 |
| Svetainės tvarkdarys |
 |
Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina
|
Latvijos-Rusijos sutartis - pasirašyti negalima atmesti
2007 sausio mėn. 29 d, Alvydas Butkus, http://www.DELFI.lt
„Nudvėsusio asilo ausis jie gaus, ne Pitalovo rajoną!“ Šiuos žodžius ištarė ne kokia turgaus boba ar mėsininkas, bet Rusijos Federacijos prezidentas V. Putinas. Žodžiai prieš kurį laiką buvo skirti Latvijos užsienio reikalų ministerijai. Kas taip suerzino V. Putiną, kad šis griebėsi arklialupio frazeologijos?
Latvijos-Rusijos sienos sutarties pasirašymas vilkinamas jau kelinti metai. Atsisakymą pasirašyti tokią sutartį Rusija iš pradžių motyvavo neva rusakalbių teisių pažeidinėjimu Latvijoje. Reikalai pajudėjo, Latvijai įstojus į ES, nes Rusija, spyriodamasi pasirašyti sutartį tokiu pritemptu argumentu, gadino savo įvaizdį Europoje. Abi pusės suderino sutarties tekstą, pripažįstantį dabartinę sieną. Beliko tik pasirašyti. Ir čia netikėtai atsirado pretekstas atidėti pasirašymą, nes 2005 m. Latvija prie sutarties ketino pridėti vienašališkai parengtą deklaraciją, kurioje yra dvi pastraipos (iš keturių), taip suerzinusios Rusijos pusę.
Aliuzija į istoriją
Minėtosios dvi pastraipos skirtos Latvijos-Rusijos santykių tęstinumui pabrėžti, t.y. duoti suprasti, jog dabartinė Latvijos Respublika ne sukurta, o atkurta, todėl tekste minima ir 1920 m. Latvijos Respublikos taikos sutartis su tuometine Tarybų Rusija.
Deklaracijoje rašoma:
Latvija skelbia, kad šios sutarties I punktą ji supranta kaip /.../ nuo 1990/1991 m. de facto funkcionuojančią sienos liniją. Šios sutarties vienintelis tikslas yra dokumentuoti minėtąją sienos liniją /.../.
Latvija nesieja šios sutarties su platesniu klausimu dėl Latvijos neteisinės okupacijos pasekmių likvidavimo. Latvija deklaruoja, kad ši sutartis neliečia, nemažina ir neatima iš Latvijos valstybės bei jos piliečių tarptautiniais aktais, įskaitant ir 1920 m. rugpjūčio 11 d. Latvijos ir Rusijos taikos sutartį, apibrėžtų ir tarptautine teise pagrįstų Latvijos valstybingumo teisių ir teisinių reikalavimų.
Maskvai užkliuvo ir okupacijos, ir 1920 m. sutarties minėjimas.
Visų pirma, dabartinė Rusijos vadovybė ir ideologai nepripažįsta Baltijos šalių okupacijos 1940 m. ir reokupacijos 1944-1945 m. Maskva laikosi nuomonės, kad 1920-ųjų metų sutartis nutrūko 1940 metais, ir tolesni Latvijos santykiai su TSRS buvo reglamentuojami kitomis sutartimis.
Deklaracijos būtinybę Latvija grindžia dar ir šalies konstitucijos I skyriaus 3-uoju straipsniu, kuriame sakoma, jog Latvijos valstybės teritoriją tarptautinėmis sutartimis nustatytose sienose sudaro Vidžemė, Latgala, Kuršas ir Žiemgala.
Paskutinė Latvijos tarptautinė sutartis dėl rytinės sienos buvo pasirašyta su Rusija būtent 1920 m. Vadinasi, Latgala pagal tą sutartį yra didesnė nei dabar, t.y. jai priklauso ir Abrenės (rus. Pitalovo) sritis, kuri 1944 m. rugsėjo mėn., vos tik išvijus vokiečius iš rytinės Latgalos, buvo atskirta nuo Latvijos TSR dalies ir prijungta prie Rusijos TFSR.
Tačiau net rusiškasis pavadinimas išduoda jo latvišką kilmę: Pitalovo kildinamas iš junginio pie Tālavas (prie Talavos; latgaliečių tarmėje ie pakeistas į ī, kaip mūsų pietų žemaičių). Talava – senoji latgalių žemė, XIII a. kunigaikštystė, buvusi į vakarus nuo Abrenės.
Minėtoji deklaracija suteiktų Latvijai galimybę kada nors grįžti prie sienos klausimo. Tačiau Maskva sutinka pasirašyti sutartį su sąlyga, jei sutartis bus be šios deklaracijos.
Stalino imperijos plėtra
Sutartis su Hitleriu leido Stalinui pradėti savo imperijos plėtrą Europos kryptimi – iki 1941 m. prie TSRS buvo prijungta Rytų Lenkija (dab. Vakarų Ukraina ir Vakarų Baltarusija), trys Baltijos šalys, Šiaurės Bukovina ir Besarabija (dab. Moldova).
Tiesa, „padėti Suomijos proletariatui“ įkurti Suomijos Liaudies Respubliką Stalinui nepavyko, pasitenkinta „tik“ kai kuriais pasienio ruožais: Karelijos sąsmauka su Viipuri miestu (dab. Vyborgas), Žvejų pusiasalio vakarine dalimi, Ladogos ežero vakarine ir šiaurine pakrante bei keliomis Suomių įlankos salomis.
Ketinta mėginti taisyti 1939-1940 m. žiemos karo klaidas ir pakartoti puolimą, bet sutrukdęs netikėtas karas su sąjungininke hitlerine Vokietija.
Vėliau, bendradarbiaudamas jau su kitais sąjungininkais, Stalinas tęsė pradėtąją plėtrą. Potsdamo konferencijoje, pasinaudodamas britų ir amerikiečių geografiniu neinformuotumu, Stalinas pasiskundė, kad TSRS neturi Baltijoje nė vieno neužšąlančio uosto, todėl norėtų gauti bent vieną tokį uostą Vokietijos teritorijos sąskaita – pavyzdžiui, Karaliaučių. (Iš tikrųjų TSRS disponavo net trimis neužšąlančiais uostais: Klaipėda, Liepoja ir Ventspiliu.)
Be to, anot Stalino, Vokietijos dalies prijungimas prie TSRS būtų ir tam tikra kompensacija už gausiai pralietą rusų kraują ir patirtus nuostolius. Nei F. Ruzveltas, nei V. Čerčilis šiai idėjai neprieštaravo. Protokole tai atrodė taip: „Konferencija iš esmės pritarė tarybinės vyriausybės siūlymui visiškai skirti Tarybų Sąjungai Kenigsbergo miestą ir jam priklausančią anksčiau aprašytąją sritį, atlikus realios sienos ekspertizę. Jungtinių Valstijų prezidentas ir Didžiosios Britanijos premjeras pareiškė palaikysią šį konferencijos pasiūlymą kitoje taikos konferencijoje.” Tačiau šis klausimas nebuvo svarstomas nė vienoje vėlesnėje konferencijoje.
Aneksuotosioms Baltijos šalims Rusijos įsitvirtinimas Karaliaučiaus krašte reiškė galutinę slaviškąją apsuptį sausumoje ir rusakalbės erdvės formavimą nuo Suomių įlankos iki Aistmarių.
Karui baigiantis, TSRS dalimi tapo Čekoslovakijos Karpatai, Tuva, pietų Sachalinas, pietų Kurilai.
1946 m. prie Turkmėnijos TSR prijungtas Afganistano Kuškos miestas.
Tais pat metais TSRS labai nenoriai išvedė kariuomenę iš šiaurės Irano, kur drauge su britais 1941 m. buvo įkėlusi koją, kad atkirstų vokiečius nuo naftos telkinių. Maskva neapsiribojo išorinių sienų plėtimu.
Tais pačiais 1944 m. prie RTFSR buvo prijungti ir rytiniai Estijos pakraščiai: dešiniakrantė Narvos miesto dalis (dab. Ivangorodas), Petseri (dab. Pečiory) sritis;
1956 m. respublikinio statuso neteko Karelijos-Suomijos TSR – ji tapo autonomine RTFSR dalimi.
Lietuvos situacijos savitumai
Lietuvos Respublikos taikos sutartis su Tarybų Rusija buvo pasirašyta 1920 m. liepos 12 d. Tuometinė Lietuvos rytinė siena buvo gerokai į rytus nuo dabartinės – siekė Naručio ežerą, o pietuose – Nemuną.
1920 m. spalio 7 d. buvo pasirašyta Suvalkų sutartis su Lenkija, nustačiusi demarkacinę liniją Lietuvos pietuose (Lenkijos pusėje liko Suvalkai, Seinai, Punskas ir visa pietų Lietuva nuo Nemuno, įskaitant Gardiną, Druskininkus ir Varėną). Ši sutartis atvėrė kelią tolesnėms deryboms su Lenkija dėl sienų. Tačiau spalio 9 d. prasidėjo neva savavališkas Želigovskio puolimas Vilniaus kryptimi, kuris po karinių ir diplomatinių peripetijų Lietuvai baigėsi sostinės ir visos rytinės dalies netektimi 1922 m.
Tarybų Rusija (nuo 1922 m. gruodžio – Tarybų Sąjunga) Vilniaus krašto aneksijos nepripažino (Maskva buvo geopolitiškai suinteresuota Lietuvos-Lenkijos konfliktu ir visokeriopai jį kurstė, palaikydama Lietuvą).
Kai 1939 m. rugsėjo mėn. TSRS okupavo Lenkijos rytinę dalį ir prijungė ją prie Baltarusijos bei Ukrainos, Lietuvai buvo pasiūlytas Vilnius ir jo apylinkės, visiškai ignoruojant 1920 m. taikos sutarties sienas.
Lietuva sutiko su pasiūlymu ir spalio 10 d. pasirašė sutartį su TSRS, tokiu būdu atgaudama savo istorinę sostinę. 1940 m. lapkričio mėn., jau Lietuvos TSR „įstojus“ į Tarybų Sąjungą, Maskva „padovanojo“ Lietuvai dar kelis lietuviškus pasienio kampus: Druskininkų, Dieveniškių ir Švenčionių. Nemažai lietuvių gyvenamų vietovių (nekalbant jau apie visą likusį Vilniaus kraštą) liko Baltarusijos TSR.
Skirtingai nuo Latvijos, Lietuva apeliuoti į 1920 m. sutarties sienas negali, nes naujoji sienos sutartis su TSRS buvo pasirašyta dar nepriklausomos Lietuvos laikais, šitaip paneigiant ankstesnėje sutartyje nustatytas sienas.
Dvigubi standartai
Abrenės, kaip ir rytų Narvos ar Petseri prijungimas prie RTFSR buvo grindžiamas tuo, jog ten gyventojų daugumą anuo metu sudarė rusai, nutylint, kad tai yra etninės latvių ir estų žemės. Šio motyvo Rusijoje griebiamasi ir dabar, pateisinant anuos įvykius.
Tačiau Serbijos Kosovo atveju Rusija atsuka lazdą kitu galu: tai kas, kad ten albanai sudarą gyventojų daugumą – svarbu, kad tai etninės serbų žemės, todėl apie kokį nors Kosovo savarankiškumą ar atskyrimą nuo Serbijos negalį būti nė kalbos.
Latgala, beje, iš seno yra etniškai mišrus, gerokai apslavėjęs kraštas. Jos didžiuosiuose miestuose Daugpilyje ir Rėzeknėje latviai iki šiol sudaro gyventojų mažumą. Dabartinė Rusija dėl to nekelia aneksinių pretenzijų, bet 1944 m. padarytos teritorinės skriaudos Latvijai ištaisyti ar kompensuoti irgi neketina, juo labiau, kad dabartiniame Pitalovo regione senųjų vietinių gyventojų nelikę.
Išeitys
Pastarosiomis savaitėmis Latvijoje šiuo klausimu vyksta karštos diskusijos. Ir visuomenė, ir politikai pasidaliję į dvi stovyklas. Vienas iš siūlomų kompromisų būtų toks: Latvija atsisako minėti 1920 m. sutartį ir bet kokių diskusijų dėl sienų ateityje, Rusija savo ruožtu pripažįsta 1940 m. okupaciją ir atsiprašo Latvijos dėl padarytų skriaudų.
Bėda yra viena – tokiems kompromisams su Baltijos šalimis Rusija dar nepribrendusi, o sovietinė 1940 m. įvykių traktuotė pančioja rytų milžinui kojas. Todėl Latvijos premjeras A. Kalvytis (Kalvītis) nusprendė prašyti Seimo užsienio reikalų komisiją parengti įstatymo projektą, kuris įgaliotų Vyriausybę pasirašyti 1997 m. rugpjūčio 7 d. parafuotą Latvijos-Rusijos sienos sutartį.
A. Kalvyčio nuomone, valstybės teisinis tęstinumas bus garantuotas, jei bus remiamasi 1991 m. rugpjūčio 21 d. priimtu konstituciniu įstatymu „Dėl Latvijos Respublikos valstybingumo statuso“, kuriuo, pripažindama Latvijos nepriklausomybę, 1991 m. rugpjūčio 28 d. rėmėsi Rusija. Latvijos parlamentas tokiai premjero iniciatyvai neseniai pritarė.
Tačiau tuo sienos sutarties pasirašymo istorija dar nesibaigia. Pasak Latvijos Konstitucinio teismo (KT) pirmininko A. Endzinio (Endziņš), šis klausimas gali patekti į aklavietę, jei kai kurios Seimo frakcijos sutartį užginčys, o KT pripažins, kad sutartis prieštarauja Konstitucijai. Tokiu atveju Latvijos vyriausybė turėtų denonsuoti sutartį. Tada tektų taisyti Konstitucijos 3-iąjį straipsnį, o tam būtinas referendumas, kuriame daugiau kaip pusė balsavimo teisę turinčių piliečių turėtų pritarti pataisai.
Komentarai DELFI
http://www.delfi.lt/news/ringas/abroad/ ... &com=1&s=1
Autoriui, 2007 01 29 12:25
Stalinas 1939 metais sulaužė 1920 m. sutartį, nes įvedė 20000 karių į Lietuvą, tokiu būdu privertė pasirašyti 1939m. spalio 10d sutartį.Stalinas net Chruščiovui valdant pripažintas nusikaltėliu, todėl reikia kelti šį reikalą ir pridėti kitą, kai sovietai vykdė autochtonų lietuvių ir prūsų Karaliaučiaus krašte genocidąir dabar jį valdo neteisėtai.Kur mūsų vadai, kuriems rūpėtų Lietuvos interesai ir atetis?
Algis, 2007 01 29 12:28
Ir tegul nepasirašo. Didelio čia daikto. Japonai su rusais dar iki šiol neturi taikos sutarties, ir kas? Nei rusai japonams Kurilus grąžins, nei latviams Abrenę - reikia su tuo skaitytis.
Studentas, 2007 01 29 12:52
Kas žinot, kodėl 1939 m. Lietuva nereikalavo grąžinti viso Vilniaus krašto? 1920 m. sienomis? Ar buvo tas klausimas keliamas? Juk pasirašant 1939 m. spalio 10 d. sutartį, buvo minimos 1920 ir 1926 m. sutartys. Tai kodėl leista taip išsidirbinėti su sienomis?
realistas, baltofilams, 2007 01 29 12:52
Pytalovo rajonas yra etnografinėje Rusijoje, todėl turi priklausyti Rusijai.
Ši teritorija visą laiką priklausė Rusijai, ir niekada nepriklausė nei Livonijai, nei Infliantams (LDK sudėtyje), nei Livlandijos, nei Vitebsko gubernijoms Rusijos imperijoje.
Ir autoriau, prašom neklaidinti skaitytojų Pytalovo lygiai taip pat galima kildinti iš žodžio pytat - kankinti. Be to Pytalovo rajone (kuris tik tarpukariu priklausė Latvijai) yra ir kitų vietovardžių: Vyšgorodok (minimas dar viduramžiuose), Nosovo, Kačanovo, Bubnevo...
nu, 2007 01 29 12:57
gaunasi, kad rusai 1940 m. okupavo 100% Latvijos teritorijos, o 1991 m. pasitraukė iš 98%, o 2% Latvijos tebeliko okupuota.
Prieš stojant į ES ir NATO rusai vilkino sienos sutarties pasirašymą tikėdamiesi, kad tai sutrukdys Latvijai įstoti į tas organizacijas. O dabar visai neaišku, kam Latvijai veržtis pasirašyti naują sutartį?
Latvius ir senoji 1920 m. sutartis turėtų tenkinti. Naujos sutarties reikia tik Rusijai, kad įteisintų sienos pakeitimą. Panašu, kad jie pasistengė kažkaip papirkti Kalvytį, nes Latvijos interesas šiame reikale nesuvokiamas.
2 Naivus
labai naivu dalinti savo teritoriją ir net neminėti fakto, kad tave apiplėšė.
2 xyz
estai su rusais pasirašė ir ratifikuodami paskelbė panašią deklaraciją kaip ir minėta latvių deklaracija. Rusai po to savo parašą denonsavo.
nu, 2 realistas, 2007 01 29 13:13
tai kas, kad nepriklausė Livonijai? Nejaugi tu manai, kad Livonijos sienos buvo nustatytos etnografiniu pagrindu?
Tavo minėti Višgorodok - latviškai Augšpils, Kačanovo - Kacėni...
Be to ten ir dabar yra tokie "rusiški" pavadinimai: Gauri, Punduri, Rucani, Oviniši, Linava, Purvmala, Krauli, Lauzi, Drizili, Zili, Grini, Skangali...
Latvių buvo gyvenama iki pat Austrava (Ostrov) ir Sarkani (Krasnogorodskoje).
vilnietis, to realistas, 2007 01 29 13:21
Girdėjom, girdėjom. Karaliaučiaus sritis irgi yra "iskono russkije zemli". O kiek ten rusiškų vietovardžių! Nori, pacituosiu?
Del Pitalovo etimologijos vis dėlto latviškoji patikimesnė. Dėl dviejų priežasčių:
1. Sąvoka "pytat" (kankinti) nebūdinga vietovardžių darybai. Net caro Ivano IV ir Stalino-Dzeržinskio Rusijai.
2. Net rusai Talavos kraštą vadinę Tolovo, tad jei tai būtų rusiškas pavadinimas, būtų "Utalovo", bet ne Pitalovo.
Dėl vietovardžių tu irgi neteisus. Baltiškų (latviškų) vietovardžių ten yra kur kas daugiau nei slaviškų. Kaip ir vakarų Baltarusijoje lietuviškų.
realistas, to nu, 2007 01 29 13:23
_tai kas, kad nepriklausė Livonijai? Nejaugi tu manai, kad Livonijos sienos buvo nustatytos etnografiniu pagrindu?
Jop, nebuvo etnografinėmis, bet tapo etnografinėmis: Livonijos pusėje iš latgalių, žiemgalių ir kuršių susiformavo latviai, o Rusijos pusėje latgalių likučiai asimiliavosi ir tapo rusais. Vo teip;
Be to pasiskaitykite kas čia tarpukariu ir dabar yra daugumoje:
http://w ww.izvestia.ru/data/pdf/06-06-2 005/06-izv.pdf
realistas, to vilnietis, 2007 01 29 13:27
_Dėl vietovardžių tu irgi neteisus. Baltiškų (latviškų) vietovardžių ten yra kur kas daugiau nei slaviškų. Kaip ir vakarų Baltarusijoje lietuviškų._
JAV pilna indėniškų vietovardžių, daug kas yra buvę, Smolensko pavadinimas kilęs iš žodžio smala ir ką tuom norite pasakyti? Jei latgaliai surusėjo jie tapo rusais, vadinasi čia yra Rusija. O pasakėles apie tai kad kažkada kažkas gyveno eikite sekti amerikiečiams.
vilnietis, to realistas, 2007 01 29 13:32
Žinai, amerikietiškus standartus gali taikyti Sibire, to krašto tautoms - bus 1:1. Net Kolumbo ir Jermako epochos sutampa. O Europoje turėjot reikalą su valstybėmis ir europinės civilizacijos tautomis, tad su tuo reikia skaitytis.
realistas, to vilnietis, 2007 01 29 13:39
Norite pasakyti, kad dar 13 amžiuje surusėjęs latgalis yra latvis? Ir Pytalovo yra latviška žemė "nuo amžių amžinųjų"?
vilnietis, to realistas, 2007 01 29 13:41
XIII a. dar ir rusų nebuvo. Latgalių rytiniai kaimynai buvo krivičiai, suslavėję rytų baltai.
vilnietis, to realistas, 2007 01 29 13:45
Pytalovo yra latviška žemė "nuo amžių amžinųjų"? ;-))))
-------------------------
Jūs dabartinėse rusų žemėse (europinėje dalyje) tuo labiau ne nuo "amžių amžinųjų", o nuo VII-VIII a
nu, 2 realistas, 2007 01 29 13:51
_Norite pasakyti, kad dar 13 amžiuje surusėjęs latgalis yra latvis? Ir Pytalovo yra latviška žemė "nuo amžių amžinųjų"? ;-))))_
šiaip ar taip kai Latvija atsiskyrė nuo Rusijos 1920 m. buvo nubrėžta konkreti riba, kur yra ta atsiskirianti Latvija. Toje sutartyje Rusija amžiams amžiniesiems atsisakė pretenzijų į Latvijos teritoriją. Tai ar turime teisę kvestionuoti 1920m. sutartį?
Kęstas, 2007 01 29 13:52
Straipsnis įdomus, tačiau, kaip ir visada, kai kas nutylėta, o kai kas ir iškreipta.
Visų pirma reikėjo aiškiau parašyti apie Tuvą - 1944 metais prie RTFSR nei iš šio, nei iš to prijungė nepriklausomą valstybę - Tuvos Liaudies Respubliką. Planavo prijungti ir jos kaimynę - Mongolijos Liaudies Respubliką, bet tuo metu išsigando, jog gali kilti konfliktas su Japonija ir Kinija. O SSSR tuo metu dar nebuvo pasiruošusi karui su Japonija.
Abrenės rajonas yra dalis Latgalos teritorijos. Pagal Latvijos konstituciją sienos gali būti keičiamos tik referendumu ir už tai turi pasisakyti daugiau kaip pusė visų Latvijos piliečių.
Rusams parsidavę politikai puikiai supranta, kad tai neįmanoma, todėl bando "išrasti" įvairiausius būdus kaip tai apeiti, o rusų "politologai" jiems patarinėja. Pvz., ratifikuoti Saeimoje, o po to perduoti svarstyti Latvijos Konstituciniam teismui. Tam jau dabar ruošiamasi - nauja Latvijos valdžia jau paskyrė kelis naujus šio teismo teisėjus. Bet vis tiek bijo, kad gali nepavykti.
Autorius straipsnyje grubiai klaidina skaitytojus:
"Skirtingai nuo Latvijos, Lietuva apeliuoti į 1920 m. sutarties sienas negali, nes naujoji sienos sutartis su TSRS buvo pasirašyta dar nepriklausomos Lietuvos laikais, šitaip paneigiant ankstesnėje sutartyje nustatytas sienas."
1938 metų Lietuvos Konstitucijoje taip pat yra straipsnis apie sienų keitimą tik referendumu. Kaip žinia joks referendumas niekada Lietuvoje tuo klausimu neįvyko. Beje, būtent todėl šios konstitucijos teksto nerasite Internete.
Juridiškai dabartinė siena su Baltarusija iš tikro yra siena tik de facto, o ne de jure (de jure Lietuvai galioja 1920 metų sutartimi nustatyta siena), kadangi LTSR Aukščiausios Tarybos atliktos machinacijos su 1938 metų Konstitucijos (iš tikro tik dalies jos) veikimo atkūrimu ir tuoj pat paskelbtu panaikinimu, buvo absoliučiai neteisėtos - LTSR AT neturėjo juridinės teisės to daryti, nes ji buvo išrinkta pagal sovietinius įstatymus, o Konstitucijos galiojimo nutraukimas labai aiškiai joje reglamentuotas. AT privalėjo atstatyti 1938 metų Konstitucijos veikimą, o po to paskelbti apie rinkimus į Lietuvos Respublikos Seimą pagal 1938 m. Konstitucijoje nustatytą tvarką - tai yra būtų balsavę tik Lietuvos Respublikos piliečiai, o ne SSSR piliečiai.
Stalinas, reikalaudamas perduoti SSSR (o ne Rusijai) Karaliaučiaus (istorinės Tvangstos) sritį rėmėsi ne tiek neužšalančio uosto būtinumu, kaip rašo autorius (nei anglai, nei amerikiečiai nebuvo debilai ir puikiai žinojo, kokius uostus turi SSSR), o tuo, jog tai yra istorinės lietuvių žemės, kurias 13 amžiuje užgrobė vokiečiai - teutonai.
NKVD užsakymu netgi buvo parengta ir išleista speciali knyga su įvairiais dokumentais, pagrindžiančiais šį faktą. Beje, Lietuvai jau seniai laikas šią knygą išleisti pakartotinai, pateikiant ir originalų rusišką tekstą, ir vertimą į lietuvių kalbą.
Aleksotas, realistui, 2007 01 29 13:52
Pamelavai, kad Abrenė (Augšpilis) niekada nepriklausė Livonijai. Nuo 1224 iki 1431 m. ji priklausė Rygos arkivyskupui. Augšpilį rusai užėmė 1431 m., sutvirtino ir pavadino Višgorodu. Kur čia tos "rusų etninės žemės"?
realistas, to vilnietis, 2007 01 29 13:57
_Jūs dabartinėse rusų žemėse (europinėje dalyje) tuo labiau ne nuo "amžių amžinųjų", o nuo VII-VIII a. ;
O kas tai neigia? Dabartinai rusia susidarė susimaišius vietinėms baltų ir finų kultūroms su ateiviais slavais. Slaviškas dėmuo buvo vyraujantis. Vietiniai baltų ir finų gentys yra dabartinių rusų protėviai, o ne suomių ar lietuvių.
Aleksotas, 2007 01 29 13:58
Iš latviškų šaltinių apie Abrenės srities gyventojų tautinę sudėtį:
1938.gadā Abrenes apriņķa iedzīvotāju nacionālais sastāvs bija šāds: 55% latviešu, 41,7% krievu un 3,3 % citu tautību. 1945.gada attiecīgie skaitļi atdalītajā apgabalā uzrādīja 85,5% krievu, 12,5% latviešu un 2% pārējo.
Nacionalistas, 2007 01 29 14:01
Tikrojo nacionalizmo ideologiniai principai ir politiniai tikslai:
- pasaulis istoriškai yra padalintas į skirtingas tautas, paprastai kalbančias skirtingomis kalbomis,
- kiekviena tauta turi teisę sukurti savo nepriklausomą tautinę valstybę tautos istorinėje-etninėje teritorijoje,
- istorinės-etninės tautų gyvenamos teritorijos ir politinės tautinių valstybių sienos turi sutapti,
- kiekviena tauta turi teisę pati spręsti savo pačios likimą savo įkurtoje valstybėje,
- valstybės esminė paskirtis yra sudaryti sąlygas valstybę sukūrusios tautos kultūriniam ir ekonominiam suklestėjimui šioje valstybėje,
- tauta yra pagrindinis valdžios šaltinis,
- jokia tauta ir jos sukurta valstybė neturi teisės kištis į kitos tautos ir jos sukurtos (ar dar kuriamos) valstybės reikalus,
- svetimų etninių žemių okupacija nėra teisėta ir negali būti įteisinta jokiais tarptautiniais ar kitokiais susitarimais ar sutartimis, nepriklausomai nuo to, kiek laiko okupantas valdo tą žemę,
- pasaulyje dar egzistuojančios imperijos turi būti padalintos į tautines valstybes,
- kitataučiai kolonistai ir imigrantai, nelojalūs ir kenkiantys tautinei valstybei, nepripažįstantys tautos teisės valdyti savo žemę ir savo valstybę, turi būti baudžiami ir iškeldinami į jų etninę teritoriją (valstybę), iš kurios atvyko jie patys ar jų protėviai.
Kam įdomu paskaityti apie Latvijos, Estijos (ir Lietuvos) problemas su Rusija dėl jos pagrobtų žemių:
Latvijos buvęs Abrenės, o dabar Rusijos Pytalovo rajonas
viewtopic.php?t=315
SSSR (ir Rusijos, Baltarusijos) užgrobtos etninės baltų žemės
viewtopic.php?t=576
Rusijos ir Estijos sienos
viewtopic.php?t=618
realistas, to nu, 2007 01 29 14:02
_šiaip ar taip kai Latvija atsiskyrė nuo Rusijos 1920 m. buvo nubrėžta konkreti riba, kur yra ta atsiskirianti Latvija. Toje sutartyje Rusija amžiams amžiniesiems atsisakė pretenzijų į Latvijos teritoriją. Tai ar turime teisę kvestionuoti 1920 m. sutartį?_
Tataigi. Taip ir reikia rašyti straipsnį, o ne pradėti nuo latgalių Talavos žemės, kuri buvo priklausoma nuo Pskovo;
Jei jau kalbam apie 1920 sieną tai ir reikia kalbėti tik apie ją, o ne įpainioti kažkada gyvenusius latgalius.
realistas, to Aleksotas, 2007 01 29 14:04
_1938.gadā Abrenes apriņķa iedzīvotāju nacionālais sastāvs bija šāds: 55% latviešu, 41,7% krievu un 3,3 % citu tautību. 1945.gada attiecīgie skaitļi atdalītajā apgabalā uzrādīja 85,5% krievu, 12,5% latviešu un 2% pārējo._
pamiršote dar pridurti, kad Latvija vykdė kolonizacijos politiką, o nuo 1934 atvirą vietinių gyventojų latvizaciją.
istorikas, to Kęstas, 2007 01 29 14:04
Stalinas, reikalaudamas perduoti SSSR (o ne Rusijai) Karaliaučiaus (Istorinės Tvangstos) sritį rėmėsi /.../ o tuo, jog tai yra istorinės lietuvių žemės
Tikrai ne, kolega. Yra protokolai, yra posėdžio liudininkų išleisti prisiminimai, o ten teigiama taip, kaip rašo autorius. Argumentas, jog ten "lietuviškos žemės" net nebuvo minimas.
vilnietis, to realistas, 2007 01 29 14:09
o ne pradėti nuo latgalių Talavos žemės, kuri buvo priklausoma nuo Pskovo;
Bet ir jūs kai kurių savo kunigaikštysčių pradžią skaičiuojat nuo tų laikų, kai jos buvo priklausomos nuo mongolų ar LDK.
realistas, to vilnietis, 2007 01 29 14:14
_Bet ir jūs kai kurių savo kunigaikštysčių pradžią skaičiuojat nuo tų laikų, kai jos buvo priklausomos nuo mongolų ar LDK :))))_
Aš ne rusas; Pskovo, Naugardo, Polocko, Vitebsko, Slucko kunigaikštijos egzistavo, dar prieš patenkant į LDK ar mongolų įtaką. O Kijevo Rusiai, Polockui lietuviai mokėjo duoklę;
to realistas 12:52, 2007 01 29 14:15
Šiaip jau baltų (galindų, rus.goliad) gyvenamas arealas tęsėsi iki Maskvos, kur ribojosi su ugrofinų gyvenama teritorija (beje, vietovardis "Maskva" yra ugrofiniškos kilmės).
Yra hipotezė, kad slavai atsirado klajokliams iranėnams (skitams ar alanams) susimaišius su baltais (galindais), nes nėra iki galo aišku, iš kur jie atsirado. Tai,matyt, paaiškina, kodėl yra nemažai panašių žodžių baltų ir slavų kalbose. Slavų teritorija plėtėsi į rytus baltų asimiliavimo sąskaita bei germanų (gotų,svevų,burgundų) palikta teritorija (dabartinė Lenkijos, Pamario, Silezijos teritorijos).
Caro valžia po įvairių sukilimų prieš okupaciją vykdė vietinių gyventojų iškeldinimo į Sibirą ir rusų kolonistų atkeldinimo į jų žemes Pabaltijyje politiką.
Vytenis, to Studentas, 2007 01 29 14:38
"Kas žinot, kodėl 1939 m. Lietuva nereikalavo grąžinti viso Vilniaus krašto? 1920 m. sienomis? Ar buvo tas klausimas keliamas? Juk pasirašant 1939 m. spalio 10 d. sutartį, buvo minimos 1920 ir 1926 m. sutartys. Tai kodėl leista taip išsidirbinėti su sienomis?"
Turėjom mes, deja, tokį prezidentą, kurio pavardė buvo Smetona. Tas su savo pagalbininkais vykdė padlaižiavimo didžiosioms valstybėms politiką. Pirmas žingsnis link Lietuvos susinaikinimo buvo žengtas dar 1939m. kovą, kai Smetonai paliepus ir jo pagalbininkams pritarus Lietuvos kariuomenė apleido Klaipėdos kraštą.
Reikėjo mums įtempt visas jėgas, paskelbt visuotinę mobilizaciją ir bandyt priešintis naciams. Netikiu, kad Hitlerio armija būtų pajėgusi įgyvendinti Ribentropo grasinimą okupuot visą Lietuvą jos nepaklusnumo atveju.
Rytprūsiai buvo atskirti nuo likusios Vokietijos teritorijos. Lenkai (jiems vokiečiai buvo didesnis priešas nei lietuviai) nebūtų leidę jokio nacių karinių pajėgų tranzito per Lenkijos teritoriją.
Lietuvos - Vokietijos karinis konfliktas galbūt net būtų peržengęs lokalinio konflikto ribas ir pakeitęs būsimo Antrojo pasaulinio karo eigą. Bet, deja, bailumas, naivumas, kvailumas eilinį kartą pakišo mūsų vyriausybei koją.
Gėdingai apleidę Klaipėdos kraštą mūsiškiai dar nusiuntė generolą Raštikį į Berlyną, kuris savo vizitu padėkojo Hitleriui už tai, kad buvo užimtas tik Klaipėdos kraštas, o ne visa Lietuva. O 1939m. įvykiai, Lietuvos - SSRS sutartis tebuvo šios bailios politikos pratęsimas.
istorikas, realistui, 2007 01 29 15:22
Slaviškas dėmuo buvo vyraujantis.
Ne visur. Ko neasimiliavo, tuos vėliau nukariavo. Pavolgio finougrai gyvi iki šiol, ir "slaviškasis dėmuo" ten tikrai nėra vyraujantis. Antropologinis tipas ten finougriškas. Net vietinių slavų tarpe.
Kęstas, To istorikas, to Kęstas, 2007 01 29 14:04, 2007 01 29 17:43
Įvairiose Vakarų valstybių ir SSSR derybose ir ekspertų grupių pasikeitimuose nuomonėmis iki pat 1945 metų buvo naudojamas argumentas, jog šiauriniai Rytprūsiai yra lietuvių etninės žemės.
Štai keli faktai:
Prieš Rytų Prūsijos operaciją raudonosios armijos daliniuose buvo aiškinama, kad reikės išvaduoti senąsias lietuvių žemes, kurias vokiečių grobikai 700 metų engė, ir jos bus grąžintos Lietuvai. Tačiau likus 3 dienoms iki puolimo, apie tai jau nebebuvo kalbama.
Be to, 1944 m. spalio mėn. iš Maskvos buvo gauta telegrama su žinia, kad Karaliaučiaus kraštas bus perduotas Lietuvai. Vilniaus universiteto vadovybė pavedė specialistų grupei (geografams K.Bieliukui, V.Gudeliui ir kitiems) per du mėnesius parengti žemėlapį su lietuviškais vietovardžiais ir vandenvardžiais. Buvo skubiai nubraižyti 1:400 000 ir 1:200 000 mastelių žemėlapiai, bet prieš Klaipėdos puolimą (puolimas vyko 1945 sausio 27-28 d.) grupė sužinojo, kad jų darbo jau nereikia.
Taip pat tuo metu NKVD buvo duotas nurodymas surinkti archyvuose dokumentus, patvirtinančius Mažosios Lietuvos ir Rytprūsių lietuviškumą. Tai, žinoma, buvo kruopščiai atlikta. Remiantis šia medžiaga buvo parengta speciali pažyma SSSR derybų delegacijai. Vėliau dalis tos medžiagos buvo panaudota Kušnerio knygoje:
Кушнер (Кнышев) П.И. Этнические территории и этнические границы // Труды института этнографии им. Н.Н. Миклухо-Маклая. АН СССР. Т. XV. М., 1951.
КУШНЕР (Кнышев), Павел Иванович (р. 1889) — сов. социолог, этнограф и этногеограф. Проф., доктор история, наук (с 1947). Осн. работы: «Очерк развития общественных форм» (1924, 7 изд., 1929); «Горная Киргизия» (1929); «Этнические территории и этнические границы» (1951). 4—432 пр.
1945 m. rugpjūčio 2 d. Potsdamo konferencijos komunikatas užfiksavo Rytų Prūsijos padalijimą tarp TSRS ir Lenkijos. Po 14 dienų šį pasidalijimą patikslino - patvirtino TSRS ir Lenkijos sutartis, kuria ir Geldapės sritis buvo priskirta Lenkijai.
1946 m. balandžio 7 d. įsaku visas Karaliaučiaus kraštas buvo perduotas RTFSR ir pavadintas Kaliningrado sritimi. Miestų ir gyvenviečių vietovardžius keitė iki 1947 m. Su lietuviais dėl to nebuvo tariamasi.
realistui, 2007 01 29 18:13
Rytu Latvijos rusifikacija vyko visa carines Rusijos okupacijos laikotarpi, siunciant i Latvija rusu kolonistus.
Vytas, Kęstui, 2007 01 29 18:39
Susipainiojai pats savo argumentuose
Potsdamo konferencijoje niekur nėra užfiksuota, jog Karaliaučiaus kraštas perduodamas CCCP ir Lenkijai dėl to, jog tai lietuviškos žemės.
Argumentacija buvo neužšalantis Karaliaučiaus uostas ir kompensacija Lenkijai už teritorinius praradimus rytuose. Rusų karinė vadovybė gautas žemes traktavo kaip grynai vokiškas - todėl ir vietovardžius pakeitė.
Tuo tarpu Lietuvoje šitaip nedarė. Be to, net liniją brėžė iš akies, kaip su liniuote, o ne per buvusią lietuvių arealo ribą.
O ką rašė rusų mokslininkai, čia jau kitas reikalas. Nei jie buvo Potsdame, nei ten jų būtų klausę.
Aleksotas, to realistui, 2007 01 29 18:54
Latgala atskirta nuo LDK (Žečpospolitos) per I padalijimą 1772 m. Nuo tada ji buvo iš pradžių Polocko, vėliau Vitebsko gubernijos dalis.
Kęstas, To Vytas, Kęstui, 2007 01 29 18:39, 2007 01 29 19:11
Aš, jūsų žiniai, niekur, beje, neminėjau būtent Potsdamo konferencijos (ir tuo labiau oficialių šios konferencijos nutarimų) - kalbėjau apie SSSR pasiruošimą deryboms dėl būsimo teritorijų dalybų, renkant tam tikslui darbinę medžiagą bei įvairų propagandinį pasiruošimą.
Šis pasiruošimas vyko jau prieš Teherano konferenciją ir ypač prieš Jaltos konferenciją. Būtent tada darbiniuose ekspertų komisijų posėdžiuose ir buvo, tariantis dėl būsimų pokarinių sienų, argumentuojama, jog Rytprūsiai yra lietuvių etninė žemė.
Deja, beveik visi šitų konferencijų darbiniai dokumentai iki šiol yra užslaptinti tiek Rusijoje, tiek Vakaruose. Tik maža jų dalis yra pakliuvę į viešumą.
Potsdamo konferencijoje argumentas dėl Rytprūsių lietuviškumo nebuvo įrašytas į oficialius dokumentus dėl labai paprastos priežasties - nei JAV, nei Didžioji Britanija, nei Prancūzija nepripažino de jure Lietuvos Respublikos inkorporacijos į SSSR sudėtį.
Tačiau SSSR tam buvo ruošiamasi ir iki pat 1945 m. pradžios tikėtasi, kad Vakarų valstybės vis tik pripažins Pabaltijo respublikų inkorporavimo į SSSR teisėtumą.
_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.
Paskutinį kartą redagavo Žygeivis 10 Geg 2010 15:04. Iš viso redaguota 4 kartus.
|
|
Prisijungti
Registruotis
DUK
Ieškoti
Dalyvių sąrašas
