Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė) • Temos rodymas - Švininė plokštelė su neaiškiais raštmenimis rasta tiriant plotą prie keltuvo į Gedimino kalną

Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas

Pagrindinis diskusijų puslapis » ***Enciklopedija - Prūsijos ir Mažosios Lietuvos istorija » Prūsijos ir Mažosios Lietuvos istorija

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Švininė plokštelė su neaiškiais raštmenimis rasta tiriant plotą prie keltuvo į Gedimino kalną

Puslapis 1 iš 1

[ 1 pranešimas ]

Spausdinti

Ankstesnė tema | Kita tema

Autorius

Žinutė

Žygeivis

Pranešimo tema: Švininė plokštelė su neaiškiais raštmenimis rasta tiriant plotą prie keltuvo į Gedimino kalną

Parašytas: 06 Bal 2024 17:48

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27111
Miestas: Ignalina

Šaltinis - Senasis lietuvių raštas
http://forum.istorija.net/forums/thread ... 245#M50245

Cituoti:

Hansas - 2008-03-19 12:51 AM

Neatsimenu kur, bet skaičiau, kad vis dėlto dar iki XIII-XIV a., kada Lietuvoje buvo pradėta rašyti senąja slavų ir lotynų kalbomis, egzistavo raštas, kurį žinojo tik kriviai, ir už paslapties išdavimą grėsė mirtis. Su krikščionybės įvedimu kriviai rašto paslaptį nusnešė į kapus. Raštų fragmentai liko, mes juos matome, bet perskaityti nemokame. Tai audimų raštai, kurie virto ornamentika, puošybos elementu. Kiek ši prielaida artima istorinei tiesai?

Cituoti:

Vors - 2008-03-19 6:25 PM

Ženklų sistema tai dar ne raštas. Pvz., nacionaliniame muziejuje galit rasti porą Lietuvoje rastų XVII-XVIII a medinių kalendorių, juose savita simbolių sistema.

O kas dėl rašto, tai štai kas gavosi, kuomet kažkoks beraštis Algirdo laikų meistras bandė "rašyti" :sm13: :

http://www.lietuvospilys.lt/data/neaiskus.htm

http://www.lietuvospilys.lt/images/lentele-psl.jpg

Švininė plokštelė su neaiškiais raštmenimis rasta tiriant plotą prie keltuvo į Gedimino kalną. Gal kas galit perskaityti?

Viena iš versijų, autorius Mindaugas Strockis - 370 Kb
http://www.lietuvospilys.lt/images/pdf/LenteleUni.pdf

Cituoti:

Šarmaitis - 2008-03-20 2:49 PM

Cituoti:

Questions - 2008-03-20 2:44 AM

kazkokiu budu wistiek zinios ar isakymai persiduodavo. pasitiketi vien zigunu pavojinga. turejo buti tikrumo zenklai, amuletai, krivules, kazkas bendro ir zinomo.

Knygyne mačiau knygą, kurioje sudėti kažkokio vokiečių tyrynėtojo darbai. Ten yra net 2 jo sudarytos lietuvių rašto abėcėlės. Tik nėra nurodyta, kokią raidę ar žodį kiekvienas ženklas atitinka. Aš tas abėcėles nufotkinau su telefonu. Jei neištryniau - galėsiu vėliau čia įdėti.

Cituoti:

Šarmaitis - 2008-03-21 8:32 AM

Cituoti:

Hansas - 2008-03-21 3:38 AM

Tikrai idomu butu pamatyti

Talpinu nuotraukas. Pasirodo, viena abėcėlė to tyrinėtojo net iššifruota. Gal kas nors atsimenat to tyrinėtojo vardą ir pavardę?

Nuotraukas žiūrėti:
http://forum.istorija.net/forums/thread ... 245#M50245

Nuotraukas atsisiųsti:
http://forum.istorija.net/forums/get-at ... mentid=611
http://forum.istorija.net/forums/get-at ... mentid=612

Cituoti:

Šarmaitis - 2008-03-21 11:07 AM

Pirmoji abėcėlė, mano nuomone, identiška Luko Dovydo (?) abėcėlei:

http://forum.istorija.net/photos/show-a ... hotoid=623

http://forum.istorija.net/photos/show-a ... hotoid=624

http://forum.istorija.net/photos/show-a ... hotoid=625

Cituoti:

anonymus - 2008-03-21 2:57 PM

Taip. Perpaišyta iš plačiai žinomos "Vaidevučio" vėliavos.

Nuotraukos yra iš spalvotos knygos Carl von Schmith, Necrolithuanica

Knygos anotacija:

1863 metais datuotas Carlo von Schmitho (apie 1795–1797–1876) rankraštinis albumas „Necrolithuanica“ – išskirtinis reiškinys Lietuvos kultūros istorijoje.

Didžiąją dalį šio darbo, kurio originalas šiandien saugomas Stokholme, Karališkosios senienų tarybos ir valstybinio istorijos muziejaus archyve, sudaro archeologinių radinių piešiniai (321 atvaizdas) iš tuometinės Lietuvos ir Baltarusijos vietovių.

Kiek kuklesnę, tačiau ne mažiau įdomią minėto albumo dalį sudaro mitologemų piešiniai (77 atvaizdai). Taigi Carlo von Schmitho siekta pateikti visuminį Lietuvos priešistorės vaizdą, į vieną vietą sujungti šio krašto archeologijos ir mitologijos tyrinėjimus.

Darbo vertę didina tai, kad dauguma šiame albume pavaizduotų archeologinių radinių ir mitologinių raritetų vėliau negrįžtamai dingo.

Cituoti:

Šarmaitis - 2008-03-21 3:37 PM

Cituoti:

anonymus - 2008-03-21 5:57 PM

Taip. Perpaišyta iš plačiai žinomos "Vaidevučio" vėliavos.

Nuotraukos yra iš spalvotos knygos Carl von Schmith, Necrolithuanica

Knygos anotacija:

1863 metais datuotas Carlo von Schmitho (apie 1795–1797–1876) rankraštinis albumas „Necrolithuanica“ – išskirtinis reiškinys Lietuvos kultūros istorijoje. Didžiąją dalį šio darbo, kurio originalas šiandien saugomas Stokholme, Karališkosios senienų tarybos ir valstybinio istorijos muziejaus archyve, sudaro archeologinių radinių piešiniai (321 atvaizdas) iš tuometinės Lietuvos ir Baltarusijos vietovių. Kiek kuklesnę, tačiau ne mažiau įdomią minėto albumo dalį sudaro mitologemų piešiniai (77 atvaizdai). Taigi Carlo von Schmitho siekta pateikti visuminį Lietuvos priešistorės vaizdą, į vieną vietą sujungti šio krašto archeologijos ir mitologijos tyrinėjimus. Darbo vertę didina tai, kad dauguma šiame albume pavaizduotų archeologinių radinių ir mitologinių raritetų vėliau negrįžtamai dingo.

Antroji Karlo von Šmito abėcėlė skiriasi nuo T. Volanskio pateiktųjų abėcėlių. Beje, Volanskio pateiktoje Lietuvių pagonių abėcėlėje yra F raidė. Lietuvių kalboje anksčiau F raidės nebuvo. Taigi, arba abėcėlė yra klastotė, arba T. Volanskis neteisingai traktuoja tą ženklą, kuris, jo nuomone, reiškia F raidę.

Cituoti:

Žygeivis - 2008-03-21 9:23 PM

Teodoro Narbuto "Lietuvių tautos istorijoje" 1 tome gale yra antros čia pateiktos abėcėlės piešiniai (lietuviškame leidime - antroji abėcėlė pateikta kaip taip vadinama Biarmos abėcėlė - 386 puslapyje).

Ten ir daugiau įvairių artefaktų piešinių su įvairiais užrašais.

---------------------------------------------------------------------------

Ženklais, šiek tiek panašiais į pirmąją čia pateiktą abėcėlę ("Vaidevučio vėliavos"), yra iškaltas užrašas ant akmens netoli Kernavės - Dūkštų ąžuolyne netoli Karmazinų piliakalnio ir pilkapių - dabar vadinamas AIRĖNŲ AKMUO SU ŽENKLAIS.

Airėnų (Dūkštų) akmens ženklai (Vilniaus r.)
http://www.aruodai.lt/paieska/vaizdas.php?VId=2981

Akmens foto

Cituoti:

Kriwis - 2008-03-22 9:59 AM

Cituoti:

Hansas - 2008-03-19 3:51 AM

Neatsimenu kur, bet skaičiau, kad vis dėlto dar iki XIII-XIV a., kada Lietuvoje buvo pradėta rašyti senąja slavų ir lotynų kalbomis, egzistavo raštas, kurį žinojo tik kriviai, ir už paslapties išdavimą grėsė mirtis.

Su krikščionybės įvedimu kriviai rašto paslaptį nusinešė į kapus. Raštų fragmentai liko, mes juos matome, bet perskaityti nemokame. Tai audimų raštai, kurie virto ornamentika, puošybos elementu. Kiek ši prielaida artima istorinei tiesai?

Germanai nors runas ir tikrai naudojo, tačiau jų panaudojimo paminklų taip pat ne kažkas. Ten "krikščionybės gynėjai" taip pat daug paminklų išnaikino.

Tačiau liaudyje išlieka ir gyvų tradicijų. Viena iš tokių, kaip pavyzdys, yra išlikusi tradicija dailidžių amate pas vokiečius. Tradiciškai pas juos yra naudojami "fachwerk" tipo stulpinės konstrukcijos pastatai.

Tokio pastato statybos proceso metu visi balkiai yra sužymimi "runomis". Taip daroma todėl, kad esant reikalui, pavyzdžiui gavus kraičio pastatą, galima jį būtų pervežti į naują vietą. Šios žymėjimo sistemos yra mokoma profesinėje mokykloje.

Manau tai pavyzdys kaip liaudyje išliko senųjų tradicijų atspindžiai. Tam, kad naudoti tokias runas "rašyti" šiuolaikine prasme nereikia mokėti. Tai būtent lokalaus specifinio panaudojimo pavyzdys. Beje tokius žymenis teko matyti Kauno senamiesčio viduramžių pastato pastogėje. Buvo sužymėtos gegnės.

Kalbant apie raštą tikriausiai reikia atskirti du aspektus:

1.Raštas nebuvo masiškai naudojamas dėl jo perdavimo kitiems ribotumo (nebuvo nei daug skaitančių, nei rašančių), todėl jis galėjo būti naudojamas tik siaurose, specifinėse sferose: magiški ženklai ant ginklų, vėliavų, kalendorių, paminklinių akmenų ir t.t). Kita vertus nebuvo masinio leidimo rašto kūrinių ir techninės galimybės. Todėl spausdinimo atsiradimas ir yra laikomas perversmu raštijos plitime.

2. Egzistavo stipri žodinė informacijos perdavimo kultūra, kurios pavyzdžių turime beveik visose žinomose kultūrose. Akivaizdu, kad tai ir šiandien dar patikimiausias šaltinis istorijos eigoje. Seniausios žmonijos žinios yra išlikusios būtent dėl to, kad tokia informacijos sistema egzistavo.

Norėti, kad lietuviai būtų išimtis šioje srityje, yra utopinis noras. Esminė problema yra kita: perėjimas nuo žodinės sistemos prie pasikliovimo rąšto sistema buvo nesklandus ir žinios nebuvo perduotos.

Priežastis tam yra ir tai, kad vyko perėjimas prie svetimos religinės sistemos, todėl ideologiškai išsaugojimas seno paveldo galėjo būti suvokiamas kaip kompromitacija. Pagoniškos šaknys buvo veikiau minusas, nei vertybė.

Čia ir atsiskleidžia tuometinio elito ribotas suvokimas vykstančių procesų. Jiems nebuvo skirtumo ką valdyti - kitataučius ar saviškius. Tautiškumo ir tradicijų išsaugojimo sąvokų visai neegzistavo.

Kai sluoksnis, kuris galėjo šį procesą tęsti tapo "velnio tarnais", žodinė tradicija degradavo iš valstybinio lygmens į buitinį, atitinkamai ir savo turiniu.

Plačiau čia:

Mindaugas Peleckis. Ar lietuviai turėjo runas?
http://www.radikaliai.lt/radikaliai/361 ... rejo-runas

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Puslapis 1 iš 1

[ 1 pranešimas ]

Pagrindinis diskusijų puslapis » ***Enciklopedija - Prūsijos ir Mažosios Lietuvos istorija » Prūsijos ir Mažosios Lietuvos istorija

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 3 svečių

Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Pereiti į: