Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė)

_________________
Lietuva, tegu visi keliai tau būna tiesūs,
O žmonės, čia gyvenantys, vieningi ir dori...

_________________
Lietuvos tolerantiškumas kitoms tautoms, ir noras išlikti teisingai ne tik prieš savus piliečius, jai leido išlikti galinga valstybe, net turint tokius galingus kaimynus.

Vertybių negalima blogai suprast, tu arba turi tam tikras vertybes arba jų neturi. Tavim dėtas nesakyčiau, kad daug kam pinigai svarbesni už šeimą.



Per visą istoriją nebuvo laikotarpio kai Lietuva gyventų saugiai, kai nereikėjo galvot apie šeimos saugumą, bet vistiek tautiškumas gyvavo ir daugumai tos vertybės nesunyko.



Čia kur integruosis į ESSR? Ir kodėl "integravusis" tarp valstybių turėtų gerėt nuotaikos?

MANTAS LABAI GRAŽIAI DAUG KĄ PATIKSLINO-YPAČ PAVADINDAMAS ES -ESSR.ČIA LABAI PUIKUS IR TIKSLUS PAVADINIMAS.REIKIA SUTIKTI ,BE VISŲ MINĖTŲ DALYKŲ,KAD LIETUVOS VALSTYBEI REIKIA IR TURTINGŲ ŽMONIŲ,IR STABILIŲ GAUSIŲ ŠEIMŲ,IR STIPRAUS MOKSLO LENGVAI NEMOKAMAI PRIEINAMO LIETUVIAMS-O KITI -TEGUL MOKA.J.PR.LIETUVA PIRMIAUSIA.

_________________
J.PR. Lietuva pirmiausia.

Patriotizmas – Tėvynės meilė – prasideda nuo asmens tapatybės suvokimo. Vaiko patriotiniai jausmai užsimezga gimtoje socialinėje-kultūrinėje ir gamtinėje aplinkoje jam pradedant suvokti savąją tapatybę ir tai sieti su šeima, vietos bendruomene. Žmogus pamažu, pasitelkdamas gimtąją kalbą, savo tautos istorinę patirtį, etninės kultūros  ir tradicijų savitumą tarp kitų tautų kultūrų turtina savąją tapatybės patirtį susitapatindamas su tautine bendruomene, Tėvyne. Taip asmens ugdymo ir ugdymosi procese susidaro prielaidos formuotis jo tautinei savimonei, kuri palaiko, tvirtina jo tautinę tapatybę (identitetą)
Intensyvėjant Lietuvos visuomenės integracijai į Vakarų Europos bendriją, vis aktualesnė tampa tautinio identiteto išsaugojimo problema. Vienas jos sprendimų būdų – tobulinti jaunosios kartos patriotinį ugdymą, ypač pabrėžiant asmenybės tautinės ir pilietinės savimonės formavimą ir formavimąsi.
P. Vaidilutė paminėjo visą eilę problemų, kurios, jos manymu, trukdo skiepyti jaunajai kartai nusistovėjusias tautines vertybes. Iš dalies sutinku, bet... Prie kiekvienos mokyklos kabo trispalvė, bet tai tautiškumą ir patriotiškumą mažai padidino. Juk esmė yra ne tai, kiek trispalvių ar kitos tautinės atributikos pakabinsime mokymo institucijose, o tai kokį turinį suteiksime tautiškumo ir patriotiškumo ugdymui, kaip jį pateiksime mokiniui, jo tėvams.
Dabar pažvelkime į pačius pedagogus. Juk tam, kad vaikas taptų pilietiškas, kurio sieloje gyvena tautiniai ir patriotiniai jausmai, reikia, kad pats mokytojas būtų savo tautos patriotas. Ar užtenka mūsų mokytojų darbo kokybės, jų kompetencijų vaikų pilietiškumui, tautiškumui, patriotizmui ugdyti?
Mokykla turtina vaiko pradinę patirtį. Darydami poveikį vaikui, turėtų daryti poveikį ir jo šeimai, kuri neretai ir praradusi etnines šaknis ir tradicijas, neturinti liaudies pedagogikos patirties. Mano manymu, mokytojai, pasitelkdami įvairius ugdymo būdus ir metodus, privalo skatinti mokinius išsiaiškinti savo tėvų, senelių kilmę ir savo tapatybę. Kodėl gi neužduoti mokiniams, su jų tėvų pagalba, sudaryti savo šeimos genealoginio medžio schemą ir ją papildyti šeimos istorijos aprašymu, vyresniųjų pasakojimais, prisiminimais? Skatinkime vaikus suvokti: kas aš esu, kas mes esame, kiek mūsų yra, kas yra namai man ir kas jie buvo mano seneliams, proseneliams ir t.t. Pradėti reikia nuo artimiausios aplinkos ir taip pereinant į mūsų tautos istorijos gilų pažinimą.
Toliau. Ar kiekvienas mūsų abiturientas, baigęs mokyklą, moka šokti lietuvių liaudies šokius ,,Sadutę“, ,,Kepurinę“, ,,Klumpakojį“ ir kt.?  Ar mūsų mokyklos savo mokiniams suteikia etnokultūros pagrindus? O tai irgi padėtų išlaikyti, išsaugoti tautinę savimonę, padėtų Lietuvai neišsivaikščioti, ugdytų asmenybę. Reikia stiprinti mokyklos ir mokinių šeimų ryšį, bendradarbiavimą ugdant tautiškumą. Tą ryšį sustiprintų bendri renginiai – popietės, trijų kartų vakaronės, mokyklos ir visuomenės tradicinės šventės, kurių metu išradingai galima išsiaiškinti iš kurio regiono kilusi šeima, kokia gimtoji tarmė, kokie papročiai, dainos. Tai skatintų ne tik bendrauti, bet ir geriau pažinti kultūros vertybes.
Pedagogai privalo būti kūrybingi, nes jei apsiribos sausomis pamokomis, tai jau ateinančiai karta bus koktu vien išgirdus žodžius ,,tautiškumas“ ir ,,pilietiškumas“
,,Tauta yra stipri, kai gerai, dorai auklėjama: vyresnieji veda, o jaunesnieji klauso ir mokosi, kad patys paskum būtų vyresni ir taptų vadais“      A. Smetona

_________________
Gausi šeima - Tautos išlikimo pagrindas

Su paklausa atsiranda ir pasiūla :) Vaikams nereikia nieko diegti, reikia patiems gyventi kuo tautiškiau ir didžiuotis sava tėvyne, vaikai labai greitai perima viską iš tėvų ar supančios aplinkos kas atrodo stipru ir patrauklu. Tuomet atsiras noro ir šokti ir dainuoti...

_________________
Lietuvos tolerantiškumas kitoms tautoms, ir noras išlikti teisingai ne tik prieš savus piliečius, jai leido išlikti galinga valstybe, net turint tokius galingus kaimynus.

Manau nieks netrukdo tik reikia noro ir mažiau laisvės. Nes dabar kam jaunas vaikinas ar mergina suks galva jei geriau nueis į klubą ar šeip "pasitaškyti". Tik va, vienas kitas žmogus jaunesnis atsiranda kuris domisi tokiais dalykais, bet tada jis tampa "keistuoliu" kitų bendraamžių akyse...

Dėkoju  Jums ,čia atsiliepusiems į  temą - tautinių vertybių skiepijimas jaunąjai  kartai.
Pratęsdama pokalbį nurodau,kad šiandieninės Lietuvos švietimo procesas neturi krypties- lietuvio,kaip savo krašto patrioto,ugdymo pabrėžimo.
Mokymo procesas nebekreipiamas tautinio ugdymo  linkme.
Pvz. ŠMM atnaujintos Bendrosios programos 2009-2010m.m. JOS orientuotos  į moksleivių  kompetencijų ugdymą…Ne į moksleivių tautiškumo !Tiesa,atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę 1989m. buvo iškelta „Tautinės  mokyklos“ idėja.Bet ji taip ir liko neįgyvendinta…
1940m. bolševikai,okupavę Lietuvą,pirmiausia irgi griovė moksleivių
tautinį auklėjimą, kaip pagrindinį tautinio saugumo ramstį.Dabar vykdoma kažkas panašaus,tik subtiliau  ir  po savotiška užmaskuota dvilype beprasmybės kauke.”Švietimo gairėse”tarp prioritetų TAUTINIO auklėjimo nebematyti,nors jis buvo pačioje pirmojoje švietimo programoje.Tautinis  auklėjimas keičiamas pilietiniu auklėjimu.Bet tai  ne  tas pats.Tauta – įgimtas fenomenas,o pilietybė- dirbtinis dalykas ir susijęs  su valstybe,kuri irgi dirbtinas fenomenas…Pagarbiai,Vaidilutė

_________________
Lietuva, tegu visi keliai tau būna tiesūs,
O žmonės, čia gyvenantys, vieningi ir dori...

manau svarbu skatinti bet kokius patrauklius užsiėmimus jaunimo tarpe, ne pamokų metu. Jei yra pakankamai jaunimo kuriems patrauklus tautiškumas atsiras ir su tautiškumu susijusių užsiėmimų ;)
Radau gan įdomų straipsnį, kur aprašoma didžiausia Lietuvos bėda tai žiniasklaida :)

http://www.technologijos.lt/n/zmoniu_pa ... 11&l=2&p=1

_________________
Lietuvos tolerantiškumas kitoms tautoms, ir noras išlikti teisingai ne tik prieš savus piliečius, jai leido išlikti galinga valstybe, net turint tokius galingus kaimynus.

Gal būt tautines savybes geriausiai skiepija ne specialus to kišimas, o tiesiog tradicijų laikymasis, kuris išlaiko kalbą ir kt., tik lietuvių tautai būdingus, dalykus, o galiausiai - lietuvių tautą, o per ją ir Lietuvos valstybę.

_________________
K.Čapekas: Įsivaizduokite, kokia būtų tyla, jeigu žmogus kalbėtų tik tai, ką žino.

Žmogaus tautinės sąmonės formavimąsi įtakoja menas,literatūra,
tradicijos ir papročių puoselėjimas.Šiuo atžvilgiu Lietuvos istorija-neišsemiama versmė kino filmams, teatro ir TV spektakliams.
Senovės tematika sukurti meniniai kino filmai,įtaigiai parodytas partizaninių kovų dramatizmas,dokumentiniai filmai galėtų tapti tuo  svarbiu veiksniu,ugdant jaunąją kartą,jos patriotizmą ir tautinį pasididžiavimą.VAIDILUTĖ

_________________
Lietuva, tegu visi keliai tau būna tiesūs,
O žmonės, čia gyvenantys, vieningi ir dori...

Nesutinku su p. Vaidilutės 07.15 dienos komentare pareikštomis mintimis.
Niekas nedraudžia ir netrukdo ugdymo, mokymo institucijose vaikų, jaunimo širdyse sėti tautiškumo, patriotizmo sėklą. Mokykla ar vaikų ugdymo įstaiga yra maža valstybė, kuri įsipareigojusi  tautai, jos kalbos puoselėjimui, tautos kultūrai, todėl turi rūpintis tautinės tapatybės išsaugojimu, tautos kultūros kūrybiniu pajėgumu ir jos tęstinumu.
Puikiai esu susipažinusi su ŠMM atnaujinta Bendrąja programa 2009-2010 metams. Bet reikia ją priimti kūrybingai, tikslingai. Jei jau nėra frazės ,,tautiškumo, patriotinių jausmų ugdymas" tai vadinasi  ir nereikia to daryti savo darbe???? Kas draudžia mokinio kompetencijas papildyti tautiškumo, patriotinių jausmų diegimu jų širdyse? Niekas nedraudžia savo mokymo, ugdymo institucijų planuose įrašyti vienu iš prioritetų – tai tautiškumo, patriotinių jausmų ugdymą. Tereikia tik norėti tai daryti. Tai labai priklauso nuo to, ar patys mokytojai, mokyklos vadovybė savo širdyse yra patriotai.
Sakykite, ar sovietiniais laikais mokyklų programose buvo tautiškumo, meilės savo Tėvynei ugdymas???? Ne!!! Bet Mokytojai buvo Lietuvos patriotai, tą darė su didele meile, pasiaukojimu, nors ir buvo draudžiama!!!
Su didele pagarba prisimenu savo Mokytojus, kurie mumyse sėjo tautiškumo, meilės savo kraštui sėklas, nors buvo rusų, anglų kalbų mokytojai. Jie tai darė subtiliai, su didele meile savam kraštui, jo istorijai, kultūrai, tradicijoms. Ir visada norisi atvažiuoti į gimtą mokyklą, susitikti su žilagalviais savo mokytojais ir klausytis jų mielų žodžių, prisiglausti lyg prie stiprių šimtamečių ąžuolų. Toks mokytojas turi būti ir dabar!
Tad neieškokime kaltų Švietimo ministerijoje, programose ir pan. Visų pirma paties pedagogo širdyje, į kraują turi būti įaugę tautiškumas, patriotizmas ir tada subtiliai, kūrybiškai jis galės sėti tą sėklą savo ugdytinių, mokinių širdyse. Ta pasėta sėkla vaiko sąmonėje pradės dygti. Gal vienų širdyse tebus tik gležnas daigelis (bet jis jau bus!), kitų širdyse subujos ir duos vaisius. Juk jaunoji karta yra mūsų ateitis, jų rankose bus tolimesnis tautos likimas. Mums labai reikia, kad į valdžios institucijas ateitų jauni savo šalies patriotai, kurie dirbtų Lietuvos gerovei.
Dzūkė

_________________
Gausi šeima - Tautos išlikimo pagrindas

Gerb.Dzūke,
atsižvelgdama į  jūsų mintis,pareikštas komentare,primenu,kad ne apie  draudimą savo pasisakyme kalbėjau...Mąstykime  plačiau...Štai Vilniaus Pedagoginio univesriteto studentų vykdytos 9kl. moksleivių apklausos duomenys: 1993-1994m.17,2% devintokų atsakė,kad Lietuvos problemos jiems nerūpi;1998-1999m. tokių buvo jau 26,9%, o  jau  2001m.- net 66,6%...O kad rūpi Lietuvos problemos  atsakė 1993-1994m. 39%, o 1998-1999m.-  16,3%... Kodėl? Juk Lietuva laisva mūsų tėvynė...
O štai Atviros Lietuvos fondo konkurso rašinio( pramijuoto!)autorės jau studentės nuomonė apie Lietuvos ateitį:„Lietuvos visuomenė eis senyn,jaunimas,ypač išsilavinęs,pasklis po visą pasaulį,gyventojų skaičius vis mažės.Kraštas  vis  labiau  atsiliks,didės socialinė  nelygybė ir  skurdas.Iš labiau atsilikusių išvykusiųjų vietas užims imigrantai,galės vykti rasiniai ir tautiniai kivirčai.Pasikeis tautinė ir rasinė valstybės gyventojų sudėtis,sunyks puoselėta tautinė kultūra ir ilgainiui lietuviai savo  valstybėje  liks  mažuma,susilies su atvykusiais imigrantais ir išnyks...“Ką  mąstote,kai skaitot jaunos studentės pranašystę Lietuvos ateičiai?...Manoma,kad nuo LIETUVOS Nepriklausomybės atkūrimo(!) iki šiai dienai Lietuvą apleido per 250000 pačių pajėgiausių, tėvynei pačių reikalingiausių lietuvių...Viso to didžiausia priežastimi būtų galima laikyti  MŪSŲ tautos gilų  moralinį  ir ekonominį skurdinimą visose  gyvenimo srityse...Pagarbiai,Vaidilutė

_________________
Lietuva, tegu visi keliai tau būna tiesūs,
O žmonės, čia gyvenantys, vieningi ir dori...

_________________
K.Čapekas: Įsivaizduokite, kokia būtų tyla, jeigu žmogus kalbėtų tik tai, ką žino.

Airijoje tautiškumas sustiprėjo tuomet kai iš valstybės išvyko kone 70% gyventojų... Išvyksta tik laisvamaniai kuriems nėra svarbi valstybė ir jiems žavesnės kitos kultūros. Kai lieka mažiau gyventojų ir lieka patriotiškesni norintys likti savo gimtinėje žmonės lengviau puoselėti tautišką kultūrą ir kurti sistemą kuri būtų daugiau orientuota išlaikyti tautiškumą. Tuos kuriems žavesnė kitų kultūra aš kartais pats išvyčiau iš Lietuvos į tą šalį kuri jam patrauklesnė nei kad bandyti jį perauklėti :D Nes dažniausiai jis tampa stabdis kitų tautinimui.

_________________
Lietuvos tolerantiškumas kitoms tautoms, ir noras išlikti teisingai ne tik prieš savus piliečius, jai leido išlikti galinga valstybe, net turint tokius galingus kaimynus.

                                                                            Gal nebūkime tokie kategoriški - dažnas iš jų čia tiesiog badautų. Betgi gal ateis laikas ir Lietuva atsigaus kaip ta pati Airija ir jie sugrįš? Va, tie, kurie tada negrįš, apie tokius jau bus galima kalbėti, kad jiems Lietuva nerūpi.

_________________
K.Čapekas: Įsivaizduokite, kokia būtų tyla, jeigu žmogus kalbėtų tik tai, ką žino.

Norėčiau pasakyti, kad tie metai buvo lūžis epochoje, taip pat ir žmonių sąmonėje. O kur dar 1998 metų ekonominė Rusijos krizė, taip pat ženkliai atsiliepusi Lietuvos ekonomikoje. Euforiją kartais nustelbia nusivylimas. Žmonės galvojo, kad staiga viskas bus kaip stipriose, ekonominiu atžvilgiu, valstybėse, bet porevoliuciniai ekonomikos susireguliavimo elementai visais laikais neveikė staiga, tai gan ilgalaikis procesas, kurį reikia gan sunkiai žmonėms išgyventi.

Pritariu Jūsų minčiai. Nemanau, kad žmogaus noras, gyventi geriau, turi būti peikiamas.

_________________
T.Narbutas: "Valdžia be baimės, tai anarchija. Baimė be valdžios, tai vergovė."

Na aš tiesiog norėjau pasakyti jog išvykimas į kitas šalis lietuvių nėra tokia blogybė kaip dauguma piešia ;) Jei bus mažiau Lietuvoje darbininkų nemanau jog sumažės darbo vietų, tiesiog sumažės bedarbystė. Tai yra dvigubas pliusas, Valstybei nereikia išlaikyti bedarbių, tuo pačiu darbdaviai bijo prarasti garų darbuotojų nes nežnia ką gaus vietoj jo..

_________________
Lietuvos tolerantiškumas kitoms tautoms, ir noras išlikti teisingai ne tik prieš savus piliečius, jai leido išlikti galinga valstybe, net turint tokius galingus kaimynus.

Nepasakyčiau, kad labai jie jau bijo prarast, dirbu pats ir pagal pažystamus susidaręs vaizda, kad jiem nemotais, nenori tai bėk, atsiras kinų... Jiem nėra skirtumo.

Na aš sakau kai bedarbių nedaug būna :) Na ir savaime suprantama tai daugiau liečia kvalifikuotus darbuotojus.

_________________
Lietuvos tolerantiškumas kitoms tautoms, ir noras išlikti teisingai ne tik prieš savus piliečius, jai leido išlikti galinga valstybe, net turint tokius galingus kaimynus.

GERB.TIKRAS LIETUVI.Taip...KLAIKUS TAS ATEITIES PAVEIKSLAS(!).
Sutinku...BET aš NEPIEŠIAU...tik svetimo RAŠINIO IŠTRAUKĖLĘ CITAVAU KOMENTARE...Žinot, man tikrai baisu ir liūdna,kad to jauno žmogaus(PPEMIJUOTO RAŠINIO AUTORĖS) mintys tokios pesimistinės...
...AŠ UŽ TAUTIŠKĄ IR KLESTINČIĄ LIETUVĄ...Pagarbiai,VAIDILUTĖ

_________________
Lietuva, tegu visi keliai tau būna tiesūs,
O žmonės, čia gyvenantys, vieningi ir dori...

Gerbiama, Vaidilute, tik aimanuodami, dėstydami liūdnus faktus, vaikų ir jaunimo širdyse tautiškumo neįžiebsime. Mes, suaugsieji, faktus žinome, bet galvokime, ką mes padarėme, diskutuokime, ką reikia padaryti, kad uždegti tą tautiškumo, patriotizmo ugnelę vaikų ir jaunimo širdyse. SĖKIME VAIKŲ, JAUNIMO ŠIRDYSE MEILĖS TĖVYNEI SĖKLĄ  DABAR, KIEKVIENĄ DIENĄ, kad vėliau nereiktų skaityti tokių jaunimo rašytų temų, kuriose piešiama liūdna Lietuvos ateitis, kad jaunimas nebėgtų iš savo šalies, o dirbtų savo tautos gerovei, kad skambėtu graži lietuviška šneka, aidėtų skambi lietuviška daina. PATRIOTAS NEGALI BŪTI PESIMISTAS, PATRIOTAS TURI BŪTI KOVOTOJAS UŽ TAUTOS ŠVIESIĄ ATEITĮ, TURI BŪTI ŠVIESULIU KITIEMS!
Dzūkė

_________________
Gausi šeima - Tautos išlikimo pagrindas

Gerb.Dzūke, jei PATRIOTAS ima kanors ryžtingiau daryt tai tuoj jį apipala "š" televizija ir valdžia.Pvz, jaunuolis eina su vėliava ir dainuoja lietuviškas dainas lieka išvadintu visaip neįtemą. O jei į mitingą nueisi irgi geru žodžiu neminės..

manau reikia kuo daugiau visuomeninių renginių. Iš pradžių jie gali būti kuklūs ir nedideli, bet kai žmonės renkasi su šeima didelio masiškumo gal ir nereikia.. Gražu būna žiūrėti kai maži vaikai gauna bendrauti ne namų aplinkoje kur vaikui būna televizorius ar kompiuteris svarbiausi dalykai.

_________________
Lietuvos tolerantiškumas kitoms tautoms, ir noras išlikti teisingai ne tik prieš savus piliečius, jai leido išlikti galinga valstybe, net turint tokius galingus kaimynus.

Pritariu Gadiminui. Tai išties yra veiksminga! Tą esu patyrusi savo darbe. Pradžioje buvo negausūs tėvų ir vaikų bendri susiėjimai, kuriuose skamba eilės apie Lietuvą, aidi graži lietuviška daina vaikų lūpose,  vėliau prisijungė ir tėvai. Tai tapo gražia, visų pamėgta tradicija  mūsų ugdymo institucijoje.
Nacionalistui
Jei imsime bijoti kiekvieno kitaip mąstančio, pasakyto kandaus žodžio - parklupsime ir nepakilsime. Reikia kovoti iki galo. Uždekime jaunimo sielas taip, kad jie nepabūgtų pasitaikančių aštrių akmenų po jų kojomis, mesto akmens į juos, kad jų tikslas būtų siekti šviesesnės Lietuvos rytdienos. O tai mes galime ir privalome daryti!

_________________
Gausi šeima - Tautos išlikimo pagrindas

          Pritariu. Ta kova, bent pradžiai, galėtų būti dalyvavimas viešųjų portalų diskusijose su Lietuvai naudinga nuomone. Štai, pvz., visuose portaluose peikiama Nauja nepilnamečių apsaugos nuo įvairių blogių įstatymo redakcija. Kodėl nepalaikius gero seimo narių gesto? Arba. Naujoji Prezidentė nuvyko į Švediją ir ten sako, kad štai "nusivylusi, tas įstatymas toks ir anoks". Ar čia mūsų Valstybės atstovo kalba? Laikas priminti tiems, kurie dar neapsiprato su pareigomis - savo bėdas ar tiesiog reikalus spręskime patys be niekieno įtakos ir įsikišimo. Mums gyventi Lietuvoje ir mes spręskime. Kitų liežuvio nereikia. Taškas.

_________________
K.Čapekas: Įsivaizduokite, kokia būtų tyla, jeigu žmogus kalbėtų tik tai, ką žino.

Gerb.Dzūkė 07 16d. rašė „ dėstydami liūdnus faktus, vaikų ir jaunimo širdyse tautiškumo neįžiebsime“...Nemanau,kad tai  tiesa.Būna kasmet tokių renginių (žinau iš savo darbo patirties,nes aktyviai dalyvaujam  mieste ir  mokykloj ),kuriuose visai netinka ir neetiška jaunajai kartai kalbėti „linksmai“(pvz. apie Sausio 13-osios gynėjus,apie partizanų tragišką  žūtį už tėvynę)Juk patriotiniai pavyzdžiai jaudina.JIE subtilūs ir  brangintini...Neįmanoma  „linksmai perteikti“tremtinių ir politinių kalinių prisiminimų:renginyje(turėjau tokį !)svečiavosi to laikmečio liudininkai, kurie kiekvienas virpančiu balsu bylojo apie patirtus išgyvenimus...Juk ne vien dainomis ir vakaronėmis jauno žmogaus dvasia ugdoma...Reikalinga rimta kompleksinė veikla- vidinė jutiminė, jausminė kova ,kuri turi  būti vykdoma atižvelgiant į amžiaus tarpsnius.Reikia,kad jauno žmogaus jausmai krustelėtų,kad jautria bangele  kaskart  vis nusiristų...Meilė Tėvynei – tai ne kasdieninės Duonos riekelė,kurią gali rankoj laikyti, nors nuo Duonelės kasdieninės  Tėvynė ir prasideda.Tik viena išauginama,o  kita išugdoma.Meilė Tėvynei – šventas jausmas...Ir visam tam reikia Pasišventimo...Nuoširdaus, giluminio ir  tikrų tikriausiai  tikro...Jo reikia šeimose, kasdieniniame žmonių  gyvenime, Seime bei  Vyriausybėje... Budėkim!..Tam esam MES- Lietuvos patriotai...Pagarbiai, VAIDILUTĖ.

_________________
Lietuva, tegu visi keliai tau būna tiesūs,
O žmonės, čia gyvenantys, vieningi ir dori...

P. Vaidilute, Jūs klaidingai supratote mano 07.16 d. komentarą. Jame mano mintis buvo ta, kad čia, šioje svetainėje, nereikia piešti tokį negatyvų Lietuvos ateities vaizdą, visur matyti tik trukdymą, blogį... Žinokite, kad šioje svetainėje lankosi ir jaunimas (tokių nemažai žinau). Tokios negatyvios Jūsų mintys apie ateitį tikrai nekels jiems patriotinių jausmų. Geriau diskutuokime kaip ir ką padaryti, kad ugdytume tautiškumą, patriotizmą, kaip pasiekti norimo rezultato? O savaime suprantama, kad niekas ir nekalba linksmai apie tragiškus tautos įvykius, juk atsirenkame kada, kur ir kaip daryti, ką kalbėti, kokią renginio formą pasirinkti.
Šaunuolė, kad dalyvaujate renginiuose mieste, mokykloje. Ir dar labiau šaunuolė, jei tuose renginiuose dalyvaujate su jaunimu, skiepijate jaunimui tautinius-patriotinius jausmus.   Bet kaip iš 07.17 d. Jūsų komentaro suprantu, tai Jums niekas ir netrukdo jaunimui skiepyti tautiškumą? Tuomet neteisingai suformuluota diskusijos tema, kuri mus čia klaidina.
Kas dėl budėjimo....Na, nebudėkime (budint ir užsnūsti galima) – DIRBKIME TAUTAI, JOS ATEIČIAI, UGDYKIME JAUNUOSIUS TAUTOS PATRIOTUS!
Dzūkė

_________________
Gausi šeima - Tautos išlikimo pagrindas

Kai svečiavausi Vokietijoje pas buto šeiminikus kabojo trylikto amžiaus Europos žemėlapis, kai parodėm jiems kur yra Lietuva tai net išsižiojo :] Visdėlto didingiausi valstybės istorijos momentai daugiausia paveikia jaunimą ir verčia didžiuotis sava valstybe. Ne visi supranta kokybinius dalykus, dažnam žmogui valstybės didybę pamačius skaičių išraiška būna lengviau ją suprasti :)

_________________
Lietuvos tolerantiškumas kitoms tautoms, ir noras išlikti teisingai ne tik prieš savus piliečius, jai leido išlikti galinga valstybe, net turint tokius galingus kaimynus.

Visiškai pritariu Gadiminui. Apie savo Lietuvą, apie jis istoriją, jos tautos žygdarbių didingumą, tautos davasinę stiprybę, apie joje gyvenusius ir gyvenančius žmones, kurie garsino ar garsina Lietuvą reikia kalbėti su jaunimu. Išaukštinkime kokį žygdarbį atliko protėviai, pateikdami tai subtiliai ir kartu  taip, kad juose uždegtume tą žingeidumo ugnelę domėtis tautos praeitimi, kuri įžiebtų pasididžavimą savo Tėvyne. Jaunimas  žingeidus ir imlus, ir nėra blogas, tik su jais reikia mokėti bendrauti, rasti kelią į jų maištingas sielas..
Dzūkė

_________________
Gausi šeima - Tautos išlikimo pagrindas

„Kaip ir ką padaryti, kad ugdytume tautiškumą, patriotizmą, kaip pasiekti norimo rezultato...“
1.KURKIM TAUTINES  ORGANIZACIJAS IR  AKTYVIAI JOSE VEIKIM .
Žinau,kad Lietuvos mokyklose tokios moksleivių organizacijos(pvz.Lietuvos Kudirkaičių organizacija)veikia ir žinau, su  kokiais sunkumais pastaruoju laikotarpiu susiduria.Ir kuo toliau, vis labiau išryškėja  trukdžiai.Vienas iš  jų- Savivaldybių ir kitų jai pavaldžių instancijų nuostata ...Todėl diskusijai ir  siūliau tokią temą.Nemanau,kad ji klaidinanti...
2.Ne pavieniams mokytojams,bet visai pedagogų bendruomenei bei šeimoms turi rūpėti jaunosios  kartos dvasingumo ir dorovės, tautiškumo, patriotizmo,tautinės savimonės ugdymas.Dabar deklaruojamos  mokinių  teisės aukščiau už pareigas.Manau,kad turi  būti  pirmenybė  pareigai.
3.Manau vis tik būtinas valstybinis įstatyminis pagrindas dėl tautiškumo ir patriotizmo.Tai Seimo, Vyriausybės,Švietimo ir Mokslo ministerijos bei mokyklų reformos strategų rūpestis.Dabar žodinė parama ar pritarimas priklauso  tik nuo  asmeniškos mokyklų vadovų, Savivaldybės nuostatų,
kurios priklauso nuo dabar  esančios Valstybėj  švietimo politikos...
Diskusijose  gimsta  tiesa...Budėkim- reiškia būkim budrūs! O tai  visų darbų  pradžia...Pastebėję  netylėkim - VEIKIM... Remdamiesi istorine patirtimi, pažadinkim Tautos  dvasią ,kuri  visada buvusi turtinga meile Dievui ir Tėvynei...Pagarbiai,Vaidilutė.

_________________
Lietuva, tegu visi keliai tau būna tiesūs,
O žmonės, čia gyvenantys, vieningi ir dori...

Tautinės organizacijos egzistuoja. Manau, kad reikėtų jungtis į jas, o ne kurti naujas.

_________________
"Nėra taip svarbu koks žmogaus amžius, pažiūros ir kita. Jei jis pasisako už lietuvišką Lietuvą - jis yra sąjungininkas. Kitu atveju suskaldysim ir taip silpną tautinį judėjimą."

„Tautinio  auklėjimo veiksniai yra šeima, mokykla,valstybė,bažnyčia,
įvairios organizacijos ir aplinka“.(A.Maceina)Jaunimo organizacijų veikla  atgimė  su  Sąjūdžiu...
Naujų(neegzistuojančių)organizacijų (draugijų) tikrai nereikia! Reikia,manau,tik esančias gausinti,didinti jose narių skaičių,kurti būrelius
ar smbūrius įvairiose Lietuvos švietimo įstaigose ir uoliai veikti,vis daugiau paauglių ir jaunimo įtraukiant į šią prasmingą  veiklą.O jau esančioms jungtis - gera mintis, jei  idealo  siekiama tik “ doro ir aukšto”.

_________________
Lietuva, tegu visi keliai tau būna tiesūs,
O žmonės, čia gyvenantys, vieningi ir dori...

Gerbiamoji p. Vaidilute, Lietuvoje Nepriklausomybė atkurta jau beveik dvidešimt metų. Tiek metų ir dar daugiau vaikuose, jaunime ugdomas tautiškumas, patriotizmas. Iš Jūsų straipsnio, komentarų siunčiamas pavojaus signalas, kad Lietuvoje neugdomas tautiškumas, kad nuolat susiduriama su įvairiais trukdžiais. Nuolat kartojate, ,,darykime“, ,,kurkime tautines organizacijas“, ,,kurkime būrelius“ ,,rūpinkimės“... Tai kur buvote visą tą laikotarpį iki dabar, ką veikėte? Juk yra ir organizacijos, veikia būreliai, atsidavę savo darbui, pedagogai sėja jaunosios kartos širdyse tautines idėjas, patriotizmą. Tereikia tik dalintis gerąja darbo patirtimi, diegti savo darbe pedagogų-patriotų darbo pavyzdžius ir sėti tautiškumo sėklą vaikuose, jaunime, sumaniai bendradarbiaukite su mokinių tėvais (kartais ir jiems reikia sumanaus pedagogo pagalba).
Aš tam Jūsų pagalbos šauksmui nepritariu. Gal vienur dirbama silpniau, kitur tas darbas aktyvus, duodantis rezultatą.  Ir tas Jūsų kartojimas, kad nedirbama, labai įžeidžia pedagogus, kurie visą savo širdį atiduoda jaunosios kartos tautiniam ugdymui. Ar tas, Jūsų piešiamas esamas niūrus vaizdas, kad švietimo sistemoje tokia netvarka, kad niekam nerūpi tautiškumas, nedirbama šioje srityje, nepasieks valdžios ausų? Ar nepaims pagrindu Jūsų skelbiamas mintis ir nepasakys, kad per daug mokyklų ir mokytojų ir kokie  jų darbo rezultatai blogi? Ar nebus imtasi griauti ir švietimo sistemą, uždarinėti mokyklas, ikimokyklines įstaigas, kaip jau griaunama medicinos sistema, uždarinėjamos ligoninės?
NEDEJUOKIME, NEIEŠKOKIME KALTŲ  - DIRBKIME KŪRYBINGAI, SUMANIAI, TIKSLINGAI, KAD PRITRAUKTUME JAUNIMĄ, UŽDEGTUME JŲ SIELOSE PATRIOTINIUS JAUSMUS -  MEILĘ GIMTAI ŠALIAI, JOS KALBAI, ISTORIJAI, KULTŪROS PAVELDUI.
Šiuo komentaru šią diskusiją aš baigiu, nes manau, kad p. Vaidilutė kitokios nuomonės nenori girdėti.
Dzūkė

_________________
Gausi šeima - Tautos išlikimo pagrindas

Gerb.Dzūke,skambiomis frazėmis išpuoštas paskutinis Jūsų paskutinysis
komentaras,bet susidaro įspūdis,kad nežinote tikrųjų faktų...
Nuoširdžiai  Jums rekomenduoju perskaityti(!)2001m.žurnalo
"Varpas"Nr.35 esantį mokytojos Angeles Šiaurienės straipsnį"Kliūtys ugdant jaunimo sielose patriotiškumą ir dvasingumą"(psl.194-199),
2002m.žurnalo "Varpas"Nr.36 mokytojos Jūratės Dranginienės straipsnį"Neapželdinkime tautiškumo tako"(psl.205-207),kad faktiškai įsitikintumėte,kaip jaunosios kartos auklėjimas buvo vykdomas pirmaisiais Nepriklausomybės metais...
Ir dar...Nereikia taip sureikšminti mano minčių,kai formuluojate SAVO retorinius klausimus(pvz.Ar nepaims pagrindu Jūsų skelbiamas mintis ir nepasakys, kad per daug mokyklų ir mokytojų?Ar nebus imtasi griauti ir švietimo sistemą, uždarinėti mokyklas, ikimokyklines įstaigas, kaip jau griaunama medicinos sistema, uždarinėjamos ligoninės?)Tai neetiška...
Tokiomis formuluotėmis,matyt,siekiate sudaryti kažkam įspūdį-įsiteigti mintimis...Linkiu tolerancijos!Jos reikėtų(žiūr.komentaro pabaigą)...
Tai jau ne partiotizmas, o egoizmo apraiška...Pagarbiai,Vaidilutė.

_________________
Lietuva, tegu visi keliai tau būna tiesūs,
O žmonės, čia gyvenantys, vieningi ir dori...