Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė) • Temos rodymas - A. Butkus. Už ką balsavo Latvija

Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas

Pagrindinis diskusijų puslapis » ***Enciklopedija - Latvių Tautos ir Latvijos Valstybės istorija » Latvijos Valstybės istorija 1992-2009 metais ir dabartinė padėtis

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

A. Butkus. Už ką balsavo Latvija - 2010 spalio 2 d. Saeimos rinkimai

Puslapis 1 iš 1

[ 1 pranešimas ]

Spausdinti

Ankstesnė tema | Kita tema

Autorius

Žinutė

Žygeivis

Pranešimo tema: A. Butkus. Už ką balsavo Latvija - 2010 spalio 2 d. Saeimos rinkimai

Parašytas: 21 Spa 2010 19:09

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

A. Butkus. Už ką balsavo Latvija

http://www.delfi.lt/news/ringas/abroad/ ... d=37177503

Alvydas Butkus, http://www.DELFI.lt
2010 spalio mėn. 4 d. 09:35

Spalio 2 d. įvykusius Latvijos Saeimos rinkimus laimėjo penkios partijos ar partijų susivienijimai: „Vienybė“ (Vienotība) – 31 proc., „Santarvės centras“ (Saskaņas centrs) – 26 proc., „Žaliųjų ir valstiečių sąjunga“ (Zaļo un zemnieku savienība) – 19,6 proc., „Už gerą Latviją“ (Par labu Latviju) – 7,6 proc. ir „Viską Latvijai – Tėvynei ir laisvei/Latvijos nacionalinės nepriklausomybės sąjūdis“ (Visu Latvijai – TB/LNNK) – 7,6 proc. Kadangi Latvijos parlamentą sudaro 100 deputatų, rinkimų rezultatai garantavo „Vienybei“ 33 vietas, „Santarvės centrui“ – 29, „Žaliesiems ir valstiečiams“ – 22, likusioms dviem partijoms – po 8 vietas.

Kitos rinkimuose dalyvavusios 7 partijos nepasiekė ne tik 5 proc., bet net 2 proc. ribos, kuri būtų garantavusi joms bent jau finansinę valstybės paramą.

Šie rinkimai parodė, kad Latvijos piliečiai prioritetą atiduoda nacionalinei valstybei ir jos vertybėms – net keturios iš penkių laimėjusių partijų savo programoje deklaruoja valstybinės latvių kalbos svarbą ir pilietinės visuomenės ugdymą. Prorusiškoji partija „Santarvės centras“ (SC) surinko tik ketvirtadalį visų rinkimuose dalyvavusių Latvijos piliečių balsų, vadinasi, didesnė dalis nelatvių irgi palaiko likusių keturių partijų programas. „Vienybė“ daugiausia balsų surinko Žiemgaloje ir Vidžemėje, „Santarvės centras“ – Latgaloje ir Rygos mieste, „Žaliųjų ir valstiečių sąjunga“ – Kurše.

Latvijos tautybės

Aiškumo dėlei reikia pasakyti, kad Latvijos piliečių tautinė sudėtis yra gerokai kitokia nei Lietuvoje, tačiau ir kitokia nei dabartiniai rinkimų rezultatai: 2009 m. latviai Latvijoje sudarė 59,3 proc. gyventojų, rusai – 27,8 proc., baltarusiai – 3,6 proc., ukrainiečiai – 2,5 proc., lenkai – 2,4 proc., kitos tautybės – 4,4 proc. Kai kuriuose miestuose, pvz., Daugpilyje, Kraslavoje ir Rėzeknėje latvių yra mažuma. Rygos gyventojų latviškoji dalis irgi mažesnė – 42 proc.

Tarpukario Latvijoje latviai sudarė 77,0 proc. gyventojų, rusai – 8,8 proc. (1935 m.). Latvijos etninė sudėtis iš esmės pasikeitė po II pasaulinio karo, kai šalyje pradėta beatodairiškai plėtoti pramonė, o trūkstama darbo jėga buvo vežama daugiausia iš Rusijos ir Ukrainos. Dėl tokios sovietinės politikos latvių gyventojų dalis Latvijoje sumažėjo nuo 62 proc. (1959 m.) iki 52 proc. (1989 m.). Rusų per tą laikotarpį padaugėjo atitinkamai nuo 26,6 proc. iki 34,0 proc.

Visa tai kelia tarpnacionalinę įtampą net šiais laikais, o rinkimuose papildomas faktorius yra partijų nacionalinė bei kalbos politika. Rusų kalba de facto yra antroji Latvijos oficialioji kalba, tad rusakalbiai reikalauja, kad jai būtų suteiktas valstybinės kalbos statusas bent jau didmiesčiuose. Šis reikalavimas yra ir rusakalbių partijos „Už žmogaus teises vieningoje Latvijoje“ (UŽTVL) programoje. Partijos atstovė Tatjana Ždanok išrinkta į Europarlamentą, kuriame savo šalies atžvilgiu darbuojasi desruktyviai, panašiai kaip vienas žinomas slavakalbis Lietuvos politikas.

Tačiau visų rusų radikalų nuostabai, šiuos parlamento rinkimus UŽTVL pralaimėjo, nes dalis jos buvusių šalininkų balsavo už nuosaikesnį „Santarvės centrą“, kurio pagrindinis oficialiai skelbiamas tikslas yra įtraukti į Latvijos politinį ir visuomeninį gyvenimą visus Latvijos piliečius, nepriklausomai nuo jų tautybės.

Partijų programų gairės

Išrinktųjų partijų ekonominės ir socialinės programos skiriasi mažai, gal kiek kairuoliškesnė atrodo SC programa, plg.:

Atlikti privačių sklypų įvertinimą priklausomai nuo jų naudojimo ir padaryti žemę mokesčių sistemos pamatu;

Sumažinti mokesčius už būstus ir pastatus; panaikinti mokesčius, jei patalpos yra mažos;

Įvesti progresyvinį pajamų mokestį; apmokestinti ar padidinti mokestį už negamybos priemones („Santarvės centras“).

Vystyti gamybą ir paslaugų sferą visoje Latvijoje. Per ketverius metus investuoti tris milijardus latų (15 mlrd. litų; iš jų 12,5 mlrd. iš ES fondų, 2,5 mlrd. iš šalies biudžeto – A.B.), kad būtų galima sukurti bent po vieną gamybos centrą kiekviename regione. Ypatingą dėmesį skirti gamybos plėtrai ne Rygoje („Vienybė“).

Visapusiška parama verslininkystei, nes tik ji yra valstybės gerovės garantas. Būtina sustabdyti regionų ir žmonių socialinį susiskaldymą ir atotrūkį tarp turtingųjų ir vargšų („Žaliųjų ir valstiečių sąjunga“).

Vystysime sritis, kuriose verslininkai gauna didesnį pelną („Viską Latvijai“).

Užsienio politikoje deklaruojamas Latvijos didesnio savarankiškumo siekis, plg.:

Mes matom Latviją kaip Baltijos lyderę, kurios globalinį konkurencingumą garantuoja žinių ekonomika. /.../ Sieksime Latvijos dvigubos pilietybės įteisinimo, kad būtų skatinamas darbo emigrantų grįžimas („Vienybė“).

Užsienio politikoje: Pirmiausia – Latvijos interesai („Už gerą Latviją“).

Mes remsime Latvijos buvimą NATO, tačiau iš ES reikalausime lygybės principų laikymosi, konkuruojant mūsų gamintojams pasaulio rinkose, taip pat priešinsimės Latvijos gyventojų diskriminacijai („Žaliųjų ir valstiečių sąjunga“).

Tarp visų šių deklaracijų ryškiai išsiskiria SC programa. Joje yra atskiras skyrius „Tarpetniniai santykiai“, kuriame yra tokie teiginiai:

3.1. Visų Latvijos gyventojų atsakomybė už latvių kalbos išsaugojimą, jos mokėjimą ir vartojimą;

3.2. Rusų kultūros ir rusų kalbos pripažinimas, taip pat ir kitų Latvijos tautinių mažumų kultūros pripažinimas Latvijos kultūros neatskiriama dalimi ir vertybe; valstybės atsakomybė už jų išsaugojimą ir vystymą;/.../

3.5. Pripažinti, kad visi Latvijos gyventojai, čia gimę ar atsikraustę gyventi tarybiniais laikais, priklauso Latvijai ir yra jos turtas;

4. Priimti Saeimos deklaraciją dėl tarpetninio pasitikėjimo;

5. Priimti valstybinę visuomenės integracijos programą, kurios pagrindinis principas – Latvijos etninių grupių interesų paisymas.

Nors skyrius pradedamas reveransu latvių kalbai, likusieji teiginiai didžia dalimi kontrastuoja su kitų Latvijos partijų programinėmis nuostatomis panašiais klausimais, plg.:

Gyvybiška latvių kalbos ir kultūros erdvė, kokybiška visuomeninė žiniasklaida ir tinkama parama kultūrai. Latvių kalbos apsaugos ir vystymo programa ir pilietinis švietimas visuomenės konsolidavimui („Vienybė“).

Kurkime Latviją kaip nacionalinę, gražią ir stiprią valstybę, su latvių kalba kaip vienintele valstybine kalba ir su latvių kultūra kaip dominuojančia. Mes už tai, kad tik latvių tauta turi teisę lemti Latvijos valstybės ateitį („Žaliųjų ir valstiečių sąjunga“).

Stiprinsim latvių kalbos vaidmenį, ypač žiniasklaidoje ir versle. Rūpinsimės lyvių (Latvijos tikrieji autochtonai finai, praktiškai išnykę – A.B.) kalbos išsaugojimu, latgaliečių kultūros ir latvių kalbos tarmių išsaugojimu.

Skatinsim, kad valstybės ir savivaldybių finansuojamos mokyklos pirmąja ir antrąja užsienio kalba rinktųsi tik ES oficialiąsias kalbas.
Latvijos istorija bus dėstoma kaip atskira disciplina („Viską Latvijai“).

Apribosime mokyklose naudojamų vadovėlių skaičių – kiekvienai disciplinai leisime turėti tik vieną oficialų vadovėlį visoms mokykloms („Už gerą Latviją“).

Kontrastuoja ir SC užsienio politika, ypač Rusijos atžvilgiu.

Programoje teigiama, jog reikia:

Vystyti konstruktyvų bendradarbiavimą su Rusija, Baltarusija ir kitomis NVS šalimis – skirtinga istorinių įvykių interpretacija neturi būti kliūtis tarpusavio naudingam bendradarbiavimui ekonomikos, transporto, mokslo, kultūros, švietimo, turizmo, nusikaltimų išaiškinimo ir kt. srityse.

Šiai nuostatai oponuoja susivienijimo „Viską Latvijai“ programos dalis, kurioje teigiama:

Atitinkamai kovosime už Latvijos atitolinimą nuo Rusijos įtakos zonos, arba vadinamojo „rusų pasaulio“, nes Latvija priklauso Vakarų civilizacijai. Pasieksime, kad realiai veiktų įstatyme numatytoji baudžiamoji atsakomybė už okupacijos fakto neigimą. Neleisime vartoti TSRS ir Rusijos imperinės simbolikos viešojoje erdvėje.

Dar vieną Trojos arklį SC buvo parengęs Latgalos atžvilgiu, plg.:

Latgaliečių kalbai skirti regioninės oficialiosios kalbos statusą (latgaliečių kalbos vartojimas tiek buityje, tiek Latgalos valstybinėse ir savivaldybių institucijose, valstybės parama latgaliečių kalbai kaip ir lyvių kalbai).

Dalis Latgalos visuomenės veikėjų iš tikrųjų siekia, kad dabartinė latvių kalbos augšzemniekų tarmė, vartojama Latgaloje, būtų pripažinta savarankiška baltų kalba, o latgaliečiai – atskira tauta. (Nenuostabu, kad būtent Latgaloje šiuose parlamento rinkimuose SC surinko daugiausia balsų.) Tokį siekį palaiko ir Latvijos rusakalbių radikalai, nes, jį įgyvendinus, latviai taps etnine mažuma Latvijoje, o tada liks tik žingsnis iki rusų kalbos pripažinimo valstybine. Nenuostabu, kad Lietuvoje bet kokį separatistinį žemaičių krustelėjimą aktyviai palaiko Vilnijos lenkų politikieriai – paralelės akivaizdžios.

Tų paralelių esama ir daugiau – kai kurie SC programos teiginiai beveik pažodžiui sutampa su Lietuvos AWPL programiniais teiginiais, tarsi paimtais iš to paties šaltinio, plg.:

Vartoti tautinių mažumų kalbas susižinojimui su valstybinėmis ir savivaldybių institucijomis vietovėse, kuriose tautinė mažuma gyvena tradiciškai arba yra pakankamai gausi. Išplėsti tautinėms mažumoms galimybes įgyti išsilavinimą visų lygių mokymo įstaigose, jei tam yra pakankamas poreikis.

Į tai kita Latvijos parlamentinė partija savo programoje reagavo taip:

Valstybės lėšomis išlaikomas švietimas bus tik valstybine kalba, tautines mažumas mokant atitinkamos tautos istorijos ir kultūros tos tautos kalba („Viską Latvijai“).

Čia verta pridurti, kad Latvijos tautinių mažumų mokyklose jau seniai įgyvendintas daugelio disciplinų dėstymas valstybine kalba. Dabar latviai viešai svarsto apie švietimo turinio suvienodinimą visoje šalyje, t.y. kad švietimo turinys Latvijos mokyklose nebūtų derinamas prie mokinių tautybės.

Išprovokuota konsolidacija

Iki pat paskutinės dienos visuomenės apklausa pranašavo prorusiškojo SC pergalę parlamento rinkimuose ir galimą jo koaliciją su UŽTVL radikalais. SC populiarumo didėjimą per pastaruosius metus lėmė jo lozungų liberalumas, skirtingai nuo, tarkim, vos ne antilatviškų UŽTVL partijos teiginių.

Artėjant rinkimams, prorusiškojo SC populiarumas paskatino vienytis Latvijos dešiniąsias ir centro partijas, puikiai suprantant, kad didelis išsiskaidymas išbarstys rinkėjų balsus, o tai lengvins pergalę prorusiškoms jėgoms.

Taip atsirado centro dešinioji „Vienybė“, sutelkusi po vienu stogu „Naująjį laiką“ (Jaunais laiks), „Pilietinę sąjungą“ (Pilsoniskā savienība) ir „Visuomenę kitai politikai“ (Sabiedrība citai politikai),

radikali dešinioji sąjunga „Viską Latvijai – TL/LNNS“,

taip pat centro susivienijimas „Už gerą Latviją“, kurį sudaro „Tautos partija“ (Tautas partija), „Latvijos pirmoji partija“ (Latvijas Pirmā partija), „Latvijos kelias“ (Latvijas ceļš) ir kelios regioninės partijos. Pastarajame susivienijime susitelkę ir verslo oligarchai, kurių dalis (Ainaras Šleseris, Andris Škėlė, Ivaras Guodmanis ir kt.) jau yra dirbę Latvijos Vyriausybėje, tad nenuostabu, kad net eksprezidento Gunčio Ulmanio išrinkimas šio susivienijimo valdybos pirmininku birželio mėn. nepridėjo partijai populiarumo tiek, kad ji galėtų varžytis su pirmąsias tris vietas laimėjusiomis partijomis.

Neaiški ir būsimoji koalicija. „Vienybė“ yra paskelbusi, kad nevengs koalicijos su SC, bet susivienijimas „Viską Latvijai“ bei „Žaliųjų ir valstiečių sąjunga“ kategoriškai atsiriboja nuo koalicijos su SC. Tačiau kaip bus, jei „Vienybė“ pakvies į koaliciją ir vienus, ir kitus? Laikas parodys. Kol kas „Vienybė“ pakvietusi į koaliciją ligšiolinius partnerius – „žaliuosius“ su „valstiečiais“ ir „Viską Latvijai“. Vyriausybę žadama sudaryti lapkričio 2 d.

Viena aišku jau dabar – gravitacijos Maskvos link Latvija išvengė ir, atrodo, ilgam.

Autorius yra VDU profesorius, Letonikos centro vadovas.

Komentarai Delfi
http://www.delfi.lt/news/ringas/abroad/ ... &com=1&s=1

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Puslapis 1 iš 1

[ 1 pranešimas ]

Pagrindinis diskusijų puslapis » ***Enciklopedija - Latvių Tautos ir Latvijos Valstybės istorija » Latvijos Valstybės istorija 1992-2009 metais ir dabartinė padėtis

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 1 svečias

Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Pereiti į: