 |
| Svetainės tvarkdarys |
 |
Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27622
Miestas: Ignalina
|
„Mina“: nutrūkusi VSD operacija prieš „Dujotekaną“
http://www.alfa.lt/straipsnis/10416695/ ... -19_07-07/
2010-10-19 07:07 Mindaugas Velička | „Lietuvos žinios“
Vienos Vakarų valstybės žvalgybos tarnyba bene prieš dešimtmetį informavo savo partnerį Lietuvoje, Valstybės saugumo departamentą (VSD), apie tai, kad Rusijos federacijos slaptosios tarnybos naudoja tarpininkes, prekiaujančias gamtinėmis dujomis, įvairiose Europos valstybėse kaip savo priedangos įmones.
Šios priedangos įmonės įsteigtos ir veikia, tarp kitų tikslų, siekdamos sudaryti sąlygas Rusijos valstybės slaptųjų tarnybų veiklai, vykdo funkcijas, susijusias su priešiškais tikslais tose Europos valstybėse.
Vakarų žvalgybos įspėjo, kad viena tokių įmonių tais pačiais tikslais veikia ir Lietuvos Respublikoje.
Įspėjimai pasitvirtino
VSD Antrojoje (kontržvalgybos) valdyboje nedelsiant buvo pradėti operatyviniai tyrimai. Jų metu vykdoma ilgametė įvairių šių įmonių, jų akcininkų, darbuotojų ir jiems talkinančių valstybės pareigūnų kontrolė, aiškinamasi jų ketinimai, įvairiais teisėtais būdais renkama informacija apie jų veiklą.
Per tą laikotarpį keitėsi dujų tarpininkės akcininkai.
Nuo 2001 metų Rusijos valstybės monopolijos gamtinių dujų tarpininkė Lietuvoje yra importo bendrovė „Dujotekana“.
Įmonei vadovauja buvęs Lietuvos komunistų partijos (LKP) funkcionierius, buvęs LKP Klaipėdos rajono pirmasis sekretorius Rimandas Stonys, įmonės viceprezidentas yra SSRS KGB Pirmosios vyriausiosios užsienio žvalgybos valdybos (PGU) karininkas Piotras Vojeiko.
2005 metais VSD Kontržvalgybos valdyba, vadovaujama pulkininko Vytauto Damulio, intensyviai rinko informaciją apie šią įmonę.
Surinkus kritinę informacijos dalį, saugumo pareigūnai buvo jau įsitikinę, kad Vakarų partnerių informacija tvirtinasi, o Lietuvoje registruotoje „Dujotekanoje“ veikia asmenys, glaudžiai bendradarbiaujantys su Rusijos žvalgybos karininkais, o ir pati įmonė, tikėtina, atitinka užsienio žvalgybos priedangos požymius.
Paraleliai kitas VSD padalinys - Trečioji (ekonominių valstybės pagrindų apsaugos) valdyba, vadovaujama pulkininko Vytauto Pociūno, rinko ir analizavo informaciją apie „Dujotekanos“ vadovų interesus transporto sektoriuje.
Šios valdybos viršininkas pasirašė analitinę pažymą dėl Rusijos interesų krovinių pervežimo į Rusijos federacijos Kaliningrado sritį, ji pateko į „Dujotekanai“ talkinusių valstybės tarnautojų rankas. Pulkininkas V.Pociūnas krito - jis buvo atleistas iš valdybos viršininko pareigų, perkeltas į Lietuvos generalinį konsulatą Gardine, iš kur grįš į Tėvynę jau tik karste.
Operacija „Mina“
Kadangi užsienio valstybių slaptųjų tarnybų priedangos įmonių, įstaigų ar organizacijų arba jų padalinių steigimas ir veikla Lietuvoje yra neteisėti bei nukreipti prieš valstybės ir visuomenės interesus, vykdydami kontržvalgybos operaciją „Mina“, kuria siekiama eliminuoti užsienio valstybių žvalgybos priešišką veiklą ir ją neutralizuoti, VSD Antrosios valdybos pareigūnai pradėjo rinkti reikiamus įrodymus, formuojant juos į visumą, ir rengti dokumentus teismui dėl šios įmonės veiklos nutraukimo.
Užsienio valstybių slaptųjų tarnybų priedangos įmonių, įstaigų, organizacijų likvidavimo arba veiklos nutraukimo įstatymas numato, kad „institucijos, kurios pagal savo kompetenciją tiria užsienio valstybių slaptųjų tarnybų veiklą, turėdamos duomenų, kad kuri nors įmonė, įstaiga ar organizacija, arba padalinys įsteigta, veikė ar veikia kaip užsienio slaptųjų tarnybų priedanga, kreipiasi į įmonės, įstaigos ar organizacijos buveinės apygardos teismą dėl tokios įmonės, įstaigos ar organizacijos, arba padalinio likvidavimo ar veiklos nutraukimo“.
Apygardos teismui nustačius, kad įmonė veikė kaip užsienio valstybių slaptųjų tarnybų priedanga, priimamas teismo sprendimas dėl tokios įmonės likvidavimo (veiklos nutraukimo) ir jos turto perdavimo valstybės nuosavybėn, o turtiniai reikalavimai įmonei tenkinami valstybei perduoto įmonės turto dydžiu. Tai turėjo būti pirmoji tokia byla Lietuvos istorijoje.
Vykdant teismo sankcionuotas operatyvines priemones prieš „Dujotekanos“ vadovus ir jiems talkinusius valstybės pareigūnus, paaiškėjo, kad aukšti VSD pareigūnai ir tuomečiai vadovai neteisėtai talkina šios įmonės, kuri tiriama kaip Rusijos priedangos organizacija, akcininkams.
Kontržvalgybos operacijos metu fiksuojama, kad 2006 metų rugpjūčio mėnesį VSD Trečiosios valdybos viršininkas Linas Jurgelaitis nuožmiai vykdė „Dujotekanos“ prezidento R.Stonio nurodymus, pasinaudojant savo tarnybine padėtimi, perimti Kauno termofikacinės elektrinės (KTE) valdymą iš buvusio „Gazprom“ viceprezidento A.Riazanovo ir jo atstovo R.Matijošaičio grupės. Tarp šių dviejų verslo atstovų grupių vyko arši kova už KTE valdymą.
Priminsime, kad V.Pociūnas, kaip nustatė ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto parlamentinis tyrimas, buvo atleistas iš VSD Trečiosios valdybos viršininko pareigų dėl „Dujotekanos“ ir Rusijos interesų demaskavimo, buvo pakeistas būtent VSD Kauno apygardos skyriaus viršininku L.Jurgelaičiu.
Pastarasis, tarp kitų pasitelkęs ir savo buvusį pavaldinį, o tuomet ir iki šiol VSD Kauno apygardos skyriaus viršininką Egidijų Storpirštį, aktyviai gynė R.Stonio ir KGB žvalgybos karininko P.Vojeikos interesus šioje kovoje.
Per VSD operaciją „Mina“ fiksuoti ir tiesioginiai R.Stonio ir L.Jurgelaičio susitikimai, kurių metu jie aptarinėjo bendrą veiksmų taktiką.
L.Jurgelaičio nurodymu jo pavaldiniai ne tik rinko informaciją apie R.Stonio priešininkus, tačiau ir ėmėsi įvairių spaudimo priemonių, pvz., ne vieną priešininką šioje kovoje dėl Kauno elektrinės oficialiai kviesdavosi į VSD tarnybines patalpas operatyvinių apklausų, siekdami psichologiškai juos palaužti.
Kontržvalgyba fiksavo net ir tai, kad L.Jurgelaitis priekaištaudavo R.Stoniui, kad jis neleidžia jam imtis aktyvesnių ir agresyvesnių veiksmų jo oponentų atžvilgiu.
Tyrimo metu paaiškėja, kad Rusijos interesų atstovai Lietuvoje ne tik turi įtaką VSD vadovybei, bet faktiškai tiesiogiai vadovauja atskiriems VSD padaliniams, visų pirma L.Jurgelaičio Ekonominių valstybės pagrindų apsaugos valdybai ir E.Storpirščio Kauno teritoriniam padaliniui.
L.Jurgelaitis pataria R.Stoniui aktyviau panaudoti žiniasklaidos priemones prieš savo konkurentus, siekiant juos viešai sukompromituoti, bandant įdiegti įsitikinimą tiek Lietuvoje, tiek Maskvoje, „Gazprom“ buveinėje, kad A.Riazanovas ir R.Matijošaitis savinosi stambias pinigų sumas iš Kauno elektrinės. Tokios publikacijos spaudoje pasirodė. Šias pinigų tariamo savinimosi schemas parengė L.Jurgelaičio saugumiečiai.
VSD Kontržvalgybos valdybos tyrimo metu surinktos medžiagos pagrindu, tikėtina, turėjo prasidėti L.Jurgelaičio, E.Storpirščio ir kitų žinomų saugumo pareigūnų baudžiamasis persekiojimas, nes jų veiksmuose yra nusikaltimų požymių.
Tai būtų nustatę ikiteisminiai tyrimai, kurie privalėtų būti pradėti bent dėl kelių Baudžiamojo kodekso straipsnių. Visų pirma, tai piktnaudžiavimas tarnyba (“valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo, baudžiamas teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimu arba bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų“), valstybės paslapties atskleidimo (“tas, kas atskleidė informaciją, kuri yra Lietuvos Respublikos valstybės paslaptis, jeigu jam ta informacija buvo patikėta arba jis ją sužinojo dėl savo tarnybos, darbo ar atlikdamas viešąsias funkcijas, bet nebuvo šnipinėjimo požymių, baudžiamas teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimu arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų“).
Jei kontržvalgybininkams būtų buvę leista kreiptis į apygardos teismą dėl „Dujotekanos“ likvidavimo kaip Rusijos priedangos organizacijos, L.Jurgelaičiui ir kitiems galėjo grėsti ir sunkesni kaltinimai: padėjimas kitai valstybei veikti prieš Lietuvos Respubliką (“tas, kas taikos metu padėjo kitai valstybei ar jos organizacijai veikti prieš Lietuvos Respubliką - jos konstitucinę santvarką, suverenitetą, teritorijos vientisumą, gynybos ar ekonomikos galią, baudžiamas laisvės atėmimu iki septynerių metų“) taip pat, arba šnipinėjimas (“tas, kas vykdydamas kitos valstybės ar jos organizacijos užduotį pagrobė, pirko ar kitaip rinko informaciją, kuri yra Lietuvos Respublikos valstybės paslaptis, arba kitą užsienio valstybės žvalgybą dominančią informaciją, baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki penkiolikos metų“).
Kontrsmūgis kontržvalgybai
Tačiau net ir du kartus pasikeitus Saugumo departamento vadovams L.Jurgelaičiui ir jo bendrininkams nenukrito nė plaukas nuo galvos. Kovą už Kauno termofikacinę elektrinę laimėjo „Dujotekana“.
Dar vykstant teisminiams ginčams Kauno apygardos teisme, staiga visiems netikėtai „Dujotekanos“ vadovai atvyksta į Kauną su Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo teisėjo nutartimi, leidžiančia perimti KTE.
Žuvus Breste pulkininkui V.Pociūnui, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui Kontržvalgybos valdybos viršininkas pulkininkas Vytautas Damulis, jo pavaduotojas Vilmantas Bieliauskas ir Ketvirtojo skyriaus viršininkas Kastytis Braziulis paliudijo apie valdyboje vykstantį tyrimą dėl „Dujotekanos“ ir jo pagrindu parengtas 12 analitinių saugumo pažymų, tarp jų ir 2006 metų rugsėjo 15 dienos pažymą „Dėl konflikto Kauno termofikacinėje elektrinėje“. Valdybos viršininkas V.Damulis ir tyrimo vadovas K.Braziulis buvo atleisti iš VSD, V.Bieliauskui pažemintos pareigos.
VSD sudarytos komisijos, kurios tyrimo pagrindu jie buvo atleisti, nariais buvo būtent tie, kurių veiklą jie ir tyrė. Tarp jų ir L.Jurgelaitis.
Skandalinga dar ir tai, kad pati operatyvinio tyrimo „Mina“ byla perduota tam pačiam L.Jurgelaičiui.
Ar tada R.Stonys ir sužinojo, kas yra 12-oje VSD pažymų?
Net ir naujasis VSD generalinis direktorius Gediminas Grina nesiėmė veiksmų dėl L.Jurgelaičio, E.Storpirščio ir kitų patraukimo tarnybinėn ar baudžiamojon atsakomybėn.
Tiesa, L.Jurgelaitis laikinai yra komandiruotas dirbti į tą patį Kauno saugumo padalinį, kurio vienu vadovu dabar ir yra. Tačiau kartu Kauno saugumui suteikta ir daugiau įgaliojimų kontroliuoti kitus teritorinius padalinius, koordinuoti jų veiklą.
Saugumas be kontrolės
Prasidėjus parlamentiniam tyrimui dėl VSD vadovybės veiklos, L.Jurgelaičio vadovaujama valdyba pradėjo sekti žiniasklaidos priemonių, visuomeninių organizacijų vadovus ir atstovus, politikus bei kitus piliečius, kurie aiškinosi VSD pareigūnų neteisėtus ryšius su „Dujotekana“ ir V.Pociūno išsiuntimo bei mirties aplinkybes.
Pilietinės visuomenės instituto direktorius Darius Kuolys Seimo Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisijai paliudijo, kad šį neteisėtą sekimą organizavo ir vykdė VSD pareigūnai A.Pocius, D.Dabašinskas, D.Jurgelevičius, P.Malakauskas, L.Jurgelaitis, A.Mieželis, M.Svirskas, E.Storpirštis bei kiti ir kad VSD veda bei tvarko operatyvinio tyrimo bylą „Vanagai“.
D.Kuolys suteikė Seimo komisijai informaciją, kad teikimus telefoninių pokalbių kontrolei VSD teikdavo per Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiąjį prokurorą Anatolij Mirnyj Šiaulių apygardos teismo pirmininkui Boleslovui Kalainiui.
Teismo pirmininkas tenkindavo visus prokuroro teikimus sekti VSD norimus asmenis.
Generalinis prokuroras A.Valantinas ir generalinio prokuroro pavaduotojas G.Jasaitis komisijai patvirtino, kad VSD veda ir tvarko tokią operatyvinę bylą.
Šiaulių apygardos teismo pirmininkas B.Kalainis paliudijo, kad tenkino visus VSD prašymus, į juos nesigilindamas ir nenagrinėdamas, nors tai įpareigoja daryti Konstitucija ir įstatymai.
Šis parlamentinis tyrimas, pradėtas pagal Seimo pirmininkės Irenos Degutienės pavedimą, po šių liudijimų įstrigo.
Komisija informavo Respublikos prezidentę ir Seimo pirmininkę, kad nėra jokios, nei prokurorinės, nei parlamentinės, operatyvinės veiklos kontrolės Lietuvoje. A.Mieželis, M.Svirskas, E.Storpirštis ir jau minėtas L.Jurgelaitis nebuvo patraukti tarnybinėn atsakomybėn dėl neteisėto pokalbių slaptumo pažeidimų.
Nebuvo pradėtas ir ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto susirašinėjimo, kitokių pranešimų, siuntų ar pokalbių telefonu slaptumo pažeidimų, dokumentų suklastojimo ar suklastotų dokumentų panaudojimo arba realizavimo bei dėl piktnaudžiavimo tarnyba.
Atsakomybės išvengė ir Šiaulių apygardos teismo pirmininkas B.Kalainis, kuris ir toliau noriai tenkina visus įvairiausių operatyvinių tarnybų prašymus.
„Myliu šitus žmones ir šitą šalį. Nemanau, kad iš jų turi būti taip tyčiojamasi. Mes metų metus fiksavom tą patį ir tą patį, tą patį ir tą patį. Nebėra prasmės toliau tai daryti. Mūsų darbas jau atliktas. Dabar Jūs, Lietuvos žmonių išrinkti Seimo nariai, turėtumėte kažką dėl to daryti“, - taip liudijo Lietuvos kontržvalgybos vienas vadovų. Šio karininko Seimo nariai ir kiti rinkti aukšti pareigūnai, deja, neišgirdo.
Alfa.lt
Komentarai
http://www.alfa.lt/komentarai/straipsni ... nding=true
Antrasis valstybės užvaldymo etapas?
http://lzinios.lt/lzinios/Lietuvoje/Ant ... ymo-etapas
Mindaugas VELIČKA
2010-10-20 00:00
LŽ archyvo nuotrauka
Po visų parlamentinių tyrimų, po visų Seimo oficialiai patvirtintų išvadų, atskleidusių Valstybės saugumo departamento (VSD) ir visos valstybės neteisėtą užvaldymą, padėtis ne tik nepasikeitė, bet net pablogėjo. Privati užsienio kapitalo firma jau nesitenkina VSD, ji koją įkėlė į vykdomąją valdžią - vieną svarbiausių ministerijų. Prasidėjo antrasis valstybės užvaldymo etapas?
Senais bėgiais
Iš VSD atleidus Antrosios (kontržvalgybos) valdybos viršininką Vytautą Damulį ir šios valdybos Ketvirtojo skyriaus viršininką Kastytį Braziulį, operatyvinio tyrimo "Mina" bylą, nukreiptą prieš "Dujotekaną" kaip galimą Rusijos Federacijos žvalgybos priedangos įmonę, VSD vadovai perduoda tos pačios "Dujotekanos" prezidento Rimando Stonio talkininkui Linui Jurgelaičiui ir jo vadovaujamai VSD Trečiajai (ekonominių valstybės pagrindų apsaugos) valdybai.
Priminsime, kad L.Jurgelaitis pats figūruoja šiame tyrime kaip talkinęs R.Stoniui ir Piotrui Vojeikai perimant Kauno termofikacinę elektrinę. Maža to, L.Jurgelaičio pavaldiniai Aidis Mieželis ir Mindaugas Svirskas pradeda slapta sekti iš VSD atleistus V.Damulį ir K.Braziulį, trukdyti jiems susirasti darbą ne tik valstybiniame, tačiau ir privačiame sektoriuje.
Taip pat pradedami šnipinėti politikai, žurnalistai, visuomenininkai, kurie kelia VSD pareigūnų korupcinius ryšius viešumon. Visa tai organizuoja arba vykdo vėl tie patys įvardyti VSD pareigūnai.
Už šiuos "nuopelnus" saugumiečiai paaukštinami: A.Mieželis tampa Devintosios (visuomeninių procesų) valdybos viršininku, M.Svirskas - VSD Klaipėdos apygardos valdybos viršininku.
Net ir atsistatydinus VSD generaliniam direktoriui Povilui Malakauskui ir darbą pradėjus naujam departamento vadovui Gediminui Grinai, jie toliau liko eiti savo pareigas, o kontržvalgybinė operacija faktiškai buvo sužlugdyta ir nutraukta.
"Dujotekanai" itin naudinga ir tai, kad aukštas VSD generalinio direktoriaus pavaduotojo pareigas eina Romualdas Vaišnoras. Šis pareigūnas, kaip ir jo kolega Rytis Muraška, taip pat aktyviai veikė VSD skandalo metu, vykdydamas VSD vadovybės "specialius pavedimus", nukreiptus prieš Seimą ir jo tyrimą. VSD, nors ir finansuojamas iš Lietuvos biudžeto, kol kas negrįžo į valstybės rankas.
Pirmoji kregždė
Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas numato, kad Vidaus reikalų ministerija (VRM) ir jos valdymo sričiai priklausančios viešąjį saugumą užtikrinančios įstaigos yra priskirtinos prie Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą užtikrinančių institucijų.
VRM yra pavaldi Lietuvos policija, valstybės finansų sistemos apsaugą nuo nusikalstamo poveikio turinti užtikrinti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, Vadovybės apsaugos departamentas, užtikrinantis Lietuvos vadovybės ir oficialių svečių apsaugą nuo teroro aktų, smurto ir kitokio kėsinimosi bei su šio uždavinio įgyvendinimu susijusių saugomų objektų apsaugą, Viešojo saugumo tarnyba, kurią sudaro specialiosios parengties daliniai, saugantys ir konvojuojantys nuteistuosius ir suimtuosius, likviduojantys konfliktines situacijas laisvės atėmimo vietose, prireikus palaikantys viešąją tvarką ypatingų situacijų metu, Valstybės sienos apsaugos tarnyba ir kitos svarbios tarnybos bei įstaigos.
Įstatymai numato, kad Valstybės sienos apsaugos tarnyba ir Viešojo saugumo tarnyba karo padėties ir valstybės gynybos (karo) metu priskiriamos ginkluotosioms pajėgoms.
Dėl šių itin svarbių funkcijų VRM, jos politinė vadovybė ir jai pavaldžios įstaigos buvo ir bus užsienio slaptųjų tarnybų domėjimosi objektas.
LŽ jau rašė, kad neseniai vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis viceministru, kuruojančiu ir kontroliuojančiu visas teisėsaugos ir operatyvines VRM pavaldumo tarnybas, netikėtai paskyrė iš VSD atleistą saugumo pareigūną Mindaugą Ladigą.
Šis asmuo 2006-2009 metais buvo tuomečio prezidento Valdo Adamkaus patarėjas nacionalinio saugumo ir gynybos klausimais.
"Su prezidentūra santykiai geri, o su Užsienio reikalų ministerija geri kaip niekada", - tokį "Dujotekanos" vadovo telefoninį pokalbį su Maskva fiksavo Lietuvos kontržvalgyba.
Ir šis raportas centrui yra visiškai pagrįstas. Po pulkininko Vytauto Pociūno žūties prasidėjęs parlamentinis tyrimas ir visas Seimas sulaukė įnirtingo pasipriešinimo iš VSD, kurį besąlygiškai rėmė tuometė prezidentūra.
Ko vertas net beviltiškiausioje situacijoje visiškai susikompromitavusio tuomečio VSD vadovo Arvydo Pociaus gynimas, kreipimaisi į Konstitucinį Teismą, siekiant apriboti parlamento galias, Valstybės gynimo tarybos posėdžiai, kurių metu duodami nurodymai generaliniam prokurorui Algimantui Valantinui kuo skubiau baigti V.Pociūno žūties tyrimą (tai yra nutraukti), ir kiti veiksmai, kurie atitiko "Dujotekanos" ir jai talkinusių saugumiečių interesus. Bet ne Lietuvos.
M.Ladiga būtent ir kuravo nacionalinį saugumą V.Adamkaus prezidentūroje. Tačiau iš tikrųjų tebuvo VSD vadovų, kurie jį ir delegavo prezidento patarėju, valios klusnus vykdytojas.
LŽ jau rašė, kad vidutinių gabumų ir jokiais darbais nepasižymėjęs M.Ladiga, tarpininkaujant savo kurso draugui Liberalų ir centro sąjungos vicepirmininkui parlamentarui Algiui Čaplikui (kurio sūnus dirba VSD), dabar ir tapo vidaus reikalų viceministru.
Tačiau šis netikėtas, daug ką šokiravęs ministro R.Palaičio pasirinkimas buvo dėsningas.
Bandymas užvaldyti VMI
Neatsitiktinai vidaus reikalų ministro R.Palaičio komandoje iškyla dar vienas dėmesio vertas asmuo - tai jo visuomeninis patarėjas Arūnas Armalis.
Šis viešųjų ryšių konsultantas tiesiogiai siejamas su VSD ir "Dujotekana".
Ministro R.Palaičio patikėtinis A.Armalis yra neseniai įsteigtos viešųjų ryšių įmonės "opinio.lt" vadovas, o šios bendrovės vienintelis darbuotojas yra liūdnos šlovės veikėjas Saulius Trečekauskas.
Abu jie anksčiau dirbo Valstybinėje mokesčių inspekcijoje (VMI), abu buvo atleisti: A.Armalis dėl problemų, susijusių su darbo drausme ir alkoholiu, o S.Trečekauskas kaip praradęs vadovybės pasitikėjimą.
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija yra konstatavusi, kad S.Trečekauskas, dirbdamas valstybės tarnyboje ir tuo metu atstovavęs žmonai Klaipėdos apygardos administraciniame teisme ne mažiau kaip šešis kartus, pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą, kuris tai draudžia daryti.
Po tokio sprendimo S.Trečekausko reputacija nebėra laikoma nepriekaištinga, todėl jam ribojama galimybė trejus metus dirbti valstybės tarnyboje.
Tyrimas dėl S.Trečekausko VTEK buvo pradėtas gavus VMI viršininko Modesto Kaseliausko pranešimą. VMI viršininkas komisijai pateikė medžiagą, jog S.Trečekauskas, pasinaudodamas tarnybine padėtimi, padėjo praturtėti savo sutuoktinei.
S.Trečekauskas, matyt, yra tiek skandalinga asmenybė, kad net saugumui artimo teisėjo Virgilijaus Valančiaus vadovaujama Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija š. m. spalio 8 dieną atmetė jo skundus dėl grąžinimo į darbą.
S.Trečekauskas buvo pakilęs net iki VMI viršininko pavaduotojo, todėl galėjo triuškinti R.Stonio verslo konkurentus, jau net buvo spėjęs inicijuoti kelis tyrimus.
Kaip šis odiozinis veikėjas galėjo padaryti tokią stulbinamą karjerą?
Į VMI S.Trečekauskas buvo "nuleistas" iš Finansų ministerijos, kur buvo tuomečio ministro Zigmanto Balčyčio patarėju.
Vienas socialdemokratų lyderių, matyt, nujausdamas tikrąją S.Trečekausko veiklą, apdairiai juo atsikratė, "komandiruodamas" į Finansų ministerijai pavaldžią įstaigą.
Manoma, Z.Balčytis suprato ar įtarė, kad S.Trečekauskas renka apie jį informaciją ir teikia ją tokios užduoties užsakovams.
VSD ir "Dujotekana" rėmė kito Socialdemokratų partijos vicepirmininko Gedimino Kirkilo, partinio Z.Balčyčio varžovo į premjerus ir socdemų lyderius, politines ambicijas.
VSD Kontržvalgybos valdyba, vykdydama operatyvinį tyrimą dėl galimos Rusijos priedangos organizacijos priešiškos veiklos, fiksavo, kad vienas tyrimo objektų, Lietuvos Respublikos pilietis, gavo nurodymą iš Rusijos dujų monopolininkės "Gazpromo" atstovo surinkti informaciją apie strateginį Lietuvos objektą - Klaipėdos valstybinį jūrų uostą.
Tyrimo objektas, vykdydamas šį nurodymą, pasitelkė Klaipėdos jūrų uosto direkcijos juridinio skyriaus viršininku dirbusį S.Trečekauską ir tuometį Susisiekimo ministerijos viceministrą NN (pavardė redakcijai žinoma - aut. past.).
Abu šie asmenys, lojalūs "Dujotekanai" ir jos vadovui, turėjo leidimus dirbti su valstybės paslaptimis.
Baudžiamasis kodeksas numato, kad "tas, kas vykdydamas kitos valstybės ar jos organizacijos užduotį pagrobė, pirko ar kitaip rinko informaciją, kuri yra Lietuvos Respublikos valstybės paslaptis, arba kitą užsienio valstybės žvalgybą dominančią informaciją, baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki penkiolikos metų".
VSD Antroji valdyba pradėjo apygardos teismo sankcionuotą S.Trečekauskui priklausančio telefono abonentinio numerio telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolę.
S.Trečekauskas palaikė intensyvius kontaktus su "Dujotekanos" prezidentu ir vykdė įvairiausius jo nurodymus.
Uždarame Vilniaus apygardos administracinio teismo posėdyje VSD pareigūnai Aivaras Kazlauskas, A.Mieželis, Renatas Petkus ir Dainius Dabašinskas yra paliudiję, kad S.Trečekauskas yra slaptas etatinis VSD pareigūnas.
Pats S.Trečekauskas, savaime suprantama, viešai tai neigia. Tačiau ir tai iškilus viešumon neaptemdė jo ir R.Stonio santykių. Ar tai neįrodo glaudaus VSD ir "Dujotekanos" ryšio?
Negatyvūs, arba "juodieji", viešieji ryšiai yra svarbus priešiškų slaptųjų tarnybų ar jų bendradarbių instrumentas.
"Juodosios technologijos" po VRM stogu
"Juodųjų technologijų" taikinio reputacija sistemiškai naikinama, pasirinktas taikinys yra šmeižiamas, viešai skleidžiama negatyvi, jį kompromituojanti informacija. Ji dažnai būna ir visiški pramanai ar tiesiog ciniškas melas.
Tuo metu "Dujotekana" ne kartą pasitelkė tam tikras žiniasklaidos priemones ar atskirus žurnalistus, siekdama skleisti neigiamą ar pramanytą informaciją apie jos priešininkus.
LŽ jau rašė, kaip VSD valdybos viršininkas L.Jurgelaitis, talkinęs "Dujotekanos" vadovams perimant Kauno elektrinę, rekomendavo pasitelkti žiniasklaidą, kompromituojant verslo oponentus "Gazprom" vadovybės akyse. Tai ir buvo padaryta.
Kaip rodo Seimo Nacionalinio saugumo komitetui suteikta informacija, gauta vykdant kontržvalgybinę operaciją, "Dujotekana" pasitelkė du dienraščius ir vieną komercinę televiziją, siekdama parlamentinio tyrimo metu "išjungti kelis komiteto narius".
Šmeižto auka buvo tapę ne tik Seimo nariai ar kontržvalgybos karininkai V.Damulis, K.Braziulis, V.Bieliauskas, tačiau net jų kolega velionis V.Pociūnas.
Šmeižikiškos publikacijos ar laidos buvo publikuotos ir parodytos būtent tose žiniasklaidos priemonėse, kurios prieš tai gavo dideles sumas lėšų iš "Dujotekanos" arba jos ar jos akcininkų valdomų įmonių.
VSD Kontržvalgybos valdyba yra parengusi analitinę pažymą "Dėl verslo grupių įtakos žiniasklaidai", ji pateikta Seimo NSGK nariams, tačiau dar nėra išslaptinta.
Analitiškai vertinant, nesunku spėti, kad "viena komercinė televizija" buvo komercinės TV3 Žinių tarnybos rengtos "Dujotekaną" palaikančios laidos.
Tuo metu žinių vadove dirbo Jolanta Butkevičienė. Netekusi šių pareigų, ji mėgino nesėkmingai prigyti LRT, o neseniai tapo Rusijos propagandos ruporo Lietuvoje - Pirmąjį Baltijos kanalą valdančios įmonės - valdybos pirmininke.
Galimos Rusijos priedangos organizacijos veiklą stebėję operatyvinių tarnybų pareigūnai teigia, kad jos vadovai visada svajojo turėti "juodųjų" viešųjų ryšių kompaniją, kurios nesaistytų jokie moraliniai skrupulai ir kurią būtų galima panaudoti specialioms kompromitavimo užduotims.
A.Armalio ir S.Trečekausko firma nurodo, kad jų klientas yra VRM.
Kai kurie ekspertai teigia, kad R.Stonio paskutiniai vieši pareiškimai dėl jį taip gąsdinančių VSD analitinių pažymų išviešinimo arba publikacijos, nukreiptos prieš Muitinės departamentą (kaip atsakas į FNTT reorganizaciją), yra minėtų viešųjų ryšių "specialistų" kūriniai.
Ar svajonė turėti "juodųjų technologijų" kontorą jau pildosi? Ir su R.Palaičio vadovaujamos VRM priedanga, parama ir bendrininkavimu? Kaip vertinti bendrus VRM ir "Dujotekanos" konsultantus? Bendri ir interesai?
Verta pastebėti, kad R.Stonys turi daug įvairių interesų Klaipėdos apskrityje, kaip jų turi ir ministras R.Palaitis, sieksiantis artėjančiuose savivaldos rinkimuose tapti Palangos meru.
Tęsinys - rytdienos numeryje
Komentarai
http://lzinios.lt/lzinios/144244/k
http://www.alfa.lt/komentarai/straipsni ... nding=true
Ministras Ažubalis: valstybės užvaldymo nebėra
http://www.alfa.lt/straipsnis/10426520/ ... -28_15-00/
2010-11-28 15:00 Rimantas Varnauskas | Alfa.lt
Užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis, iš „valstybininkų“ paveldėjęs vieną labiausiai pažeistų institucijų, tvirtina, kad Lietuvos užsienio politika tampa vis skaidresnė ir išsivaduojanti iš buvusių įtakų – praeities, Rusijos. Ministro teigimu, išsakomos dvejonės dėl pašlijusių santykių su JAV yra tik kai kurių valstybių noras matyti iškreiptą realybę.
Mūsų nuolatinis uždavinys – budėti
Tokie svarbūs Lietuvos politinio gyvenimo įvykiai, kaip Seimo narių dalyvavimas įvairiausiuose šou projektuose, beveik užgožė net Lisabonoje vykusį NATO viršūnių susitikimą. Bendrus naujosios Aljanso strategijos principus išgirdome. Kokias šio susitikimo svarbiausias žinias išskirtumėte Jūs?
Pagrindinė žinia yra ta, kad Aljansas išlieka konservatyvus, o man, kaip konservatoriui, tai yra gerai. Ypač pabrėžiamas 5-asis sutarties straipsnis. Solidarumas – pabrėžiamas. Ir visi mūsų siūlymai, dėl kurių derėtasi, priimti. Lietuvos esminiai reikalavimai ir tikslai NATO strateginėje koncepcijoje yra patvirtinti.
Santykiai su Rusija taip pat yra labai gerai atspindėti – ir abipusiškumas, ir tarptautinių įsipareigojimų vykdymas, ir skaidrumas. Patvirtinta ir NATO atvirų durų politika, kurioje minima ir Gruzija, ir Ukraina, jei ji bei jos piliečiai to norės.
Santykiuose su Rusija pabrėžiama bendradarbiavimo siekiamybė priešraketinėje gynyboje, tačiau NATO ir Rusijos sistemas paliekant atskiras. Nekalbant apie jokias pasidalijimo ar įtakos zonas. NATO yra ir lieka vientisas kūnas, ir vientisa gynybos sistema, kuri gali bendradarbiauti su Rusijos sistema, keičiantis informacija bei atremiant galimus smūgius.
Kalbant apie NATO, kuri į savo darbotvarkę jau įtraukia ir energetinio saugumo klausimus, kyla ir gana paprasti ar sudėtingi pamąstymai, prisimenant Vokietijos, Prancūzijos ir Rusijos dvišalius santykius. Vieni, dangstydamiesi privačiais interesais, tiesia abejotino saugumo dujotakius Baltijos dugnu, kiti, pridengdami tuo pačiu, prekiauja puolamaisiais desanto laivais „Mistral“. Ar ateityje tokie skaldantys Europą ir NATO dvišaliai santykiai išliks, ar bus veikiama labiau konsoliduotai, išvien?
Bandymus skaldyti Europą, transatlantinius ryšius mes stebime. Mūsų pagrindinis uždavinys, kad šie ryšiai ne silpnėtų, o stiprėtų. Mes matome požiūrių į branduolinės atgrasos politiką skirtumus tarp mūsų ir Vokietijos ar Prancūzijos.
Mes tai suprantame, politikai atstovauja žmonėms, kurių vyraujančios nuomonės yra būtent tokios. Svarbiausia, kad buvo pasiektas kompromisas ir buvo sutarta, kad branduolinė atgrasa nėra priešraketinės gynybos papildinys. Branduolinė atgrasa yra esminis punktas, nesusikertantis su priešraketine gynyba.
Anksčiau buvo kalbėta tik apie JAV planus Europoje, dengiant sąjungininkus, o dabar sutarta, kad NATO kurs bendrą priešraketinės gynybos skydą.
Išcentrinės jėgos bando išsukti NATO, kai kas iš valstybių partnerių nori išcentruoti, o mūsų nuolatinis uždavinys – budėti. Skamba gana dramatiškai, bet politika yra nuolatinis budėjimas, savo interesų saugojimas. Tai mes darome, ir, manau, Lisabonoje vėl sėkmingai savo darbą atlikome.
Jau kelerius metus vis priiminėjame Pilietybės įstatymą, kuris netenkina tai Konstitucinio Teismo, tai išeivijos, kurią neseniai lankėte Čikagoje. Buvo galima įsivaizduoti, kad Užsienio reikalų ministerija galėtų būti viena iš tų žinybų, kuri bent išsiaiškintų, kiek mūsų bendrapiliečių pageidautų dvigubos pilietybės, nes apie tai kalbama daug, tačiau konkrečių skaičių, regis, niekas nežino?
Ministerija nežino ir neturi teisės nei prašyti, nei reikalauti tokių žinių. Galiu priminti kiek ankstesnį mūsų vieną nevykusį bandymą, kai buvo bandyta sužinoti, kiek lietuvių studentų studijuoja užsienio aukštosiose mokyklose, kad paskui galėtume bandyti vienoje ar kitoje valstybėje pradėti susigrąžinimo procesus. Atsakymas buvo labai paprastas – tai prieštarauja pagrindinėms žmogaus teisėms. Kiekvieno teisė yra saugoti savo privatumą, studijuoti ten, kur tik nori.
Lygiai taip pat yra ir su lietuvaičiais. Mes galime apytikriai spėti pagal tai, kiek jie deklaruoja savo išvykimą. Ypač dabar, kai siekiama gauti privalomąjį sveikatos draudimą, mokant tam tikras įmokas. Tad skaičiais būtų galima tik spekuliuoti.
Minėtoje Čikagoje, kurioje esama apie 200 tūkst. lietuvių, kartu su Pasaulio lietuvių bendruomene darome gerą darbą, palaikydami sekmadienines lietuviškas mokyklas, o jos labai svarbios, išlaikant tautinę savimonę tiems jauniems žmonėms.
„Aštuonkojo“ valymas vyksta
Ambasadorius Vytautas Antanas Dambrava, kelias dešimtis metų dirbęs Valstybės departamente, pasakojo, kad diplomatinė ir specialiosios tarnybos, dirbdamos tai pačiai valstybei, vis tik griežtai skirdavo ir nepainiodavo įtakos sferų. Lietuvoje buvo įprastos ir tebeišlieka diplomatų „komandiruočių“ į saugumą praktika. Ar, prisimenant su šiuo bendradarbiavimu susijusius skandalus, neketinama šios tradicijos keisti?
Lietuva nėra išimtis, kai kalbama apie tradicinį bendradarbiavimą tarp specialiųjų tarnybų ir diplomatų. Taip vyksta visame pasaulyje, šis bendradarbiavimas neišvengiamas, nes atstovaujama valstybės interesams.
Diplomatų delegavimas į vieną ar kitą instituciją (ar atvirkščiai) metams ar dvejiems yra geras dalykas. Mano pastangomis buvo priimtos įstatymų pataisos, ribojančios delegavimo laiką iki dvejų metų. Tai sveikintina, jei X ministerija nori stiprinti savo Europos ar Išorinių santykių departamentus diplomatais.
Bet dar kartą noriu pasakyti, kad esu prieš tai, kad viena ar kita valstybės institucija taptų tam tikru aštuonkoju, kuris aprėptų visus ir turėtų neformalius įtakos svertus. Jų išvengti sunku, nes institucijos konkuruoja, bendrauja, bet perlenkimai visada yra blogi ir žalingi, nes tai ardo tarpinstitucinį bendradarbiavimą. Ir vieną instituciją padaro nelygią su kitomis, viršesnę. Tai yra blogai. To dabar tikrai nėra.
Taigi ankstesnės kalbos apie du valstybės užvaldymo židinius – VSD ir URM – jau praeityje?
Nekalbėsiu apie konkrečias institucijas. Pasakysiu kitaip – TO NEBĖRA! Ta praktika NEBETAIKOMA! Ir tai yra teisinga.
Džiugu. Tai gal paneigsite ir dar vieną plačiai diskutuotą temą apie tai, kad URM aukšto rango pareigūnai į šalį žarstė Baltarusijos opozicijai skirtus pinigus. Ar, tapęs ministru, bandėte aiškintis šiuos pasibaisėtinus įtarimus?
Bandžiau žiūrėti, domėtis šiais dalykais, bet atvirai pasakysiu, kad gal neįdėmiai žiūrėjau, bet jokių panašių patvirtinimų įtarimams neradau. Pinigai, kurie buvo skirti vystomajam bendradarbiavimui, kuriuos tikrino Seimo Audito komitetas, kiti kontrolieriai, buvo skirti pagal paskirtį. Buvo kritinių pastabų, kad ne visada buvo laikomasi vidaus norminių aktų, bet apie tuos teiginius, kurie buvo plačiai aprašomi spaudoje, kad kažkas kažkur žarstė milijonines sumas, jokių patvirtinimų neradau.
Tai, kas susiję su ministerijos biudžetinėmis lėšomis, kurios buvo skirtos jūsų minimam reikalui, jokių neskaidrių dalykų nevyko. Tai galiu tvirtai pasakyti. Kitų dalykų komentuoti negaliu.
KGB šleifas dingo?
Kai praėjusios kadencijos metu darbavotės Seimo Užsienio reikalų komitete, buvo minimi nuo dešimties iki tuzino Lietuvos diplomatų, kurie buvo pagrįstai įtariami praeityje turėję sąsajų su KGB.
Buvo minimos ir konkrečių asmenų, kurių dalis iki šiol darbuojasi diplomatinėje tarnyboje, pavardės. Ar tų asmenų patirtis yra tokia vertinga, kad jų negali pakeisti diplomatų be praeities šleifo karta?
Taip, buvo minimos tos pavardės. Kai kurie tų, viešoje erdvėje minėtų, jau nebedirba. Dėl kitų buvo kreiptasi į atitinkamas tarnybas ir gauti atsakymai, kurie neįgalina manęs imtis tam tikrų veiksmų.
Jau šių metų pabaigoje bus nauja „porcija“ kandidatų, kurie bus teikiami Lietuvos diplomatiniais atstovais. Ir įvedžiau tokią naują taisyklę. Prieš teikiant naują kandidatūrą, nesvarbu, kas ją teiktų, kreipsiuosi į Liustracijos komisiją...
...kuri neveikia...
... ir prašysiu jos atsakymo į klausimą, ar tas asmuo turėjo kokių nors sąsajų su sovietų specialiosiomis tarnybomis. Kai gausiu vienokį ar kitokį atsakymą, kuris bus pateiktas ir Seimo Užsienio reikalų komiteto nariams, vadovaudamiesi gauta medžiaga balsuosime už potencialius kandidatus. Kilus abejonėms, reiks apsispręsti remiantis politine valia. Tai geriausias filtras, leidžiantis situaciją padaryti skaidresnę.
Kita vertus, laukiu sausio 1-osios, kai Vyriausybės įgaliotos institucijos, vykdydamos naujojo Liustracijos įstatymo nuostatas, pradės skelbti Ypatingojo archyvo duomenis. Čia bus didžiausias situacijos skaidrinimo mechanizmas.
Santykiai su JAV tik stiprėja
Pastaruoju metu gausu spekuliacijų Lietuvos ir JAV – gerėjančių ar šąlančių – santykių tema. Visi prisimena lentą ant Vilniaus Rotušės su prezidento G. Busho žodžiais, bet ar ji jau nėra įdėtina į gedulo rėmelius?
Lenta ant Rotušės yra labai gera. Manau, kad, kai kas labai sąmoningai nori padaryti, kad prezidento G. Busho pasakymas, charakterizuojantis mūsų transatlantinius santykius, būtų įdėtas į juodus rėmelius. Kai kas siekia parodyti šio laiko Lietuvos užsienio politiką kaip atsisakymą palaikyti glaudžius santykius su JAV.
Paskutiniuose susitikimuose su prezidentu B. Obama jis mums pasakė vieną talpią frazę: „Mes remiame viską, ką jūs dabar darote!“
Tai gal reikėtų dar vieną lentą pasikabinti, šalia pirmosios?
Tai būtų visai neblogai. Tai, kad JAV ne karinio tranzito kanalas eis per Lietuvą, liudija ne blogėjančius santykius, o priešingus dalykus. Labai daug politinio pyrago sluoksnių slypi ir po valstybės sekretorės H. Clinton pasakymu, kad JAV remia Lietuvos energetinį saugumą.
Jau esu sakęs, kad mūsų diplomatinės tarnybos veikimas tapo mažiau afišuojamas išorėje, mažiau „herojiškas“, mažiau deklaratyvus, tačiau mes dirbame labai konkrečius darbus. Ir jie yra matomi. Dar daugiau. Kai man sako, kad atsisakėme savo kurtos Rusijos sulaikymo strategijos, paprasčiausiai įžūliai meluojama.
Lietuva vienintelė, dabar prisijungė ir Estija, pradėjo įgyvendinti trečiąjį energetikos paketą. Kas yra sunkiau – padaryti pareiškimą, kad remi Lietuvos energetinę nepriklausomybę ir neleisti teisės aktų, kurie ją stiprintų, kaip darė socialdemokratai ir buvusieji „Daukanto aikštės gyventojai“, ar pradėti tai įgyvendinti realiai?
Pradėjome pramogomis, tai gal jomis ir baikime. Kol nebuvote ministru, nors jau daug metų esate politikoje, savo satyrinio prototipo TV laidose neturėjote. Dabar užsienio ministras Ažubailys – dažnai pasirodantis personažas. Kaip jis Jums?
Nepatinka. (Juokiasi.) Bet nuo platesnių komentarų susilaikysiu.
Alfa.lt
Komentarai
http://www.alfa.lt/komentarai/straipsni ... nding=true
_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.
|
|
Prisijungti
Registruotis
DUK
Ieškoti
Dalyvių sąrašas
