Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė) • Temos rodymas - Pačios baisiausios epidemijos žmonijos istorijoje

Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas

Pagrindinis diskusijų puslapis » ***Enciklopedija - Įvairios kitos istorinės, kultūrinės ir politinės temos » Ligos ir jų gydymo metodai (koronavirusas, vėžys ir kt.), biologiniai ginklai

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Pačios baisiausios epidemijos žmonijos istorijoje

Puslapis 1 iš 1

[ 1 pranešimas ]

Spausdinti

Ankstesnė tema | Kita tema

Autorius

Žinutė

Žygeivis

Pranešimo tema: Pačios baisiausios epidemijos žmonijos istorijoje

Parašytas: 28 Bal 2012 23:01

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

Pačios baisiausios epidemijos žmonijos istorijoje

480 metų prieš mūsų erą. Raupų epidemija.

Ji paplito visame Viduržemio jūros regione. Labiausiai nukentėjo Persija, kur liga išnaikino visą armiją, taip pat valdovą Kserksą.

431 metai prieš mūsų erą. Fukidido maras.

Nežinomos ligos epidemija, per metus išnaikinusi trečdalį senovės Graikijos gyventojų. Pavadinta istoriko Fukidido garbei, mat jis paliko žmonėms aprašymą šios paslaptingos ligos, numarindavusios žmogų po savaitę kankinusios agonijos.

551 metai. Justiniano maras.

Epidemija siautėjo Romos imperijos rytinėje dalyje beveik tris dešimtmečius. Nuo ligos žuvo per 20 mln. žmonių - beveik pusė visų imperijos gyventojų.

Galingas Rytų Romos imperatorius Justinianas prisimenamas ne tik dėl sėkmingų karinių ekspedicijų, kuriomis siekta atkurti žlugusią senovės Romos šlovę, bet ir dėl tris dešimtmečius rytinėje Romos imperijos dalyje siautėjusios epidemijos, nusinešusios 25–100 mln. gyvybių.

Vis dar diskutuojama, iš kur šis maras pateko į imperiją – šilko keliu iš Kinijos ar iš Etiopijos, tačiau akivaizdu, kad jo padariniai buvo tragiški. Konstantinopolyje kasdien nuo epidemijos mirdavo maždaug po 5 tūkst. gyventojų.

Epidemija pakirto imperijos ekonomiką ir sužlugdė jos politinę galią. Nors Bizantija gyvavo dar bemaž tūkstantį metų, jos galybė niekada taip ir nebebuvo atkurta.

Anot kai kurių istorikų, Justiniano maras lėmė ir susilpnėjusios imperijos nesugebėjimą atsispirti islamo ekspansijai iš Arabijos. Tai esą yra pagrindas teigti, kad Justiniano epidemija turėjo nemažą įtaką visos Europos istorijai.

736 metai. Pirma raupų epidemija Japonijoje.

Ji vos nenumarino visų japonų protėvių. Kaip mano mokslininkai, būtent dėl jos įtakos Japonijoje paplito budizmas.

1090 metai. Kijevo maras.

Maro epidemija, pirklių atsivežta iš Rytų, per 2 savaites nusinešė daugiau nei 10 tūkst. žmonių gyvybę. Kijevo Rusios sostinė tada ištuštėjo.

1348 metai.„Juodoji mirtis“.

Europą pritrenkė buboninis maras, atvežtas iš Rytų Kinijos. Per vienus metus nuo jo žuvo 15 mln. žmonių - ketvirtis visų Europos gyventojų.

1488 metai. Angliškoji prakaitinė karštligė.

Kilo Londone ir per keletą dienų paplito visoje valstybėje, sukeldama didelį miestų ištuštėjimą. Nežinomos ligos sukėlėjas nužudydavo žmogų per dieną. Iš viso XV-XVI a. Europoje buvo kilusios penkios šios ligos epidemijos, vėliau prakaitinė karštligė netikėtai dingo.

1494 metai. Pirma sifilio epidemija.

Ji į Senąjį pasaulį buvo atgabenta iš ką tik atrastos Amerikos. Sifilis karaliavo Europoje, pasiekė Rusią ir sunaikino milijonus žmonių Indijoje.

1518 metai. „Šventojo Vito šokio“ epidemija.

Ligonius ištikdavo daugiadieniai beprotybės priepuoliai, verčiantys juos šokti be atvangos. Mirė dešimtys tūkstančių žmonių.

[size=150][color=#0000FF]1521 metai. Raupai Amerikoje.

Šios ligos pasekmės baisios - išmirė ištisos gentys. Vidurio Meksikoje, įvairiais vertinimais, su pasauliu atsisveikino nuo 40 iki 60 proc. gyventojų vien per metus.

1664 metai. Londono maras.

Buboninio maro epidemija nusinešė kas penkto anglo gyvybę.

1771 metai. „Maro maištas“ Maskvoje.

Pati didžiausia maro epidemija Rusijoje sukėlė didelę paniką ir sukilimus. Per mėnesį Maskvoje ir jos apylinkėse mirė apie 200 tūkst. žmonių.

1817 metai. Pirmos choleros pandemijos pradžia.

Iš pradžių epidemija kilo Indijoje, vėliau didžiųjų aukų sulaukta tarp britų gyventojų ir britų kolonijos kariuomenės karių. Kitais metais cholera prasiskverbė į Kiniją, dar po metų - į Iraną, Turkiją, Arabiją, Užkaukazę. Daugelyje miestų išmirė pusė gyventojų.

1918 metai. Ispaniškojo gripo epidemija.

Per dvejus metus gripas pražudė per 50 mln. žmonių. Šiandien medikai sako, kad ispaniškasis gripas buvo paukščių gripas, kuriam pasisekė mutuoti į žmogiškąją formą.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Puslapis 1 iš 1

[ 1 pranešimas ]

Pagrindinis diskusijų puslapis » ***Enciklopedija - Įvairios kitos istorinės, kultūrinės ir politinės temos » Ligos ir jų gydymo metodai (koronavirusas, vėžys ir kt.), biologiniai ginklai

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 2 svečių

Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Pereiti į: