Pagrindinis diskusijų puslapis

Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė)

"Diskusijų forumas" ir "Enciklopedija" (elektroninė virtuali duomenų bazė)
Pagrindinis diskusijų puslapis
Dabar yra 10 Geg 2024 02:56

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]




Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 2 pranešimai(ų) ] 
Autorius Žinutė
StandartinėParašytas: 07 Bal 2020 19:09 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27136
Miestas: Ignalina
Limfogranulomatozės (limfų vėžio) gydymas miškinės sidabražolės šaknų nuoviru


Maždaug prieš 35 metus buvau susirgęs limfogranulomatoze (limfų vėžiu).

Limfmazgiai išaugo ir pradėjo spausti krūtinėje kažkokius nervus - skausmas maudžiantis ir labai nemalonus.

Nustatė Vilniuje, Santariškėse Onkologiniame 2A stadiją.

Gydė porą savaičių švitinimu ir chemoterapija. Tačiau man kasdien darėsi vis blogiau - kol galų gale pradėjau ištisai vemti ir nieko nebegalėjau valgyti.

Tada paprasčiausiai atsisakiau tolimesnio gydymo ir grįžau namo.

Mano mama kažkur sužinojo kad šitą ligą gydo (ir sėkmingai) miškinės sidabražolės išdžiovintų ir susmulkintų šaknų nuoviru - reikia gerti kasdien kelis kart per dieną po 5 nedidelius gurkšnelius.

"Skęstantis griebiasi ir už šiaudo". :)

Pradėjau gerti tų šaknų nuovirą (jis išvirtas tamsiai raudonos-rudos spalvos, gana kartus) - ir po poros metų iš tikro jau buvau visai sveikas. Po to dar kelis kartus onkologiniame tikrino, bet neberado jokių ligos požymių.

Po to gėriau dar apie 10 metų, kad neatsinaujintų.

Kęstutis Čeponis

Miškinės sidabražolės išdžiovintas ir susmulkintas šaknis pardavinėja vaistinėse kaip vaistažoles.

Miškinė sidabražolė
https://lt.wikipedia.org/wiki/Mi%C5%A1k ... BEol%C4%97

Miškinė sidabražolė (Potentilla erecta) – erškėtinių (Rosaceae) šeimos, sidabražolių (Potentilla) genties augalas.

Paveikslėlis

Daugiametis, 15-35 cm aukščio žolinis augalas. Stiebai keli, į viršūnę šakoti, kylantys arba statūs, plaukuoti. Pamatiniai lapai ilgakočiai, triskiaučiai arba penkiaskiaučiai, stiebiniai – triskiaučiai, bekočiai, su dviem dideliais prielapiais. Žiedai vienanamiai, apie 1 cm skersmens, ant plonų kotelių. Vainiklapiai 4. kartais 5, geltoni. Vaisius – 1,6-2,0 mm ilgio, riešutėlio pavidalo.

Žydi birželio – rugpjūčio mėn. Vaisiai subręsta liepos – rugpjūčio mėn. Auga šlapiose ir drėgnose pievose, durpynuose, ganyklose, krūmuose, miškuose.

Vaistams vartojami šakniastiebiai. Jie kasami rudenį arba pavasarį. Šakniastiebiuose yra 14-18 % rauginių medžiagų, dervų, fitosterolio, glikozido termentilino, organinių rūgščių, dažinių ir 6 % mineralinių medžiagų.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
StandartinėParašytas: 07 Bal 2020 19:15 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27136
Miestas: Ignalina
Apie šimto metų receptą vėžiui gydyti


http://www.vlmedicina.lt/lt/apie-simto- ... ui-gydyti-

Giedrė Bružienė, žolininkė
Šaltinis: vlmedicina | 2018-02-02 00:10:07

„Nesinervuoti. 2 metus sunkiai nedirbti. Nerūkyti ir alkoholinių gėrimų negerti.“ Šitatai tokia pradžia šimto metų recepto. Jei pyksti, kepenys tau susiraukšlės, jei zlastijies, inkstai tau išdžiūs, jei nervai jem, o muižė visur mužijas – sveiks niekados nebūsi! Ar sakot, be reikalo bažnyčioj yr pats linksmiausias momentas, kai ramybės ir pakajaus kits kitam linkime – gera kits į kitą pažiūrėt, pakaušį atgal atsukt, droviai nusišypsot; likusiais momentais tylim kaip petelnės.

Paveikslėlis

Miškinė sidabražolė. Lino Bružo nuotr.

Taigi jau labai seniai vaistininkas Aleksandravičius tikrai žinojo, ką ligoniui linkėt. Vienoje seniausių Lietuvos vaistinių Viekšniuose (vaistinė nebeveikia, dabar įkurtas muziejus) yra provizoriaus Juozo Aleksandravičiaus ranka rašytas 4 puslapių receptas vėžiui išvyti.

Sakoma, kad juo išgydyta sunkia moteriška liga – gimdos vėžiu serganti moteriškė. Moteris laikėsi recepto, viską darė, kas parašyta, ir todėl išgyveno dar 30 metų ir mirė ne nuo vėžinės ligos.

Receptas taip ir prasideda esminiais punktais – nesinervuoti, nieko nedirbti, gražiai sau lovoj išsitempus gulėti, save mylėti ir tvarkingai maitintis. Aš iš savo varpinės pridėsiu, jei su tinginiu vyru neduok susipykai, lermą sukėlei ir dabar ilgai nesišnekėti nusprendei, lygiai tiek pat laiko pati ničnieko nevalgyk, vyrui irgi nieko netaisyk, savo maisto nuodais neversk.

Bet be miškinės sidabražolės (lot. Potentilla erecta) šaknų nuoviro Aleksandravičius recepto nė pradėti nebūtų pradėjęs. Be sidabražolės, dar ir kitokių reikalų, keturis puslapius užimančių – aliuminio inde negalima nieko ruošt, vanduo turi būt ne iš vandentiekio, o iš šulinio, tris kartus dienoje reikia gerti parafino alyvą ir skystą hematogeną su pienu, cinko pasta bėdą tepti ir klizmas daryti. Dabar šitai mūsų laikais nebelabai tinka, bet šitojo recepto ir baisios ligos pasveikimo karalienė yr miškinė sidabražolė.

Visoj Europoj pelkes nusausino, dar gerai, kad lietuviai kai kuriuos liūnus išsaugojo, tad ir sidabražolių dar galima rasti, bet visgi yra įtrauktos į ribotai renkamų augalų sąrašą. Taigi jei sau labai reikia, galima savoj pelkėj, savam liūne pamauroti, šaknelių surasti, šernų medžiotojų nušautam būt nebijoti, šaknį dailiai išraut, išdžiovint, 2 valandas suvirint, arbatą ilgai gert, sveikatą saugot.

Toks Rangodžungva sakė, kad sidabražolė gydo nevirškinimą ir plaučių ligas, džiovina nesveiką limfą, stabdo karštą viduriavimą. O visų tautų žiniuoniai sutartinai žino, kad sidabražolės gydo krūtų liaukų ligas, moteriškus vėžius įveikia. Tad nuo senų senumo žinomas kaip labai svarbus, užraukiančiomis savybėmis pasižymintis vaistas – tinka žarnų opoms, žarnynų uždegimams, net dizenterijai, hemorojui suvaldyti, ir dantų skausmams įveikti.

Sidabražolė labai daug vardų vadinama – dagais, degsniais, kondrotais, gumbučiais, juodšaknėmis, rakažolėmis, senšaknėmis ir kitokiais, iš visų pusių mat yra žinoma.

Ir ne tik įžymųjį receptą toje prieš šimtą metų veikusioje Viekšnių vaistinėje gali rasti – yra ten žmogaus nugaros diržų, gyvulinių nuodų, ką ten – supresuoto balto šuns šūdo butelaityje musiet gali rasti. Stercus canis lotyniškai tas vadinama. Ne šuo turi būti baltas, bet šūdas turi būti baltas. Suprask, kad šuo vien tik kaulais turi būt šeriamas, tada išmatos lengvos, baltos ir nedvokia. Bet rask žmogus šiais laikais tokį šunį, visi gi rudomis tabletėmis dabar šeriami.

Vaistininkas tais laikais tikrai turėjo nusimanyti apie minėtą vaistą – anas po rudeniais lapais ir per žiemą po sniegu turi būt išgulėjęs, be to, reikėjo atskirti, katras šūds yra kalės, katras – šunies, mat kalės vaistams netinka. Paskui reikėjo visa tai įmantriai į tabletes padaryti ir žmones gydyt imti. Skirdavo daugiausia nuo baisių kosulių, nuo sifilio ir žvynelinės, nuo nukramimo, visokių infekcinių ligų, išsigandus, o svarbų svarbiausia – piktąsias dvasias iš namų išvaikydavo.

Ne juokai juk, vos prieš šimtą metų tie juokai iš lietuviškų vaistinių išnyko ir kas čia žino, gal ilgai netruks, kol vėlei sugrįš.

Giedrės Bružienės FB puslapis - čia
https://www.facebook.com/giedre.bruziene.3

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
Rodyti paskutinius pranešimus:  Rūšiuoti pagal  
Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 2 pranešimai(ų) ] 

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]


Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 1 svečias


Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Ieškoti:
Pereiti į:  
Powereddd by phpBB® Forum Software © phpBB Group
Vertė Vilius Šumskas © 2003, 2005, 2007