Pagrindinis diskusijų puslapis

Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė)

"Diskusijų forumas" ir "Enciklopedija" (elektroninė virtuali duomenų bazė)
Pagrindinis diskusijų puslapis
Dabar yra 26 Bal 2024 08:56

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]




Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 9 pranešimai(ų) ] 
Autorius Žinutė
StandartinėParašytas: 16 Sau 2007 18:43 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27101
Miestas: Ignalina
Savanorių maišto šešėlis


http://kauno.diena.lt/dienrastis/kita/s ... elis-15720

Gediminas STANIŠAUSKAS
2004-01-14, 00:00

Prokurorai tikina, kad pagarsėjusios bylos anksčiau ar vėliau pateks į teismą


      Praėjo daugiau kaip 10 metų, kai Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos (SKAT) savanoriai įvykdė iki šiol precedento neturėjusią nepaklusnumo akciją, pasitraukdami į pakaunės miškus. Įvykiams ištirti baudžiamoji byla taip ir nebuvo iškelta.

      Ginkluotų vyrų maištą vėliau lydėjo tilto per Bražuolės upelį susprogdinimas bei mįslinga savanorio ir buvusio Valstybės saugumo departamento darbuotojo Juro Abromavičiaus žmogžudystė.

      Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiasis prokuroras Algimantas Kliunka tvirtina, kad rezonansinės bylos, apie kurias neseniai teiravosi ir Prezidentas Rolandas Paksas, anksčiau ar vėliau teismą pasieks.

Pasitraukė į Altoniškių mišką


      1993-iųjų liepos 31-ąją SKAT savanoris Jonas Maksvytis drauge su trim bendražygiais pasitraukė į Altoniškių mišką. J.Maksvytis sako, kad pasitraukė dėl asmeninių priežasčių.

       Tačiau krašto apsaugos ministrui Audriui Butkevičiui įsakius surinkti iš savanorių ginklus, prie J.Maksvyčio prisijungė dar apie 150 ginkluotų vyrų, kėlusių jau ir politinius reikalavimus.

       Savanoriai reiškė nepasitenkinimą išrinktu kairiosios pakraipos Seimu, Vyriausybe ir Prezidentu. Tarp nepaklusnumo akcijos dalyvių motyvų buvo ir nenoras prisiekti neseniai išrinktam Prezidentui Algirdui Brazauskui.

       Situaciją paaštrino dar ir tai, kad netrukus iš Lietuvos turėjo būti išvesta ir Rusijos kariuomenė, kuri iš šalies pasitraukė rugpjūčio 31-ąją, o rugsėjo 4-8 dienomis vyko popiežiaus Jono Pauliaus II kelionė po Lietuvą.

       Tada kritiniu vadintas laikotarpis, prasidėjęs rugsėjo 16-ąją, baigėsi po savaitės. Rugsėjo 22-ąją savanoriai po sunkių derybų maištauti baigė.

Kariuomenė buvo pasirengusi


       Pagrindinis pakaunės įvykių herojus Jonas Maksvytis šiuo metu niekur nedirba. “Darbas statybose pakenkė stuburui, reikia operuoti”, - kalbėjo jis.

       Žvelgdamas iš dabarties į 1993-iųjų įvykius, J.Maksvytis sako, kad tada buvo vieni laikai, o dabar - kiti. “Reikėjo nuversti anuometinę valdžią ir gal dabar gyventume geriau”, - vakar “Kauno dienai” sakė J.Maksvytis ir pridūrė, kad tada vyrai į mišką išėjo dėl “tam tikrų priežasčių, o tikrosios teisybės žmonės nežino iki šiol”.

      “Į mišką buvau priverstas išeiti, nes tada valdžia jau buvo pasirengusi mane suimti, - tikino J.Maksvytis.

       A.Butkevičiui išleidus įsakymą surinkti iš savanorių ginklus, pakaunės miškuose jau buvo apie 150 ginkluotų vyrų.

      “Tada buvo pasirengę prisijungti ir daugiau kariškių. Kariuomenė mus palaikė. Rinktinių vadai sakė, kad ateitų į pagalbą vos davus signalą”, - prisiminė J.Maksvytis.

       Jis guodėsi, kad dėl praeities įvykių gyvenimas dabar yra nelengvas, todėl vengia bet kokių pokalbių su žurnalistais. Paklaustas, ką dabar jaučia širdyje, praėjus tiek metų nuo tų dienų, J.Maksvytis tiesiai neatsakė. “Supraskite, kad su tokia pavarde ir įsidarbinti buvo sunku, o kai atsėdėjau tuos porą metų kalėjime, man širdies nelabai ir liko”, - pokalbį baigė J.Maksvytis.

       2000-ųjų spalio 2-ąją Kauno apygardos teismas pakaunės savanorių maišto organizatorių J.Maksvytį nuteisė ketverių metų laisvės atėmimo bausme už neteisėtą šaunamųjų ginklų, šaudmenų ir sprogstamųjų medžiagų įsigijimą, laikymą bei realizavimą. Bausmė jam buvo sutrumpinta.

Išėjo gavę pažadą


       Su savanoriais besiderėjusios komisijos vadovas, Seimo narys Nikolajus Medvedevas, vakar “Kauno dienai” patvirtino, kad 1993-iųjų pakaunės įvykiai valstybei grasino kariniu perversmu.

       “Žinojau apie įvykius Azerbaidžane, kur į mišką išėjusius savanorius bandyta jėga nuginkluoti. Žuvo keli žmonės, tačiau perversmas valstybėje buvo sėkmingai įvykdytas savanorius parėmus kariuomenei, - prisiminė N.Medvedevas. - Apie tai informavau Prezidentą A.Brazauską ir šis pažadėjo nespręsti konflikto jėga”.

       Tada buvo susiderėta su maištininkais, kad jokių politinių bylų nebus keliama, o bus nubausti tik tie savanoriai, kurie įvykdė kriminalinius nusikaltimus. “Jie iš miško išėjo su sąlyga, kad bylų nebus”, - reziumavo N.Medvedevas.

Bylos neiškėlė


       Pasak prokuroro A.Kliunkos, savanorių maišto aplinkybės neperaugo į baudžiamąją bylą. “Savanorių maište nebuvo nustatyta jokių valstybinių ir karinių nusikaltimų. Be to, incidento metu nebuvo panaudoti šaunamieji ginklai ir tai buvo savanoriškosios, o ne būtinosios tarnybos atstovai”, - sakė A.Kliunka.

       Anot tyrimo, buvo nustatyti tik grubūs krašto apsaugos tarnybos statuto pažeidimai. Už tai savanoriams buvo taikytos drausminės nuobaudos, dalis jų atleisti iš pareigų, buvo pakeista SKAT Kauno rinktinės vadovybė.

      “Tačiau nepaklusnumo akcijos fone savanoriai padarė nusikalstamas veikas. Vėliau sodyboje buvo nušauta Neda Sadauskaitė, o popiežiaus vizito metu, rugsėjo 6-ąją, Savanorių prospekte vienas iš savanorių paleido šūvį į viršų”, - pasakojo prokuroras.

Nepaneigė versijos


       Tačiau po 1993-iųjų vasaros-rudens įvykių, 1994-ųjų lapkričio 6 d., buvo susprogdintas geležinkelio tiltas per Bražuolės upelį.

        Po šio įvykio, kuris dabar būtų traktuojamas ne kaip diversija, o kaip teroro aktas, sekė 1997-ųjų sausio 31-ąją įvykdytas buvusio SKAT Kauno teritorinės rinktinės štabo viršininko Juro Abromavičiaus nužudymas.

        Už šiuos nusikaltimus buvo iškeltos dvi baudžiamosios bylos, kurios neištirtos iki šiol. J.Abromavičius griežtai smerkė savanorių maištą, todėl įgijo nemažai priešų. J.Abromavičius buvo susprogdintas nuosavame automobilyje “VW Passat” Kuršių gatvėje.

        A.Kliunka “Kauno dienai” neatmetė prielaidos, kad Bražuolės tilto susprogdinimas bei J.Abromavičiaus žūtis yra susiję su 1993-iųjų savanorių nepaklusnumo akcija. “Neatsakysiu nei taip, nei ne”, - teigė prokuroras.

Kai kurie asmenys nuolat sekami


       Abi bylos vadinamos perspektyviomis, bet kada jos bus ištirtos, A.Kliunka “Kauno dienai” taip ir neatsakė. Bražuolės tilto susprogdinimo atveju nustatyta net 12 galimų versijų. “Pagrindinės versijos įvardyti negaliu, nes tai susiję su tyrimo paslaptimi”, - sakė A.Kliunka. Apie šią versiją jis informavo Prezidentą Rolandą Paksą.

       Tuo tarpu J.Abromavičiaus tyčinio nužudymo byloje, anot prokuroro, irgi yra konkrečios versijos, bet įvardyti jas taip pat atsisakė.

        A.Kliunka sako, kad nuo 1997-ųjų operatyviniu būdu stebimi kai kurie asmenys, kurie minimi bylos medžiagoje. “Jų yra ne daugiau kaip dešimt, bet daugiau negu vienas”, - užminė mįslę prokuroras.

        Du kartus per mėnesį bylą tiriantys prokurorai susitinka ir aptaria darbo rezultatus. “Tačiau šiuo metu dar nepakanka faktinių duomenų konkretiems asmenims pareikšti įtarimus dėl nusikaltimų padarymo”, - teigė A.Kliunka. Prie bylų dirba ne tik Generalinės prokuratūros pareigūnai, bet ir Valstybės saugumo departamento darbuotojai.

Senaties terminas - dar toli


       Prokuroras sako, kad abiem byloms galioja senaties terminas. J.Abromavičiaus nužudymo bylos senaties terminas baigsis 2017 m., o Bražuolės tilto susprogdinimo bylos - 2009 m.

       Tačiau teisėsaugininkai, pasak prokuroro, stengiasi “iškratyti visą įtariamųjų gyvenimą”. Gavus įrodymų padarius kitus nusikaltimus, prieš pat senaties termino suėjimą, įtariamiesiems gali būti pareikšti kaltinimai kitais nusikaltimais. Tokiu atveju abiejų bylų senaties terminas gali būti atidėtas ilgam. “Žmonės dirba, renkame kruopelę prie kruopelės, todėl yra pozityvių poslinkių”, - tikino A.Kliunka.

Šešiolika nepasisekusių ir vienas pavykęs perversmas


       Istorikai mena, kad 1918-1940 m. Lietuvoje buvo iš viso 17 bandymų įvykdyti valstybinį perversmą. Tačiau ne visuose jų dalyvavo kariuomenė.

       Pavyko tik vienintelis perversmas, įvykdytas 1926 m. gruodžio 17 d., kai kariuomenė nuvertė tuometinį Prezidentą Kazį Grinį ir išvaikė parlamentą.

       Tuomet Prezidentu tapo Antanas Smetona.

       Dar vieną perversmą 1934-aisiais rengė generolas leitenantas Petras Kubiliūnas ir ekspremjero Augustino Voldemaro vadovaujamas radikalusis tautininkų sparnas. Sąmokslininkai siekė nuversti A.Smetoną, bet saugumo tarnybos susekė jų užmačias.

      “1993-iaisiais politinės partijos elgėsi įžvalgiai ir nesinaudojo savanorių maištu tarpusavio politinėje kovoje”, - komentavo A.Kliunka, bet jis nemano, kad savanorių maištas galėjo peraugti į karinį perversmą.

Lietuvos savanorių maištas Pakaunės miškuose 1993 metais

2007 sausio mėn. 16 d., Eglė Digrytė, http://www.DELFI.lt

http://www.delfi.lt/news/daily/lithuani ... d=11828239

    Nepriklausomos Lietuvos savanorių maištas Pakaunės miškuose 1993 metais buvo inspiruotas daugiausia dešiniosios pakraipos politikų, tarp jų - Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo (AT-AS) pirmininko Vytauto Landsbergio. O šį maištą tyręs buvęs savanoris, vėliau - saugumo pareigūnas Juras Abromavičius sau mirties nuosprendį esą pasirašė stojęs maišto slopintojų pusėn.

   Taip Seimo komisijai, tiriančiai J. Abromavičiaus susprogdinimą 1997 metais, antradienį liudijo buvęs krašto apsaugos ministras, šiuo metu - vienas iš liberaldemokratų rinkimų centrinio štabo narių Audrius Butkevičius.
Kritikavo ir dešiniuosius, ir kairiuosius


   Pirmaisiais nepriklausomybės metais A. Butkevičius vadovavo Krašto apsaugos departamentui, vėliau reorganizuotam į Krašto apsaugos ministeriją, buvo atsakingas už Lietuvos gynimą 1991 metų sausio įvykių ir rugpjūčio pučo metu. Gynybos - ne tink ginkluotos kovos, bet ir psichologinio pasipriešinimo, reikalui esant, turėjo imtis Savanoriškoji krašto apsaugos tarnyba (SKAT).

   Po nepavykusio 1991 metų rugpjūčio pučo SKAT esą sulaukė kur kas didesnio politikų susidomėjimo nei iki tol.

   Tuometinis parlamento vadovas V. Landsbergis, pasak A. Butkevičiaus, siekė, kad ši tarnyba taptų tiesiogiai pavaldi jam.

   „Atsakingi SKAT karininkai buvo kviečiami į pokalbius su AT-AS pirmininku ar jam lojaliais asmenimis, apeinant jų tiesioginę vadovybę, tai yra mane, siekiant sukurti iliuziją, kad šie žmonės turi išskirtinį statusą“, - komisijos nariams pasakojo A. Butkevičius.

    Jo tvirtinimu, tokiais susitikimais buvo skiriamas dėmesys tik vienai kariuomenės rūšiai - savanoriams, apeinant pasienio apsaugos pareigūnus, specialiųjų techninių tarnybų, kuriamos reguliariosios kariuomenės atstovus. „Čia slypi savanorių maišto užuomazgos“, - pabrėžė liberaldemokratų atstovas.

    Be to, AT-AS Apsaugos skyrius nupirko naudotų UZI automatų ir esą V. Landsbergio nurodymu perdavė dalį jų savanoriams, tačiau ne per Krašto apsaugos ministeriją.

    A. Butkevičius prisiminė, jog 1993 metų vasarą, prieš pat išvedant sovietų kariuomenę, pradėjo dingti savanorių turimi ginklai. Mat kol buvo išvedinėjama kariuomenė ir galėjo bet kada prasidėti neramumai, buvo laikomasi vadinamosios 5 minučių doktrinos - ginklus turėjo patys savanoriai, kad galėtų būti bet kada pasirengę kovai.

    Vėliau, bijodama provokacijų, krašto apsaugos sistemos vadovybė paprašė ginklus atgabenti į tam tikrus saugojimo punktus. Čia už ginklų apsaugą buvo atsakinti etatiniai SKAT darbuotojai.

    Eksministrą piktino ir kairiosios pakraipos politikų - Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narių, kurie atėjo į valdžią po 1992 metų rinkimų, pozicija. Jie esą siekė Krašto apsaugos ministerijos vadovo postą perduoti valdančiųjų atstovui. „Šita situacija sukėlė papildomą konfliktą viduje (tarp savanorių - DELFI)“, - teigė A. Butkevičius.

    Ginklus turėdami savanoriai nevengdavo uždarbiauti, pavyzdžiui, teikti apsaugą, arba kovodavo su nusikaltėliais. Eksministro teigimu, kuopos vadas Jonas Maskvytis ir su juo buvusi kompanija kartą apšaudė vienos Kauno grupuotės automobilį, todėl buvo iškelta baudžiamoji byla.

    J. Maskvytis teisindamasis aiškino ministrui daręs tai, kas jam buvo pasakyta. A. Butkevičius prisiminė jį tąsyk nuraminęs ir pažadėjęs ieškoti išeities, tačiau savanoris, eksministro manymu, galėjo nueiti ieškoti pagalbos „pas tuos, kurie savanorius mylėjo“.

    Maištą tyręs J. Abromavičius, remdamasis pokalbiais su savanoriais, esą kalbėjo apie tuometinio dešiniojo parlamentaro Algirdo Patacko vaidmenį šioje istorijoje, tačiau dokumentų, tai patvirtinančių, A. Butkevičiui neparodė.

Apie įsakymą nužudyti J. Abromavičių girdėjo


     Kauno SKAT štabo viršininku dirbęs J. Abromavičius, kaip prisiminė A. Butkevičius, buvo gana mėgstamas savanorių, tačiau tik tol, kol palaikė bendrąsias nuostatas. Jo pozicija esą pradėjo keisti prasidėjus savanorių maištui, per pirmąjį susitikimą su A. Butkevičiumi.

     „Jis pradėjo aiškinti, kad savanoriai nuskriausti, kad ministerija negina savo žmonių. Pasakiau, kad Lietuvai toks žingsnis nenaudingas žingsnis, ar tarnaujame NATO, ar vienai politinei grupuotei. Mačiau, kaip pradeda ateiti į protą“, - pasakojo tuometinis krašto apsaugos ministras. Jis tikino tą patį pakartojęs ir į mišką išėjusiam J. Maskvyčiui.

     Kitos kuopos vadas A. Pangonis po tokių derybų esą pareiškė, kad savanoriai sprendimo dėl maišto nutraukimo vieni priimti negali, reikia pasitarti su V. Landsbergiu. Po susitikimo su tuometiniu konservatorių lyderiu A. Pangonis pareiškęs, kad leidimo grįžti iš miško negavo.

    „Jei būtų buvęs kreipimasis į savanorius, jie būtų grįžę. V. Landsbergiui siūlė padaryti tokį pareiškimą, bet jis atsisakė“, - parlamentarams tvirtino buvęs politikas.

     Praėjusią savaitę komisijai liudijusi buvusi savanorė Kristina Sudžienė tvirtino, kad užsakymą nužudyti J. Abromavičių, davė dabar pensijoje esantis Stanislovas Adomonis.

     Klausiamas, ar tiki, kad šis ir kai kurie kiti asmenys susitarė likviduoti savanorių maištą Pakaunėje bei tilto per Bražuolės upelį susprogdinimą tyrusį saugumietį, A. Butkevičius atsakė neigiamai. Tačiau jis pripažino, jog vienas majoras jam tvirtino, esą S. Adomonis tikrai sakęs, kad J. Abromavičius turi būti likviduotas.

     „SKAT buvo skiepijama partizaninio karo ideologija. <...> J. Abromavičius bendradarbiavo su VSD. Kai mane atvežė pas savanorius, jis stojo mano pusėn. Tai buvo pirmas konfliktas su savanoriais“, - svarstė eksministras.

     Be to, anot jo, J. Abromavičius rado duomenų, kad savanoriai sprogdinime dalyvavo ne savo iniciatyva, nes buvo sukurstyti. Saugumietis apie tai papasakojo ir pažadėjo parašyti likus trims dienoms iki žūties.

    Vienas jo rengtas dokumentas atsidūrė pas tuometinį krašto apsaugos ministrą Česlovą Stankevičių. Šis komisijai pareiškė, kad toje pažymoje nebuvo konkrečios informacijos, todėl ji nepasirodė svarbi.

    Į klausimą, kas galėjo nužudyti J. Abromavičių, eksministras neatsakė, pareiškęs, kad tai turėtų aiškintis prokuratūra, jau nutraukusi šios žūties tyrimą. Anot A. Butkevičiaus, parlamentinei komisijai labiau turėtų rūpėti savanorių maištas, „ištakos, politinės kontrolės ignoravimas, situacija, kuri gali pasikartoti“.

                              Laukiama V. Landsbergio liudijimo

    Komisijos pirmininkė Loreta Graužinienė, pareiškusi, kad liudytojų apklausa tampa gana politizuota, atsisakė komentuoti A. Butkevičiaus pareiškimus.

    Ji tik užsiminė, kad iš viso planuojama apklausti apie 20 žmonių. Kitame posėdyje tikimasi sulaukti Seimo nario Egidijaus Bičkausko ir europarlamentaro V. Landsbergio.

    Darbą komisija turėtų baigti iki vasario 1 dienos, tačiau bus prašoma pratęsti įgaliojimus Iki birželio.

    Savo ruožtu komisijos narys konservatorius Jurgis Razma po posėdžio piktinosi, kad A. Butkevičiaus „paliudijimas beveik nieko nedavė“, nes jis „iš esmės nepateikė jokių faktų, neatnešė jokių dokumentų, kiuriais galėtume remtis, o kaip viešųjų ryšių konsultantas misiją atliko“.

    Buvęs VSD pareigūnas ir savanoris J. Abromavičius žuvo 1997 metų sausio 31-ąją Kaune, sprogus jo automobiliui. Nusikaltėliai po automobiliu „Volkswagen Passat" buvo pritvirtinę maždaug 500 gramų sprogstamosios medžiagos heksogeno, dar vadinamo jūros mišiniu.

    Generalinė prokuratūra ikiteisminio tyrimo metu nustatė, kad sprogstamąjį įtaisą pagamino ir po J. Abromavičiaus automobiliu pritvirtino asmuo, kuris vėliau atsitiktinai pats susisprogdino. Nutraukus šį ikiteisminį tyrimą, Seime kilo iniciatyvos atlikti parlamentinį.

    Seime kartą jau buvo sudaryta laikinoji komisija, tyrusi J. Abromavičiaus žūtį. Tokia komisija dirbo 1997 metais, jai tuo metu vadovavo konservatorius Sigitas Kaktys.

Komentarai DELFI
http://www.delfi.lt/news/daily/lithuani ... &com=1&s=1

berniukas saldainiukas, 2007 01 16 17:37

   islindo grazuolis, ar pats tik ne tu paciu kgb'istu maistininku informuotas neisruko tuo metu i uzsieni, kai tas maistas prasidejo?

   zinom, butkeviciau, kaip tada "gerai" tvarkeisi, kaip mickunu girininkijoj gerdavai, kaip kareivukus viduri misku girtas rikiuodavai? o medziokles lebaujant su salagom varovais jau pamirsai?

   koki pona tada vaidinai, visai nepanasu i dabartine izeisto paauglio role, kuria keleta metu vaidini

Simas, 2007 01 16 17:48

   Generalinė prokuratūra ikiteisminio tyrimo metu nustatė, kad sprogstamąjį įtaisą pagamino ir po J. Abromavičiaus automobiliu pritvirtino asmuo, kuris vėliau atsitiktinai pats susisprogdino. Nutraukus šį ikiteisminį tyrimą, Seime kilo iniciatyvos atlikti parlamentinį.

--------

   Siaip cia ne naujiena, kad Lietuvoje itariamieji "atsitiktinai" susisprogdina ar isvis dingsta be zinios...

   Vertetu zurnalistams siuos reiskinius patyrineti. Tokie dalykai vyko nuo 1988 metu, o paskui siektiek apsiramino

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.


Paskutinį kartą redagavo Žygeivis 17 Sau 2011 20:02. Iš viso redaguota 5 kartus.

Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 26 Sau 2007 18:35 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27101
Miestas: Ignalina
Prieš savanorius buvo rengiamas jėgos panaudojimo planas


2007 sausio mėn. 26 d., ELTA

    Eksparlamentaras Egidijus Bičkauskas neslepia, kad prieš maištaujančius Kauno savanorius 1993 metais buvo parengtas jėgos panaudojimo planas, tačiau džiaugiasi, kad jo neprireikė.

     1993 m. rugsėjį Seimo pirmininko pavaduotojas E.Bičkauskas vadovavo prezidento sudarytai darbo grupei, kurios tikslas buvo pasiekti, kad į mišką pasitraukę ginkluoti savanoriai sugrįžtų į savo dislokacijos vietas.

    Savanoriai sugrįžo, darbo grupė netrukus baigė savo darbą ir buvo beveik pamiršta, rašo „Kauno diena“.

    Ne visi Seimo laikinosios komisijos, tiriančios Juro Abromavičiaus žūties aplinkybes, nariai, kurie praėjusią savaitę kaip liudytoją apklausė E.Bičkauską, prisiminė buvus tokią darbo grupę.

    "Kauno diena" paprašė buvusį parlamentarą prisiminti šios grupės veiklą ir indėlį nuslopinant pakaunės įvykių įtampą.

    "Manau, kad skirtingi tų savanorių tikslai ir situacijos supratimas turėjo reikšmės išsprendžiant šią problemą. Žinodami tai, mes stengėmės neforsuoti įvykių",- sakė E.Bičkauskas.

     Jo nuomone, "ne parlamentinės komisijos darbas tirti konkrečius nužudymo atvejus. Jie niekados to neištirs ir niekada neduos kategoriškos išvados.

     Antra vertus, gerai tai, kad komisija pagaliau bando išsiaiškinti politines priežastis to, kas įvyko pakaunės miške. Tačiau, jeigu ji aiškinasi tuos įvykius, tai komisijos uždaviniai turėtų būti formuluojami kitaip.

Komentarai DELFI
http://www.delfi.lt/news/daily/lithuani ... &com=1&s=1

ikalbes, 2007 01 26 10:47

    Kalbejo, kad maistininkus reikia bombarduoti is oro, bet Landsbergis zadejo juos ikalbes pasiduoti.

zaza, 2007 01 26 11:15

    Tokio liudytojo kaip Bičkauskas civilizuotoje šalyje niekas niekur liudyti nekviestų, juolab - interviu neimtų.

    Civilizuotose šalyse asmuo, kuris girtas bėgioja iš autoįvykių vietų, priskiriamas socialiai nepatikimų asmenų kategorijai. Tai yra ne išmislas, bet grindžiama mokslu. Asmuo, padaręs asocialų poelgį, visuomenės pasmerkiamas(aišku normalioje šalyje), todėl atsiradusi galimybė liudyti, papulti į spaudą, tokią asmeniui yra galimybė susigrąžinti savo socialinį statusą duodant "reikšmingus parodymus".

    Žmogus dėl to pasamoningai nukrypsta nuo tiesos ir jo liudijimai tarnauja ne tiesos nustatymui, o liudytojo susireikšminimui. Todėl tokie asmenys, kaip taisyklė liudyti nešaukiami, o jei nėra kitos išeities, jų parodymai vertinami itin kritiškai.

Jo, 2007 01 26 11:23

    KGB tardytojas Bickauskas vadovavo darbo grupei, ji paskyre Kompartijos Gensekas Brazauskas, visus "ant muskes" laike Genprokuroras Paulauskas ("nepriimtas del sveikatos i KGB, KGB pulkininko sunus) ir sutapk gi, zinoma "atsitiktinai"?

    Abroma vicius lydejo, dalyvavo benzino kroviniu gabenimo biznelyje is Mazeikiu naftos, paskandintos komuniagu skolose, i GRU ikurta Padresne?

    Abromavicius susprogdintas, Mazeikiu naftos direktoriu su sunum ir vairuotoju nuzude, galva nupjove, zinoma "atsitiktinai"? Komisija "iz triox celovek"?

Gintas, Kalnieciu g., 2007 01 26 11:41

  Neturiu nieko pries Bickauska, kaip zmogu, taciau kai buves KGB itin svarbiu bylu tardytojas (tardes kun. Svarinska) skiriamas spresti savanoriu reikalu, darosi nejauku.

  Ar isivaizduotumet, kad ir eilini gestapo tardytoja, vadovaujanti kokiai komisijai Prancuzijoi arba Rusijoi.

MAX, 2007 01 26 12:08

   Įdomu, kas galėjo būti ta jėga, kurią planavo komunistai panaudoti?

Nacionalistas, 2007 01 26 17:23

Pritariu MAX, 2007 01 26 12:08 klausimui:
Įdomu, kas galėjo būti ta jėga, kurią planavo komunistai panaudoti?

   Jei planavo panaudoti jėgą, vadinasi buvo numatę ir konkrečius vykdytojus, kuriais komunistai besąlygiškai pasitikėjo - taigi, kas buvo tie komunistų numatyti, karinę jėgą prieš savanorius turėję panaudoti "vykdytojai"?

   Ir kur jie dabar dirba (tarnauja) bei kuo jie dabar užsiima?

   Ar tai ne tie patys Lietuvoje sėkmingai tebegyvenantys GRU specnazo dalinių nariai, kurių mūsų spec. tarnybos, vadovaujamos KGB rezervistų, niekaip "negali" išaiškinti?

   Tai patys įdomiausi klausimai, į kuriuos niekas nepateikė aiškaus atsakymo.

   O juk akivaizdu, jog ši komunistų valdyta ir komunistams patikima karinė jėga niekur neišgaravo.

Burba, 2007 01 26 17:31

    Girdėjau apie tą planą, išžudyti savanorius. Buvo siūloma padegti mišką.

    Ar dalyvavo kuriant šį planą Abromavičius tikrai negaliu pasakyti. Bičkauskas galėtų tikrai papasakoti daugiau. Neabejoju, kad apie tuos planus buvo referuojamas ir Brazauskas. Galėtų papasakoti irgi kai ką.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.


Paskutinį kartą redagavo Žygeivis 04 Lap 2010 21:21. Iš viso redaguota 1 kartą.

Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 27 Sau 2007 16:15 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27101
Miestas: Ignalina
H.Žukauskas kritikuoja ir J.Abromavičiaus žūties tyrėjus, ir liudininkus


2007 sausio mėn. 26 d., Eglė Digrytė, http://www.DELFI.lt

    Neseniai prie Seimo komisijos, tiriančios buvusio savanorio ir saugumiečio Juro Abromavičiaus žūtį, prisijungęs „pilietininkas“ Henrikas Žukauskas kritikuoja ne tik liudininkus, pateikiančius savas senų įvykių versijas, bet ir kolegas, kurie esą daugiausia dėmesio nereikšmingiems dalykams.

   Penktadienį per spaudos konferenciją parlamentaras piktinosi, kad komisijos nariai iki šiol nesusirado per savanorių maištą 1993 metais jo nufilmuotos medžiagos. H. Žukauskas absurdiškais pavadino ir liudijimus, esą J. Abromavičius ragino maištą ką tik nutraukusius savanorius grįžti atgal į mišką.

   Partijos kolegą Romą Venclovą pakeitęs „pilietininkas“ į laikinosios komisijos sudėtį buvo įtrauktas tik praėjusią savaitę. Iki šiol H. Žukauskas dalyvavo vieninteliame jos posėdyje, ir tame pačiame turėjo pats liudyti, kadangi 1993 metais nemažai laiko praleido su savanoriais, juos kalbino ir filmavo.

   H. Žukauskas stebėjosi, kodėl komisijos nariai, prieš pradėdami apklausas, nesusirado šios vaizdo juostoje užfiksuotos medžiagos. Jis teigė dar 1997 metais šešias kasetes po valandą ar pusantros perdavęs tuometiniam Seimo nariui Liudvikui Sabučiui, kuris dirbo J. Abromavičiaus žūtį tyrusioje komisijoje.

   Medžiagos buvo prifilmuota daugiau, tačiau dalis kasečių esą dingo, kai H. Žukauskas 1997 metais persikraustė į Vilnių, o Kaune buvęs jo butas buvo apvogtas.

    Kopijų jis teigė nepasilikęs, tik kai kuriuos epizodus perrašė ir padovanojo J. Abromavičiui bei buvusiam krašto apsaugos ministrui Audriui Butkevičiui.

    „Keista, kad klausomasi politikų improvizacijų, - stebėjosi „pilietininkas“. – Yra šešios video juostos. Galėtų komisija pasižiūrėti. Nariai, kurie turi pakankamai fantazijos, suprastų, kas tada dėjosi“.

    Vienas iš H. Žukausko nufilmuotų epizodų šiomis dienomis buvo parodytas per Lietuvos televiziją. Jį perdavė nužudytojo našlė Jūratė Abromavičienė, pasipiktinusi tuometinio laikinojo Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos štabo viršininko Arvydo Pociaus liudijimu.

    Šis tikino, esą J. Abromavičius ragino savanorius „grįžti atgal“, todėl netrukus neteko Kauno rinktinės štabo viršininko pareigų. Tačiau iš filmuotos medžiagos matyti, jog 1993 metais lankydamasis Pakaunės miškuose J. Abromavičius išreiškė neigiamą požiūrį į maištaujančius savanorius ir, pasak našlės, niekada jo nekeitė.

    „Negirdėjau ir neatsimenu, kad tais laikais J. Abromavičius kviestų ką nors grįžti į miškus, - tvirtino H. Žukauskas, tokią versiją pavadinęs „visišku niekalu“. – Jis aiškino, kad reikia išeiti. Kalbant apie versiją dėl nušalinimo –prieš išeinant į miškus jis buvo vadovas. Kai kurie savanoriai buvo pasitraukę nuo liepos, tik niekas to nežinojo. Jis nesukontroliavo padėties. Tokie vadai nebuvo reikalingi kitiems vadams. Jis prarado autoritetą“.

    Parlamentaras taip pat nenorėjo sutikti, kad atsiradęs J. Abromavičiaus ir kitų savanorių pažiūrų skirtumas galėjo nulemti jo žūtį.

    H. Žukauskas šaipėsi ir iš Seimo komisijos darbo, nes esą dėmesys kreipiamas ne į reikšmingiausius dalykus, ir iš kai kurių girdėjų liudijimų, kurie esą ne visada atitiko tikrovę: „Išgirdau tokių versijų, kokių gyvenime ir net lietuvių liaudies pasakose negali išgirsti. Lietuviai – kūrybinga tauta“.

    Komisijos narius ir liudininkus jis pavadino „politikieriais ir pasakorkomis“, lengvo populiarumo gaudytojais. „Pasirodo, Lietuva yra herojų ir didvyrių šalis. Tiek buvo išvedinėtojų iš miško... Pasirodo, kad jų žodis buvo lemiamas“, - ironizavo parlamentaras.

Komentarai DELFI
http://www.delfi.lt/archive/article.php ... &com=1&s=1

Algirdas, 2007 01 26 11:24

    Save gerbiančioje šalyje po vaizdo kasečių peržiūros turėtų prasidėti aukštas pareigas užimančių "liudytojų" atitikimo užimamoms pareigoms patikrinimas. Tik gaila, kad Lietuvoje to niekas nedarys ir visas procesas tebus " audros stikinėje vandens " imitavimas

Gediminas, 2007 01 26 12:46

   Kokiu laiku buvo gautas tas velionio įrodymas? Gal po to kai jis buvo nušalintas nuo pareigų?

   Gal tada, kai buvo organizuojami išpuoliai prieš SKAT ir ši tarnyba buvo nepakankamai finansuojama, gal velionis, tam, kad išgyvent, buvo organizavęs vilkikų apsaugos- palydėjimo per Lietuvos teritoriją savanorių grupę. Gal ši paslauga buvo apmokama?

   Pagal mane tada buvo labai suklestėjusios brigados, vilkikai su prekėmis be pedsakų dingdavo. Tada taip pat buvo suklestėjęs ir kontrabandos "verslas". Velionis galėjo būti įtrauktas į ši kontrabandos mafiozų nusikaltimą ir, kaip daug žinantis, galėjo būti pašalintas. Tai gal generolas A. Pocius nemelavo?

Vladas, 2007 01 26 15:25

LIETUVOS RESPUBLIKA
Krašto Apsaugos Ministerija
Savanoriškoji krašto apsaugos tarnyba
Kauno rinktinė
233000, Kaunas, Gedimino g-vė 19

Oficiali pozicija 1993 09 21

   SKAT Kauno rinktinės vadovybė, atsižvelgdama į nestabilią situaciją Respublikoje dėl dalies rinktinės savanorių pasitraukimo su ginklais iš nuolatinės dislokacijos vietos pareiškiu:

    pradiniai savanorių reikalavimai buvo pribrendę ir turi būti sprendžiami neatidėliojant įstatymų numatyta tvarka,

    nežiūrint visų KAM vadovybės pastangų incidentas nebuvo likviduotas dėl neatsakingo savanorių noro tęsti konfliktą,

    tolimesnis žvanginimas ginklais yra nusikalstamas, kenkia Lietuvos interesams ir tarptautiniam prestižui,

    dauguma Kauno rinktinės savanorių ir vadovybė reikalauja nedelsiant nutraukti beprasmišką konfliktą ir vykdyti Lietuvos Respublikos įstatymus,

    kviečiame visas Krašto apsaugos ministerijos karines struktūras laikytis rimties ir vykdyti tik vadovybės duotus įsakymus.

SKAT Kauno ATG štabo viršininkas kapitonas J.Abromavičius

Paraleles, 2007 01 26 15:59

    Kaip tik mazdaug tuo metu Rusijoje is tam tikru GRU ir KGB darbuotoju buvo formuojami "likvidavimo eskadronai".

    Jie buvo pavaldus GRU kurios perestroika praktiskai nepaliete. Sie buriai veiklas koordinavo ir su "alfa" ir "vimpel" ir kitais kgb pavaldume buvusiais, bet tuo laiko pakibusiais daliniais.

    Cai galima prisiminti ir Medininkus zudynes. Ju atsiskaitomumas buvo ribotas ir veikla nemaza dalimi buvo "ukiskaitinio pobudzio", taigi jie turejo ir ekonominiu interesu ir rysiu dideliuiose versluose, ginklu, naftos produktu, misko ir pan.

    Siandien ju veikla tebetesiama su poloniais ir uranais, organizuojant diversija ir mokymus. Buvo skelbta, kad Abromavicius turejo verslo reikalu su degalu verslu su Padniestres nepripazinta "respublika". Idomios paraleles...

rimas, 2007 01 26 16:02

   aisku kaip diena kad siuo tyrimu kazka uzkabino ir kazkas bijo kad gali paaisketi nesvarus reikaliukai.todel metamos visos pajegos kurti melagingus parodymus, pasakoti apie tuos ivykius puse tiesos kai ka nutylint. taipogi nukreipiamas demesys i salutines aplinkybes.ir tam pajungta ta pati komisija.eilinis zaidimas zmoniu jausmais, kuris nieko neisaiskins.cia naivu butu ko nors tiketis.

V., 2007 01 26 19:20
Paralelėms:


  Turiu priminti, kad po 1991 m pučo pralaimėjimo ir KGB veiklos nutraukimo (Lubiankos užantspaudavimo), Garsioji grupė "alfa" sutiko tapti Jelcino apsaugos būriu.

  Taigi, kauniečių veiksmų jie jau nekoregavo ir negalėjo koreguoti, nes ir Rusijoje tuomet vyko kas metai po pučą.

V., 2007 01 26 19:25
Liudvikas Sabutis.


  Ar tai ne tas 1986-1988 m buvęs LTSR generalinis prokuroras?

kernave, 2007 01 26 19:46

  Jusu pacituotas rastas rodo, kad kalbedamas visos rinktines vadovybes vardu, J.Abromavicius neabejotinai virsijo savo igaliojimus, nes jis buvo tik kapitonas, stabo virsininkas.

  Kariuomeneje rinktinei vadovauja rinktines vadas (tada juo buvo mjr. V.Vilkelis, kuris turejo visus igaliojimus vadovauti, nuo pareigu buvo nenusalintas).

   Kapitono kvietimas visas Krasto apsaugos karines strukturas vykdyti tik vadovybes duotus isakymus ir laikytis rimties, yra svelniai kalbant, keistas ir issisokantis, savo igaliojimus virsijantis.

   KA karinei strukturai priklauso ir Kariuomenes vadas, ir Gynybos stabas, tai pagal si rasta J.Abromavicius ne praso, o REIKALAUJA ir juos laikytis istatymu.

  Matyt, uz tokiu ir panasiu isakymu ir reikalavimu davima J.Abromavicius ir buvo l.e. SKAT stabo virsininko pareigas plk.ltn. A.Pociaus nusalintas nuo pareigu. Ka savo liudijime komisijai ir nurode brg.gen.A.Pocius.

Aitvaras, 2007 01 26 21:26

  Kažkodėl aš, kiek atmenu tuos įvykius, tai Žukausku tikiu.

to 21:39, 2007 01 26 21:58

   Tai fantazuoji savą variantą? Ar dėl savo lietuviško charakterio tiesiog bandai apšikti kitą? Apie kokį pardavimą sapalioji, jei Žukauskas sako, jog juostų neturi?

   Ir kalbama apie didvyriško kario Pociaus fantazijas, o ne apie kažkieno kalbėjimą prieš kamerą. Paskaityk Pociaus parodymus apie buvusį susirinkimą, kuris buvo Žukausko filmuotas. Ar tikrai nereikia rasti tų juostų, o aklai tikėti kareivos pasakojimais (kurių NIEKAS nepatvirtina, o, atvirkščiai - neigia).

palaikau, 2007 01 26 22:59

   palaikau komentatoriu, kuris sake kad zmogus pries kameras nesielgia naturaliai... brazausko paliudijimas, kad abromavicius buvo stukacius, atsvere visas filmuotas medziagas kartu sudejus.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.


Paskutinį kartą redagavo Žygeivis 04 Lap 2010 21:25. Iš viso redaguota 1 kartą.

Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 27 Sau 2007 16:47 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27101
Miestas: Ignalina
A.Brazauskas: man buvo ruošiama kulka


2007 sausio mėn. 26 d., http://www.lrt.lt

   Kadenciją baigęs prezidentas ir buvęs premjeras Algirdas Brazauskas pirmą kartą prabilo apie savanorių maištininkų 1993 metais rengtą pasikėsinimą į jo gyvybę.

   „Man pats Juras Abromavičius, tuometis Kauno savanorių vadas, pranešė, jog tarp maištininkų rimtai yra svarstoma, ar man pakaks 9 gramų, ar prireiks daugiau“, – dabartinis socialdemokratų lyderis tai pareiškė užvakar per Šilutės kabelinės televizijos tiesioginę laidą, rašo „Lietuvos rytas“.

   A. Brazauskas leido suprasti, kad 1993-iųjų Pakaunės miškų karingieji patriotai buvo pasiryžę paleisti devynių gramų švino kulką į šalies vadovą, bet dar svarstė, ar stambaus sudėjimo vyrui nereikės ir antros.

Šią informaciją ar perspėjimą, laiku gautą iš J. Abromavičiaus, kadenciją baigęs prezidentas sakė tada įvertinęs labai rimtai.

   Bet klausiamas televizijos žiūrovų apie J. Abromavičiaus žūties aplinkybes tiriančios Seimo komisijos darbą A. Brazauskas jokių vertinimų nepateikė, rašo „Lietuvos rytas“.

Komentarai DELFI
http://www.delfi.lt/archive/article.php ... &com=1&s=1

J.K.P., 2007 01 26 08:18

   Tik šypseną kelia tokie straipsniai ir tokie liudijimai - " ruošė pasikėsinimą" , svarstydami, ar tokiam dideliam vyrui, kaip Brazauskas, reikėtų vienos kulkos, ar dviejų : o)

   Pamenu, prieš porą metų mudu su draugu miškelyje prišaudėme naują optiką jo šautuvui. Padarę darbą, susikūrėme ant šalia buvusio ežeriuko kranto lauželį, išsikepėme dešrelių, užgėrėme alučiu. Staiga žiūrime ir savo akimis netikime - kitoje ežerėlio pusėje įš krūmų išeina didžiulis stirninas! Išdidus toks, savimi patenkintas, pažiūrėjo į mus, nusisuko, neskubėdamas šakelę paskabė. Jautė, rupūžokas, kad jam niekas negresia.

   Nors dar ir ne medžioklės sezonas, iš karto ėmėme aptarinėti, koks iki jo gali būti atstumas, koks kulkos žemėjimas per tokį nuotolį, kiek klikų taikiklyje pasukti, kad pataikyti, ar .22 WMR šovinys paguldytų per tokį atstumą tokį didelį stirniną, ar ne. O jeigu galėtų paguldyti, tai kelių kulkų jam reikėtų?.

   Diskusija buvo labai rimta, nors nei man, nei jam net į galvą nebuvo atėję, kad ne sezono metu iš tiesų galėtume šauti! Remiantis " Lietuvos ryto logika, dėl to pokalbio dabar mudu reikėtų į brakonierius įrašyti???

   O kad Brazauskas, kaip jis pabrėžia, tuomet visai rimtai pažiūrėjo į Abromavičiaus pranešimą (nors taip ir prašosi žodis " pabeldimas" , t.y., " stuk" ), visiškai tikiu.

    Tuomet, po 1992-ųjų rinkimų, LDDPistai buvo taip patys save įsigąsdinę, taip bijojo savanorių ir AT Apsaugos skyriaus vyrų, kad tik ir laukė, kada tie į juos pleškinti pradės. Ypač save ir kitus gąsdindavo Petkevičius, Bendinskas & Co.

    Kita vertus, toks Abromavičiaus " pabeldimas" Brazauskui (Įdomu, kodėl iki šiol apie jųdviejų susitikimą niekur pranešta nebuvo ir kas pravedė neaukšto rango savanorį pas valstybės prezidentą? Juk ne pats Brazauskas jį pasikvietė) tik patvirtina įtarimus, kad šis vyras buvo profesionalus provokatorius.

    Pirma šūviai į išvedamos sovietinės armijos kolonas, paskui incidentas su sovietų kariškiais sankryžoje prie Garliavos, galiausiai - bandymas įtikinti Brazauską, kad savanoriai šį nužudyti nori. Kad tik kraujo praliejimą išprovokuoti!

    Beje, iš straipsnio visiškai neaišku, kaip dabar Brazauskas vertina tas Abromavičiaus šnekas. Juk aiškiai pasako: "Tuomet vertinau labai rimtai". Tuomet - tai ne dabar, o "Lietuvos rytas" pateikia taip, tarsi ir dabar taip pat rimtai vertintų.

Taigi///, 2007 01 26 08:22

    Taigi pastaruoju metu taip kai kurių jėgų keliamas "savanoris" Abromavičius atsiskleidinėja.

    Jeigu reikalas taip ir toliau progresuos, tai nereikės ir stebėtis, jei herojus iš viso "apsišvies".

Bludas, 2007 01 26 08:45

   Dabar jau žinau, už ką Jurgelis gavo generolo antpečius

Idomu, 2007 01 26 08:54

   Tai dabar bent jau isaiskejo, kam Abromavicius dirbo ir pranesinejo. Ir ka tai turetu reiksti? Koks buvo jo boso, AMB, tikslas tuo metu?

J.K.P. to gramai, 2007 01 26 08:57

   9 gramai - I pasaulino karo laikais buvo normalus standartinio kariško modelio 7,62x54R šovinio su švinine šerdimi (liaudiškai vadinamo "mosinkos") svoris. Būtent iš to ir atsirado posakis "9 gramai ir viskas".

  Kalašnikovo automatų, kuriais buvo ginkluoti savanoriai, kalibras 7,62x39 mm, kulkos lengvesnės, nes plienine šerdimi.

combo, 2007 01 26 08:58

  Idomu, kaip J.Abromavičius (pavadintas "Kauno savanoriu vadu", nors tokiu nebuvo - SKAT Kauno rinktinės vadu buvo majoras Virginijus Vilkelis), "priėjo" prie A.Brazausko, peršokdamas per savo tiesioginiu vadu galvas, kas jam suteike tokia teise?

  Kazkaip nesitiki, kad savanoriai butu rimtai svarste toki dalyka. Kita vertus, tai parodo, kas per zmogus buvo J.Abromavicius. (As tai gerutis, bet anie matai, kokie niekseliai).

Citata iš slaptai.lt, 2007 01 26 09:13

   "Kas jūs, J.Abromavičiau? Šis klausimas tebėra aktualus net perskaičius emocingus pasakojimus apie nuostabų vyrą ir tėvą. Sakome tai be ironijos, nes, net jeigu jis buvo “kaltas”, vyras ir tėvas galėjo būti nuostabus. Tokios publikacijos trukdo blaiviai, bešališkai mąstyti.

   Nereikia būti geru “slaptojo fronto” taisyklių žinovu, kad suprastum, jog tik nepriekaištingas viešas gyvenimas slepia nelegalią, antivalstybinę veiklą, bet ne atvirkščiai.

   “Abromavičiaus darbo stilius buvo stebėtinai panašus į S.Čiapo (Maskvos KGB aukštosios mokyklos auklėtinio), kurio nužudymo organizatoriams, matyt, nelemta būti demaskuotiems.

    Taip meistriškai vedžioti už nosies ir supriešinti visas teisėsaugos struktūras sugeba tik ne eiliniai, ne savamoksliai sekliai”

    (L.Pečeliūnienė, “Rugiagėlių spalvos dūmai”, “Lietuvos aidas”, 1997.02.08).

 “J.Abromavičius…stebuklingai sugebėdavo atsidurti toje vietoje, kur vykdavo neplanuotas, bet su SKAT Kauno rinktine susijęs įvykis”

   (O.Strikulienė, “Respublika”, 1997.02.06).

   Šiame straipsnyje omenyje turimas atsitikimas su P. Vaitiekūnu, kai sprogo jo automobilyje vežti kompiuteriai. “Praėjusių metų rudenį bandytas susprogdinti P.Vaitiekūnas paėmė savo kompiuterius, sudėtus į dvi dėžes, iš J.Dusevičiaus kabineto, o po pusvalandžio šios dėžės automobilyje sprogo.

    Kampiuteriuose galėjo būti informacija apie už Lietuvos komunistų partijos pinigus įkurtas firmas (apie 30), kurių sąrašus turėjęs Dusevičius ir galėjęs jas šantažuoti.

    Sudžienė pati mačiusi tą sąrašą. Su Dusevičiumi dirbęs žmogus, vardu Ramūnas, jai siūlęs padėti reketuoti šias firmas, Kristina nesutikusi”

   (“Respublika”, 1997.02.08)."

[color=Blue]Anita, 2007 01 26 09:13[/color]

   Tai kurios tos 30 firmų įkurtų už komunistų partijos pinigus? Gal lrytas turės noro išsiaiškinti? Jeigu buvo siūlyta Sudžienei reketuoti tas firmas, tai gal Abromavičius reketavo ir AMB?

   Tik primenu viena yra svarūs liudijimai, kad pats Abromavičius ragino slėpti ginklus ir traukti į miškus

zmones atsiliepkit, 2007 01 26 10:33

   ar zinot kas abromaviciaus biografija...zyrnalistai tyli ruras suglaude....gal yra ji pazinojusiu, gal kas kartu tarnavot, gal moketes, gal dirbot.... dabar nieko apie ji nezinoma tarsi Lietuvoj nebuvo buves...

Reginai, 2007 01 26 11:18

   na Jūs ir keista - paskaitykite ir čia jie rašo, kad nori nušauti.

O tą laiką, kai konservatoriai triuškinančiai pralošė rinkimus (1992 m. rudenį) - konservatorių karinė priedanga juk veikė atvirai prieš politinius oponentus.

  Ko negalima pasakyti apie LDDP karinę priedangą - antrąjį vidaus kariuomenės pulką.

nieksas, 2007 01 26 11:56

A.Brazauskas jau žino, kaip atrodys Vyriausybė

   Lietuva - plačių galimybių kraštas, kur paprasta melžėja ar bufetininkė gali tapti prestižinio viešbučio savininke...

2004 10 30 20:17

   A. Brazauskas apie trispalvę: „Kol kabės šitas skuduras, aš nekalbėsiu“ (Išsireiškimas Sąjūdžio mitinge Katedros a. išlydint Lietuvos delegatus į IX partinę konferenciją, 1988)

   „Į savarankiškos Lietuvos valstybės idėją aš žiūriu neigiamai. Aš manau, kad tai nerealu“.
(Interviu „Argumenty i fakty“, 1989, Nr.47)

   „Kai kurie asmenys atkakliai perša mums Lietuvos Respublikos atkūrimo idėją. Esame įsitikinę, jog nemanoma nutraukti penkių dešimtmečių Tarybų Lietuvos raidos. Pagaliau nėra ir pakankamai pagristų argumentų, kad tai daryti būtina“. („Žodis Lietuvos komunistams“, „Komunistas“, 1989, Nr.9)

    „Kuriame socializmą TSRS sudėtyje. Jokio kito kelio nėra ir negali būti. Kraštutiniai lozungai – išstoti iš Tarybų Sąjungos, paskelbti nepriklausomą Lietuvą – mums nepriimtini“.
(Kalba „Vilmos“ įmonėje. „Tiesa“, 1989 03 03)

    A.Brazauskas apie okupacinės kariuomenės išvedimą: „Mes viska vertiname tik vienu požiūriu: kad tik lietuviai tarnautų Lietuvoje ir – lauk okupacinę kariuomenę. Atsakykite man į paprastą klausimą: o kas gi gins Lietuvą?“ (Kalba susitikime su komjaunuoliais. „Lietuvos rytas“, 1990 01 25)

    „Ateityje Lietuvos Respublika pirmiausia turės gerai sugyventi su kaimynais. Kažin ar tai pavyks, jei kelsime balsą prieš tarybinę armiją“.
(Kalba SSKP CK plenume Maskvoje. „Tiesa“, 1990 02 10)

    “Kaip mes galime apsieiti be Tarybų Sąjungos? Tam kuris tai padarys, aš Nobelio premiją duosiu”. (Interviu lėktuve, skrendant į Maskvą).

Istorinė klaida, 2007 01 26 14:39

   Šitą klausimą savanoriai privalėjo visu rimtumu apsvarstyt dar prieš porą metų iki 1993. Pavyzdžiui, per 1991 sausio įvykius. Su ginklais tada buvo striuka, kiekviena kulka "na učiotie". Užtat galima suprasti žmones, pagailėjusios kulkos šitam komunistiniam kuiliui. Bet kelis metrus muiluotos virvės surasti juk buvo galima. Ateities kartos padėkotų.

Brazauskas svajoja tapti Lietuvos kankiniu, bet jo vieta kalėjime, 2007 01 26 15:04

Pavartykite Laisva laikrašti, vieninteli nepriklausoma.

    Vos ne kiekviename rasite straipsnius:

Brazauskas banditas
Brazauskas kysininkas
Brazauskas mafijozas
Zudomi Brazausko nusikaltimu liudytojai
Jei Brazauskas isdalntu kysius pensininkams, tai kiekvieno pensininko pensija padidetu 50 litu.

    Brazausko klika labai bijojo savanoriu, o pastarieji dar nebuvo pamirse jo zodziu, kad Sovietu kariuomenė mus saugo, kad ji netrukdo ir t.t.

    Brazausko nurodymas nuginkluoti savanorius po to, kai Maskvytis pabande skersai kelio atsistoti Kauno banditams, kaip tik ir buvo tas paskutinis lasas, kad savanoriai patrauke i miska.

2 Tiesa, 2007 01 26 16:37

   Atvirksciai, mes visi gyventume kaip Vakaru Europoj, o Brazauskas butu ubagas, jeigu LKP CK nebutu uzgrobe viso valstybes turto.

taip, 2007 01 26 16:54

   taip iseina, kad abromavicius buvo infiltruotas tarp savanoriu brazausko zmogus. tai reiskia kad brazauskas uzvire kose, kad gaut preteksta susidorot su Lietuvos kariuomene.

Bet tačiau, 2007 01 26 17:06

   Kol konservatorių reitingai buvo maži, jokių maištų niekas NEATSIMINĖ. Tačiau šiandien jie pasidarė rimti konkurentai brazauskininkams.

   Mažeikių Nafta jau nepatogu "mosuoti", tai kelis kartus socdemams padėjo sukompromituoti konservatorius. Todėl visos šios "bylos" aiškiai pritemtos prie palankaus momento.

   Juk tiek metų tylėjo, laukė progos, tačiau būdami valdžioje galėjo prieš 10 metų viską išsiaiškinti.

Stanislovas, 2007 01 26 17:09

   Nepergyvenkite greitai bus proga tai ištaisyti, sušikta žemės reforma paliks daugybę įniršusių piliečiu ir kai jie galutinai supras kad neatgaus savo teisėto turto kurį išsidalino AMBalo chebra įvyks sukilimas, tada ir nunersime skūras išdavikams ir dar druska pabarstysime... turėkite truputį kantrybės - jau greitai, taip kad neišmeskite sidabro kulkos nuliejimui ir saugokite sienas kad Ambalai nepaspruktų nes sugadins visa reikalą

Dzukas, 2007 01 26 17:10

   Siais laikais mirtis bausme uzdrausta, bet aisku kad teismo proceso uz daugpatyste (dvi zmonos vienu metu), uz korupcija ("Alita", "Draugyste", EBSW ir t.t.), uz kenkima valstybes interesams (euro ivedimo suzlugdymas, Maisiogalos memorandumas ir t.t.) Algirdas Mykolas tikrai nusipelno.

to 16:57, 2007 01 26 17:22

  žmogeli mažai žinai tik daug karksi.

  Viską čia patvarkė ne lietuviai, bet R. Reiganas Tai jis nuvertė Berlyno sieną.

   Už tai badaujanti Rusija gavo kreditus duonai nusipirkti (kitu atveju tų eilinių kreditų nebūtų gavusi ir ten būtų įvykęs pilietinis karas, po kurio Sibirą būtų pasidalinę Kinija, Japonija ir JAV).

vaciukas, 2007 01 26 17:57

   Būtų nušovę, į Lietuvos istoriją patektų, kaip prieštaringa, bet nemažai Lietuvoje veikusi asmenybė. O dabar numirs Kristinos paklode. Prisiminsim Maišiagalą, "Draugystę", nušautas stirnas ir "vsio zakonno".

Trigger, 2007 01 26 18:16

   Savanorių mintyse buvo tik viena - apsaugoti miško žvėris nuo kraugeriško žvėrių naikintojo AMB.

   Todėl ir svarstė, jei AMB su savo žulikais eis į jų treniruočių mišką medžioti, kiek kulkų prireiks tą ambalą sustabdyti. Juk kai ambalas eina medžioti (pardon, žudyti stirnaičių, kiškučių, briedžių-galiūnų), tai mažai kas gali tokį sustabdyti... Aš tai būčiau iškart granatsvaidžio variantą rinkęsis.

stebėtojui, 2007 01 26 18:17

   manau, kad čia rašo kokie tai nukriošę seniai - įmonių sargai.
Jie ten turi kompiuterius ir pyškina.

   Kita grupė vaikai, kuriems tie nukriošėliai tiek pasakų pripasakoje, kad jiems komunistai monstrai vaidenasi.

   Gi gerai žinome tie komunistėliai buvo tokie pat paprasti ubagai, kaip ir mes. Tie komunistėliai, kurie išėjo į pensijas iki 1990 m. ir nepasinaudojo demokratinėmis gėrybėmis, jie neturi jokių santaupų ir skursta (rodė net tie komunistų vadai, kurie nadalyvavo demokratijos teikiamose vogimo kompanijose dabar skursta ir Diržininskaitė ir Songaila, ir Ferencienė ir t.t. ir pan.).

   Tada juos prižiūrėjo sistema ir jie nieko negalėjo pavogti.


   Tik dabar demokratija sudarė sąlygas visiškai nebaudžiamai vogti.
Va išeik į gatvę ir bet kokią mašiną pavok ir nieko. Teismas paleis.

   Tik nevok mafijozo mašinos, nes nušaus.

Eksperimentas, 2007 01 26 18:41

   Niekam nėra aišku, kas ir kodėl taip vyko 1993 m.

   Todėl siūlau organizuoti tardymo eksperimentą: maišto iniciatoriai vėl turi išvesti grupę savanorių į mišką. Juos aplankys Liandzbergis, Medvedevas, Patackas. Abromavičiaus, "dedančio" ir ant vienų, ir ant kitų, rolę patikėti P.Gražuliui (visi po to labai džiaugsis jį sus...).

   Taip netruks viską detaliai išsiaiškinti. Beje, tokį eksperimentą reikėtų pravesti kuo greičiau, nes minėtiems personažams jau nebe jaunystė (ypač tai matėsi su liudijančiu Medvedevu), tad ką gali dar žinoti...

Nušauti per daug garbės, 2007 01 26 21:56

   1946 m. rugsėjo 30 - spalio 1 d.paskelbti nuosprendžiai karo nusikaltimais kaltinamų naciams ir spalio 16 d. dešimt kaltinamųjų buvo pakarti Niurnberge.

  Tai, kada gi bus komunistiniai budeliai teisiami ir kariami.

fulis, 2007 01 26 22:08

   Brazy, tau kalejime reikes baigti tavo suniska gyvenima, uz tai, kad isvoget Lietuva, kad isvijot puse Lietuvos, kad samoningai neileidot investiciju ir nedavet darbo ir uzdarbio, kad koloboravot su okupantais, kad talkinot okupantams istremdami zmones i Sibira, kad talkinot okupantams isvezdami mesa ir miltus i ruskyna, o Lietuva palikdami su jauciu uodegom ir tesmenium, uz tai, kad nuvaret ir nugirdet tauta. Tavo galas suniskas

Miskinis, 2007 01 26 23:00

   Ko taip pragydo ,,gen sekas,, Mykoliukas, ar ne jis buvo kgbistu rujos vadeiva. Ar atsiprase ar ispazino savo nusikaltimus Lietuvos zmonem? Gal tas tipas pamirso, kaip viesai per TV grasino SAUDYTI Lietuvos zmones, kurie protestavo del siukslyno irengimo istorines KERNAVES pasoneje.

   Jis grasino saudyt LIETUVOS PATRIOTUS pats paskendes okupantu mesle, apipleses visus Lietuvos zmones.Tas tipas senai zino ko jis bevertas. Kulkos tikrai nevertas.Visi darbai tikrai bus atlyginti, po pani Kristini sijonu nepasislepsi, matja rosija nepamozet.

Zinovas, 2007 01 27 01:05

   Ka dabar Brazas pasakoja - tai dar vienas faktas, irodantis, kad Juras Abromavicius sieke eskaluoti situacija.

   Tuo metu savanoriu stovykla jau buvo apsupe VRM padaliniai ir jo bandymas isprovokuoti suvi, bandant atimti ginkla is savanorio tik parodo to meto suplanuota eiga.

   Nes chronologine seka isdescius ivikius, ivykus suviui, Brazui butu buve daug lengviau priimti sprendima del VRM sturmo. Ir tada Lietuvai kaip kandidatei i NATO ir ES butu tik teke pasvajoti apie naryste siose organizacijose ir siandien dar puikuotusi rusiski uzrasai ant kelio zenklu...

Zinovas, 2007 01 27 01:29

   Beje, man jau pabodo tas Grauzinienes-Pociaus saskiu zaidimas del istorijos iskraipymo. Gen. A.Pocius kazka minejo apie cisternas ???? Tai mano paprastu suvokimu yra kur kas svarbiau nei kas ka pasake ar interpretavo ar net hiperbolizavo.

   Jeigu tuo metu Juras dirbo VSD ir sukosi tokie reikaliukai, kur dar ir pasienis su VRM bei KAM itraukti (nors ko cia stebetis, prisimenant Renatos atveji), manyciau reiketu pakamantineti tuometinius tu tarnybu vadovus.

   Is esmes cia darosi kazkokia tai klaunada. Pasvarstykim ka ta komisija realiai pasieks, jeigu siais metais sueina senaties terminas ????

   Na galime daryti prielaida, kad si tema (kaip, beje ir pries kiekvienus rinkimus) yra labai patogi eksploatuoti norint apdergti politinius konkurentus pries rinkimus i savivaldybes. Bet gerbiamieji politkai netraukite jegos strukturu i savo politiniu reitingu kelimo arsenala, nes tai maziu maziausiai iskraipo sveikos valstybes egzistencijos principus bei mazina teisesaugos bei gynybos instituciju visuomenes pasitikejima.

Aitvaras, 2007 01 27 13:54

   O mano nuomone reikėtų surinkti visus lansberginius 1992 metų ir po vieną Katedros aikštėje juodai nuplakti už prakištus 1992 metų rinkimus.Pačiam Lansbergiui įkirsti kokį 100 bizūnų asmeniškai už liežuvį ir durnumą.

   Labai gaila kad savanoriai nesusiprotėjo ir to nepadarė. Nereikia kaltinti Lietuvos žmonelių, kad taip balsavo. Visi buvom šokiruoti Lansbergio ir jo komandos elgesio. Nevartykit nesąmonių apie Šunauja - ėjau pro mitingą tuo momentu - savom ausim girdėjau, dairiausi akmens tikrai tuomet būčiau į dantis įprosijęs.

   Mane asmeniškai juodai šokiravo rezistentas Nr.1 - blyn kokios vertės turėjo būti asmuo, kad save priešpastatytų Lietuvos Partizanams - šaltyje, nevalgiusiems, nuvargusiems,beviltiškoje kovoje gynusiems Lietuvos laisvę ir nužudytiems, išniekintiems net mirus.

   Kas buvo kalbama žmonėms, kokia buvo arogancija. Tik lansberginių elgesio dėka Brazas ir jo svita laimėjo rinkimus, todėl nuplakimas Katedros aikštėj už pralaimėtus rinkimus būtų tik švelnaus vėjelio paglostymas lansberginiams - nes tai atnešė visą sušiktą valstybės raidą 15-ai metų.

   Kad savanoriai tarnavo Rusijai - blefas, juodas blefas į snukį kai kam reiktų suvažiuoti už tokią nesąmonę. Nežinau, kas juos skatino ir tikrai nemanau, kad tai buvo maištas - tai buvo protestas ir jeigu jie būt maištavę, tai pupos uogos, kai kas būtų tvarkingai kepšes ištiesęs.

   Bliamba kaip visų atmintis subinės skylėj. Menu gerai - žuvo jaunutė mergaitė, bet tai tikrai nieko bendra su politika neturėjo. Man tik neaišku, kodėl nieks dėl to šūvio į cypę ilgiems metams natsitūpė.

   Todėl klausiu Why?

   Manau, kad savanoriai buvo juodai išdurti.

   O Brazas peza, myža ant akių ir galvoja, kad imsim mąstyti, kad palijo. Nugyveno Lietuvą juodai, kaip nenugyvens.

    Draugystė kainavo ne vieną milijoną, o jis - skaičiuoti nemoka asilas. Suskaičiavau: paprastutėm į dieną moka 200 ltų per 15 metų susidaro 5460 dienų po du šimtus 1092000 litų...Bliamba ir napavydėkit Butrimienei -Brazauskienei: po svoriu dirbo moteriškė ir užsidirbo viešbutį.

(!) morder, 2007 01 27 14:55

   Reikia įkurt seime komisiją, kuri ištirtų S. Lozoraičio netikėtą mirtį. Labai jau panaši į Litvinenkos, tačiau nieks netyrė. O vertėtų pasiklausyt Lozoraičio našlės.

Nacionalistas, 2007 01 27 17:10

   Lietuvą (ir kitas posovietines valstybes) nuo 1990 metų valdančios partijos, tiksliau jų " elitas" bei tą " elitą" palaikantys ir finansuojantys asmenys, turi aiškius tikslus - tai visų pirma asmeninės gerovės užtikrinimas sau ir savo palikuonims, jų turtų saugumą užtikrinant besąlygišku tarnavimu JAV bei Vakarų Europą valdantiems oligarchams.

   Juk šis valdančiųjų partijų "elitas" iš tikrųjų yra ta pati sovietinė-komunistinė-kagėbistinė nomenklatūra bei jų atžalos, kurios irgi jau įsitvirtino pagrindiniuose valstybiniuose postuose.

   Labai pamokantis pavyzdys Lietuvoje yra Kūrių klanas - sūnus " paveldėjo" tėvo prieš tai užimamą postą, visai kaip kokioje komunistinių " chanų" valdomoje Vidurinės Azijos respublikoje.

   Dabar jau ne paslaptis, jog būtent toks buvo sudarytas susitarimas tarp Gorbačiovo šalininkų sovietinėje nomenklatūroje bei JAV ir Vakarų Europos finansinio-ekonominio-politinio elito: Gorbačiovo klanas " įveda" SSSR kapitalizmą, o jo klanui (įskaitant ir vietinių sovietinių respublikų nomenklatūrą) sudaromos sąlygos sparčiam praturtėjimui, būtent jiems tampant tais kapitalistais, kartu garantuojant besąlyginį šitų naujai įgytų turtų neliečiamumą bei indulgenciją už visus sovietmečiu padarytus nusikaltimus.

    Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse yra 120 straipsnis "Kolaboravimas":

    "Lietuvos Respublikos pilietis, okupacijos ar aneksijos sąlygomis padėjęs neteisėtos valdžios struktūroms įtvirtinti okupaciją ar aneksiją, slopinti Lietuvos gyventojų pasipriešinimą arba kitaip talkinęs neteisėtai valdžiai veikti prieš Lietuvos Respubliką, baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų."

    Tačiau šitas straipsnis dar nė karto nebuvo pritaikytas buvusiems Kompartijos šulams. Kodėl?

    Todėl, kad po įvairias partijas, sąjūdžius, frontus ir kitas organizacijas išsibarstę padorūs žmonės (nacionalistai, tautininkai, patriotai ... ) dar nepribrendo tam, jog būtina susivienyti į vieną didelę nacionalistų (tautininkų, patriotų ... ) partiją, kuri galėtų valdyti Lietuvą.

    Taigi, teks palaukti, kol nacionalistai, tautininkai, patriotai, kiti padorūs žmonės bei visa tauta pribręs...

    O iki tol tautą ir toliau mulkins bei lups su "lazda", kurios viename gale sėdi "kairieji" socialdemokratai, o kitame gale - "dešinieji" konservatoriai, na ir dar krūvelė "centristų" tos "lazdos" viduryje. O juos visus jungia ir vienija komunistinė bei kagėbistinė praeitis ir baimė, jog už lietuvių tautai padarytus nusikaltimus teks atsakyti.

   Ta "lazda" yra ideali angliškai-amerikoniška "demokratija" - kas beateitų į valdžią - "lazda" vis ta pati, o ir "laiko" (finansuoja) ją ta pati "plaukuota" ranka su nelietuvišku pavadinimu.

Nacionalistas, 2007 01 27 17:30

   1993 m. viduryje sovietų kariuomenė buvo jau beveik išvesta iš Lietuvos. Tai reiškė, kad komunistinei-kagėbistinei valdžiai (Brazausko-Landsbergio "lazdai") iškilo reali grėsmė, jog gali pasikartoti 1926 metai.

   Į valdžią atėję patriotai būtų labai greit išsiaiškinę šios "lazdos" abu (Brazausko ir Landsbergio) galus bei visus Sakalinius "viduriukus". AT Apsaugos skyrius tuo metu jau turėjo surinkęs pakankamai daug informacijos apie visą šitą kagėbyną.

   12 tūkstančių savanorių tuo metu buvo vienintelė reali jėga, kuri galėjo sulaužyti šią kagėbistinę-komunistinę "lazdą". Būtent todėl savanoriai ir buvo sukompromituoti, įvairių GRU, KGB ir vietinio "lietuviško" saugumo agentų pastangomis, surengiant ne realų ir rimtą valdžios perėmimą, o visiškai neparengtą, operetinį ir labai paankstintą "keliasdešimties savanorių išėjimą į mišką". Atkreipkite dėmesį - ne į Vilnių arba bent Kauną, o į mišką, kur juos buvo labai lengva ir patogu izoliuoti.

    Spec tarnybų psichologai labai neblogai apskaičiavo tokio operetinio "išėjimo į mišką" pasekmes - po to jau niekas rimtai nebesvarstė galimybės vienu smūgiu sulaužyti šią kagėbistinę-komunistinę "lazdą".

    Patenkinti buvo ir Brazauskas ir jo "brolis-dvynys" kitame "lazdos" gale.

    Tuo pasinaudoję iš savanorių pajėgų išvaikė visus 1990-1991 metų savanorius, kaip ypač pavojingus ir keliančius potencialią grėsmę šiai "lazdai".

    Dabar toliau žaidžia seną žaidimą, vaidindami, kad rimtai tiria tą vadinamąjį maištą.

    Įdomu, kad lenda vis nauji "galai", kuriuos dar reikia "sumegzti į vieną mazgą".

Nacionalistas, 2007 01 27 17:49

      Atkreipkite dėmesį į šią datą:

   1993 metų rugpjūčio 31 dieną, 23.45 val., likus 15 minučių iki Rusijos kariuomenės išvedimo iš Lietuvos termino, paskutinis svetimas ešelonas kirto sieną.


     O po to paskaitykite:

Kauno savanorių maištas – jo vado J.Maskvyčio akimis
http://lrytas.lt/?id=11696501971169201815&view=4

                "Išėjimo į mišką priežastys

    Anot J.Maskvyčio, išeiti į mišką jį pastūmėjo susidūrimas su „žulikais“ Kaune, prie Karmelitų bažnyčios, 1993 metų birželio 3-ąją. Jam vienas žmogus pasiskundė, kad keli nusikaltėliai už prekes įkišo 5 tūkst. padirbtų Vokietijos markių. Savanoris J.Maskvytis nusprendęs žmogui padėti ir paspausti „žulikus“. Spaudimo išsigandę šie paskyrė pasimatymą."

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.


Paskutinį kartą redagavo Žygeivis 16 Sau 2011 01:18. Iš viso redaguota 1 kartą.

Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 27 Sau 2007 19:00 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27101
Miestas: Ignalina
Kauno savanorių maištas – jo vado J.Maskvyčio akimis


J.Maskvyčio prisiminimai. (Video)
http://lrytas.lt/?id=11696501971169201815&view=4

Šaltinis - http://lrytas.lt/?id=11696501971169201815&view=4

2007-01-24, Aurimas Račiukaitis

   Vakar, sausio 23-ąją Seimo komisijai, tiriančiai VSD karininko Juro Abromavičiaus žūties aplinkybes, liudijo buvęs vienas garsiausių 1993-ųjų metų savanorių maišto Pakaunėje dalyvių Jonas Maskvytis. Lrytas.lt pateikia skaitytojams J.Maskvyčio pasakojimą.

   „Dirbau Kauno rinktinėje apskrities ginkluotės skyriaus viršininku ir išminuotoju,“- savo pasakojimą pradėjo 1993 metais į miškus išėjusių savanorių lyderis Jonas Maskvytis.

    Jis buvo atsakingas už visą ginkluotę. Be to, savanoriai tuo metu saugojo įvairius valstybinius, visuomeninius ir net privačius objektus. “Mes taip pat gaudydavome visokius „žulikus“, reketininkus, prievartautojus. Žmonės tais laikais policija nelabai pasitikėjo“, - pasakoja buvęs maištininkas.

Išėjimo į mišką priežastys


    Anot J.Maskvyčio, išeiti į mišką jį pastūmėjo susidūrimas su „žulikais“ Kaune, prie Karmelitų bažnyčios, 1993 metų birželio 3-ąją. Jam vienas žmogus pasiskundė, kad keli nusikaltėliai už prekes įkišo 5 tūkst. padirbtų Vokietijos markių. Savanoris J.Maskvytis nusprendęs žmogui padėti ir paspausti „žulikus“. Spaudimo išsigandę šie paskyrė pasimatymą.

    „Pagrindinio žuliko dėdė buvo policijos komisaras, o jo švogeris dirbo Apsaugos policijos vyresniuoju karininku. Ir aš maniau, kad arba bus daug žulikų ant manęs, arba daug policijos padėti tiems žulikams“ - pasakojo J.Maskvytis. - Suorganizavau kareivių. Tiek, kiek reikėjo ir nuvažiavom į susitikimą“.

Policininkus paėmė į nelaisvę


    Bet atvažiavo susitikti tik du piliečiai. Anot J.Maskvyčio, vienas buvo samdomas žudikas iš Baltarusijos, o kitas – banditų „torpeda“. Buvęs savanoris pasakoja nuėjęs su jais pasikalbėti. Tik pradėjus kalbėti jis pastebėjo, kad atvažiuoja du policijos ekipažai: „Išlipau iš jų mašinos ir nuėjau prie savo, nes ant sėdynės buvau palikęs automatą „Kalašnikov“ su granatsvaidžiu. Dar vienas kareivis sėdėjo mašinoje. Kiti buvo toliau“.

    Anot J.Maskvyčio, policijos ekipažai užtvėrė jam kelią, iškišo pistoletus pro langus. Jis pats sako išsitraukęs automatą. Kiti savanoriai savo sunkvežimiu užstatė kelią policijai, kad šie nepabėgtų.

    Iš priekio atvažiavo mūsų mikroautobusas, pilnas kareivių. „Tie žulikai pamatė, kad ne jų viršus bus, o jų tikslas buvo toks – policininkai turėjo mane nuginkluoti, įkišti į mašiną žulikams, ir viso gero“- pasakojo J.Maksvytis.

     Buvęs savanoris teigia, kad viena mašina bandė užvažiuoti ant savanorių, tad šie pradėjo šaudyti. Į nelaisvę buvo paimti 2 nusikaltėliai ir 10 policininkų.

Policija vėl pasirodė


     Anot J.Masvyčio, ši istorija buvo tiriama ir nustatyta, kad jis dėl įvykių prie bažnyčios nekaltas, tačiau policijos vizito savanoris sulaukė maždaug po dviejų savaičių.

     Pas jį į darbą atėję du pareigūnai iš kriminalinės policijos pareiškė atėję jo suimti. Esą ministras Audrius Butkevičius jį atleidęs ir dabar jį galima suimti. „Sakau – bandykite mane paimti. Sėdžiu savo kabinete ginkluotas.“ - prisiminė J.Maskvytis.

     Apie planuojamą suėmimą sužinojęs štabo viršininkas Juras Abromavičius esą paskambinęs budėtojams ir liepęs apginkluoti sargybą automatais bei neįleisti į štabą jokių žmonių, o ypač - policijos.

     Anot J.Maskvyčio, vis dėlto vėliau, gavus žinių iš Krašto apsaugos ministerijos, kad jis tikrai atleistas, jam buvo duota laiko iki mėnesio galo perduoti ginkluotę.

Pasiėmė ginklų, bulvių ir išvažiavo


    J.Maskvytis pasakoja, kad į skirtingus skyrius sužiūrėti ginklų niekuomet nevažiuodavo vienas, nes paskui sekiodavo kriminalinės policijos pareigūnai: „Supratau, kad namo grįžti jau negalima, jeigu šitokie dalykai vyksta. Tai aš gyvenau štabe, kol pridavinėjau ginkluotę. Bet žinojau, kad tą dieną, kai būsiu „paliuosiuotas“, kai turėsiu išeiti, kieme manęs lauks“.

    Dieną prieš susikrovė ginklus, bulvių ir išvažiavo į mišką. Dar prieš tai šeimą iškraustė į kitą vietą.

    Paprašė savanorių, kad jie palydėtų už miesto, bet jie liko su J.Maskvyčiu: “Trys ar keturi, dabar tiksliai negaliu pasakyti.“

Pas A.Paulauską – su granatsvaidžiais


    Anot J.Maskvyčio, pabėgę pirmieji savanoriai įsikūrė prie ežero Dzūkijoje, ten buvo, kol nesibaigė produktai. Tuomet grįžo į Pakaunės miškus. Ten prisidėjo dar apie penkiolika savanorių.

    „Ginklų buvo truputį daugiau nei reikėjo. Tą dalyką valdžia sužinojo, nes ginklų iš vienos kuopos buvo paimta nemažai. Apsilankė Gečas, Butkevičius (tuometis savanorių pajėgų vadas ir krašto apsaugos ministras). Atliekamus ginklus mes grąžinome į kuopą, pasilikome tiek, kiek buvo kareivių“, - prisimena J.Maskvytis.

    Anot J.Maskvyčio, pas juos besilankantys savanorių vadai įkalbėjo nuvažiuoti į Vilnių pas generalinį prokurorą Artūra Paulauską. „Sako pakalbėsi, bylas nutrauks. Mes penkiese apsiginklavom, su mano mašina, „Volga“ tuomet turėjau. Automatai, granatsvaidžiai, granatos. Apie mažesnius ar net nešneku.“

    J.Maskvytis pasakoja, kad susitikti su A.Paulausku nepavyko, nes juos prieš susitikimą paprašė nusiginkluoti. Savanoriai išvažiavo atgal į miškus.

    J.Maskvytis pasakoja, kad sujudimas tarp politikų ir žiniasklaidoje prasidėjo, kai po įsakymo iš savanorių surinkti ginklus, į mišką išėjo dar daugiau karių.

    „Atvažiuoja pas mane į mišką kuopų, būrių vadai. Sako, Jonai, ar vadovausi, jeigu ateisim. Sakau, jeigu taip nusprendėte, ateikite.

    Aš jau du mėnesius prabuvęs tuose miškuose, man jokio skirtumo. Daugiau liaudies – smagiau. Dar dvi sodybas paėmėme šalia. Štai tada ir prasidėjo... Korespondentai: Prancūzija, Estija, Latvija. Ir dar Seimo komisija.“

Sugrįžimas


    Anot J.Maskvyčio, noras grįžti iš miško atsirado maždaug po dviejų savaičių. Jie jautėsi išsikvėpę, pasakę viską, ką norėjo pasakyti. Reikėjo surašyti kokius nors reikalavimus.

   „Reikalavimus surašė J.Abromavičius - štabe. Su kitais kuopų vadais susitarėme, pasakėme - surašykit, o kas netiks – pabraukysim“, - pasakojo J.Maskvytis. Į mišką atvežti reikalavimai savanoriams tiko. Pirmuoju numeriu buvo įrašytas reikalavimas nušalinti krašto apsaugos ministrą A.Butkevičių. Savanoriai taip pat reikalavo teisės nemokamai važiuoti į kuopas, įkurti karo policiją ir prokuratūrą.

    „Aš buvau juos išrikiavęs, paklausiau, vyrai, ar jau grįžtat? Supratau, kad jie nori grįžt“, - pasakojimą apie gyvenimą miške baigė J.Maskvytis.

Komentarai
http://lrytas.lt/?data=20070127&id=1169 ... 815&view=6

1. Nihila 16:57 01-24      IP: 195.182.69.234

   Pasigendu pasakojime konkretumo apie GRU itaka. Ar tas samdomas zudikas is Baltarusijos - buvo slaptas GRU agentas ?

3. Pikasas 17:38 01-24      IP: 213.197.157.174

   Štai, kaip skolos buvo išmušinėjamos tais laikais. J.Maskvytis galėtų pasikvietęs kokį rašeivą scenarijų kino filmui sumeistrauti. Kas žino? gal net užsienio kokiai kompanijai prakištų.

   Jau tada Audrius Butkevičius, matomai, turėjo neblogą nuojautą, kaip rimtesnį konfliktą galima suregzti. Nepražiopsojo tokios progos...

   Tokio instruktoriaus " kontora" tikrai niekada nenuvertins. Beje, įdomus policijos desanto vaizdelis sukurtas. Beliktų dar antrą pusę išklausyt.

   Neatmestina, kad tuo metu kriminaliniai pasišaudymai su " kontoros" pastangomis lygiagrečiai tapeno, o gal kartais jų keliai susikirsdavo?

  Įdomi ta mūsų Lietuvėlės istorija didžiojo kaimyno pašonėje dėliojasi...

7. va 19:41 01-24      IP: 62.80.224.199

   aiskeja vaizdelis po truputi. viskas prasidejo nuo gryno kriminalo.o paskui tais ivikiais meginta pasinaudit...iseitu kad abromavicius ir buvo tas veikejas kurio rankomis zarste zarijas.

13. Paklausiau 21:33 01-24      IP: 71.175.23.179

   Paklausiau/paskaiciau Maskvycio liudijimo, atrodo, kad tas Abromavicius buvo labai puikus zmogus: globojo, saugojo savo pavaldini Maskvyti, surase valdziai maistininku reikalavimus, itikinejo grizti is misku ir saugojo savanorius nuo kraujo praliejimo----- ir viskas (beveik viskas) savanoriams baigesi laimingai.

   Deja, Abromavicius uz tai buvo susprogdintas. Ar ne butu dabar jusu eile mieli sananoriai pasakyti visa teisybe, kuria jus zinote.

   Juk Abromavicius po mirties liudininku vadinamas: itartinu, isdaviku, kgb-istu, GRU globojamu, neaiskaus biznieriaus vardu, organizaviusiu savanoriu maista ir neleidusiu savanoriams grizti is misko........ Kada jus, mieli savanoriai, uzstosite savo drauga. Juk jis uz jus paaukojo pati brangiausia ka turejo - gyvybe, ka jus galite padaryti del jo. Neuzmirskime, kad mes visi negyvensime su saule.....

14. tiesa-12 pusiautiesa 21:37 01-24      IP: 71.175.23.179

   paskaitykite Patacko liudijima (siame laikrastyje). Jis rodo, kad nieksu nieksas ir visko organizatorius yra A. Pangonis: jis isvede vyrus i miska su ginklais, jis NEPERDAVES SAVANORIAMS LANSBERGIO ZODZIU " sugrizti tuoj pat is misko". Gal isklausius simtus liudijimu, galu gale teisybe galu gale isvys dienos sviesa. AS dar vis tikiu.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.


Paskutinį kartą redagavo Žygeivis 17 Sau 2011 18:02. Iš viso redaguota 3 kartus.

Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 27 Sau 2007 19:20 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27101
Miestas: Ignalina
Savanorių maištas, kurį tyrė žuvęs J. Abromavičius, galėjo būti organizuotas iš šalies 2007.01.12
http://www.balsas.lt/naujienos/lietuva/straipsnis11131

J.Abromavičiaus žūtį tirianti komisija "pigiai politikuoja", teigia H. Žukauskas 2007-01-26 13:11:00
http://www.balsas.lt/naujienos/lietuva/straipsnis21638

E. Bičkauskui 1993 metais pravertė ir rusiški keiksmažodžiai 2007-01-26 09:41:00
http://www.balsas.lt/naujienos/lietuva/straipsnis21373

A. Brazauskas prisiminė J. Abromavičiaus perspėjimą saugotis 2007-01-26 07:13:00
http://www.balsas.lt/naujienos/lietuva/straipsnis21206

Lauko pajėgų vadas teigia nefalsifikuojąs istorijos 2007-01-25 16:09:00
http://www.balsas.lt/naujienos/lietuva/straipsnis20809

Liudytojai nesieja J.Abromavičiaus žūties ir savanorių maišto 2007-01-24 16:28:00
http://www.balsas.lt/naujienos/lietuva/straipsnis19771

Maištininkų vadas: J. Abromavičiaus žūtis susijusi su kontrabandos tyrimais 2007-01-23 22:11:00
http://www.balsas.lt/naujienos/lietuva/straipsnis18951

Lauko pajėgų vadas: J. Abromavičius maištininkus ragino grįžti 2007-01-23 17:03:00
http://www.balsas.lt/naujienos/lietuva/straipsnis18813

A. Kubilius: liberaldemokratai neatskiria sapnų nuo tikrovės 2007-01-22 16:37:00
http://www.balsas.lt/naujienos/lietuva/straipsnis17857


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 16 Sau 2011 01:24 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27101
Miestas: Ignalina
Savanorių „maištas“: atsitiktinumas ar provokacija


2011-01-16

http://www.slaptai.lt/gyvenimo-skandala ... acija.html

Gintaras Visockas
Aktualijos

Paveikslėlis

Nuotraukoje: Kauno rinktinės štabo viršininkas J. Abromavičius ginklą mėgina atimti iš kolegos savanorio.
Nuotr. iš asmeninio Gintaro VISOCKO archyvo.


    Kauno rinktinės štabo viršininkas kapitonas Juras Abromavičius ir iš rusų desantininko rankų stengiasi išplėšti automatą. Kai kurių ekspertų teigimu, susistumdymas su rusų desantininkais labiau primena provokaciją, nei patriotinių jausmų protrūkį.

Gintaras VISOCKAS
(Laikraštis „XXI amžius“, priedas „Slaptieji takai“)

(Pasakojimas apie tikrąsias savanorių nepaklusnumo akcijos priežastis, paslaptingas savanorių mirtis ir mįslingus sutapimus)

       Praėjusią savaitę Juro Abromavičiaus nužudymo aplinkybes tiriančiai Seimo komisijai liudijo brigados generolas Česlovas Jezerskas.

       Spauda akcentavo, kad į apklausą pakviestas aukšto rango kariškis „apie J. Abromavičių nepasakė nieko blogo“. Kai kurie leidiniai taip pat pastebėjo, jog brigados generolo liudijimų išklausyti susirinko vos keli parlamentarai. Suprask, savanorių nepaklusnumo akcija jau visiems įgrysusi, neįdomi. „Slaptieji takai“ mano kitaip.

       Kol aiškiai nepasakyta, kam iš tiesų talkino 1997-ųjų pradžioje nužudytas J. Abromavičius, kodėl kadaise pasirašytas Ginklų koncentravimo potvarkis, paskatinęs savanorius maištauti, kol neįvertinta tuometinio krašto apsaugos ministro Audriaus Butkevičiaus veikla, šią bylą vadinti neįdomia – šventvagystė.

       Juolab kad keistų mirčių po savanorių nepaklusnumo akcijos būta žymiai daugiau.

       Be J. Abromavičiaus dar apie dešimt aktyvių pakaunės įvykių dalyvių žuvo mįslingomis aplinkybėmis. Tačiau mūsų teisėsauga jas šiandien padėjusi į archyvą.

Kas paleido šūvį?


      Štai kad ir buvusio savanorio Rolando Banionio istorija. Kaip teigiama oficialiose išvadose, „jis1992-aisiais nusišovė savo namuose. Bet įtarimai, jog jam kažkas „padėjo“ atsisveikinti su šiuo pasauliu, neišsklaidyti iki šiol.

      Neoficiali versija tokia: R. Banionis aiškinosi, kokiomis sąlygomis mūsų kariuomenei iš Rusijos perkami ginklai – ne tik automatiniai ginklai, pistoletai, bet ir laivai, šarvuočiai.

      Buvę R. Banionio bendražygiai įsitikinę, jog šių sandorių dėka kai kurie tuometinės Lietuvos krašto apsaugos ministerijos pareigūnai į kišenes susižėrė gražaus pinigėlio. Gal R. Banionis sužinojo, kas iš lietuvių šių sandorių dėka pasakiškai praturtėjo?

      Įtartina ir Remigijaus Kuršo mirtis. Šį savanorį policija sulaikė už neva nelegalių ginklų laikymą. Pasodino į Kauno tardymo izoliatorių, iš kurio, pasirodo, buvo labai lengva pabėgti. Savanoris sėkmingai paspruko ir apsigyveno pas draugą. Kai šis išvažiavo į Šiaulius gydytis dantų, dėl neaiškių priežasčių iškrito iš penktojo aukšto ir, žinoma, užsimušė.

      Buvę R. Kuršo bendražygiai mano, kad, duodamas parodymus policijai, šis vyras prasitarė žinąs kompromituojančių faktų apie pakaunės įvykiuose tiesiogiai ir netiesiogiai dalyvavusius pareigūnus.

      Keista ir Kornelijaus Rudausko mirtis. Išplaukė su dviem kolegom žvejoti į Kauno marias ir ... paskendo. Įdomiausia, kad žvejoti išplaukęs K. Rudauskas dėvėjo kostiumą.

      O Remigijus Kazokaitis nusišovė Varėnoje. Nuosavame name.

      Irmantas Ruplys rastas nusišovęs geležinkelio apsaugos būdelėje iš nagano.

      Edmundas Simonavičius nusišovė iš nuosavo medžioklinio šautuvo. Beje, batų nusimovęs nebuvo.

      Negražių kalbų sklinda ir dėl Žanetos Sadauskaitės mirties. Oficialią versiją jau girdėjome: ją miško sodyboje nušovė Haroldas Valaitis, beje, už šią žmogžudystę kalėjime atsėdėjęs tik vienerius metus ir keletą mėnesių.

      Tačiau ekspertai teigia, jog mergaitė nužudyta iš ginklo, kurio kalibras – 9 mm, o H. Valaitis, duodamas parodymus, sakė, kad lemtingą šūvį paleido iš „Kalašnikov“ automato, kurio kalibras – keliais milimetrais mažesnis.

       Šį kraupų įvykį iš karto mėginta priskirti maištaujantiems savanoriams, esą štai kokia tikroji nepaklusnumo akciją organizavusių savanorių moralė – šaudo nieko dėtas merginas.

       Kai žuvo Žaneta, troboje tuomet būta net penkių vyrų. Ir vis dėlto generalinė prokuratūra nesugebėjo nustatyti, kas iš tų penkių vyrų spustelėjo gaiduką.

Įsakymo originalo niekas nematė


      Ypač mįslinga, gandais apaugusi pulkininko Gedimino Puloko mirtis. Kaip ir kiti paminėti vyrai, jis buvo aktyvus vadinamųjų pakaunės įvykių dalyvis. Tiksliau tariant, netiesioginis jų organizatorius.

      Juk būtent G. Pulokas neva pasirašė nelemtą ginklų koncentravimo įstatymą, paskatinusį Kauno rinktinės vyrus nepaklusti centrinei vadovybei.

      Įdomiausia tai, kad tuo metu, kai buvo neva pasirašomas įsakymas, tuometinio krašto apsaugos ministro Audriaus Butkevičiaus Lietuvoje nebuvo. Remiantis oficialia versija, ministras svečiavosi Turkijoje, kur vyko civilinės aviacijos paroda. O tuometinis štabo viršininkas Jonas Gečas buvo išvykęs, remiantis tais pačiais oficialiais šaltiniais, į JAV.

      Taigi itin svarbų, ginklų laikymo ir saugojimo tvarką gausiausioje ir įtakingiausioje Kauno rinktinėje reglamentuojantį įsakymą pasirašė ne tikrasis krašto apsaugos ministras A. Butkevičius, net ne tikrasis štabo viršininkas J. Gečas, o laikinai ministro pareigas atliekantis G. Pulokas.

      Šis įsakymas, be kita ko, paskelbtas tą dieną, kai šeši savanoriai jau buvo išėję į miškus, pareiškę nesutinkantys su kai kuriais vadovybės parėdymais.

      Taigi ir ministras A. Butkevičius, ir štabo viršininkas J. Gečas negalėjo nežinoti, jog Kauno rinktinėje bręsta maištas. Ir vis tiek važiavo į komandiruotes, ir vis tiek neuždraudė skelbti savanorių itin neigiamai vertinamo įsakymo.

      Įdomu dar ir tai, kad G. Puloko pasirašyto įsakymo originalo niekas nėra matęs. Jis dingo.

      O po maždaug dviejų savaičių nebeliko ir paties G. Puloko. Oficiali diagnozė – kraujo vėžys.

      Tačiau tuo metu G. Pulokas jautėsi sveikas kaip ridikas. Jį neseniai tikrinę karo ligoninės medikai konstatavo: kariškis – „puikios fizinės formos“.

       Kai kurie buvę Kauno rinktinės savanoriai įtaria, kad nei A. Butkevičius, nei J. Gečas niekur iš šalies nebuvo išvykę. Savanorių maištą išprovokavęs įsakymas plk. G. Pulokui buvo pakištas specialiai. Jis tiesiog tapo „atpirkimo ožiu“, o paskui jį pašalino, kad niekam niekad niekada nepasakotų apie tikrąsias Ginklų koncentravimo įsakymo atsiradimo aplinkybes.

      Pasak kai kurių buvusių savanorių, šiandien daugiau negu aišku, kaip lengva sukelti kraujo vėžį. Tai rodo į Vakarus pabėgusio Rusijos slaptųjų tarnybų darbuotojo Aleksandro Litvinenkos mirtis.

       Dar viena dėmesio verta aplinkybė: neva žodinį G. Puloko parėdymą dėl ginklų koncentravimo, savanorių žodžiais tariant – nuginklavimo, tuometinis Kauno rinktinės štabo viršininkas J. Abromavičius puolė labai jau uoliai vykdyti.

Pavadino provokatoriumi


      Paskui pakaunės įvykius velkasi virtinė keisčiausių skandalų, apie kuriuos plačioji visuomenė mažai ką žino.

      Pavyzdžiui, apie 1993-iųjų metų rugsėjo 23 dieną. Jokiose oficialiose suvestinėse neužfiksuota, jog tądien greičiausiai buvo pasikėsinta į Kauno rinktinės savanorio Stanislovo Adamonio gyvybę.

      Tačiau samdomas žudikas pasirodė esąs nepatyręs – nepataikė. Arba jam buvo iškelta užduotis tik pagąsdinti auką.

      Štai kaip viskas tąsyk klostėsi. Tuomet majoro laipsnį turėjęs Stanislovas Adamonis vairavo tarnybinį automobilį. Vos tik pajudėjęs iš K. Petrausko ir Savanorių prospekto sankryžos jis išgirdo duslų šūvį. Kartu su juo važiavusi rinktinės darbuotoja Eleonora Kajeckienė šūvį irgi girdėjo. Tačiau kulka nekliudė nei žmonių, nei automobilio. Būdamas kariškis profesionalas S. Adamonis iš karto suprato, iš kur šauta - iš dar nebaigto statyti daugiaaukščio namo, stovėjusio netoli sankryžos. Dar tą patį vakarą savanoris S. Adamonis su keliais ginklo draugais apžiūrėjo įvykio vietą ir medyje šalia gatvės aptiko kulkos žymę.

      Į policiją pagalbos kreiptis nesiryžo, kadangi po pakaunės miško įvykių Kauno policininkai ir Kauno savanoriai vieni į kitus žiūrėjo kaip į didžiausius priešus. Kad tame medyje būta įstrigusios kulkos, S. Adamonis neabejoja, kadangi kitą dieną jau tas medis nebežaliavo – kažkas jį nupjovė.

      Kam buvo neparankus S. Adamonis? Atsargos pulkininko leitenanto laipsnį šiandien turintis S. Adamonis siūlo atkreipti dėmesį į keletą, jo manymu, svarbių momentų.

      Pirma, jis viešai, girdint maždaug dviems šimtams kariškių, Kauno karininkų ramovėje J. Abromavičių ir jo parankinius pavadino provokatoriais. Tuoj po šio pareiškimo jis išgirdo sklandant gandus, jog jam už tai „paskelbtas mirties nuosprendis“. Jis iš pradžių nepatikėjo, kad tie gandai – rimti, tačiau rugsėjo 23-ąją šūvio, jo įsitikinimu, tikrai būta.

Dirbtinai sukeltas širdies infarktas


      Buvęs Kauno savanoris Arūnas Stašaitis tvirtina, jog ir su juo norėta susidoroti. Jeigu S. Adamonį bandyta nušauti, tai A. Stašaičiui greičiausiai dirbtinai sukelti keli širdies infarktai.

      Duodamas interviu „Slaptiesiems takams“, buvęs Kauno rinktinės savanoris prisipažino, kad jam teko gydytis JAV, mat lietuviais medikais tuomet nepasitikėjo. Jis turįs juodu ant balto surašytą Amerikos specialistų išvadą: infarktą greičiausiai sukėlė išorinės priežastys.

      Žinoma, šimtaprocentinių garantijų nėra, kad širdies negalavimus sukėlė dirbtiniai veiksniai, tačiau JAV chirurgai įtaria, kad „čia tikrai neapsieita be pašalinių įsikišimų“.

      Pasak A. Stašaičio, kai kurie J. Abromavičiaus aplinkos žmonės labai jau jį norėjo pašalinti iš Lietuvos ginkluotųjų pajėgų.

     Vos tik pasklido gandas, kad sušlubavusi A. Stašaičio sveikata, vienas karininkas kreipėsi net į tuometinį VSD vadovą Jurgį Jurgelį, pažnibždėdamas neva didelę paslaptį: A. Stašaitį derėtų išleisti į atsargą kaip netinkamą profesinei karo tarnybai dėl silpnos sveikatos.

      Su tuometiniu kapitonu A. Stašaičiu siekta susidoroti dėl tų pačių priežasčių, kaip ir su S. Adamoniu: J. Abromavičių jis manė esant provokatoriumi, bet kokia kaina kiršinančiu savanorius, atkakliai trukdančiu taikiai sureguliuoti vadinamąjį Kauno savanorių „maištą“.

Pabandė atimti ginklą iš rusų desantininko


      Atsargos majoro laipsnį turintis A. Stašaitis papasakojo vieną atsitikimą, kurio liudininku jis buvo pats. Taigi keistą J. Abromavičiaus elgesį matė savo akimis.

      Atsitiko tai 1992 metų liepos mėnesį. Netoli Garliavos Kauno rinktinės savanoriai buvo įsirengę stebėjimo postą. Poste stvovėjusių savanorių užduotis – tikrinti pravažiuojančias Rusijos kariuomenės transporto priemones.

      O greta įsikūrė rusų desantininkai, kurių užduotis – trukdyti. Todėl nenuostabu, kad kilo žodinis konfliktas. Tačiau keista tai, kad atlėkęs štabo viršininkas J. Abromavičius, bent jau pabandęs taikiai susitarti, iš karto griebė penkiems desantininkams vadovaujančiam praporščikui už automato - pasistengė ginklą išplėšti iš rankų.

       Tas pasirodė esąs ne iš kelmo spirtas. Pasipriešino, kirto per rankas, atstūmė. Be kita ko, sušuko saviškiams „k boju“. Penki desantininkai nedelsdami užsitaisė ginklus, vamdzdžius nukreipdami ne į laukus, bet į Lietuvos savanorius.

       Kauno rinktinės savanoriams nieko kito nebeliko, kaip pasielgti analogiškai – savo ginklus nukreipti į rusų desantininkus. Taip ir stovėjo vieni prieš kitus atsuktais ginklais.

       Kapitonas A. Stašaitis neabejojo, kad tuoj kažkas neištvers įtampos ir paleis šūvį. Ir tada prasidės tikras susišaudymas. Įtampa buvo didžiulė. Jis puikiai prisimena, kaip rusų praporščikui per kaktą bėgo stambūs prakaito lašai.

       Kraujo praliejimo išvengti padėjo, pasak atsargos majoro A. Stašaičio, viršila Mykolas Dūdonis. Jis nepastebėtas priėjo praporščikui iš už nugaros ir parodė granatą. Ir ištarė maždaug tokius žodžius: „jei neįsakysi saviškiams pasitraukti, susprogdinsiu granatą – abu išlėksime į orą“. Rusų praporščikas suprato, kad lietuvis nejuokauja, ir liepė desantininkams pasitraukti.

      Tada ginklus nuleido ir Kauno rinktinės savanoriai.

      O kur tuo metu buvo štabo viršininkas J. Abromavičius? Buvusio savanorio A. Stašaičio teigimu, pasistumdęs su praporščiku dėl automato Juras iš karto spruko į šalį - už keliolikos metrų stovėjusio automobilio link. Būtent gėdingai pasitraukė, nors tuo metu paremti savanorių sugužėjo kelios dešimtys civilių garliaviškių. Vadinasi, civiliams irgi grėsė didžiulis pavojus.

Kraujo išvengta viršilos Mykolo Dūdonio dėka


      Panašiai tų dienų įvykius apibūdino ir pats M. Dūdonis. Jis irgi teigė, jog štabo viršininkas J. Abromavičius tądien pasielgė jei ne kaip provokatorius, tai kaip karštakošis, nesitvardantis vyras, negalintis vadovauti jokiam, net mažiausiam, kariniam junginiui.

     „Taip, aš mačiau, kaip Juras bandė iš praporščiko atimti ginklą. O Afganistane tarnavęs rusų desantininkas, žinoma, ginklo neatidavė. Tada ir užvirė visa ta košė. Sukėlęs pavojingą konfliktinę situaciją J. Abromavičius čia pat pasitraukė - įvykius stebėjo iš šalies“, - sakė buvęs viršila M. Dūdonis.

      M. Dūdonis neneigė, jog buvo priėjęs prie rusų praporščiko su kovine granata, grasindamas dideliu „bum“. Pasak M. Dūdonio, kitos išeities tiesiog nebuvę. Vėliau jam teko šnekėtis su praporščiku, iš kurio rankų Juras bandė išplėšti ginklą.

      Atsisveikindamas rusų desantininkas labai nuoširdžiai šnibžtelėjo į ausį: „saugokis to karštakošio ginklų atiminėtojo“. Provokatoriumi, išdaviku, priešu nepavadino, bet iš intonacijos buvo galima suprasti, kuo rusų desantininkas laiko J. Abromavičių.

      Pasak M. Dūdonio, Kauno rinktinės štabo viršininkas dar sykį yra užfiksuotas kaip provokatorius. Tas incidentas įvykęs pakaunės miškuose.

       Atvažiavęs neva inspektuoti savanorių J. Abromavičius pastebėjo šalia palapinės padėtą automatą, iš karto jį čiupo ir puolė šaukti, girdi, kaip savanoriai aplaidžiai saugo savo ginklus.

       Netoliese stovėjęs ginklo savininkas pareikalavo automatą grąžinti. J. Abromavičius grąžinti ginklo nesiruošė. Tarp vyrų kilo grumtynės. Nors situacija nebuvo tokia pavojinga, kaip tada, stumdantis su Afganistane tarnavusiu rusų desantininku, tačiau iki kraujo praliejimo vėl gi buvo vos keli žingsniai.

       Pakaunės įvykiuose stovyklos komendantu tarnavęs M. Dūdonis pripažino, jog ir toji situacija „J. Abromavičiui garbės nedaro: „primena provokaciją, o ne patriotinių veiksmų protrūkį“.

Už nederamai saugotus ginklus – kapitono laipsnis


       Kai kurie Kauno savanoriai J. Abromavičiui nepalankių faktų žino ir daugiau.

       Štai kad ir Savanorių sąjungos vyriausiajam garbės teismui 1996-ųjų gegužės 10 dieną perduotas atsargos plk. ltn. S. Adamonio raštas, bylojantis apie iš Kauno rinktinės pagrobtus ginklus.

       Pasirodo, iš Kauno rinktinės kadaise dingo net 28 automatai, šautuvai ir pistoletai.

       Lietuvos teisėsaugai žinomos 8 žmogžudystės, kurios atliktos panaudojus būtent pagrobtus Kauno savanorių ginklus.

       Tais ginklais Vilijampolėje nužudyti šeši „Daktarų“ gaujos nariai, o Sargėnuose nušautas verslininkas Vytautas Čepas su savo vairuotoju.


       Teisėsauga iki 2001 metų rado tik 13 ginklų. Taigi dar 15 pavogtų ginklų „kažkur klaidžioja“.

       O kas buvo tiesiogiai atsakingas už ginklų apsaugą Kauno rinktinėje? Ogi štabo viršininkas J. Abromavičius.

       Kad už ginklų apsaugą konkrečiai atsakingas būtent štabo viršininkas, labai smulkiai ir aiškiai išdėstyta pareigybinėse instrukcijose, kurias yra pasirašiusi tuometinė A. Butkevičiaus dešinioji ranka – J. Gečas.

       Tačiau užuot nubaudęs J. Abromavičių dėl aplaidžiai atliekamų pareigų, ministras A. Butkevičius jam be eilės suteikė kapitono laipsnį.

       Buvęs Kauno rinktinės vado pavaduotojas plk. ltn. S. Adamonis įsitikinęs, jog J. Abromavičius tuomet turėjo galingų užtarėjų aukščiausiuose valdžios sluoksniuose.

       Kitaip nebūtų drįsęs, pavyzdžiui, skelbti kovinės parengties, kai sužinojo, jog nepaklusnumo akcijos dalyviai taikiai grįžta į Kauną.

       „Skelbdamas per radiją kovinę parengtį, Juras ne tik kad viršijo savo įgaliojimus. Tokį parėdymą juk gali duoti tik ministras. Tokiu savo žingsniu jis išsidavė nenorįs taikaus vadinamojo pakaunės maišto sureguliavimo. Tokiu savo žingsniu jis pademonstravo, jog siekia sukiršinti grįžtančiuosius su akcijoje nedalyvavusiais vyrais“, - „Slaptiesiems takams“ pasakojo atsargos plk. ltn. S. Adamonis.

       Įtartinai pasielgė J. Abromavičius ir tuomet, kai pasirūpino informuoti Kauno policiją, kada ir kokiomis gatvėmis į Kauną grįžta Jonas Maskvytis.

       Pasak S. Adamonio, tuometinis Seimas visiems pakaunės įvykio dalyviams garantavo neliečiamybę. J. Maskvyčiui – taip pat. Jeigu perspėta policija būtų bandžiusi sulaikyti iš miško grįžtantį J. Maskvytį, šis vyras greičiausiai būtų priešinęsis – juk parlamentarai garantavo, jog teisėsauga nepersekios savanorių už nepaklusnumo akciją.

       „Tad kam reikėjo pranešti policijai, kada grįžta dar prieš nepaklusnumo akciją reikalų su teisėsauga turėjęs J. Maskvytis? Siekta dar vieno konflikto?“ – retoriškai teiravosi S. Adamonis.

Jeigu būtų norėjęs...


       Vardindamas šiuos faktus, neturiu tikslo nei specialiai apjuodinti, nei specialiai sukompromituoti 1997-ųjų pradžioje nuosavame automobilyje susprogdinto kapitono J. Abromavičiaus.

       Šiuo straipsniu tenoriu atkreipti visuomenės dėmesį į aplinkybes, kurias kai kurie pareigūnai, politikai ir žurnalistai šiandien specialiai ar nesąmoningai nutyli, iškraipo.

       J. Abromavičiaus šalininkai greičiausiai iki užkimimo šauks, esą S. Adamonio, A. Stašaičio ir M. Dūdonio pateikti faktai – nė sudilusio skatiko neverti.

       Man regis, į jų teiginius derėtų pažvelgti labai atidžiai. Priešiškų valstybių veikla Lietuvoje visuomet bus sumaniai, gudriai maskuojama.

       Aiškindamiesi, kas dirbo ir iki šiol dirba ne Lietuvos labui, dažniausiai nerasime tiesioginių, neginčijamų įkalčių. Tačiau kai kurios aplinkybės iškalbingos ir verčia suklusti, susimąstyti: ar tikrai apdovanojome būtent tą, kuris labiausiai vertas ordinų ir medalių?

        Nūnai labai madinga nepaklusnumo akcijos kurstymu kaltinti dešiniuosius. Tuo tarpu pilietinio karo kurstymu labai nesunkiai būtų galima apkaltinti buvusį krašto apsaugos ministrą A. Butkevičių.

        Šnekantis su buvusiais Kauno rinktinės savanoriais, išgirdau retorišką klausimą:

        „Jei A. Butkevičius būtų norėjęs nepaklusnumo akciją kuo greičiau užbaigti, taip ir būtų padaręs. Jis galėjo atvažiuoti į mišką, visų akivaizdoje suplėšyti vadinamąjį Ginklų koncentravimo įsakymą, ir visi po valandos jau būtų grįžę į nuolatines dislokacijos vietas. Bet nepanorėjo“.

        Beje, panaši akcija tais pačiais metais vyko ir Estijoje. Tik estų aukšto rango pareigūnai būtent taip ir pasielgė, kaip nepasielgė mūsų ministras A. Butkevičius – atvažiavo į mišką ir vyrams pažadėjo nedelsiant atšaukti įsakymą. Ne tik pažadėjo, bet ir atšaukė. Ir nepaklusnumo akcija po kelių valandų išsikvėpė...

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.


Paskutinį kartą redagavo Žygeivis 17 Sau 2011 18:54. Iš viso redaguota 1 kartą.

Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 17 Sau 2011 17:52 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27101
Miestas: Ignalina
Šaltinis - Kelios pastabos dėl p. Kristinos SUDŽIENĖS ir Sauliaus PEČELIŪNO polemikos

http://www.politikosaktualijos.lt/2007/ ... polemikos/

2007 11 17
Stasys STUNGURYS

Straipsnis išspausdintas laikraštyje „Laisvas laikraštis“
2007.11.17 d. Nr. 32(162), Laisvas Laikraštis

Ištrauka:

     "Perskaičiau 2007.10.06 d. Nr. 27(157)”Laisvame laikraštyje” p. Kristinos SUDŽIENĖS polemiką su Seimo nariu Sauliu PEČELIŪNU. “Tiesos nereikia gėdytis, nors ji ir nuoga”.

     Nuo vadinamojo savanorių maišto jau praėjo nemažai laiko, pasakyta daug žodžių ir pateikta konkrečių faktų, įrodančių, kad tas negražus politinis veiksmas buvo suplanuotas dešiniųjų politikų ir bandytas įvykdyti skurdaus intelekto savanorių rankomis.

     Turiu prisipažinti, jog ta politinė avantiūra man jau buvo žinoma 1993 -čųjų birželį. Vieną dieną man paskambino į Vyriausybę, kur tada dirbau, artimas pogrindžio draugas ir pakvietė pasimatyti per pietų pertrauką prie Žaliojo tilto.

      Draugas be jokių užuolankų paprašė nedelsiant informuoti premjerą apie rengiamą valstybės perversmą. Informacija buvo gauta iš bankininko Genadijaus KONOPLIOVO, pas kurį retkarčiais rinkdavosi valdžios netekę dešinieji politikai ir prašė jo finansinės pagalbos būsimiems rinkimams, kurie turėjo įvykti tuoj po sėkmingo valstybės perversmo.

      Po savaitės pas mane apsilankę du man gerai žinomi VSD darbuotojai ne tik patvirtinto iš draugo gautąją informaciją, bet ir ją sukonkretino. Pasirengimas perversmui vyko gana sparčiai. Jau buvo žinomi jo vadovai, jų susitikimo vietos, ginklų gabenimas ir kt."

     "Prezidentūrai teikiama informacija per dr. Kazį BOBELĮ nebesusilaukė reikiamo dėmesio. Kažkokie patarėjai rengiamą perversmą nelaikė rimtu dalyku.

      Teko išsikviesti pokalbiui Prezidento patarėją nacionalinio saugumo klausimais p. Alvydą SADECKĄ. Tačiau ir šis buvęs draugovininkų vadas nesileido įtikinamas. Net nurodytos sąmokslininkų pasitarimų datos ir vietos mažai jį įtikino. Viskas atrodė beviltiška."

      "Tačiau netikėtai mane nudžiugino kitas likimo draugas, supratęs mane iš pusės sakinio. Pasirodo, jis buvo bandomas įtraukti i ši nešvarų reikalą, bet tiems, rengėjams atsakęs, jog ir vienas galėtų tai padaryti.

       Tačiau kas toliau? Valstybė taip nekuriama. Kaip tą avantiūrą įvertins pasaulis? Būkit protingesni ir laimėsite kitus rinkimus. Juk ir valdžios netekote dėl to, kad buvote kvaili ir valstybę griovėte, o ne kūrėte.

      Draugas pažadėjo konfidencialiai susitikti su valstybės vadovu, bet ne pastate, o kur nors gamtoje.

      Toks susitikimas buvo surengtas Turniškėse su tuometiniu Prezidentu Algirdu BRAZAUSKU. Jokių abejonių neliko. Tačiau kairieji buvo neryžtingi. Jie vengė bet kokių areštų ar kitokių radikalių priemonių.

      Tas neryžtingumas ir leido avantiūristams pakaunės miškuose surengti nevykusi maištą, o kiek vėliau, suardžius per Bražuolės upelį geležinkelio tiltą, mėginti sukelti stambią traukinių avariją, kuri būtų privertus atsistatydinti vyriausybę.

      Naivu manyti, kad visas tas provokacijas rengė koks nors Jonas MAKSVYTIS ar panašus veikėjas.

      Visa tai darė dešinieji politikai.

      .... savo neprotingais veiksmais galėjo niekais paversti tą sunkiai iškovotą nepriklausomybę.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 17 Sau 2011 19:09 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27101
Miestas: Ignalina
Išvada:

    Šiandien, po nemažai laiko trukusių informacijos paieškų ir jos analizės, išnagrinėjęs labai įvairią man prieinamą informaciją, galų gale padariau galutinę išvadą:

    Vadinamas "Savanorių maištas" (ir iki jo bei po jo vykusios) iki šiol likusios neaiškios daugelio žmonių mirtys, įvairūs sprogdinimai ir akivaizdžios žmogžudystės
yra susijusios su Lietuvoje tuo metu veikusiu ir dabar tebeveikiančiu ypač įslaptintu Sovietų sąjungos (o dabar Rusijos Federacijos) karine žvalgybą - GRU, kuri Kaune turėjo savo slaptą rengimo bazę dar sovietmečiu, o Kauno banditų (ir ne tik jų) tarpe daug užverbuotų asmenų.

    Tame tarpe ir Lietuvos Valstybės Krašto apsaugos sistemoje - iki pačių aukščiausių valdžios sluoksnių imtinai.


P.S. Taigi, jei mane po šio pranešimo ištiks koks infarktas, pakliūsiu po mašina, iškrisiu (ar "pats iššoksiu") per langą, ar netgi "nusišausiu" arba mane kas nušaus, bandydamas, pvz., apiplėšti (ir pan. - variantų yra daug), vadinasi bus aišku, kas dėl to kaltas. Ir kad aš padariau teisingą išvadą.
:smile66:

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
Rodyti paskutinius pranešimus:  Rūšiuoti pagal  
Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 9 pranešimai(ų) ] 

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]


Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 1 svečias


Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Ieškoti:
Pereiti į:  
Powereddd by phpBB® Forum Software © phpBB Group
Vertė Vilius Šumskas © 2003, 2005, 2007