Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė) • Temos rodymas - AUSTRIJA PALEIDO SAUSIO 13 BYLOS ĮTARIAMĄJĮ

Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas

Pagrindinis diskusijų puslapis » ***Enciklopedija - Lietuvių Tautos ir Lietuvos Valstybės istorija » Sąjūdis; Lietuvos Valstybės trečiasis atkūrimas 1990-03-11 (1987-1992 metų įvykiai)

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

AUSTRIJA PALEIDO SAUSIO 13 BYLOS ĮTARIAMĄJĮ

Puslapis 1 iš 1

[ 18 pranešimai(ų) ]

Spausdinti

Ankstesnė tema | Kita tema

Autorius

Žinutė

Juozas Prasauskas

Pranešimo tema: AUSTRIJA PALEIDO SAUSIO 13 BYLOS ĮTARIAMĄJĮ

Parašytas: 16 Lie 2011 23:49

Užsiregistravo: 10 Geg 2009 14:59
Pranešimai: 631
Miestas: KAUNAS

AUSTRIJA, VISIŠKAI NESILAIKYDAMA EUR. SĄJ. TEISINIŲ NORMŲ, ANTRĄ DIENĄ PALEIDO ĮTARIAMĄ SAUSIO 13 BYLOS DALYVĮ.

LYG IR NIEKO, BET TAI RODO TOLESNĮ EUR. SĄJ. GRIUVIMO PROCESĄ IR KAD JAU NIEKAS NEGALVOJA VYKDYTI EUR. SĄJ. TEISINIŲ NORMŲ.

TAI JAU YRA RIMTAS PUVIMAS IŠ VIDAUS - TUO LABIAU, KAD AUSTRIJA TIK IR LAUKIA MOMENTO ATKURTI AUSTRIJOS MONARCHIJĄ.

TEN TAI YRA PAGRINDINĖ, NET NESLEPIAMA IDĖJA, IR VEIKIA JUODAI-GELTONAS ALJANSAS MONARCHIJOS ATKŪRIMUI.

J.v PR. Lietuva pirmiausia.

_________________
J.PR. Lietuva pirmiausia.

Į viršų

Bičiulis

Pranešimo tema:

Parašytas: 17 Lie 2011 00:03

Užsiregistravo: 21 Lap 2009 15:41
Pranešimai: 896

Per kokius gi tu, Juozai, akinius žiūri į pasaulį?

Kur nepasisuki, ten visi tik ir laukia monarchijos atkūrimo.

Į viršų

tikras lietuvis

Pranešimo tema: Re: AUSTRIJA PALEIDO SAUSIO 13 BYLOS ĮTARIAMĄJĮ

Parašytas: 17 Lie 2011 14:43

Užsiregistravo: 19 Bal 2008 09:46
Pranešimai: 3774

Juozas Prasauskas rašė:

AUSTRIJA TIK IR LAUKIA MOMENTO ATKURTI AUSTRIJOS MONARCHIJĄ.

Tai, kad ką tik numirė paskutinis sosto paveldėtojas - Otas. :smile38:

_________________
K.Čapekas: Įsivaizduokite, kokia būtų tyla, jeigu žmogus kalbėtų tik tai, ką žino.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 17 Lie 2011 17:25

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27103
Miestas: Ignalina

Dėl Austrijos veiksmų I. Degutienė kreipsis į EP vadovą

http://www.balsas.lt/naujiena/547108/de ... -ep-vadova

2011.07.18 12:16

Seimo Pirmininkė Irena Degutienė artimiausiu metu kreipsis į Europos Parlamento (EP) Pirmininką Jerzy Buzeką dėl Austrijos veiksmų paleidžiant Sausio 13-osios bylos įtariamąjį Michailą Golovatovą. Seimo Pirmininkė taip pat pabrėžia, kad Lietuva ir toliau visomis išgalėmis sieks, kad Sausio 13-osios žudikai nesijaustų saugūs, kad ir kur jie būtų.

„Lietuva ir toliau visomis išgalėmis sieks, kad Sausio 13-osios žudikai nesijaustų saugūs, kad ir kur jie būtų“, – sako I. Degutienė.

Seimo Pirmininkė savo laiške planuoja klausti EP Pirmininko ir parlamentarų, ar po tokių įžūlių Austrijos teisėsaugos akibrokštų kitai Europos Sąjungos narei – Lietuvai – Europos Sąjungą (ES) vis dar vienija bendra teisingumo samprata, ar atskiroms ES narėms taikomos skirtingos teisės normos.

Seimo Pirmininkės nuomone, toks Austrijos veiksmas yra šiurkštus tarptautinės ir ES teisės pažeidimas. Jos teigimu, viso teisinio ES valstybių bendradarbiavimo, įskaitant Europos arešto orderio procedūrą, pagrindas - abipusio teisminių institucijų sprendimų pripažinimo ir tarpusavio pasitikėjimo principas buvo sugriautas vos per kelias valandas paleidus įtariamą karo nusikaltėlį saugiai grįžti namo. Tuo buvo pademonstruota, kad Austrija nepripažįsta Lietuvos teisminių institucijų sprendimų nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų bylose, ir Lietuva, kaip kita ES valstybe, nepasitiki.

I. Degutienės nuomone, Austrijos pateikti pasiteisinimai tariamu duomenų trūkumu ar tariamai neaiškiu arešto orderiu yra dirbtiniai ir neatitinkantys ES teisės aktų, kurie neleidžia iš esmės kvestionuoti ar peržiūrėti išduoto arešto orderio pagrįstumo. Asmens baudžiamosios atsakomybės klausimo sprendimas yra arešto orderį išdavusios valstybės, o ne jį vykdančios šalies kompetencija. Tuo tarpu ES Tarybos pagrindų sprendime dėl Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos nurodytų galimų arešto orderio nevykdymo pagrindų šiuo atveju nebuvo.

Seimo Pirmininkė atkreipia dėmesį, kad Austrijos elgesys atsisakant padėti persekioti karo nusikaltėlius rodo, jog ši šalis šiurkščiai pažeidė pagrindines žmogaus teises ir laisves.

I. Degutienės nuomone, toks pasipiktinimą keliantis Austrijos veiksmas kelia rimtų abejonių dėl Austrijos teisingumo sistemos ir teismų nepriklausomumo, nes akivaizdžiai prasilenkta su teisingumo vykdymo taisyklėmis. Lietuvoje po tokių sprendimų teisėjai sulauktų itin griežto įvertinimo.

I. Degutienė pabrėžia, kad Rusijos ir Baltarusijos argumentus apie Sausio 13-osios bylos politizavimą 2008 m. vasario 19 d. paneigė Europos Žmogaus Teisių Teismas Kuolelio, Bartoševičiaus ir Burokevičiaus prieš Lietuvą byloje, todėl ES narės turi vadovautis ne Rusijos ir Baltarusijos motyvais, o Europos aukščiausių teisinių institucijų sprendimais.

ELTA

Komentarai
http://www.balsas.lt/komentarai/547108/ ... i-apacioje

Žygeivis
2011-07-18 14:04:55

Įdomu, jei šitas kagėbistas ir jo vadovauta gauja būtų nudobusi 14 žydų (Izraelio piliečių), kaip būtų pasielgusi Austrija?

Kažkaip labai abejoju, jog būtų skubiai paleidusi. :)

P.S. O ir žydai jau būtų juos visus sugavę ir pakorę, kaip Eichmaną, arba likvidavę vietoje.

Lietuva svarsto galimybę nutraukti diplomatinius ryšius su Austrija (papildyta 11:30)

http://www.balsas.lt/naujiena/547049/li ... dyta-11-30

2011.07.18 10:37

[11.30] Lietuva svarsto galimybę nutraukti diplomatinius santykius su Austrija. Tai pirmadienį žurnalistams patvirtino Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Emanuelis Zingeris.

[papildyta 10:30] Po to, kai Austrijoje buvo paleistas Sausio 13-osios bylos įtariamasis, buvęs KGB karininkas Michailas Golovatovas, Lietuvos ambasadorius Austrijoje Giedrius Puodžiūnas atšaukiamas konsultacijoms.

„Ambasadorius artimiausiu metus bus atšauktas konsultacijoms“, – pirmadienį po susitikimo su Prezidente Dalia Grybauskaite patvirtino užsienio reikalų viceministrė Asta Skaisgirytė–Liauškienė. Ambasadoriaus atšaukimo konsultacijoms reikalavo ir šalies vadovė.

Prezidentė įpareigojo užsienio reikalų ir teisingumo ministrus, kurie pirmadienį yra Briuselyje ir dalyvauja ministrų tarybose, apie šį precedento neturintį Austrijos žingsnį informuoti Europos Sąjungos Bendrųjų reikalų ir Teisingumo tarybas. Šalies vadovė taip pat įpareigojo Užsienio reikalų ministeriją (URM) pateikti notą Austrijos ambasadoriui. Tą daryti URM buvo numačiusi ir anksčiau.

„Prezidentės nuomone, Austrijos skuba paleidžiant Sausio 13–osios bylos įtariamąjį – politiškai nepateisinamas veiksmas, kuris kompromituoja Europos šalių bendradarbiavimą teisėsaugos srityje“, – sakė šalies vadovės atstovė Daiva Ulbinaitė.

Pasak užsienio reikalų viceministrės, pirmadienį 10 val. ryto Austrijos laikinais reikalų patikėtinis iškviestas į URM, jam parengta nota su prašymu kiek galima greičiau paaiškinti tokio skuboto Austrijos Respublikos atsakingų institucijų sprendimo motyvus ir aplinkybes.

„Austrija yra Lietuvos partnerė Europos Sąjungoje, todėl mes tikimės iš Austrijos solidarumo ir tų pačių ES vertybių pripažinimo“, – sakė A. Skaisgirytė–Liauškienė.

Užsienio reikalų viceministrės teigimu, Lietuva neatmeta, kad M. Golovatovas buvo paleistas dėl politinių motyvų.

Generalinis prokuroras Darius Valys teigė pirmadienį pasirašęs kreipimąsi į Austrijos teisingumo ministrą, klausdamas, kokių duomenų trūko sprendžiant M. Golovatovo laikino sulaikymo pratęsimo klausimą.

„Taip pat paklausiau, kodėl nesikreipta papildomų duomenų į Generalinę prokuratūrą, kokiomis normomis vadovaujantis priimtas sprendimas paleisti M. Golovatovą ir kas tokį sprendimą priėmė“, – sakė D. Valys.

Generalinis prokuroras mano, kad Lietuva išlaikė procedūras, numatytas tarptautinėse sutartyse dėl ekstradicijos. Pasak D. Valio, austrai buvo kreipęsi du kartus į Lietuvos pareigūnus, pirmą kartą – prašydami išversti Europos arešto orderį į vokiečių kalbą ir sukonkretinti įtarimo turinį. Tai buvo padaryta.

Neatmetama, kad įtariamajam išvykus į Rusiją ir šios bylos nagrinėjimą teks organizuoti jam nedalyvaujant.

„Tolesnę bylos perspektyvą vertinu kaip ir dėl visų likusių įtariamųjų. Kaip jums jau žinoma, yra galimybė pagal Baudžiamojo proceso kodekso pakeitimus organizuoti teisminį nagrinėjimą kaltinamiesiems nedalyvaujant. Į tokį procesą ir orientuojamės“, – sakė D. Valys.

Generalinis prokuroras mano, kad paleidžiant M. Golovatovą buvo pažeista tarptautinė teisė.

„Sprendimas buvo priimtas pernelyg greitai, bent jau 48 valandas tikrai galėjo jie laikyti įtariamąjį, o tarptautinės sutartys tą leidžia daryti ir ilgiau iki 18 parų ar netgi iki 40“, – sakė D. Valys.

Generalinio prokuroro duomenimis, įtariamasis buvo sulaikytas policijoje ir nugabentas į vietos kalėjimą.

Įtariamąjį Sausio 13-osios byloje, buvusį KGB karininką M. Golovatovą pagal Europos arešto orderį austrai sulaikė ketvirtadienį ir kitą dieną jį paleido. Rusijos žiniasklaida praneša, kad M. Golovatovas jau grįžo į Rusiją.

Užsienio reikalų ministro Audroniaus Ažubalio nurodymu pirmadienį į Užsienio reikalų ministeriją iškviestas Austrijos ambasadorius Lietuvoje Helmutas Koleris (Helmunt Koller), kuriam parengta Lietuvos nota dėl įtariamojo Sausio 13-osios byloje paleidimo. Bus laukiama įtikinamo šios šalies paaiškinimo, kodėl priimtas sprendimas įtariamąjį paleisti taip greitai.

Austrijai į laisvę paleidus Sausio 13-osios byloje įtariamą buvusį KGB karininką, būrio „Alfa“ vadą Michailą Golovatovą, Lietuvoje skubiai svarstomos priemonės, kurių reikėtų imtis.

Pirmadienio rytą prezidentė Dalia Grybauskaitė priims generalinį prokurorą Darių Valį, generalinio prokuroro pavaduotoją Andrių Neverą, Teisingumo ir Užsienio reikalų ministerijų atstovus.

Seimo užsienio reikalų komiteto pirmininkas pirmadienio rytą šaukia neeilinį posėdį. Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Emanuelis Zingeris, pasiūlęs nedelsiant atšaukti konsultacijoms Lietuvos ambasadorių Austrijoje, mano, kad atsakingoms institucijoms artimiausiu metu reikėtų pasitarti Valstybės gynimo taryboje, nes tokie faktai ir veiksmai rodo, kad taip bandoma sumenkinti nusikaltimus žmoniškumui.

Seimo komiteto posėdyje taip pat ketinama priimti kreipimąsi į Lietuvos Respublikos sąjungininkes NATO ir Europos Sąjungoje dėl šio įvykio įvertinimo. Be to, komitetas numato įvertinti galimą solidarumo principo pažeidimą sutartyse, pasirašytose su Austrijos Respublika.

Seimo komiteto posėdyje taip pat dalyvaus tarptautinės teisės specialistai, Užsienio reikalų ministerijos atstovai.

Pirmadienį prie Austrijos ambasados rengiamas piketas.

Kaip jau skelbta, užsienio reikalų ministro Audroniaus Ažubalio nurodymu pirmadienį į Užsienio reikalų ministeriją bus iškviestas Austrijos ambasadorius Lietuvoje, kuriam bus įteikta Lietuvos nota dėl įtariamojo Sausio 13–osios byloje paleidimo. Bus laukiama įtikinamo šios šalies paaiškinimo, kodėl priimtas sprendimas įtariamąjį paleisti taip greitai.

„Europos arešto orderis, kurio naudojimo tvarką nustato Europos sistema, atitinkamas reglamentas, sako vieną paprastą dalyką: valstybė, kuri prašo kitos valstybės – Europos Sąjungos narės išduoti asmenį, sulaikytą pagal šitą Europos arešto orderį, turi iki 40 dienų laiko terminą pateikti informaciją valstybei, kuri yra sulaikiusi tą asmenį. Lietuvai šiuo atveju buvo duotas sunkiai man dabar suprantamas kelių valandų terminas“, – sakė A. Ažubalis.

Jis teigė penktadienį antroje dienos pusėje skambinęs savo kolegai Michaeliui Spindeleggeriui ir informavęs apie situaciją, apie tai, kad Lietuvai ši byla yra nacionalinės svarbos klausimas. Anot ministro, jis pareiškęs, jog tikisi, kad Austrija atitinkamai vykdys visus Europos Sąjungoje prisiimtus įsipareigojimus. Austrijos užsienio reikalų ministras atsakė žinąs esančią situaciją, tačiau čia viską sprendžia teismai. A. Ažubalis teigė kolegai pabrėžęs, kad Austrija, prieš priimdama sprendimą, pasižiūrėtų į visus savo prisiimtus įsipareigojimus, į tai, ką sako Europos arešto orderis, jo naudojimo tvarka.

Rusijos žiniasklaida praneša, kad M. Golovatovas jau grįžo į Rusiją.

Šaltinis: ELTA

Komentarai
http://www.balsas.lt/komentarai/547049/ ... i-apacioje

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Paskutinį kartą redagavo Žygeivis 18 Lie 2011 14:06. Iš viso redaguota 4 kartus.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 18 Lie 2011 13:47

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27103
Miestas: Ignalina

Pirmadienį prie Austrijos ambasados rengiama protesto akcija

http://www.alfa.lt/straipsnis/11912679/ ... -17_17-07/

2011-07-17 17:07
BNS

Prie Austrijos ambasados Vilniuje pirmadienį rengiama protesto akcija prieš sprendimą paleisti į laisvę Sausio 13-osios byloje įtariamą buvusį KGB karininką Michailą Golovatovą.

„Mus šokiravo toks Austrijos sprendimas, tai išdavystė. Jau fakto nebepakeisime, bet galime tik parodyti savo nepasitenkinimą“, - BNS sekmadienį sakė vienas iš akcijos organizatorių Robertas Mažeika.

Akcija priešais Austrijos ambasadą planuojama pirmadienio vidurdienį.

Lietuviai nepasitenkinimą sekmadienį reiškė ir socialiniame tinkle „Facebook“, kur sukurta grupė „Gėda Austrijai“. Pasak žiniasklaidos, prie Austrijos ambasados Vilniuje taip pat uždegtos kelios žvakutės.

Lietuvius papiktino austrų sprendimas nepraėjus nė parai po sulaikymo penktadienį paleisti Rusijos pilietį M.Golovatovą, kuris vadovavo „Alfa“ būriui, 1991 metais sausį šturmavusiam Lietuvos televizijos bokštą.

Austrija teigia, kad įtariamasis paleistas tik dėl teisinių priežasčių, tačiau Lietuva įtaria, kad Viena pasidavė Rusijos spaudimui. M.Golavotvas įtariamas veikomis, kurios priskiriamos prie karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui, dėl jo yra išduotas Europos arešto orderis.

Dėl tokio sprendimo pirmadienį Austrijos ambasadoriui bus įteikta nota. Austriją griežtai sukritikavo ir Lietuvos premjeras Andrius Kubilius, kuris pareiškė, kad Austrija nepaisė europinio solidarumo Lietuvai tokioje svarbioje byloje.
reklama

1991 metų sausio 13-osios naktį Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių, daugiau kaip tūkstantis buvo sužeisti.

Komentarai
http://www.alfa.lt/komentarai/straipsni ... 7-17_17-07

Žygeivis 2011-07-17 17:21

Paaiškinu:

1945 m. pavasarį Raudonoji armija užėmė rytinę Austriją su sostine Viena. Po to Austrija iki pat 1955 m. buvo okupuota, o Viena tapo sovietų žvalgybos vakaruose pagrindiniu centru.

Nuo tada ir iki šiol Austrijoje KGB-FSB agentūros pozicijos yra ypač tvirtos - begalė sovietų, o dabar Rusijos agentų užima aukštus postus Austrijos valdžioje, žiniasklaidoje, saugumo tarnybose ir policijoje.

Piketas prie Austrijos ambasados: „gėda, Austrija“

http://www.balsas.lt/naujiena/547099/pi ... oto#240716

(yra keli foto)

2011.07.18 12:19

Pirmadienio vidurdienį prie Austrijos ambasados Vilniuje buvo surengtas piketas. Susirinkusiųjų plakatuose puikavosi užrašai – „gėda“.

Piketas prie Austrijos ambasados (nuotr. Fotodiena.lt/ Karolio Kavolėlio)

Vieno iš protesto akcijos iniciatorių Roberto Mažeikos teigimu, jie čia susirinko protestuodami prieš tai, kad Austrijoje buvo paleistas įtariamasis Sausio 13-osios byloje, buvęs KGB karininkas Michailas Golovatovas.

Kreipimesi, kurį susirinkusiems perskaitė R. Mažeika rašoma: „Esame šokiruoti dėl to, kad Austrijos Respublika atsisakė bendradarbiauti persekiojant įtariamą karo nusikaltėlį, nepriklausomai Lietuvos Respublikai ypač svarbioje sausio13-osios, sovietų agresijos, byloje. Jo paleidimas šiurkščiai pažeidžia ES teisės normas“.

Kreipimesi taip pat teigiama, kad tokiu savo žingsniu Austrija pamynė kertines ES vertybes, pagarbą žmogaus teisėms ir valstybių solidarumą. Apgailestaujama dėl tokių Austrijos veiksmų, o Lietuvos valstybės institucijos raginamos kelti Austrijos atsakomybės klausimą visose aukščiausiose ES institucijose.

Seimo narė Vilija Aleknaitė Abramikienė ir Europos parlamento narė Radvilė Morkūnaitė įteikė Austrijos ambasadai akcijos dalyvių kreipimąsi. R. Morkūnaitė susirinkusiems sakė, kad Austrija turėjo galimybę įrodyti, jog teisingumas egzistuoja, bet to nepadarė.

Dėl M. Golovatovo paleidimo generalinis prokuroras Darius Valys pirmadienį kreipėsi į Austrijos teisingumo ministrą klausdamas, kokių duomenų trūko sprendžiant klausimą dėl M. Golovatovo laikino sulaikymo pratęsimo.

Generalinis prokuroras sakė manąs, kad Lietuva išlaikė procedūras, numatytas tarptautinėse sutartyse dėl ekstradicijos, o paleidžiant M. Golovatovą buvo pažeista tarptautinė teisė.

Į akciją prie ambasados susirinko Sausio 13-osios įvykių liudininkai, parlamentarai, visuomenės veikėjai, kai kurie Seimo ir Europos parlamento nariai.

Komentarai
http://www.balsas.lt/komentarai/547099/ ... i-apacioje

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 18 Lie 2011 14:53

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27103
Miestas: Ignalina

A.Buračas: politikoje ir ekonomikoje didžiųjų valstybių interesai vyrauja virš vienybės ir principų

http://verslas.delfi.lt/business/articl ... d=47712851

Rasa Lukaitytė,
http://www.DELFI.lt
2011 liepos mėn. 18 d. 13:21

Lietuvą nuo seno su Austrija labiau sieja kultūriniai ir moksliniai mainai, o ekonominiai ryšiai yra antrame plane. Tokios nuomones laikosi akademikas Antanas Buračas, atkreipiantis dėmesį, kad politikoje, kaip ir ekonomikoje, dažnai didžiųjų šalių interesai vyrauja virš vienybės.

„Klausimas, ar į mažąsias valstybes žiūrima kaip į lygiateises nares, ar ne, nes ekonomikoje labai akivaizdžiai didžiųjų valstybių konkretūs egoistiniai interesai nustelbia ekonominės integracijos siekius. Ko gero, matome, kad politikoje vyksta panašūs dalykai – didžiųjų valstybių interesai vyrauja virš vienybės ir principų“, – DELFI sakė Mykolo Romerio universiteto Bankininkystės ir investicijų katedros vedėjas prof. habil. dr. A. Buračas.

Tokių pavyzdžių galima rasti ir energetikoje, ir žemės ūkyje.

„Kai buvo pradėt kalbėti apie energetinę nepriklausomybę, tai lygiai taip pat pirmiausiai dvišaliai Vokietijos-Rusijos ir Prancūzijos-Rusijos santykiai nustūmė į šoną energetinio konsolidavimo sutvirtinimą. Tik vėliau susigriebta, kad tokie dalykai nesuderinami su ES perspektyva.

Lygiai tas pats yra ir kitose srityse. Pavyzdžiui, tai matyti ir per išmokas žemės ūkiui. Naujosios ES narės buvo priimtos su sąlyga, kad gaus berods trečdalį išmokų, kurios mokamos šalims senbuvėms. Tai buvo lyg ekonominio atsilikimo įtvirtinimas ir siekimas užsitikrinti didesnį konkurencingumą. Tai irgi prieštarauja ES sudarymo principams, Europos vienybės deklaracijai“, – komentavo A. Buračas.

Jis primena, kad dar iš Romos imperijos laikų yra atėjęs garsus posakis „kas leistina Jupiteriui, tas neleista jaučiui“.

„Čia yra ta pati taisyklė. Be abejo, Lietuvos aštri reakcija yra pagrįsta ir būtina, kadangi mes galime remtis daugumos Europos Sąjungos (ES) narių palaikymu ir vienybės teisiniais dokumentais. Iš karto pamatysime, koks yra didžiųjų ir mažųjų valstybių realus santykis, nes ne tiek daug progų yra patikrinti, ką reiškia reali ES šalių vienybė, ar tie patys principai taikytini vienodai“, – kalbėjo A. Buračas.

Blefavimas užaštrinant problemą

Akademiko nuomone, Seimo užsienio reikalų komiteto pirmininko Emanuelio Zingerio pasakymas, jog Lietuva svarsto diplomatinių santykių nutraukimą su Austrija yra blefavimas siekiant užaštrinti problemą.

„Čia yra akivaizdus blefavimas, nes dėl šio akto nėra tiek esmingai pažeisti Lietuvos valstybiniai pagrindai. Tiesiog yra toks teisinis nihilizmas. Austrija garsėja kaip tolerantiška šalis, nuo seno globojusi iš Rytų Europos ištremtus žydus. Blefavimas yra kaip priemonė užaštrinti problemą. Reikėtų atsižvelgti, kad aplaidumo esama ir tokiose didelę patirtį turinčiose demokratinėse valstybėse“, – tvirtino jis.

Paprašytas apibūdinti Austrijos ir Lietuvos ekonominius santykius, pašnekovas juos pavadino stabiliai menkai išvystytais.

„Su Austrija yra stabilūs menkai išvystyti verslo ryšiai, dėl to, kad nei austrai daug iš mūsų perka, nei mums labai reikia jų prekių. Tiesiog yra normalūs, galbūt šiek tiek nutolę ryšiai. Nuo seno su Austrija Lietuvai yra svarbesni kultūriniai ir moksliniai-techniniai mainai. Pramoniniai, grynai ekonominiai mainai yra antrame plane“, – teigė A. Buračas.

Veikia europinė vartotojų apsauga

Lietuvos turizmo asociacijos prezidentė Danutė Mažeikaitė DELFI sakė, kad dažniausiai lietuviai į Austriją važiuoja slidinėti arba su pažintinėmis ekskursijomis, kurių metų aplankomos kelios šalys.

„Nenorėčiau komentuoti didžiosios politikos, tačiau nepamirškime, kad būdami ES sudėtyje visi vadovaujamės vienodais dokumentais. Taigi tai, kas susiję su keleivių vežimu, vartotojų apsauga, yra bendra ES politika. Pagal ES direktyvas, jeigu slidininkas yra apsidraudęs, tai paslauga jam suteikiama ir vartotojas yra apsaugomas“, – paklausta, kaip sektorių paveiktų politikų sprendimas nutraukti diplomatinius santykius su Austrija.

Savarankiškai į Austriją atvykusiems žmonėms, jei Lietuva nuspręstų nutraukti diplomatinius santykius, pagalbos tektų kreiptis į kaimyninėse šalyse esančius konsulatus ar ambasadas.

Lietuvos ambasados Austrijoje pateikiamais Statistikos departamento duomenimis, pernai Lietuvos ir Austrijos prekybos apyvarta buvo 631,58 mln. Lt.

Lietuvos eksportas į Austriją sudarė 183,7 mln. Lt ir, lyginant su 2009 m., padidėjo 21,20 proc.

Tai sudarė 0,34 proc. bendro Lietuvos eksporto.

Pernai Lietuvos importas iš Austrijos siekė 447,88 mln. Lt ir, lyginant su 2009 m., padidėjo 27,96 proc.

Tai sudarė 0,73 proc. bendro Lietuvos importo.

DELFI primena, kad pagal Lietuvoje išduotą Europos arešto orderį M. Golovatovas Austrijos sostinėje Vienoje buvo sulaikytas ketvirtadienį. Apie jo sulaikymą, neatskleisdama įtariamojo pavardės, penktadienį pranešė Generalinė prokuratūra.

Tačiau džiugios žinios dėl Sausio 13-osios bylos tyrimo netruko virsti šoku. Šeštadienį Rusijos žiniasklaida jau trimitavo apie įtariamojo paleidimą. Nepraėjus nė parai paskelbta apie M. Golovatovo poilsį Maskvoje. Žurnalistams įtariamasis Sausio 13-osios byloje dalijo interviu apie neva niekuo nepagrįstą jo sulaikymą.

Pirmadienį Užsienio reikalų ministerija planuoja įteikti notą Austrijos laikinajam atstovui Lietuvoje. Prezidentė Dalia Grybauskaitė įpareigojo Užsienio reikalų ministeriją atšaukti Lietuvos ambasadorių Austrijoje Giedrių Puodžiūną konsultacijoms.

http://www.DELFI.lt

Komentarai
http://verslas.delfi.lt/business/articl ... &com=1&s=1
http://verslas.delfi.lt/business/articl ... &com=1&s=5

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 18 Lie 2011 17:47

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27103
Miestas: Ignalina

E. Zingeris: Austrija turbūt nutarė, kad mes tyliai prarysime kartėlio gumulą

http://www.balsas.lt/naujiena/547152/e- ... lio-gumula

http://www.balsas.lt/News/print/547152

Autorius:Birutė Žemaitytė 2011.07.18 15:41

Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Emanuelis Zingeris, komentuodamas tai, kad nepaisant Europos arešto orderio, Austrija paleido vieną pagrindinių įtariamųjų Sausio 13-osios byloje – buvusį KGB karininką M Golovatovą, „Balsas.lt“ sakė abejojantis, kad panašiai kaip su Lietuva galėjotų būti pasielgta kurios nors didesnės ar stipresnės valstybės atžvilgiu.

„Aš neįsivaizduoju, kad pavyzdžiui, R. Mladičiaus atveju taip galėtų įvykti. Juk žmogui (M. Golovatovui), kaip ir Mladičiui, kurį teisia karinis Hagos teismas, inkriminuojami nusikaltimai žmoniškumui. Patys baisiausi nusikaltimai. Aš abejoju, kad su didesne valstybe taip pasielgtų. Tai rodo didžiulę panieką Lietuvai. Jiems turbūt taip naudingiau, jie turbūt pasvėrė ir tikėjosi, kad mes prarysime šitą kartėlio gumulą“, – sakė jis.

E. Zingerio teigimu, Austrija dabar veikiausiai ieško teisinių argumentų, kaip paaiškinti tai, kas įvyko, bet faktas lieka faktu.

„Faktas, kad jis (M. Golovatovas) ten buvo ir išvyko. Kaip mes galime šį faktą ištrinti iš istorijos? Mes tikimės gauti visą informaciją, kodėl įvyko tai, kas įvyko, bet tas žmogus buvo Austrijos teritorijoje, ir jo nėra. Tai mes galime vertinti kaip ES solidarumo naikinimą, nes Europos arešto orderis buvo pagrįstas šiuo solidarumu. Vadinasi, solidarumas ES viduje yra daug trapesnis, negu išorės jėgos, jeigu įtartume, kad buvo išorės jėgų bandymų (įtakoti). Aišku, tai bus neigiama, bet kaip kitaip galima tai paaiškinti?“, – neslėpė apmaudo parlamentaras.

Anot E. Zingerio, tai labai skaudus įvykis, kuris akivaizdžiai parodo, ką apie mus galvoja kai kurios šalys.

„Tai parodo, ką jie apie mus galvoja. Ką galvoja ponas G. Šrioderis apie mūsų reikšmę, ką galvoja jo kolegos austrų teisingumo sistemoje. Tai atskleidžia „nuogą tiesą“, kas atsitiktų, jeigu mums iš tikrųjų reikėtų pagalbos“, – sakė politikas.

E.Zingeris „Balsas.lt“ sakė, kad Lietuva pastaruoju atveju buvo padariusi viską, ką turėjo padaryti.

„Aš neieškočiau kaltų mūsų tarpe, mūsiškiai pateikė visus reikiamus dokumentus ir prašymus. Todėl nėra jokių paaiškinimų, kodėl Austrija taip pasielgė. Pasirodo, solidarumas tarp ES valstybių neveikia. Aš manau, kad Europos arešto orderio nesilaikymas yra ES teisės pažeidimas.

Paklaustas, kokių veiksmų dar gali imtis Lietuva, E. Zingeris sakė: „Aš manau, reikia kreiptis į visus savo sąjungininkus ir prašyti įvertinti tai, kas įvyko. Mažiausiai“.

Jis apgailestavo, kad tokie Austrijos veiksmai gerokai sumenkins mūsų pasitikėjimą pačia ES.

„Tikėjimas ES solidarumu tikrai sumažės Lietuvoje po tokio „solidarumo“, kurį pademonstravo austrų pusė“, – sakė E. Zingeris.

Komentarai
http://www.balsas.lt/komentarai/547152/ ... i-apacioje

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 18 Lie 2011 17:49

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27103
Miestas: Ignalina

E. Masiulis: Austrijos elgesys demonstruoja pašlijusias europines vertybes

http://www.balsas.lt/naujiena/547172/e- ... s-vertybes

2011.07.18 17:16

Paleisdama Lietuvoje ieškomą galimą nusikaltėlį Austrija parodė, kad asmeniniai išskaičiavimai jai yra svarbesni nei europinės vertybės ir Europos Sąjungos vienybė, mano Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eligijus Masiulis.

„Lietuva stojo į Europos Sąjungą, kurioje visos valstybės yra lygios, kuri turi aiškią vertybinę vakarietišką ideologiją. Tačiau praėjusio savaitgalio pavyzdys parodė, kad bendros europinės vertybės blėsta. Kiekviena šalis pradeda elgtis pagal asmeninius išskaičiavimus“, – sakė Liberalų sąjūdžio lyderis.

E. Masiulis pastebi, kad tai jau ne pirmas atvejis, kai turtingesnės, didesnės ir įtakingesnės Europos Sąjungos šalys ignoruoja ar išduoda mažesnių partnerių interesus. Didžiųjų prielankumą nupirkti galima nesunkiai, pavyzdžiui, geresnėmis dujų kainomis.

„Pasimokydami iš šio pavyzdžio Europos Sąjungos šalių lyderiai turėtų susėsti už vieno stalo ir pakalbėti apie bendrijos perspektyvą. Ar mes toliau būsime kartu, ar elgsimės taip, kaip kam patinka“, – sakė E. Masiulis.

"Balsas.lt"

Komentarai

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

tikras lietuvis

Pranešimo tema:

Parašytas: 18 Lie 2011 18:59

Užsiregistravo: 19 Bal 2008 09:46
Pranešimai: 3774

Manau, kad skubiai reikia organizuoti tipo kovo 11 - osios visaliaudinę eiseną eiseną su šūkiu - "Ar mums reikia tokios ES (kuri globoja nusikaltėlius, kiša per prievartą iškrypėlius, verčia mokėti, pvz., žydomasonams, ne už savo kaltes ir t.t., ir pan., siejant su ir taip tragiška Lietuvos padėtimi.)? :smile38:

_________________
K.Čapekas: Įsivaizduokite, kokia būtų tyla, jeigu žmogus kalbėtų tik tai, ką žino.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 18 Lie 2011 19:14

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27103
Miestas: Ignalina

V.Laučius: Austrijos teisėsauga vadovavosi rusiškų dujų interesais

http://www.DELFI.lt
2011 liepos mėn. 18 d. 18:30

„Maža sušikta valstybė“ – taip pavadino Austriją politologas Vladimiras Laučius, reaguodamas į Austrijos teisėsaugos institucijų sprendimą paleisti vieną iš 1991 m. sausio 13 d. tragiškų įvykių kaltininkų Michailą Golovatovą, pagal Europos arešto orderį sulaikytą Vienos oro uoste. Austrų dienraštis „Der Standard“ susisiekė su V. Laučiumi ir teiravosi jo, kaip buvo prieita prie tokio diplomatinio skandalo.

„Der Standard“: Kodėl pavadinote Austriją sušikta valstybe?

V. Laučius: Pirmiausia norėčiau pastebėti, kad taip visiškai nesakiau. Vienas rusų portalas – kommersant.ru – parašė, kad ponas Laučius esą taip pavadino Austriją. Tai melas. Buvo toks prancūzų diplomatas, kuris yra Izraelį pavadinęs maža sušikta šalimi. Aš tiesiog parašiau, kad po to, kas įvyko, šitaip pavadinti Austriją būtų ne taip baisu. Tai buvo alegorija, o ne mano asmeninė nuomonė. Tuo norėjau pasakyti, kad taip gali būti išreikštas teisėtas lietuvių tautos pasipiktinimas.

- Ar laukėte tokių reakcijų iš Austrijos?

- Žinoma, aš negaliu nurodyti Austrijos vyriausybei, ką ši privalo daryti. Tačiau šią situaciją sukėlė ne Lietuva, ir rasti tokio Europos teisės nepaisymo problemos sprendimą nebus paprasta.

- Austrijos užsienio reikalų ministras tvirtina, kad Lietuva praleido terminą, per kurį turėjo patikslinti informaciją dėl M. Golovatovo atvejo. Tad kur jūs čia matote problemą?

- Aš nesu teisininkas, o politologas, todėl negaliu tiksliai komentuoti teisinės situacijos. Man yra aišku, kad Europos teismai numato iki 60 dienų terminą sprendžiant klausimą dėl suėmimo. Kiek žinau, M.Golovatovo atveju iki teismo sprendimo praėjo ne šešiasdešimt dienų, o tik dvidešimt keturios valandos, o be to, buvo naktis. Demokratinėse šalyse taip, tiesą sakant, yra nedaroma. Galbūt tik Rusija priklauso šalims, kur tokie dalykai yra norma.

- Austrijos valdžios institucijų teigimu, prašymas dėl sulaikymo buvo pernelyg neapibrėžtas. Jeigu šis atvejis Lietuvai buvo toks svarbus, kodėl jis taip pateiktas?

- Kaip bebūtų, reikėjo sulaikyti nusikaltėlį, buvusį KGB karininką M. Golovatovą, kuris yra atsakingas už 1991 m. sausio 13-tosios žudynes Vilniuje. Vietoj to Austrija jį paleido. Beje, atsirado informacijos iš Rusijos apie susitarimą tarp Vienos ir Maskvos, dėl kurio M. Golovatovas ir buvo paleistas. Aš klausiu savęs, ar Austrija lygiai taip pat elgtųsi su nacių nusikaltėliais. Ar tai vis tik reiškia, kad Austrija teisingumo principus vertina taip, kad sovietų žudikai yra geresni už nacių žudikus?

- Ar europietiškas solidarumas Jums yra svarbiau už teisines normas?

- Buvo laikotarpis, kuomet Europos politika buvo paremta prigimtinės teisės principais. ES buvo pastatyta ant šių pamatų. Austrijos teisėsauga šįkart vadovavosi ne prigimtine teise, o gamtinių dujų interesais, būtent dujų iš Rusijos. Aš tai matau taip.

- Vadinasi, jūs priekaištaujate Austrijai, kad ji pažeidė teisinės valstybės principus?

- Aš prikišu Austrijai ne teisinės valstybės nebuvimą apskritai, o tik šį konkretų atvejį, kai teisingumo nebuvo paisoma. Man vis tiek atrodo, kad tarp Maskvos ir Vienos buvo sudarytas sandėris.

- Kodėl M.Golovatovo asmuo toks reikšmingas Lietuvai?

- Aš buvau ten tąkart, kai Rusijos kareiviai šaudė į žmonių minią prie televizijos bokšto, tada keturiolika žmonių buvo nužudyta, daugybė sužeistų. Man atrodo labai keista, kad jiems įsakinėję vadai lieka nenubausti.

http://www.DELFI.lt

Komentarai
http://www.delfi.lt/news/daily/lithuani ... &com=1&s=1
http://www.delfi.lt/news/daily/lithuani ... &com=1&s=5

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 18 Lie 2011 19:24

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27103
Miestas: Ignalina

Rusų kalba žymiai išsamesnis straipsnis. :smile7:

Решение Австрии по поводу кагэбиста М.Головатова – позор ЕС

http://ru.delfi.lt/opinions/comments/ar ... d=47722985

Владимирас Лаучюс, ru.DELFI.lt
понедельник, 18 июля 2011 г. 17:19

Помните, как как бывший посол Франции в Лондоне назвал Израиль "маленькой дерьмовой страной" (shitty little country)?

Это были отвратительные и несправедливые слова. Но если сегодня кто-нибудь так же назовет Австрию, это уже не будет и не слишком отвратительно, и не слишком несправедливо. После подложенной свиньи это будет довольно метко.

А в отношении ЕС слова little country в данной ситуации может стоит заменить словами big union.

Гражданин России Михаил Головатов руководил группой Alfa, которая в 1991 году штурмовала телабашню в Литве. Он является подозреваемым по Делу о 13 января в совершении деяний, которые причисляют к преступлениям против человечности и военным преступлениям.

Бывшего военного КГБ М.Головатова Австрия отпустила меньше чем через сутки после задержания этого убийцы. Это беспрецедентный случай, свидетельствующий не только об укореняющемся правовом нигилизме в ЕС, не только о неуважении к Литве и жертвам убийств, но и позорном низкопоклонничестве перед Россией.

Ведь только наивным людям или жертвам российской пропаганды может казаться, что австрийцы поступили так не потому, что хотели услужить Кремлю, а по какой-либо другой более достойной причине.

Официальная Вена, которая не в ладах с достоинством, утверждает, что подозреваемый был отпущен якобы только по правовым причинам – мол, были «неясности» в Европейском ордере на задержание за преступления.

Хотя это было убогое оправдание: Европейский ордер на арест действует во всей Европе и не дает основания игнорировать государство, правоохранительные органы которого обвиняют задержанное лицо в совершении преступлений.

Австрия запросила у Литвы дополнительную информацию, но даже не собиралась дожидаться ответа: отпустила М.Головатова раньше, чем минули 24 часа после его задержания.

Может, правовые требования ЕС должны соблюдать только такие второсортные страны, как Литва? Может, родина Гитлера Австрия, один из городов которой Амстеттен совсем недавно лишил Адольфа Гитлера звания почетного гражданина, входит в клуб избранных, а Литва – нет? Может, вообще в ЕС действует максима из «Скотного двора» Джорджа Оруэлла «все равны, но свиньи равнее»?

ЕС способен поднимать большой шум и вмешиваться во внутренние дела стран из-за политических мелочей, из которых ни один здравомыслящий человек не делал бы трагедии. Кажется, даже экзотические сексуальные предпочтения заботят европейских политиков намного больше, чем преступления против человечности и справедливость по отношению к людям (даже не совсем людям), руки которых в крови невинных жертв.

Преданные ценностям ЕС активисты рыдают о страданиях выловленного карпа, которого не сразу убивают и в живом виде доставляют к продавцу. Ах, ведь это негуманно, из-за этого должна поднять шум вся прогрессивная европейская общественность!

Несчастный рыбак обвиняется в жестокости: негодяй нарушает права животных. Убийцы, стрелявшие в безоружных людей возле телебашни в Вильнюсе – совсем другое дело. Они каким-то образом соответствуют ценностям ЕС, и могут спокойно кататься на лыжах по Европе, давно не отличающей добро от зла.

Прав был бывший российский диссидент Владимир Буковский: по его мнению, ЕС является политическим продуктом позднего советизма. Способ скрестить Европу с Россией на основе цинизма и аморального прагматизма. Решение австрийцев не выдавать Головатова Литве еще раз это подтверждает.

Российский газ снова победил мораль ЕС. Прав был и Витаутас Ландсбергис, утверждая, что «Европа заблудилась».

Чем сегодня является ЕС? Часть мира, которую больше всего заботит шикарная одежда, дорогие автомобили и питательная, тщательно измеренная (размер огурцов и пр.) еда.

Забывшая, что существует геополитика, соображения безопасности, самосохранение и оборона; что мир заполнен не только потребителями и производителями, покупателями и продавцами, туристами и сексуальными меньшинствами, но и вооруженными и агрессивными врагами цивилизации.

Врагами, которых может быть необходимо задержать, и для этого нужна воля, деньги, патриотизм, мотивация и подготовка. А каковы сейчас бюджеты обороны в странах ЕС? Достойны сожаления. Чего стоят европейцы как союзники США? Слабые, сентиментальные, пугливые и обабившиеся.

Старожил ЕС, Австрия, защищает замаравших себя кровью кагэбистов.

Старожил ЕС, Франция, продает России, не отказавшейся от имперских амбиций и привыкшей убивать целые народы, вооружение – корабли «Мистраль».

И в такую Европу мы стремились? Такой Европой мы очень довольны и счастливы? Приветствуем наших лидеров внешней политики, которые не любят Америку и просто молятся на Брюссель?

А где строгие призывы этих лидеров ускорить ход дела о событиях 13-го января? Восхваленная нами Европа плюет на трагедию Литвы – на этот раз по-австрийски.

Так может, давайте начнем поднимать вопрос более строго: является ли нынешний ЕС той самой землей нашей мечты, тем потерянным раем, вернувшись в который, мы должны радоваться?

Post scriptum: фрагмент интервью Поля Бельена с В.Буковским:

Бывший советский диссидент предупреждает о диктате ЕС

- Вы были знаменитым советским диссидентом, и вот теперь проводите параллель между Европейским Союзом и Советским Союзом. Как мы можете это объяснить?

Я могу отослать Вас к истории структур, навязанных идеологических моделей, к планам управления и неизбежной экспансии с целью уничтожения наций как таковых, которой придерживался Советский Союз.

Большинство людей этого не понимают. Они этого не знают, а мы это знаем, поскольку выросли в Советском Союзе, где были вынуждены изучать советскую идеологию в школах и университетах.

Конечной целью Совестного Союза было создание новой исторической общности, советского народа, по всему земному шару. Абсолютно то же самое делает сегодня ЕС. Речь идет о сотворении нового народа. Они называют его «европейцами», что бы ни значило это слово.

- Но ведь все страны, вступившие в Евросоюз, сделали это добровольно.

Это не так. (...) Это трюк для идиотов. Людей заставляют голосовать до тех пор, пока они не проголосуют, как им нужно.

И только тогда голосование прекращается. После этого голосование прекращается. А, собственно, почему? Давайте продолжать голосовать.

Европейский Союз это то, что американцы называют свадьбой под ружьем.

ru.DELFI.lt

Komentarai
http://ru.delfi.lt/opinions/comments/ar ... &com=1&s=1
http://ru.delfi.lt/opinions/comments/ar ... &com=1&s=5

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 19 Lie 2011 14:54

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27103
Miestas: Ignalina

Генерал ФСБ-КГБ Головатов мог готовить теракт против Кавказ-Центра

http://www.kavkazcenter.com/russ/conten ... 3596.shtml

Время публикации: 2011-07-19 в 10:56

По сообщению венского политического журнала News http://www.news.at/articles/1129/12/302 ... iefe-optik со ссылкой на генерального секретаря австрийского МИД Иоханнеса Кюрле (Johannes Kyrlе), профессиональный русский убийца, 62-летний генерал ФСБ-КГБ Михаил Головатов перед тем, как его схватили и через 17 часов по приказу Москвы отпустили, до этого уже 8 раз побывал в Шенгенской зоне, причем 5 раз в Скандинавии.

Представитель Австрии не указал, однако, когда и в какой скандинавской стране. Европейский ордер на арест кровавого чекистского палача Головатова был выдан Литвой только в октябре 2010 года.

Утром 19 июля газета дополнила свою заметку о профессиональном убийце Головатове и указала http://diepresse.com/home/politik/innen ... e/index.do , что генеральная прокуратура Литвы выдала Европейский ордер на арест этого лица 18 октября 2010 года. Однако и тогда это не помешало М. Головатову 8 раз посетить страны ЕС: Кипр, Финляндию (т.е. преступник 5 раз был именно в Финляндии) и Чехию.

Австрийское издание напоминает, что русскоговорящий преступник 1949 года рождения с 1972 года работал в КГБ, а с 1974 года – в спецподразделении «Альфа». В 1979–1980 гг. он служил в охране политиков в Афганистане.

С 1993 года Головатов ведет «частный бизнес», после основания охранной компании «Альфа Б».

Эксперт по структурам безопасности Андрей Солдатов в разговоре с Die Presse выразил подозрение, что Головатов лишь формально является пенсионером, а на самом деле продолжает работать в госбезопасности России – ФСБ (Кавказ-Центр писал об этом с самого начала — КЦ).

Так думать позволяет и факт, что он руководит спортивными организациями, которые принадлежат контролируемому ФСБ объединению «Динамо», указывает «Ди прессе».

Напомним, что 3 сентября 2010 года путинский пастор Молари разместил у себя в сетевом дневнике обращение по начальству ФСБ, к котором просил ФСБ уничтожить редколлегию Кавказ-Центра и взорвать серверы нашего информационного агентства. Видеообращение преступника можно посмотреть по этой ссылке
http://www.youtube.com/watch?v=p4bFxEXC ... r_embedded

Отметим, что Молари уже несколько раз утверждал в своем дневнике, что в Вене живет какой-то «неонацист», который пишет статьи для Кавказ-Центра и является верующим русской зарубежной церкви, которая, согласно Молари, тоже «нацистская».

14 июля позицию ФСБ по Кавказ-Центру и по странам Балтии снова озвучил оперирующий в Финляндии русскоговорящий «антифашист», финский гражданин Бекман:

«Мы активно действуем против русофобии, пропаганды терроризма в Финляндии, происходящей через преступный веб–сайт Кавказ–Центр, действующий в центре города Хельсинки.

Прибалтийские страны нельзя рассматривать как государства, они более апартеидные режимы. Такие режимы всегда имеют нестабильный характер».

Тем временем венская газета Der Standard подтвердила на основании анализа информации http://derstandard.at/1310511554719/Kri ... Haftbefehl , что кровавый русский убийца Головатов был отпущен правительством Австрии по полученному из Москвы приказу от правящей в России тербанды ФСБ, которой, как выяснилось, подчиняется правительство Австрии.

Газета пишет, издеваясь над прочекистским венским режимом:

«Ордер на арест ордеру на арест рознь. Ордер на арест, поступивший из Гватемалы в Вену, был выполнен тут же, несмотря на то, что арестованный гватемалец уже в течение долгих лет живет в провинции Верхняя Австрия как признанный беженец.

Поступивший из Сербии ордер на арест, хотя и не был выполнен, однако человеку, которого он касается, бывшего боснийского генерала Иована Дивяка, запретили покидать Австрию до дальнейшего уведомления.

Бывшего премьера Хорватии Санадера в понедельник вечером выдали его стране после того, как министерство юстиции проверило, соответствует ли эта выдача международному праву.

Литовский ордер на арест русского экс-работника КГБ (бывших чекистов не бывает, подтвердил несколько лет назад Путин — КЦ) Михаила Головатова, напротив, посчитали слишком слабым и приехавшему как спортивному функционеру в Австрию (сам русский террорист Головатов заявил в Москве, что поехал в Австрию «на отдых», а не как официальный спортивный функционер — КЦ) оперативно дали возможность выехать в Россию».

В свою очередь венская газета Wiener Zeitung, оправдывая освобождение венским режимом кровавого палача генерала КГБ-ФСБ Головатова, пишет http://www.wienerzeitung.at/meinungen/l ... itaet.html , что «литовцы спокойно смотрели, как в третьем рейхе убивали евреев».

При этом газета отмечает глупую, наглую и откровенную ложь и преступное деяние австрийских полицейских, дипломатов и судей, которое «не оправдывается тем, что «литовцы спокойно смотрели, как в Третьем рейхе убивают евреев».

Газета указывает, на две глупые оговорки властей Австрии: во-первых, что Головатов был задержан в транзитной зоне венского аэропорта до пересечения границы Австрии, а не после прохождения паспортного контроля, и во-вторых, что литовский ордер на арест был «слишком туманным».

Газета пишет, что в Вене с мая месяца в тюрьме сидит один немец, задержанный по европейскому ордеру. Там действительно ордер настолько туманный, что выдать его Германии не представляется возможным. Однако немец сидит в тюрьме и никто его не отпускает, как кровавого русского генерала ФСБ-КГБ Головатова.

Третьей глупой и маразматической оговоркой прочекистского венского режима является то, что русский террорист «был отпущен по суду».

В таком случае, заключает газета, в судебной системе Австрии должны последовать чистки, «потому что европейский ордер на арест — это не пустое место».

Отдел мониторинга
КЦ

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Paskutinį kartą redagavo Žygeivis 21 Lie 2011 18:46. Iš viso redaguota 1 kartą.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 21 Lie 2011 17:19

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27103
Miestas: Ignalina

Austrijos Žaliųjų partijos atstovas P.Pilzas: „Vienoje įvyko slaptas posėdis, kuriame sutarta, kaip padėti M.Golovatovui pabėgti“ (papildyta)

http://www.lrytas.lt/-13112513301308952 ... ildyta.htm

derstandard.at ir lrytas.lt inf.
2011-07-21 17:13

Austrijos Žaliųjų partijos atstovas Peteris Pilzas Sausio 13-tosios byloje kaltinamo KGB karininko M.Golovatovo paleidimą vadina „Austrijos neteisėtu keliaklupsčiavimu prieš Rusiją, siekiant išvengti diplomatinio konflikto su Rusija“.

Ketvirtadienį žurnalistams P.Pilzas sakė, kad Austrijos Teisingumo ministerija „elgėsi visiškai neteisėtai“.

P.Pilzas mano, kad Lietuvai sąmoningai buvo nustatyti terminai, kurių ji nesugebės įvykdyti.

Posėdyje penktadienį, 2011 m. liepos 15 dieną, Vidaus reikalų ministerijos generalinio direktoriaus viešajam saugumui kabinete įvyko skubus Teisingumo ir Vidaus reikalų ministerijos pareigūnų susitikimas, kuriame buvo „sukurta pagalbos pabėgti strategija“.

Ten buvo sutarta Lietuvai nustatyti galutinį terminą suėmimo prašymui pagrįsti iki tos pačios dienos 14 valandos, ir M.Golovatovą praėjus šiam terminui 14 val. tučtuojau paleisti ir artimiausiu lėktuvu deportuoti į Rusiją.

Pasak P.Pilzo, „buvo nustatyti visdiškai absurdiški terminai“. Pagal reikalavimą, Lietuvos valdžios institucijos per kelias valandas privalėjo išversti dokumentus, nusiųsti juos į Vieną, o Vienoje jie dar turėjo būti patikrinti. Atsižvelgiant į abiejų šalių biurokratiją, anot P.Pilzo, buvo akivaizdu: „Lietuva negalės to įvykdyti“.

P.Pilzas teigė informaciją gavęs iš daugelio pareigūnų ir susijusių asmenų iš Teisingumo, Vidaus reikalų ir Užsienio reikalų ministerijų.

Jis norėtų, kad dėl įvykio būtų pirmiausiai pasiaiškinta parlamente, ir rugsėjį prasidėjus sesijai apsvarstyti jį užsienio reikalų ir teisingumo komitetuose. „Jeigu čia buvo sąmoninga pagalba pabėgti, reikės imtis žingsnių nuo aplinkybių išsiaiškinimo iki drausminių nuobaudų“, - sakė P.Pilzas.

Komentarai
http://www.lrytas.lt/?id=13112513301308952655&view=6

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 21 Lie 2011 19:07

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27103
Miestas: Ignalina

Rusų žiniasklaida paviešino Lietuvos išduotą prašymą sulaikyti M.Golovatovą

http://www.delfi.lt/news/daily/lithuani ... d=47832709

Šarūnas Černiauskas,
http://www.DELFI.lt
2011 liepos mėn. 21 d. 17:02

Rusijos naujienų agentūra „RIA Novosti“ paviešino dokumentą, kuriuo Lietuvos prokurorai prašė sulaikyti Sausio 13-osios bylos įtariamąjį Michailą Golovatovą. Lietuvos prašymas atskleidžia, kad buvusiam „Alfa“ būrio vadui Lietuvoje grėstų griežčiausia Lietuvos teisės leidžiama bausmė – įkalinimas iki gyvos galvos.

Toks terminas nurodomas antrame „RIA Novosti“ paviešinto dokumento puslapyje, grafoje, kurioje asmenį išduoti prašanti šalis nurodo maksimalius įtariamojo laisvės apribojimo terminus.

Naujienų agentūra skelbia, kad dokumentą jai pateikė pats M. Golovatovas. Tai įrodo ir Sausio 13-osios bylos įtariamojo parašas, suraitytas ant pirmojo dokumento puslapio.

Taigi M. Golovatovas, išvykdamas iš Austrijos, turėjo oficialų dokumentą anglų ir vokiečių kalbomis, kuriame Lietuva jam pateikia kaltinimus nusikaltimais žmogiškumui.

Lietuvos prokurorai dokumente M. Golovatovą kaltina 1991 m. sausio 11-29 dienomis sąmoningai Lietuvos teritorijoje taikius kitos valstybės – Tarybų Sąjungos – politiką ir siekus pakeisti Lietuvos konstitucinę sistemą. „Alfa“ būrio vadui taip pat pateikiami kaltinimai sistemingu civilių puolimu ir jų žudynėmis, rimtais sveikatos sutrikdymais, kankinimais, neteisėtais areštais ir t.t.

Prokurorai taip pat pateikia tikslius „Alfos“ būriui priskiriamų veiksmų apibūdinimus: 14 žmogžudysčių, 31 žmogaus rimtas sveikatos sutrikdymas, 33 neteisėti areštai (17 iš jų – ir neteisėto suėmimo atvejai), 14 žmonių neteisėtas kankinimas, neinformavimas apie 18 neteisėtai sulaikytų žmonių buvimo vietą bei bandymas neteisėtai sulaikyti 15 žmonių ir suvaržyti jų laisvę. Smogikai taip pat kaltinami sistemingu Lietuvos žmonių persekiojimu.

Dokumente kaltinimo tekstas pateikiamas dviem kalbomis – vokiečių ir anglų.

Pažymima, kad prašymas sulaikyti įtariamąjį remiasi Europos arešto orderiu, kurį 2010 m. rugsėjo 20 d. pasirašė generalinio prokuroro pavaduotojas Tomas Staniulis. Jis, beje, Generalinėje prokuratūroje jau nebedirba – prokuroras iš aukšto posto atsistatydino šių metų vasarį.

Dokumente nurodyta data – 2011 m. liepos 14 d. Ta pati diena, kai M. Golovatovas buvo sulaikytas Vienos oro uoste. Į laisvę jis paleistas praėjus mažiau nei parai nuo sulaikymo.

http://www.DELFI.lt

Komentarai
http://www.delfi.lt/news/daily/lithuani ... &com=1&s=1
http://www.delfi.lt/news/daily/lithuani ... &com=1&s=5

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Katastrofijus

Pranešimo tema:

Parašytas: 22 Lie 2011 14:33

Užsiregistravo: 19 Lap 2010 18:26
Pranešimai: 357

Parodė daliai Briuselio kopūstų, kas yra ES, kaip jos plutokratų klika vertina mažas tautas ir kas ją valdo. Ir taip pat, kad vadinama Lietuvos "valdžia" ES institucijose laikomi šestakais ir gaidžiais.

Todėl, tai supratę, išgaidinti Lietuvos "diplomatai" bando rąžytis, lyg pastovus daiktų pakėlinėjimas nuo grindų ir apsipilinėjimas šlapimu nieko nebūtų reiškęs.

Vadinama Lietuvos "valdžia" bando vaizduot savo "galias", "moralę" ir panašiai. Ir lyg nepastebi, kad šiuo metu priešas - tai Lenkija ir jai lojalios organizacijos (kaip konservų-šūdlenkių aljansas).

Keista, prieš Austriją biudžetnikų elitas - narsuoliai. o Lenkijos bijo.

Ir kai lenkų "strateginiai sąjungininkai" juos gaidina, vaizduoja gerus santykius, dialogą ir "kad nieko nevyksta". Jau, matyt, įprato jausti tame malonumą.

Dėl to AK minėjimą saugojo tiek policijos, kad nebūtų nufotografuoti "prezidentė" ir "premjeras", dedantys gėles ant AK paminklo ir eilinį kartą lenkams prisiekinėjantys sukurti Lietuvoje Lenkiją.

Austrija pažemino ne Lietuvą, o jos tariamą"valdžią".

Lietuvą žeminam mes patys, nenaikindami Lietuvoje polonizacijos reliktų ir antilietuviškų organizacijų. Mums reikia varyt ne ant Austrijos, o ant Lietuvoje parazituojančio šūdlenkių-konservų aljanso, kuris tariamai Lietuvą valdo ir atstovauja. Tai jo pralaimėjimas. O mūsų pralaimėjimas, kad mes leidžiame šiam priešų aljansui čia egzistuoti.

Austrija ir Vokietija (o tai beveik tas pats) - vieni natūralių sąjungininkų ateityje sunaikinant Lenkiją ir lenkus. Juk ir Krakau, etniškas austrų miestas, šiuo metu priklauso Stalino sukurtai 1945 m. Lenkijai.

Ar mes turim tiek resursų, kad galime kariaut visais frontais? Ir kad mums nereikia sąjungininkų?

Tai mums mažai polonizacijos infekcijos, reikia dar ir saviizoliacijos? Būtina lipdyt koaliciją prieš Lenkiją ir lenkus, su tikslu išvalyti baltų ir germanų žemes nuo slavų infekcijos, o ne užsiiminėti saviplaka ir bandyt vėl tęsti jau laimėtą taikią 1990 m. kovą.

Kuo daugiau tokių skandalų, kaip Austrijos poelgis, tuo blogiau jevrofilijos misionieriams. Po kažkiek tokių ekscesų misionierius ims degint ant laužų, kaip pvz. 17 amžiuje Japonijoje.

Į viršų

Juozas Prasauskas

Pranešimo tema: PRITARIU KATASTROFIJUI

Parašytas: 24 Lie 2011 13:25

Užsiregistravo: 10 Geg 2009 14:59
Pranešimai: 631
Miestas: KAUNAS

PRITARIU KATASTROFIJUI.

TAIP - ĮDOMUS PASTEBĖJIMAS, KAD AUSTRIJA PAŽEMINO LIETUVOS VALDŽIĄ.

ŠIAIP AUSTRIJA YRA VERČIAMA ,,RYTŲ VOKIEČIAI,, /OST - RYTAI/ VOKIEČIŲ RYTINĖ IMPERIJA /OESTERREICH/.

DĖL AK - TAIP PAT PUIKUS PASTEBĖJIMAS.

SANTYKIŲ NUTRAUKIMAS, BŪTŲ RIMTAS SMŪGIS - VISI TO VENGIA, NES NUKENČIA EksPORTAS, YPAČ KRIMINALINIS - KAIP PVZ. AUSTRIJOS BIZNIS, KADA PARDAVINĖJO NEGRŲ KRAUJĄ SU VOKIŠKAIS UŽRAŠAIS...

TAI NĖRA VALSŲ VALSTYBĖ, BET SUKTA VALSTYBĖ...

J.v PR. Lietuva pirmiausia

_________________
J.PR. Lietuva pirmiausia.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 02 Rgp 2011 22:57

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27103
Miestas: Ignalina

A.Švarplys. Lietuva ir Europa viena kitos nesupranta

http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/art ... d=48194107

Andrius Švarplys,
http://www.DELFI.lt
2011 rugpjūčio mėn. 2 d. 13:37

Golovatovo paleidimo istorija ir jos fone iškilę Lietuvos ir Austrijos santykiai jau pakankamai aptarti Lietuvos viešojoje erdvėje. Ypač džiugu, kad per šią istoriją oficiali ir itin dažnai nuo visuomenės dėmesio izoliuota Lietuvos užsienio politika šį kartą užsitarnavo žmonių reakcijos. Akivaizdu, kad buvo užgauta jautri visuomenės styga.

Šiame straipsnyje norėčiau atkreipti dėmesį į vieną viešosiose diskusijose neišryškintą klausimą: ką Golovatovo paleidimo istorija gali pasakyti apie Europą ir mūsų Europos supratimą? Austrijos veiksmai ir lietuvių reakcija suteikia labai gerą progą apie tai pakalbėti, juolab, kad ši tema visą laiką buvo nebent tik akademinių tyrimų dalimi, nors turi tiesioginių sąsajų su valstybės užsienio ir saugumo politika.

Pradžiai supaprastintas kontekstas

Lietuvos versija: Golovatovas yra vienas svarbiausių sausio 13 d. žudynių veikėjų, šturmo operacijos dalinio „Alfa“ vadovų, todėl kaltinamas karo nusikaltimu. Paleisdama Golovatovą Austrija pažeidė ne tik Europos arešto orderį, bet mažų mažiausiai pamynė Europos Sąjungos solidarumą ir bendras vertybes. Toks elgesys puikiai paaiškinamas mums gerai pažįstamu Rusijos imperiniu elgesiu spausti mažas šalis pirmiausia ekonominėmis priemonėmis (nafta, dujos). Lietuva padarė viską, ką reikia (generalinis prokuroras Darius Valys garantavo „ramia sąžine“ už orderio teisinį nepriekaištingumą). Austrija pataikavo Rusijai ir įžūliai pažeidė ES juridines taisykles, todėl turi būti nubausta europiniu lygmeniu.

Austrijos versija: Lietuvos diplomatijos elgesys ir Lietuvos viešoje erdvėje kilęs pasipiktinimas (little shitty country) yra sunkiai suvokiamas. Austrija yra suvereni valstybė, savo suverenumo dizpocijoje padariusi išlygą Europos arešto orderio institute (nepripažįsta orderio jurisdikcijos nusikaltimams iki 2002 metų). Taip pat, pati valstybė nustato įtariamų nusikaltimais asmenų sulaikymo terminus, ekstradicijos prašymų patikslinimo terminus ir daugybę kitų procesinių dalykų. (Įprasta praktika sulaikymo 48 ir daugiau valandų neturi reikšmingos įtakos nepriklausomoms teisėsaugos institucijos sprendimui, jeigu ši mano esant reikalui daryti kitaip). Galiausiai, sprendimą priėmė „nepriklausomos šalies nepriklausoma teisinė institucija“. Dėl ko visas šitas šurmulys?

Europos Sąjungos versija: formaliai Austrija nepažeidė ES teisės, taip pat savo šalies teisinių procedūrų (Europos teisingumo komisarės pozicijos chronologiškai ankstensė versija). Tačiau turint galvoje bendrus Europos bendradarbiavimo principus, Austrija neturi kuo didžiuotis, nes pasielgė nesolidariai su kita ES nare (chronologiškai vėlesnė versija). Iš kitų ES valstybių narių pozicijų galima išskirti Latvijos, Estijos, Lenkijos ir Čekijos palaikymą Lietuvos pozicijos. Kitų narių ir didžiųjų valstybių tyla greičiausiai reiškia poziciją, kad šie įvykiai yra dvišalių Austrijos ir Lietuvos santykių klausimas ir nėra reikalo pasisakyti. Tokios pozicijos laikosi ir Europos Komisija. Blogiausiu atveju, ši tyla taip pat gali reikšti nuomonę, kad Lietuva vėl įkyriai bruka Europai savo istorines traumas, norėdama savo problemas užkrauti Europos Sąjungai.

Kaip paaiškinti, kodėl šios trys versijos yra tokios skirtingos ir kokios to priežastys? Ką austriška Golovatovo paleidimo istorija gali pasakyti apie pačią Europos Sąjungą ir Lietuvos turimą Europos sampratą? Kiek efektyvus ir adekvatus buvo Lietuvos apeliavimas į bendras Europos vertybes, solidarumą ar net sąžinę?

Vieną iš atsakymų gali pateikti skirtingų lietuvių ir europiečių kolektyvinių tapatybių analizė

Europos integracijos studijose naudojama konstruktyvistinė teorija teigia, kad tautinės kolektyvinės tapatybės nulemia tam tikrą tautos, valstybės ir Europos suvokimą. Ir nuo to priklauso ne tik viešoji nuomonė ir piliečių preferencijos atitinkamuose balsavimuose-referendumuose, bet ir valstybės užsienio ir saugumo politika. Europiečių kolektyvinės tapatybės formavosi skirtingomis istorinėmis aplinkybėmis, skirtingomis ekonominėmis, geopolitinėmis, regioninėmis sąlygomis.

Europos Sąjunga nėra ta Europa, į kurią Lietuva nuolat istoriškai siekė grįžti.

Turiu omenyje ne tai, kad Europa pasikeitė per tuos stojimo metus 1990-2004 m. Ir tikrai ne tai, kad Europa nusigręžė nuo savo šaknų ir pametė savo vertybes. Bet tai, kad Europa niekuomet nebuvo tokia, kokią Lietuva įsivaizdavo esant. Europos reprezentacija lietuvių kolektyvinėje tapatybėje nevisiškai atitinka pokario Europos integracijos realijas.

Lietuviams, kaip visoms sovietinės Rusijos terorą patyrusioms Centrinės Rytų Europos regiono tautoms, Europa reiškia nuo Antikos laikų susiformavusią civilizaciją, ginančią laisvę, demokratiją, esančią mažų tautų prieglobsčiu, taiką ir aukštus socialinės gerovės standartus pasiekusį regioną, klestinčios ekonomikos ir krikščioniškų vertybių suformuotą humanistinę kultūrą, saugumo ir gerovės zoną. Yra Europos civilizacijos klubas ir esame mes – gyvenantys paribio zonoje. Europa yra mūsų natūralūs istoriniai namai, o Rusija nuolat bando nuo jų mus atitraukti.

Šią Centrinės Rytų Europos tapatybę išsakė Milanas Kundera garsiojoje savo ese, paskelbtoje „New York Review of Books“ 1984 metais. Joje jis teigė, kad Centrinė Europa buvo pagrobta Rytų Europos (Rusijos) – atplėšta nuo jai giminingų vertybinių šaknų ir prievarta prišlieta prie svetimos Rytų Europos vertybinės erdvės, siejamos su autoritarizmu ir kolektyvizmu.

Šiuolaikiniai Europos tautų kolektyvinės atminties ir tapatybės tyrimai rodo, kad egzistuoja skirtumas tarp senųjų Europos Sąjungos valstybių ir naujųjų narių, įstojusių 2004 m. gegužės 1 d. Wilfriedas Spohnas šį skirtumą įvardija taip: senosios narės demonstruoja integracinį tapatumą, o naujosios Centrinės Rytų Europos šalys narės rodo civilizacinę Europos tapatybę. Pastarąją ką tik įvardijome, o štai integracinė tapatybė reiškia, kad senosios narės linkusios sieti save su Europa remdamosi ne istorine civilizacijos reprezentacija, bet daugiau konkrečia pokario integracijos patirtimi, konkrečiai – sėkminga ekonominio vystymosi ir socialinės gerovės kūrimo istorija. Joms Europos vienybė ir bendra tapatybė remiasi ne į bendrą istorinį Europos kultūros palikimą ar bendras vertybes, ir juolabiau ne į Europos–pavergtų tautų išvaduotojos įvaizdį.

Susidūrusios su nuosavu barbarizmu (fašizmu ir nacizmu) savo kieme, Europos integraciją pradėjusios tautos bendrą civilizaciją ir laisvę matuoja per patvarios taikos, saugumo, gerovės ir sienų griovimo parametrus, per konkrečias sėkmingo bendradarbiavimo politikas. Tuo tarpu Europos kaip istorinės civilizacijos, sukūrusios demokratijos standatus ir turinčios bendras kultūrines vertybes vizija buvo veiksminga mobilizuojantis pradėti pokario integraciją (Richardas Coudenhove-Kalergi paneuropizmo sąjūdis, Jeano Monnet, Konrado Adenauerio, Alcide’o De Gasperi idėjos), tačiau dabar egzistuoja, kaip rodo tyrimai (Cris Shore), daugiau Europos biurokratijos nuostatose. Jos aidus galima išgirsti ES užsienio politikoje ir „švelniosios galios“ doktrinoje. Tačiau viduje – vystant bendradarbiavimą – Europos šalys netraktuoja savęs per bendros Europos civilizacijos įvaizdį. Neatsitiktinai 1973 m. Kopenhagos deklaracijos dėl europinės tapatybės deklaratyvus turinys skirtas likusiam pasauliui, o ne orientuotas į konkrečias vidaus politikos inciatyvas.

Savo ruožtu, pokario Europos integracijos istorija davė daug naudingų pamokų, ko yra verta bendros Europos tapatybės ir civilizacijos idėja.

Bendra Europos tapatybė yra atskirų valstybių interesų įkaitė

Europos integracija iš vienos pusės mobilizavo Europos vienybės mitą, iš kitos pusės demistifikavo jį. Europos studijose žinoma tarpvyriausybiškumo teorija (iš esmės tai - tarptautinių santykių realizmo paradigmos pritaikymas Europos regiono tyrimams), kurios pagrindinis teiginys šiame kontekste yra maždaug toks: Europos integracija yra ne paneuropietiškos vienybės triumfas, bet nacionalinės valstybės interesų tenkinimas. Ne bendra civilizacinė Europos tapatybė vertė jungtis šešias valstybes 1951 m. Tai tik tebuvo ideologinė platforma. Kurdamos vieningą Europą valstybės taip sprendė savo ekonomines problemas, bendras Europos projektas savo esme buvo „nacionalinės valstybės išsigelbėjimas“ (Alanas Milwardas) ir jos sustiprinimas.

Suvereni valstybė visą laiką laikė ir tebelaiko raktus savo rankose, nepaisant įspūdingo ir beprecedenčio viršvalstybinio bendradarbiavimo išvystymo. Per visą Europos integracijos istoriją iki šiol paraleliai egzistuoja dvi alternatyvios politinės dinamikos: viršnacionalinio lygmens kūrimo (su bendros tapatybės idėja ir eurooptimizmu) ir sisteminio nacionalinių valstybių nenoro atiduoti gyvybiškai svarbias suverenumo politikos sritis europinėms institucijoms. Istoriškai galime rasti faktinių pavyzdžių iš abiejų integracijos dinamikų.

Tačiau austriškame Golovatovo fone nori nenori prisimeni tai, kad nacionalinė valstybė yra pakankamai savarankiška (įžūliai ir ciniškai) laviruoti tarp duoklės Europai („jokių europietiškų susitarimų nepažeidėm“) ir savo interesų (formaliai – šalis suvereni priimti neracionalius sulaikymo ir paleidimo terminus, realiai – būti sala dideliems Rusijos pinigams).

Prie Europos vieningumo mito demistifikavimo ir bendros tapatybės bejėgiškumo per pastaruosius 20 metų galima skaičiuoti: Bosnijos karą (kol europiečiai tarėsi, kaip čia civilizuotai pabarti serbus, Bosnijos serbai masiškai žudė musulmonus Srebrenicoje), karą Irake (Berlyno-Maskvos-Paryžiaus ašis), iš naujausių – Nordstream dujotiekį, „Mistral“ laivus, Libijos oro atakas... Visuose šiuose atvejuose Europa nekalbėjo ir nesielgė vienu balsu, Europos vertybių idėja buvo eilinį kartą sudaužyta į atskirų valstybių interesus. Ir tai nieko naujo nuo „tuščios kėdės“ krizės 1965 m. ir 8 deš. protekcionistinės (savanaudiškos) šalių narių politikos, kai užklupo pasaulinė ekonominė krizė, laikų. „Europa“ Vakaruose niekuomet nebuvo tuo, kuo ji buvo Centrinėje Rytų Europoje.

Lietuva – Europos sąžinės balsas?

Todėl Lietuvos įsivaizdavimas, kad Europa išduoda savo vertybes Europos yra priimamas ne kaip nemalonus Lietuvos balsas į Europos sąžinę, bet greičiau kaip erzinantis pretenzingumas – siekis savo siaurus nacionalinius interesus pakelti į Europos lygmenį. Europa senai išmoko žaisti dvigubą žaidimą, kuris jau tapo natūraliomis nerašytomis konvencijomis – Europos vienybė yra tada, kai sutariama dėl praktinės naudos visiems. O kai tenkinami visiškai suverenūs ir ypač didelės valstybės interesai – apie Europos vienybę yra švelniai ir korektiškai patylima. Ji tiesiog ne tam skirta. Geriausiu atveju pakeliama į techninį bendradarbiavimo lygmenį (irgi išbandytą priemonę), pvz., sudaryti darbo grupę ištirti incidentą.

Europai patogiau kalbėti ne sąžinės ir bendro solidarumo kalba, bet politinių inciatyvų kalba – siūlykite, kodėl ir kaip reikia institucionalizuoti vieną ar kitą politiką europiniu lygmeniu. Europa neleis apeliuoti į sąžinę (Lietuva liks nesuprasta ir izoliuota), nes bendrų Europos vertybių mitas senai pasitraukė į ideologijos sferą (naudojamas ES tarptautiniuose santykiuose su trečiosiomis šalimis) ir užleido vietą konkrečioms politinio bendradarbiavimo politikoms. Sąžinė čia nieko dėta.

Todėl Lietuvos apeliavimas virsta ne Europos sąžinės balsu, bet siaurų (vienos valstybės) nacionalistinių interesų gynimu. Europa mus mato kaip mažytę šalį, kuri eilinį kartą bando primesti Europai savo istorijos įvykių interpretaciją. Tuo metu kai Lietuva visiškai įsitikinusi apeliuoja į Europos bendras vertybes, Europa girdi senus Otto von Bismarko žodžius: „aš nuolat girdžiu Europos vardą tuomet, kai viena valstybė negali pareikalauti kitos valstybės savo vardu“.

Ar Europa išdavė savo vertybes?

Ar galima sakyti, kad Europa išdavė savo vertybės ir palinko prie pragmatinės real politik? Manau, kad ne. Tokia aštri vertybinė sąmonė „arba demokratija ir žmogaus teisės – arba nieko kito“ tarptautiniuose santykiuose priskirtina būtent mažųjų pavergtųjų tautų mentalitetui, kai apeliuojama į tarptautines instancijas, tikintis išviešinti savo skriaudas, istorinę neteisybę ir užsitikrinti saugumą nuo agresoriaus. Tačiau tokia aštri vertybinė sąmonė Europai nebūdinga.

Europos elgesys greičiau atitinka natūralius politinės realybės dėsnius: kiek galima ir kur galima yra akcentuojamos žmogaus teisės ir demokratijos vertybės, tuo pat metu suvokiant galios svertų išsidėstymą ir nacionalinių interesų reikšmę. Todėl atsiranda mūsų požiūriu ribotai morali politika: viena ranka pabarama Kinija dėl žmogaus teisių padėties, kita ranka prekiaujama. Sekant aštrios vertybinės politikos standartais po žudynių Tianmenio aikštėje 1989 m. visas demokratinis pasaulis turėjo nutraukti diplomatinius santykius su Kinija.

Tai nereiškia, kad Europa neturi sąžinės. Tai greičiau reiškia, mūsų patirtos istorinės skriaudos suformavo aštrią vertybinę sąmonę mūsų tapatybėje. Ji mums labai padėjo keliant Lietuvos ir Centrinės Rytų Europos laisvės klausimą, steigiant Helsinkio grupes, ideologiškai ardant Sovietų Sąjungą, keliant tautą į Sąjūdžio kovas ir galiausiai besąlygiškai apsisprendžiant dėl įstojimo į NATO ir ES. Ši tapatybė sukvietė žmones į Baltijos kelią ir prikėlė šio regiono tautas dainuojančiai revoliucijai.

Tačiau lygiai taip pat, mano nuomone, ji pradeda trukdyti veikiant jau ES viduje. Mums reikia transformuoti savo absoliučios moralinės sąmonės, universalaus teisingumo, vienintelės istorinės tiesos sampratą. Mums, lietuviams, (kaip ir estams), tai ypač sunku, kadangi trečdalis tautos nukentėjo nuo Rusijos represijų, o Europa to nesupranta. Ir kuo mes labiau dėl to pykstam, tuo labiau Europa (su intensyvia Rusijos pagalba) mus laiko siaurais kietakakčiais nacionalistais.

Du skirtingi istoriniai teisingumai

Europos nenorą suprasti mūsų tiesos geriau paaiškina ne teorija, kad Europa užmiršo savo vertybes ir taip veidmainiauja bei taiko dvigubus standartus (tai būtų mūsų tapatybės projekcija į Europą). Bet kita teorija (randama, kad ir Jeilio universiteto profesoriaus Borido Kapustino idėjose) – teigianti, kad moraliniai standartai susiformuoja tam tikrose istorinėse ir politinėse aplinkybėse bei patirtyse. Tai, kas dažnai suprantama kaip universali istorinė tiesa, iš tikrųjų gali būti sudėtingesnių, kompleksiškesnių politinių aplinkybių tik viena iš pusių.

Pavyzdžiui, antrojo pasaulinio karo pabaiga Rytų Europai reiškė sovietinės okupacijos pradžią, o Vakarų Europai ir Rusijai – nacizmo nugalėjimą ir karo užbaigimą. Visos tos kontroversijos - vykti ar nevykti Baltijos šalių prezidentams gegužės 9 d. į Maskvą švęsti Pergalės dienos - kaip tik ir parodo, kad istorinis teisingumas gali būti suvokiamas skirtingai. Vakarų Europa nepatyrė sovietinio komunizmo teroro ir todėl nesupranta Rytų Europos patirties. Čia konfliktas yra ne todėl, kad Europa išduoda (mūsų) vertybes, bet veikiau todėl, kad egzistuoja dvi skirtingos istorinio teisingumo moralės, kurios abi yra visiškai teisėtos. Žinoma, Europa užmigusi ant sėkmingos pokario pažangos ir Rusijos dujų. Bet tai, kad ji nesupranta Lietuvos bylos prisideda ir skirtinga istorinė atmintis.

Žinau konkrečių pavyzdžių, kai net akademinio pasaulio atstovai nesuvokia mūsų ir Rusijos santykių subtilumo ir laiko mus nacionalistais. Man pačiam teko klausytis Insbruko universitete Austrijos profesoriaus, ten laikomo Rusijos specialistu, paskaitos. Buvau pašiurpęs, išgirdęs, kaip yra aiškinama, kad Vakarams sunku bendrauti su Rusija, kadangi mes (Vakarai) negerbiame Rusijos nubraižytų raudonų linijų. Jei Rusija pasakė, kad artimasis užsienis yra jos įtakos sfera, reiškia Vakarai turi gerbti tai ir tuomet bus lengviau kalbėtis su rusais. Supykęs uždaviau jam klausimą, ar profesorius pats norėtų gyventi už rusų nubrėžtos raudonos linijos ir kas apskritai suteikia teisę braižyti linijas...

Mes turime suprasti Europos kurtumą ir nesuvesti visko į veidmainystę ar vertybių nebuvimą. Ir mes jo neįveiksime, apeliuodami į bendrą Europos vienybę ir sąžinę. Greičiau nepriklausomybės aukas įprasminsime ir savo istorinę tiesą geriau apginsime ne vienakryptiškai keldami triukšmą ir taip Europoje varydami save į kampą (Lietuva nuo seno garsėja savo „vieno klausimo užsienio politika“), bet efektyviai įsikorporuodami į Vakarų ekonomines struktūras – bene vienintelį realų saugumo nuo Rusijos instrumentą. Nuo civilizacinio Europos tapatumo mes turim pereiti prie integracinės Europos tapatybės. Tai yra, išmokti naudotis ES instrumentais burti koalicijas, partnerius ir kurti savo sėkmės istoriją. Ne grįžti į Europą, bet veikti kaip europiečiai. Mūsų „nacionalizmą“ supranta tik nedidelė dalis Vakarų inteligentų. Informuoti Europą apie tokią Rusiją, kokią mes pažįstame – tai yra Sizifo darbas, nors neišvengiamai būtinas.

Mūsų Europos įvaizdžio politinės pasekmės

Su viena pasekme Lietuvos užsienio politika susiduria jau kurį laiką. Minėta „vieno klausimo politika“ Lietuvą ilgam susiejo su siauro nacionalizmo įvaizdžiu. Turbūt blogiausia ką Lietuva, vedama pokolonijinių traumų, gali padaryti diplomatijoje, tai susikurti tikslingo Vakarų ir Rusijos kiršinimo etiketę. Rusiją jau senai išnaudoja Europos ir Lietuvos tapatybių neatitikimą ir stengiasi vakariečiams pirštu parodyti, kas trukdo bendradarbiauti seniems partneriams (rusams ir europiečiams).

Išsišokėliai lietuviai jau senai nustumti į periferiją (iš ten jie nesenai ir atėjo), kaip stabdys kurti geriems ES ir Rusijos santykiams. Rusija juk senai įpratusi žaisti globalų žaidimą, o mūsų Centrinės Rytų Europos tapatybė yra tiesiog apžaidžiama. Palyginkite Rusijos ambasadoriaus Austrijoje formuojamą politinį žodyną po Golovatovo paleidimo: „Austrija laikėsi civilizuotų europietiškų normų, o štai Lietuva barbariškai perša kažkokias savas vienašališkas istorinių įvykių interpretacijas“.

Būtent siekis atkreipti Vakarų dėmesį į Rusijos grėsmę lėmė bene didžiausią „kalbinį liapsusą“ šiuolaikinėje Lietuvos užsienio politikoje – šaltojo karo tarp JAV ir Rusijos idėjos pristatymas tarptautinėje erdvėje 2008 m. pradžioje. Tuometinė JAV valstybės sekretorė Condoleezza Rice jau visai nediplomatiškai tuomet tiesiog liepė liautis kalbėti apie Šaltąjį karą. Kodėl? Todėl, kad mūsų požiūris iš Centrinės Rytų Europos kiemo į Šaltąjį karą nesutampa su JAV požiūriu.

Kad ir kiek dabar atšaltų JAV ir Rusijos santykiai, jie nepasiekia tos kritinės branduolinio karo grėsmės ribos, ties kuria gyveno amerikiečiai. To dviejų sistemų pasaulinio konflikto nė iš tolo neprimena šiuolaikiniai valstybių santykiai, kad ir kokie šalti jie būtų. Lietuvos bandymas primesti savo koncepciją pasirodė esantis visiškai neadekvatus amerikiečių šaltojo karo patirčiai. Mūsų vizija pasirodė esanti iš „vietinio kiemo“, padiktuota vietinės tapatybės ir vietinių reprezentacijų.

Kita politinė pasekmė gali būti ta, kad mūsų turimo Europos įvaizdžio ir iš Europos Sąjungos ateinančios politikos neatitikimas gali formuoti palankų klimatą dešiniajam ekstremizmui Lietuvoje. Mes tikėjomės laisvės, saugumo ir gerovės užtikrinimo, o čia matome, kad ateina reikalavimai gerbti gėjų teises, skatinti toleranciją (radikalai tai supranta kaip nacionalinės kultūros išsižadėjimą), pataikavimas galingiesiems (Vokietijos ir Rusijos flirtas dėl dujų), nesugebėjimas apginti mus nuo akivaizdaus tyčiojimosi iš mūsų laisvės kovos (Austrijos Golovatovo paleidimas).

Kol siekėme įstoti į ES, valstybės saugumo ir gerovės poreikiai euroskeptikus Lietuvoje nustūmė į marginalijas. Jų argumentai buvo tiesiog juokingi, palyginus su alternatyva likti Rusijos glėbyje. Dabar Lietuvos visuomenė pradeda susidurti ne su įsivaizduojama „civilizuota Europa“, bet su konkrečiomis politinėmis nuostatomis ir standartais, valstybių elgesiu Lietuvos atžvilgiu. Europa iš siekiamybės pamažu virsta tam tikra privalomybe ir Europoje egzistuojančios politinės ir socialinės realijos (su kuriomis jau yra susigyvenusi senoji Europa) gali duoti bent jau ideologinio peno kraštutiniams nacionalistams, antiglobalistams, radikaliems tautiškumo sergėtojams.

Kaip mes suderinsime „mūsų civilizuotos demokratinės Europos“ viziją su realia Europos šalių politika, kurios repertuare ne vien tik demokratijos ir žmogaus teisių politika, bet ir rusiškos dujos?

Autorius yra socialinių mokslų daktaras, Vytauto Didžiojo universitetas

http://www.DELFI.lt

Komentarai
http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/art ... &com=1&s=1
http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/art ... &com=1&s=5

Tomas J.,
2011 08 02 14:22

Austrija, kaip ir Prancūzija, Vokietija, Italija - tai tik kilimėliai prie Kremliaus durų.

Lietuvos narystė Europos Sąjungoje yra didelė klaida.

ES vertybės - pigesnės dujos ir nafta.

Jungtis reikia su draugais, o ne su priešais, arba visai nesijungti.
Mūsų draugai gali būti tik tie, kas nesižemina prieš Kremlių ir kitas imperijas.

Taigi,
2011 08 02 18:12

Europoje yra dangoraižiai ir yra lūšnynai. Iš dangoraižių Lietuvos lūšnos nesimato.

Kurių velnių į tą ECCCP stojome? Kad eilinį kartą būtume paversti vergais?

suomis,
2011 08 02 15:22

Kaip mes suderinsime "mūsų civilizuotos demokratinės Europos" viziją su realia Europos šalių politika, kurios repertuare ne vien tik demokratijos ir žmogaus teisių politika, bet ir rusiškos dujos?

Labai paprastai. Atsuksime savo užpakalį ir paprašysime, kad mus, tiek vieni, tiek kiti, gerai "padarytų". O jeigu dar ir kokį kaulą numes, tai ko daugiau norėti.

Žygeivis,
2011 08 02 22:33

Kodėl autorius Europos gabaliuką vadina Europa?

Tai tik Vakarų Europa (ir tai ne visa).

Žygeivis,
2011 08 02 22:40

Kalbant iš esmės, atsakymas yra labai paprastas - kada ir mes turėsime realų "kovinį vėzdą" (pvz. atominį, bakteriologinį, lazerinį, elekromagnetinį, cheminį, genetiškai tinkamai modifikuotą virusą ar dar ką nors panašaus, ypač efektyvaus), štai tada mums bet kokius "golovatovus" netgi neprašant "atneš ant lėkštutės"... :)

Būtent toks yra realus gyvenimas realiame pasaulyje, o ne tušti plepalai apie "Jievrosojuzo vertybes".

P.S. Taip kad mūsų mokslininkams reikėtų pasistengti ir tyliai ką nors tokio veiksmingo sukurti.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 21 Sau 2012 15:08

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27103
Miestas: Ignalina

Шимашюс: то, что Австрия называет январские события в Вильнюсе не преступлением, а историей – это позор

http://ru.delfi.lt/news/politics/articl ... D=14677629

Komentarai
http://ru.delfi.lt/news/politics/articl ... &com=1&s=1

Žygeivis,
2012 01 13 13:53

Akivaizdu, kad Lietuvai verta pasinaudoti labai veiksminga Izraelio patirtimi sprendžiant panašius klausimus. :)

Žydai sugebėjo surasti ir sugauti Eichmaną Pietų Amerikoje.

Negi lietuviai nepajėgūs surasti ir sugauti kažkokį "galvagalį" Moskalistane ar dar kur nors... :)

P.S. "Aitvaras" galėtų įtikinamai pademonstruoti, ką jis išmoko Afganistane.

Žygeivis,
2012 01 13 23:46

kaimynas,
2012 01 13 17:51
В Австрии оказались на удивление мудрые политики...
---------------------------

Не мудрые, а грушно-кагэбэшные. :) :) :)

"Агентурное насыщение" Австрии москальской агентурой, осоьенно "агентурой влияния" - самое большое во всей Европе.

Ведь именно в Вене до сих пор самая большая на Западе "контора" КГБ-ФСБ-СВР, да и ГРУ там "развернулось" уже давно (Суворова, например, почитайте :)).

Припомню забывчивым, что только в 1955 г. оттуда ушли "совковые" дивизии "освободителей от фашизма".

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Puslapis 1 iš 1

[ 18 pranešimai(ų) ]

Pagrindinis diskusijų puslapis » ***Enciklopedija - Lietuvių Tautos ir Lietuvos Valstybės istorija » Sąjūdis; Lietuvos Valstybės trečiasis atkūrimas 1990-03-11 (1987-1992 metų įvykiai)

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 2 svečių

Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Pereiti į: