Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė) • Temos rodymas

Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas

Pagrindinis diskusijų puslapis » ***Enciklopedija - Baltų, slavų, germanų, finų-ugrų ir kitų genčių, tautų bei kalbų istorija » Kitų indoeuropiečių genčių, tautų bei kalbų istorija

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Anatolų kalbų grupė

Puslapis 1 iš 1

[ 2 pranešimai(ų) ]

Spausdinti

Ankstesnė tema | Kita tema

Autorius

Žinutė

Žygeivis

Pranešimo tema: Anatolų kalbų grupė

Parašytas: 24 Gru 2012 21:59

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

Анатолийские языки
http://ru.wikipedia.org/wiki/%D0%90%D0% ... 0%BA%D0%B8

Анатоли́йские языки́ — ветвь индоевропейских языков (известны также под названием «хетто-лувийские языки»). По данным глоттохронологии, довольно рано обособились от прочих индоевропейских языков. Все языки этой группы являются мёртвыми. Их носители обитали во II—I тыс. до н. э. на территории Малой Азии (Хеттское царство и возникшие на его территории малые государства), позднее были покорены и ассимилированы персами и/или греками.

Древнейшие памятники анатолийских языков — хеттская клинопись и лувийская иероглифика (имелись также краткие надписи на палайском языке, наиболее архаичном из анатолийских). Трудами чешского лингвиста Фридриха (Бедржиха) Грозного данные языки были опознаны как индоевропейские, что способствовало их дешифровке.

Более поздние надписи на лидийском, ликийском, сидетском, карийском и др. языках выполнены малоазийскими алфавитами (частично дешифрованы в XX в.).

Классификация

Палайская подгруппа

палайский язык†
http://ru.wikipedia.org/wiki/%D0%9F%D0% ... 1%8B%D0%BA

Хеттская подгруппа

хеттский язык†
http://ru.wikipedia.org/wiki/%D0%A5%D0% ... 1%8B%D0%BA

лидийский язык†
http://ru.wikipedia.org/wiki/%D0%9B%D0% ... 1%8B%D0%BA

карийский язык†
http://ru.wikipedia.org/wiki/%D0%9A%D0% ... 1%8B%D0%BA

Лувийская подгруппа

лувийский язык†
http://ru.wikipedia.org/wiki/%D0%9B%D1% ... 1%8B%D0%BA

ликийский язык†
http://ru.wikipedia.org/wiki/%D0%9B%D0% ... 1%8B%D0%BA

милийский язык (иногда именуется «ликийский В» или «архаичный ликийский», известен по одной надписи)†
http://ru.wikipedia.org/wiki/%D0%9C%D0% ... 1%8B%D0%BA

сидетский язык†
http://ru.wikipedia.org/wiki/%D0%A1%D0% ... 1%8B%D0%BA

писидийский язык†
http://ru.wikipedia.org/wiki/%D0%9F%D0% ... 1%8B%D0%BA

Hetitai

Hetitai
http://lt.wikipedia.org/wiki/Hetitai

Hetitai – senovės indoeuropiečių tauta gyvenusi Mažojoje Azijoje, tiksliau - jos centrinėje dalyje, vadinamoje Kapadokija. Jų vardu yra vadinama valstybė, klestėjusi II tūkstantmetyje pr. m. e., o taip pat civilizacija, kuri vadinama Hetitų civilizacija.

Etimologija

Hetitų pavadinimas buvo žinomas iš Biblijos, kur minima tauta חתי HTY. Patys hetitai savo šalį vadino Hatti, tačiau šis pavadinimas nebuvo hetitiškos kilmės, o perimtas iš anksčiau čia gyvenusių gyventojų - hatų. Savo kalbą hetitai vadino nesili, ir save kildino iš Kanešo miesto (dab. Kiultepė).

Hetitų istorija ir valstybė

Hetitai, indoeuropietiška tauta, kartu su giminingomis Anatolijos tautomis, tokiomis, kaip luviai, palai, apgyvendino pusiasalį III ir II tūkst. pr. m. e. sandūroje. Iki tol pusiasalis buvo gyvenamas kitų tautų, kurių svarbiausia buvo hatai, pasiekę gana aukštą išsivystymo lygį ir sukūrę priešistorinius miestus Kapadokijos regione.

Ankstyvieji užkariavimai

Hetitų valstybės teritorija. Ryškiai raudonai pažymėta Hetitų valstybė Senosios karalystės pradžioje. Šviesiai raudonai - Imperijos metu prijungtos arba vasalinės sritys.

Viena pirmųjų hetitų gyvenviečių buvo Kussara Mažosios Azijos pietryčiuose (tiksli vieta neidentifikuota), tapusi pirmąja jų valstybės sostine. Kusaros valdovas Pithanas XVIII a. pr. m. e. pradėjo užkariavimus, ir užėmė vieną svarbiausių tuometinių miestų, asirų prekybinę gyvenvietę Kanešą (Kiultepę). Šis miestas davė pavadinimą hetitų kalbai, kuri vadinta (ka)nesitų kalba.

Pithanos įpėdinis Anitas tęsė pradėtus užkariavimus į šiaurę. Jis užkariavo vieną svarbiausių hatų miestų, Hatušą ir sulygino jį su žeme.

Tačiau praėjus keletui kartų, karalius Labarnas II (1650–1620 m. pr. m. e.) atstatė Hatušą ir padarė ją visos karalystės sostine. Tam įvykiui pažymėti, Labarnas pasivadino Hatušiliu I. Taip vėliau vadinosi ne vienas valdovas. Taip buvo įkurta Senoji hetitų karalystė.

Senoji karalystė

Tuo metu Karalystė užėmė visą Kapadokijos regioną Mažojoje Azijoje. Šalia jų valstybės iš visų pusių egzistavo kitų tautų valstybės: luvių valstybės Kicuvatna (pietuose), Arcava (vakaruose), ir Asuva konfederacija (šiaurės vakaruose), semitiškos Sirijos valstybės ir Mitanija pietryčiuose, Išuva rytuose, Hayasa-Azzi šiaurės rytuose. Miškingos Juodosios jūros pajūrio sritys šiaurėje buvo gyvenamos laukinių kaškų genčių.

Hatušilis didžiausią dėmesį kreipė į Siriją. Jis puolė Jamchado valstybę, o jo anūkas Muršilis I (1620 - 1590 m. pr. m. e.) sukūrė tikrą imperiją, užkariaudamas Šiaurės Siriją, Kilikiją, o 1595 m. pr. m. e. nusiaubė Babiloną.

Po Muršilio nužudymo Hetitų karalystė patyrė ilgalaikę krizę, kurios metu jos teritorija vėl susitraukė iki Kapadokijos regiono. Pietuose įsigalėjo huritai, užėmę Siriją ir Kilikiją (Hetitų Adaniją), kuri nuo tada vadinama Kicuvatna. Paskutiniajam hetitų senosios karalystės valdovui Telipinui nepavyko atkurti buvusios galybės.

Vidurinė karalystė

1500-1430 m. pr. m. e., 70 metų laikotarpis yra žinomas kaip Hetitų vidurinė karalystė. Jo metu pasikeitė 6 valdovai, tačiau žinoma labai mažai. Tai - ne tiek atskiras istorijos laikotarpis, kiek tamsus pereinamasis periodas tarp senosios ir naujosios karalysčių.

Naujoji karalystė

XV a. pr. m. e. pabaigoje valdė karalius Tudhalijas I, kurio laikais prasidėjo Hetitų imperijos atgimimas. Laikinai buvo sugrąžintos pietinės sritys. Po jo mirties vėlgi prasidėjo krizė, kurios metu šiaurinės tautos, - kaškai, Hayasa-Azzi federacija puldinėjo Hetitų valstybę, siaubė sostinę Hatušą.

Supiluliumas I XIV a. pr. m. e. viduryje, sėdęs į sostą nualintoje šalyje, sukūrė didžiausią kada buvusią Hetitų imperiją, siekusią Egėjo jūrą vakaruose, Eufrato aukštupį rytuose, Viduržemio jūrą ir Libano kalnus pietuose. Jam valdant buvo nugalėti kaškai, sutriuškinta Mitanija. Jo sūnus Muršilis II tęsė užkariavimus ir Mažosios Azijos vienijimą.

1296 m. pr. m. e. Sirijoje, prie Kadešo susirėmė Mutvalio vadovaujama hetitų kariuomenė ir Ramzio II vadovaujama egiptiečių kariuomenė. Abi kariuomenės patyrė didžiulius nuostolius.

Po Kadešo mūšio rytuose augo nauja galybė - Asirija, o iš vakarų puldinėjo Jūros tautos. Pastarosios migravo į buvusias imperijos teritorijas, siaubė pakrantes.

Luviai

Neo-hetitai (Siro-hetitai)

http://lt.wikipedia.org/wiki/Siro-hetitai

Kovose nusilpusią hetitų imperiją 1200 m. pr. m. e. užpuolė laukinės gentys iš vakarų (egiptiečiai jas vadino jūrų tautomis).

Tuomet hetitų valstybė suskilo, pakriko ir dar labiau nusilpo. Hetitų imperijos galia susitraukė iki valstybės branduolio Kapadokijos regione, o buvusios provincijos atsiskyrė kaip daugybė smulkių valstybių.

Tuo metu aukšto lygio kultūrą tęsė buvusios pietrytinės provincijos, kuriose kalbėta luvių ir semitų kalbomis - Siro-hetitų (arba Neo-hetitų) valstybės. Čia egzistavo tokios valstybėlės, kaip Tabalis, Gurgumas, Kilikija, Karchemišas ir kt.

Siro-hetitai (kitaip Neo-Hetitai) - mokslininkų bendrai vadinamos etninės grupės, kultūros ir valstybės, egzistavusios maždaug 1180-700 m. pr. m. e. Mažosios Azijos pietrytinėje dalyje ir greta prisiglaudusiose teritorijose dab. Turkijoje ir Sirijoje.

Istorija

Prielaidos siro-hetitų valstybių susiformavimui 1180 m. pr. m. e. susidarė žlugus Hetitų imperijai. Iki tol per II tūkst. pr. m. e. hetitai valdė šį kraštą tiek politiškai, tiek kultūriškai. Taip vadinamojo Bronzos amžiaus žlugimo metu Hetitų imperija subyrėjo, nunyko miestai, dauguma gyventojų pasitraukė į kaimus. Šis procesas siejamas su Jūros tautų antpuoliais ir geležies amžiaus pradžia.

Subyrėjus imperijai, hetitų kontrolė susitraukė iki Kapadokijos, kai tuo tarpu jų seniau kontroliuoti kraštai pietryčiuose tapo nepriklausomi kaip daugybė smulkių siro-hetitų valstybių.

Dauguma jų turėjo savo valdovų linijas ir pripažino istorinį tęstinumą su valstybėmis, nepriklausomomis dar iki Hetitų užkariavimo. Kai kurių valstybių dinastijos savo ištakas siejo su hetitų imperijos valdovų dinastija.

Nuo maždaug X a. pr. m. e. kai kuriose siro-hetitų valstybėse (ypač pietinėse) įsitvirtino aramėjai ir aramėjiškos kilmės dinastijos.

Valstybių egzistenciją VII a. pr. m. e. baigė Asirijos imperija, nukariavusi ir integravusi šį kraštą į savo valstybę.

Kultūra

Siro-hetitų valstybių gyventojai greičiausiai buvo labai mišrios kilmės, čia maišėsi semitiškas, indoeuropietiškas (hetitams giminingų luvių) ir huritiškas substratai.

Oficialiems įrašams buvo naudojami luvių hieroglifai, vėlesniuoju laikotarpiui juos vis labiau išstūmė finikiečių raštas ir aramėjų raštas.

Nepaisant visuotinio kultūrinio nuosmukio Artimuosiuose Rytuose, siro-hetitų valstybės kultūriškai klestėjo. Buvo vykdomos šventyklų statybos, išliko didingi reljefai ir skulptūros. Mene didžia dalimi buvo tęsiamos hetitų tradicijos, vaizduojami mitologiniai personažai, labai paplitę liūtų įvaizdžiai. Žymiausi statiniai - Ain Daros šventykla dievui Ištarui-Šavuškai, Alepo Audros dievo šventykla ir kt.

Siro-hetitų valstybės

Siro-hetitų valstybes priimta skirstyti į dvi grupes - šiaurines ir pietines.

Šiaurinės siro-hetitų valstybės:

Tabalis - didelė luvių valstybė nederlinguose Likaonijos regionuose su sostine Tuwanuwa;
Kammanu - luvių valstybė su sostine Melidu. Susikūrė vietoj II tūkst. pr. m. e. egzistavusios Išuvos;
Hilakku - luvių valstybė aukštutinėje Kilikijoje. Susikūrė vietoj II tūkst. pr. m. e. egzistavusios Kizuvatnos;
Kue - luvių valstybė žemutinėje Kilikijoje. Susikūrė vietoj II tūkst. pr. m. e. egzistavusios Adanijos;
Gurgum - luvių valstybė su sostine Markasi;
Kumuchi - luvių valstybė;
Karchemišas - luvių valstybė su sostine to paties pavadinimo mieste, atsikūrusi vietoj II tūkst. pr. m. e. egzistavusio Karchemišo.

Pietinės siro-hetitų valstybės:

Bit Gabbari - semitų valstybė su sostine Samalyje;
Bit Adini - semitų valstybė su sostine Til Barsipe;
Bit Bahiani - semitų valstybė su sostine Guzanoje;
Patina - semitų valstybė su sostine Kinalua. Susikūrė vietoj II tūkst. pr. m. e. egzistavusio Alalacho;
Bit Agusi - semitų valstybė su sostine Arpade. Susikūrė vietoj II tūkst. pr. m. e. egzistavusio Jamchado;
Hatarikka-Luhuti - semitų valstybė su sostine Hatarikka, vėliau Alepe;
Hamath - piečiausia semitų valstybė su sostine to paties pavadinimo mieste (dab. Hama). Susikūrė vietoj II tūkst. pr. m. e. egzistavusios Katnos.

Siro-hetitų valstybės

VII a. pr. m. e. jų žemes užėmė Asirija.

Žlugus hetitų valstybei, išnyko ir jų kalba.

Hetitų pasiekimai

Manoma, kad Geležies amžius Artimuosiuose Rytuose prasidėjo Anatolijoje ar Kaukaze (II tūkst. pr. m. e., apie 1300 m. pr. m. e.)[1]. Hetitai vieni pirmųjų pradėjo naudoti geležį ginklams ir spėjama, kad tai buvo vienas iš jų galios šaltinių.

Hetitai pirmieji Artimuosiuose Rytuose pradėjo naudoti lengvą kovos vežimą (XVIII a. pr. m. e. Anitos tekste minima keturiasdešimt arklių komandų (40 ?Í-IM-DÌ ANŠE.KUR.RA?I.A)[2]. Daug tiksliau karo vežimai paminėti XVII a. pr. m. e. Hatusilio I laikų įrašuose).

Pirmieji teismų praktikoje atskyrė tyčinę veiklą nuo netyčinės[3], taip pat hetitų žodis išḫara reiškiantis sutartį, įpareigojantį pažadą, o vėliau ir deivę, aptinkamas XIX a. pr. m. e. asirų Kultepės įrašuose, yra seniausias užrašytas indoeuropiečių žodis pasaulyje[4].

1600 BCThe Old Hittite Kingdom founded
http://www.xtimeline.com/evt/view.aspx?id=620236

Hittites, who came 3 or 4 centuries before to Asia Minor from the Caspian lowlands, founded three independent states here, being divided in three main tribes: Palaic, Luwian and Hittite (or Nesian). In about 1750 BC Nesian kings start tio unite the nation, and in 1600 BC the united Kingdom was proclaimed by Labarna (or Tlabarna), who declared himself Hattusili the First, the king of all Hittites.

Hittites started quite an aggressive foreign policy, destroyed all Assyrian and Accadian trade colonies in Asia Minor and Syria, soon destroyed Mari, and in 1531 BC crushed Babylon. Hattusili I moved his capital to Hattusa, modern Bogazkey, and the Kingdom at that time was the most powerful and rich state in all Middle East region. Hittites slowly assimilated substratum languages of Asia Minor, borrowing quite a lot of vocabulary and grammar features from them. But the constant threat was going from the east where another aboriginal nation of Hurrites lived. Hurrites could be relative to the Caucasian language family. In 1500 BC the state of Mitanni, ruled by Hurrites, destroyed and partly occupied the Hittite Kingdom, which was suffering from a civil war. But the civilization was not destroyed.

http://indoeuro.bizland.com/project/chr ... .html#1600

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Anatolų kalbų grupė

Parašytas: 07 Lie 2019 17:02

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

Kęstutis Čeponis

---Хе́ттский язы́к — язык хеттов, относящийся к анатолийской группе индоевропейской семьи. Является древнейшим индоевропейским языком, зафиксированным на письме.---

Совершенно правильно.

На сей день это самые древние найденные пистмена на языке принадлежащему индоевропейской языковой общности.

Однако не понимаю чего это лицвинисты так сполошились - эта "новость" известна уже лет 80? :)

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Puslapis 1 iš 1

[ 2 pranešimai(ų) ]

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 1 svečias

Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Pereiti į: