Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė) • Temos rodymas - Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazija

Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas

Pagrindinis diskusijų puslapis » ***Enciklopedija - Prūsijos ir Mažosios Lietuvos istorija » Prūsijos ir Mažosios Lietuvos istorija

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazija - direktorius Kazys Trukanas

Puslapis 1 iš 1

[ 1 pranešimas ]

Spausdinti

Ankstesnė tema | Kita tema

Autorius

Žinutė

Žygeivis

Pranešimo tema: Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazija - direktorius Kazys Trukanas

Parašytas: 25 Bal 2012 22:57

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27136
Miestas: Ignalina

Ir šviesa ir tiesa

http://www.mazoji-lietuva.lt/article.php?article=4514

Klaipėdos miesto, Lietuvos jūrų vartų į pasaulį, Vytauto Didžiojo gimnazija švenčia savo 90 metų sukaktį. Tai nėra eilinės istorijos mokykla.

Nebuvo eiliniai ir šios lietuviškos mokyklos direktoriai – pirmieji, šviesūs lietuvininkai Vilius Gaigalaitis ir Martynas Krukis (1922-1924), iš pastarojo direktoriaus pareigas perėmęs rašytojas, matematikas Pranas Mašiotas (1924-1928).

Ypač svari buvo kito mokyklos direktoriaus teologinio išsilavinimo, filosofijos mokslų daktaro Kazio Trukano veikla. Jo atminimo ir veiklos įvertinimo ženklu tapo Mažosios Lietuvos reikalų tarybos Klaipėdos krašto rūpesčiu ir surinktomis lėšomis 2012 m. balandžio 20 d. ant Vytauto Didžiojo gimnazijos fasado atidengtas jam skirtas horeljefas (autoriai architektas Adomas Skiezgelas ir skulptorius Rimantas Eidėjus).

Mažosios Lietuvos Klaipėdos kraštas ir Vilnija tai du Lietuvos sparnai, be kurių mūsų valstybė negali tvirčiau laikytis. Abi šios etninės teritorijos turėjo (o Vilnija ir dabar turi) lietuviškos tautinės savimonės problemų.

Štai tokioje tautinių vertybių netekusioje žemėje teko darbuotis 1925 metais iš lenkų okupuotos Vilnijos persikėlusiam į Klaipėdą ir čia pedagogo darbą ėmusio dirbti dr. Kaziui Trukanui.

Tenka prisiminti problemišką lietuviškų mokyklų situaciją Klaipėdos krašte. 1800 metais čia veikė 77 lietuviškos mokyklos, kuriose lietuviukai mokėsi iš lietuviškų vadovėlių, su kuriais mokytojai kalbėjosi lietuviškai. Nuo 1873 m. visi vaikai Mažojoje Lietuvoje buvo mokomi tik valstybine vokiečių kalba (išskyrus tikybos mokymą). Jie buvo fiziškai baudžiami, jei kalbėdavosi lietuviškai. Taip, XX a. pradžiai Klaipėdos krašte nebeliko nė vienos lietuviškos mokyklos. Kaip lietuviai Vilnijoje, taip ir lietuvininkai Mažojoje Lietuvoje buvo stipriai nutautėję – vieni aplenkėję, kiti suvokietėję.

Po sėkmingo 1923 m. sukilimo Klaipėdos kraštas buvo prijungtas prie Lietuvos Respublikos. Deja tik autonomijos teisėmis. Keršydama už sukilimą Prancūzija parengė tokią Klaipėdos krašto Konvenciją, pagal kurią vietinei, provokiškai valdžiai buvo leista savaip tvarkyti ne tik socialinius ir ekonominius, bet ir švietimo reikalus.

Pirmoji, lietuviška, ir neilgai gyvavusi E. Simonaičio vadovaujama krašto Direktorija priėmė įsakus dėl lietuvių kalbos vartojimo pradinėse (liaudies) mokyklose. Baigę jas visi turėjo gebėti kalbėti ir lietuviškai ir vokiškai. Tai kėlė didžiulį senosios valdininkijos ir vokiečių mokytojų, finansiškai remiamų iš Vokietijos, priešiškumą lietuviškumui. Panašią bėdą dabar turime Vilniaus apskrityje kur, mums patiems tolerantiškai leidus, švietimo reikalus, faktiškai, tvarko Lietuvos lenkų rinkimo akcija. Dažnai nesusimąstome, kad tik tuomet kai švietimo reikalus valstybėje tvarko (jei neapsileidusi) Švietimo ministerija, o ne kitoms valstybėms tarnaujantys regioniniai politikai, tik tuomet mokykla ugdo tikrus, lojalius savo šalies piliečius.

Autonominio krašto vykdomosios valdžios organai – Direktorijos nesteigė valstybinių lietuviškų mokyklų. Šiai problemai spręsti, kartu su kitais, dr. K. Trukanas 1926 m., įkūrė Klaipėdos krašto mokyklų draugiją. Draugijos rūpesčiu buvo steigiamos privačios lietuviškos pradžios mokyklos. Nors tik šešiose Klaipėdos krašto pradinių mokyklų mikrorajonuose vokiečiai turėjo daugumą, 1929 m. iš Klaipėdos krašte veikusių 235 pradinių mokyklų dar tik 10 buvo lietuviškos (16 mišrios), o visos kitos – vokiškos. 1936 Klaipėdos krašte jau veikė 45, o 1937 m. lietuviškų mokyklų buvo 55. Jei ne 1939 m. nacistinė Klaipėdos krašto aneksija, lietuviška mokykla taptų vyraujančia šiame krašte.

Kad baigusieji lietuviškas mokyklas galėtų tęsti savo išsimokslinimą lietuvių kalba ėmė veikti ir trys privačios Klaipėdos krašto lietuviškos gimnazijos. Klaipėdoje – Vytauto Didžiojo, Pagėgiuose – Kristijono Donelaičio, o Šilutėje – Vydūno. Visų lietuviškų mokyklų pastatų nuomą, mokytojų atlyginimus apmokėjo ne, kaip turėtų būti, Direktorija, o LR Švietimo ministerija. Gimnazijoms, iš LR biudžeto lėšų buvo pastatyti gimnazijų pastatai – Pagėgiuose 1932 m., Šilutėje - 1938, o Klaipėdoje – 1934.

Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazijos pastatas, pastatytas per vienerius metus, atsirado atkaklių dr. K. Trukano pastangų dėka. Energingas ir randantis bendrą kalbą su kolegomis, dr. K. Trukanas puikiai suprato, kad būtent mokykla nulems krašto jaunimo pilietinę orientaciją. Gimnazija tapo lietuviškumo švyturiu Klaipėdos krašte ir gaivino merdėjantį vietos gyventojų lietuviškumą. Dr. K. Trukano pastangomis 1926 m. buvo įsteigta Klaipėdos krašto lietuvių visuomenės sąjunga, 1934 m. – lietuvių organizacijų komitetas. Jis vadovavo Lietuvių tautininkų sąjungos Klaipėdos krašto skyriui, buvo renkamas į Klaipėdos krašto ir miesto seimelius. Dr. K. Trukanas vadovavosi mūsų tautos himno žodžiais, iškaltais gimnazijos fasado viršuje: „ir šviesa ir tiesa mus žingsnius telydi“. Šio veiklaus tautininko, ir kaip kiekvieno lietuvio patrioto, ženklas buvo Gedimino Stulpai (pastaba: saulutė su Gedimino Stulpais atminimo lentoje sunkiai įžiūrima). Iš istorijos reikia mokytis – dr. K. Trukano veikla Klaipėdos krašte yra pamokanti tiems, kas šiandien turi spręsti Vilnijos švietimo problemas.

Horeljefo atidengimo ceremoniją iškilmingai pradėjo Vytauto Didžiojo lietuvių liaudies ansamblis. Sveikinimo žodžius tarė miesto meras Vytautas Grubliauskas, mokyklos direktorius Stasys Ruiba, vaikaitis Arūnas Trukanas. Mažosios Lietuvos reikalų tarybos pirmininkas Vytautas Šilas savo kalboje atkreipė susirinkusiųjų dėmesį į mokyklos vaidmenį jaunimo patriotizmo ugdymui. Mokslo ir enciklopedijų leidybos centro vyresnysis mokslinis redaktorius istorikas dr. Algirdas Matulevičius akcentavo, kad iš lietuviškų Vidžių apylinkių, Breslaujos apskrities (dabar Baltarusija) kilęs ir Švenčionių lietuvių gimnazijos direktoriumi dirbęs dr. Kazys Trukanas yra vienas iš nedaugelio ir Didžiajai ir Mažajai Lietuvai nusipelnęs žmogus. Jis sakė, kad šiai asmenybei aprašyti skirta gana daug vietos Mažosios Lietuvos enciklopedijoje. Apie jį bus rašoma ir Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje. Prie kalbėtojų su padėkos žodžiu visiems prisidėjusiems prie atminimo lentos prisidėjusiems prisijungė ir Mažosios Lietuvos reikalų tarybos Klaipėdos krašto skyriaus pirmininkas menotyrininkas Petras Šmitas.

Atidengus atminimo lentą, gimnazijos salėje įvyko įspūdingai įvairiaspalvis, apgalvotai parengtas moksleivių koncertas, garbės raštais buvo pagerbti jos mokytojai. Į jubiliejines iškilmes atvyko ir nemaža žilaplaukių gimnazijos auklėtinių, būrys K. Trukano giminaičių. Tarp jų garbingiausia – dr. K. Trukano duktė, buvusi šios gimnazijos mokytoja Audronė Trukanaitė (beje, Tukanų šeima anuomet gyveno gimnazijos pastate). A. Trukanaitė pasidalino atsiminimais apie šios gimnazijos prieškario metus, apie hitlerininkų siautėjimą Klaipėdos krašto aneksijos išvakarėse, apie atėjusių nacių terorą.

Atminimo lenta daug Mažosios Lietuvos Klaipėdos krašto labui nuveikusiam didlietuviui dr. K. Trukanui tai jau antroji atminimo lenta šiame mieste, atsiradusi Mažosios Lietuvos reikalų tarybos pastangomis. Pirmoji buvo, to paties architekto Adomo Skiezgelo suprojektuota Atminimo lenta Prūsų Lietuvos tautinės tarybos steigėjui Jonui Vanagaičiui. Beje, himno „Lietuvninkai mes esam gimę“ autoriui Georgui Zauerveinui (Jurgiui Girėnui) 2011 Klaipėdoje pastatytos skulptūros (skulptorius G. Jonkus, architektas V. Mazurkevičius) sumanytojas buvo MLRT Klaipėdos krašto skyriaus vicepirmininkas dr. Aleksandras Žalys. Kai kurie Klaipėdos veikėjai stengiasi „atvokietinti“ Klaipėdą, o šis skyrius nori, kad Klaipėda pasipuoštų ir džiaugtųsi naujais lietuviškumo akcentais, kad atsirastų atminimo lentos įžymiems mažlietuviams Enziui Jagomastui, Jokūbui Stiklioriui, kad miesto Atgimimo aikštėje būtų pastatytas paminklas Vydūnui. Palinkėkime šiems pasišventėliams sėkmės!

Ant Vytauto Didžiojo gimnazijos fasado atidengtas K. Trukanui skirtas horeljefas
Jono Česnavičiaus nuotr.

Vytautas Šilas, Vilnius, 2012 m. balandžio 24 d.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Puslapis 1 iš 1

[ 1 pranešimas ]

Pagrindinis diskusijų puslapis » ***Enciklopedija - Prūsijos ir Mažosios Lietuvos istorija » Prūsijos ir Mažosios Lietuvos istorija

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 4 svečių

Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Pereiti į: