Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė) • Temos rodymas - Inti. „Apie vadinamąją „Trečiąją poziciją“

Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas

Pagrindinis diskusijų puslapis » ***Enciklopedija - Įvairios kitos istorinės, kultūrinės ir politinės temos » Įvairios kitos politinės, ekonominės, istorinės, kultūrinės, mokslinės temos

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Inti. „Apie vadinamąją „Trečiąją poziciją“

Puslapis 1 iš 1

[ 1 pranešimas ]

Spausdinti

Ankstesnė tema | Kita tema

Autorius

Žinutė

Žygeivis

Pranešimo tema: Inti. „Apie vadinamąją „Trečiąją poziciją“

Parašytas: 17 Vas 2013 16:44

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27150
Miestas: Ignalina

Marksistų (matyt kartu ir anarchistų) svetainėje paskelbtas vertas dėmesio - mano nuomone - straipsnis. Todėl jį nukopijuoju.

Inti. „Apie vadinamąją „Trečiąją poziciją“

http://marksistai.lt/skaityti/inti-apie ... a-pozicija

Straipsnyje Marksistai.lt grupės narys Inti, pateikdamas istorinius ir dabartinius pavyzdžius, parodo, jog vadinamoji „Trečioji pozicija“ yra ne kas kita, kaip pigus jaukas masėms, kapitalistinės sistemos atmaina, egzistavusi dar prieš šimtą metų ir vėl sėkmingai plintanti šiais laikais, tačiau nieko negalinti pakeisti ir vedanti tik į aklavietę. - Marksistai.lt

Prieš daugiau kaip 20 metų žlugus pasaulinei „realiojo socializmo“ sistemai ir šiandien kapitalizmui atsidūrus ant ekonominio ir ideologinio kracho ribos, ypatingai išpopuliarėjo fenomenas, jo šalininkų vadinamas „Trečiąja pozicija“ (arba „Trečiąja alternatyva“).

„Trečiųjų pozicionierių“ teigimu, jie oponuoja tiek kapitalizmui, tiek komunizmui, nes yra „už kairės-dešinės politinio spektro ribų“, taigi sunkmečio prislėgtiems ir „realiojo socializmo“ trūkumais nusivylusiems žmonėms tai gali pasirodyti labai patraukli alternatyva.

Tačiau ar tikrai „Trečioji pozicija“ yra alternatyva kapitalizmui, ir ar tikrai ji „trečioji“?

Istorija

Siekiant atskleisti dabartinį „Trečiosios pozicijos“ pobūdį, visų pirma turime peržvelgti istorinį (nors kaip vėliau pamatysime, jis beveik nesiskiria nuo dabartinio).

Turbūt, tiksliausia „Trečiosios pozicijos“ tėvyne būtų vadinti Italiją.

Tiesa, XX a. pradžios Rusijoje bei kitose valstybėse taip pat buvo šios „pozicijos“ šalininkų (arba bent jau panašių į juos), tačiau pirmą kartą praktikoje tai buvo išbandyta Italijoje. Kalbu būtent apie Benitą Musolinį ir jo fašistus.

Po Pirmojo Pasaulinio Karo Italijoje siautė chaosas, liberalų valdžia buvo silpna ir nebesugebėjo suvaldyti situacijos.

Sparčiai augo komunistų įtaka, todėl Vatikanas ir buržuazija, baimindamiesi kairiosios revoliucijos pergalės, parėmė fašistų atėjimą į valdžią, kurie skelbė darbo ir kapitalo taiką (klasių taiką) bei neslėpė priešiškumo komunistams, taigi nebuvo pavojingi nei kapitalizmui, nei bažnyčiai.

Nors oficialiai ir oponavo kapitalizmui, tačiau į valdžią atėjęs Musolinis de facto ėmė kurti korporacinio kapitalizmo sistemą.

Taigi, pasirodė, kad pirmasis valstybei ėmęs vadovauti „Trečiosios pozicijos“ – fašistų – judėjimas realiai atstovavo ne jokią mistinę „Trečiąją poziciją“, o „seną gerą“ „pirmąją poziciją“, t. y. tą patį kapitalizmą tik dar plius diktatūrą.

Netrukus kaimyninėje valstybėje susiklostė palanki terpė kitų „Trečiųjų pozicionierių“ sėkmei.

Iš Pirmojo Pasaulinio Karo Vokietija išėjo kaip pralaimėtoja. Versalio sutarties sąlygos buvo nepakeliamos: Vokietija prarado 70 tūkstančių kvadratinių kilometrų teritorijos, atimtos kolonijos, uždrausta turėti kariuomenę, uždėtos milžiniškos reparacijos.

Pokarinei valdžiai ėmus masiškai spausdinti pinigus, šalyje kilo neregėta infliacija. Negana to, 1929 m. prasidėjusi pasaulinė ekonominė krizė galutinai pribaigė Vokietijos ekonomiką.

Tarp žmonių ėmė plisti revanšistinės nuotaikos, tereikėjo nedidelės kibirkšties užkurti naują ugnį.

Viso to fone iškilo dvi konkuruojančios politinės jėgos – internacionalistiniai komunistai, sugebėję jiems nepalankiomis sąlygomis įgauti labai didelį populiarumą, ir šovinistiniai nacionalsocialistai (naciai) su Hitleriu priešaky, vėlgi žadėję trečiąjį kelią tarp baigiančio sugriūti kapitalizmo ir buržuazijai siaubą keliančio komunizmo.

Laimėjo pastarieji – save „antiburžuaziniais“ vadinę naciai, ironiška, paremti buržuazijos, bijojusios komunistų pergalės.

Vos naciams atėjus į valdžią, kaip ir Italijos atveju, taip ir Vokietijoje skambius lozungus išstūmė realpolitik – naciai nacionalizavo žydų bei jiems nepalankios buržuazijos turtą, tačiau juos rėmę vidutiniai ir stambieji buržua (kaip pvz. Krupų šeima) išliko nepaliesti, negana to, būdami nacių „pastogėje“, susikrovė dar didesnį kapitalą.

Žinoma, kad naciai bendradarbiavo ir su kitų šalių, pirmiausia JAV buržuazija (netgi žydų tautybės).

Kitas nacizmo ir fašizmo įsigalėjimo pasekmes žino kiekvienas.

Italija ir Vokietija bene žinomiausi XX a. pavyzdžiai, kada skambūs pažadai apie alternatyvą komunizmui ir kapitalizmui, t. y. „Trečiąją poziciją“, buvo išstumti realios politikos, vykdytos „pozicionierių“ jiems atėjus į valdžią, tačiau verta paminėti ir keletą kitų XX a. antros pusės giminingų režimų.

Pirmiausia, tai Fransisko Franko Ispanija, taip pat Chuano Perono Argentina, Alfredo Stresnerio Paragvajus, Muammaro al-Gaddafio Libija (plačiau apie Gaddafio ryšius su kapitalistais http://marksistai.lt/skaityti/fred-west ... s-poziuriu) ir kiti.

Visų šių valstybių diktatoriai skelbė esantys tiek antikomunistai, tiek antikapitalistai, einantys „trečiuoju keliu“, tačiau realiai buvo tik antikomunistai, o antikapitalizmas pasireiškė tik susidorojimu su jų interesams priešiška buržuazija.

Lojali buržuazija būdavo iškeliama į valdžią.

Pasaulyje ir Lietuvoje

Kaip jau minėjau pačioje straipsnio pradžioje, šiuo metu pasaulyje ši teorija visai sėkmingai plinta, o po ja slepiasi dešinysis nacionalizmas.

Prancūzijos prezidento rinkimuose vos nepavyko laimėti „Trečiosios pozicijos“ šalininkei (realiai dešiniajai nacionalistei) Marine Le Pen, Graikijoje rinkimuose gerai pasirodė savęs nelaikanti nei kairiąja, nei dešiniąją (bet realiai dešinioji ekstremistinė) „Auksinės aušros“ partija, kitose šalyse „Trečiosios pozicijos“ idėjos taip pat plinta.

Turbūt artimiausią valstybę „Trečiosios pozicijos“ teorijai su išimtimis galima būtų įvardinti Šiaurės Korėją.

Komunistams atėjus į valdžią, buvo nacionalizuotas visas kapitalas, taigi sąlyginai ir panaikintas kapitalizmas (nors galima ginčytis, ar rinkos kapitalizmo nepakeitė valstybinis).

Šiaurės Korėja nutraukė visus ryšius su tradicinėmis Vakarų kapitalistinėmis valstybėmis, o 1972 m. marksizmą-leninizmą visiškai išstūmė čučhės ideologija, taigi po truputį buvo pradėta užsidarinėti ir nuo vadinamų „socialistinių“ valstybių.

XX a. pabaigoje Šiaurės Korėja iš esmės nutraukė artimus ryšius su visais likusiais sąjungininkais, taip atsiribodama tiek nuo kapitalistų, tiek nuo komunistų, bei tapdama labiausiai izoliuota valstybe pasaulyje.

Lietuvoje kol kas nėra stiprių „Trečiosios pozicijos“ jėgų, tačiau galima paminėti Mindaugą Murzą, kuris kratosi tiek kairiojo, tiek dešiniojo etiketės, nors yra žinomas kaip Hitlerio idėjų mylėtojas, taip pat dešiniąsias nacionalistines organizacijas – Tautininkų Partiją, LTC, LTJS, neseniai susikūrusį „Autonominį pasipriešinimą“, įvairias rasistinių skinheadų grupuotes ir pan.

Itin pamėgtas lietuvių nacionalistų šūkis „tautinė valstybė, socialinė teisybė“ turi grynai populistinį turinį.

Dešinieji nacionalistai nesiekia panaikinti nei kapitalizmo (sistemos, paremtos nelygybe), nei valstybinio aparato („kol yra valstybė, nėra laisvės. Kai bus laisvė, nebebus valstybės“ – V. I. Leninas), taigi jų „tautinėje valstybėje“ negali būti ir socialinės teisybės.

Visgi nei viena iš šių organizacijų kol kas didelio populiarumo nesulaukė ir artimiausiu metu nepanašu, kad sulauks.

Istorinė patirtis atskleidė, jog visi „Trečiosios pozicijos“ režimai tebuvo butaforija. Tai buvo tie patys buržuaziniai režimai, tiesiog atstovavę tam tikrus buržuazijos klanus, priešiškus prieš tai valdžioje buvusios buržuazijos interesams, ir, kaip taisyklė, visi šitie režimai bei judėjimai buvo dešinieji nacionalistiniai (kairieji nacionalistiniai judėjimai savęs niekada nepriskyrė „Trečiajai pozicijai“).

Tokie išliko ir iki šiol.

Šiaurės Korėja yra vienintelis pasisekęs (?) „Trečiosios pozicijos“ pavyzdys, tačiau sunku įsivaizduoti, jog kas nors blaiviai mąstantis šiais laikais tokią praktiką norėtų pakartoti Lietuvoje ar kitoje valstybėje.

Lietuvoje į valdžią atėjus šios teorijos šalininkams, pasikeistų tik tiek, jog vieną buržuazijos klaną išstumtų kitas, nes „Trečioji pozicija“ – tai mitas, gudrus akių dūmimas liaudžiai ir naudojimasis patogia situacija arba savęs apgaudinėjimas.

Tėra tik dvi logiškos pozicijos – arba esi sisteminis dešinysis (remi kapitalistus, esi priklausomas nuo kapitalistų), arba esi antisisteminis kairysis (priešiškas visiems kapitalistams), o sąžininga, kiek tai įmanoma, „Trečioji pozicija“ (kaip Šiaurės Korėja) – tai izoliacija, ekonominis žlugimas ir, galiausiai, išsigimimas.

Inti

Paskelbta: 2012-07-31 08:09:39

Komentarai
http://www.facebook.com/photo.php?fbid= ... hoto_reply

Ištrauka iš ilgos "diskusijos"

Fiureris Adolfas parašė:

Nu aš irgi taip sakau - "Prieš antifašistus, nes jie eina prieš fašistus".

Marius Kundrotas parašė:

Prieš fašistus, pasivadinusius antifašistais

Fiureris Adolfas parašė:

Aš sutinku, kad Marius yra labai apsišvietęs - prijaučia homofobijai, kovoja už tautos grynumą, už patriarchalinius santykius bei kapitalizmą. Tikrai, kad apsišvietęs žmogus.

Marius Kundrotas parašė:

Dėl kapitalizmo - prašovei pro šalį, o dėl pederastų - tikrai žiūrime į juos priešingai, nei pats, apsistatęs pedikais Ernstais Rėmais.

Fiureris Adolfas parašė:

Ai, tai jūs pasisakote prieš kapitalizmą. Įdomu.

Kadangi esate prieš komunizmą (atskirkite stalinizmą nuo komunizmo), anarchiją, feodalizmą (?), tai ką dar galite pasiūlyti?

Marius Kundrotas parašė:

Tautinį konservatizmą, o ūkyje - korporatyvizmą.

Nuo kada fiureris Adolfas skiria komunizmą nuo stalinizmo?

Pradedu galvoti, kad čia koks apsišaukėlis iš anarchija.lt arba tja.

Ar čia tik man taip atrodo?

Fiureris Adolfas parašė:

O kuo korporatyvizmas skiriasi nuo kapitalizmo ? :)))))))))))))

Darbininkai dirbs didžiulėms kompanijoms, kaip mano Vokietijoje buvo ar pakaliko Mussolinio Italijoje?

Marius Kundrotas parašė:

Ne, darbininkai ir darbdaviai derins interesus trišalėse tarybose, kaip dabar pervadintos ir šiek tiek perorganizuotos korporacijos

Fiureris Adolfas parašė:

Mariau, norėjau pasakyti, jog tai tas pats kapitalizmas - kapitalas yra; darbininkai dirba, kad jį didintų;

Iš esmės vienintelis skirtumas nuo laisvosios rinkos ekonomikos yra tas, kad jūsų "Trečiojoje pozicijoje" korporacijas valdo valdžiai priklausanti grietinėlė.

Savišvietai, Mariau:

Inti. „Apie vadinamąją „Trečiąją poziciją“ - Marksistai.lt
http://marksistai.lt/skaityti/inti-apie ... a-pozicija

Bet šiaip tai pagirtina, kad dar yra žmonių, norinčių panašios santvarkos, kaip prie manęs buvo.

Marius Kundrotas parašė:

Atvirai sakant, menkai stebina fiureriai, cituojantys marksistus, ar marksistai, pasivadinę fiureriais.

Marksizmas ir hitlerizmas turi daug bendro.

Pirmiausiai - abu jie neigia kertinį nacionalizmo principą: kiekvienos tautos vertę.

Antra - jie neigia to paties nacionalizmo principą, jog tauta ir tėvynė - betarpiškai susijusios.

Savišvietai - pradžiai - siūlau pasiskaityti bent jau prof. Entonio Smito (Anthony D. Smith) "Nacionalizmas XX amžiuje", arba kad ir šios nuotraukos personažo monografiją "Tauta amžių kelyje".

Tai turėtų praplėsti nacionalizmo suvokimą, padėtų skirti nacionalizmą nuo nacizmo, nes dabar panašu, jog juos diletantiškai tapatinate, o galiausiai - atskleistų visą nacionalizmo tradicijos turtingumą, nuo M.Gandžio ir T.Herclio iki Š.de Golio ir M.Aflako.

Na o kol kas panašu, kad kalbame iš skirtingų pozicijų, fiureri.

Nes jūs už tautų naikinimą, mes - už jų gyvavimą, jūs - už svetimų tautų žemių grobimą, mes - už jų gyvenimą savo tėvynėse, jūs - už totalitarinę diktatūrą, mes - už dalyvaujamąją demokratiją.

O dėl korporatyvizmo - mes už darbininkų ir darbdavių dialogą, jūs gi - už jų supriešinimą.

Suprantu, sumaištis revoliucijoms naudinga, bet mes einame kitu keliu, tad mums ne pakeliui - nei su jūsų prisiimtu personažu, nei su už jo besislepiančiu originalu.

Fiureris Adolfas parašė:

Šiaip tai klausiau apie jūsų kapitalizmo sąvokos supratimą. Na bet nesvarbu.

Apskritai, maniau, jog esate labiau apsišvietęs žmogus, bet ką padarysi:

- 1) Reikia skirti marksizmo ir stalinizmo sąvokas;

- 2) Marksistai pasisako už demokratiją;

- 3) Marksistai pasisako už NATŪRALŲ tautų maišymąsi;

- 4) Marksistai pasisakydami už demokratiją, pasisako prieš svetimų žemių grobimą;

- 5) Marksistai pasisako už visuomenei priklausančias gamybines priemones.

Kitas dalykas - darbininkų ir darbdavių dialogas vyksta ir dabar, tačiau tai darbininkams gero gyvenimo neatneša, kažkodėl tai...

Dėl šios priežasties patarčiau perskaityti mano ankačiau jums "numesta" straipsnį, nes nesuvokiate, jog darbuotojų ir darbdavių dialogai, (dabar egzistuoja tokios organizacijos kaip profsąjungos) nepakeičia kapitalizmo į kažkokį tai nežinomą darinį...

Atsižvelgiant į jūsų išsakytas mintis - tai esate labai panašus į fašistą (Mussolinio tipo).

Kadangi pasisakote už tautos grynumą, tautinę valstybę, "Trečiąją poziciją" (kapitalizmą), patriarchalinius santykius, homofobija.

Vienintelis dalykas, kurio viešai neišsakote - tai simpatizavimas diktatūrai, antraip būtumėt grynų gryniausias Mussolinis.

Marius Kundrotas parašė:

Apsispręskite, kas vis dėlto esate - fiureris ar marksistas.

Nes dabar iš savo paties šizofreniško vaidmens išvedinėjate klaidingas išvadas.

Dauguma pastarojo komentaro minčių skirta fiureriui, kuriuo prisistatote esąs.

Jei būtumėte labiau išsilavinęs, žinotumėte, kad Musolinio fašizmas - viso labo viena iš socializmo formų, ir apskritai labiau akcentavo valstybę nei tautą.

Tautą akcentavo Hitlerio (jūsų? ) nacizmas, deja - labai iškreiptai ir išvirkščiai.

Na ir tikriausiai neneigsite, jog nacizmas - už diktatūrą, tautų naikinimą ir svetimų žemių grobimą, tuo iš esmės prieštaraudamas klasikiniam ir mūsų nacionalizmui.

Jei šiek tiek labiau pasirūpintumėte savo išsilavinimu, žinotumėte, kad nacionalizmas - gerokai senesnis, platesnis ir gilesnis už fašizmą arba nacizmą.

Lietuvoje tautos kraują, pavyzdžiui, akcentavo Vydūnas - gal būsite jį bent girdėjęs?

O tautinė valstybė - mažų mažiausiai - XVIII a. pabaigos idėja, nors iš tiesų tautinės valstybės gyvavo nuo rašytinės istorijos pradžios, tiktai modernistiniai liberalų ir marksistų mitai labai nevykusiai bando tai paneigti.

O dėl pederastų, kuriems teikiate tokią svarbą, tai daugumoje Europos valstybių prieš karą veikė pederastiją draudžiantys įstatymai, įskaitant D.Britaniją - gal ir ji buvo fašistinė?

Dėl kapitalizmo - apskritai nesu jo entuziastas, bet pakęsčiau kapitalizmą žmogišku veidu, o trečioji pozicija ir yra trečioji - prieš kapitalizmą ir prieš komunizmą.

Deputatas Abrabanelis parašė:

Marksizmas išnaikino daugiau žmonių negu hitlerizmas.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Puslapis 1 iš 1

[ 1 pranešimas ]

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 1 svečias

Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Pereiti į: