvą valdys šitie AMB-Zuokulos-Tėvelio vagys, tai nieko gero nebus.
Skeptikams galiu patvirtinti, jog Rusijos imperija "braška per visas siūles". Putinas bet kokia kaina bando "užveržti varžtus", tačiau tai tik sukels dar didesnį sprogimą. Dėl akivaizdžių demografinių pokyčių Rusijoje tai gali įvykti net per artimiausius 10-15 metų.
Tačiau, jei padėtis pasaulyje netikėtai rimtai pasikeis, tai ir Rusijoje "katilas" gali sprogti žymiai anksčiau.
Jau dabar prognozuojama, kad jei JAV puls Iraną (o, matyt, taip ir bus - nes žydai spaudžia JAV vis labiau), tai iššauks globalinius ekonominius ir politinius pokyčius pasaulyje.
Ir Rusijai (musulmonų pabėgėliai ir partizanai plūstelės į pietinius rajonus), ir Kinijai (ji labai priklausoma nuo Irano naftos), su jų vienvaldiškai prižiūrima ekonomika, tai labai brangiai kainuos ir net gali sužlugdyti jų ekonomikas bei iššaukti milžiniškus socialinius neramumus.
Ne be reikalo Rusija (ir slapta - Kinija) karštligiškai ginkluoja Iraną.
Rytų Prūsija, 2007 01 29 22:56
bus laisva. Tai tik laiko klausimas.
Lietuvių etninės žemės ėjo linija nuo Karaliaučiaus iki dabartinės Lietuvos sienos. Nadruviai, skalviai - lietuvių gentys.
Tikrieji Prūsai - sembai, galindai, sasnai ir kt. gyveno vakariau. Taigi, linija, kuri dabar dalija Prūsiją, nubrėžta neatsitiktinai. Ji beveik identiška Lietuvių sritims.
_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.
Paskutinį kartą redagavo Žygeivis 07 Bal 2009 21:19. Iš viso redaguota 2 kartus.
|
|
Prisijungti
Registruotis
DUK
Ieškoti
Dalyvių sąrašas
