Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė) • Temos rodymas - Naujokėlio klausimai: norėčiau sužinoti kai kurių sąvokų reikšmę, tokių, kaip: Tautiškumas, Pilietiškumas, Valstybingumas.

Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas

Pagrindinis diskusijų puslapis » **Diskusijos - bendrasis pokalbių ir diskusijų skyrius. Skelbimai, sveikinimai, užuojautos ... » Pokalbių skyrius (įvairiausiomis temomis)

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Naujokėlio klausimai: norėčiau sužinoti kai kurių sąvokų reikšmę, tokių, kaip: Tautiškumas, Pilietiškumas, Valstybingumas.

Puslapis 1 iš 1

[ 10 pranešimai(ų) ]

Spausdinti

Ankstesnė tema | Kita tema

Autorius

Žinutė

emakma

Pranešimo tema: Naujokėlio klausimai: norėčiau sužinoti kai kurių sąvokų reikšmę, tokių, kaip: Tautiškumas, Pilietiškumas, Valstybingumas.

Parašytas: 16 Gru 2013 20:11

Užsiregistravo: 16 Gru 2013 19:53
Pranešimai: 11

Sveiki, esu naujokas šiame forume, todėl, kaip "pradedantysis" nacionalistas, kuris galbūt turi šiek tiek "savotišką" ideologiją, norėčiau sužinoti kai kurių sąvokų reikšmę, tokių, kaip:

-Tautiškumas
-Pilietiškumas
-Valstybingumas.

Linkėjimai.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Naujokėlis

Parašytas: 16 Gru 2013 21:35

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

Kaip pradedančiąjam, kuriam įdomios įvairios sąvokos, siūlome visų pirma tiesiog pasėdėti keletą savaičių prie kompjuterio ir įdėmiai perskaityti šioje svetainėje jau esamas temas. Bent jau dalį.

Visų pirma svetainės dalyje:

***Enciklopedija - Nacionalizmas-pasaulinis daugiatautiškumas ir kosmopolitizmas-vienatautiškumas
viewforum.php?f=148

O šioje dalyje patarčiau visų pirma perskaityti temas esančias skyriuje:

Nacionalizmas (tautiškumas - pasaulinio daugiatautiškumo išsaugojimas) - istorija ir ideologija, atmainos ir srovės. Nacionalizmas ir kosmopolitizmas.
viewforum.php?f=4

Ir tada žymiai aiškiau viską suprasite - ir pats galėsite suformuluoti savo prašomus apibrėžimus, jei nerasite jų jau apibrėžtų arba tie apibrėžimai jūsų netenkintų.

P.S. Beje, jei neturite kantrybės skaityti daug, pirmai pradžiai pakaks ir šių straipsnių:

Marius Kundrotas: Tautiškumas – vienybė įvairovėje
viewtopic.php?f=4&t=10216

ir kitų (žemiau pateikiau)

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Naujokėlis

Parašytas: 16 Gru 2013 21:56

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

Tautiškumas – vienybė įvairovėje

http://www.patriotai.lt/straipsnis/2013 ... ivairoveje

2013-03-06 19:43

Marius Kundrotas

Tauta – viena iš daugelio bendruomenių, jungiančių žmogų su žmonija.

Dar Edmundas Berkas (Edmund Burke) suprato, jog lojalumo ratai – koncentriniai, apimantys vienas kitą.

Pirmiausiai pamilstame šeimą, draugus, artimiausių žmonių bendruomenę, po to – tautą.

Kiekvieno žmogaus tautiškumą galima vertinti pagal tai, kaip jis elgiasi su artimiausiais žmonėmis – šeimos nariais, bendradarbiais, bendražygiais. Antra vertus – pagal tautiškumą galima spręsti apie jo bendražmogiškąsias vertybes.

Kas sakosi mylintis visą žmoniją, bet nemyli savo tautos, tas veidmainiauja arba apgaudinėja patį save.

Tautiškumą sudaro du, o santykyje su valstybingumu – trys lygmenys.

Pirmasis lygmuo – prigimtinis.

Antrasis – sąmonės lygmuo, apimantis kalbą, savimonę, pasaulėžiūros ypatumus: jį apibendrintai galima vadinti kultūriniu lygmeniu.

Trečiasis – santykyje su valstybingumu – yra politinis lygmuo: tauta suvokiama kaip politinė bendruomenė, įsikūnijanti tautinėje valstybėje.

Sovietai siekė atskirti prigimtinį ir kultūrinį dėmenį nuo politinio.

Kultūrinė raiška buvo leidžiama – pradedant folkloro ansambliais, dainų šventėmis, Joninėmis ir Užgavėnėmis, baigiant tautiniu valgiaraščiu – barščiais ir cepelinais.

Prigimtinis lygmuo taip pat buvo legalus – niekas nedraudė savo tautos traktuoti per kilmės prizmę, nes iš tiesų pats tautiškumas buvo paliktas antraeiliu dalyku.

Svarbiausia buvo tai, jog visos tautos ir tautinės grupės būtų ištikimos daugiatautei imperijai – politinio lojalumo lygmuo priklausė išimtinai jai.

Dabartiniai globalistai žengia daug toliau – jie siekia išskirti visus tris dėmenis.

Prigimtinis lygmuo ištrinamas išvis. Tauta virsta voliuntaristine, laisvai pasirenkama bendruomene. Dingsta moralinė atsakomybė: šiandien galiu būti lietuvis, rytoj – lenkas, poryt – papuasas.

Politika – ištautinama, o tauta – išpolitinama. Politikos pagrindu verčiama pilietinė visuomenė, istoriškai buvusi valstybės pasekme, o ne priežastimi.

Tautai paliekamas vienintelis lygmuo – kultūrinis.

Tautos vieta globalistų pasaulyje – indėnų rezervatas, kurio gyventojai mosikuoja butaforiniais tomahaukais arba šoka klumpakojį.

Maža to – tais indėnais gali būti ir negrai.

Globalizmą maitinantis libertarizmas viską verčia pasirinkimo objektais – pradedant tauta ir tėvyne, baigiant lytimi.

Maža to – kiekvienas privalo tokį pasirinkimą pripažinti.

Paradoksalu, bet draudimai ir ribojimai, įsakymai ir priedermės lieka, tik dabar jų monopolį prisiima patys libertarai ir globalistai.

Jų pasaulyje gali šaukti „Lietuva – visiems“, bet nevalia sakyti „Lietuva – lietuviams“.

Gali propaguoti juodžiausią ištvirkimą, bet nevalia jo kritikuoti.

Gali brautis į svetimus namus, bet neturi teisės ginti savų.

Tapatybę, vertybes, nuosavybę sprendžia globalus libertarinis centras, melagingai dangstydamas savus sprendimus tariamai laisvu pasirinkimu.

Tauta jų pasaulyje nebėra veikiantis subjektas, o tik veikiamas objektas ir dar – antraeilės reikšmės.

Valgyti cepelinus ar šokti klumpakojį niekas nedraudžia, nes visa tai – ne itin svarbu. Svarbiausia tautos neprileisti prie valdžios ir galios išteklių – šie ištekliai jau rezervuoti.

Apribojus tautą kultūriniu rezervatu ilgainiui perkuriamas ir pačios kultūros turinys. Pradedant istorine savimone.

Paliekami Jonas Basanavičius ir Vincas Kudirka, bet atimami Antanas Smetona ir Juozas Ambrazevičius – mat pirmasis jų laikomas autoritariniu vadovu, antrasis bendradarbiavo su naciais.

Labai panašiai elgėsi ir sovietai, savavališkai atrinkdami – kurias istorines figūras tautos savimonėje palikti, o kurias iš jos iškirpti.

Dar po to griebiamasi ir paliktųjų.

V. Kudirka kažką nedraugiško rašęs apie žydus – suprask, šovinistas. J. Basanavičius savo trakiškomis ir frygiškomis baltų kilmės teorijomis orientavęs Lietuvą į Rytus, užuot sveikinęs tekančią saulę Vakaruose. Abu propagavę tautinę valstybę, o ne pilietinę. Lyg viena kitam prieštarautų.

Galiausiai transformuojama pati pasaulėžiūra.

Istorinę tėvynę keičia laisvai pasirenkama.

Istoriškai susiklosčiusį šeimos modelį – lytinis voliuntarizmas ir sekso industrija.

Doroviškai orientuotą vertybių sistemą – vartotojiška vertybių sistema.

Vartotojus ir klajoklius lengviau kontroliuoti, nei doroviškai, istoriškai, genetiškai ir teritoriškai įsišaknijusius žmones.

Nereikia įsivaizduoti, jog globalizmo tendencijos – istoriškai nulemtos ar neišvengiamos. Būtent taip jas norėtų pateikti patys globalistai.

Lygiai taip pat istoriškai negrįžtamais procesais savas revoliucijas aiškino jakobinai, bolševikai ir naciai.

Istorija nėra aklas likimas – ją visada kuria žmonės, ji absoliučiai priklausoma nuo žmonių vertybių, pasaulėžiūrų, sprendimų.

Kas iš tiesų reikalinga ir net būtina – tai adekvatus kylančių iššūkių suvokimas, ruošiant jiems atsaką.

Pirmas iššūkis – tautiškumo supriešinimas su individualumu ir universalumu.

Iš tiesų tautiškumas – tarpinė grandis tarp jų, savotiška sankaba. Tai – bendrybė žmogaus atžvilgiu ir atskirybė žmonijos atžvilgiu, jis įkūnija vienybę įvairovėje.

Antras iššūkis – prigimtinio, kultūrinio ir politinio tautiškumo dėmenų išskyrimas.

Iš tiesų jie sudaro bendrą visumą. Tauta yra prigimties, sąmonės ir vertybių jungiama bendruomenė, kurianti kultūrą, geriausiai atsiskleidžianti savoje valstybėje.

Trečias iššūkis – tautos istorinės savimonės skaidymas.

Iš tiesų tautos istorija – vientisas procesas, kiekvienas šio proceso etapas savaip įkvepia ir savaip moko.

Išskirti vieną ar kelis etapus ir jų pagrindu konstruoti dabarties ar ateities tapatybę būtų tas pats, kas iš žmogaus atimti vaikystės ar jaunystės prisiminimus.

Atmintis – esminis tapatybės dėmuo, tiek teisėje, tiek psichologijoje, tiek kultūroje, tiek politikoje.

Ketvirtas iššūkis – kultūros devalvacija iki buities.

Iš tiesų kultūroje svarbiausia tai, kas įprasmina būtį, o buities kultūra – tiktai pagardas. Tautai mažiausiai gresia pavojus, jei cepelinus papildys kebabai, o tradicinį folklorą – rokas, džiazas ar net hip-hopas, bet rimtas pavojus grėstų, jei tauta prarastų dorovę, kūrybinius gebėjimus, savimonę ar saviteigą.

Penktas iššūkis – tautiškumo ir pilietiškumo supriešinimas.

Iš tiesų juos reikia ne priešinti, o tik sudėlioti pagal hierarchiją: pirmiau – tautiškumas, po to – pilietiškumas.

Tautiškumas yra pagrindas, valstybingumas – antstatas, o pilietiškumas – šio antstato sudėtis.

Visi piliečiai įstatymo atžvilgiu – lygūs, bet tik titulinė tauta susieta su valstybe būtinybės ryšiais.

Tai – jos valstybė ta prasme, jog kiekvienas tos tautos atstovas gali tapti jos piliečiu, o ši valstybė – vienintelė jos valstybė visame pasaulyje.

Tautiškumo daugiaplaniškumas ir susietumas su kitomis vertybėmis užtikrina jo tvarumą. Branginkime tai, nes tai užtikrina mums buvimą savimi plačiame ir margame pasaulyje.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Naujokėlis

Parašytas: 16 Gru 2013 21:59

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

Marius Kundrotas. Vidurys tautininkų politikoje (II): Tautiškumas ir valstybingumas

http://alkas.lt/2013/12/11/m-kundrotas- ... ybingumas/

Marius Kundrotas, http://www.alkas.lt
2013 12 11 14:00

2. Tautiškumas ir valstybingumas

Tautininkystė teigia ne tik tautą. Ji teigia tautinę valstybę.

Čia galima tam tikra įtampa – tarp tautos ir valstybės, tarp jų idealų, modelių ir prioritetų.

Vladas Pūtvis-Putvinskis teigė, jog valstybė visada buvo ir bus įvairių tautų bendrabutis.

Entonis Smitas (Anthony Smith) skiria tautą-valstybę ir tautinę valstybę.

Tauta-valstybė šiandien galima tik totalitarinėmis sąlygomis – apie tokią valstybę tam tikru tarpsniu svajojo žymiausias lietuvių filosofas Antanas Maceina.

Antanas Smetona ir smetoniniai tautininkai šiuo klausimu taip pat laikėsi vidurio kelio: anot jų, titulinė tauta – valstybės pagrindas, o tautinės mažumos – jos pridėtinės dalys, konkrečiau, lietuviai – Lietuvos kūrėjai, o kitataučiai piliečiai – jiems padėjėjai.

Šiandien vis dažniau galima išgirsti mintį: tautai – taip, valstybei – ne, arba nuosaikesne forma: valstybė – nesvarbu.

Šitokias nuotaikas galima aiškinti dviem prieštaringais veiksniais. Viena vertus, valstybes daug kur perėmė antitautinės jėgos, tautininkai gi nustumti į pogrindį. Jei valstybė tapatinama su valdžia, o ne su visuomene, tai gali sąlygoti priešiškumą ar bent abejingumą pačiai valstybei.

Antra vertus, kuriasi pasaulinės ir tarptautinės struktūros, žadančios užtikrinti tautoms tam tikrą būtį ir net gerovę. Šiuo atveju tautinės valstybės tarsi nebėra būtinos.

Paradoksalu, bet antivalstybiniai tautininkai – jeigu juos galima taip pavadinti – prisideda prie didžiausių savo priešų – globalistų ir imperialistų – žygio. Šis kelias pragaištingas tiek teoriškai, tiek praktiškai.

Teoriškai apribojant tautą kultūriniu lygmeniu iš jos atimamas vienas esmingiausių saviteigos sandų – jos savarankiškumas.

Praktiškai jokia kitataučių valstybė ar tarptautinė imperija nebus taip suinteresuota rūpintis konkrečia tauta, kaip jos pačios valstybė.

Istorinių pavyzdžių – daugiau, nei užtektinai. Šią tautiškumo sampratą savo laiku skiepijo sovietai, šiandien jais seka eurosovietai ir kitos globalistinės bei imperialistinės jėgos.

Nuosaiki duoklė tautiškumui svetimvaldystės atveju tautą ilgainiui tiesiog nususina, o daugeliu tokių atvejų – per ilgesnį arba trumpesnį laiką – tiesiog sunaikina.

Žinoma, istoriškai daugelis tautų gyvendavo ir išgyvendavo svetimose valstybėse, bet šiais laikais globalizmas ir imperializmas iš pagrindų kerta bet kokį tautiškumą ir bet kokios nuolaidos jam tėra laikinos, tik užmigdančios budrumą.

Tautinė valstybė išrasta ne šiaip sau – tai geriausias ligšiol pasitvirtinęs tautos saviteigos būdas.

Net ir šiandien yra tautų, kurioms sunku taikyti tautinės valstybės modelį – jos labai mažos, stokoja intelektualinio elito arba tiesiog išsibarsčiusios tarp kitų tautų.

Vis gi užduokime sau klausimą: ar tikrai norime čigonų, geriausiu atveju – Amerikos indėnų ir Australijos aborigenų likimo?

Jei ne – valstybei reikia ne priešintis, ją reikia atsikovoti.

Priešingas kraštutinumas – pačią tautą apriboti valstybe ar su ja sutapatinti.

Jau girdime kalbas: užmirškime lietuvių žemes ir bendruomenes Seinuose, Gervėčiuose ir Tilžėje – koncentruokimės tik į Lietuvos valstybę (lieka pridurti – LTSR ribose).

Šis kelias – dar pavojingesnis.

Tauta be valstybės dar gali išgyventi – nors labai retai jos būtis be savos valstybės būna visavertė.

Valstybė, praradusi tautinius pagrindus, lieka jau net ne bendrabučiu, o veikiau – pereinamuoju kiemu.

Žodžių junginyje „tautinė valstybė“ būdvardis yra pagrindas, o daiktavardis – tik vedinys, anot V. Putvinskio, tauta yra turinys, o valstybė – tik forma.

Žinoma, kai kurie valstybiniai tautininkai paprieštaraus, jog jie siekia išsaugoti šį turinį apibrėžtos formos ribose. Vis gi čia taip pat glūdi tiek teoriniai, tiek praktiniai prieštaravimai.

Lietuvos valstybė, kaip ir dauguma Europos valstybių, susikūrė etnoistoriniu pagrindu – žemėse, kurios priklausė konkrečiai tautai.

Atmetus etnoistorinį teritoriškumą, konceptualiai, moraliai, psichologiškai sunaikinama pačios tautinės valstybės savimonė.

Tauta ir valstybė sukeičiamos vietomis – jau ne valstybė subordinuojama tautai, bet atvirkščiai.

Paneigiamas Vasario 16-osios ir Tilžės akto signatarų, Klaipėdos ir Širvintų-Giedraičių kovotojų atminimas: juk jie kūrė valstybę etnoistorinėse erdvėse.

Jei į Vilnių dar galėjo būti valstybinės kilmės pretenzijų, tai į Klaipėdą – vargu.

O jei taip, reiškia naikinama ir pačios tautos savimonė – juk ji remiasi istoriniais patriotizmo pavyzdžiais.

Jei ne etnoistorinis principas, Lietuva galėjo priimti Polio Hymanso projektą – konfederaciją su Lenkija, arba Vinco Mickevičiaus-Kapsuko Litbelą – jis net artimesnis valstybinei LDK tradicijai, negu Vasario 16-osios Lietuva.

Neįmanoma nuosekliai pripažinti etnoistorinio principo praeityje, atmetant jį dabartyje.

Išsižadėdami jo, drauge išsižadame bent jau Klaipėdos, o platesniu mastu – visos Vasario 16-osios Lietuvos.

Tautinė valstybė tik tol tautinė, kol ji atstovauja visai etnoistorinei ir etnoteritorinei tautai, įskaitant etnines žemes ir jose gyvenančius tautiečius.

Nebūtina skelbti karų dėl teritorijų, nors visų etnoistorinių žemių sujungimas vienoje tautinėje valstybėje lieka ir liks kiekvieno nuoseklaus tautininko svajonė.

Pradžiai užsibrėžkime bent jau paramą šių tautiečių bendruomenėms, mokykloms, kultūrai.

Jei tautą subordinuosime valstybei, anksčiau ar vėliau prieisime to, ko daugelis šiandieninių valstybinio tautiškumo skelbėjų mažiausiai norėtų.

Prieisime išvados, kurią įgyvendins jau kiti – nuoseklesni jų sekėjai.

Išvados, jog valstybės gyventojai ir sudaro tautą.

Kol tai bus saujelė rusų ar lenkų – dar pusė bėdos: šiaip ar taip, tai – istoriniai mūsų bendrapiliečiai. Bet už durų jau laukia turkai, arabai ir negrai.

Sveikam tautiškumo ir valstybingumo santykiui svarbus ir paties tautiškumo turinys.

Neužtenka sakyti „Lietuva – lietuviams“, jei lietuvybė mums – tik modernus XX a. literatūrinis-politinis konstruktas.

Lietuvių tautą sudaro žemaičiai, aukštaičiai, dzūkai, sūduviai, lietuvininkai-šišioniškiai.

Ne taip svarbu, kad daugelis šiuolaikinių lietuvių gentine prasme – jau susimaišę. Istorinė genčių, etninių grupių ir etninių regionų atmintis – bendros tautinės savimonės pagrindas.

Teisinė psichologija asmens tapatybę glaudžiai sieja su atmintimi. Jei žmogus praranda atmintį – jis praranda ir praeities atsakomybes, ir nuopelnus. Tas pats galioja tautoms.

Dabarties tautininkams verta vėl atsigręžti ir į savo ideologinės srovės šaknis – į dr. Joną Basanavičių, A. Smetoną ir V. Putvinskį.

Atsigręžti į aukso vidurį – tarp tautos ir valstybės. Tauta valstybės atžvilgiu – tikslas, valstybė tautos atžvilgiu – priemonė, bet – labai svarbi priemonė.

Komentarai
http://alkas.lt/2013/12/11/m-kundrotas- ... s#comments

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Naujokėlis

Parašytas: 16 Gru 2013 22:02

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

Kaip ėjome į Kovo 11-ąją

http://www.lzinios.lt/Istorija/Kaip-ejome-i-Kovo-11-aja

Jūratė MIČIULIENĖ
juratem@lzinios.lt
2013 m. kovo 9 d., 06:58

Ištrauka:

Kaunietis istorikas Aurimas Šukys, savo disertacijoje tyrinėjęs alternatyvią intelektualų veiklą sovietmečiu, teigia, kad po partizaninio karo buvo pereita prie neginkluoto ar pasyvaus pasipriešinimo.

"Kai susidarė palankios sąlygos ir susikūrė Sąjūdis, visas per tuos metus sukauptas žmogiškasis bei socialinis kapitalas ir davė nuostabių vaisių. Juk tokia revoliucija negalėjo kilti tuščioje vietoje", - pažymėjo A.Šukys.

Istorikas paaiškino, kuo pilietiškumas skiriasi nuo individualaus patriotiškumo:

"Gali vadintis patriotu, mylėti Tėvynę, namie vienas dainuoti tautines dainas, bet viešojoje erdvėje jokiais darbais tos meilės neįtvirtinti.

Mano galva, pilietiškumas prasideda tada, kai pasitelkęs kitus bendraminčius, savo deklaruojamas vertybes (ne tik tautines, bet ir minties, žodžio laisvę) stengiesi įtvirtinti visuomenės, valstybės viešoje erdvėje."

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Naujokėlis

Parašytas: 16 Gru 2013 22:04

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

P.S. Dėl tautiškumo.

Nepamirškite, kad tautiškumas išvertus į europines kalbas ir yra nacionalizmas - kaip tik tas "klaikus baubas" visiems jievrofiliniams kosmopolitiniams mankurtams.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

emakma

Pranešimo tema: Re: Naujokėlis

Parašytas: 16 Gru 2013 23:16

Užsiregistravo: 16 Gru 2013 19:53
Pranešimai: 11

Didžiulis jums ačiū, Žygeivi, imsiuosi šių straipsnių atostogų belaukiant!

Į viršų

blackbee045

Pranešimo tema: Re: Naujokėlio klausimai: norėčiau sužinoti kai kurių sąvokų reikšmę, tokių, kaip: Tautiškumas, Pilietiškumas, Valstybingumas.

Parašytas: 16 Spa 2014 22:07

Užsiregistravo: 16 Spa 2014 21:49
Pranešimai: 1

Čia galima tam tikra įtampa – tarp tautos ir valstybės, tarp jų idealų, modelių ir prioritetų.

Vladas Pūtvis-Putvinskis teigė, jog valstybė visada buvo ir bus įvairių tautų bendrabutis.

Entonis Smitas (Anthony Smith) skiria tautą-valstybę ir tautinę valstybę.

Tauta-valstybė šiandien galima tik totalitarinėmis sąlygomis – apie tokią valstybę tam tikru tarpsniu svajojo žymiausias lietuvių filosofas Antanas Maceina. ??

_________________
GuL

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Naujokėlio klausimai: norėčiau sužinoti kai kurių sąvokų reikšmę, tokių, kaip: Tautiškumas, Pilietiškumas, Valstybingumas.

Parašytas: 16 Spa 2014 22:31

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

Manau, kad visų pirma vertėtų aiškiai apibrėžti vartojamą terminologiją, kad ji būtų vienodai sprantama.

Šiuo atveju reikia aiškiai skirti imperines valstybes, užgrobusias kitų tautų istorines-etnines žemes, nuo tautinių valstybių, kurios sukurtos konkrečių tautų istorinėse-etninėse žemėse.

Tačiau tai visai nereiškia, kad tautinėje valstybėje gyvena tik vienos - valstybinės - tautos atstovai.

Akivaizdu, kad kiekvienoje valstybėje buvo, yra ir bus tam tikras procentas kitataučių imigrantų ir jų palikuonių.

Tačiau, be abejo, svarbu, kad tas procentas būtų mažas ir nedidėtų. Ir kaip tik tai yra vienas iš labai svarbių kiekvienos tautinės valstybės valdžios uždavinių.

Nes kitaip, kaip rodo daugybė istorinių ir dabartinių pavyzdžių visame pasaulyje, kyla milžiniškos problemos, kurios galų gale visada baigiasi stambiais vidiniais neramumais, valstybės ekonomikos sugriovimu bei masinėmis skerdynėmis.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

tikras lietuvis

Pranešimo tema: Re: Naujokėlio klausimai: norėčiau sužinoti kai kurių sąvokų reikšmę, tokių, kaip: Tautiškumas, Pilietiškumas, Valstybingumas.

Parašytas: 17 Spa 2014 23:19

Užsiregistravo: 19 Bal 2008 09:46
Pranešimai: 3775

emakma rašė:

Neklausyk Žygeivio: jam ką pripūtė sovietinėj mokykloj, tą jis ir kalba - savo galva jis galvoti nenori.

Visos tos sąvokos, kurias paminėjai, yra glaudžiai susiję:

1. tauta yra nuo amžių savos teritorijos bendruomenė;

2. piliečiai atsiranda tada, kada atsiranda valstybė (piliečiai - valstybės nariai), o juose su labai mažomis išimtimis, kalbant apie Lietuvą, yra absoliuti dauguma tos teritorijos tautos narių (gali būti menkas kiekis kitos kilmės asmenų, kurie per laiką ar per kartas vis tiek įsilies į vietinę tautą).

Kyla klausimas - ar gali būti valstybėje piliečių, kurie nepriklauso tautai?

Pačioje valstybėje - ne (nebent svečiai, šnipai ir pan., bet ne valstybės nariai), nes visi vienaip ar kitaip yra pajungiami vietinei, t.y. tos tautos nuo amžių, suformuotai tvarkai (atmeskim tuos, kuriuos Lietuvos valstybė visuomenės daugumos lėšomis išlaiko = mokina mokyklose ne valstybine kalba = ne Lietuvos valstybei, dėl ko anie, dažnai, sudalyvauja kaip kitų valstybių penktoji kolona, t.y. jie, nors gyvenimo be Lietuvos neįsivaizduoja ir čia gyvena, bet lieka subalamūtinti - maždaug kaip pederastai , bet, kaip ir pastarieji, nuo tos priklausomybės yra galimi pagydyti - tik reikia tuo užsiimti.

Pvz., kada mažas vaikas pradeda iš pykčio kristi ant žemės ir raitytis, tam, kad jis pagytų ir daugiau nesusirgtų, senovės metodas yra diržas arba žaba. Ir bus koks turi būti), kurioje išverda, jei taip galima pasakyti, tik tos tautos nariai.

Gali būti, pvz., Lietuvos valstybės šnipas, gyvenantis kitoje valstybėje. Jis gali būti Lietuvos pilietis, dirbti Lietuvai, bet, gal būt, niekada nebus iškėlęs kojos iš savo gimtosios tautos žemės;

3. valstybė yra mechanizmas savos nuo amžių bendruomenei apsiginti tikslu, kad išlikti kaip tokiai, dėl ko valstybė, ją sudarantys piliečiai su turtu ir, svarbiausia, gyvenama nuo amžių teritorija, yra vienovėje.

Taip, kad visos tos sąvokos yra labai glaudžiai susiję.

Kas kita seni žydomasoniški bezdalai, kur tautiškumą vadina žydomasonišku išmįslu - nacionalizmas.

Nacionalizmas, išvertus į lietuvių kalbą, yra pilietiškumas, ginant tos teritorijos bendruomenės nuo amžių amžinųjų arba kitaip tautos interesus (nuo žodžio nacija - visi piliečiai).

Tuo tarpu žydomasonai, kadangi siekia supūsti burbulą, jog tauta gali gyvuoti be teritorijos, ir čia bando atskirti tautą nuo teritorijos ir taip suformuluoja kaip neigiamą supratimą apie sąvoką pavadinimu nacionalizmas - suprask pernelyg išaukštinimą savo tautos, kada tai turi visai kitą pavadinimą - šovinizmas
(šovinizmas [pranc. chauvinisme < tikr.],
kraštutinė nacionalizmo atmaina; reiškiasi savo tautos perdėtu aukštinimu, kitų tautų menkinimu, niekinimu http://www.tzz.lt/%C5%A1/%C5%A1ovinizmas ) arba, lietuviškai kalbant, savo tautos iškėlimas virš kitų tautų, kas jau būtų akivaizdi nesąmonė.

Taigi štai kas gaunasi, kada lietuviai, turėdami pačią geriausią, pačią daugiausia reikšmių ir žodžių turimą kalbą, ją išduoda, vartodami svetimžodžius, t.y. žodžius tų, kurie atsirado po mūsų ir iš mūsų, dėl ko pas juos visada kalboje, pvz., visko yra mažiau ir neaiškiau.
:smile38:

_________________
K.Čapekas: Įsivaizduokite, kokia būtų tyla, jeigu žmogus kalbėtų tik tai, ką žino.

Į viršų

Puslapis 1 iš 1

[ 10 pranešimai(ų) ]

Pagrindinis diskusijų puslapis » **Diskusijos - bendrasis pokalbių ir diskusijų skyrius. Skelbimai, sveikinimai, užuojautos ... » Pokalbių skyrius (įvairiausiomis temomis)

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 5 svečių

Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Pereiti į: