Pagrindinis diskusijų puslapis

Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė)

"Diskusijų forumas" ir "Enciklopedija" (elektroninė virtuali duomenų bazė)
Pagrindinis diskusijų puslapis
Dabar yra 10 Geg 2024 12:37

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]




Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 4 pranešimai(ų) ] 
Autorius Žinutė
StandartinėParašytas: 11 Lie 2011 16:55 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27136
Miestas: Ignalina
„Williams“ aferą amerikiečiai prasuko prieš tai pasitreniravę Kėdainiuose


http://www.respublika.lt/lt/naujienos/l ... dainiuose/

2011 liepos mėn. 11 d. 12:18:14
Dalia BYČIENĖ „Respublikos“ žurnalistė

       Šimtus milijonų litų Lietuvai kainavusi „Williams“ afera 1999-aisiais perimant „Mažeikių naftą“ nebuvo pirmasis amerikiečių prisvilęs blynas mūsų šalyje. Treniruočių pobūdžio mažesnė aferytė prasukta dar 1995 metais Kėdainiuose. Susišlavęs 552 tūkst. JAV dolerių (tada - daugiau nei 2,28 mln. litų) už nepadarytus darbus amerikiečių firmos „FM International“ padalinys bankrutavo ir iš Lietuvos horizonto dingo. Šiuos pinigus Finansų ministerija per antstolius siekia susigrąžinti iš niekuo dėtų kėdainiečių.

       "FM International" Teksaso valstijoje JAV veikęs padalinys "J.Bailey   company", "Williams" pademonstravo, kad amerikiečiai į lietuvius valosi kojas ir nieko už tai jiems nebūna

       Kėdainių rajono savivaldybė 1995 metais pasirašė kontraktą su JAV inžinerinės firmos „FM International“ Teksaso valstijoje veikusiu padaliniu „J.Bailey company“, kad ši už 1,2 mln. JAV dolerių (tuomečiu kursu - 4,8 mln. litų) į Kėdainius atveš vandens geležies šalinimo stoties įrangą, ją sumontuos, apmokys darbininkus ir paleis. Bet to neįvykdė.

       Tačiau firmai visus pinigus pervedė Jungtinių Valstijų EXIM bankas, iš kurio su Vyriausybės garantija buvo gauta paskola stoties statybai.

Negavo, bet privalo atiduoti


       Statyboms vykdyti amerikiečiai nusisamdė vietos firmą „Melkomsta“, pradėjo vežti įrenginius. Kuo tolyn, tuo statybos tempai ėmė lėtėti, kol galutinai visai sustojo. Statybininkai dirbo tol, kol baigėsi pinigai. Galiausiai kėdainiečiai sužinojo, kad „J.Bailey company“ bankrutavo ir į Kėdainius nebeatvažiuos. 1999 metais UAB „Kėdainių vandenys“ vandens geležies šalinimo stoties statybą baigė savo jėgomis ir savo pinigais.

       EXIM bankui kėdainiečiai grąžino 629 tūkst. JAV dolerių (2,5 mln. litų), tiek, kiek pasinaudojo iš vandens geležies šalinimo stoties statybai suteiktos paskolos. Kitą paskolos dalį, 552 mln. litų, EXIM bankui atidavė Finansų ministerija. Biudžete atsiradusią spragą Vyriausybė nutarė išlyginti Kėdainių sąskaita. Iš JAV banko, papenėjusio suktus savo tėvynainius, Lietuva nedrįso nieko pareikalauti.

       Tai, kad kėdainiečiai paskolos negavo ir ja nepasinaudojo, 2000 metais patvirtino Valstybės kontrolė, bet, nepaisant to, Vyriausybė savo ketinimo neatšaukė. Nuo 2008 metų į „Kėdainių vandenų“ duris vis beldžia antstoliai.

       Vandens bendrovė teisybę rasti bando per teismą, bet kol kas jiems ne itin sekasi. Vilniaus apygardos administracinis teismas pripažino, kad Vyriausybės ketinimas išieškoti negautą paskolą neteisėtas, bet Turto bankas, kurį Finansų ministerija įgaliojo jai atstovauti, sprendimą apskundė aukštesniam teismui. Tiesa, Vyriausiasis administracinis teismas atsisakė nurodyti, kas teisus, tad „Kėdainių vandenims“ norint toliau siekti teisybės teks kreiptis į bendros kompetencijos teismą. Nors dokumentai rodo, kad prie daugiau nei pusės milijono JAV dolerių „Kėdainių vandenys“ nebuvo nė prisilietę, advokatai jiems šimtaprocentinės sėkmės negarantuoja. Sutartis pasirašyta itin suktai.

Teksasas už milijoną atsilygino garbės vardais


       Pasak dabartinio „Kėdainių vandenų“ direktoriaus Kęstučio Vaitkevičiaus, iš tokios sutarties to tik ir buvo galima tikėtis, iš pat pradžių turėjo būti aišku, kad ji kreiva: „Sutartyje su „FM International“ buvo numatyta atsiskaityti gavus įrenginius arba atlikus darbus, bet ne vėliau kaip pagal grafiką. Amerikiečiai bankrutavo, o pinigai paskui juos iškeliavo paskui banke (!) parengtą grafiką“.

       Ar Vyriausybė galėjo amerikiečių bankui nesumokėti pinigų, kuriais Kėdainiai nepasinaudojo? „Galėjo, - įsitikinęs K.Vaitkevičius, - paskolą EXIM bankas buvo apdraudęs“.

       Tai kodėl to nepadarė? Greičiausiai Vyriausybė tuomet tiesiog nenorėjo pyktis su banku dėl tokios „smulkmenos“, nes iš jo buvo gavusi pinigų Būtingės terminalo statybai.

       Geriau jau dėti per galvas saviems nei bent žodeliu papriekaištauti amerikiečiams.

       Per galvas saviems visai rimtai gali kliūti. Jeigu teismai pripažintų, kad „Kėdainių vandenys“ negautą paskolą vis dėlto turi grąžinti, už tai sumokėti tektų visiems „Kėdainių vandenų“ vartotojams. Kiek pabrangtų vanduo, priklausys nuo to, per kiek laiko Vyriausybė panorėtų atgauti amerikiečiams padovanotus pinigus.

       Gražioji sandėrio pusė yra ta, kad Teksaso valstijoje registruota „FM International“ bendrovė Kėdainiams atsilygino dviem savo garbės piliečių vardais. Juos gavo tuometis Kėdainių savivaldybės meras Vigimantas Kisielius ir tuometis UAB „Kėdainių vandenys“ direktorius Albinas Umbrasas.

       Kėdainiečiai Teksaso valstijos garbės pilietį V.Kisielių prisimena ir kitaip. Po neilgo meravimo jis į bankrotą nuvarė iki tol sėkmingai dirbusią „Kėdainių biochemijos“ gamyklą, o praėjusiais metais išgarsėjo bandymu per protekcijas be konkurso prasibrauti į Kėdainių žemėtvarkos skyriaus vedėjo postą.

Romualdas OZOLAS - politologas:

       Anksčiau sakėme, kad Lietuva yra Maskvos kiaulidė, o dabar, kai kiaulidėmis Lietuvą pavertė užsieniečiai, tylima. Politikantai už grašius pardavinėja Lietuvą ir daro iš to biznelius.

       Į Lietuvą ateina avantiūristai, norintys pasiimti ir ką galima, ir ko negalima. Ilgam čia užsilikti nori tik tie, kurie žino, kad visada čia galės turėti rinką. Tokie kaip „Philip Morris“. Mūsų kova su kontrabanda jiems tik į naudą. Daugelis iš jų ateina čia pasipinigauti, sukčiuvių kompanijos ateina. Kaip tarybų laikais ilgo rublio, taip dabar ilgo lito ar ilgo dolerio ieškantys.

       Aš į juos žiūriu kaip į pačius bjauriausius vidutinio dydžio plėšrūnus, gana smulkių karosų būrį. Iš juos proteguojančiųjų neišskirčiau nei socialdemokratų, nei konservatorių, nei jokių kitokių. Prieš pinigą jie visi kaip šunyčiai stovi ant užpakalinių kojų. Tad mums juos rekomenduoti gali bet kas, jeigu tik už tą rekomendaciją yra gerai patepama. Užsieniečiams nesvarbu, ar iš valdžios grobti, ar iš kokio verslo žmogaus.

        Nepritariu pasakymui, kad su mumis taip elgiamasi todėl, jog mes esame vadinami „veršių tauta“. Mano manymu, mes esame pernelyg patiklūs žmonės, pernelyg geri, pernelyg dar išlaikę tikėjimą, kad žmoniškumas yra. Čia yra mūsų nelaimė. Bijau, kad mes tą tikėjimą negreitai išsemsime. Ir mirsime su šituo tikėjimu. O nauja karta jeigu ir išmoks ko nors svetur išvažiavusi, ar čia norės grįžti? Ką jie čia ras? Kinus?

Didžioji amerikiečių pamoka, kaip reikia melžti


       „FM International“ Teksaso valstijoje JAV veikęs padalinys „J.Bailey company“ su Kėdainiuose nugvelbtais 552 tūkst. dolerių - smulkmena, palyginti su pakliūsiančia į istorijos vadovėlius „Williams“ afera. Primename šią brangiai Lietuvos žmonėms kainavusią „investuotojų suradimo ir priviliojimo“ istoriją.

        1998 m. rugsėjo 11 d. Seimą valdanti konservatorių dauguma ir „Williams“ atstovai pasirašė laikinąją „Mažeikių naftos“ valdymo sutartį. Nuo pirmos minutės buvo aišku, kad ji labai žalinga Lietuvai.

        Sutartis numatė, kad amerikiečiams už įmonės valdymą Vyriausybė mokės ne pagal darbo kokybę, pelną, o pagal naftos perdirbimo ir pardavimo kiekį. Nors „Mažeikių naftos“ nuostoliai nuolat augo, vidutinis amerikiečių uždarbis siekė 61 tūkst. litų per mėnesį. Iš viso valstybė amerikiečiams už įmonės valdymą sumokėjo beveik 200 mln. litų.

        Mūsų valstybė įsipareigojo apmokėti visų „Williams“ antrinių įmonių darbuotojų, iš jų inžinierių, technikos specialistų, buhalterių, aukštųjų pareigūnų, laiko sąnaudas. Taip pat pasižadėta apmokėti nakvynės ir maitinimo išlaidas, patirtas vykstant ne tik į Lietuvą, bet ir į bet kokią kitą užsienio šalį (!), keliaujant tų šalių viduje.

        Amerikiečiams pažadėtos visos telefoninių pokalbių, teisinių paslaugų, finansinių patarėjų, delegacijų priėmimo reprezentacinių išlaidų kompensacijos ir dar daug kas. Kad, neduok Dieve, ko nors būtų nepamiršę, Lietuvos atstovai, rengę dokumentą, paskutiniu pasižadėjimų punktu patvirtino mokesčių mokėtojų pinigais padengsiantys „bet kokias kitas“ išlaidas.

        Svečiai iš JAV Mažeikiuose, kituose miestuose restoranų savininkų prašydavo sąskaitose nurodyti kuo mažiau išgerto alkoholio, o vietoj to įrašyti daugiau maisto. Naudodamiesi Lietuvos politikų dosnumu, „Williams“ atstovai buvo išsinuomoję geriausius miesto butus. Lietuva amerikiečiams sumokėdavo net už prezervatyvus (šie buvo net labai paklausūs).

       1999 m. Mažeikių naftos perdirbimo įmonė patyrė 89,8 mln. litų nuostolį, 2000 m. - 147,6 mln. litų, 2001 m. - 287,7 mln. litų, 2002 m. - 185,2 mln. litų. Įmonę pradėjus valdyti „Yukos“, 2003 m. „Mažeikių nafta“ jau gavo 275,2 mln. litų pelną.

        Iš kur atsirasdavo „Mažeikių naftos“ nuostoliai? Didžioji dalis jų susidarė, nes „Williams“ benziną pardavinėdavo net už žalios naftos kainą.

        Privatizavimo fondas už „Mažeikių naftos“ kontrolinio akcijų paketo perleidimą amerikiečiams negavo nė lito.

        75 mln. JAV dolerių (tuomet - 300 mln. litų) buvo pervesta į „Mažeikių naftos“ sąskaitą Londone ir tokiai pat sumai buvo išrašytas vekselis, kuris liko neapmokėtas, tad valstybė negavo nė lito.

        Šią savaitę „Respublikoje“ skaitykite: kodėl Vyriausybė ir Finansų ministerija ieško aferistų ne Jungtinių Valstijų EXIM banke, bet nori nureketuoti kėdainiečius?

Komentarai
http://www.respublika.lt/lt/naujienos/l ... komentarai

Vaiva 2011 liepos mėn. 11 d. 15:44:04

„Williams“ ir "Idalgija" projekto autoriams ir vykdytojams turi būti
iškelti baudžiamieji ieškiniai už biudžeto lėšų iššvaistymą,
išieškant lėšas biudžeto naudai iš visų dalyvavusių pusių

politikų ir jų aplinkos, įkaitant gimines, verslo teisės ir advokatų
bei jų patarėjų, tiesiogiai dalyvavusių sutarčių ruošime.

Viešai parodant jų pajamas, karjeras, viešinant ir kitas iš to išplaukusias
žalas, kurios mums kasdien bado akis visiška politikų degradacija,
bukumu, asmeninio godumo cinizmu.


_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 15 Lie 2011 17:05 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27136
Miestas: Ignalina
JAV sukčiams Lietuvoje padėjo lietuviai


http://www.respublika.lt/lt/naujienos/l ... komentarai

2011 liepos mėn. 14 d. 13:18:06
Danas NAGELĖ, zinios@vakarozinios.lt

       „Respublika“ tęsia žurnalistinį tyrimą, kas kaltas, kad niekuo dėtiems kėdainiškiams valstybė ketina užkrauti 648,552 tūkst. JAV dolerių skolą - liepia grąžinti pinigus, kurių jie nebuvo pasiskolinę, ir net palūkanas. Finansų ministerijos atstovai, įžūliai meluodami, dar bando įtikinti, kad vis dėlto kalčiausi niekuo dėti kėdainiškiai.

       HEROJAI. Istorijos dulkės jau paslėpė beveik svarbių ir svarbesnių politikų nuopelnus stekenant Lietuvą. R.Šarkino (1), I.Šimonytės (2), V.Milaknio (3), A.Kubiliaus (4), V.Kisieliaus (5), A.Šleževičiaus (6), V.Dudėno (7), D.Grybauskaitės (8)...

Mini „Williams“


       „Respublika“ jau pirmadienį atskleidė, kad istorija labai primena skandalinguosius įvykius su legendine JAV kompanija „Williams“. Tiesa, mastai mažesni, bet afera taip pat itin meistriška.

       Skandalinga istorija prasidėjo dar 1995-ųjų lapkritį, kai Kėdainių rajono savivaldybė su JAV inžinerine įmone „FM International, J.Bailey Company“ padaliniu (toliau - „FM International“) pasirašė sutartį dėl geležies šalinimo iš geriamojo vandens stoties pastatymo, kurio vertė - 1,181 mln. JAV dolerių (tuometiniu kursu - 4,724 mln. litų).

       Minėta bendrovė darbams gavo garantiją dėl paskolos iš EXIM banko (JAV). Garantavo Lietuvos Vyriausybė. Tačiau „FM International“ darbų nebaigė, bankrutavo, bet iš EXIM banko visus pinigus gavo. Mūsiškė Vyriausybė paskutinio mokėjimo nesustabdė.

       Paskui Ministrų kabinetas įpareigojo Finansų ministeriją bankui grąžinti paskolą, o dabar pinigų reikalauja ne iš amerikiečių, o iš „Kėdainių vandenų“. Jei pastaroji bendrovė pasiduos, kėdainiškiams teks brangiau mokėti už vandenį.

Afera buvo užprogramuota


       Dabartinio „Kėdainių vandenų“ direktoriaus Kęstučio Vaitkevičiaus teigimu, iš anksto turėjo būti aišku, kad tai - afera, mat sutartyje su amerikiečių „FM International“ buvo numatyta atsiskaityti tik gavus įrenginius ir baigus visus darbus, bet ne vėliau nei pagal grafiką, kurį sudarė... amerikiečių EXIM bankas.

       „Vieno kalto asmens dėl to nėra, kaltų daug. Juo labiau kad tais laikais daug kas tikėjo, kad amerikiečiai yra pasaulio sąžinė, garbė ir protas. Tačiau pasirodė, kad viskas visai ne taip. Finansų ministerija, net niekuo nepasidomėjusi, padengė skolą, nors darbai nebuvo atlikti, o įmonės bankrotas yra draudžiamasis įvykis. Tad kaltų - daug“, - „Respublikai“ sakė K.Vaitkevičius.

Daug kaltų


       „Respublika“ tolesnio tyrimo metu išsiaiškino visus pagrindinius skandalo herojus (pavardės - žemiau, pajuodintos).

        1995-aisiais, kai Kėdainių rajono savivaldybė pasirašė minėtą sutartį su amerikiečiais, jai vadovavo Vigimantas Kisielius (pernai išgarsėjęs tuo, kad bandė per protekcijas be konkurso prasibrauti į Kėdainių žemėtvarkos skyriaus vedėjo postą). „Kėdainių vandenims“ tada vadovavo Albinas Umbrasas (jau miręs).

        Dirvą amerikiečių aferoms dar 1995-ųjų spalį paruošė tuometinė Adolfo Šleževičiaus Vyriausybė, o finansų ministru buvo Reinoldijus Šarkinas. Vyriausybė su EXIM pasirašė Bendrąją garantijos sutartį, kuria Lietuva šiam bankui besąlygiškai (!) garantavo už Lietuvos Respublikos banko, bendrovės ar kitos institucijos įsipareigojimus, kuriuos apdraudžia EXIM.

       Vos mėnesiui praėjus pasirašyta garsioji Kėdainių sutartis su amerikiečių kompanija „FM International“, kuriai paskolą suteikė JAV bankas „Bank One Texas“, o šis savo ruožtu ją apdraudė banke EXIM. Taip buvo beveik užsitikrinta, kad, net „FM International“ neįvykdžius įsipareigojimų, Lietuva vis tiek amerikiečiams liks skolinga, nes tam buvo davusi garantiją.

Darbų neatliko, pinigus gavo


       2000-aisiais „FM International“ paskelbtas bankrotas. Ji nespėjo atlikti darbų už 552 tūkst. dolerių (2,2 mln. litų), nors juos kuo puikiausiai „įsisavino“.

       Tuometinė Andriaus Kubiliaus Vyriausybė 2000-aisiais priėmė sprendimą šią sumą pervesti EXIM bankui ir įpareigojo Finansų ministeriją ją kartu su palūkanomis - iš viso 648,552 tūkst. JAV dolerių (dabar - 1,6 mln. litų) - išieškoti iš „Kėdainių vandenų“.

       Pastarąjį sprendimą pasirašė 2000-aisiais premjero pareigas ėjęs A.Kubilius bei tuometinis ūkio ministras Valentinas Milaknis, laikinai pavadavęs finansų ministrą Vytautą Dudėną. Tačiau idėjinis nutarimo projekto vadas buvo būtent V.Dudėnas, Amerikos lietuvis, į Lietuvą gyventi lyg ir grįžęs 1991-aisiais, o dabar gyvenantis tarp Lietuvos ir JAV - namus turintis abiejose valstybėse.

Įsipainiojo ir D.Grybauskaitė


       Vyriausybės nutarimo įpareigoti „Kėdainių vandenis“ grąžinti negautą paskolą pagrindas buvo V.Dudėno vadovautos komisijos 2000-ųjų kovą priimtas sprendimas siūlyti Vyriausybei įforminti tariamą „Kėdainių vandenų“ skolą. Siūlymą savo parašais patvirtino ne tik V.Dudėnas, bet ir tuometinis Lietuvos banko vadovas R.Šarkinas, finansų viceministrė Dalia Grybauskaitė (dabar - prezidentė) ir kiti.

       Kėdainių bendrovė su tokiu sprendimu nesutiko, jį ginčijo teismuose, bet 2009-ųjų liepą ką tik finansų ministre pradėjusi dirbti Ingrida Šimonytė priėmė sprendimą minėtą sumą išieškoti bet kokiais būdais. Į pagalbą pasitelkti net antstoliai.

Užsisiuvo burnas


       Pagrindiniai skandalo veikiantieji asmenys vengia kalbėti šia tema.

       „Tai kad labai seni laikai, nebe labai ką beprisimenu“, - išsisukinėjo 1995-aisiais Kėdainių rajono mero postą užėmęs ir sutartį su amerikiečiais savo parašu patvirtinęs V.Kisielius. Nepamiršta tik tai, kad šis veikėjas po aferos gavo Teksaso valstijos (joje registruota „FM International“) garbės piliečio vardą. Tokį pat titulą, beje, gavo ir buvęs „Kėdainių vandenų“ vadovas A.Umbrasas.

       R.Šarkinas vakar išvis nepanoro pasiaiškinti dėl savo vaidmens skandale.

Kaltės jausmas - svetimas


       Šnekesnis buvo ano meto finansų ministras V.Dudėnas, tačiau neatskleidė, ar tai, kad padėjo amerikiečiams, nesusiję su tuo, jog jis keliasdešimt metų gyveno JAV ir „sukaupė didelę patirtį investicijų bankininkystėje bei ryšių su visuomene srityje, 1971 m. buvo vienas iš AMBAC (American Municipal Bond Assurance Corporation) finansinių garantų korporacijos steigėjų, buvo vykdomasis narys“.

       Jis „Respublikai“ pripažino, kad Vyriausybė turėjo galimybę pinigus išieškoti iš „FM International“: atsistoti į kreditorių eilę, kai jai buvo paskelbtas bankrotas.

       „Bet tuo metu buvo sunki padėtis. Kiek prisimenu, mes turėjome reikalų su savivaldybe. Bet smulkmenų, detalių nežinau. Aišku, valstybės garantija nebuvo suteikta besąlygiškai, tačiau nežinau, kodėl priimtas toks sprendimas dėl skolos pripažinimo „Kėdainių vandenims“, - dėstė V.Dudėnas.

       Paklaustas, gal jis pats ketina atverti savo kišenę ir paraginti tai padaryti kitus istorijos veikėjus, kad nenukentėtų niekuo dėti kėdainiškiai, amerikietis, buvęs finansų ministras susinervino: „Ar aš jaučiu atsakomybę? Kaip galiu jausti, jeigu buvo dokumentai, buvo sutartys ir mes viską vykdėme pagal juos?!“

I.Šimonytės ministerija klastoja


       O dabartinei finansų ministrei I.Šimonytei kaltę ant „Kėdainių vandenų“ suversti pavyksta tik meluojant.

       „Kėdainių vandenys“... besąlygiškai pasižadėjo „FM International“ sumokėti pagrindinę paskolos sumą - 944 800 JAV dolerių ir palūkanas“, - „Respublikai“ atsiųstame atsakyme dėsto šiuo metu atostogaujanti ministrė. Nepaisant to, ar gavo pinigus, ar padaryti darbai.

       Tačiau tai - melas. „Respublika“ gavo ministrės minimą skolinį pasižadėjimą, pagal kurį „Kėdainių vandenys“ iš tikrųjų įsipareigojo besąlygiškai sumokėti minėtą sumą, tačiau ministrė sąmoningai ar nesąmoningai praleido ypač svarbų žodį „gautą“.

        Dokumente iš tikrųjų rašoma, kad „Kėdainių vandenys“ „besąlygiškai pasižada sumokėti gautą (!) pagrindinę 944,800 dolerių sumą“. O bendrovė jos negavo, tad ir įsipareigojimų nepažeidė.

        Pasak I.Šimonytės, nuo šio įpareigojimo „Kėdainių vandenis“ galima atleisti tik atskiru įstatymu, o išieškoti pinigų iš amerikiečių esą nėra jokio pagrindo.

        „Kėdainių vandenų“ atvejis išskirtinis ir dar vienu aspektu: paprastai paskolos su valstybės garantija, jei jos gražiuoju neatiduodamos, būdavo tiesiog nurašomos. Daugiausiai tokių paskolų išduota bei valstybės garantuota 1992-1996 metais, Gedimino Vagnoriaus, Aleksandro Abišalos bei Adolfo Šleževičiaus vyriausybių laikais. Iš viso kelios vyriausybės skolų verslui jau nurašė už daugiau nei pusę milijardo litų. Dosniausia buvo Gedimino Kirkilo Vyriausybė, beviltiškais pripažinusi 274 mln. litų.

Virginija BALTRAITIENĖ, Kėdainiuose išrinkta parlamentarė, Seimo vicepirmininkė:

        Tai labai ilgai besitęsianti istorija. Tačiau joje daug kas neaišku. Kai buvo pasirašyta sutartis su amerikiečiais, Kėdainiams vadovavo konservatoriai. Bet neaišku, kodėl darbai nebuvo atlikti, nors tuometinis meras net į Ameriką buvo nuvažiavęs.

       „Kėdainių vandenys“ ir aš manome, kad pinigų neturime grąžinti. Kodėl grąžinti, jei už tuos pinigus darbai nebuvo atlikti? Už atliktus darbus amerikiečiai pinigus gavo, o paskui savivaldybė juos baigė už savus. Iš kur dabar tokie reikalavimai? Kažkas neatsakingai pasielgė, o turi atsakyti nekalti kėdainiškiai, kuriems gali būti pabrangintas vanduo. Nenoriu politikuoti ir įvardyti kaltuosius, mano tikslas - nuimti nepagrįstą įpareigojimą nuo kėdainiečių. Aišku, kaltieji vis tiek privalo būti įvardyti.

       Aš, kaip Seimo narė, šnekėjau ir su finansų ministre, ir su Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininku Kęstučiu Glavecku, kad atskiru įstatymu būtų panaikinta skola, nes tokia galimybė yra. Tačiau K.Glaveckas pareiškė: kaip atrodysime, kai pinigų valstybėje nėra, o mes čia kažkam užskaitome skolą. Bet skolos juk nėra.

Parengta pagal dienraštį "Respublika"

Komentarai
http://www.respublika.lt/lt/naujienos/l ... komentarai

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
StandartinėParašytas: 26 Vas 2013 11:26 
Atsijungęs

Užsiregistravo: 26 Vas 2013 11:24
Pranešimai: 1
Ačiū už informaciją. :)

_________________
greita paskola visa para


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
StandartinėParašytas: 10 Lap 2013 17:10 
Atsijungęs

Užsiregistravo: 10 Lap 2013 17:10
Pranešimai: 1
Noriu taip pat padėkoti už informaciją! :)

_________________
vartojimo paskolos


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
Rodyti paskutinius pranešimus:  Rūšiuoti pagal  
Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 4 pranešimai(ų) ] 

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]


Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 4 svečių


Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Ieškoti:
Pereiti į:  
Powereddd by phpBB® Forum Software © phpBB Group
Vertė Vilius Šumskas © 2003, 2005, 2007