Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė) • Temos rodymas - S. Velcevas – „Totalitaraus kapitalizmo vaidmuo visuomenės suprimityvinime“

Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas

Pagrindinis diskusijų puslapis » ***Enciklopedija - Įvairios kitos istorinės, kultūrinės ir politinės temos » Įvairios kitos politinės, ekonominės, istorinės, kultūrinės, mokslinės temos

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

S. Velcevas – „Totalitaraus kapitalizmo vaidmuo visuomenės suprimityvinime“

Puslapis 1 iš 1

[ 1 pranešimas ]

Spausdinti

Ankstesnė tema | Kita tema

Autorius

Žinutė

Žygeivis

Pranešimo tema: S. Velcevas – „Totalitaraus kapitalizmo vaidmuo visuomenės suprimityvinime“

Parašytas: 24 Spa 2013 23:35

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27143
Miestas: Ignalina

S. Velcevas – „Totalitaraus kapitalizmo vaidmuo visuomenės suprimityvinime“

http://ltnacionalistas.wordpress.com/20 ... ityvinime/

Perleidžiame portale Versijos http://www.versijos.com/publ/ideologija ... /2-1-0-338 publikuotą ištrauką iš S. Velcevo knygos „Žmonijos saulėlydis“; aiškiai aptariama dabartinės kapitalistinės visuomenės tikrovė, demaskuojamas sistemingai vykdomas žmonių bukinimas.

TOTALITARAUS KAPITALIZMO VAIDMUO VISUOMENĖS SUPRIMITYVINIME

Kapitalistinėje visuomenėje, žinoma, ne viskas primityvizuojama. Užėjus į bet kurią internetinę prostitučių svetainę pamatysime, kad kiekviena jų siūlo dešimtis įvairiausių sekso būdų bet kokiam iškreiptam skoniui. Akivaizdus sudėtingėjimas. Dar tobulinami automobiliai, televizoriai, unitazai ir daug kitų dalykų.

Kai kalbame apie primityvizaciją, turime galvoje vidinio dvasinio pasaulio, žmogaus sielos primityvizaciją. Technikos sudėtingėjimas ir žmogaus paprastėjimas yra tiek koreliuojantys procesai, kad kai kurie mąstytojai įžvelgia žmogaus primityvėjimo priežastį technologiniame procese. Žmogaus primityvizaciją išties lydi technologinis progresas, tačiau tiesioginio ryšio tarp jų nėra, abu šie reiškiniai yra nulemti to paties fenomeno, kurio pavadinimas – kapitalizmas.

LAIKAS – PINIGAI

Šiuolaikinės visuomenės primityvėjimas, kaip ir materializacija, visiškai dėsningas. Investuojant lėšas į vieną ar kitą projektą įvertinamas ne tik būsimas pelnas, bet ir jo gavimo terminas. Šio termino padidėjimas daro didelę įtaką pelno dydžiui neigiama linkme. Vienas dalykas gauti 100 000 po metų, visai kas kita – po 20 metų. O jeigu prie to pridėsime infliaciją, bankų palūkanas, galimas konjunktūros permainas, tai tolimo pelno gavimas tampa dar mažiau patrauklus. O dorovės ugdymas – ilgas procesas, jis tęsiasi ne vienerius metus.

Žinoma, prie kapitalizmo ne viskas primityvizuojasi. Pavyzdžiui, automobilių pramonė nuėjo kelią nuo paprastučių „Fordo” modelių iki šiuolaikinių automobilių. Atrodytų, esama kažkokios analogijos tarp automobilio tobulumo ir dorovės vystymosi – abiem atvejais tai vienodai ilgas laiko tarpas. Tai kodėl į automobilius investuojama, o į dorovę – ne? Skirtumo esmė ta, kad dorovės ugdymas yra ne tik ilgalaikis procesas, o rezultatas gaunamas tik po ilgo laiko tarpo. O automobilių pramonė tegu ir ilgai vystosi, bet pelnas eina kasdien. Jei pagal metines ataskaitas viena ar kita firma atsiduria minuse, tokia situacija gali tęstis daugiausiai keletą metų. O tada – akcijų smukimas, kredito linijų uždarymas ir visiškas bankrotas. Jokia firma negalės egzistuoti, jeigu atidės pelno gavimą 20 metų.

NERENTABILUS PROJEKTAS

Tačiau svarbiausia sudėtingo dvasinio pasaulio formavimo problema slypi netgi ne laike. Tarkime, harmoninga asmenybė su sudėtingu vidiniu pasauliu suformuota. Dabar iš jos galima darytis pinigus? Žmogus su aukšto lygio dvasiniu pasauliu reikalaus filmų, atskleidžiančių sudėtingas temas, su aukštu aktorių vaidybos lygiu ir panašiai. Visa tai, savo ruožtu, pareikalaus laiko, pastangų, išlaidų… Žodžiu, nebe pelnas galvoje.

Bet kokiam sveikai mąstančiam žmogui aišku, kad jeigu tikras šnipas elgsis kaip agentas 007, jis žlugs jau pačią pirmą dieną. Tikras žvalgybininkas – tai į akis nekrintantis žmogus, pageidautina su neįsimenamu veidu, o ne tipas, atkreipiantis į save dėmesį rafinuotais drabužiais, prabangiomis mašinomis ir gražiomis moterimis. Tą patvirtina anglų laikraštis Sunday Telegraph 2004 kovo 7 straipsnyje, kuriame pranešama, kad slaptoji tarnyba MI 5 iškėlė naujus reikalavimus kandidatams į šnipus. Kad „nepastebimai susilietų su minia, jie turi būti vidutinio ūgio (žemesni nei metras aštuoniasdešimt) ir įprastą išvaizdą”. Komentaruose sakoma, kad Džeimso Bondo nepriimtų į šiuolaikinę britų žvalgybą. Tačiau sukurti filmą apie neįsimenantį žmogų ir padaryti juostą įdomia yra nelengva, tam reikia tikro profesionalizmo. Gerokai lengviau pritraukti žiūrovą kiču su begale sprogimų, prašmatniomis gražuolėmis, lovos scenomis, brangiomis mašinomis ir vilomis. Filmuojami tokie filmai todėl, kad, kaip išsireiškė vienas rusų režisierius, „liaudis tai žiaumoja”.

Tokiu būdu galima išeikvoti daug jėgų ir laiko dvasingumo formavimui, o žmogus, vietoje to, kad imtų nešti pelną, „nežiaumoja” to, kas jam siūloma. Žodžiu, dvasingumo formavimas – ne tik ilgas, daug išlaidų reikalaujantis projektas, bet ir iš anksto nerentabilus. Žinoma, žvelgiant ekonominiu požiūriu.

NAUDINGA PATAIKAUTI PRIMITYVUI

Įsivaizduokim situaciją: sukamas filmas, o turime tik 100 žiūrovų. Pas 98 – maždaug vienodas primityvus skonis, o du žiūrovai pasižymi turtinga dvasine sfera. Koks turi būti filmas, kad atneštų maksimalų pelną – o tai įmanoma, jeigu jį pažiūrės kiek įmanoma daugiau žiūrovų? Akivaizdu, kad filmas bus orientuojamas į didžiosios auditorijos dalies skonius.

Toks požiūris į problemą neatsitiktinis. Su kartėliu tenka pripažinti, kad daugumos žmonių dvasinis pasaulis yra ganėtinai primityvus. O kapitalas, vietoje to, kad palaipsniui ištaisytų padėtį, daro viską, kad ne tik neugdytų primityvių žmonių, o priešingai – visais būdais primityvina aukštesnio lygio asmenybes. Daug patogiau du žiūrovus nuleisti iki 98 žiūrovų lygio, negu bandyti 98 žmones pritempti iki dviejų lygio. Žinoma, tai naudinga ne visuomenei apskritai, o konkrečiai firmai, tačiau bet kuri firma būtent ir veikia ne Visuomenės bet savo interesų labui. Veikti kitaip reikštų pralošti labiau godiems konkurentams.

Masinės kultūros kūriniai sąmoningai sukuriami primityvūs, kad žiūrovas galėtų juos įvertinti, neturėdamas ypatingo išsilavinimo ir specialaus pasirengimo. Kad būtų visuotinai prieinama ir turėtų didesnį komercinį apsisekimą, medžiaga pateikiama elementariai, banaliai. Bet kuris klasikinis kūrinys perdirbamas tokiu būdu, kad taptų prieinamas žmogui, neturinčiam net minimalaus intelekto ir žinių. Dar daugiau, būtent toks intelektualinis ir dvasinis lygis naudingiausias masinės kultūros vertelgoms, dėl to jis propaguojamas ir skatinamas. Kuo žmogus primityvesnis, tuo geriau kapitalizmui: tokios visuomenės nariams galima pardavinėti ką nori – defektyvius paveikslus, drabužius, muziką ir krautis iš to didžiulius turtus.

Masinė kultūra yra įdiegta iš viršaus, ją techniškai sufabrikavo verslininkai, o jos auditorija – pasyvūs vartotojai, jų dalyvavimas apsiriboja pasirinkimu tarp „pirkti” ir „nepirkti”. Masinė kultūra integruoja mases į aukštosios kultūros formų supaprastinimą, pažeminimą ir tuo pačiu tampa įrankiu politiniam dominavimui.

Nereikia rimtai darbuotis filmuojant filmą, galima filmuoti kaip meksikiečių serialuose: viena diena viena serija. Juos žiūri, vadinasi reklamos davėjai moka pinigus – ko daugiau reikia sėkmingam verslui? Visi kito samprotavimai apie dorovę, apie pataikavimo primityviam skoniui neleidžiamumą, apie atitikimą tiesai – visa tai veltui: yra pelnas, vadinasi serialai bus filmuojami ir toliau.

Kapitalizmui naudinga gaminti daugiau masinės paklausos prekių, o ne triūsti su individualiais užsakymais. Konvejeris pelningesnis už individualią gamybą. Rinkos sąlygomis žmogus nustoja būti žmogumi ir tampa vartotoju. Didžiausio pelno gavimo dėsnis diktuoja, kad žmonės turi prarasti individualumą. Kitados XIX amžiuje jie eidavo apsipirkti pas savo krautuvininką, visi baldai buvo gaminami pagal užsakymą, pagal individualius išmatavimus buvo siuvami drabužiai. Dabar visa tai išgyvendinama: reikia standartinių džinsų, standartinių baldų, standartinio maisto, standartinių žmonių.

Kokia moteris nesvajoja apie skalbimo mašiną, specialiai sukurtą jai? – klausia reklama. Iš tiesų – kokia moteris apie tai nesvajoja? Jų milijonai, svajojančių apie vieną ir tą pačią skalbimo mašiną, specialiai sukurta kiekvienai iš jų.

Esama ir kito primityvizacijos aspekto. Vokiečių ir amerikiečių filosofas H. Markuzė manė, kad viešpataujanti klasė šiuolaikinėje kapitalistinėje visuomenėje per poreikių mechanizmą formuoja naują masinio „vieno išmatavimo” žmogaus tipą su atrofuotu socialiai kritišku požiūriu į visuomenę ir, tuo pačiu, „stabdo bei užkerta kelią socialiniams pokyčiams”. Veikiant jai įpirštiems „melagingiems” poreikiams darbo klasė įsijungia ir vartotojiškas lenktynes ir šitaip susilieja į vieną visumą, prarasdama savo revoliucinį vaidmenį.

PRIMITYVUMAS ARBA BANKROTAS

Konkurencijos sąlygomis iškyla ne tik klausimas apie projekto pelningumą, bet ir klausimas apie firmos, kuri užsiima įvairiai dorovės formavimo ir žmogaus paruošimo suvokti sudėtingus dalykus, bankrotą. Kol tu formuoji dorovę, konkurentai be jokių aukštų materijų pataikauja primityviam skoniui ir kala iš to pinigus. Kol tu kažką ten formuoji, konkurentas pasidarė milijonus. Dabar jie turi daugiau įtakos svertų, kad galėtų tave nusmukdyti, išspirti iš rinkos ir atimti iš tavęs tavo rinkos dalį. Vadinasi, niekas, esant griežtai konkurencijai, neeikvos nei laiko nei pinigų, nes tai reikštų mirties nuosprendžio sau pačiam pasirašymą.

Kaip pavyzdį galima paminėti situaciją su TV šou „Už stiklo” (rusiškas „Big Brother” variantas). Aukščiausias Rusijos ir NVS musulmonų muftijus T. Tadžudinas pareikalavo uždrausti laidą. Anksčiau realybės šou pasmerkė rusų stačiatikių bažnyčia, pavadinusi jį „ištvirkimo propaganda”. Tačiau užsidarė programa ne dėl šių pareiškimų, o tik tada, kai sustojo įplaukos iš reklamdavių. Ir kapitalistiniu požiūriu TV kanalas pasielgė absoliučiai teisingai, juk jei savininkai išimtų laidą iš eterio, tai būtų pasielgę dorai, tačiau kitas kanalas galėjo užsukti analogišką projektą ir gauti pelną. Vadinasi, vienas kanalas liktų doras, o kitas – turtingas. Katras iš jų išgyvens kapitalizmo sąlygomis – akivaizdu.

Analogiškas pavyzdys iš Amerikos. Pirmasis nacionalinis TV tinklas NBC, kuris pradėjo savo transliacijas 1947 metais. Tinklas netransliavo prastos rūšies muilo operų ir dėl to buvo aplenktas 1953 metas savo konkurento CBS, kurio vadovai kaip tik nutarė populiarizuoti muilo operas. Rezultatas: atmetę visus savo samprotavimus apie meno ir kitų efemeriškų dalykų kilnumą, kad nebankrutuotų, visi didžiausi TV tinklai šiandien transliuoja muilo operas.

BE KONKURENCIJOS

Suprantama, į Olimpą užsiropštę kapitalistai gali sau leisti paremti finansiškai gerų knygų leidybą, vienų ar kitų politinių veikėjų, nesusijusių susitarimais su kapitalu, rėmimą. Kapitalistams, priklausantiems elitui, visiško bankroto grėsmė mažiau reali nei žmonėms, kurie pradeda savo verslą

Tačiau šiuo atveju mes turime reikalą ne su dėsningumu, bet su išimtimis. Bet svarbiausia netgi ne tai. Stambusis verslas, su labai retomis išimtimis, nesponsoriaus nieko pašalinio, tačiau jau ne dėl žiaurios konkurencijos. Elito atstovai atsidūrė turtų Olimpe dėka žiauriausios natūraliosios atrankos. Viršūnėn prasimuša tam tikra žmonių rūšis, ir netgi tuomet, kai jų jau nepersekioja konkurentai, jie vis tiek elgiasi taip, kaip elgėsi kopdami į Olimpą. Konkurencinėje kovoje jiems susiformavo konkretus elgesio modelis, konkretus mąstymo stereotipas, konkretus skonis.

Mes dar pakalbėsime apie stambiojo kapitalo atstovų savybes. Tačiau galima pasakyti viena: jiems gerokai įdomiau pastatyti stambią sumą kazino, nusipirkti dar vieną laikrodį už porą šimtų tūkstančių dolerių, negu leisti pinigus kažkam, kas jiems absoliučiai svetima, o dažnai ir tiesiog niekinga, pavyzdžiui asmenybės vidinio pasaulio ugdymui, altruizmui, dvasingumui.

GRIEŽTA KONTROLĖ

Daugelis sovietinės kūrybinės inteligencijos atstovų naiviai galvojo, kad kapitalizmas suteikia kūrybinę laisvę. Kai kapitalizmas atėjo į Rusiją, daugelis jų buvo šokiruoti. Mes jau minėjome režisierių, kuris niekaip negalėjo suprasti, kodėl verslininkas kišasi į filmo kūrimą. Šitas režisierius priprato filmuoti, kaip buvo filmuojama prie komunistų: galima atsisakyti pinigų, trenkti durimis ir dar pagrasinti, kas pasiskųsi „kur reikia”. Mūsų inteligencija tvirtino, kad Vakaruose – kūrybos laisvė, bet visa tai pasirodė esą iliuzija.

Visame pasaulyje žinomą japonų režisierių vargu ar galima įtarti veidmainyste. Šis režisierius įsitikinęs, kad Sovietų Sąjungoje kūrėjas iš tiesų yra laisvas, niekas nedaužo jam per nagus filmuojant, netgi kai jo filmą peržiūri kontroliuojantis organas, galima ginčytis, įrodinėti. Vakaruose viskas kitaip. Prodiuseris lenda visur, kur įmanoma, skaičiuoja kiekvieną išleistą dolerį, kiekvieną juostos metrą, jokie ginčai su juo neduos rezultatų, prodiuserio žodis – įstatymas.

Prodiuserio nedomina visi meniniai privalumai kartu sudėti, svarbiausias jo tikslas – susigrąžinti įdėtus pinigus ir gauti pelno.

Kapitalistinė civilizacija nesuinteresuota, kad žmogus būtų išsivysčiusi asmenybė. Palaikyti prekių-pinigų apyvartą naudingiau turint kaip vartotoją pilką, suvienodintą masę, pasirengusią pirkti tai, ką jai bruka. Primityvi asmenybė – kapitalizmo pelningumo ir stabilumo pagrindas. Kuo primityvesnis žmogus, tuo jis naudingesnis šiuolaikinei sistemai. Ir dėl to civilizacijos idealu tampa absoliučiai atsipalaidavęs, visame kame nuo jos priklausomas vartotojas, kuris egzistuoja šiame pasaulyje tik tam, kad palaikytų piniginę prekinę apyvartą.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Puslapis 1 iš 1

[ 1 pranešimas ]

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 2 svečių

Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Pereiti į: