Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė) • Temos rodymas - VSD penktoji kolona: kaip Rusija lietuvių studentus verbavo

Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas

Pagrindinis diskusijų puslapis » ***Enciklopedija - Lietuvių Tautos ir Lietuvos Valstybės istorija » Lietuvos Valstybės istorija 1992-2012 metais

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

VSD penktoji kolona: kaip Rusija lietuvių studentus verbavo

Puslapis 1 iš 1

[ 4 pranešimai(ų) ]

Spausdinti

Ankstesnė tema | Kita tema

Autorius

Žinutė

Žygeivis

Pranešimo tema: VSD penktoji kolona: kaip Rusija lietuvių studentus verbavo

Parašytas: 26 Spa 2010 22:05

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

VSD penktoji kolona: kaip Rusija lietuvių studentus verbavo

2010-10-26 07:13
Mindaugas Velička | „Lietuvos žinios“
http://www.alfa.lt/straipsnis/10417889/ ... 0-26_07-13

Valstybės saugumo departamento (VSD) Kontržvalgybos valdybai taip ir nebuvo leista baigti savo pradėtos operacijos „Mina“, nukreiptos į Rusijos Federacijos žvalgybos tarnybos galimos priedangos įmonės neutralizavimą. Valdybos ir tyrimo vadovai buvo pašalinti iš VSD, iš jų, o ne „Dujotekanai“ talkinusių saugumiečių, buvo atimti leidimai dirbti su valstybės ir tarnybos paslaptimis.

Tyrimo smaigalyje atsidūrusi bendrovė ne tik toliau plėtojo ir plėtoja savo veiklą, jos vadovai net sugebėjo padaryti tokią įtaką Lietuvos politiniams procesams, kad iš ministro pirmininko pareigų buvo priverstas atsistatydinti jiems neįtikęs nepajudinamas Socialdemokratų partijos lyderis Algirdas Brazauskas. Jo pasirinktas įpėdinis tuometis finansų ministras Zigmantas Balčytis buvo nustumtas ir nuo partijos, ir nuo Vyriausybės vadovo vairo.

Naujuoju premjeru bei Socialdemokratų partijos pirmininku, kaip ir planavo „Dujotekanos“ vadovai, tapo jų globojamas tuometis krašto apsaugos ministras Gediminas Kirkilas. O 2008 metais Seimo rinkimus laimėjus iki tol opozicijoje buvusiai, tačiau G.Kirkilo ministrų kabinetą rėmusiai Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams ir jų vadovaujamai valdančiajai daugumai suformavus Andriaus Kubiliaus Vyriausybę, konservatoriai pamažu užmiršo savo pačių inicijuotą parlamentinį tyrimą dėl VSD vadovybės veiklos.

Ir nors po didelių visuomenę supurčiusių skandalų traukėsi VSD vadovai - Povilą Malakauską pakeitė Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos direktoriaus pavaduotojas Gediminas Grina - esminių permainų pačiame Saugumo departamente taip ir neįvyko.

Vilčių žlugimas?

Naujasis VSD generalinis direktorius, stokojantis vadovavimo patirties, nė nemėgino audituoti VSD vykdytų skandalingiausių operatyvinių, tarnybinių ar ikiteisminių tyrimų - „Dujotekanos“ tyrimo sužlugdymas, VSD vidaus tyrimas dėl kontržvalgybos vadovų nušalinimo ir leidimų dirbti su valstybės paslaptimis atėmimo, žurnalistų, politikų ir visuomeninių organizacijų neteisėto sekimo operatyvinis tyrimas, Jungtinių Valstijų Centrinės žvalgybos valdybos neteisėtų ir slaptų kalinimo ir tardymo centrų steigimas, VSD pareigūnų veiksmai persekiojant Gatajevų šeimą ir Eglę Kusaitę, VSD pareigūnų veiksmai „flyLAL“ bankroto bei LEO LT kūrimo istorijose ir daugybė kitų. Susidarė įspūdis, kad jaunasis VSD vadovas, kuriam prezidentė Dalia Grybauskaitė ir visuomenė suteikė didelį pasitikėjimo kreditą, leidosi senosios VSD komandos apvyniojamas aplink pirštą. Todėl neteisėta veikla užsiėmę tokie VSD pareigūnai kaip Aidis Mieželis, Mindaugas Svirskas, Egidijus Storpirštis tapo net jo komandos nugarkauliu.

Iki šiol net nesugebėta išviešinti VSD dvylikos analitinių pažymų dėl Rusijos interesų grupės įtakos Lietuvos valstybiniam ir visuomeniniam gyvenimui.

Kol kas esminio lūžio itin pažeistoje Lietuvos nacionalinio saugumo srityje neįvyko. Gal dar reikia palaukti? Tačiau verta prisiminti, kad G.Grina atėjo iš KAM Antrojo departamento (karinė žvalgyba ir kontržvalgyba), kuris iš esmės niekada nepasižymėjo bent kiek efektyvesne savo veikla. Antrasis departamentas, nors jame dažnai keitėsi ministrai ir politinės valdančiosios jėgos, niekada nepastebėdavo ir nenorėdavo pastebėti neskaidrių viešųjų pirkimų ir kitokių korupcijos apraiškų Krašto apsaugos ministerijoje ir Lietuvos kariuomenėje, jau nekalbant apie nelojalių Lietuvos valstybei kadrų, užimančių net pačius aukščiausius postus, demaskavimą.

„Dujotekana“ laikosi įsipareigojimų

Tuo metu su Rusijos slaptosiomis tarnybomis siejamos įstaigos, įmonės, organizacijos ar atskiri asmenys su tokiomis problemomis nesusiduria. Jei viena organizacija patiria nesėkmę, vietoj jos tuoj atsiranda kita, o veiklą priverstos nutraukti įstaigos veikėjai iškart randa prieglobstį giminingos kilmės organizacijoje.

LŽ jau rašė, kad VSD per kontržvalgybinį tyrimą aptiko dokumentą, kuriuo „Dujotekanos“ steigimo iniciatoriai kreipėsi į Rusijos Federacijos ministrą pirmininką Vladimirą Putiną ir prašė leisti atidaryti bendrovę Lietuvos Respublikoje, kuri veiktų kaip gamtinių dujų importo tarpininkė, turėtų atitinkamas šio verslo kvotas ir gautų reikiamą pelną. Šiame kreipimesi rašoma, kad gautas pelnas bus panaudotas įvairiems Rusijos Federacijos interesams ginti - bus finansuojama Maskvai lojali rusų diaspora Lietuvoje, taip pat Federacijos tikslus vadinamame artimajame užsienyje remiantys politikai, organizacijos, spauda.

Strateginis patarėjas

VSD surinktoje medžiagoje apstu įrodymų, kad „Dujotekana“ laikėsi tokių įsipareigojimų, tai atsispindi ir slaptose Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariams pateiktose dvylikoje analitinių pažymų. Tikriausiai „Dujotekanos“ steigimo dokumento kontekste neturėtų nustebinti sensacingas faktas, kad šioje įmonėje strateginiu patarėju kuris laikas dirba Jevgenijus Kostinas. Šias pareigas „Dujotekanoje“ profesorius eina šios įmonės viceprezidento KGB karininko Piotro Vojeikos iniciatyva.

Profesorius J.Kostinas kilęs iš Sovietų Sąjungos ir Rusijos žvalgybininkų šeimos. Jo tėvas tarnavo LTSR KGB, o brolis - Rusijos federalinio saugumo tarnyboje. J.Kostiną itin globojo Rusijos užsienio žvalgybos tarnybos (SVR) direktoriaus pavaduotojas Jurijus Zubakovas. Į Lietuvos slaptųjų tarnybų akiratį J.Kostinas, tuo metu Vilniaus universiteto profesorius, VU Rusų filologijos katedros vedėjas, pakliuvo kaip nelegaliai Lietuvos Respublikoje veikusio Baltijos humanitarinio centro, vėliau pervadinto Tarptautine Baltijos akademija vadovas.

Šnipų kalvė

Rusijos valstybinės strategijos numato būtinybę skverbtis į buvusių sovietinių respublikų švietimo erdvę ir ten steigti įvairias aukštojo mokslo įstaigas ar jų filialus. Jose dėstoma pagal ideologizuotas Rusijos aukštojo mokslo ministerijos patvirtintas programas. Tokių švietimo įstaigų visuomenės mokslų programose įtvirtintas Baltijos valstybių okupacijos ir čia SSRS pajėgų vykdytų karo nusikaltimų neigimas, diegiamos priešiškos Vakarų kultūrai ir demokratijai nuostatos, aiškinama Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos (NATO) tariama grėsmė. Tokias įstaigas įvairiapusiškai, taip pat ir finansiškai, remia Rusijos Federacija.

Šios vadinamosios aukštosios mokyklos ar jų filialai taip pat tampa terpe Rusijos slaptųjų tarnybų veiklai, kur verbuojami Europos Sąjungos ir NATO (Lietuvos, Latvijos, Estijos) valstybių narių ar buvusių sovietinių respublikų (Ukrainos, Gruzijos ir kitų) piliečiai. Siekiama, kad šių švietimo įstaigų absolventai būtų ugdomi kaip Rusijai lojalūs asmenys, turintys aiškiai antivakarietiškas ir Rusijos imperinius siekius palaikančias nuostatas.

Tokių įstaigų steigimo iniciatoriai viešose strategijose teigia, jog šios privalo siekti, kad tarp studentų būtų kuo daugiau asmenų, kurie yra valstybių, kuriose veikia šios Rusijos steigiamos mokyklos, tarnautojai ar pareigūnai. Šioms nelegalioms aukštosioms mokykloms Maskva kelia užduotį pritraukti kuo daugiau pareigūnų, kurie turi leidimus dirbti ir galimybę susipažinti su valstybės ir tarnybos paslaptimis.

VSD ir Policijos departamentas tokias įstaigas įvardijo kaip grėsmę nacionaliniam saugumui, kai užtiko, kad jose buvo verbuojami policijos, pasienio ir kiti mūsų pareigūnai. Net tuometis prezidentas Valdas Adamkus savo metiniuose pranešimuose yra pasmerkęs tokių nelegalių Rytų universitetų steigimą ir faktą, kad ten studijuoja mūsų valstybės pareigūnai. Tokiuose „universitetuose“ studijavo šimtai Lietuvos policijos ir pasienio pareigūnų, prokurorų, antstolių, kitų valstybės tarnautojų.

Susidorojimas su piliečiais

2004 metų liepą profesorius V.Daujotis savo vadovaujamo pilietinio judėjimo „Kitas pasirinkimas“ leidinyje paskelbė straipsnį „Penktoji kolona Lietuvoje“, kuriuo demaskavo J.Kostino veiklą. Šis kreipėsi į teismą dėl šmeižto. Vilniaus miesto pirmasis apylinkės teismas J.Kostino prašymu areštavo „Kito pasirinkimo“ sąskaitas ir taip įšaldė šio visuomeninio judėjimo veiklą. Kelerius metus trukęs bylinėjimasis baigėsi V.Daujočio pergale. Visų instancijų teismai atmetė Rusijos nelegalios aukštosios mokyklos ir jos steigėjų skundus. Vilniaus apygardos teismas po dvejų metų panaikino sąskaitų areštą kaip nepagrįstą. Tačiau čia iškyla keletas įdomių sutapimų.

LŽ jau rašė, kad 2006 metų rugpjūčio mėnesį VSD Trečiosios valdybos viršininkas Linas Jurgelaitis nuožmiai vykdė „Dujotekanos“ prezidento Rimando Stonio nurodymus - naudojantis savo tarnybine padėtimi perimti Kauno termofikacinės elektrinės (KTE) valdymą iš buvusio „Gazprom“ viceprezidento Aleksandro Riazanovo ir jo atstovo R.Matijošaičio grupės. Tarp šių dviejų verslo atstovų grupių vyko įnirtinga kova už KTE valdymą. Kovą už minėtą elektrinę laimėjo „Dujotekana“. Dar vykstant teisminiams ginčams Kauno apygardos teisme staiga visiems netikėtai „Dujotekanos“ vadovai atvyko į Kauną su Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo teisėjo nutartimi, leidžiančia perimti KTE.

Visuomeninio judėjimo, kovojusio su dabar „Dujotekanos“ patarėju dirbančio J.Kostino įstaiga, sąskaitas areštavo tas pats Vilniaus miesto pirmasis apylinkės teismas ir tas pats jo teisėjas Stanislovas Juocevičius, kaip ir priėmęs sprendimą KTE atveju.

J.Kostino įstaiga uždaryta tik pilietiškomis Vilniaus universiteto profesoriaus V.Daujočio pastangomis. Kitos nelegalios Rusijos įsteigtos aukštosios mokyklos ir jų filialai toliau klestėjo abejingai stebint Švietimo ir mokslo ministerijai.

„Nelegaliai Lietuvos studijas organizuojantys užsienio valstybių universitetų filialai dirba beveik be trukdžių, nes įrodyti realų studijų vykdymą beveik neįmanoma“, - taip spaudai tada komentavo nelegalių rusiškų mokyklų gausą Lietuvoje ir savo bejėgiškumą Švietimo ir mokslo ministerijos Studijų departamento direktorė Gitana Jurgelaitienė. Departamento direktorė G.Jurgelaitienė - dabar, tiesa, jau buvusi - to paties saugumo pareigūno L.Jurgelaičio sutuoktinė.

Į šias pareigas ji buvo paskirta tuomečio švietimo ir mokslo ministro Remigijaus Motuzo. Ministras direktorę pasirinko po VSD generalinio direktoriaus pavaduotojo Dariaus Jurgelevičiaus, L.Jurgelaičio kuratoriaus, skambučio. Po J.Kostino nesėkmės reikėjo savų žmonių reikiamose vietose?

Profesoriaus V.Daujočio pavartotas terminas „penktoji kolona“ atsirado per Ispanijos pilietinį karą. Jis apibūdina slaptus priešo šalininkus, kurie veikia kaip šnipai. 1936 metais generolas Emilis Mola puolė Madridą su keturių kolonų kariuomene. „Penktoji kolona,- kreipdamasis per radiją paskelbė generolas, - yra pačiame mieste.“

Bus daugiau

***

Perversmas aukštosiose mokyklose

2003 metų vasarą tuometiniam švietimo ir mokslo ministrui socialliberalui Algirdui Monkevičiui išėjus atostogų, jį pavadavusi kultūros ministrė socialdemokratė Roma Žakaitienė pasirašė vieną raštą. Šiuo raštu faktiškai buvo rengiamas perversmas Lietuvos aukštojo mokslo sistemoje, kadangi buvo siūloma įteisinti užsienyje veikiančių mokymo įstaigų veiklą Lietuvoje.

Remdamasi šiuo raštu Vyriausybė 2003 metų rugsėjo 12 dieną priėmė nutarimą, kuriuo leido J.Kostino vadovaujamam Baltijos humanitariniam centrui, vėliau pakeitusiam pavadinimą į Tarptautinę Baltijos akademiją, vykdyti aukštojo mokslo studijas pagal Latvijos Respublikos aukštosios mokyklos Baltijas Krievu instituts studijų programas. Tą pačią dieną, nelaukiant, kol Vyriausybės nutarimas bus paskelbtas „Valstybės žiniose“ ir įsigalios, buvo išduotas leidimas J.Kostino mokslo įstaigai.

J.Kostino akademija netrukdomai veikė tol, kol apie jos nelegalią veiklą paskelbė Vilniaus universiteto chemijos profesorius Vytautas Daujotis, išspausdinęs šia tema straipsnį laikraštyje „Kita nuomonė“. J.Kostinas laikraščiui iškėlė bylą už šmeižtą, pareikalavo 200 tūkst. litų moralinės žalos kompensavimo. Tačiau V.Daujočiui pavyko dokumentais įrodyti, kad Baltijos akademija veikia neteisėtai.

2005 metų gegužės 17-ąją Vyriausybė panaikino nutarimą dėl leidimo Baltijos akademijai vykdyti studijas.

V.Daujotis, iš LŽ išgirdęs, kad slavistikos profesorius J.Kostinas įdarbintas „Dujotekanos“ strateginiu patarėju, nenustebo.

- J.Kostino ankstesnė veikla siejasi su slavistika, bet tai buvo, aš manau, priedanga, - svarstė V.Daujotis. - Jo įkurtos aukštosios mokyklos istorija ir tai, kaip jis akademijoje sugebėjo manipuliuoti žmonėmis, man atrodo, išplaukia iš tos neskelbiamos veiklos. Manau, kad akademija buvo priedanga, skirta ruošti Lietuvos jėgos struktūrų pareigūnus Rusijos valstybei, tiksliau, Rusijos slaptosioms tarnyboms tinkamus, lojalius kadrus. Galbūt tie studentai ir nežinojo, kam jie buvo ruošiami. Studentai, nemaža jų dalis studijuodami dirbo policijoje ar kitose teisėsaugos struktūrose, rašydavo kursinius darbus iš savo veiklos sričių, pavyzdžiui, apie sienos apsaugą. Ta informacija kai kam buvo naudinga.

- Kaip J.Kostinui pavyko įsteigti kitos šalies aukštąją mokyklą, nors tai draudė įstatymai?

- Akademija buvo nelegaliai įsteigta ir veikė nelegaliai. Ji buvo legalizuota padedant J.Kostino draugams kai kuriose Lietuvos parlamentinėse partijose. Nors Studijų vertinimo centro ekspertai neigiamai įvertino akademijos studijas, į tai nekreipiant dėmesio buvo skubiai priimti du Vyriausybės nutarimai, leidę tą mokyklą legalizuoti. Akademijai buvo visokeriopai padedama. Netgi VRM savo pareigūnus oficialiai siuntė mokytis į šią neteisėtai įsteigtą mokyklą sudariusi su ja sutartį.

- Susidarė įspūdis, kad šios akademijos įsteigimas buvo tarsi tarptautinė operacija, į kurią buvo įtraukta Rusija, Latvija ir Lietuva.

- Taip ir buvo. Aukštoji mokykla vadinosi Baltijos rusų institutu, jo centras Latvijoje, po to ji savo filialus pradėjo steigti kitose šalyse - Lietuvoje, Estijoje, pradėjo plėsti savo veiklą. Ji bendradarbiavo su kitomis aukštosiomis mokyklomis, kurių vadovai turėjo ne mažesnį kaip pulkininko laipsnį Rusijos atitinkamose struktūrose.

Alfa.lt

Komentarai Alfa.lt
http://www.alfa.lt/komentarai/straipsni ... nding=true

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 26 Spa 2010 22:21

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

Išminuota VSD operacija „Mina“

2010-10-25 07:05
MindaugasVelička | „Lietuvos žinios“
http://www.alfa.lt/straipsnis/10417674/ ... 0-25_07-05

Valstybės saugumo departamento (VSD) Antroji valdyba, vadovaujama pulkininko Vytauto Damulio (kairėje), gavusi informacijos iš Vakarų partnerių, keletą metų drauge su pulkininko-leitenanto Kastyčio Braziulio Ketvirtuoju skyriumi vykdė kontržvalgybinę operaciją „Mina“, siekiančią neutralizuoti galimai Rusijos Federacijos žvalgybos priedangos įmonę - UAB „Dujotekana“.

V.Putino leidimas

Tyrimo metu Lietuvos saugumo pareigūnai gavo informacijos, kad ši bendrovė net steigta padedant Rusijos slaptosioms tarnyboms. Kontržvalgybos valdyba aptiko dokumentą, kuriuo šios įmonės steigimo iniciatoriai kreipiasi į Rusijos Federacijos ministrą pirmininką Vladimirą Putiną ir prašo leisti Lietuvos Respublikoje atidaryti bendrovę, kuri veiktų kaip gamtinių dujų importo tarpininkė, turėtų atitinkamas kvotas šiame versle ir gautų reikiamą pelną.

Kreipimesi rašoma, kad šis pelnas bus panaudotas įvairiems Rusijos Federacijos interesams tenkinti, tarp jų - bus finansuojama Maskvai lojali rusų diaspora Lietuvoje, remiami Federacijos tikslus vadinamajame artimajame užsienyje (buvusiosios SSRS okupuotos valstybės, tarp jų Lietuva) palaikantys politikai, organizacijos, spauda.

Rašte premjerui V.Putinui taip pat teigiama, kad įsteigta bendrovė ir jos gautas pelnas sudarys sąlygas kai kurioms kompetentingoms Rusijos institucijoms siekti savo interesų Lietuvoje. Terminas „kai kurioms institucijoms“, nacionalinio saugumo ekspertų teigimu, yra tiesiog sinonimas - Rusijos žvalgybai. Premjeras V.Putinas ir Rusijos vyriausybė pritarė tokios įmonės steigimui.

Neatsisveikino net meilužės

VSD Kontržvalgybos valdyba disponavo neginčijamais įrodymais, kad prie minėto dokumento rengimo prisidėjo, jo tekstą su Rusijos ambasados Vilniuje diplomatais derino vienas asmuo, išvarytas iš vienos užsienio valstybės už šnipinėjimą Rusijos Federacijos naudai. Tai mūsų valstybės kontržvalgybininkams patvirtino ir vienos Vakarų žvalgybos tarnybos suteikta papildoma informacija apie šį asmenį. Minimas Rusijos pilietis buvo iškviestas į VSD ir įspėtas, kad vykdo neteisėtą veiklą, priešišką Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesams.

Po šio pokalbio VSD patalpose šis Rusijos pilietis, neturėjęs Vienos konvencijoje - dėl diplomatinių santykių - numatyto imuniteto, mažiau kaip per parą, neįspėjęs ne tik savo bendradarbių, bet net savo meilužės Vilniuje, nedelsdamas išvyko iš Lietuvos teritorijos ir niekada čia nebegrįžo.

Vertingiausias liudytojas

Lietuvos kontržvalgybai surinkus pakankamai duomenų, kad šios įmonės veikla Lietuvoje gali būti neteisėta ir nukreipta prieš valstybės ir visuomenės interesus, tyrimą atliekančioje valdyboje buvo parengtas vadinamasis operacijos metu surinktos informacijos realizavimo planas. Buvo pereita į paskutinę kontržvalgybinės operacijos fazę - buvo pradėti ruošti dokumentai Vilniaus apygardos teismui dėl UAB „Dujotekana“, kaip priedangos įmonės, veiklos likvidavimo.

VSD Kontržvalgybos valdybos Ketvirtojo skyriaus, vadovaujamo pulkininko-leitenanto Kastyčio Braziulio, pareigūnai sugebėjo priartėti prie pačios esmės.

Jie sugebėjo gauti KGB majoro, prie tyrimo objekto steigimo ištakų buvusio Vladimiro Akulovo parodymus ir net jo raštiškus paaiškinimus, kurie galėjo ir būtų buvę panaudoti teisminio proceso metu. V.Akulovas paliudijo, kad idėja įkurti gamtinių dujų tarpininkę, kuri būtų naudojama Rusijos valstybiniams interesams tenkinti, kilo dviem KGB karininkams - Piotrui Vojeikai ir jam, V.Akulovui. Liudytojo teigimu, jų planas patiko ir tiko centrui.

Majoras davė parodymus, jog Maskva rekomendavo remtis vietiniais kadrais, tai yra buvusiu Lietuvos komunistų partijos funkcionieriumi verslininku Rimandu Stoniu. Kadangi V.Akulovas tuo metu nebebuvo įtrauktas į šią veiklą ir laikė save išduotu, jis sutiko bendradarbiauti su Lietuvos valstybe. KGB majoras buvo itin vertingas liudytojas, nes žinojo visas įmonės steigimo aplinkybes, žinojo asmenis, kurie buvo susiję su užsienio slaptosiomis tarnybomis, ir dalyvavo steigiant šią įmonę.

„Dujotekanos“ žmogus VSD

LŽ jau rašė, kad kontržvalgybininkai šios operacijos metu nustatė ir tuomečius VSD vadovus bei kitus aukštus saugumo pareigūnus, neteisėtai talkinusius „Dujotekanai“. Visų pirma tiesioginius R.Stonio nurodymus vykdžiusį tuometį VSD Trečiosios valdybos viršininką Liną Jurgelaitį.

Jeigu kontržvalgybinė operacija „Mina“ nebūtų VSD vadovų sužlugdyta ir būtų pasibaigusi sėkmingai, L.Jurgelaitis galėjo būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn dėl požymių galimų nusikalstamų veikų, numatytų ne viename Baudžiamojo kodekso (BK) straipsnių, kaip antai - dėl piktnaudžiavimo tarnyba, valstybės paslapčių atskleidimo, padėjimo kitai valstybei taikos metu veikti prieš Lietuvos Respubliką, šnipinėjimo, dokumentų klastojimo, neteisėto telefoninių pokalbių slaptumo pažeidimo ir kt. Pripažinus kaltu, kai kurie BK straipsniai numato net iki penkiolikos metų laisvės atėmimo bausmę.

Baigiamoji fazė

Įsibėgėjus VSD Antrosios valdybos tyrimo baigiamajai fazei, prasidėjo įvairių asmenų, susijusių su „Dujotekanos“ veikla, oficialios apklausos. Informacija apie tyrimą, natūralu, negalėjo nepasiekti ir pačių tiriamųjų. Tuo metu neaiškiomis aplinkybėmis Breste, Baltarusijoje, žūva „Dujotekanai“ talkinusių pareigūnų iniciatyva iš VSD valdybos viršininkų atleistas ir į Baltarusiją išsiųstas pulkininkas Vytautas Pociūnas. Pastarasis pareigūnas taip pat buvo apčiuopęs šios įmonės veiklos šešėlines peripetijas.

Tyrimą „Mina“ vykdžiusios valdybos vadovai turėjo liudyti parlamentinį tyrimą atliekančiam Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui. Po to jie buvo nušalinti. Tyrimo „Mina“ byla buvo atimta iš kontržvalgybos pareigūnų. Ji pateko į „patikimas“ rankas - buvo perduota L.Jurgelaičiui.

Verta priminti, kad laikui bėgant vis daugės informacijos, kad V.Pociūno žūtis galėjo būti smurtinė. Tokius įtarimus padidins ir neseniai Generalinės prokuratūros atlikto eksperimento metu gauta informacija, kad pulkininkas negalėjo pats iškristi iš viešbučio devintame aukšte buvusio kambario.

Tačiau V.Pociūno žūties tyrimas rimčiau pasistūmės tik beveik po ketverių metų, kai byla bus perduota patyrusiam, dešimtis nužudymų ištyrusiam Generalinės prokuratūros Organizuoto nusikalstamumo ir korupcijos tyrimo departamento prokurorui Artūrui Urbeliui.

Dar viena paslaptinga mirtis

„Dujotekanos“ tyrimo bylą perėmus L.Jurgelaičio vadovaujamai VSD valdybai, operacija „Mina“ buvo nutraukta. Iš viešų šios įmonės prezidento R.Stonio pasisakymų akivaizdu, kad tiek jis, tiek kiti tyrimo objektai yra susipažinę su VSD kontržvalgybininkų surinkta slapta juos kompromituojančia medžiaga, kuri pateko į dujininkų kontroliuojamą VSD valdybą.

Bylai patekus į L.Jurgelaičio rankas, netrukus netikėtai ir paslaptingai mirė pagrindinis liudytojas šiame tyrime - KGB majoras V.Akulovas. Stipraus sudėjimo ir puikios fizinės būklės vyrui, mėgusiam gražias moteris ir niekada nesiskundusiam sveikatos sutrikimais, netikėtai sustojo širdis. Iki šiol tiek jį pažinoję asmenys, tiek ir jį tardę VSD pareigūnai netiki neva nesmurtine, natūralia, jo mirties priežastimi. Deja, jo mirties aplinkybės rimčiau taip ir nebuvo tirtos. Kartu su Lietuvos valstybės naudai norėjusiu liudyti V.Akulovu negrįžtamai iškeliavo ir Rusijos žvalgybos bei jos agentų veiklą mūsų šalyje demaskuojančios paslaptys.

L.Jurgelaitis ir kiti ne tik išvengė atsakomybės, jie ir toliau daro karjerą valstybės tarnyboje. Praeitos savaitės pabaigoje Užsienio reikalų ministerijos vadovybė net svarstė dabartinio VSD generalinio direktoriaus generolo Gedimino Grinos siūlymą deleguoti dabar VSD Kauno apygardos valdybos viršininko pavaduotojo pareigas einantį L.Jurgelaitį į diplomatinę tarnybą, skiriant jį Lietuvos Respublikos ambasados Minske, Baltarusijos Respublikoje, ministru-patarėju. L.Jurgelaitis ten turėtų išvykti su naująja savo žmona.

Atlyginimas galėtų siekti apie 14 tūkst. litų.

Ko bijosi konservatorių ministrai?

Neseniai „Dujotekanos“ prezidentas R.Stonys viešai pareiškė, kad finansavo ne ką kitą, o Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos Seime narį, dabartinį užsienio reikalų ministrą Audronių Ažubalį. Ką reiškia šis viešas R.Stonio priminimas ministrui? Ar ne viešą šantažą? Gal dėl tokio poveikio priemonių konservatorių ministrai labiau ir linkę rūpintis tokiais pareigūnais kaip L.Jurgelaitis, o štai „Dujotekanai“ artimos saugumo vadovybės iš VSD pašalintus, priesaikos Lietuvai besilaikiusius kontržvalgybininkus V.Damulį ir K.Braziulį ir toliau, jau valdant TS-LKD, slapta, net konservatorių ministrų atsakomybės srityse, persekioja VSD.

UAB „Dujotekana“ vienas steigėjų, akcininkų ir šios įmonės viceprezidentas P.Vojeika yra SSRS Valstybės saugumo komiteto Pirmos vyriausiosios (užsienio žvalgybos) valdybos (PGU) karininkas, sovietmečiu tarnavęs įvairiose misijose užsienio valstybėse. P.Vojeika turi įtakingų ryšių dabartiniame Rusijos valdančiame elite, kurio daugumą sudaro sovietų saugumo karininkai. Pavyzdžiui, sovietmečiu vykdydamas žvalgybinę veiklą Suomijos Respublikoje, jis kartu tarnavo su dabartiniu Rusijos pirmuoju vicepremjeru, saugumo generolu Sergejumi Ivanovu. Jį globoja ir kiti įtakingi Rusijos saugumo generolai.

1979 metų gruodžio 27 dienos vakarą KGB karininkas P.Vojeika dalyvavo sovietų operacijoje „Audra-333“ (“Štorm-333“), kurios metu SSRS KGB ir karinės žvalgybos GRU specialios parengties grupės, remiamos sovietų Gynybos ministerijos desantinių pajėgų, šturmavo Afganistano prezidento Hafizulos Amino užmiesčio rūmus. Operacijos metu buvo nužudytas Afganistano prezidentas, jo mažametis sūnus ir keli šimtai jo gynėjų, taip pat buvo užimti Vidaus reikalų ministerijos, Gynybos štabo, Vidaus saugumo tarnybos pastatai. Įvykdžius šią operaciją ir nužudžius prezidentą H.Aminą, netrukus gausūs SSRS reguliariosios kariuomenės daliniai žeme ir iš oro įsiveržė į Afganistano Demokratinę Respubliką - buvo okupuota ši valstybė. Prasidėjo Afganistano karas. Manoma, kad P.Vojeika šiuo metu turi Rusijos Federacijos saugumo pulkininko laipsnį.

Dėl kolaborantų VSD vadovybėje žlugo Lietuvos kontržvalgybos operacija, siekusi, kad būtų neutralizuota „Dujotekana“ ir jos galimai priešiška veikla. P.Vojeikos ir R.Stonio įmonė toliau klesti. Tačiau P.Vojeika neužmiršo ir rašte Rusijos vadovui V.Putinui išreikšto įsipareigojimo, kad įsteigta bendrovė ir jos gautas pelnas sudarys sąlygas kai kurioms kompetentingoms Rusijos institucijoms siekti savo interesų Lietuvoje. Tas sąlygas jie nesibaimindami sudaro net dabar, po visų įvykusių skandalų ir visų vykusių tyrimų.

Komentarai Alfa.lt
http://www.alfa.lt/komentarai/straipsni ... nding=true

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 29 Spa 2010 15:25

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

Riktelėjimas ir spengianti tyla

http://www.balsas.lt/naujiena/508280/ri ... ianti-tyla

2010.10.27 09:37
Tomas Čyvas

Šiandien, spalio 27-ąją, minime Lietuvos saugumo darbuotojų dieną.

Prieš gerą savaitę į viešosios erdvės sceną užlipęs ar į ją vieno dienraščio iškviestas garsios bendrovės "Dujotekana" garsus vadovas Rimandas Stonys Lietuvai ir pasauliui pranešė šį bei tą svarbaus http://www.balsas.lt/naujiena/506121/12 ... dyta-13-18 .

Kad žinia svarbi, verčia manyti dar ir tai, jog kalbėjo toks didelis verslininkas, taip mokantis ginti savo interesus ir užsiimantis rimtais, kaip parodė Valstybės saugumo departamento (VSD) veiklos parlamentinis tyrimas, reikalais.

Pratrūkusi nuoskauda ar prevencija?

Toks žmogus tokiame dideliame dienraštyje juk šiaip sau bet ko nepliurptų? O žinia tokia: VSD darbuotojai jam esą yra siūlę pirkti garsiąsias pažymas, kurias net kelerius metus žinyba slėpė nuo Seimo, siųsdama prieštaringus signalus.

Buvo teigiama, kad tos nelemtos dvylika pažymų apie korupciją ir žiniasklaidos papirkinėjimą tai labai slaptos ir svarbios – galinčios atskleisti VSD paslaptis, tai visai niekinės ir nereikšmingos. Ligi šiol paprasti mirtingieji negali žinoti – kokia yra tiesa.

Kadangi, kaip galima nutuokti iš R.Stonio interviu, pažymų jis lyg ir nepirko, tai gal teisingas antrasis variantas ir visą tą "bevertę rašliavą" galima drąsiai skelbti tautai, kad ši įsitikintų, jog viskas gerai, ir pamirštų visą šią istoriją?

Tiesa, lieka keletas klausimų.

Svarbiausias jų – kodėl apie tokį reikalą prabylama būtent dabar, kai tie "popieriai" atsidūrė ties paviešinimo riba?

Lieka iki galo neaišku, kodėl R.Stonys, kuris turbūt laiko save brutalaus šantažo auka, iki šiol niekam nepateikė tokio šiurpaus nusikaltimo įrodymų?

Gali būti, kad tai ilgai nuoskaudą slėpusio žmogaus vieša išpažintis, noras išlieti sielą draugiško laikraščio puslapiuose.

Gali būti ir kitaip. Labai subjektyviai man tai panašu į mėginimą iš anksto pasakyti, kad pažymos kurtos tik tam, kad apšmeižtų, apjuodintų ir apdergtų dorą verslininką, jo krištolinio tyrumo draugus valdžioje bei žiniasklaidoje.

Baisus skandalas ir niekas nieko?

Vis dėlto svarbiausia – ne tai.

Buvęs VSD vadovas Mečys Laurinkus žiniasklaidai suskubo patvirtinti manąs, kad tos pažymos tikrai galėjo būti kurtos vien tik tam, kad būtų galima šantažuoti ir pasipelnyti. Netgi paragino tai ištirti. Visa žiniasklaida šiuos pasvarstymus pranešė.

Ir tikrai – koks siaubas: tokie rimti žmonės pasakoja, kad VSD pareigūnai kurpia šantažo įrankius ir pardavinėja slaptą informaciją. Jei tai tiesa, tai būtina kuo skubiau čiupti tuos esamus ar jau buvusius pareigūnus, išpurtyti iš jų visą tiesą ir pasiųsti į atitinkamos "prabos" valdiškas sanatorijas su seifinėmis durimis bei atitinkamu režimu.

Jei, pavyzdžiui, buvęs kontržvalgybos vadas Vytautas Damulis, kuris pats Seimo komitetui pabaksnojo į tų pažymų numerius, bent jau žinojo, kad taip vyksta – jis neturėtų netgi vairuoti taksi, kaip yra dabar. Jei tai kuris kitas – lygiai taip pat.

Jei tokių niekdarių dar liko kontoroje – siaubas dvigubas. Jei tai melas ir tauškalai – irgi būtų miela gauti oficialų to patvirtinimą. Tuomet teisinga būtų aiškiai galima laikyti anksčiau išdėstytą versiją, kad R.Stonio interviu tereiškia jo ir žiniasklaidos priemonės siekį užbėgti įvykiams už akių. Deja, atsakymų niekas neduoda.

VSD gal ir pradėjo kokį vidinį tyrimą, o gal ir nepradėjo – apie tai vis tiek nieko nepasakys.

O ką reformuojama ir įvaizdį beviltiškai mėginanti pasiremontuoti prokuratūra? Niekas nepateikė oficialaus prašymo ištirti, vadinasi, nėra ir problemos?

O gal kokį nors prašymą pateikė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas Arvydas Anušauskas? Jei taip, tai kodėl apie tai niekas nieko nežino? Irgi paslaptis? Lyg ir neturėtų būti…

Labai apmaudžiai blogai atrodo ši spengianti tyla po tokių griausmingų salvių. Ypač kai valdžioje tie, kurie prižadėjo kalnus reformų specialiosiose tarnybose ir teisėsaugoje. Mat labai primena solidarų visų norą, kad vanduo būtų kuo labiau drumzlinas. Sveikinimai VSD ir jo draugams valdžioje, versle ir žiniasklaidoje Saugumo darbuotojų dienos proga.

Šaltinis: Lietuvos žinios
info@balsas.lt

Komentarai
http://www.balsas.lt/komentarai/riktele ... i-apacioje

Bendram išsilavinimui
2010-10-27 10:17:29

"Šiandien, spalio 27-ąją, minime Lietuvos saugumo darbuotojų dieną."

Mielas autoriau, kad jau laikas nuo laiko rašot tokiom temom, manyčiau, jums vertėtų žinoti, jog šiandien yra ŽVALGŲ DIENA.

Saugumas, gerbiamasis, tai kontržvalgyba, o žvalgyba, tai nėra saugumas.

Kontržvalgyba (saugumas) dažnai traktuojama, kaip žvalgybos dalis, bet ne atvirkščiai.

O šiaip Žvalgų diena yra karių šventė, saugumiečiai šią šventę pasisavino kiek vėliau.

Žinoma, tai niuansai ir jų nežino net dauguma AOTD bei VSD pareigūnų.

Visgi, rimčiau atrodo, kai rašantysis gaudosi aplinkoje apie kurią rašo.

Iš esmės straipsnelyje nieko nepasakėte, tai ir pakomentuoti nėra ką. Gaila.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

laime3

Pranešimo tema: Re: VSD penktoji kolona: kaip Rusija lietuvių studentus verbavo

Parašytas: 23 Lie 2013 14:29

Užsiregistravo: 23 Lie 2013 14:29
Pranešimai: 1

Puikus straipsnis!

_________________
http://www.finansusprendimai.lt

Į viršų

Puslapis 1 iš 1

[ 4 pranešimai(ų) ]

Pagrindinis diskusijų puslapis » ***Enciklopedija - Lietuvių Tautos ir Lietuvos Valstybės istorija » Lietuvos Valstybės istorija 1992-2012 metais

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 3 svečių

Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Pereiti į: