Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė) • Temos rodymas - 1993 metų rugpjūčio 31 dieną

Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas

Pagrindinis diskusijų puslapis » ***Enciklopedija - Lietuvių Tautos ir Lietuvos Valstybės istorija » Lietuvos Valstybės istorija 1992-2012 metais

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

1993 metų rugpjūčio 31 dieną - iš Lietuvos išvesta rusų kariuomenė

Puslapis 1 iš 1

[ 3 pranešimai(ų) ]

Spausdinti

Ankstesnė tema | Kita tema

Autorius

Žinutė

Žygeivis

Pranešimo tema: 1993 metų rugpjūčio 31 dieną - iš Lietuvos išvesta rusų kariuomenė

Parašytas: 27 Sau 2007 18:43

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27137
Miestas: Ignalina

1993 metų rugpjūčio 31 dieną - iš Lietuvos išvesta rusų kariuomenė

1993 metų rugpjūčio 31 dieną, 23.45 val., likus 15 minučių iki Rusijos kariuomenės išvedimo iš Lietuvos termino, paskutinis svetimas ešelonas kirto sieną.

Rusijos kariuomenės išvedimas iš Lietuvos – vienas kertinių šalies įvykių
http://www.lka.lt/lt/disp.php/lt_news/lt_news_169

Renginio metu buvo pristatytos dvi Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos parengtos knygos.

Tai Akademijos Mokslo centro viršininko plk. ltn. dr. Gintauto Surgailio monografija „Rusijos kariuomenės išvedimas. 1990–1993“ bei dokumentų rinkinys „Rusijos kariuomenės išvedimas dokumentuose“.

"Rusijos kariuomenės išvedimas – žymiausias įvykis po nepriklausomybės paskelbimo. Tai ne vien Lietuvos – tai pasaulinės reikšmės įvykis, kuris pakeitė jėgų santykį ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje", – pristatydamas savo išleistas knygas kalbėjo humanitarinių mokslų daktaras pulkininkas leitenantas Gintautas Surgailis.

Autoriaus tvirtinimu, idėja parašyti knygą kilo 1992 metų kovo 18 dieną per Lietuvos ir Rusijos derybas. Tada jis buvo valstybinės derybų delegacijos dėl Rusijos kariuomenės išvedimo ekspertas. Stebėdamas kitus delegacijų dalyvius, jis ėmėsi užsirašinėti jų pasakymus, kaupti dokumentų projektus, rinkti medžiagą apie Rusijos kariuomenės išvedimą.

Monografijoje rašoma apie sovietinės kariuomenės atsiradimo Lietuvoje aplinkybes, bandymus derėtis dėl kariuomenės išvedimo Lietuvai atkūrus nepriklausomybę bei su tuo susijusias problemas, aptariama derybų su Rusija dėl kariuomenės išvedimo eiga, sovietinės, vėliau Rusijos, kariuomenės elgesys Lietuvoje, jos išvedimo etapai ir kt.. Leidinyje taip pat skelbiamas apdovanotųjų „Rusijos kariuomenės išvedimo iš Lietuvos atminimo ženklu“ sąrašas.

Rinkinio „Rusijos kariuomenės išvedimas dokumentuose“ sudarytojai – dimisijos pulkininkas leitenantas Algis Balaišis ir pulkininkas leitenantas Gintautas Surgailis. Beveik 500 puslapių leidinyje pateikiami dokumentai, susiję su sovietų (vėliau-Rusijos) kariuomenės išvedimo procesu. Nors monografijoje, anot G. Surgailio, ne viskas aprašyta, o dokumentų rinkinyje taip pat pateikiama tik svarbiausia medžiaga, jis su A.Balaišiu „padarė, ką galėjo, kiti tegul padaro geriau“.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 12 Gru 2010 23:53

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27137
Miestas: Ignalina

Kam kliudė kariuomenės išvedimas?

http://www.respublika.lt/lt/naujienos/l ... traipsnis/

2010 gruodžio mėn. 05 d. 09:50:03
Ferdinandas KAUZONAS, “Respublikos” apžvalgininkas

Gal konservatoriams?

Teisingo atsakymo beieškodama “Respublika” kalbino buvusį užsienio reikalų ministrą profesorių Povilą Gylį, diplomatijos vadovu dirbusį kaip tik 1993-iaisiais, kai iš Lietuvos išsikraustė paskutinis rusų armijos dalinys.

Kam kliudė – diskutuotina. Tačiau, pasak P.Gylio, didžiausias nuopelnas, kad mus paliko okupantų kariuomenė – prezidento Algirdo Brazausko.

DATA. 1993 metų rugpjūčio 31 dieną paskutiniai Rusijos kariuomenės likučiai paliko Lietuvą

Penktadienį “Respublikos” skaitytojai turėjo progą “išgirsti” pasikalbėjimą su buvusiu užsienio reikalų ministru Povilu Gyliu, jis Lietuvos diplomatijos atkūrimo dvidešimtmečio proga sutiko atskleisti kai kuriuos diplomatijos istorijos užkulisius. Su profesoriumi kalbėjomės apie kai kurias vadinamojo Maišiagalos memorandumo aplinkybes. Šiandien pokalbį tęsiame.

- Gerbiamas profesoriau, kalbėjome apie 1995 metais įstrigusias Lietuvos ir Latvijos derybas dėl jūros sienos nustatymo, bet juk kažkas panašaus buvo nutikę ir derybose su Rusija dėl kariuomenės išvedimo 1993 metais. Net buvo pristabdytas kariuomenės išvedimas. Net šiandien nelabai galima suvokti padėtį sukomplikavusių aplinkybių.

- Tiesą sakant, net keista, kad iki šiol manęs niekas apie tai neklausė. Juk tai labai svarbus naujausių laikų Lietuvos istorijos klausimas. Per ketverius metus užsienio reikalų ministro poste kariuomenės išvedimas man buvo rimčiausias klausimas, su kuriuo teko susidurti. Sprendžiant techninius kariuomenės išvedimo klausimus dalyvavo Krašto apsaugos ministerija, tačiau strateginiai dalykai buvo sprendžiami prezidento ir URM lygmeniu. Ir didžiausias nuopelnas čia, žinoma, priklauso Algirdui Brazauskui. Istorijoje užfiksuota: rugpjūčio 31 dieną paskutiniai Rusijos kariuomenės likučiai paliko Lietuvą.

Tačiau istorijoje menkai fiksuota, kaip tuo metu elgėsi tam tikra Lietuvos politikų dalis. Dabar aš jau galiu tai sakyti. Pavyzdžiui, nuvažiuoju į Maskvą rengti mūsų prezidento vizito, kad susitikime su Rusijos prezidentu Jelcinu būtų aptarti galutinio kariuomenės išvedimo klausimai. Juodu vienas į kitą žiūrėjo gana palankiai, tad jaučiau, kad jeigu juodu susitiks, tikrai susitars. Bet nuvažiuoju į Maskvą ir iš karto mane pasiveja telefono skambutis iš Vilniaus: kaip tu išdrįsai ten važiuoti, kas tau leido? Taip mane barė vienas iš centristų lyderių. O juk šis mano, užsienio reikalų ministro, žingsnis buvo suderintas ir su prezidentu, ir su premjeru. Dabar tokie opozicijos skambučiai ir pabarimai atrodytų groteskiškai.

Bet tuometei opozicijai, dešiniesiems ir centristams, matyt, nepatiko, kad derybų reikalai klostosi į gerąją pusę, kad ekskomunistams gali pavykti sėkmingai išvesti svetimą kariuomenę. Tad viskas buvo apversta taip, kad aš esą išdaviau rusams derybų sutartį. Bet juk taip ir turi vykti: Rusija turi savo variantą, mes - savo. Ir viena, ir kita pusė turi atskleisti savo derybų poziciją, žinoma, tam tikru mastu. Ir tai jau yra pirmiausia prezidento ir užsienio reikalų ministro prerogatyva. Derasi valdžia. Mes esame valdžioje - mes deramės. Jūs būsite valdžioje - jūs derėsitės.

- O kokiomis formomis opozicija reikšdavo savo nepasitenkinimą ar pasipiktinimą?

- Nuolatiniais pareiškimais, šiurkščiais kaltinimais per žiniasklaidą. Net kaltino mane išdavyste, tarnavimu Maskvai. Kaip esą aš galėjau į pirmą sutarties projekto vietą neiškelti okupacijos metais padarytos žalos Lietuvai ir jos atlyginimo klausimo! O velionio prezidento ir mano pozicija buvo tokia: svarbiausia išvesti kariuomenę. Nes tik tada šalis yra iš tiesų suvereni, kai ji kontroliuoja sienas ir kontroliuoja savo teritoriją. Žalos klausimą mes nuolat kėlėme, tačiau Rusija įtraukti tą klausimą į sutartį visomis išgalėmis vengė.

Galų gale man buvo inicijuota interpeliacija Seime. Atstatydinti manęs nepavyko, ir kariuomenės išvedimą mes vis dėlto užtikrinome. Nušalinome derybų delegaciją, kuri buvo iš opozicijos ir valdžioje esančiųjų ir praktiškai trukdė išvesti kariuomenę. Ir visas derybas ėmė kontroliuoti keturi žmonės su prezidentu priešaky. Kitaip elgtis negalėjome, nes kariuomenė galėjo likti neišvesta. O kadangi mums tuometė opozicija vis dėlto sutrukdė surengti Brazausko ir Jelcino susitikimą, teko daug ką spręsti telefonu. Prezidento Brazausko pokalbis su prezidentu Jelcinu iš esmės sudėjo visus taškus. Ir kariuomenė buvo išvesta.

- O koks iš esmės skirtumas, pozicijoje tu ar opozicijoje, juk visai Lietuvai tada rūpėjo kaip galima greičiau kariuomenę išvesti? Bandau įtarti, kad ir jūs ko nors iki galo nepasakote.

- Nuo tada iki šiol sau keliu tą patį klausimą. Tai gal reikėtų paklausti jų? Juk jie praktiškai trukdė kariuomenės išvedimui? Negaliu tvirtai atsakyti į šį klausimą. Nebent dedukuoti - ieškoti loginių išvadų iš daugelio tuomečių aplinkybių. Ir tas vaizdas galėtų atrodyti maždaug taip.

Dešinioji valdžios pusė 1993-iųjų vasarą ir rudenį aktyviai rengėsi grįžti į valdžią. Šitame grįžimo spektaklyje buvo numatytas vaidmuo ir savanoriams. Dar nuo pavasario žinojau, kad ruošiasi kažkokiems veiksmams.

Vadinasi, sukeliama sumaištis, mes apkaltinami, kad Landsbergis susitarė dėl kariuomenės išvedimo, o Brazauskas su Gyliu jos taip ir neišvedė, mus pasmerkia, sukelia politinę isteriją, organizuoja masinius protestus (jie turėjo gerai organizuotus ir indoktrinuotus megztųjų berečių batalionus), protestantų paremti ateina savanoriai ir pakeičiama valdžia - ekskomunistus pakeičia “patriotai”.

Taip samprotauti, be kitų aplinkybių, leidžia ir kai kurie pono Landsbergio blaškymaisi ar politiniai manevrai tuo metu.

Rugsėjo 2 dieną viename Vakarų laikraštyje Landsbergis sako: na, žinote, tas žalos klausimas nėra toks svarbus, svarbiausia išvesti Rusijos kariuomenę. O dar prieš keletą dienų Lietuvoje jis kalbėjo kitaip: jeigu žalos atlyginimo sutartyje nėra, mes jokios sutarties neturime pasirašyti. Kodėl taip blaškytasi? Gal todėl, kad kariuomenė turėjo būti neišvesta? Paskui “apsukami stalai” ir jau sakoma: o kodėl jie neišvedė? Tai visai suprantama, kai suvoki jų gebėjimą keisti net savo filosofiją - tik jie gali ją pasukti diametraliai priešinga kryptimi. Argi ne tas pat dedasi dabar? Visąlaik bombardavę Maskvą, šiandien jie jau remia prezidentės Dalios Grybauskaitės Rytų politiką. Jeigu tokios politikos būtų laikęsis Brazauskas, būtų buvęs iš karto prakeiktas - išdavė Tėvynę! O dabar - gerai. Jie tiesiog privatizavo teisę užimti bet kokią poziciją. Kaip jiems konjunktūriškai reikia, taip jie ir elgiasi.

Tiesa, be mano minėtos versijos, teoriškai galimos dar dvi - tuometė opozicija buvo išprotėjusi arba ji tarnavo mūsų šalies nepriklausomybės priešams.

Kada nors, kai bus tyrinėjami mūsų ir suinteresuotų šalių archyvai, paaiškės, kuris iš variantų tikras.

- O kodėl vis dėlto tada, 1993-iųjų rudenį, valdžia nepasikeitė?

- Pabandysiu suformuluoti labai švelniai. Tai irgi bus mano asmeninė nuomonė. Tokią teisę turiu - esame laisva valstybė, turime šiek tiek demokratijos. Pats esu šiek tiek prisidėjęs prie valstybės atkūrimo ir demokratinių procesų plėtros.

Rugsėjo pradžioje Lietuvą aplankė popiežius, atvykęs su taikos misija. Susitaikymo misija. Į Lietuvą jis atvežė tikrosios krikščioniškos dvasios. Man rodos, dešiniųjų scenarijui toks taikdariškas vizitas nelabai tiko. Tada galbūt aš to iki galo nesuvokiau, tačiau ir tuomet man jau buvo neaišku, kodėl popiežius Jonas Paulius II taip palyginti šaltokai buvo priimamas. Aš laukiau, kad viskas bus gerokai šilčiau. Ir būtent tos šilumos pirmiausia tikėjausi iš mūsų krikščioniškosios stovyklos, kuri, be abejo, labiau linko prie dešiniųjų. Jaučiau, kad kažkas čia ne taip. Primenu, kad tai mano subjektyvi nuomonė. Nors, tiesą sakant, ir Vatikanas labai švelniai leido suprasti, kad jie tikėjosi daugiau šilumos. Tik pabandykime prisiminti, kaip karštai popiežius būdavo sutinkamas net ne katalikiškose šalyse.

Manau, kad dešinių atėjimas į valdžią tada nepavyko ir dėl to, jog Vakarai neformaliais kanalais irgi buvo informuoti apie politinę situaciją Lietuvoje ir nebūtų palankiai sutikę valdžios Lietuvoje pasikeitimo nedemokratiniu būdu. Ne per daug mėgdami buvusius komunistus, jie galėjo pripažinti valdžios pasikeitimą tik demokratiniu būdu - per rinkimus. Perversmas nestabilioje potarybinėje erdvėje būtų buvęs blogas precedentas.

- Dar kartą ačiū, profesoriau, už pasišnekėjimą. Gal praskleidęs savo atminties ir diplomatijos istorijos užkulisius dar ką nors visų užmiršto ar visai nežinomo ten pamatysite?

Parengta pagal dienraštį "Respublika"

Komentarai
http://www.respublika.lt/lt/naujienos/l ... komentarai

# Povilas-žemaičiui
2010 gruodžio mėn. 06 d. 20:02:06

Labai gerai prisimenu 1992-1993 m. įvykius: dešinieji, ir V. Landsbergis asmeniškai, kaip tik skubino išvedimą, o LDDP veikėjai ir toliau aiškino, kad nėra kur skubėti, jie iš pradžių priešinosi ir referendumo skelbimui, daug jų partijos narių Seime nebalsavo „už".

Iš jų pusės ir po referendumo nebuvo absoliučiai jokios agitacijos žmonėms vykti į referendumą.

Kas netiki, gali paskaityti tuometinę jų „Dieną" (buv. „Tiesą"), „Politiką", „Gaires", visus tuometinius rajoninius laikraščius - atžagarumas tam referendumui buvo matomas plika akimi.

O kad Landsbergis trukdė kariuomenės išvedimui, tai visiems, kurie turi šiokią tokią atmintį, yra didžiausias anekdotas.

# Povilas
2010 gruodžio mėn. 06 d. 11:12:06

>ŽEMAIČIUI: esate teisus, kad nereikėtų dalintis į Landsbergio ir Brazausko stovyklas.

Bet ką daryti, kad žiniasklaida atkakliai mums perša, kad reikia dalintis - nenuilstamai kala kaip genelis, koks Lansbergis esąs blogas, o Brazauskas - geras.

Štai kad ir šitas straipsnis, bandantis viską sukeisti vietomis. O juk labai gerai atsimename, kaip AMB daug kartų kartojo: „tarybinė armija mums gyventi nekliudo". Arba: „O kas gins Lietuvą, kai tarybinė armija išeis?".

Bet buvo Landsbergio ir Jelcino 1991 m. liepos 29 d. pasirašyta sutartis, buvo vėlesni susitarimai, buvo 1992 m. birželio mėn. tautos referendumas dėl okupacinės kariuomenės išvedimo, todėl Brazauskui nieko kito neliko, kaip vykdyti tautos valią ir tarptautinius susitarimus.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: 1993 metų rugpjūčio 31 dieną - iš Lietuvos išvesta rusų kariuomenė

Parašytas: 04 Geg 2020 00:15

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27137
Miestas: Ignalina

https://imhoclub.lv/ru/material/velikij ... nt=1457059

№11 Kęstutis Čeponis → arvid miezis, 03.05.2020 23:13

--9 мая 1945 г. - НЕ нужна им та победа, не их эта победа.----

Совершенно правильно. :)

Вообще та империалистическая война (и ВОВ, и WW2) была не наша - и она не началась для нас 22 июня 1941 г., как и не закончилась 9 мая 1945 г.

Свою национально-освободительную войну с Империей Зла мы окончательно выиграли в 1990-1993 годах:

- 11 марта 1990 г. Восстановили Независимость Литовской Республики,

- 13 января 1991 г. защитили Независимость и прикончили "на корню" совковый военный переворот в Литовской Республике,

- 31 августа 1993 года последний солдат оккупационной армии был изгнан из Литвы.

И мы именно эти великие знаменательные даты празднуем. :)

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Puslapis 1 iš 1

[ 3 pranešimai(ų) ]

Pagrindinis diskusijų puslapis » ***Enciklopedija - Lietuvių Tautos ir Lietuvos Valstybės istorija » Lietuvos Valstybės istorija 1992-2012 metais

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 2 svečių

Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Pereiti į: