Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė) • Temos rodymas - Žemės praeities mįslės menamos iki šiol

Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas

Pagrindinis diskusijų puslapis » ***Enciklopedija - Įvairios kitos istorinės, kultūrinės ir politinės temos » Įvairios kitos politinės, ekonominės, istorinės, kultūrinės, mokslinės temos

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Žemės praeities mįslės menamos iki šiol - 536 m. katastrofa

Puslapis 1 iš 1

[ 1 pranešimas ]

Spausdinti

Ankstesnė tema | Kita tema

Autorius

Žinutė

Žygeivis

Pranešimo tema: Žemės praeities mįslės menamos iki šiol - 536 m. katastrofa

Parašytas: 03 Sau 2011 01:29

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

Žemės praeities mįslės menamos iki šiol

http://www.respublika.lt/lt/naujienos/p ... _iki_siol/

2011 sausio mėn. 02 d. 17:20:56
Parengė Milda Kunskaitė

536 m. paslaptingas debesis ilgam užtemdė dangų - didžiausia praėjusių tūkstantmečių gamtos katastrofa sukėlė sausras, badą ir epidemijas. Mokslininkai mano nustatę jos priežastį.

Istoriniai šaltiniai liudija tragiškus įvykius 536 m.: dangus aptemo, pradėjo lyti raudonas tarsi kraujas lietus, smarkiai atšalo net prie Viduržemio jūros. Žvarbūs vėjai ir tamsa visame pasaulyje sunaikino derlių. Tai buvo didžiausias atšalimas per pastaruosius porą tūkstantmečių.

Paslaptingas 536-ųjų debesis įėjo į istoriją. “Saulė visus metus švietė silpnai, tarytum mėnulis”, - Konstantinopolyje rašė įvykių amžininkas istorikas Prokopijus. Žmonės mirė iš bado ir dėl ligų. Romos gyventojai skundėsi, kad visus metus “melsva saulė” net vidurdienį nemesdavo šešėlio. Panašūs dalykai vyko kituose kraštuose. Ankstyvaisiais viduramžiais įvykusi gamtos katastrofa prisidėjo prie didelių tos epochos pasikeitimų, mano mokslininkai: žlugo aukštai išsivysčiusios Indonezijos, Persijos ir Pietų Amerikos civilizacijos (joms labai pakenkė sausra); sunyko didmiesčiai, Konstantinopolyje 536 m. prasidėjo nepaliaujamas vandalizmas.

Kokios priežastys sukėlė šią bene sunkiausių padarinių turėjusią pastarųjų tūkstantmečių katastrofą, iki šiol yra nežinoma. Geomokslų atstovai apribojo galimų jos sukėlėjų skaičių - arba didelis ugnikalnis, arba meteoritas. Tačiau tiksli priežastis iki šiol nenustatyta. Dabar mokslininkai rado didžiulio meteorito smūgio pėdsakų, tad kartu su kitais įrodymais rutuliojasi dramatiškas įvykių scenarijus: klimato katastrofa tikriausiai truko 10 metų, o ją sukėlė bent du baisūs gamtos reiškiniai, Amerikos geofizikų sąjungos susitikime San Franciske pranešė mokslininkai.

Ilgam atšaldyti klimatą reikėjo milžiniško debesies, kurį galėjo sukelti meteorito smūgis. Jei kaltininkas tikrai meteoritas, jo skersmuo turėjo siekti mažiausia 300 m, dar 2004 m. apskaičiavo trys britų mokslininkai. Tačiau atitinkamo dydžio kraterio iki šiol niekur nebuvo rasta. Ir štai dabar mokslininkai prie Australijos krantų, Karpentarijos įlankoje, aptiko maždaug 600 m skersmens meteorito kraterį. JAV Kolumbijos universiteto geologai ištyrė meteorito paliktą pėdsaką. Tiek jūros dugne prie Australijos, tiek Grenlandijos ledynuose jie rado subyrėjusio meteorito dalelių. Jų išvados: visiškai tikėtina, kad būtent šis dangaus kūnas galėjo lemti anksčiau minėtus įvykius - geologų manymu, jis nukrito apie 539 m., galbūt anksčiau.

Viduramžių klimato katastrofos įrodymų mokslininkai turi jau seniai - tai yra medžių rievės. Pagal jų storį galima spręsti apie atitinkamų metų orą. 536 m. rievės yra neįprastai plonos - tuo metu medžiai beveik neaugo. Ir kai kuriais vėlesniais metais pasitaiko siaurų rievių. Remdamiesi šiais duomenimis, geologai 1990 m. apskaičiavo, kad tuo metu visame pasaulyje klimatas atvėso trimis laipsniais - tai yra ekstremalus atšalimas. Šios išvados visiškai atitinka istorines žinias.

Tačiau tik prieš 8 metus geomokslų specialistai aptiko galimos priežasties pėdsakų. Grenlandiją dengiančiame ledo šarve jie rado sieros nuosėdų - jas priskyrė 527 m. Virš Grenlandijos nuolatos snyguriuoja, o paskui sniegas virsta ledu. Oro lede esančiose oro pūslelėse tarsi užkonservuojamas praeities oras. Tiesa, tiksliai nustatyti nuosėdų atsiradimo metus paprastai nepavyksta, nes sniegas dažnai susimaišo su iškritusiuoju ankstesniais metais. Todėl siera galėjo nusėsti ir 536 m., mano specialistai. Šiaip ar taip, apytikriai tuo metu vyko ugnikalnio išsiveržimas. Tačiau ar jis buvo toks stiprus, kad šitaip paveiktų visą pasaulį? Smarkūs išsiveržimai palieka pėdsakų visose Žemės dalyse.

Skandinavijos mokslininkai 2008 m. Antarkties ledo kernuose išties aptiko sieros nuosėdų - jas datuoja maždaug 534 m. Tikriausiai po stipraus ugnikalnio išsiveržimo tropikuose siera pasklido po visą pasaulį, rašė mokslininkai. Bet kuris ugnikalnis tai galėjo būti, liko neaišku. Vulkanologai seniai įtarinėjo Krakatau, esantį Indonezijoje; jis kartą, laikotarpiu nuo 6600 m.pr.m.e. iki 1215 m., išsiveržė su nepaprasta jėga, liko tik kalno griuvėsiai. Tikriausiai ne toks stiprus buvo El Čičono išsiveržimas Meksikoje, užtat jo data nustatyta gana tiksliai - apie 539 m. Majų kultūra Meksikoje tuo metu patyrė baisų nuosmukį, sausra išvijo žmones iš jų nuo seno gyvenamų vietų. O šis išsiveržimas ar buvo pakankamai galingas, kad sujudintų visą pasaulį?

Dabar atrastieji meteorito pėdsakai tarsi sujungia dėlionės detales. Gręžiniai jūros dugne netoli kraterio atidengė sudužusiam meteoritui būdingų nuolaužų sluoksnį, tai, pavyzdžiui, yra išsilydę ir deformuoti kvarcas ir mineralai. Tokių pačių medžiagų rasta ir pačiame krateryje Karpentarijos įlankoje. Atlikus tyrimus nustatyta, kad smūgio būta penktajame arba šeštajame amžiuje. Duomenys, gauti iš Grenlandijos ledo, yra tikslesni: minimas ledo sluoksnis susiformavo apie 539 m. Be meteorito pėdsakų, jame yra mažyčių tropinių jūrų organizmų kiautų, vadinamųjų diatomėjų. Kad būtų nupūsti iki Grenlandijos, organizmai turėjo patekti į viršutinius atmosferos sluoksnius, o tam reikia daug energijos - dėl to neabejotinai kaltas meteoritas.

Okeanologas Maikas Beilis (Mike Baillie) iš Karališkojo Belfasto universiteto Šiaurės Airijoje mano, kad įvyko dvi gamtos katastrofos. Jo hipotezę patvirtina medžių rievės ir istoriniai šaltiniai, pagal kuriuos sausros periodai tęsėsi iki 540-545 m. Ko gera, iš pradžių išsiveržė didelis ugnikalnis, o po jo nukrito meteoritas, mano M.Beilis. Matyt, dulkių debesis Žemę gaubė visą dešimtmetį. Jei dabartiniais laikais pasikartotų bent viena iš šių katastrofų, jos pasekmės prilygtų pasauliniam branduoliniam karui.

Parengta pagal "Respublikos" priedą "Julius/Brigita"

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Puslapis 1 iš 1

[ 1 pranešimas ]

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 4 svečių

Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Pereiti į: