Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė)

Rusų kalba:

Саюдис в 1988–1990 гг.
http://valstybingumas.lt/RU/saltiniu-ap ... fault.aspx

Предыстория Саюдиса

Во второй половине восьмидесятых в Советском Союзе произошла смена правящей верхушки коммунистической партии, 11 марта 1985 г. на пост генерального секретаря КПСС был избран Михаил Горбачев. Неэффективность экономической системы, которая становилась все более очевидной, неизбежно побуждала советскую власть к проведению реформы – перестройки. Перестройка, несомненно, способствовала не только изменениям в политической системе, но и трансформации внутри общества. Перестройку сопровождали громкие лозунги – гласность и демократизация.

Первый состоявшийся в советской Литве несанкционированный публичный митинг, организованный Лигой свободы Литвы (далее в тексте – ЛСЛ) 23 августа 1987 г. в Вильнюсе возле памятника А. Мицкевичу, продемонстрировал снижение функциональности структур советской власти. Несмотря на допросы и преследования, организаторы митинга не были арестованы, в их отношении не были возбуждены уголовные дела. Митинг стал переломной точкой в сознании людей[1].

Невзирая на политический застой в Литве, научная и творческая интеллигенция Литвы стремилась воспользоваться перестройкой и решать проблемы, связанные с загрязнением природы, уничтожением культурного наследия. Создавались спонтанные неформальные движения в области охраны природы и памятников. В 1986 г. литовской интеллигенцией были предприняты попытки по прекращению начатого по указанию советской власти сноса дома по ул. Тилто, 6, на месте которого планировалось оборудовать автостоянку. Архитекторы, художники, историки, писатели, композиторы протестовали против сноса этого дома в разных формах: письмами, петициями, адресованными советской власти и редакциям газет, пикетами. Это событие зафиксировано на фотографии и негативах Йонаса Чеснавичюса: производится снос дома без крыши и окон, участники протеста[2], развевающийся литовский трехцветный флаг, надписи: «Сохраним уникальное», «Почему здесь сносится дом?», «Ул. Тилто, 6 – будущее Старого города?»[3]. Эта акция, увенчавшаяся победой протестующих, стала символом сопротивления хладнокровному разрушению Старого города. В конце 1987 г., с учетом требований общественности, по решению Вильнюсского Исполнительного комитета некоторым улицам Старого города были возвращены прежние названия[4].

В марте 1987 г. был сформирован клуб охраны памятников «Талка», который проводил дискуссии о культурных ценностях, их охране, организовывал акции по благоустройству. На негативах Альгирдаса Сабаляускаса увековечены участники акции по приведению в порядок вильнюсского Нижнего замка[5] в рабочей одежде, приводящие в порядок подвалы вильнюсского Нижнего замка.

Высокий уровень загрязненности природы, строительство третьего блока Игналинской атомной электростанции, планируемые нефтяные скважины в Куршском заливе побуждали объединяться в природоохранные клубы: Вильнюсский экологический клуб «Жемина», в Каунасе – «Атгая». Эти клубы организовывали общественные акции, дискуссии. В 1987 г. по инициативе географа и краеведа проф. Чесловаса Кудабы был создан Литовский фонд культуры, который содействовал сохранению костелов Св. Николая, Св. Гертруды, Св. Георгия, Бернардинского костела, ремонту Художественной галереи М.-К. Чюрлениса, установил памятник пересекшим Атлантику летчикам Стяпонасу Дарюсу и Стасису Гиренасу, финансировал «Рок-марш по Литве»[6]. В «Клубе философов», созданном в 1987 г., обсуждались темы, посвященные экологии, уничтожению культуры, «белым пятнам истории».

По мере приближения 16 февраля 1988 г. (70-летия восстановления государства), советская власть всеми возможными способами пыталась опровергнуть значение этой исторической даты. В ответ на реакцию советской власти философ Арвидас Юозайтис 20 апреля в Союзе художников прочитал доклад «Политическая культура и Литва», в котором акцентировал, что политическая культура немыслима без рационального самосознания, здравого ума и суверенитета, а также привел несколько исторических примеров на основании литовского народного возрождения конца XIX в.

13 апреля 1988 г. в Эстонии был сформирован Народный Фронт (Rahvarinne), который также призывал общественность Литвы объединяться в движение. В мае 1988 г. в Академии наук Литвы состоялась встреча общественности с экономистами из Академии наук Эстонии: академиком Михаилом Бронштейном и старшим научным сотрудником Иваром Райгом. Во время встречи гости рассказывали историю зарождения Народного Фронта Эстонии, ознакомили с его программой и задачами[7].

Моральную поддержку людям Литвы оказало и решение папы римского Иоанна Павла II от 28 мая 1988 г. о назначении председателя Конференции епископов Литвы Винцентаса Сладкявичюса кардиналом.

Накануне учреждения Литовского движения за перестройку во Дворце ученых состоялась дискуссия «Победим ли мы бюрократию?». На фотографиях и негативах Й. Чеснавичюса, А. Сабаляускаса зафиксировано это мероприятие: большое количество интеллектуалов[8], юные ученые[9], докладчики: экономисты Казимерас Антанавичюс, Казимира Дануте Прунскене, философы: Бронисловас Юозас Кузмицкас, Йокубас Минкявичюс, Ромуалдас Озолас, математик Саулюс Лапенис, физик Зигмас Вайшвила, журналист Ауксе Аукштикальнене, архитектор Артурас Скучас[10]. В аудиозаписи этой дискуссии[11] К. Антанавичюс высказывается за экономический суверенитет республики, А. Аукшикальнене говорит об отмене привилегий для бюрократов, Р. Озолас акцентирует существенную перестройку и важность образования инициативной группы, народного фронта/движения. Й. Минкявичюс напоминает, что формирование группы намечено на 3 июня в Академии наук (далее в тексте – АН). З. Вайшвила выражает обеспокоенность по поводу строительства третьего блока Игналинской атомной электростанции, высокого уровня загрязненности окружающей среды.

Саюдис: от рождения до Учредительного съезда

3 июня 1988 г. в зале АН состоялось собрание представителей институтов и общественности. В собрании принимало участие около 500 человек. Официальная тема собрания – «Обсуждение проекта Конституции ЛССР». Многим участникам собрания уже было известно о намерении избрать инициативную группу. 3 июня 1988 г. докладчики постоянно отклоняются от официальной темы собрания, председательствующий Э. Вилкас призывает завершить мероприятие. Журналист А. Аукштикальнене напоминает собравшимся о жертвах сталинизма, призывает опубликовать документы из архива государственной безопасности ЛССР за 1940–1941 гг.[12] А. Скучас предлагает назвать движение Движением за перестройку и просит у участников, поддерживающих Саюдис, указать свои контакты, Витаутас Ландсбергис подчеркивает исключительное значение этого собрания для общества, стремление собравшихся осуществить перемены. В ответ на предложение Э. Вилкаса завершить собрание З. Вайшвила высказывается за избрание инициативной группы. Спонтанно из зала предлагаются фамилии кандидатов в инициативную группу, участники собрания высказывают свое одобрение аплодисментами. В инициативную группу Саюдиса избраны 35[13] членов: актер Регимантас Адомайтис, писатель Витаутас Бубнис, юрист Юозас Булавас, экономист Антанас Бурачас, переводчик Виргилиюс Юозас Чепайтис, журналист Альгимантас Чекуолис, певец Вацловас Даунорас, поэт Сигитас Гяда, философ Бронисловас Гензелис, экономист и философ Арвидас Юозайтис, композитор Юлюс Юзелюнас, географ Чесловас Кудаба, архитектор Альгирдас Каушпедас, философ Бронисловас Юозас Кузмицкас, музыковед Витаутас Ландсбергис, художник Бронюс Леонавичюс, специалист по педагогике и литературовед Юлия Мяйле Лукшене, поэт Алфонсас Малдонис, поэт Юстинас Марцинкявичюс, экономист Альвидас Медалинскас, философ Йокубас Минкявичюс, архитектор Альгимантас Насвитис, философ Ромуалдас Озолас, эколог Ромас Пакальнис, экономист Саулюс Печюлис, писатель Витаутас Петкявичюс, экономист Казимира Дануте Прунскене, философ Витаутас Раджвилас, экономист Раймундас Ляонас Раяцкас, архитектор Артурас Антанас Скучас, медик Гинтарас Сонгайла, художник Арвидас Шальтянис, журналист Витас Томкус, физик Зигмас Вайшвила, режиссер Арунас Витаутас Жебрюнас (аудиозапись из личного архива Ангониты Рупшите). На фотографии Й. Чеснавичюса зафиксированы находящиеся в битком набитом зале Академии наук участники мероприятия.

В отсутствие собственных помещений Инициативная группа ЛДП собиралась в различных местах: в Союзе кинематографистов, в Союзе писателей, в Институте физики. Документы ЛДП подписывались «От имени Инициативной группы». 8 июня 1988 г. в помещениях клуба «Талка» во время заседания Инициативной группы Саюдиса были сформированы комиссии: экологическая (Р. Пакальнис, З. Вайшвила), национальная (В. Ю. Чепайтис, А. Жебрюнас), социальная (Б. Гензелис, Р. Озолас), экономическая (А. Бурачас, К. Д. Прунскене), культурная (В. Бубнис, В. Ландсбергис), правовая (Ю. Булавас, В. Томкус). Присутствовавшего на заседании начальника Отдела научно-образовательных учреждений ЦК КПЛ Стасиса Имбрасаса Инициативная группа попросила удалиться. Комиссии разработали краткие программы Саюдиса в разных областях, в которых предлагали отменить привилегии для номенклатурных работников и уничтожить «белые пятна» в культурном наследии, признать литовский язык в качестве государственного, вернуть национальную историю, внести вопрос об экономической и политической автономии, регулярно предоставлять информацию об уровне загрязнения воды, воздуха и земли[14]. Эти предложения были представлены обществу 13 июня.

Тогдашняя власть делала все попытки контролировать Саюдис, навязать свое руководство. Во время инициированной ЦК КПЛ встречи с Инициативной группой Саюдиса, состоявшейся 17 июня 1988 г., были предложены аналогичные уже сформированным Саюдисом комиссии. Саюдис это предложение отклонил. Члены Инициативной группы во время состоявшейся 23 июня встречи с первым секретарем ЦК КПЛ Р. Сонгайлой требовали признания Саюдиса, провозглашения литовского языка в качестве государственного. В связи с блокированием информации о Саюдисе, искажением фактов 19 июня был начат выпуск первого независимого издания «Саюдже жинес» («Вести Саюдиса»), в котором печатались документы и проекты документов Саюдиса, заявления, речи, письма читателей, информация о проводящихся мероприятиях. До восьмого номера редактором «Саюдже жинес» был А. Скучас, позднее ЛДП назначило на его место А. Юозайтиса.

В память о ссылках 1941 г. Инициативная группа 14 июня 1988 г. провела поминальное мероприятие в Научно-исследовательском институте экономики сельского хозяйства. На фотографиях Й. Чеснавичюса увековечен бывший партизан, член ЛСЛ Ляонас Лауринскас (псевдоним – Лютас), который в тот же вечер во время организованного ЛСЛ мероприятия на площади Гедимино поднял запрещенный советской властью трехцветный флаг[15], докладчики и участники. В мероприятии ЛСЛ приняли участие и несколько членов Инициативной группы.

Распространение идей Саюдиса проходило во время различных акций и митингов Саюдиса, на которых высказывались актуальные для того времени проблемы в области экологии, уничтожения культурного наследия, литовского языка, литовских символов, возвращения названий улицам, раскрытия «белых пятен истории» и др. Акции протеста по инициативе активных общественников проходили и спонтанно. Одна из первых акций протеста была посвящена вопросу разрушения фундамента Костела Витаутаса в Тракай. Инициатор этой акции – работник Тракайской гребной базы Ромуалдас Ланкас. Акция протеста прошла 21 июня 1988 г. возле ВС ЛССР. Акция в соответствии с тогдашним законодательством была несанкционированной, на ее проведение не было получено разрешение. В ней приняло участие около 500 человек, в основном – сотрудники расположенных на улице Гоштауто институтов, сотрудники и студенты Факультета физики Вильнюсского университета. Людей информировали об акции по телефону. В акции приняли участие члены Инициативной группы Саюдиса: А. Йозайтис, А. Скучас, Г. Сонгайла. После акции протеста разрушение фундамента Костела Витаутаса было прекращено.

Вслед за Народным Фронтом Эстонии 24 июня 1988 г. на пл. Гедимино Саюдис организовал первый массовый митинг, во время которого состоялись проводы делегатов на XIX партийную конференцию КПСС. Разрешение было получено, среди приглашенных на митинг были и делегаты. Большинство членов Инициативной группы Саюдиса считали, что принятые в присутствии народа присяги будут обладать значимым и долговременным эффектом. Участие принимало около 20 тыс. людей[16], державших в руках самодельные плакаты, за порядком следили «зеленоповязочники», повязавшие зеленые повязки со Столбами Гедиминовичей[17]. На митинге были представлены цели Саюдиса, сформулированы требования для делегатов[18]: экономический, политический и культурный суверенитет союзных республик, введение гражданства, провозглашение литовского языка государственным, обеспечение правовых гарантий демократизации партии, создание национальной школы, учреждение Конституционного суда. В своей речи В. Ландсбергис провел линию сотрудничества между Саюдисом и КПЛ, утверждая, что если назначенные делегаты вернутся из Москвы с благоприятными для жителей и Литвы принятыми решениями, мы будем называть их нашими делегатами, ну а если принятые постановления будут неблагоприятными для Литвы и ее жителей (и эти делегаты будут голосовать «за»), мы будем говорить, что там были не наши делегаты[19]. Члены Инициативной группы Саюдиса говорили о строительстве третьего блока Игналинской атомной электростанции, единстве литовцев и взаимном доверии. Секретарь ЦК КПЛ А. М. Бразаускас в конце митинга сообщил о разработанном проекте о провозглашении литовского языка государственным языком ЛССР, о прекращении финансирования строительства третьего блока Игналинской АЭС, а также об отказе от нефтедобычи[20]. На фотографиях Й. Чеснавичюса зафиксированы моменты митинга: многотысячная толпа людей[21], члены Инициативной группы Саюдиса, часть делегатов, отправляющихся на XIX партийную конференцию КПСС, несколько трехцветных флагов, плакаты: «Вас назначил ЦК, отвечать будете перед Литвой», «Трибуну Саюдису!», «Свободная Литва – в семье европейских народов», а также портреты М. Горбачева.

В ответ на блокирование информации о Саюдисе члены Инициативной группы 29 июня 1988 г. провели несанкционированный пикет у здания Литовского агентства новостей (ELTA). Во время пикета было зачитано адресованное ELTA заявление Саюдиса по поводу блокирования информации об организуемых Саюдисом митингах, участникам раздавали экземпляры «Саюдже жинес» и известили их о митинге Саюдиса, намеченном на 9 июля. Представители ELTA пообещали участникам пикета отображать информацию более объективно. На фотографиях Й. Чеснавичюса зафиксированы участники пикета, докладчики, плакаты: «Трибуну Саюдису», «ELTA – пора меняться!» [22].

Сценарий и организационные вопросы приближающегося митинга Саюдиса обсуждались 29 июня во время совещания членов Инициативной группы Саюдиса. Властями было выдано разрешение на проведение митинга. На аудиозаписи зафиксированы высказывания членов Инициативной группы Саюдиса: по поводу докладчиков на митинге, сбора подписей за оправдание Артураса Сакалаускаса (служившего в советской армии), социологического опроса, организации приглашения на митинг. Невзирая на обещания представителей ELTA участникам пикета, пресса продолжала молчать об организуемом Саюдисом митинге. Людей приглашали на митинг по телефону, по улицам ходили люди с плакатами, объявления о митинге расклеивали на столбах, также о мероприятии сообщали в «Саюдже жинес».

9 июля на митинг Саюдиса в парке Вингис собралось около 100 тыс.[23] человек из многих городов и районов Литвы. Инициативной группой Саюдиса было постановлено, что в этот день необходимо юридически узаконить трехцветный флаг[24]. Было принято решение во время митинга под крышей эстрады парка Вингис рядом с эмблемой «Литовское движение за перестройку 1988» со Столбами Гедиминовичей развернуть большой трехцветный флаг. В ответ на требования Саюдиса узаконить трехцветный флаг власть приняла решение о его легализации, о чем во время митинга сообщил А. М. Бразаускас.[25] На митинге высказалось большинство членов Инициативной группы Саюдиса, а также гость из Эстонии М. Тармак, который по-литовски зачитал поздравление Саюдису от Народного Фронта Эстонии и подчеркнул солидарность эстонского и литовского народов[26]. Впервые участникам митинга Р. Озолас представил основы программы Саюдиса, В. Ландсбергис подчеркнул старания проживающих в Литве народов жить мирно, С. Гяда акцентировал необходимость сохранения обычаев, традиций, культурного наследия, подчеркнул, что Литва должна быть суверенным государством среди таких же суверенных государств[27], А. Юозайтис призвал бойкотировать газету ЦК КПЛ Tiesa («Правда»), З. Вайшвила информировал об экологических проблемах, К. Прунскене говорила об экономической самостоятельности. Единогласно была принята резолюция, требующая провести референдум в Нагорном Карабахе. В конце митинга тысячи людей пропели «Национальную песнь» В. Кудирки, текст которой был им роздан. За порядком следили «зеленоповязочники», люди жертвовали деньги Саюдису. На негативах и позитивах Витаутаса Дарашкявичюса, Бронюса Кашелениса, А. Сабаляускаса запечатлена многотысячная толпа людей[28], плакаты: «Национализму – нет! Суверенитету – да!“, «Саюдис – воля и надежда народа», «Сонгайла – позор народа», «Долой привилегии функционеров», «За нашу и вашу свободу» (на литовском и русском языках)[29], «Полуправда = форма лжи».

Митинги Саюдиса, проходившие в Вильнюсе, оказали большое влияние на формирование инициативных групп Саюдиса и групп поддержки Саюдиса в районах и городах. После 9 июля начали формироваться инициативные группы Саюдиса в городах и районах. 10 июня 1988 г. Инициативная группа Саюдиса была учреждена в Каунасе, 11 июля – в Вевисе (Тракайский район), 12 июля – в Вилкавишкисе, 14 июля – в Алитусе[30]. Республиканский координационный центр Саюдиса с июля призывал зарегистрировать учрежденные группы поддержки Саюдиса. Деятельность групп поддержки Саюдиса в Вильнюсе координировал учрежденный в июле Вильнюсский координационный совет[31], а 15 сентября 1988 г. был избран Вильнюсский совет и актив Саюдиса[32]. Члены Инициативной группы ЛДП приглашались на первые митинги в городах и районах. Один из первых митингов Саюдиса в районах состоялся 13 июля в Капсукасе (сейчас – Мариямполе) на стадионе средней школы имени Йонаса Яблонскиса (сейчас – гимназия Ригишкю Йоно), где была представлена программа деятельности Саюдиса, прозвучали предложения о возвращении городу названия Мариямполе, прохождении юношами воинской службы в Литве, а также высказаны упреки в адрес власти по поводу уничтожения культурного наследия[33]. На хранимых в личных архивах Виталиса Мозурайтиса, Ромаса Рустейки, Паулюса Уляцкаса фотографиях и негативах зафиксированы тысячи людей с трехцветными флагами[34], поднятые Столбы Гедиминовичей, Витис и плакаты: «Перестройка – возрождение народа», «Капсукасу – Мариямполе»[35], «Улицам – старые названия»[36], «Сувалкийцы, давайте еще раз раскачаем Колокол возрождения», «Мы за М. Горбачева!», акция сбора подписей за возвращение городу названия Мариямполе[37].

В знак протеста против строительства третьего блока Игналинской атомной электростанции, загрязнения природы 15 июля Саюдис провел несанкционированный митинг около ВС ЛССР, а с 20 июля по 2 августа вместе с экологическим клубом «Жемина» организовал велопробег «Литва – мой дом» по маршруту Вильнюс–Швенченис–Игналина–Снечкус (сейчас – Висагинас)–Утена–Укмерге–Йонава–Кедайняй–Дотнува–Шяуляй–Варняй–Плунге–Кретинга–Паланга–Клайпеда. Во время похода собирались подписи под письмом председателю Совета Министров СССР (далее в тексте – СМ) Николаю Рыжкову[38] по поводу прекращения строительства третьего блока Игналинской атомной электростанции. Организованы 24 митинга, на которых были представлены цели Саюдиса, людей призывали учреждать группы поддержки. Распространению идей Саюдиса, преданию гласности проблем, связанных с загрязнением окружающей среды, способствовал организованный 28 июля каунасским клубом «Атгая» экологический протест. На сохраненной в личном архиве редактора газеты «Кауно айдас» Видмантаса Валюшайтиса фотографии зафиксированы участники экологического протеста, плывущие на байдарках, плотах, плакат «Литовец, брат, зачем позволяешь себя травить!»[39].

Среди молодежи идеи Саюдиса распространял второй тур концертов «Рок-марш по Литве»: Биржай, Шяуляй, Мажейкяй, Таураге, Кедайняй, Клайпеде, Каунасу и Вильнюсу, проходивший с июля по август. Толпы слушателей на концерты Рок-марша собирали рок-группа Antis, группа из Шяуляй Bix, фолк-группа Namo, вильнюсская панк-группа Už Tėvynę, припев песни которой «Литва – это сила!» стал основным лозунгом всего Рок-марша[40]. На концертах выступал член Инициативной группы Саюдиса А. Юозайтис, молодежь скандировала: «Литва! Латвия! Эстония!». На фотографии А. Сабаляускаса зафиксирован состоявшийся 7 августа в вильнюсском Нагорном парке заключительный концерт Рок-марша: над эстрадой подняты национальные флаги Литвы, Латвии и Эстонии, на эстраде выступает группа Antis, ее лидер А. Каушпедас[41]. Под влиянием распространяемых Саюдисом идей 25 июля была создана инициативная группа в Арегале, 26 июля – в Шяуляй, 28 июля – в Паневежисе, в конце июля – в Пасвалисе, Варене[42].

В отличие от Саюдиса, ЛСЛ открыто высказывалась за восстановление независимости Литвы. 12 июля, в день годовщины заключенного в 1920 г. между Литвой и Советской Россией договора, на основании которого Советская Россия признала независимость Литвы[43], ЛСЛ организовала на пл. Гедимино не санкционированное советской властью празднование этой даты. По указанию советской власти милиционеры оцепили площадь, но столкновений удалось избежать. Осознавая возможности применения советской властью силы против митингующих, Саюдис принял заявление относительно запретов на проведение митингов и назвал их антиконституционными[44]. Во время несанкционированного митинга около ВС ЛССР 26 июля Саюдис протестовал против намерения власти принять указ, ограничивающий свободу проведения митингов, собраний, демонстраций. В ответ на такую позицию Саюдиса газета ЦК КПЛ «Советская Литва» опубликовала негативные отзывы о Саюдисе.

Позиции Саюдиса укрепила состоявшаяся 9 августа встреча заместителя начальника Отдела культуры ЦК КПСС Алексея Цветкова с членами Инициативной группы Саюдиса. Напряжение между Саюдисом и тогдашней властью смягчил и состоявшийся 11–12 августа визит в Литву члена политбюро КПСС, секретаря по идеологии ЦК КПСС Александра Яковлева. Во время встречи с творческой интеллигенцией и представителями Саюдиса А. Яковлев критиковал подавление перестройки в Литве, неофициально выражая тем самым и свою поддержку Саюдису. После визита А. Яковлева менее жесткой по отношению к Саюдису стала и критика со стороны литовских властей: Саюдису разрешено выпускать свое периодическое издание и постоянную телевизионную программу. 16 сентября начал издаваться еженедельник «Атгимимас» («Возрождение») под редакцией Р. Озоласа, 18 сентября Инициативная группа Саюдиса впервые выступила на передаче литовского телевидения «ТВ-форум».

С большей скоростью стали появляться инициативные группы Саюдиса в районах: 13 августа – в Аникщяй, 15 августа – в Рокишкисе, 21 августа – в Радвилишкисе, 25 августа – в Кельме, Шилуте, 29 августа – в Молетай, Скуодасе, Утене, 30 августа – в Кайшядорисе, Шедуве[45]. На хранимых в личных архивах Янины Ражукене, Б. Кашелениса позитивах увековечены члены Инициативной группы Саюдиса А. Бурачас[46], С. Гяда[47] на первом митинге Саюдиса в Вейсеяй (Лаздийский район). На аудиозаписи слышна произнесенная С. Гядой речь о сражениях за Независимость, партизанах, единстве литовского народа[48]. В личном архиве Алдоны Пранскенене сохранено приглашение[49] на первый митинг Саюдиса в Молетай, на видеоматериале[50] увековечены члены Инициативной группы Саюдиса, члены Инициативной группы Саюдиса в Молетском районе, ссыльные, священники, представители районной КПЛ. Докладчики акцентировали происходящие во всем Советском Союзе перемены, отношения между властью и людьми, уничтожение культурных памятников, судьбу литовских ссыльных, зафиксирована проходившая во время митинга акция по сбору подписей против строительства третьего блока Игналинской атомной электростанции, участники митинга, поющие «Литва дорогая», фотографы.

Чаще всего городские/районные инициативные группы Саюдиса учреждались до проведения первого митинга Саюдиса или сразу после него, например, в Вилкавишкисе Инициативная группа Саюдиса была учреждена в июле, а первый митинг был проведен 27 августа. В личном архиве П. Уляцкаса хранится фотография, на которой зафиксированы участники проходившего в Вилкавишкисе митинга, народная атрибутика, плакаты: «Наш язык – наше богатство», «Здесь наша земля Литва», «Загрязняешь дом – загрязняешь природу – загрязняешь Литву», «Мы за М. Горбачева, кто против нас, тот против перестройки».

В городах и районах инициативные группы Саюдиса формировались в учреждениях, на предприятиях. Их создавали по профессии или месту проживания, деятельность групп поддержки координировала городская или районная инициативная группа, позднее – совет. Следует отметить Протокол деятельности группы поддержки Саюдиса в Юрбаркском районе[51], в котором записан призыв А. Печюкайтиса (члена совета Саюдиса в Юрбаркском районе) учредить группу поддержки Саюдиса в колхозе «Нямунас» Юрбаркского района, задача которой будет забота о приведении в порядок городка Середжюса, оказание помощи в решении экологических проблем. За каждым членом районных советов Саюдиса была закреплена курируемая им область, например, организационная, финансовая, экологическая, культурная, издательская и др. Инициативные группы Саюдиса создавались почти одновременно с группами поддержки Саюдиса на рабочих местах, однако кое-где процесс происходил в обратном порядке – сначала создавались группы поддержки Саюдиса на рабочих местах, а затем – городские или районные инициативные группы Саюдиса[52]. О создании группы поддержки Саюдиса на рабочем месте свидетельствуют хранимые в личном архиве П. Уляцкаса документы группы поддержки ЛДП на Капсукасском (сейчас – Мариямполе) Производственном объединении автоматов пищевой промышленности (далее в тексте – ПОАПП) о ее деятельности, связях с Инициативной группой Саюдиса, решении проблем, связанных с культурным наследием Судувского края, экологией[53]; группа поддержки Саюдиса на ПОАПП инициировала опрос населения по поводу возвращения городу названия Мариямполе[54], на котором большинство респондентов высказалось за возвращение названия, сценарий организованного митинга, посвященного 16-му февраля[55], фамилии докладчиков.

В Вильнюсе, Каунасе, Клайпеде группы поддержки Саюдиса координировали собрания доверенных лиц. В одних городках и районах Литвы тесные связи между группами поддержки Саюдиса поддерживали координаторы, в других – сеймики Саюдиса. В личном архиве П. Уляцкаса сохранены списки координаторов и членов ЛДП в Калварии (Мариямпольский район) и Казлу-Руде, список кандидатов в городской и районный сеймик Саюдиса в Капсукасе (сейчас – Мариямполе)[56].

С целью привлечения внимания к освобождению политических заключенных участники невооруженного сопротивления Пятрас Цидзикас и Альгимантас Андрейка 17 августа на пл. Гедимино объявили голодовку, продолжавшуюся до 26 августа, когда участниками голодовки и Саюдисом был подписан договор об учреждении совместного комитета по спасению политических заключенных. На позитивах и негативах А. Юозапайтиса, Й. Чеснавичюса, Б. Кашелениса зафиксирован домик голодающих[57], на крыше которого развевается трехцветный литовский флаг[58], на стене – тканое полотно с куплетом из «Национальной песни» В. Кудирки, просьба освободить политзаключенных: Балиса Гаяускаса, Гинтараса Йешмантаса, Виктораса Петкуса, Сигитаса Тамкявичюса, Вальдемараса Каралюнаса, люди читали надписи, возле Кафедрального собора, плакаты: «Голодовка из-за политических заключенных и ссыльных»[59], «Свободу политзаключенным», «Верните права Альфонсасу Сваринскасу и Томасу Венцлове»[60].

23 августа 1939 г. Советский Союз и нацистская Германия подписали пакт Молотова–Риббентропа и секретные протоколы, в результате чего 15 июня 1940 г. Литва была оккупирована СССР. Саюдис стремился предать огласке эти документы: 5 августа они были опубликованы в «Саюдже жинес» (№ 15), в парке Вингис запланировано проведение митинга для осуждения этих документов. Разрешение на проведение митинга было получено, в нем приняло участие около 250 тыс. человек[61]. Саюдис приглашал людей на митинг по телефону, через «Саюдже жинес», республиканское телевидение, газету «Вечерние новости».

Митинг транслировался по телевидению, часть этой трансляции сохранена на аудиозаписи[62], на которой слышны высказывания В. Ландсбергиса о пакте Молотова–Риббентропа, преступлениях гитлеризма и сталинизма, предложения Юстинаса Марцинкявичюса принять резолюцию, требующую опубликовать пакт Молотова–Риббентропа вместе с его секретными протоколами и картами и осудить их в качестве грубого нарушения международного права. Историк Людас Труска назвал секретные протоколы пакта «похоронными колоколами» независимости Балтийских государств. Участники услышали аудиозапись речи последнего министра иностранных дел Литовской Республики (1938–1940) Юозаса Урбшиса о переговорах с И. Сталиным, судьбе Литвы после подписания секретных протоколов пакта. В. Ландсбергис прочитал собравшимся обращение 28 сенаторов США к людям Литвы, Латвии и Эстонии, в котором выражено одобрение проводимой властью кампании по разоблачению преступлений сталинизма и предоставленной жителям Прибалтики возможности почтить память ссыльных[63]. Участники митинга пели «Национальную песнь» В. Кудирки и «Литва дорогая» Майрониса, жгли свечи, скандировали: «Свободу узникам совести». Люди жертвовали деньги на памятник жертвам сталинизма. На негативах и позитивах Витаутаса Дарашкявичюса, Алексадраса Юозапайтиса, Бронюса Кашелениса зафиксированы моменты митинга: возле эстрады парка Вингис символический венок из колючей проволоки с трехцветными флагами и траурными лентами[64], над эстрадой парка Вингис – огромный трехцветный флаг с черной лентой, митингующие[65], участники невооруженного сопротивления Нийоле Садунайте, Юлюс Саснаускас, Робертас Григас, выступающие[66], множество трехцветных флагов, перевязанных черными лентами, национальные флаги Латвии, Эстонии, зажженные свечи.

Ухудшающаяся экологическая ситуация в Балтийском море побудила Саюдис, клубы «Атгая», «Жемина», движения зеленых Латвии и Эстонии 3 сентября провести общую акцию протеста «Давайте обнимем Балтийское море». В акции приняло участие около 100 тыс. человек: литовцев, латышей, эстонцев. Саюдис согласовал с руководством пограничных войск СССР пребывание участников протеста[67] в запрещенных прибрежных зонах Балтийского моря. На негативах В. Дарашкявичюса зафиксированы держащиеся за руки участники акции, стоящие лицом к морю[68], много молодежи, некоторые из них – в национальных костюмах, много трехцветных флагов, плакаты: «Только свободный народ воскресит Балтийское море», «Умирает наше море, это не только беда, но и позор», увековечена выставка, на которой у флагов омываемых Балтийским морем государств насыпаны кучи мусора, размер которых соответствует количеству загрязнений, попадающих в море, лидирует Советский Союз[69].

После митинга Саюдиса, состоявшегося 23 августа, советская власть придерживалась более строгой позиции. Во время подготовки Саюдисом протеста против строительства третьего блока Игналинской атомной электростанции официальной прессе было запрещено информировать общество об этой акции, на ее проведение не было получено разрешение. Невзирая на препятствия со стороны власти, 16–18 сентября Саюдис провел акцию протеста «Кольцо жизни». Было принято решение привлечь международную комиссию для проведения исследования надежности первого и второго реакторов, начат сбор подписей за международную экспертизу относительно прекращения деятельности Игналинской атомной электростанции[70]. В личном архиве Оны Волунгявичюте сохранены подписи 508 жителей Капсукаса (сейчас – Мариямполе) за приглашение международной комиссии для исследования Игналинской атомной электростанции[71]. Принимавшие участие в акции литовцы, латыши, эстонцы, русские, белорусы и украинцы (всего около 20 тыс. человек) взялись за руки и «Кольцом жизни» опоясали место строительства третьего блока Игналинской атомной электростанции. За порядком следили «зеленоповязочники». На негативах и позитивах Валдаса Лапашаускаса и А. Сабаляускаса зафиксирован штаб акции протеста с вывеской «Игналинская А†Э», участники, готовящие плакаты, знаки, обозначающие радиоактивность, разбитые палатки, участники акции, наблюдающие за спектаклем Вильнюсского театра Старого города «Смерть Кестутиса», слушающие песни в исполнении Вероники Повиленене, у микрофона – член Инициативной группы Саюдиса З. Вайшвила[72], участники акции протеста, идущие на место строительства третьего блока Игналинской атомной электростанции, национальные флаги Литвы, Латвии и Эстонии, молодежь с плакатами на спинах «Игналинская А†Э» [73].

В соответствии со вторым секретным протоколом пакта Молотова–Риббентропа, подписанного 28 сентября 1939 г., вся территория Литвы попала под сферу влияния СССР. В знак осуждения этого факта 28 сентября 1988 г. ЛСЛ провела несанкционированный митинг. Власть не выдала разрешение на проведение митинга и предупредила организаторов о возможном применении силы. Специальные подразделения милиции по приказу советской власти разогнали 15–20 тыс. человек. Участников акции били резиновыми дубинками и задерживали без какого-либо повода, ночью были задержаны и голодающие за освобождение политзаключенных. Они в принудительном порядке были доставлены и заключены в помещения, принадлежащие Министерству внутренних дел. Проведенная советскими структурами репрессия в обществе получила название «Банановый бал». На фотографии Й. Чеснавичюса зафиксированы советские военные, окружившие пл. Гедимино[74]. В ответ на проявленную милицией жестокость 29 сентября Саюдис и ЛСЛ организовали совместную акцию протеста. На фотографии Й. Чеснавичюса зафиксированы члены Инициативной группы Саюдиса В. Ландсбергис, А. Скучас, З. Вайшвила[75] на пл. Гедимино, другие участники протеста. В знак недовольства событиями 28 сентября общественность 30 сентября пикетировала у здания Государственного комитета радио и телевидения против телевидения, не отреагировавшего на события на пл. Гедимино 28–29 сентября и проигнорировавшего требование Инициативной группы Саюдиса фиксировать и объективно отображать информацию об этих событиях[76]. 4 октября в знак осуждения жестокости милиции около 2 тыс. человек пикетировало возле учреждений тогдашней власти и требовало у первого секретаря КПЛ Р. Сонгайлы принятия ответственности.

Уже во время первых митингов Саюдис требовал узаконить запрещенный советской властью литовский трехцветный флаг, Витис, «Национальную песнь» В. Кудирки, присвоить литовскому языку статус государственного. По указу Президиума Верховного совета (далее в тексте – ВС) Литовской Советской Социалистической Республики (далее в тексте – ЛССР) от 6 октября был легализирован трехцветный флаг, Витис, Столбы Гедиминовичей и «Национальная песнь» В. Кудирки. 7 октября на башне Замка Гедиминаса был торжественно поднят трехцветный флаг. Выступавший во время митинга архитектор Витаутас Ландсбергис-Жямкальнис подчеркнул взаимное единство людей, поддержку Саюдису и значение трехцветного флага для литовского народа, А. Юозайтис акцентировал свободу и независимость нации, Юстинас Марцинкявичюс напомнил об историческом и духовном значении горы Гедиминаса и башни Замка Гедиминаса. На негативах и цветных позитивах В. Дарашкявичюса, Б. Кашелениса зафиксирована многотысячная толпа людей на пл. Гедимино, трехцветные флаги[77], трехцветный флаг, развевающийся на башне Замка Гедиминаса[78].

Подготовка к Учредительному съезду Саюдиса продолжалась с сентября после учреждения организационного комитета под председательством А. Медалинскаса. Организационная группа разработала проект структуры Саюдиса, в котором был предусмотрен верховный орган ЛДП, обладающий правом принятия решений, – съезд, избираемый на основании территориальной принадлежности и принадлежности к общественным движениям[79]. В октябре в городах и районах проходили выборы делегатов на Учредительный съезд ЛДП. В личном архиве Номеды Сименене хранится документ о выборах делегатов на Учредительный съезд ЛДП в Паневежском районе[80], указываются кандидаты в делегаты, число набранных голосов. На негативах В. Мозурайтиса зафиксировано отбытие делегатов Саюдиса от Капсукаса (сейчас – Мариямполе) на Учредительный съезд Литовского движения за перестройку[81], трехцветные флаги, герб города Мариямполе. Задачей Учредительного съезда ЛДП было избрание Сейма Саюдиса, который, в свою очередь, должен был избрать Совет Сейма Саюдиса. На заседаниях Инициативной группы Саюдиса обсуждалась система выборов на съезд и в Сейм Саюдиса, разработан устав Саюдиса и проект общей программы Саюдиса, который 12 октября был опубликован в прессе для публичного обсуждения.

Учредительный съезд Саюдиса

22–23 октября 1988 г. состоялся Учредительный съезд Саюдиса. По мере снижения напряжения между советской властью и Саюдисом, а также после ухода в отставку первого секретаря КПСС (КПЛ) Р. Сонгайлы 19 октября на его место назначен Альгирдас Миколас Бразаускас. После получения разрешения съезд прошел в самом большом на то время зале – Вильнюсском дворце спорта.

По данным мандатной комиссии в работе Учредительного съезда ЛДП приняли участие 1021 делегат и около 4 тыс. гостей. С учетом предложений делегатов и предварительных замечаний населения на съезде была принята Общая программа Саюдиса из 9 частей, которая подчеркивала стремление Литвы к государственности, старания воскресить сознательное гражданское общество, поддержку Саюдиса в восстановлении демократического порядка выборов и социальной справедливости, сохранение литовской культуры, экономическую независимость (документ из личного архива О. Волунгявичюте). Также был принят устав Саюдиса, определивший структуру ЛДП, который способствовал становлению Саюдиса полноценным юридическим лицом[82], 30 резолюций, среди которых – резолюции о суверенитете, экономической независимости, статусе литовского языка, гражданстве Литовской ССР, преступлениях сталинизма и всеобщей реабилитации, политических заключенных, территориальных вооруженных силах ЛССР, возвращении культурных ценностей. Принято заявление доброй воли, высказывающееся за стремление к миру во всех областях жизни и одобрение перестройки.

Делегаты съезда представили 171 члена Сейма Саюдиса, избранного на конференциях городских и районных групп поддержки Саюдиса[83], одобрили предложение по кооптации в Сейм Инициативной группы ЛДП in corpore. Делегаты в дополнительном порядке избрали 15 членов в Сейм Саюдиса[84]. Сейм, избранный в соответствии с принципами демократии, состоял из 220 членов. На первом заседании Сейма Саюдиса после принятия регламента был избран Совет Сейма Саюдиса из 35 членов. Съезд транслировался по телевидению. На съезде выступали члены инициативной группы Саюдиса, делегаты от городов и районов, представитель Народного фронта Латвии Янис Гайгалс, лидер Народного фронта Эстонии Эдгар Сависаар, представители Народного фронта Беларуси, клуба «Тремтинис», ЛСЛ, Всемирной литовской общины, духовенства, Католического объединения женщин Caritas, литовцев Воркуты, КПЛ. Докладчики высказались о необходимости демократичных выборов, суверенитете литовского государства, трагических последствиях пакта Молотова–Риббентропа, объединившем общество Литвы Саюдисе, возможностях ссыльных вернуться на родину. Во Дворце спорта царило приподнятое настроение, эмоциональные речи постоянно прерывались аплодисментами, скандированиями «Литва», «Саюдис». Члены Инициативной группы ЛДП представили 8 программных докладов на темы возрождения Литвы, создания правового государства, загрязнения природы, экономической независимости Литвы, обострения межнациональных отношений, вызванного советской властью, предложения проекта Конституции ЛССР.

Связи с зарубежными журналистами: выдачу аккредитаций, организацию пресс-конференций, подготовку бюллетеня съезда на литовском, английском, немецком, русском языках координировал учрежденный 10 октября международный пресс-центр под руководством А. Чекуолиса. В личном фонде заместителя руководителя пресс-центра по организационным вопросам Адольфаса Ужи хранятся документы: просьбы журналистов, фотографов о выдаче аккредитации на Учредительный съезд Саюдиса, списки аккредитованных журналистов, фотографов, видеооператоров, анкеты аккредитации журналистов, фотографов, переводчиков, режиссеров из Вильнюса и других городов и районов Литвы, Риги, Таллинна, Минска, Москвы[85], в которых указаны имя, фамилия, место работы, город, страна, адрес и подпись подтвердившего анкету лица. Информация международного пресс-центра журналистам об использовании телекоммуникационных средств связи, графике работы пресс-центра, времени организуемых пресс-конференций, переводах на английский, испанский, итальянский, французский, немецкий, польский языки. Аккредитовано свыше 400 журналистов, из них 103 зарубежных журналиста из 17 стран[86], которые помогли распространять информацию о Саюдисе за границей. На фотографиях Й. Чеснавичюса зафиксированы участники пресс-конференции съезда: А. Чекуолис, А. Юозайтис, В. Петкявичюс, К. Д. Прунскене[87]. На негативах, фотографиях Й. Чеснавичюса, В. Дарашкявичюса, Б. Кашелениса, Юозаса Казлаускаса, Альгирдаса Сабаляускаса, Видаса Венсловайтиса, В. Валюшайтиса зафиксирован украшенный зал, широкий трехцветный флаг Литвы[88], натянутый вдоль середины потолка до пола возвышения через самый центр сцены, белая трибуна, украшенная Столбами Гедиминовичей, выложенный из цветов трехцветный флаг, председатели первого заседания М. Лукшене, Юстинас Марцинкявичюс[89], на трибуне – В. Ландсбергис-Жямкальнис[90], А. Юозайтис, у возвышения – видеооператоры, на установленных по бокам зала табло – имена, фамилии докладчиков, надпись на литовском и русском языках «За нашу и вашу свободу!»[91], подступы к Дворцу спорта украшены огромными эмблемами с надписью: «Саюдис. Учредительный съезд, г. Вильнюс, 22–23.10.1988», собравшиеся делегаты, взявшиеся за руки гости[92], многотысячная толпа с трехцветными флагами, плакатами, в зале делегаты держат карточки для голосования, собравшиеся вечером возле Кафедрального собора делегаты, идущие по пр. Гедимино члены Инициативной группы Саюдиса, представители советской власти, гости, фольклорные ансамбли со свечами, факелами и трехцветными флагами[93], молодежь, несущая в руках Столбы Гедиминовичей.

Во время съезда А. М. Бразаускас объявил, что верующим возвращают Вильнюсский Кафедральный собор. Утром 23 октября кардинал В. Сладкявичюс у закрытых дверей собора провел службу, прямая трансляция которой велась по телевидению. На фотографии Й. Чеснавичюса увековечен кардинал В. Сладкявичюс со священниками у Кафедрального собора. На своем Учредительном съезде Саюдис получил мандат общества на представление интересов народа[94].

Саюдис: от институционализированной организации до восстановления Независимости литовского государства

Опубликованный в октябре проект изменений и дополнений в Конституцию СССР предусматривал съезд народных депутатов, который мог бы вносить изменения в Конституцию СССР, создал бы возможность упрощения процесса отмены статей, гарантирующих суверенитет республик. Также проектом был предусмотрен комитет СССР по конституционному надзору, которому было бы предоставлено право на отмену принятых союзными республиками правовых актов[95]. В ответ на этот проект Совет Сейма Саюдиса принял постановление, которое гласило, что в Конституцию СССР могут быть внесены статьи, не противоречащие Конституциям отдельных республик, а Конституция СССР вступила бы в силу только в случае ее ратификации парламентами республик. В письме М. Горбачеву от 2 ноября[96] Совет Сейма Саюдиса утверждал, что опубликованный проект изменений и дополнений в Конституцию СССР относительно прав союзных республик не может быть принят на сессии ВС СССР в связи с его ненадлежащей разработкой. Во время встречи представителей Саюдиса, Народных Фронтов Латвии и Эстонии, состоявшейся в Риге 8 ноября, было постановлено, что вступление в законную силу проекта изменений и дополнений в Конституцию СССР создало бы централизованное унитарное государство и отменило бы право союзных республик на государственный суверенитет. Также было принято решение о сборе подписей против поправок в Конституцию СССР.

9 ноября во время своей программы «Атгимимо банга» («Волна возрождения») Саюдис объявил о начале акции по сбору подписей «Миллион подписей», целью которой была отмена рассмотрения этого проекта на ближайшей сессии ВС СССР (26 ноября). В документе, адресованном Президиуму ВС СССР, один экземпляр которого хранится в личном архиве Р. Й. Юодяниса, утверждается, что опубликованный проект изменений и дополнений в Конституцию СССР нарушает принципы правового государства, не соответствует целям XIX партийной конференции, ограничивает права союзных республик и других народов, а также ужесточает централизованную бюрократическую систему управления.

В рамках первой сессии Сейма Саюдиса, состоявшейся 13 ноября, были приняты две резолюции, осуждающие проект изменений и дополнений в Конституцию СССР, порядок избрания народных депутатов СССР, и поддержанный абсолютным большинством голосов проект Конституции ЛССР. На негативах Ю. Казлаускаса зафиксирована сессия Сейма Саюдиса в АН: члены с приколотыми значками с надписью «Нет поправкам в Конституцию СССР», некоторые изучают новую редакцию Конституции ЛССР[97]. Сбор подписей организовал Совет Сейма Саюдиса, в городах и районах акцию координировали районные советы Саюдиса. За одну ночь для привлечения внимания к акции был выпущен плакат:[98] на красном фоне спины солдат советской армии, над ними – литовский трехцветный флаг и надпись: «Собирай подписи в своем доме!», а также надпись на русском языке «Конституция». Подписи собирались повсеместно: на улицах, в местах работы, даже по квартирам. На негативах и фотографиях Ю. Казлаускаса, Й. Чеснавичюса зафиксированы люди в Вильнюсе около штаба Саюдиса[99], подписывающиеся против поправок в Конституцию СССР, плакат, извещающий о приближении к 1 млн подписей. Члены Сейма Саюдиса, прибывшие на сессию Сейма ЛДП 13 ноября, передавали огромные папки с подписями из районов и городов[100]. В течение короткого срока (9–20 ноября) было собрано 1,8 млн подписей, которые 24 ноября доверенные лица Совета Сейма Саюдиса (члены Сейма Саюдиса) А. Каушпедас, Ч. Станкявичюс, М. Лауринкус, С. Печелюнас, представитель Координационного центра по подготовке акций Саюдиса Ангонита Рупшите вместе с группой студентов Физического факультета Вильнюсского университета поездом отвезли в Москву и 25 ноября вручили представителям приемной ВС СССР. В Латвии похожую петицию подписало свыше 1,1 млн человек, в Эстонии – почти 1 млн. Таким образом, на неофициальном референдуме против централизации власти СССР высказалось почти 4 млн человек[101].

Не все жители Литвы одобряли идеи Саюдиса. Литовцы просоветских взглядов и часть просоветски настроенных проживающих в Литве представителей других национальностей – русских, поляков – выражали неудовлетворенность деятельностью Саюдиса. Об этом свидетельствует учрежденная в Вильнюсе 4 ноября просоветская организация «Социалистическое движение за перестройку Литвы „Vienybė–Единство–Jedność“» (далее в тексте – «Единство»). Сначала «Единство» декларировало свою готовность «сотрудничать с Саюдисом и завязать с ним конструктивный диалог», однако позже отказалось от этого намерения. Организация высказывалась против предоставления литовскому языку статуса государственного языка ЛССР, призывала коммунистов Литвы отстаивать cвои позиции по укреплению Союза суверенных республик – СССР[102]. В ответ на указ Президиума ВС ЛССР относительно употребления государственного языка ЛССР, 12 февраля 1989 г. организацией «Единство» был организован митинг, в котором приняло участие около 15 тыс. человек, протестующих против государственного литовского языка и требующих отмены указа, а также отставки А. Бразаускаса и других руководителей КПЛ. Было объявлено о намеченной на 15 февраля забастовке против празднования Независимости Литвы. Запланированная забастовка не состоялась. На негативах Ю. Казлаускаса зафиксирована толпа людей около Вильнюсского дворца спорта[103], держащая в руках плакаты с надписями на русском языке «Нет – выходу из СССР», «Национальная замкнутость – гибель нации». 10 августа 1989 г. «Единством» был организован митинг в Нагорном парке против «дискриминации советской армии», принята резолюция по поводу отношения к КПСС, звучали требования: «Нет – выходу компартии республики из КПСС!»[104]. По хранящимся в личном архиве О. Волунгявичюте повесткам дня Совета Сейма Саюдиса заметно, что вопросы относительно деятельности «Единства», организации забастовок часто рассматривались в зависимости от действий «Единства». По мере приближения пленума ЦК КПСС, 25 июня 1989 г. в Нагорном парке состоялся митинг «Единства», в котором принимало участие около 10 тыс. человек. Во время митинга было осуждено постановление XIII пленума ЦК КПЛ относительно статуса КПЛ, провозглашения литовского языка государственным языком, проект Закона о гражданстве, участники высказались за автономию Вильнюсского края. В ответ на это требование «Единства» 16 сентября 1989 г. жители Шальчининкай, не согласные с провозглашением автономии в Шальчининкском районе, во время встречи с народными депутатами СССР А. Чекуолисом, М. Лауринкусом, А. Бурачасом, К. Мотекой собирали подписи под резолюцией о протесте против автономии Шальчининкского района. Президиумом ВС ЛССР 21 сентября 1989 г. было принято постановление относительно признания в качестве недействительного провозглашения Шальчининкского и Вильнюсского районов польскими национальными территориями.

17–18 ноября 1988 г. на сессии ВС ЛССР литовскому языку был присвоен статус государственного языка, приняты поправки к Конституции ЛССР относительно флага и гимна, однако поправки к Конституции ЛССР относительно суверенитета приняты не были, не была высказана поддержка Эстонии, которой такие поправки были приняты. Между Саюдисом и советской властью произошла конфронтация. Саюдисом было принято обращение к ВС Эстонии, Народному Фронту Эстонии, в котором, как это видно по хранящейся в личном архиве О. Волунгявичюте копии этого документа, была высказана поддержка решениям ВС Эстонии и выражены сожаления относительно незащищенных предложений конституционных поправок[105]. На негативах Ю. Казлаускаса зафиксирован митинг, проходивший около ВС ЛССР, митингующие держат в руках плакаты: «Требуем гражданства ЛССР», «Литве – государственный литовский язык»[106], «Литве нужна настоящая Конституция», «Язык – жизнь народа», «Литва – это государство», «SOS: погибнет родной язык – исчезнет народ», участник митинга с мегафоном, видеооператоры.

На состоявшемся 20 ноября расширенном заседании Совета Сейма Саюдиса было принято Заявление о моральной независимости[107], копия которого хранится в личном архиве О. Волунгявичюте. В нем высказана поддержка моральной независимости Литвы, принятия и уважения законов, не стесняющих независимость Литвы. На заседании Совета Сейма Саюдиса 21 ноября были высказаны требования относительно отставки председателя Президиума ВС ЛССР Витаутаса Астраускаса, секретаря КПЛ и председателя ВС ЛССР Ленгинаса Шепетиса, секретаря Президиума Йонаса Гуряцкаса. Позиция советской власти в отношении Саюдиса стала более строгой: 23 ноября была прервана трансляция программы «Атгимимо банга», публиковались статьи, обвинявшие Саюдис в разжигании конфронтации. В ответ на попытки КПЛ внести раскол в руководство Саюдиса, Совет Сейма Саюдиса на заседании 25 ноября избрал Председателем Совета Сейма Саюдиса Витаутаса Ландсбергиса. На принятой в тот же день декларации Совета Сейма Саюдиса о моральном единстве провозглашена цель Саюдиса – суверенитет Литвы, ради которого должны быть преодолены все взаимные противоречия[108].

На посвященном проводам депутатов на сессию ВС СССР митинге Саюдиса, состоявшемся 26 ноября на Кафедральной площади, была высказана критика в адрес власти за ограничение деятельности Саюдиса. В митинге принимали участие члены Совета Сейма Саюдиса, представители КПЛ, из всех приглашенных прибыли только два депутата СССР – А. Ференсас и В. Микучяускас. На негативах В. Дарашкявичюса, Ю. Казлаускаса зафиксированы: члены Совета Сейма Саюдиса, докладчики, многотысячная толпа, молодежь с плакатами в руках: «Депутат, победи в себе раба!», «Родина Литва ждет ваших решительных шагов», «Никому не позволим расколоть Литву», «За демократическую Конституцию», «Без независимости мы не успокоимся», «Армия оккупантов – прочь!», «Литве – государственность»[109].

На II сессии Сейма ЛДП 4 декабря велись разговоры о политических тенденциях в Советском Союзе, планируемой стратегии и направлениях деятельности Саюдиса, была принята резолюция «О деятельности Саюдиса», в которой шла речь о признании сделок 1939 г. между Гитлером и Сталиным в качестве недействительных, реализации права на самоопределение на гражданском референдуме, защите главенства законодательства ЛССР над законодательством Советского Союза, демократических народных выборах в Литве, экономической самостоятельности[110]. На негативах Ю. Казлаускаса зафиксирована сессия в Академии наук: голосующие члены Сейма[111], докладчики.

Между сессиями Сейма Саюдиса практически каждый вторник проходили заседания Совета Сейма Саюдиса, на которых обсуждалась политическая ситуация, национальные отношения, выборы, подготовка печати Саюдиса к сессиям Сейма, проекты документов, деятельность восстанавливающихся организаций в сфере образования, культуры, организация мероприятий и финансовые вопросы (повестки дня заседаний Совета Сейма, записи, хранящиеся в личном архиве О. Волунгявичюте)[112].

С учетом тяжелого положения пострадавших от землетрясения в Армении 7 декабря Саюдисом была организована поддержка. В записях заседания Совета Сейма Саюдиса от 13 декабря, хранящихся в личном архиве О. Волунгявичюте, зафиксировано, что из казны Саюдиса отправлено 100 тыс. рублей[113]. В личном архиве Ю. Янониса хранится финансовый документ группы поддержки ЛДП на Вевисской птицефабрике о деньгах (1302 рубля), переданных представителем Вевисской птицефабрики Ю. Янонисом представителю вильнюсского центра предприятий и заводов для поддержки пострадавших от землетрясения в Армении[114].

14 декабря снова была разрешена трансляция программы «Атгимимо банга». 24 декабря впервые после войны в Литве открыто праздновался Сочельник. По просьбе Сейма Саюдиса люди Литвы зажгли свечи на подоконниках в своих домах и таким образом присоединились к символическому семейному референдуму, на котором единогласно высказались за государственность Литвы. На негативах В. Дарашкявичюса зафиксированы свечи, зажженные вечером в окнах многоквартирных домов[115].

В декабре был обнародован закон о выборах депутатов на съезд народных депутатов СССР. Саюдис не поддержал призыв ЛСЛ о бойкотировании этих выборов и принял решение выставить своих кандидатов в народные депутаты СССР в 10 территориальных и 42 национальных территориальных округах. В записях Совета Сейма Саюдиса от 13 декабря, хранящихся в личном архиве О. Волунгявичюте, указано, что формируется избирательная группа ЛДП: Эгидиюс Бичкаускас, Андрюс Кубилюс, Мечис Лауринкус, Таутвидас Лидейкис, Ангонита Рупшите. Э. Бичкаускас и М. Лауринкус были выдвинуты кандидатами в народные депутаты СССР. В соответствии с законом о выборах кандидатов выдвигали рабочие коллективы. В законе были предусмотрены и окружные собрания, которые должны были принять решения относительно регистрации выдвинутых кандидатов[116]. С учетом протеста Саюдиса относительно окружных собраний, они были проведены только в двух округах. Организация и координирование избирательной кампании Саюдиса обсуждались на совещаниях координаторов выборов, в которых принимали участие также члены городских и районных советов Саюдиса.

На второй сессии Сейма Саюдиса принято постановление о том, что Саюдис будет выдвигать своих кандидатов на 5 вакантных мест в ВС ЛССР. В протоколах заседаний Совета Сейма Литовского движения за перестройку[117] зафиксировано, что было принято решение о выдвижении кандидатур следующих членов Сейма Саюдиса: В. Ландсбергиса (в Тракайском р-не, Вевисе), З. Вайшвилы и В. Петкявичюса (в Шяуляйском округе Жемайтес), К. Мотеки (в Расейняйском округе Видуклес). Об этом свидетельствуют протоколы собраний рабочих коллективов, выдвинувших кандидатуру Витаутаса Ландсбергиса на выборах в ВС ЛССР[118]. Кандидаты, поддерживаемые Саюдисом, соревновались с кандидатами от КПЛ. Саюдисом была одержана победа в двух округах: З. Вайшвила набрал 75 проц. голосов, К. Мотека – 82 проц.[119] В. Ландсбергис в Вевисе набрал 47 проц. голосов. В соответствии с законодательством о выборах, для избрания в депутаты кандидат должен был набрать 50 проц. голосов всех зарегистрированных избирателей. В личном архиве Ю. Янониса хранится документ «Экспресс-информация» относительно результатов выборов в ВС ЛССР по Вевисскому избирательному округу № 318, в котором указано количество набранных кандидатами голосов[120].

Во время возрождения начали восстанавливаться и создаваться политические партии и общественные организации. 5 февраля была восстановлена Литовская демократическая партия. На фотографиях Й. Чеснавичюса зафиксирована эмблема Литовской демократической партии, участники[121], докладчики. Восстановленной Литовской демократической партией совместно с ЛСЛ 10 февраля был организован митинг, осуждающий секретные протоколы пакта Молотова–Риббентропа. На митинге были выдвинуты требования по признанию Москвой независимости Балтийских стран. 29–30 июля Литовской демократической партией был созван учредительный съезд, на котором была утверждена программа, устав, избран совет партии, обнародовано заявление партии о независимости Литвы, последовательности восстановления независимого государства, резолюция «относительно важности политики непризнания». 15 июля в Каунасе была учреждена Партия зеленых. На восстановительной конференции Социал-демократической партии Литвы (далее в тексте – СДПЛ) 12 августа сделано заявление, что СДПЛ всесторонне поддерживает и будет поддерживать деятельность Саюдиса, а также высказывается за консолидацию демократических политических сил во имя независимости Литвы. На фотографиях Й. Чеснавичюса зафиксированы докладчики конференции[122]. 12 февраля была восстановлена организация скаутов. На негативах Ю. Казлаускаса: скауты, сцена, украшенная огромным трехцветным флагом и знаком скаутов, скауты, идущие с флагами по ул. Пилес к Дому сигнатаров[123]. В марте–декабре восстановлены следующие организации: юристов, географов, библиотекарей, кинематографистов, инженеров, атейтининков, женщин, писателей, национальный олимпийский комитет, состоялись съезды педагогов, работников культуры[124].

5 февраля 1989 г. состоялись торжества по случаю возвращения вильнюсского Кафедрального собора, в которых приняли участие 20 тыс. человек. На негативах В. Дарашкявичюса, Ю. Казлаускаса зафиксирована толпа людей около Кафедрального собора с трехцветными флагами[125] и плакатами «Red Army go home», «Мы вернулись в Европу»[126], священники и верующие в Кафедральном соборе.

6 февраля Вильнюс посетили три члена группы Baltic Intergroup при Европейском парламенте, которые встретились с представителями Саюдиса, ЛСЛ, Демократической партии, КПЛ, епископом Юлийонасом Степонавичюсом. Делегации вручено заявление 24 членов Сейма ЛДП, в котором определена основная цель Саюдиса – Независимость Литвы. На негативах Ю. Казлаускаса зафиксированы члены Сейма Саюдиса, принимавшие участие во встрече, Альгис Климайтис[127], фотограф. В записях заседаний Совета Сейма Саюдиса от 3 января, хранящихся в личном архиве О. Волунгявичюте, отмечено, что Совет Сейма Саюдиса сроком на один год уполномочил генерального секретаря Baltic Intergroup при Европейском парламенте А. Климайтиса представлять ЛДП в Европейском парламенте.

15 февраля на III сессии Сейма ЛДП принята декларация Сейма ЛДП, в которой Саюдисом было выражено стремление народа мирным способом восстановить свои права, подчеркнуто право народов на самоопределение, стремление к правовой, политической, экономической и культурной самостоятельности и государственному суверенитету Литвы (копия документа из личного архива О. Волунгявичюте). Эта декларация была первым официальным документом Саюдиса, в котором в открытой форме были приведены высказывания за независимость Литвы[128]. Сессия транслировалась по телевидению. На фотографии А. Сабаляускаса увековечены участники сессии в Каунасском музыкальном театре, на сцене – широкий трехцветный флаг, большой плакат с изображением памятника «Свобода» в Каунасе[129], председатель Совета Сейма Саюдиса В. Ландсбергис.

Впервые за годы советской оккупации праздник 16-го февраля публично отмечался во всей Литве. В Вильнюсе, около Дома сигнатаров, открыта мемориальная доска с надписью «16 февраля 1918 г. в этом доме провозглашен акт о восстановлении Литовского Государства». На негативе и фотографиях Й. Чеснавичюса, Р. Григаса зафиксирован В. Ландсбергис-Жямкальнис[130], В. Ландсбергис, собравшиеся с трехцветными флагами[131]. В Каунасе, в саду Военного музея, торжественно открыт восстановленный памятник «Свобода» Юозаса Зикараса. В негативах А. Юозапайтиса и А. Сабаляускаса зафиксирована многотысячная толпа[132], члены Совета Сейма Саюдиса, священники, кардинал В. Сладкявичюс, представители КПЛ, молодежь, опоясывающая национальными лентами памятник «Свобода»[133], трехцветные флаги, фотографы, видеооператоры, докладчики. На фотографиях А. Печюкайтиса зафиксировано, как по случаю 16-го февраля члены Саюдиса Юрбаркского р-на водружают трехцветные флаги на Палемонском кургане[134]. На фотографии П. Уляцкаса зафиксировано празднование 16-го февраля на предприятии Fasa[135], в котором принимает участие В. Ландсбергис-Жямкальнис.

Проведенные празднования 16-го февраля и растущая поддержка Саюдиса со стороны населения тревожили советскую власть. Участники состоявшегося 21 февраля XVII пленума ЦК КПЛ высказались за стеснение деятельности Саюдиса, укрепление КПЛ, цензурирование прессы Саюдиса. 22 февраля была запрещена программа «Атгимимо банга», не печатались плакаты поддерживаемых Саюдисом кандидатов в народные депутаты.

Съезд Движения земледельцев Литвы проходил 25–26 февраля 1989 г. В нем принимали участие представители Союза фермеров Литвы, Саюдиса, Литовской демократической партии. Была принята программа, 23 резолюции, 800 делегатов избрали совет и президиум движения земледельцев. Были приняты обращения к органам власти относительно возобновления трансляций программа «Атгимимо банга», стеснений прессы Саюдиса. Несмотря на то, что на съезд были приглашены и представители власти, они не принимали в нем участия. На негативах Ю. Казлаускаса зафиксированы участники, собравшиеся в зале дома культуры профсоюзов, сцена, украшенная надписью «Съезд Движения земледельцев Литвы»[136], докладчики.

2 марта доверенными лицами групп поддержки Саюдиса на вильнюсских промышленных предприятиях было учреждено рабочее сообщество Саюдиса «Лабора», которое провозгласило себя составной частью Саюдиса, реализующей его программу. В личном архиве Гедиминаса Юрчюкониса хранится список помощников члена-координатора совета рабочего сообщества Саюдиса на вильнюсских промышленных предприятиях «Лабора» Гедиминаса Юрчюкониса, декларация «Лабора» относительно суверенитета Литвы, в которой сообщество выражает поддержку декларации Сейма Саюдиса от 15 февраля 1989 г., а также высказывается за формирование координационного совета политических сил, стремящихся к самостоятельности Литвы. В личном архиве Ю. Янониса хранится декларация союза вильнюсских рабочих, высказывающаяся за единство народа, документы о целях и деятельности союза[137].

После запрета программы «Атгимимо банга» 8 марта Саюдисом в Нагорном парке был организован предвыборный митинг, в котором принимали участие поддерживаемые Саюдисом кандидаты на выборах в народные депутаты СССР. На негативах и цветных позитивах В. Дарашкявичюса, Б. Кашелениса зафиксированы представители Саюдиса, тысячи людей[138] с трехцветными флагами и плакаты[139].

В «Саюдже жинес» 7 марта был опубликован список поддерживаемых Саюдисом кандидатов на выборах в народные депутаты СССР. Избирательная кампания активно проходила и в районах: на встречи с населением ездили украшенные эмблемой Саюдиса автомобили, около штабов Саюдиса были оборудованы стенды, и распространялась информация о поддерживаемых Саюдисом кандидатах. Избирательным лозунгом Саюдиса был «За Саюдис, за Литву»[140]. В личном архиве О. Волунгявичюте хранятся выдержки из протоколов заседаний Совета Сейма ЛДП[141], на которых записаны обсуждавшиеся вопросы относительно выдвижения кандидатов, специфики избирательных округов, организации избирательной кампании. В некоторых округах, где большинство жителей составляли не литовцы, избирательная кампания кандидатов от Саюдиса проходила непросто. В личном архиве Ю. Янониса хранятся агитационные документы кандидата в народные депутаты СССР по избирательному округу № 686 Виргилиюса Чепайтиса и кандидата в народные депутаты СССР по избирательному округу № 251 Юлюса Юзелюнаса: листовки, письмо народного депутата СССР Ю. Юзелюнаса председателю Исполнительного комитета г. Вевиса, председателю Исполнительного комитета Вевисского избирательного участка относительно числа и списков избирателей в г. Вевисе и на Вевисском избирательном участке; сводка результатов выборов в народные депутаты СССР по Тракайскому району[142], плакат «Избиратели, будьте бдительны»[143], на котором изображен избиратель с галстуком, верхняя часть которого окрашена в цвета трехцветного, а нижняя – в цвета советского флага. На негативах В. Мозурайтиса зафиксирована избирательная агитация кандидатов Саюдиса в народные депутаты СССР А. Бурачаса, Р. Гудайтиса в Капсукасе (сейчас – Мариямполе), выступающие А. Бурачас, С. Гяда, Р. Гудайтис[144], представители Саюдиса в Мариямполе, избирательная агитация С. Гяды, А. Бурачаса в Лаздияйском районе[145].

Только перед выборами в народные депутаты СССР – 16 марта 1989 г. – Саюдис был юридически узаконен. За этими выборами наблюдали прибывшие зарубежные журналисты. На выборах в народные депутаты СССР 26 марта в первом туре победил 31 поддерживаемый Саюдисом кандидат (из 39). После состоявшегося в феврале черного пленума КПЛ против А. М. Бразаускаса, В. Березова кандидаты от Саюдиса сняли свои кандидатуры. 5 апреля члены Совета Сейма Саюдиса провели живую программу «Атгимимо банга» на улице возле здания телевидения. Людей призывали голосовать за кандидатов от Саюдиса. Во втором туре выборов (9 апреля) победили 5 из 8 поддерживаемых Саюдисом кандидатов. Всего Саюдис получил 36 мест (из 39), за него проголосовало около 60 проц. пришедших на выборы избирателей и 49 проц. всех избирателей. Результаты выборов обсуждены 1 апреля на IV сессии Сейма ЛДП. На ней принята резолюция относительно проекта Конституции ЛССР, декларация относительно экономической самостоятельности союзных республик.

Первая встреча представителей Саюдиса Б. Гензялиса, В. Ландсбергиса, Р. Озоласа, К. Д. Прунскене с председателем Президиума ВС СССР Анатолием Лукьяновым состоялась 6 апреля 1989 г. в Кремле. В хранящихся в личном архиве О. Волунгявичюте записях о материалах, обсуждаемых во время заседаний Совета Сейма ЛДП, – вопросы относительно нового политического статуса Литвы в СССР, реорганизации КПЛ, воинской службы юношей в своем краю, репатриации останков ссыльных.

В организованном Литовской демократической партией 16 апреля митинге «Конституция и демократия» принимали участие представители СДПЛ, ЛХДП (Литовской христианско-демократической партии), Саюдиса. На позитивах Й. Чеснавичюса, Б. Кашелениса зафиксированы участники митинга, держащие плакаты: «Саюдис с многопартийной системой к свободе народов», «Литве – плюралистическую демократическую систему»[146], «Ликвидировать советско-нацистский пакт», «Грузия, Литва поддерживает твою борьбу за независимость», докладчики, видеооператоры[147].

На IV сессии Сейма ЛДП (23 апреля) дана оценка политического положения в Литве, обсуждены проекты Конституции ЛССР, законов о референдуме, гражданстве, выборах, Статута Сейма, принято постановление относительно внесения изменений в статью Конституции ЛССР, резолюции[148]. В ответ на репрессии советских структур против мирных протестующих в Тбилиси 9 апреля 1989 г., ЛДП 23 апреля было проведено организованное траурное шествие по пр. Гедимино. На фотографиях и негативах В. Дарашкявичюса, Й. Чеснавичюса зафиксированы участники шествия возле национальной библиотеки им. М. Мажвидаса, шествие по пр. Гедимино, представители ЛДП, несущие зажженные свечи[149], плакаты: «Кр. Армия – геноцид народов», «Наш враг – Российская империя», трехцветные флаги с траурными лентами, крест впереди шествия, видеооператоры, цветы, возложенные у стены Кафедрального собора, плакаты: «Мы скорбим с тобой, Грузия», «Когда ты страдаешь, мне тоже больно», люди, зажигающие свечи[150].

Общую программу Саюдиса поддерживал и сформированный 29 апреля Союз рабочих Литвы (учредительный съезд прошел в Клайпеде). В личном архиве Ю. Янониса хранится устав Союза рабочих Клайпеды[151], в котором описаны цели организации, членство, организационная структура, финансовая помощь, правовое положение. Во время учредительного съезда Союза, состоявшегося 1 июля 1989 г., было принято решение о том, что деятельность Союза рабочих Литвы будет направлена против монополизации в политике, экономике и социальной сфере, а также на участие представителей организации в деятельности органов государственной власти и управления всех уровней. Основная цель Союза рабочих Литвы – независимость Литвы. На фотографиях Й. Чеснавичюса зафиксированы участники съезда во время голосования с поднятыми карточками[152].

В период Саюдиса по всей Литве восстанавливались исторические памятники, снесенные в годы советской власти. 7 мая 1989 г. был восстановлен памятник «Матери Литве», посвященный восстановленной Независимости Литвы. На негативах В. Мозурайтиса зафиксирован этот памятник с резной гравировкой и надписью «Матери Литве», рядом помещены фрагменты снесенного памятника[153].

В память о перелете С. Дарюса и С. Гиренаса через Атлантический океан, 13 мая 1989 г. из Клайпедского порта отплыли три литовских яхты: «Аудре», «Дайле», «Летува». На негативах Ричардаса Григаса зафиксированы экипажи проплывающих под поднятым мостом яхт, провожающие их люди[154].

Представители Саюдиса, Народных Фронтов Эстонии и Латвии собрались на Балтийскую Ассамблею в Таллинне 13–14 мая 1989 г. Были приглашены гости, представляющие движения из Армении, Азербайджана, Беларуси, Грузии, Украины, представители объединений российских неформальных движений. Участники собрания услышали записанное приветствие последнего министра иностранных дел Литовской Республики Ю. Урбшиса[155] (аудиозапись). На Ассамблее велись дискуссии относительно экономической самостоятельности, стремления Балтийских государств к суверенитету, была почтена память Ромаса Каланты, приняты документы: Декларация прав Балтийских народов, подчеркнувшая стремление народов восстановить государственный суверенитет, Резолюция о преступлениях сталинизма, требовавшая от ВС СССР признать политику сталинизма и систему государственного террора, направленную против Балтийских государств, преступлением против человечности, Декларация относительно экономической самостоятельности Эстонии, Латвии и Литвы, обращение к съезду народных депутатов СССР относительно угрозы государственной войны против своего народа, Обращение к демократическим силам Советского Союза, письма председателю президиума ВС СССР и генеральному прокурору СССР относительно арестованных членов комитета Нагорного Карабаха, Обращение к руководителям участников Совещания по безопасности государств и сотрудничеству в Европе, Генеральному секретарю ООН и председателю президиума ВС СССР. Впервые открыто было заявлено о стремлении Балтийских народов восстановить свою независимость[156]. Председатели движений Эдгар Сависаар, Дайнис Иванс и В. Ландсбергис подписали соглашение относительно общих целей и намерений сотрудничества, был учрежден Балтийский Совет.

18 мая на сессии ВС ЛССР приняты поправки к Конституции ЛССР, гарантировавшие суверенитет, право на территорию Литвы и главенство республиканского законодательства. На митинге Саюдиса 20 мая (во время проводов народных депутатов СССР) были высказаны требования о защите постановлений ВС ЛССР от 18 мая, конституционных поправок и декларации о суверенитете[157]. Депутаты были уполномочены требовать признания съездом народных депутатов СССР секретных протоколов пакта Молотова–Риббентропа в качестве незаконных и недействительных[158]. На негативах В. Дарашкявичюса зафиксирована многотысячная толпа в Нагорном парке с трехцветными флагами[159], докладчики.

В начавшем работу 25 мая 1989 г. съезде народных депутатов СССР принимали участие 2250 депутатов, из них 58 – из Литвы. На съезде был сформирован постоянно работающий парламент, состоящий из двух палат: Совета Союза (270 депутатов) и Совета Национальностей (271 депутат). Депутаты из Литвы – Вайдотас Антанайтис, А. М. Бразаускас, А. Бурачас, К. Д. Прунскене были избраны в Совет Союза. Эгидиюс Бичкаускас, Б. Гензялис, Сигитас Кудараскас, Юрате Купляускене, Николаюс Медведевас, Казимерас Мотека, Юозас Олекас, Казимерас Уока, Э. Вилкас, К. Заляцкас были избраны в Совет Национальностей[160]. Члены литовской делегации (за исключением представлявших просоветские силы Ивана Тихоновича, Аницетаса Бродавскиса) действовали сообща. На съезде депутаты из Балтийских краев поднимали вопрос об отмене пакта Молотова–Риббентропа, заявили протест против убийств в Тбилиси, учреждения Комитета СССР по конституционному надзору, обладающего правом на отмену законов, принятых в республиках[161]. Несмотря на сопротивление многих участников съезда, была создана депутатская комиссия «Относительно политической и правовой оценки договора 1939 г. о ненападении между Советским Союзом и Германией» (председатель – А. Яковлев).

11 июня в митинге, во время которого состоялась встреча с народными депутатами СССР, принимало участие около 70 тыс. человек. На негативах В. Дарашкявичюса, А. Сабаляускаса зафиксирована многотысячная толпа людей с трехцветными флагами[162] и плакатами: «Прекратить исполнение советско-нацистского пакта, вывести оккупационную армию из Литвы, возместить ущерб, нанесенный во время оккупации»[163], члены Сейма Саюдиса, представители КПЛ.

После принятия Саюдисом решения провести по всей Литве мероприятия, посвященные массовым ссылкам, указом Президиума ВС ЛССР от 9 июня 1989 г. 14-е июня было официально провозглашено Днем траура и надежды. В вильнюсском Кафедральном соборе была освящена Часовня ссыльных, открыт восстановленный памятник «Три креста». На негативах и фотографии Й. Чеснавичюса, К. Свериса зафиксирована молодежь в национальных костюмах около восстановленного памятника[164], люди, опоясывающие памятник лентами из трав; трехцветный флаг, перевязанный черной лентой[165]; люди, возлагающие цветы, свечи, кардинал В. Сладкявичюс с другими священниками. В 1941 г. с железнодорожной станции в Новой Вильне в вагонах для перевозки скота люди высылались в лагеря ГУЛаг. На негативах В. Дарашкявичюса, К. Свериса зафиксированы люди, возлагающие цветы и свечи на рельсы в Новой Вильне[166], стоящие около памятника «Ссыльным Литвы 1940–1953»[167]. На негативах В. Дарашкявичюса зафиксированы собравшиеся в Каунасе люди с национальными трехцветными флагами, перевязанными черной лентой, свечи, цветы[168]. На негативах В. Мозурайтиса, Р. Рустейки – празднование 14-го июня в Мариямполе, его участники, члены Совета Сейма Саюдиса, члены Саюдиса из Мариямполе, трехцветные флаги, перевязанные траурной лентой[169]. На фотографиях А. Печюкайтиса – члены Саюдиса из Юрбаркского р-на, 14 июня водружающие перевязанный траурной лентой трехцветный флаг над Палемонским курганом[170]. На фотографии В. Римавичюса зафиксирован перевязанный черной лентой трехцветный флаг, вывешенный около часовни в Гедрайчяй, члены Саюдиса из Молетского р-на, держащие плакаты: «Слава ссыльным, погибшим во имя Родины Литвы», «Литва должна быть свободной, Союз литовцев-таутининков»[171].

На V сессии Сейма ЛДП 18 июня была дана оценка деятельности поддерживаемых Саюдисом народных депутатов СССР во время съезда, обсуждены вехи программы Саюдиса по национальном вопросу и статут Сейма Саюдиса, утверждены комиссии Сейма[172]. На сессии было принято заявление «Относительно развития восстановления государственности Литвы», в котором утверждается, что «для устранения последствий оккупации и аннексии необходимо: объявить выборы в Народный Сейм 1940 г. незаконными, а его постановления – недействительными; разработать закон относительно договорных условий временного пребывания на территории Литвы армии СССР; начать переговоры с СССР относительно постепенного вывода из Литвы его армии[173]. По инициативе группы Саюдиса из Салочяй и при поддержке членов Народного Фронта Латвии и паневежского Саюдиса[174], 18 июня в Салочяй был восстановлен снесенный в советское время Памятник независимости, посвященный погибшим за независимость добровольцам 1918–1919 гг. На негативах К. Свериса увековечены торжества по случаю открытия памятника, железобетонный обелиск на гранитном постаменте с надписью «Погибшим в боях за свободу Литвы», докладчики, ксендз, освящающий памятник, трехцветные флаги.

Саюдисом были инициированы экспедиции литовцев в Сибирь и перевозка останков ссыльных на Родину. 9 июля 1989 г. в Тикси вылетела экспедиция «Лена ‘89», участники которой установили 4 памятника в местах ссылки, мучений и гибели литовцев в устье Лены и на побережье Моря Лаптевых: в поселке Тит-Ары, на Быковом мысе и мысе Муостах, в Трофимовске[175], привели в порядок почти исчезнувшие могилы литовских ссыльных. На негативах и фотографиях Эугениюса Игнатавичюса, Ю. Казлаускаса зафиксированы участники экспедиции на быковском кладбище ссыльных с трехцветным флагом около установленного столба с резными изображениями святых[176], ксендз, освящающий памятник в Тит-Арах, женщины в национальных костюмах, люди, приводящие в порядок могилы ссыльных, устанавливающие кресты, останки ссыльных, перевезенные самолетом на Кедайняйский аэродром[177]. На позитивах, хранящихся в личном архиве Виргилиюса Римавичюса, зафиксирована состоявшаяся в июле–августе экспедиция общественных деятелей Молетского р-на в лагерь Ревучий, где приводились в порядок могилы ссыльных, и в их честь был установлен памятник. На военный аэродром в Кедайняй 28 июля были перевезены останки 120 ссыльных из Игарки. На негативах Ю. Казлаускаса зафиксированы выносимые из Кафедрального собора останки ссыльных, накрытые трехцветным флагом, многотысячная толпа на Кафедральной площади, автобусы с останками ссыльных, шествие по ул. Пилес, люди, несущие зажженные свечи, священники, видеооператор, фотографы[178].

В честь годовщины заключения договора от 12 июля 1920 г. между Литвой и Советской Россией, Союз независимости Литвы 12 июля 1989 г. организовал митинг в Нагорном парке. Выступающие во время митинга подчеркнули, что договор не был денонсирован, следовательно, он является действительным, было принято обращение к народным депутатам СССР из Литвы, доверенность Верховному комитету освобождения Литвы. В личном архиве Й. Чеснавичюса хранится объявление о мероприятии[179], в котором упоминается нарушение договора 1920 г. и приводится информация об организованном шествии из Нагорного парка к памятнику Ленину. На проходившем в июле консультационном собрании литовских партий и политических организаций было принято решение об организации сбора подписей относительно ликвидации последствий пакта Молотова– Риббентропа[180].

В Вильнюсе, Каунасе и Тракай 14–23 июля 1989 г. проходили организованные клубом Lituanica мероприятия в рамках Дней всемирной литовской молодежи, во время которых было принято заявление о том, что «литовский народ является единым и неделимым». На фотографии Й. Чеснавичюса зафиксирован докладчик на мероприятии, в зале – эмблема с надписью «Дни всемирной литовской молодежи Lituanica» со Столбами Гедиминовичей[181].

Саюдис призывал почтить важные для государственности Литвы исторические даты. 12 августа 1989 г. в поместье Ужуленис в Укмергском р-не была отмечена 115-я годовщина рождения Президента Литвы Антанаса Сметоны. На негативах К. Свериса зафиксирован мемориальный камень с надписью «Родина Президента Литвы Антанаса Сметоны»[182], люди с трехцветными флагами около поместья Ужуленис, игрок на канклес Антанас Буйокас, священник, освящающий мемориальный камень.

Балтийским Советом (трехсторонней комиссией Народных Фронтов Латвии, Эстонии и Саюдиса) 15 июля 1989 г. в Эстонии было принято решение об организации «живой цепи» от Таллинна до Вильнюса под наименованием «Балтийский путь к свободе и независимости»[183]. Ответственными за это мероприятие были назначены Хайнц Валк (представитель Народного Фронта Эстонии), Арнольд Клотиньш (представитель Народного Фронта Латвии), В. Ю. Чепайтис (представитель Саюдиса). 19 июля 1989 г. акция «Балтийский путь» была представлена людям Литвы в рамках программы «Атгимимо банга». Совет Сейма Саюдиса на своем заседании 25 июля 1989 г. выразил одобрение акции «Балтийский путь», сформировал рабочую группу. На внеочередном заседании Балтийского Совета в Латвии 12 августа 1989 г. были обсуждены работы по подготовке к акции, состоялся обмен мнениями относительно стратегии выборов, обсужден проекта закона о гражданстве. На хранящейся в личном архиве А. Рупшите аудиозаписи состоявшегося 12 августа заседания координаторов ЛДП слышно согласование организационных вопросов по поводу «Балтийского пути»: установка столбов с резными изображениями святых каждые 50 участков, организация митингов, регулирование людского потока на отдельных участках, а также постановление об исполнении «Национальной песни» В. Кудирки. Официальная печать практически не информировала общественность об организуемой акции «Балтийский путь». 16 августа 1989 г. Совет Сейма Саюдиса в программе «Атгимимо банга» еще раз призвал жителей Литвы принять активное участие в акции. По мере приближения 50-летия пакта Молотова–Риббентропа в Вильнюсе и других городах проходили митинги. 20 августа 1989 г. Союзом независимости Литвы был организован митинг на Кафедральной площади. На митинге, организованном Саюдисом 22 августа 1989 г. в Нагорном парке, звучали требования денонсировать пакт Молотова–Риббентропа, восстановить независимость Литвы. Комиссия ВС ЛССР огласила выводы относительно договоров 1939–1941 гг. между нацистской Германией и СССР, ликвидации их последствий, признала вступление советской армии в Литву в 1940 г. оккупацией[184]. На VI сессии Сейма ЛДП 23 августа принято заявление относительно пакта Молотова–Риббентропа, еще раз прозвучали высказывания за независимость Литвы. На позитивах В. Дарашкявичюса, А. Сабаляускаса, К. Свериса зафиксировано объявление Союза независимости Литвы с приглашением на митинг[185] в Нагорном парке, молодежь с перевязанными черными лентами трехцветными флагами, плакаты: «Ликвидировать последствия советско-нацистского пакта, вывести оккупационную армию СССР и колонистов, возместить ущерб, нанесенный за годы оккупации», «СССР обязан выполнять мирный договор 1920 г. с Литвой!», «Оккупационная военщина – прочь из Литвы»[186], на Кафедральной площади – большая карикатура Сталина и Гитлера с красной надписью «Red Army go home»[187], «Путь балтийских народов – это мировая война против химеры агрессоров, это послевоенная Голгофа за Независимость», сжигаемая карикатура Сталина и Гитлера. Докладчики на митинге в Нагорном парке – члены Совета Сейма Саюдиса. На позитивах Й. Чеснавичюса зафиксированы участники невооруженного сопротивления на митинге, плакат «Ликвидировать советско-нацистский пакт»[188], видеооператоры. На негативах В. Венсловайтиса зафиксированы плакаты с митинга в Кудиркос-Науместисе: «Ликвидировать последствия советско-нацистского пакта, пакт Молотова–Риббентропа 1939 г. узаконил русскую оккупацию в Эстонии, Латвии, Литве»[189], трехцветный флаг с повязанной траурной лентой, участники митинга.

23 августа 1989 г. от башни Замка Гедиминаса в Вильнюсе через Латвию до башни Замка Тоомпеа в Таллинне протянулась живая людская цепь протяженностью 650 км. Участники стояли на заранее назначенных для них отрезках. В «Балтийском пути» приняло участие около 2 млн эстонцев, латышей, литовцев (около 1 млн). В акции принимали участие также члены Совета Сейма Саюдиса, народные депутаты СССР, члены районных отделений Саюдиса, академическая молодежь, представители различных организаций. Порядок поддерживали «зеленоповязочники». «Балтийский путь» продемонстрировал способность трех Балтийских народов объединиться во имя общей цели – восстановления независимых государств. Также эта акция продемонстрировала большую степень организованности Саюдиса, Народных Фронтов Латвии и Эстонии и предоставила возможность объявить свободному миру о решимости трех Балтийских народов стремиться к независимости[190]. Во время акции проводился сбор подписей по вопросу вывода оккупационной армии; за немногим более одного месяца было собрано 1,6 млн подписей[191]. На плакате, выпущенном организаторами акции «Балтийский путь», от Вильнюса до Таллинна были помечены города, через которые проходила акция «Балтийский путь», и изображены люди, взявшиеся за руки[192]. На фотографиях и негативах Й. Чеснавичюса, В. Дарашкявичюса, А. Сабаляускаса, А. Печюкайтиса зафиксирована акция на Укмергском шоссе (около Шешкине)[193], автомобили, припаркованные у обочин и на зеленой разделительной полосе[194], участники с семьями, стоящие в несколько рядов и держащиеся за руки[195], установленные и освященные столбы с резными изображениями святых[196], видны проезжающие автомобили с перевязанными черными лентами трехцветными флагами, поток автомобилей, двигающийся только в одну сторону, свечи, зажженные вечером, люди, стоящие у столба с резными изображениями святых, самолет, разбрасывающий цветы[197], представители Саюдиса из Середжюса[198].

На прошедшей 26 августа 1989 г. VI сессии Сейма ЛДП был обсужден проект закона о гражданстве, выборы в ВС ЛССР и местные советы, принято обращение к ВС ЛССР «Относительно правовой защиты граждан ЛССР, прессы организации ссыльных, реабилитации ссыльных, отмены льгот». После «Балтийского пути» ЦК КПСС принял резолюцию относительно национальных отношений в Балтийских республиках. 29 августа 1989 г. Советом Сейма Саюдиса было обнародовано заявление, в котором утверждается, что политические проблемы в отношениях между Советским Союзом и Литвой должны решаться в форме правового диалога.

На внеочередной VII сессии Сейма ЛДП 5 сентября 1989 г. была дана оценка политической ситуации в Литве, высказаны требования о скорейшем созыве сессии ВС ЛССР, которую органы власти незаконно перенесли на два месяца. Принято обращение к людям Литвы, в котором заявлено, что стремлению к независимости могут чиниться препятствия различного характера.

На заседании консультационного собрания литовских политических партий и организаций 21 сентября 1989 г. было принято решение об отмене единовластия КПЛ и предложении ВС ЛССР зарегистрировать все политические партии.

На XII сессии ВС ЛССР, проходившей 22–23 и 28–29 сентября 1989 г., рассматривались проекты законов об избрании местных народных депутатов ЛССР и депутатов советов, законов о гражданстве и референдуме, обсужден проект закона СССР «Относительно экономической самостоятельности Литвы, Латвии и Эстонии», принято решение о прохождении с 1990 г. воинской службы юношей из Литвы на территории Литовской ССР или в Прибалтийском военном округе. Общественное движение женщин 28 октября 1989 г. протестовало против незаконного призыва юношей из Литвы в советскую армию. В организованной голодной забастовке в основном принимали участие матери погибших или тяжело раненых в оккупационной армии солдат. На негативах К. Свериса увековечены участники протеста, проходящие по ул. Пилес, пр. Гедимино, плакаты: «Служить в оккупационной армии – аморально», «Нет – советской армии», «Литовец, знай! Ч. 3 ст. 51 Женевской конвенции 1949 г. запрещает правительству СССР призывать литовцев в советскую армию»[199], «Вернем оккупантам военные билеты и свидетельства о приписке».

На VIII сессии Сейма ЛДП 24 октября 1989 г. были обсуждены поправки в законы ЛССР о гражданстве и референдуме относительно определения понятия «гражданин ЛССР», порядка выдачи паспорта гражданина ЛССР, обязанностей граждан ЛССР, текста присяги гражданина[200]. На сессии ВС ЛССР, проходившей 3–4 ноября 1989 г., приняты законы ЛССР о гражданстве и референдуме, предоставившие гражданство ЛССР всем жителям республики. На IX сессии Сейма ЛДП 12 ноября 1989 г. обсуждены вопросы выборов в ВС ЛССР и местные советы, воинской службы юношей из Литвы в советской армии, печати Саюдиса, статута Сейма Саюдиса, принят Статут Сейма Саюдиса.

В честь 50-летия возвращения Вильнюса и Вильнюсского края 25 октября 1989 г. недалеко от Майшягалы, около бывшей демаркационной линии, состоялось мероприятие. На негативах К. Свериса зафиксированы участники мероприятия, трехцветный флаг, плакат: «Для возвращенного Вильнюсского края мы посадим рощицу, украсим дорогую Родину Литву», открытый мемориальный камень со Столбами Гедиминовичей и надписью «50-летие возвращения Вильнюсского края 1939–1989»[201], игрок на канклес Антанас Буйокас, участники, высаживающие молодые дубки, священник, освящающий мемориальный камень.

Во время посвященного 72-й годовщине Октябрьской революции парада просоветских сил и армии СССР (7 ноября) дорогу военным автомобилям, едущим по пр. Гедимино, заградили участники ЛСЛ, комитета «Женева-49» и других радикальных организаций. На позитивах Б. Кашелениса зафиксировано организованное просоветскими силами шествие по пр. Гедимино с надписями красного и белого цветов «Vienybė–Единство–Jedność»[202].

30 сентября 1989 г. народными депутатами СССР из Литвы, Латвии и Эстонии была учреждена Балтийская парламентская группа, цель которой – координирование единых действий на парламентском пути к независимости Балтийских государств. По мере приближения II съезда народных депутатов СССР, 11 ноября 1989 г. в Латвии на заседании Балтийского Совета было принято решение рекомендовать Балтийской парламентской группе не голосовать при принятии ВС СССР законов, связанных с суверенитетом республик; разработать политику народных фронтов по отношению к вооруженным силам СССР и предложить сформировать в республиках комиссии, которые занялись бы разработкой законов о юридическом статусе пребывания советской армии во всех трех Прибалтийских республиках. До II съезда народных депутатов СССР депутатская комиссия «Относительно политической и правовой оценки договора 1939 г. о ненападении между Советским Союзом и Германией» рассматривала и принимала решения относительно пакта Молотова–Риббентропа, его секретных протоколов, мотивов их подписания И. Сталиным. На аудиозаписи заседания этой комиссии 4 ноября 1989 г.[203] слышны пояснения на русском языке относительно обстоятельств заключения пакта Молотова–Риббентропа, раздела сфер влияния между СССР и нацистской Германией. На втором съезде народных депутатов СССР 24 декабря 1989 г. принято постановление «Относительно политической и правовой оценки договора 1939 г. о ненападении между Советским Союзом и Германией», признано существование секретных протоколов, противоречащих суверенитету и независимости третьих стран. Съезд осудил эти протоколы и признал «секретные протоколы юридически необоснованными и недействительными с момента их подписания».

На сессии Сейма Саюдиса 6 января 1990 г. состоялась дискуссия относительно членов Саюдиса, входящих в КПЛ, принято постановление Сейма Саюдиса «Относительно взгляда на нынешнюю КПЛ», принято решение об организации мирной демонстрации по случаю приезда М. Горбачева, которая могла бы показать миру решение литовского народа стремиться к свободе и независимости, по этому вопросу принята резолюция. Совет Сейма Саюдиса 10 января 1990 г. организовал сход людей Литвы под девизом «Свободу и Независимость Литве!» На негативах В. Дарашкявичюса зафиксирован митинг, плакат «Свободу Литве», «12.07.1920»[204]. Во время визита М. Горбачева в Литву 11–14 января 1990 г. люди выразили свою волю стремиться к независимости.

Осенью 1989 г. проходили избирательные конференции Саюдиса, собрания доверенных лиц, на которых выдвигались кандидаты в ВС ЛССР, во многих районах выдвигались местные люди[205]. Об этом свидетельствует и аудиозапись[206] избирательной конференции групп поддержки ЛДП в Кретинге, во время которой обсуждается выдвижение и поддержка кандидатов в ВС ЛССР в избирательных округах № 73 и № 74. Избирательная группа Саюдиса занималась подготовкой и выпуском агитационного материала для выборов. Политическая ситуация в Литве менялась после отделения КПЛ от КПСС в декабре 1989 г. В опубликованной в 1990 г. в газете «Атгимимас» («Возрождение») избирательной платформе Саюдиса заявлено, что Саюдис будет стремиться к восстановлению независимого государства. На избирательной конференции Саюдиса «Путь Литвы» 3 февраля 1990 г. были представлены 148 поддерживаемых Саюдисом кандидатов, утверждена избирательная программа Саюдиса. В ней предусмотрено, что поддерживаемые Саюдисом кандидаты, которые будут принимать участие в выборах, в случае получения народного мандата будут стремиться к восстановлению независимого и управляемого демократичным образом литовского государства[207]. На негативах В. Венсловайтиса зафиксирована сцена «Пути Литвы»: огромная эмблема, белые Столбы Гедиминовичей, знак Саюдиса и надпись «С Саюдисом – за Литву!», голосующие участники конференции, видеооператоры[208].

Созданные и восстановленные политические партии: Литовская демократическая партия, СДПЛ, Партия зеленых, Христианско-демократическая партия заявили, что они не будут отдельно выставлять своих кандидатов и будут стремиться к получению поддержки Саюдиса[209]. На 141 место в ВС баллотировалось 475 кандидатов, Саюдис поддерживал 146 кандидатов, которые проводили рекламную кампанию через программу «Атгимимо банга», проводили встречи в районах, распространяли агитационные листовки и плакаты[210], на которых изображен сам поддерживаемый Саюдисом кандидат в ВС ЛССР, избирательный лозунг, эмблема Саюдиса, Столбы Гедиминовичей.

В первом туре выборов в ВС ЛССР 24 февраля 1990 г. победу одержали 72 (из 90) поддерживаемых Саюдисом кандидатов. На состоявшемся 28 февраля 1990 г. совещании поддерживаемых Саюдисом депутатов, избранных в первом туре выборов, было принято обращение к Президиуму ВС ЛССР о более раннем проведении второго тура выборов и созыве сессии ВС 11 марта 1990 г., так как 12 марта должен был состояться съезд народных депутатов СССР и выборы президента СССР. Во втором туре выборов (4, 7, 8, 10 марта) было избрано еще 30 поддерживаемых Саюдисом депутатов. После победы Саюдиса на выборах силы были брошены на реализацию основной цели Саюдиса – восстановление литовского государства. На аудиозаписях, хранящихся в личном архиве А. Рупшите, слышно, как на совещаниях депутатов Саюдиса была сформирована комиссия по разработке плана по восстановлению независимости Литвы, обсуждались проекты документов, тактика относительно дальнейшей деятельности ВС, вопросы, связанные с правовым порядком, охраной края. На XIII сессии Саюдиса 8 марта были обсуждены стратегические и тактические вопросы, связанные с восстановлением независимости[211].

По результатам голосования, во время которого 124 депутата подали голоса «за», а 6 – воздержалось, 11 марта 1990 г. был принят Акт «О восстановлении независимого литовского государства».

[1] B. Genzelis, Sąjūdis: priešistorė ir istorija, Vilnius, 1999, p. 12.

[2] Nuotrauka „Piketas dėl namo Tilto g. Nr. 6“, 1986, iš J. Česnavičiaus asmeninio archyvo.

[3] Negatyvai „Piketas dėl namo Tilto g. Nr. 6“, 1986, iš J. Česnavičiaus asmeninio archyvo.

[4] Č. Laurinavičius, V. Sirutavičius, Sąjūdis: nuo „Persitvarkymo“ iki Kovo 11-osios, XII t., I dalis, Vilnius: Baltos lankos, 2008, p. 57.

[5] Negatyvai „Talkos“ klubo inicijuotas Vilniaus Žemutinės pilies tvarkymas“, 1988, iš A. Sabaliausko asmeninio archyvo.

[6] Č. Laurinavičius, V. Sirutavičius, Sąjūdis: nuo „Persitvarkymo“ iki Kovo 11-osios, XII t., I dalis, Vilnius: Baltos lankos, 2008, p. 46.

[7] S. Lapienis, Z. Vaišvila, Atviras laiškas „Vakarinių naujienų“ redakcijai ir korespondentei I. Tiškutei, Sąjūdžio žinios, 1988 06 19, nr. 2, p. 1.

[8] Negatyvai „Renginys-diskusija „Ar įveiksime biurokratiją?“, 1988 06 02, Vilnius, iš A. Sabaliausko asmeninio archyvo.

[9] Nuotrauka „ Renginys-diskusija „Ar įveiksime biurokratiją?“, 1988 06 02, Vilnius, iš J. Česnavičiaus asmeninio archyvo.

[10] Negatyvai „Renginys-diskusija „Ar įveiksime biurokratiją?“, 1988 06 02, Vilnius, iš J. Česnavičiaus asmeninio archyvo.

[11] Garso įrašas „Renginys-diskusija „Ar įveiksime biurokratiją?“, 1988 06 02, Vilnius, iš A. Rupšytės asmeninio archyvo.

[12] Garso įrašas „Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Iniciatyvinės grupės išrinkimas“, 1988 06 03, Vilnius, iš A. Rupšytės asmeninio archyvo.

[13] Išrinkta į Sąjūdžio Iniciatyvinę grupę istorikė Ingė Lukšaitė atsistatydino iš Sąjūdžio Iniciatyvinės grupės motyvuodama tuo, kad užtenka iš šeimos vieno nario.

[14] 1988 m. birželio 19 d. Sąjūdžio Iniciatyvinės grupės susutikimas su visuomene, aprašytas leidinyje „Sąjūdžio žinios“. J. Malinauskas, A. Medalinskas, Sąjūdžio žinios, 1988 06 19, nr. 1, p. 1.

[15] Nuotraukos „Buvęs partizanas Leonas Laurinskas (Liūtas) viešai iškėlė trispalvę Gedimino aikštėje“, 1988 06 14, Vilnius, iš J. Česnavičiaus asmeninio archyvo.

[16] B. Balikienė, Reportažas iš Vingio parko, „Pergalė!“, Sąjūdžio žinios, 1988 07 16, nr. 9, p. 1.

[17] A. Skučas, Sąjūdžio mitingas – delegatų į TSKP XIX partinę konferenciją palydėtuvės Vilniaus Gedimino aikštėje, garso įrašas, kompaktinė plokštelė: Sąjūdžio priešistorė ir gimimas: gyvosios atminties archyvas (sud. A. Ramonaitė, J. Kavaliauskaitė), VU TSMI, 2012.

[18] V. Čepaitis, Su Sąjūdžiu už Lietuvą nuo 1988 06 03–1990 03 11, Tvermė, 2007, p. 37.

[19] V. Landsbergio žodis Lietuvai, Vilnius, Gedimino aikštė, 1988 m. birželio 24, Sąjūdžio žinios, 1988 07 03, p. 2–3.

[20] Č. Laurinavičius, V. Sirutavičius, Sąjūdis: nuo „Persitvarkymo“ iki Kovo 11-osios, XII t., I dalis, Vilnius: Baltos lankos, 2008, p. 99.

[21] Nuotraukos „Delegatų palydos į SSKP XIX partinę konferenciją Gedimino aikštėje“, 1988 06 24, Vilnius, iš J. Česnavičiaus asmeninio archyvo.

[22] Nuotraukos „Mitinge prie naujienų agentūros „Elta“ protestuota prieš iškreiptus įvykių pranešimus ir reikalauta spaudos laisvės“, 1988 06 29, Vilnius, iš J. Česnavičiaus asmeninio archyvo.

[23] B. Balikienė B., Reportažas iš Vingio parko, Pergalė!, Sąjūdžio žinios, 1988 07 16, nr. 9, p. 1.

[24] R. Ozolas, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio įsikūrimas: Kelias į Nepriklausomybę: Lietuvos Sąjūdis 1988–1991, sud. B. Genzelis ir A. Rupšytė, Kaunas, 2010, p. 33.

[25] Č. Laurinavičius, V. Sirutavičius, Sąjūdis: nuo „Persitvarkymo“ iki Kovo 11-osios, XII t., I dalis, Vilnius: Baltos lankos, 2008, p 101.

[26] M. Tarmakas, Lietuviška esto kalba, Sąjūdžio žinios, 1988 07 16, nr. 9, p. 2.

[27] Sigito Gedos žodis Lietuvai, Vilnius, Vingio parkas, 1988 m. liepos 9 diena, Sąjūdžio žinios, 1988 07 19, nr. 10, p. 2.

[28] Nuotraukos „SSKP XIX partinės konferencijos delegatų sutikimas Vingio parke“, 1988 07 09, Vilnius, iš A. Sabaliausko asmeninio archyvo.

[29] Negatyvai SSKP XIX partinės konferencijos delegatų sutikimas Vingio parke, 1988 07 09, Vilnius, iš A. Sabaliausko asmeninio archyvo.

[30] A. Rupšytė, Sąjūdžio ryšiai: tarp centro ir periferijos (1988 m. birželis – 1990 m. vasaris): Sąjūdis Lietuvos periferijoje (1988–1993), sud. M. Tamošaitis, L. Truska, Vilnius, 2009, p. 75.

[31] Vilniaus Koordinacinė Taryba, Sąjūdžio žinios, 1988 07 07, nr. 7, p. 4.

[32] Pirmoji Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Vilniaus Taryba ir aktyvas, Sąjūdžio žinios, 1988 09 26, nr. 40, p. 1.

[33] V. Čepaitis, Su Sąjūdžiu už Lietuvą nuo 1988 06 03–1990 03 11, Tvermė, 2007, p. 60.

[34] Negatyvai „Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio pirmasis mitingas Kapsuke (dab. Marijampolėje)“, 1988 07 13, iš V. Mozūraičio asmeninio archyvo.

[35] Nuotraukos „Pirmasis Marijampolės (buv. Kapsuko) Sąjūdžio mitingas“, 1988 07 13, iš P. Ulecko asmeninio archyvo.

[36] Negatyvai „Pirmasis Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Marijampolės mitingas“, 1988 07 13, iš R. Rusteikos asmeninio archyvo.

[37] Nuotrauka „Parašų rinkimo akcija dėl Marijampolės vardo grąžinimo pirmajame Marijampolės (buv. Kapsuko) Sąjūdžio mitinge“, iš P. Ulecko asmeninio archyvo.

[38] V. Čepaitis, Su Sąjūdžiu už Lietuvą nuo 1988 06 03–1990 03 11, Tvermė, 2007, p. 61.

[39] Nuotrauka „Kauno „Atgajos“ klubo suorganizuotas ekologinis protesto žygis“, 1988 07 26 d., iš V. Valiušaičio asmeninio archyvo.

[40] J. Ivanauskaitė, Mūsų dvasios žygis. Roko maršas Vilniuje, Sąjūdžio žinios, 1988 08 18, nr. 24, p. 2–3.

[41] Nuotrauka „Roko maršo koncertas”, 1988 08 07, Vilnius, iš A. Sabaliausko asmeninio archyvo.

[42] A. Rupšytė, Sąjūdžio ryšiai: tarp centro ir periferijos (1988 m. birželis – 1990 m. vasaris: Sąjūdis Lietuvos periferijoje (1988–1993 m.), sud. M. Tamošaitis, L. Truska, Vilnius, 2009, p. 75.

[43] Č. Laurinavičius, V. Sirutavičius, Sąjūdis: nuo „Persitvarkymo“ iki Kovo 11-osios, XII t., I dalis, Vilnius: Baltos lankos, 2008, p. 106.

[44] LPS Iniciatyvinės grupės pavedimu Gintaras Songaila, iš laiško „Vakarinės naujienos“, Sąjūdžio žinios, 1988 07 16, nr. 9, p. 4.

[45] A. Rupšytė, Sąjūdžio ryšiai: tarp centro ir periferijos (1988 m. birželis – 1990 m. vasaris): Sąjūdis Lietuvos periferijoje (1988–1993 m.), sud., M. Tamošaitis, L. Truska, Vilnius, 2009, p. 75.

[46] Nuotrauka „Pirmasis Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio mitingas Lazdijų rajone, Veisiejų parke“, 1988 09 25, iš J. Ražukienės asmeninio archyvo.

[47] Pozityvas „Veisiejų Sąjūdžio rėmimo grupės organizuotas mitingas“, 1988 08, iš B. Kašelionio asmeninio archyvo.

[48] Garso kasetė „Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Lazdijų rajono Veisiejų mitingas“, 1988 09 25, iš B. Kašelionio asmeninio archyvo.

[49] Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Molėtų rajono iniciatyvinės grupės kvietimas į mitingą, Molėtai, 1988 10 02, iš A. Pranckėnienės asmeninio archyvo.

[50] Vaizdo medžiaga apie Molėtų rajono Sąjūdžio pirmąjį mitingą, 1988 10 02, Molėtai, iš A. Pranckėnienės asmeninio archyvo.

[51] Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Jurbarko rajono rėmimo grupių veiklos protokolas, 1988 10 26, iš A. Pečiukaičio asmeninio archyvo.

[52] Kelias į Nepriklausomybę: Lietuvos Sąjūdis 1988–1991, sud. B. Genzelis ir A. Rupšytė, Kaunas, 2010, p. 329.

[53] Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Kapsuko (dab. Marijampolės) MPAGS rėmimo grupės veiklos dokumentai, 1988, iš P. Ulecko asmeninio archyvo.

[54] Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Kapsuko (dab. Marijampolės) rėmimo grupės inicijuota akcija dėl Marijampolės vardo grąžinimo, 1988, iš P. Ulecko asmeninio archyvo.

[55] Dokumentai apie Vasario 16-osios minėjimą Kapsuke (dab.Marijampolėje), 1989 02 16, iš P. Ulecko asmeninio archyvo.

[56] Kandidatų sąrašas į Kapsuko (dab. Marijampolės) miesto ir rajono Sąjūdžio seimelį, 1989, iš P. Ulecko asmeninio archyvo.

[57] Negatyvai „Bado akcija dėl politinių kalinių išlaisvinimo“, 1988 08 09, iš A. Juozapaičio asmeninio archyvo.

[58] Pozityvai „Neginkluotojo pasipriešinimo dalyvio Petro Cidziko ir Algimanto Andreikos bado streikas dėl lietuvių politinių kalinių išlaisvinimo“, 1988 08, iš B. Kašelionio asmeninio archyvo.

[59] Nuotrauka „Bado akcija dėl politinių kalinių išlaisvinimo“, 1988 08, iš J Česnavičiaus asmeninio archyvo.

[60] Nuotraukos „Mitingas dėl politinių kalinių išlaisvinimo“, 1988 08, Vilnius, iš J. Česnavičiaus asmeninio archyvo.

[61] R. Ozolas, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio įsikūrimas: Kelias į Nepriklausomybę: Lietuvos Sąjūdis 1988–1991, sud., B. Genzelis ir A. Rupšytė, Kaunas, 2010, p. 36.

[62] Garso kasetė, Mokslų akademijoje susirinkimas, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Iniciatyvinės grupės rinkimas. LTV reportažas, televizijos įrašas apie Molotovo–Ribentropo pakto metinės bei hitlerizmo ir stalinizmo aukų atminimo pagerbimą, 1988 06 03–1988 08 23, iš A. Rupšytės asmeninio archyvo.

[63] Č. Laurinavičius, V. Sirutavičius, Sąjūdis: nuo „Persitvarkymo“ iki Kovo 11-osios, XII t., I dalis, Baltos lankos, 2008, p. 132–133.

[64] Negatyvai Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio mitingas Molotovo–Ribentropo pakto metinėms paminėti, 1988 08 23, Vilnius, iš V. Daraškevičiaus asmeninio archyvo.

[65] Pozityvai Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio mitingas Molotovo–Ribentropo paktui metinėms paminėti, 1988 08 23, Vilnius, iš B. Kašelionio asmeninio archyvo.

[66] Negatyvai Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio mitingas Molotovo–Ribentropo paktui metinėms paminėti, 1988 08 23, Vilnius, iš A. Juozapaičio asmeninio archyvo.

[67] V. Čepaitis, Su Sąjūdžiu už Lietuvą nuo 1988 06 03–1990 03 11, Tvermė, 2007, p. 89.

[68] Negatyvai Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio organizuota ekologinė akcija „Apkabinkime Baltiją“, 1988 09 03, iš V. Daraškevičiaus asmeninio archyvo.

[69] J. Ivanauskaitė, „Švari gamta – stipri tauta“, Sąjūdžio žinios, 1988 09 08, nr. 35, p. 1.

[70] V. Čepaitis, Su Sąjūdžiu už Lietuvą nuo 1988 06 03–1990 03 11, Tvermė, 2007, p. 90.

[71] Lietuvos gyventojų parašai dėl Ignalinos atominės elektrinės trečiojo bloko statybos sustabdymo, 1988, iš O. Volungevičiūtės asmeninio archyvo.

[72] Pozityvai Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio organizuota protesto akcija „Gyvybės žiedas“, 1988 09 16–18, iš V. Lapašausko asmeninio archyvo.

[73] Negatyvai Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio organizuota protesto akcija „Gyvybės žiedas“, 1988 09 16–18, iš A. Sabaliausko asmeninio archyvo.

[74] Nuotrauka Sovietų kariškiai apsupę Gedimino aikštę, Vilnius, 1988 09 28, iš J. Česnavičiaus asmeninio archyvo.

[75] Nuotrauka Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio ir Lietuvos laisvės lygos surengtas bendras mitingas-protesto akcija prieš milicijos žiaurumą Gedimino aikštėje, 1988 09 29, Vilnius, iš J. Česnavičiaus asmeninio archyvo.

[76] Audronė Paškūnienė, prieš TV poziciją, Atgimimas, 1988 10 10, nr. 2, p. 5.

[77] Negatyvai Gedimino pilies bokšte iškilmingai iškelta Lietuvos trispalvė, Vilnius, 1988 10 07, iš V. Daraškevičiaus asmeninio archyvo.

[78] Pozityvai Gedimino pilies bokšte iškilmingai iškelta Lietuvos trispalvė, Vilnius, 1988 10 07, iš B. Kašelionio asmeninio archyvo.

[79] V. Čepaitis, Su Sąjūdžiu už Lietuvą nuo 1988 06 03–1990 03 11, Tvermė, 2007, p. 116.

[80] Balsavimo rezultatų suvestinė dėl Panevėžio rajono delegatų siuntimo į LPS Steigiamąjį suvažiavimą iš N. Simėnienės asmeninio archyvo.

[81] Negatyvai Kapsuko (dab. Marijampolės) Sąjūdžio delegatų palydos į Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Steigiamąjį suvažiavimą, 1988 10 21, iš V. Mozūraičio asmeninio archyvo.

[82] V. Čepaitis, Su Sąjūdžiu už Lietuvą nuo 1988 06 03–1990 03 11, Tvermė, 2007, p. 139.

[83] Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Steigiamasis suvažiavimas, Vilnius, 1990, p. 187.

[84] Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Steigiamasis suvažiavimas, Vilnius, 1990, p. 187.

[85] Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Steigiamojo suvažiavimo spaudos centro veiklos dokumentai, Vilnius, 1988 10 22–23, iš A. Užos asmeninio archyvo.

[86] V. Čepaitis, Su Sąjūdžiu už Lietuvą nuo 1988 06 03–1990 03 11, Tvermė, 2007, p. 142.

[87] Nuotraukos Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Steigiamojo suvažiavimo spaudos konferencija, Vilnius, 1988 10 22–23, iš J. Česnavičiaus asmeninio archyvo.

[88] Pozityvai Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Steigiamasis suvažiavimas, Vilnius, 1988 10 22–23, iš B. Kašelionio asmeninio archyvo.

[89] Nuotraukos Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Steigiamasis suvažiavimas, Vilnius, 1988 10 22, iš J. Česnavičiaus asmeninio archyvo.

[90]Negatyvai, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Steigiamasis suvažiavimas, 1988 10 22, Vilnius, iš J. Kazlausko asmeninio archyvo.

[91] Negatyvai Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Steigiamasis suvažiavimas, 1988 10 22–23, iš A. Sabaliausko asmeninio archyvo.

[92] Nuotraukos Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Steigiamasis suvažiavimas, 1988 10 22–23, iš V. Valiušaičio asmeninio archyvo.

[93] Negatyvai Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Steigiamasis suvažiavimas, 1988 10 22–23, iš V. Daraškevičiaus asmeninio archyvo.

[94] R. Bulota, Sąjūdžio Steigiamasis suvažiavimas ir jo įtaka Sąjūdžio evoliucijai, Sąjūdis ir dabartis, Vilnius, 2004, p. 12.

[95] V. Čepaitis, Sąjūdžio politinės akcijos, Kelias į Nepriklausomybę: Lietuvos Sąjūdis 1988–1991, sud., B. Genzelis, A. Rupšytė, Kaunas, 2010, p. 78.

[96] V. Čepaitis, Su Sąjūdžiu už Lietuvą nuo 1988 06 03–1990 03 11, Tvermė, 2007, p. 150.

[97] Negatyvai Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo I sesija Mokslų akademijoje, 1988 11 13, Vilnius, iš J. Kazlausko asmeninio archyvo.

[98] Plakatas dėl parašų rinkimo akcijos prieš SSRS Konstitucijos pataisas, 1988 11, iš A. Rupšytės asmeninio archyvo.

[99] Negatyvai Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio inicijuota parašų rinkimo akcija prieš SSRS Konstitucijos pataisas, 1988 11, iš J. Kazlausko asmeninio archyvo.

[100] A. Rupšytė, mašinraštis: Sąjūdžio struktūra ryšiai ir veiksmai, p. 7, straipsnis iš A. Rupšytės asmeninio archyvo.

[101] V. Čepaitis, Sąjūdžio politinės akcijos, Kelias į Nepriklausomybę: Lietuvos Sąjūdis 1988–1991, sud. B. Genzelis ir A. Rupšytė, Kaunas, 2010, p. 79.

[102] V. Čepaitis, Su Sąjūdžiu už Lietuvą nuo 1988 06 03–1990 03 11, Tvermė, 2007, p. 156–157.

[103] Negayvai Prosovietinių jėgų mitingas prieš valstybinę lietuvių kalbą, 1989 02 12, Vilnius, iš J. Kazlausko asmenini archyvo.

[104] A. Rupšytė Politinių įvykių chronologija 1988–1991, Kelias į Nepriklausomybę: Lietuvos Sąjūdis 1988–1991, sud. B. Genzelis ir A. Rupšytė, Kaunas, 2010, p. 264.

[105] Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo Tarybos išplėstinio posėdžio medžiaga, 1988 11 20, iš O. Volungevičiūtės asmeninio archyvo.

[106] Negatyvai Mitingas prie LTSR dėl valstybinės kalbos, 1988 11 17, iš J. Kazlausko asmeninio archyvo.

[107] Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo Tarybos išplėstinio posėdžio medžiaga, 1988 11 20, iš O. Volungevičiūtės asmeninio archyvo.

[108] V. Čepaitis, Su Sąjūdžiu už Lietuvą nuo 1988 06 03–1990 03 11, Tvermė, 2007, p. 179.

[109] Negatyvai SSRS deputatų palydos į SSRS AT sesiją, 1988 11 26, Vilnius, iš V. Daraškevičiaus asmeninio archyvo.

[110] Antroji LPS Seimo sesija, Atgimimas, 1988 12 12, nr. 10, p. 4.

[111] Negatyvai Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo II sesija Mokslų akademijoje, 1988 12 04, Vilnius, iš J. Kazlausko asmeninio archyvo.

[112] LPS Seimo Tarybos posėdžių dienotvarkės, 1988–1989, iš O. Volungevičiūtės asmeninio archyvo.

[113] LPS Seimo Tarybos posėdžių protokolai, 1988 12 07–1988 12 27, iš O. Volungevičiūtės asmeninio archyvo.

[114] Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Vievio paukštyno rėmimo grupės finansinis dokumentas, 1988 12 09, Vievis, iš J. Janonio asmeninio archyvo.

[115] Negatyvai Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio akcija „Žvakutės languose“, 1988 12 24, iš V. Daraškevičiaus asmeninio archyvo.

[116] Č. Laurinavičius, V. Sirutavičius, Sąjūdis: nuo „Persitvarkymo“ iki Kovo 11-osios, XII t., I dalis, Baltos lankos, 2008, p. 213.

[117] Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo Tarybos posėdžių protokolai, 1988 12 06–27, iš O. Volungevičiūtės asmeninio archyvo.

[118] Vievio paukštyno darbo kolektyvų, iškėlusių Vytauto Landsbergio kandidatūrą rinkimuose į LTSR AT Vievio rinkiminėje apygardoje Nr. 318, protokolai, 1988 11 29–1988 11 30, iš J. Janonio asmeninio archyvo.

[119] A. Rupšytė, Politinių įvykių chronologija 1988–1991, Kelias į Nepriklausomybę: Lietuvos Sąjūdis 1988–1991, sud., B. Genzelis ir A. Rupšytė, Kaunas, 2010, p. 254.

[120] Rinkimų į laisvas LTSR AT vietas Vievio rinkiminėje apygardoje Nr. 318 rezultatai, 1989, iš J. Janonio asmeninio archyvo.

[121] Nuotraukos Lietuvos Demokratų partijos suvažiavimas, 1989 02 05, Vilnius, iš J. Česnavičiaus asmeninio archyvo.

[122] Nuotraukos Lietuvos socialdemokratų partijos atkuriamoji konferencija, 1989 08 12, Vilnius, iš J. Česnavičiaus asmeninio archyvo.

[123] Negatyvai Pirmasis po sovietinės okupacijos Lietuvos skautų susirinkimas, 1989 02 12, Vilnius, iš J. Kazlausko asmeninio archyvo.

[124] Užrašai apie Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo Tarybos posėdžiuose svarstomą medžiagą, 1988–1989, O. Volungevičiūtės asmeninis archyvas.

[125] Negatyvai Vilniaus Arkikatedros atgavimo šventinimo iškilmės, 1989 02 05, Vilnius, iš J. Kazlausko asmeninio archyvo.

[126] Pozityvai Vilniaus arkikatedros atgavimo šventinimo iškilmės, 1989 02 05, Vilnius, iš V. Daraškevičiaus asmeninio archyvo.

[127] Negatyvai Europos parlamento „Baltic Intergroup“ narių susitikimas su Sąjūdžio, Laisvės lygos, Demokratų partijos atstovais, 1989 02 06, Vilnius, iš J. Kazlausko asmeninio archyvo.

[128] V. Čepaitis, Su Sąjūdžiu už Lietuvą nuo 1988 06 03–1990 03 11, Tvermė, 2007, p. 206.

[129] Nuotrauka Iškilminga Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo sesija, 1989 02 15, Vilnius iš A. Sabaliausko asmeninio archyvo.

[130] Negatyvas Memorialinės lentos atidengimas prie Signatarų namų, 1989 02 16, iš R. Grigo asmeninio archyvo.

[131] Nuotraukos Vasario 16-osios minėjimas prie Signatarų namų, 1989 02 16, iš J. Česnavičiaus asmeninio archyvo.

[132] Negatyvai „Laisvės“ paminklo atstatymo ir šventinimo iškilmės Kaune, 1989 02 16, iš A. Juozapaičio asmeninio archyvo.

[133] Negatyvai „Laisvės“ paminklo atstatymo iškilmės, 1989 02 16, Kaunas, iš A. Sabaliausko asmeninio archyvo.

[134] Nuotraukos Vasario 16–osios minėjimas Jurbarko rajone, 1989 02 16, iš A. Pečiukaičio asmeninio archyvo.

[135] Nuotraukos Vasario 16-osios minėjimas Marijampolės įmonėje „Fasa“ , iš P. Ulecko asmenini archyvo.

[136] Negatyvai Lietuvos žemdirbių sąjūdžio suvažiavimas 1989 02 25–26, Vilnius, iš J. Kazlausko asmeninio archyvo.

[137] Vilniaus darbininkų sąjungos veiklos dokumentai, 1988–1989, iš J. Janonio asmeninio archyvo.

[138] Pozityvai Priešrinkiminis Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio mitingas–susitikimas Kalnų parke, 1989 03 08, Vilnius, iš B. Kašelionio asmeninio archyvo.

[139] Negatyvai Priešrinkiminis Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio mitingas–susitikimas Kalnų parke, 1989 03 08, Vilnius, iš V. Daraškevičiaus asmeninio archyvo.

[140] V. Čepaitis, Su Sąjūdžiu už Lietuvą nuo 1988 06 03–1990 03 11, Tvermė, 2007, p. 226.

[141] Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo Tarybos posėdžių protokolai, 1989 01 03–1989 04 11, iš O. Volungevičiūtės asmeninio archyvo.

[142] Kandidato į TSRS liaudies deputatus rinkiminėje apygardoje Nr.686 Virgilijaus Čepaičio ir kandidato į TSRS liaudies deputatus rinkiminėje apygardoje Nr. 251 Juliaus Juzeliūno agitaciniai dokumentai, 1989 03 26 iš J. Janonio asmeninio archyvo.

[143] Plakatas dėl rinkimų į SSRS liaudies deputatus, 1989, iš A. Rupšytės asmeninio archyvo.

[144] Negatyvai Rinkimai į TSRS liaudies deputatus Kapsuke (dab. Marijampolėje) ir Kalvarijoje, 1989 03, iš V. Mozūraičio asmeninio archyvo.

[145] Nuotrauka Kandidatų į SSRS liaudies deputatus Sigito Gedos ir Antano Buračo rinkiminė agitacija Lazdijų rajone, 1989 03, iš J. Ražukienės asmeninio archyvo.

[146] Nuotraukos Lietuvos demokratų partijos organizuotas mitingas „Konstitucija ir demokratija“, 1989 04 16, Vilnius, iš J. Česnavičiaus asmeninio archyvo.

[147] Pozityvai Lietuvos demokratų partijos suorganizuotas mitingas „Konstitucija ir demokratija“,1989 04 16, Vilnius, iš B. Kašelionio asmeninio archyvo.

[148] A. Rupšytė, Politinių įvykių chronologija 1988–1991, Kelias į Nepriklasomybę: Lietuvos Sąjūdis 1988–1991, sud. B. Genzelis ir A. Rupšytė, Kaunas, 2010, p. 257.

[149] Nuotraukos Lietuvos Demokratų partijos suorganizuota gedulo eisena Gedimino prospektu iki Katedros aikštės tragiškiems balandžio 9-osios nakties įvykiams Tbilisyje atminti ir jų aukoms pagerbti, 1989 04 23, iš J. Česnavičiaus asmeninio archyvo.

[150] Negatyvai Lietuvos Demokratų partijos suorganizuota gedulo eisena Gedimino prospektu iki Katedros aikštės tragiškiems balandžio 9-osios nakties įvykiams Tbilisyje atminti ir jų aukoms pagerbti, 1989 04 23, iš V. Daraškevičiaus.

[151] Klaipėdos darbininkų sąjungos įstatai, iš J. Janonio asmeninio archyvo.

[152] Nuotraukos Darbininkų sąjungos steigiamasis suvažiavimas, 1989 07 01, iš J. Česnavičiaus asmeninio archyvo.

[153] Negatyvai Atstatytas paminklas Lietuvai Motinai, 1989, iš V. Mozūraičio asmeninio archyvo.

[154] Negatyvai Trijų jachtų „Lietuva“, „Dailė“, „Audrė“ plaukimas, skirtas Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžiui per Atlantą paminėti, 1989 05 13, Klaipėda, iš R. Grigo asmeninio archyvo.

[155] V. Čepaitis, Su Sąjūdžiu už Lietuvą nuo 1988 06 03–1990 03 11, Tvermė, 2007, p. 241.

[156] V. Čepaitis, Su Sąjūdžiu už Lietuvą nuo 1988 06 03–1990 03 11, Tvermė, 2007, p. 241–242.

[157] Č. Laurinavičius, V. Sirutavičius, Sąjūdis: nuo „Persitvarkymo“ iki Kovo 11-osios, XII t., I dalis, Baltos lankos, 2008, p. 267.

[158] Č. Laurinavičius, V. Sirutavičius, Sąjūdis: nuo „Persitvarkymo“ iki Kovo 11-osios, XII t., I dalis, Baltos lankos, 2008, p. 268.

[159] Negatyvai SSRS liaudies deputatų iš Lietuvos palydos į Maskvą, 1989 05 20, Vilnius, iš V. Daraškevičiaus asmeninio archyvo.

[160] A. Rupšytė, Politinių įvykių chronologija 1988–1991, Kelias į Nepriklasomybę: Lietuvos Sąjūdis 1988–1991, sud. B. Genzelis ir A. Rupšytė, Kaunas, 2010, p. 258.

[161] V. Čepaitis, Su Sąjūdžiu už Lietuvą nuo 1988 06 03–1990 03 11, Tvermė, 2007, p. 249.

[162] Negatyvai SSRS liaudies deputatų iš Lietuvos mitingas–sutikimas Vingio parke, Vilnius, 1989 06 11, iš V. Daraškevičiaus asmeninio archyvo.

[163] Negatyvai SSRS liaudies deputatų mitingas–sutikimas Vingio parke, Vilnius, 1989 06 11, iš A. Sabaliausko asmeninio archyvo.

[164] Negatyvai Gedulo ir vilties dienos minėjimas, 1989 06 14, Vilnius, iš K. Svėrio asmeninio archyvo.

[165] Nuotrauka Atkastas paminklas „Trys kryžiai“, Vilnius, 1989 06, iš J. Česnavičiaus asmeninio archyvo.
[166] Negatyvai Gedulo ir vilties dienos minėjimas Naujosios Vilnios geležinkelio stotyje, 1989 06 14, iš V. Daraškevičiaus asmeninio archyvo.

[167] Negatyvai Gedulo ir vilties dienos minėjimas Naujosios Vilnios geležinkelio stotyje, 1989 06 14, iš K. Svėrio asmeninio archyvo.

[168] Negatyvai Gedulo ir vilties dienos minėjimas, Kaunas, 1989 06 14, iš V. Daraškevičiaus asmeninio archyvo.

[169] Negatyvai Gedulo ir vilties dienos minėjimas Marijampolėje, 1989 06 14, iš R. Rusteikos asmeninio archyvo.

[170] Nuotraukos Gedulo ir vilties dienos minėjimas Jurbarko rajone, 1989 06 14, iš A. Pečiukaičio asmeninio archyvo.

[171] Nuotrauka Mitingas prie Giedraičių koplyčios minint Gedulo ir vilties dieną, 1989 06 14, iš V. Rimavičiaus asmeninio archyvo.

[172] V. Čepaitis, Su Sąjūdžiu už Lietuvą nuo 1988 06 03–1990 03 11, Tvermė, 2007, p. 253.

[173] Sąjūdžio Seimo pareiškimas dėl Lietuvos valstybingumo atkūrimo raidos“, Sąjūdžio žinios, 1989 06 30, nr. 86, p. 1.

[174] Paminklas nepriklausomybės kovose žuvusiems savanoriams Saločiuose, Pasvalio krašto e. biblioteka, http://www.pasvalia.lt/object.php?id=76&m=16&ms=18, [žiūrėta 2013 01 02].

[175] A. Rupšytė, Politinių įvykių chronologija 1988–1991, Kelias į Nepriklausomybę: Lietuvos Sąjūdis 1988–1991, sud. B. Genzelis ir A. Rupšytė, Kaunas, 2010, p. 263.

[176] Nuotraukos Lietuvių ekspedicijos dalyvių pastatytas koplytstulpis Bykovo tremtinių kapinėse, 1989 07, iš E. Ignatavičiaus asmeninio archyvo.

[177] Negatyvai Kelionė į Sibirą, 1989 07–1989 08, iš J. Kazlausko asmeninio archyvo.

[178] Negatyvai Pargabentų tremtinių palaikų pagerbimas Vilniuje, 1989 07 29, iš J. Kazlausko asmeninio archyvo.

[179] Skelbimas kviečiantis į Lietuvos Nepriklausomybės sąjungos mitingą, skirtą 1920 m. liepos 21 d. sutarčiai tarp Lietuvos ir Sovietų Rusijos paminėti Kalnų parke 1989 07 12, iš J. Česnavičiaus asmeninio archyvo.

[180] A. Rupšytė, Politinių įvykių chronologija 1988–1991, Kelias į Nepriklausomybę: Lietuvos Sąjūdis 1988–1991, sud. B. Genzelis ir A. Rupšytė, Kaunas, 2010, p. 263.

[181] Nuotrauka Pasaulio lietuvių jaunimo dienų Lituanica renginys, 1989 07, iš J. Česnavičiaus asmeninio archyvo.

[182] Negatyvai Lietuvos prezidento Antano Smetonos 115-ųjų gimimo metinių minėjimas Užulėnyje, 1989 08 12, iš K. Svėrio asmeninio archyvo.

[183] V. Čepaitis, Sąjūdžio politinės akcijos, Kelias į Nepriklausomybę: Lietuvos Sąjūdis 1988–1991, sud. B. Genzelis ir A. Rupšytė, Kaunas, 2010, p. 88.

[184] A. Rupšytė, Politinių įvykių chronologija 1988–1991, Kelias į Nepriklausomybę: Lietuvos Sąjūdis 1988–1991, sud. B. Genzelis ir A. Rupšytė, Kaunas, 2010, p. 264.

[185] Negatyvai Mitingas Molotovo–Ribentropo pakto pakui paminėti, Vilnius, 1989 08 22, Vilnius iš K. Svėrio asmeninio archyvo.

[186] Nuotrauka Mitingas Molotovo–Ribentropo paktui pasmerkti Kalnų parke, 1989 08 22, Vilnius, iš A. Sabaliausko asmeninio archyvo.

[187] Negatyvai Mitingas Molotovo–Ribentropo pakto pakui paminėti, Vilnius, 1989 08 22, Vilnius iš V. Daraškevičiaus asmeninio archyvo.

[188] Pozityvai Mitingas pasmerkiantis Molotovo-Ribentropo paktą Kalnų parke, 1989 08 23, Vilnius, iš J. Česnavičiaus asmeninio archyvo.

[189] Negatyvai Mitingas skirtas Molotovo–Ribentropo paktui pasmerkti Kudirkos Naumiestyje, 1989 08 23, iš V. Venslovaičio asmeninio archyvo.

[190] V. Čepaitis, Su Sąjūdžiu už Lietuvą nuo 1988 06 03–1990 03 11, Tvermė, 2007, p. 302.

[191] A. Rupšytė, mašinraštis: Sąjūdžio struktūra: ryšiai ir veiksmai, p. 17, straipsnis iš A. Rupšytės asmeninio archyvo.

[192] Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio, Latvijos Liaudies Fronto ir Estijos Liaudies Fronto organizuotos akcijos „Baltijos kelias“, 1988 08 23, iš A. Rupšytės asmeninio archyvo.

[193] Nuotrauka Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio, Latvijos Liaudies Fronto ir Estijos Liaudies Fronto organizuotos akcijos „Baltijos kelias“ atkarpa Ukmergės plente, 1989 08 23, iš J. Česnavičiaus asmeninio archyvo.

[194] Negatyvai Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio, Latvijos ir Estijos Liaudies Frontų akcija „Baltijos kelias“, 1989 08 23, iš A. Sabaliausko asmeninio archyvo.

[195] Negatyvai Molėtiškiai Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio, Latvijos Liaudies Fronto ir Estijos Liaudies Fronto surengtoje akcijoje „Baltijos kelias“, 1989 08 23, iš „UAB Molėtų Vilnis“ archyvo.

[196] Nuotrauka Molėtiškiai Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio, Latvijos Liaudies Fronto ir Estijos Liaudies Fronto organizuotoje akcijoje „Baltijos kelias“, 1989 08 23, iš V. Rimavičiaus asmeninio archyvo.

[197] Negatyvai Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio organizuota akcija „Baltijos kelias“, 1989 08 23iš V. Daraškevičiaus asmeninio archyvo.

[198] Nuotrauka Jurbarko rajono Seredžiaus Sąjūdžio narių dalyvavimas LPS akcijoje „Baltijos kelias“, 1989 08 23, iš A. Pečiukaičio asmeninio archyvo.

[199] Negatyvai Protesto eisena prieš karinę tarnybą okupacinėje sovietų armijoje, Vilnius, 1989-11, iš K. Svėrio asmeninio archyvo.

[200] Garso kasetės Mg 010921, 1989 10 25 LPS Seimo Darbinė sesija (Buivydas).

[201] Negatyvai Paminklinio akmens, skirto Vilniaus krašto atgavimo 50-mečiui atidengimo iškilmės, 1989 10 23, Vilnius, iš K. Svėrio asmeninio archyvo.

[202] Pozityvai Prosovietinių jėgų suorganizuota eisena Gedimino prospektu, 1989 11 07, iš B. Kašelionio asmeninio archyvo.

[203] Garso kasetė TSRS liaudies deputatų suvažiavimo sudarytos Molotovo-Ribentropo pakto komisijos posėdis, 1989 12 11, Maskva, iš A. Rupšytės asmeninio archyvo.

[204] Negatyvai Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo Tarybos suorganizuota Lietuvos žmonių sueiga „Laisvę ir Nepriklausomybę Lietuvai!“, 1990 01 10, Vilnius, iš V. Daraškevičiaus asmeninio archyvo.

[205] Angonita Rupšytė, Sąjūdžio struktūra: ryšiai ir veiksmai, p. 17, iš A. Rupšytės asmeninio archyvo.

[206] Garso kasetė, Kretingos LPS rėmimo grupių rinkimų konferencija, 1989 11 19, iš A. Rupšytės asmeninio archyvo.

[207] Sąjūdžio rinkiminė programa, Atgimimas, 1990 02 02.

[208] Negatyvai Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio rinkimų konferenciją „Lietuvos kelias“, Vilnius, 1990 02 03, iš V. Venslovaičio asmeninio archyvo.

[209] V. Čepaitis, Su Sąjūdžiu už Lietuvą nuo 1988 06 03–1990 03 11, Tvermė, 2007, p. 405.

[210] Rinkimų į LTSR AT Sąjūdžio remiamų kandidatų: Vytenio Povilo Andriukaičio, Vidmanto Žiemelio, Česlovo Stonio, Vytauto Kolesnikovo, Romo Ručinsko, Kazio Jukniaus, Alberto Adašiūno, Juozo Janonio, Jono Šimėno, Jono Šepučio, Viktoro Onačko, Jono Mačio, Felikso Klupšo, Kęstučio Griniaus, Jono Tamulio, Juozo Jakšto, Juozo Skudros, Antano Kudzio, Eduardo Vilko, Kazimiero Antanavičiaus, Birutės Valionytės, Jono Liaučiaus, Vytauto Landsbergio, Aleksandro Klumbio, Stasio Kropo, Rimvydo Raimondo Survilos, Algirdo Abromaičio, Algirdo Endriukaičio, Arvydo Leščinsko, Izidoriaus Šimelionio, Jono Prapiesčio agitaciniai plakatai, 1990 02 24, iš A. Rupšytės asmeninio archyvo.

[211] A. Rupšytė Politinių įvykių chronologija 1988–1991, Kelias į Nepriklausomybę: Lietuvos Sąjūdis 1988–1991, sud. B. Genzelis ir A. Rupšytė, Kaunas, 2010, p. 273.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Anglų kalba:

The Sąjūdis (Reform Movement), 1988–1990
http://valstybingumas.lt/EN/saltiniu-ap ... fault.aspx

Prehistory of the Sąjūdis

In the second half of the 1980s, the Soviet Union has faced a change of the highest authority within the Communist party, when Mikhail Gorbachev was elected as the General Secretary of the Communist Party of the Soviet Union (CPSU) on the 11th of March, 1985. With an inefficiency of the economic system becoming increasingly evident, the Soviet authority was inevitably headed towards implementation of the reform, perestroika (restructuring). Perestroika has definitely encouraged both changes in the political system and transformation of the society. Perestroika has been accompanied by loud slogans, such as glasnost (publicity), and democratization.

The weakening of the functionality of the Soviet authority was exposed by the first unauthorized rally that took place in Lithuania during the Soviet period, at the monument to A. Mickevičius (Adam Mickiewicz) in Vilnius and was organized by the Lithuanian Liberty League (hereafter – LLL) on the 23rd of August, 1987. Although organizers of the rally have experienced interrogations and persecutions, they have never been arrested, nor subject to criminal proceedings. The rally became a turning-point in the subconscious of the people[1].

Despite of political stagnation in Lithuania, Lithuanian scientific and creative intelligentsia has sought to use perestroika in order to solve issues of environmental pollution and devastation of cultural heritage. Informal environmental and architectural conservation movements have been established spontaneously. In 1986 Lithuanian intellectuals have sought to prevent demolition of a house No. 6 in Tilto Street and building of parking area instead of it upon the order of the Soviet authority. Architects, painters, historians, writers, composers have protested against the demolition of the house in a range of different forms: letters, petitions to the Soviet authority, newspaper editions and pickets. This event has been captured in the photograph and negatives of Jonas Česnavičius: the house in question is roofless and with windows missing, protest participants[2], waving Lithuanian tricolour flag and the following writings: “Let’s preserve what’s unique”, “Why do they demolish here?” “Is Tilto Str. No. 6 reflects the future of the Old Town?”[3] This campaign has become the symbol of resistance to the reckless devastation of the Vilnius Old Town and has led to the victory of protestors. In the end of 1987, considering the requirements of society, some streets in the Old Town were renamed according to their old names following the decision of the Vilnius Executive Committee[4].

Architectural conservation club “Talka” was established in March of 1987 and has arranged discussion on cultural values, their preservation and organised environment-cleaning campaigns. Vilnius Lower Castle cleaning campaign participants[5] wearing overalls have been captured in the negatives by Algirdas Sabaliauskas as they were cleaning cellars of Vilnius Lower Castle.

The following environmental protection clubs have been established as a result of the high-level environmental pollution, construction of the third block of Ignalina nuclear power plant and scheduled oil-wells in the Curonian Lagoon: Vilnius ecological club “Žemyna” and Kaunas club “Atgaja”. These clubs have arranged public campaigns and discussions. Lithuanian Culture Fund has been established in 1987, on the initiative of geographer and local ethnographer Prof. Česlovas Kudaba, and has contributed to the preservation of St. Nicholas Church, St. Gertrude Church, Bernardine Church and St. George Church, repaired the Gallery of Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, built a monument to the pilots Steponas Darius and Stasys Girėnas, who flew over the Atlantic Ocean, and financed the „Rock March“ through Lithuania[6]. Discussions on ecology, cultural devastation and “blank spots in history” have been held in the “Club of Philosophers” established in 1987.

With an approach of the 16th of February, 1988 (the 70th anniversary of the Act of Independence), the Soviet authority attempted to deny the meaning of this historical date. In response to the reaction of the Soviet authority, philosopher Arvydas Juozaitis read an announcement “Political Culture and Lithuania” in the Association of Artists on the 20th of April. Therein he emphasized that political culture was impossible without rational self-consciousness, common sense and sovereignty, and also provided historical examples based on the Lithuanian National Revival at the end of the 19th century.

Popular Front (Rahvarinne) was established in Estonia on the 13th of April, 1988, and has also encouraged Lithuanian society to join the movement. A meeting of the society and the following economists from the Estonian Academy of Sciences was held in May of 1988, in the Lithuanian Academy of Sciences: academician Mikhail Bronstein and senior scientific collaborator Ivar Raig. During the meeting the guests have told about the birth of the Estonian Popular Front and introduced its programme and tasks[7].

Lithuanian people have also received moral support after Pope John Paul II made a decision on the 28th of May, 1988, to assign Vincentas Sladkevičius, the Chairman of the Lithuanian Bishops’ Conference, as a Cardinal.

Discussion on the topic "Will we overcome bureaucracy?" was held in the Chamber of Scientists on the eve of the establishment of the Lithuanian Reform Movement, the Sąjūdis. This event was captured in the photographs and negatives by J. Česnavičius and A. Sabaliauskas: gathering of numerous intellectuals[8], young scientists,[9] and speakers: economist Kazimieras Antanavičius, Kazimira Danutė Prunskienė, philosophers: Bronislovas Juozas Kuzmickas, Jokūbas Minkevičius, Romualdas Ozolas, mathematician Saulius Lapienis, physicist Zigmas Vaišvila, journalist Auksė Aukštikalnienė and architect Artūras Skučas[10]. Recording[11] of this discussion contains thoughts of K. Antanavičius on economic sovereignty of the Republic, while A. Aukštikalnienė speaks about withdrawal of bureaucratic privileges; R. Ozolas emphasizes substantial reform and the importance of establishment of the Initiative Group and the Popular Front / Sąjūdis. J. Minkevičius reminds that group will be formed on the 3rd of June in the Academy of Sciences (hereafter – AS). Z. Vaišvila expresses his concern regarding the construction of the third block of the Ignalina nuclear power plant and high environmental pollution.

The Sąjūdis: from the Birth to the Constituent Congress

Assembly of members of institutes and society was held in the hall of AS on the 3rd of June, 1988. It was attended by 500 people. Official topic of the assembly was titled “Consideration of the Project of Lithuanian Soviet Socialist Republic (LSSR)”. Many participants had been aware of the intention to elect initiative group for a long time before it. The speakers of the assembly of the 3rd of June, 1988, constantly digress from the official topic of the assembly and Chairman E. Vilkas encourages to finish the event. Journalist A. Aukštikalnienė reminds the attendance about victims of the Stalinism and encourages publishing documents of the period of 1940–1941 from the LSSR public security archive [12]. A. Skučas suggests to name the movement as the Reform Movement (“Persitvarkymo Sąjūdis” in Lithuanian) and asks the attendants to specify their contact information. Vytautas Landsbergis emphasizes the representation of the assembly to the society and the will of the attendants to implement the changes. In response to the suggestion of E. Vilkas to finish the assembly, Z. Vaišvila gives his voice for the election of the Initiative Group. Names of the candidates to the Initiative Group are spontaneously selected from the audience; the assembly participants express their approval with applause. The following 35[13] members have been elected to the Sąjūdis Initiative Group: actor Regimantas Adomaitis, writer Vytautas Bubnys, lawyer Juozas Bulavas, economist Antanas Buračas, translator Virgilijus Juozas Čepaitis, journalist Algimantas Čekuolis, singer Vaclovas Daunoras, poet Sigitas Geda, philosopher Bronislovas Genzelis, economist and philosopher Arvydas Juozaitis, composer Julius Juzeliūnas, geographer Česlovas Kudaba, architect Algirdas Kaušpėdas, philosopher Bronislovas Juozas Kuzmickas, musicologist Vytautas Landsbergis, painter Bronius Leonavičius, educologist and literary historian Julija Meilė Lukšienė, poet Alfonsas Maldonis, poet Justinas Marcinkevičius, economist Alvydas Medalinskas, philosopher Jokūbas Minkevičius, architect Algimantas Nasvytis, philosopher Romualdas Ozolas, ecologist Romas Pakalnis, economist Saulius Pečiulis, writer Vytautas Petkevičius, economist Kazimira Danutė Prunskienė, philosopher Vytautas Radžvilas, economist Raimundas Leonas Rajeckas, architect Artūras Antanas Skučas, medic Gintaras Songaila, painter Arvydas Šaltenis, journalist Vitas Tomkus, physicist Zigmas Vaišvila, director Arūnas Vytautas Žebriūnas (audio record from the personal archive of Angonita Rupšytė). Academy of Sciences hall fully packed with the event participants is captured in the photograph of J. Česnavičius.

Without its own premises, the LPS (Sąjūdis) Initiative Group used to gather in different locations: Filmmakers Union, Association of Writers and Institute of Physics. LPS documents were signed “On behalf of the Initiative Group“. The following Commissions of the Sąjūdis Initiative Group have been formed on the 8th of June, 1988: Ecological (R. Pakalnis, Z. Vaišvila), National (V. J. Čepaitis, A. Žebriūnas), Social (B. Genzelis, R. Ozolas), Economic (A. Buračas, K. D. Prunskienė), Cultural (V. Bubnys, V. Landsbergis) and Legal (J. Bulavas, V. Tomkus). The Initiative Group asked out Stasys Imbrasas, the Head of the Department of Science and Educational Institutions of the Central Committee of the Lithuanian Communist Party (CC of the LPC), who came to the meeting. The Commissions have prepared short programmes of the Sąjūdis in different areas, proposing to withdraw the privileges of the nomenclature employees and „blank spots“ in the cultural heritage, to recognize Lithuanian as the official language, to redeem national history, to take the matter of economic and political autonomy into consideration and to regularly provide information about pollution of water, air and soil[14]. These proposals were introduced to the society on the 13th of June.

Contemporary authority attempted to control the Sąjūdis and to impose its own supervision on the movement. On the 17th of June, 1988, the CC of the LCP initiated a meeting with the Sąjūdis Initiative Group and proposed Commissions identical to the ones that had already been formed by the Sąjūdis. The Sąjūdis has rejected this proposal. During the meeting with R. Songaila, the First Secretary of the CC of the LCP, on the 23rd of June, members of the Initiative Group demanded to recognize the Sąjūdis and to declare Lithuanian as the official language. Blockage of information and twisted facts referring to the Sąjūdis led to the first independent publication of “Sąjūdžio žinios” (Sąjūdis News) which launched on the 19th of June and contained printed documents the Sąjūdis and their drafts, statements, speeches, letters from people and information about arranged events. A. Skučas acted as an editor of “Sąjūdžio žinios” up until the eighth edition, and was followed by A. Juozaitis who was assigned by the LPS.

The Initiative Group has arranged an event on the 14th of June, 1988 in the Agriculture Economics Research Institute in commemoration of the deportations in 1941. Leonas Laurinskas (nicknamed “Liūtas” (the Lion)), former partisan and member of the LLL, has been captured in the photograph of J. Česnavičius. L. Laurinskas raised the tricolour flag[15], prohibited by the Soviet Union, during the event arranged by the LLL in the Gediminas Square on the very same evening. Photo also displays speakers and participants. The LLL has also been attended by several members of the Initiative Group.

Dissemination of the Sąjūdis ideas has taken place during the rallies of the Sąjūdis, various campaigns, which have addressed relevant issues related with ecology, devastation of cultural heritage, Lithuanian language, Lithuanian symbols, restoration of street names, revelation of the “blank spots in history”, etc. Protest campaigns have also been arranged spontaneously at the discretion of publicly active people. One of the first protest campaigns was on the devastation of the Trakai Vytautas Church foundation. Romualdas Lankas, a worker of the Trakai rowing base, was the initiator of this campaign. The protest campaign took place at the Supreme Council (SC) of LSSR. According to the contemporary laws, the campaign was unauthorized, no permission was granted. The majority of the 500 attendants was comprised of workers and students of the institutes located in the Goštautas Street and Vilnius University Faculty of Physics. Information about the campaign has been transmitted via phone. The following members of the Sąjūdis Initiative Group have taken part in the campaign: A. Juozaitis, A. Skučas and G. Songaila. Devastation of the Vytautas Church stopped following the protest campaign.

Following the example of the Estonian Popular Front, the Sąjūdis has arranged its first massive rally on the 24th of June, 1988, thus escorting its delegates to the 19th Party Conference of the CPSU. The permission was granted and delegates were invited to the rally. Most of the member of the Sąjūdis Initiative Group thought that the effect of the framed oath in the presence of the nation will be significant and long-term. The attendant crowd included around 20 thousand people[16] holding their self-made posters; the order has been maintained by the so called “Green Armlet” guards wearing green bands with an image of the Pillars of Gediminids[17]. The following goals of the Sąjūdis and requirements for delegates have been introduced during the rally[18]: economic, political and cultural sovereignty of allied republics, establishment of citizenship, declaring Lithuanian as the official language, ensuring guarantees for democratization of a legal party, establishment of national schools and the Constitutional Court. During his speech, V. Landsbergis has drawn a line for collaboration with the LCP, by claiming: “We will consider the assigned delegates as our delegates once they return from Moscow after taking decisions beneficial to the people and Lithuania, while the delegates who will vote for resolutions that are bad (if such are adopted) for the people and Lithuania, shall not be considered as our delegates[19]. The Sąjūdis Initiative Group members have talked about the construction of the third block of Ignalina nuclear power plant, solidarity and trust among Lithuanian people. In the end of the rally, A. M. Brazauskas, the secretary of the CC of the LCP, announced about the prepared draft on the declaration of Lithuanian as the official language of the LSSR, termination of financing of the construction of the third block of Ignalina nuclear power plant and withdrawal of extraction of oil[20]. The following moments from the rally have been captured in the photographs of J. Česnavičius: a crowd of thousands[21], members of the Sąjūdis Initiative Group, part of the delegates leaving for the 19th Party Conference of the CPSU, several tricolour flags and posters: “You have been assigned by the CC, but you will be accountable to Lithuania”, „Give the floor to the reform movement Sąjūdis!”, “Free Lithuania in the family of the European Nations” and portraits of M. Gorbachev.

In response to the blockage of information about the Sąjūdis, members of the Initiative Group arranged an unauthorized picket by the building of the Lithuanian news agency (ELTA) on the 29th of June, 1988. During the picket, a statement of the Sąjūdis has been read to ELTA about the blockage of information on the rallies arranged by the Sąjūdis, publication “Sąjūdžio žinios” has been distributed and message about the meeting of the Sąjūdis on the 9th July has been conveyed. Representatives of ELTA promised to the participants of the picket to publish information in a more objective manner. Picket participants, speakers and the following posters have been captured in the photographs of J. Česnavičius: “Give the floor to the Sąjūdis”; “You need reforms, ELTA!” [22]

Scenario and organizational matters of the upcoming rally of Sąjūdis have been discussed in the meeting of the Sąjūdis Initiative Group members. The Sąjūdis obtained the authority permit to arrange the rally. The audio recording contains the following speeches of the Sąjūdis Initiative Group: on the speakers of the rally, collecting signatures regarding the acquittal of Arūnas Sakalauskas (who has served in the soviet army), social poll and invitation to organize the rally. Despite of the promises given to the picket participants by the ELTA representatives, the press has further failed to inform the society about the rally to be arranged by the Sąjūdis. People have been invited to the rally by phones, showing poster in the street, sticking the information on the poles and notifying about the event in the publication “Sąjūdžio žinios”.

Around 100.000[23] people from many cities and districts of Lithuania have gathered to the rally of the Sąjūdis in Vingis Park on the 9th of July. The Sąjūdis Initiative Group had decided to legitimize the tricolour flag on this very day[24]. It has been decided to lower a large tricolour flag during the rally under the Vingis Park stage roof, right to the logo “Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis 1988” (Lithuanian Reform Movement 1988). In response to the Sąjūdis requirement due to legitimation of the tricolour flag, the authority decided to legitimize it, which was reported by A. M. Brazauskas during the rally.[25] During the rally the floor has been given to many members of the Sąjūdis Initiative Group, a guest from Estonia M. Tarmak read a greeting from the Estonian Popular Front to the Sąjūdis in Lithuanian and put an emphasis on the solidarity of Lithuanian and Estonian nations[26]. R. Ozolas has presented the rally participants with the guidelines of the Sąjūdis programme for the first time, V. Landsbergis emphasized the efforts of the nations, residing in Lithuania to live together in peace, S. Geda highlighted the necessity to preserve customs, traditions, cultural heritage, and emphasized the importance for Lithuania to become a sovereign state among other sovereign states[27], while A. Juozaitis encouraged to boycott the newspaper “Tiesa” released by the CC of the LCP, Z. Vaišvila informed about ecological issues, and K. Prunskienė spoke about economic autonomy. A resolution requiring to arrange referendum in the Mountainous Karabagh has been adopted unanimously. Thousands of people had been provided with text of the National Hymn (“Tautiška giesmė”) by V. Kudirka and sang it in the end of the rally. The order has been maintained by the so called “Green Armlet” guards, people donated money to the Sąjūdis. A crowd of thousands and the following posters have been captured in the negatives and positives of Vytautas Daraškevičius, Bronius Kašelionis and A. Sabaliauskas[28]: “No for nationalism! Yes for sovereignty!“, “Sąjūdis – will and hope of the nation”, “Songaila – national disgrace”, “Put aside the privileges of the functionaries”, “For our and your freedom” (both in Lithuanian and Russian)[29], “Halfway true = a form of lie“. The Sąjūdis rallies that had taken place in Vilnius have significantly affected the establishment of the Sąjūdis Initiative and the Sąjūdis support groups both in districts and cities. After the 9th of July, the Sąjūdis initiative groups have started establishing in cities and districts. On the 10th of June, 1988, the Sąjūdis Initiative Group was established in Kaunas, on the 11th of July in Vievis (Trakai Distr.), on the 12th of July in Vilkaviškis and on the 14th of July in Alytus[30]. The Sąjūdis Republican Coordination Centre has been encouraging to register with the established the Sąjūdis support groups starting from July. Activities of the Sąjūdis support groups in Vilnius have been coordinated by the Vilnius Coordination Council established in July[31], and later it has been done by the Vilnius Sąjūdis Council and Asset[32] elected on the 15th of September, 1988. The members of the LPS Initiative group have been invited to the first rallies in different cities and districts. One of the first rallies of the Sąjūdis within the districts took place on the 13th of July in Kapsukas (presently Marijampolė) in the stadium of Jonas Jablonskis secondary school (presently Rygiškiai Jonas Gymnasium), where the Sąjūdis activity programme was presented, votes were given for the restoration of the Marijampolė City name, military service of youth in Lithuania, while authority was challenged with regard to devastation of the cultural heritage[33]. Personal archives of Vitalis Mozūraitis, Romas Rusteika and Paulius Uleckas include photographs and negatives displaying thousands of people with tricolour flags[34], raised Pillars of Gediminids, Coat of Arms of Lithuania (Vytis) and the following posters: “Reform is the awakening of the nation”, “Marijampolė for Kapsukas”[35], “Old names for the streets”[36], “People of Suvalkija, lets swing the bell of Awakening”, “We are for M. Gorbachev!“, signature collection campaign regarding the redemption of the name of Marijampolė[37].

In protest against the construction of the third block of Ignalina nuclear power plant and environmental pollution, the Sąjūdis arranged unauthorized rally at the SC of LSSR on the 15th of July and organized cyclist march “Lietuva – mano namai” (Lithuania is my home) together with the ecology club “Žemyna” from the 20th of July to the 2nd of August on the route Vilnius–Švenčionys–Ignalina–Sniečkus (presentlyVisaginas)–Utena–Ukmergė–Jonava–Kėdainiai–Dotnuva–Šiauliai–Varniai–Plungė–Kretinga–Palanga–Klaipėda. During the march, signatures have been collected under the letter to the Chairman of the Council of Ministers (hereafter – CM) of the USSR[38] concerning the suspension of the construction of the 3rd block of Ignalina nuclear power plant. 24 rallies have been organized by introducing the objectives of the Sąjūdis and encouraging to establish the support groups. Ecological protest arranged by the Kaunas club “Atgaja” has contributed to the dissemination of the ideas of the Sąjūdis and publishing of the environmental pollution issues. Personal archive of Vidmantas Valiušaitis, an editor of the newspaper “Kauno aidas”, holds a photograph with captured participants of the ecological protest, sailing with kayaks and rafts, poster “Brother Lithuanian, don’t let them poison you!”[39]

Second tour of the Rock March through Lithuania has disseminated the ideas of the Sąjūdis among the youth: it has taken place during the months of July and August in Biržai, Šiauliai, Mažeikiai, Tauragė, Kėdainiai, Klaipėda, Kaunas and Vilnius. Crowds have been attracted to the concerts of the Rock March by rock bands “Antis”, Šiauliai-based band “Bix”, folklore band “Namo”, Vilnius punk band “Už Tėvynę” with its refrain “Lietuva – tai jėga!” (Lithuania is the power) which has become the main slogan for the whole Rock March[40]. Member of the Sąjūdis Initiative Group A. Juozaitis used to talk with the youth chanting: “Lithuania!” “Latvia!” “Estonia!” The final concert of the Rock March in Kalnai Park on the 7th of August has been captured in the photograph of A. Sabaliauskas: national flags of Lithuania, Latvia and Estonia raised above the stage, band “Antis” and its leader A. Kaušpėdas is on the stage[41]. Under the influence of dispersion of the Sąjūdis ideas, initiative groups have been established in Ariogala on the 25th of July, in Šiauliai on the 26th of July, in Panevėžys on 28th of July and in Pasvalys and Varėna in the end of July[42].

Unlike the Sąjūdis, the LLL has publicly spoken up for the re-establishment of the independence of Lithuania. In commemoration of the Treaty between Lithuania and Soviet Russia in 1920, based on which the Soviet Russia recognized the independence of Lithuania[43], the LLL arranged a commemoration event in the Gediminas Square on the 12th of July, which had not been authorised by the Soviet authority. Militia officers have surrounded the Gediminas Square upon the order of the Soviet authority, but there have been no confrontations present. Recognizing the possibility that Soviet authority could use force against the rally participants, the Sąjūdis adopted a declaration of prohibition of rallies and called them unconstitutional[44]. In the unauthorized rally at the SC of LSSR on the 26th of July, the Sąjūdis protested against the decree limiting the freedom of rallies, assemblies and demonstrations, which was to be adopted by the authority. In response to the position of the Sąjūdis, the CC of the LCP dependent newspaper “Sovetskaja Litva” has published negative reviews about the Sąjūdis.

The positions of the Sąjūdis have been strengthened after the meeting of Alexey Cvetkov, the Deputy Head of the Cultural Department of the CC of the CPSU, and members of the Sąjūdis Initiative Group. The tension between the Sąjūdis and contemporary authority has been relieved the visit of Alexander Yakovlev, a member of the CPSU Political Bureau and Secretary of the Ideology of the CC of the CPSU, to Lithuania on the 11-12th of August. During the meeting with the creative intelligentsia and representatives of the Sąjūdis, A. Yakovlev criticized the stoppage of the reform in Lithuania, thus informally supporting the Sąjūdis. After the visit of A. Yakovlev, the authority criticism in respect of the Sąjūdis has also gotten softer: The Sąjūdis was allowed to possess its periodic publication and permanent TV show. A weekly newspaper “Atgimimas” (Awakening), edited by R.Ozolas, was launched on the 16th of September, while on the 18th of September the Sąjūdis Initiative Group has appeared on “TV forumas”, the TV show of the Lithuanian Television, for the very first time.

Establishment of the Sąjūdis initiative groups has been increasingly accelerating in the districts: in Anykščiai on the 13th of August, in Rokiškis on the 15th of August, in Radviliškis on the 21st of August, in Kelmė and Šilutė on the 25th of August, in Molėtai, Skuodas and Utena on the 29th of August and in Kaišiadorys and Šeduva on the 30th of August[45]. Personal archives of Janina Ražukienė and B. Kašelionis hold positives with captured members of the Sąjūdis Initiative Group A. Buračas[46], and S. Geda[47] attending the first Sąjūdis rally in Veisėjai (Lazdijai Distr.). Audio record contains a speech of S. Geda about the Wars of Independence, partisans and unity of the Lithuania nation[48]. Personal archive of Aldona Pranckėnienė hold an invitation[49] to the first Molėtai Sąjūdis rally, video footage[50] includes members of the Sąjūdis Initiative Group, Molėtai Distr. Sąjūdis initiative group members, deportees, clergymen and district representatives of the LCP. The speakers emphasized the changes within the entire Soviet Union, relations between authority and people, devastation of cultural monuments, fate of the Lithuanian deportees, the signature collecting campaign against the construction of the third block of Ignalina nuclear power plant has been captured during the rally, rally participants singing “Lietuva brangi” (Dear Lithuania) and photographers.

Usually the city/district initiative groups of the Sąjūdis used to be established prior to the first rally of the Sąjūdis or after the rally, e.g., Vilkaviškis Sąjūdis Initiative Group was established in July, while the first rally was held on the 27th August. Personal archive of P. Uleckas holds a photograph with participants of the rally Vilkaviškis, national symbols, posters: “Our language is our fortune”, “Here is out country Lithuania”, “Once you pollute your home, you pollute nature and Lithuania”, “We are for M. Gorbachev, those who are against us, they are against the reform”.

The Sąjūdis support groups within cities and districts have been established in institutions and enterprises. They have been established according to the profession or place of residence, activities of the support groups have been coordinated by the city or district initiative group and later by the council. In particular, Jurbarkas District Sąjūdis support group activity protocol[51], containing a written exhortation of A. Pečiukaitis (member of the Jurbarkas District Sąjūdis Council) to establish the Sąjūdis support group in the Jurbarkas District Nemunas collective farm, with the group taking care of the ordering of the small town of Seredžius and helping to resolve ecology issues. District Sąjūdis Council members have been distributed according to the areas of activity, e.g. organizational, financial, ecological, cultural, publishing, etc. Sąjūdis initiative groups used to be established nearly at the same time as the Sąjūdis support groups in the workplaces. However, sometimes the process used to be inverted, by establishing the Sąjūdis support groups in the workplaces in the first place and the Sąjūdis City and District initiative Groups in the second place[52]. Establishment of the support group in the workplaces can be testified by the documents of Kapsukas (presently Marijampolė) Food Industry Automaton Production Alliance (hereafter – FIAPA) LPS support group regarding its activities, relations with the Sąjūdis Initiative Group, cultural heritage of the region, resolution of ecological issues[53], Kapsukas FIAPA LPS support group has initiated a social poll regarding the redemption of the name of Marijampolė[54], whereby many people were for the redemption of the name of Marijampolė, the arranged commemoration of the 16th of February, scenario[55], names of the speakers. The documents are kept in the personal archive of P. Uleckas.

The Sąjūdis support groups in Vilnius, Kaunas and Klaipėda have been coordinated by the assemblies of representatives. In other small towns and districts of Lithuania close relationship between the Sąjūdis support groups have been maintained by the coordinators of the Sąjūdis Minor Seimas. Personal archive of P. Uleckas stores lists of coordinators and members of the LPS Marijampolė Distr., Kalvarija, Kazlų Rūda and list of candidates to the Kapsukas (presently Marijampolė) City and District Sąjūdis Minor Seimas.

In order to draw attention due to liberation of political prisoners, the participants of the unarmed resistance Petras Cidzikas and Algimantas Andreika have started hunger strike on the 17th of August in the Gediminas Square, which has lasted until the 26th of August, when the fasting persons and the Sąjūdis have concluded an agreement on the establishment of the General Committee for the Salvation of Political Prisoners. The house[56] of the fasting people is captured in the positives and negatives of A. Juozapaitis, J. Česnavičius and B. Kašelionis The tricolour flag is raised above the roof of the house[57], there is a cloth on the wall containing strophe of the “Tautiška giesmė” by V. Kudirka and request to release the following prisoners: Balys Gajauskas, Gintaras Iešmantas, Viktoras Petkus, Sigitas Tamkevičius, Valdemaras Karaliūnas. People reading the notes, at the Archicathedral, posters: “Hunger strike for the political prisoners and deportees"[58], “Freedom for political prisoners”, “Give back the rights to Alfonsas Svarinskas and Tomas Venclovas[59].

On the 23rd of August, 1939, the Soviet Union and Nazi–Germany signed a Ribbentrop–Molotov Pact and secret protocols, which lead to the occupation of Lithuania by the USSR on the 15th of June, 1940. The Sąjūdis sought to leak the following documents to the society: on the 5th of August they were published in the No. 15 of “Sąjūdžio žinios” and a rally was arranged in Vingis Park in order to condemn these documents. The permission for the rally has been granted and it was attended by around 250 thousand people[60]. The Sąjūdis used the publication “Sąjūdžio žinios“, phone line, national television and the newspaper “Vakarinės naujienos“ to invite people to the rally.

The rally has been broadcasted by the television and part of this broadcast has been saved in an audio record with a speech of V. Landsbergis on the Molotov–Ribbentrop Pact and crimes committed by Hitlerism and Stalinism, proposal of Justinas Marcinkevičius to adopt resolution requiring to publish the Molotov–Ribbentrop Pact and its secret protocols with maps to the society and to condemn them as serious violation of the international law. Historian Liudas Truska referred to the secret protocols as the “funeral bells” for the independence of the Baltic States. The participants have heard an audio record of the speech of Juozas Urbšys, the last Minister of Foreign Affairs of the Republic of Lithuania (1938–1940), about negotiation with J. Stalin, the fate of Lithuania after the secret protocols. V. Landsbergis read to the attendance a referral from 28 US Senators to Lithuanian, Latvian and Estonian people, where they expressed recognition of the Stalinism crime revelation campaign and a possibility for the Baltic people to honour a memory of the deportees[61]. The rally participants sang “Tautiška giesmė” by V. Kudirka and “Lietuva brangi” by Maironis, lit the candles and chanted: “Freedom for prisoners of conscience”. People donated money in order to build monument for the victims of Stalinism. The following moments of the rally are captured in the negatives and positives of Vytautas Daraškevičius, Aleksandras Juozapaitis and Bronius Kašelionis: symbolic barbed wire garland with tricolour flags and mourning band at the stage of Vingis Park[62], large tricolour flag with black ribbon above the Vingis Park stage, rallying[63], standing members of the unarmed resistance Nijolė Sadūnaitė, Julius Sasnauskas, Robertas Grigas, speakers[64], many tricolour flags with black ribbons attached, national Latvian and Estonian flags, lit candles.

Worsening ecological situation in the Baltic Sea encouraged the Sąjūdis, “Atgaja”, “Žemyna” clubs, as well as green movement of Latvia and Estonia to arrange common protest campaign “Apkabinkime Baltiją” (Let’s embrace the Baltic Sea) on the 3rd of September. The campaign was attended by around 100 thousand people: Lithuanians, Latvians and Estonians. The Sąjūdis has agreed with the USSR Frontline Army Command on the standing of the protest participants[65] in the forbidden areas of the Baltic Sea shore. Participants of the campaign holding hands and facing the sea[66], many young people, some of them wearing national clothes, many tricolour flags, posters: “The Baltic Sea can be awakened only by a free nation", “Our sea is dying, not only it’s disastrous, it’s disgraceful”; an exhibition of rubbish piles poured next to the flags of the states bordering with the Baltic Sea, with the size of the piles corresponding to the extent of pollution emitted by respective states, the Soviet Union is leader[67].

Following the Sąjūdis rally of the 23rd of August the Soviet authority had a more stringent view. When the Sąjūdis has been preparing an official press release regarding the withdrawal of the construction of the third block of Ignalina nuclear power plant, it was prohibited to inform the society about this campaign and no permission has been granted. Despite of the interference of the authority, the Sąjūdis arranged a protest campaign “Gyvybės žiedas” (Circle of life) on the 16–18th of September. It has been to invite international commission to examine the reliability of the first and second reactors, signature collection campaign has started for international examination concerning the suspension of Ignalina nuclear power plant. Personal archive of Ona Volungevičiūtė holds 508 signatures of Kapsukas (presently Marijampolė) citizens regarding the arrival of the commission to examine Ignalina nuclear power plant[68]. Campaign participants Lithuanians, Latvians, Estonians, Russians, Belarusians and Ukrainians (total of 20 thousand people) linked their arms and surrounded the construction site of the third block of Ignalina nuclear power plant with a “Circle of life”. The order has been maintained by the so called “Green Armlet” guards. Negatives and positives of Valdas Lapašauskas and A. Sabaliauskas contain captured headquarters of the protest campaign with a signboard “Ignalinos A†E”, participants preparing posters and labels indicating radioactivity, built tents, campaign participants watching a play of the Vilnius Old Town Theatre “Kęstučio mirtis” (Death of Kęstutis), listening to the songs of Veronika Povilionienė, the Sąjūdis Initiative Group member Z. Vaišvila[69] at the microphone, protest campaign participants going to the construction site of the third block of Ignalina nuclear power plant, national Lithuanian, Latvian and Estonian flag, youth carrying posters “Ignalinos A†E” [70] on their backs.

Following the second secret protocol of the Molotov–Ribbentrop Pact signed on the 28th of August, 1939, the whole territory of Lithuania has fallen under the USSR sphere of influence. Condemning the fact, the LLL arranged unauthorized rally on the 28th of September, 1988. The authority did not grant the permission and warned the organizers about a possible use of force. Special militia divisions have scattered a crowd of 15–20 thousand people upon the order of the Soviet authority. The campaign participants have been beaten with rubber sticks, detained for no earthy reason; the ones fasting for the liberation of political prisoners have also been arrested at night. They have been forcibly transported and imprisoned in the premises belonging to the Ministry of Internal Affairs. The repression executed by the Soviet structures has become known in the society as the “Bananų balius” (Feast of bananas). A photograph of J. Česnavičius contains captured Soviet soldiers surrounding the Gediminas Square[71]. In response to the brutality executed by the militia, the Sąjūdis and LLL have arranged a common protest campaign. The photograph of J. Česnavičius contains members of the Sąjūdis Initiative Group V. Landsbergis, A. Skučas and Z. Vaišvila[72] in Gediminas Square, other protest campaign participants. The society has expressed its discontent due to the events of the 28th of September by picketing at the building of the State Committee on Television and Radio-Broadcasting against the Television, which has not reacted to the events of the 28–29th of September in the Gediminas Square and ignored the requirement of the Sąjūdis Initiative Group to capture and objectively announce information about these events[73]. On the 4th of October, around 2 thousand people picketed at the contemporary authority institutions, thus condemning the brutality of militia, and requested the First Secretary of the LCP R. Songaila to assume the responsibility.

In its very first rallies, the Sąjūdis has requested to legitimize the Lithuanian tricolour flag, Vytis and “Tautiška giesmė” of V. Kudirka prohibited by the Soviet authority, as well as to grant Lithuanian a status of the official language. Tricolour flag, Vytis, Pillars of Gediminids and “Tautiška giesmė” of V. Kudirka have been legitimize following the order of the Presidium of the Supreme Council (hereafter – SC) of the Lithuanian Soviet Socialist Republic (hereafter – LSSR) on the 6th of October. Tricolour flag has been solemnly raised in the Gediminas Tower on the 7th of October. Architect Vytautas Landsbergis Žemkalnis, who gave a speech in the rally, has emphasized the unity of people, support to the movement of the Sąjūdis and the importance of the tricolour flag to the Lithuanian nation, while A. Juozaitis highlighted freedom and independence of the nation and Justinas Marcinkevičius reminded of the historical and spiritual meaning of the Gediminas Hill and Gediminas Tower. A crowd of thousands of people, tricolour flags[74] and tricolour waving in the Gediminas Tower[75] have been captured in negatives and colour positives of V. Daraškevičius and B. Kašelionis.

Preparation for the Constituent Congress of the Sąjūdis has started in September, after the establishment of the Organizational Committee chaired by A. Medalinskas. Organizational group has prepared the guidelines of the Sąjūdis structure by defining the supreme decision-body of the LPS, the Congress, elected according to the territories and public movements[76]. Elections of the delegates to the LPS Constituent Congress were held in cities and districts in October. Personal archive of Nomeda Simėnienė holds a document concerning election of the Panevėžys District delegates to the Constituent Congress of the Sąjūdis[77], candidates to the delegates and voting results are listed. Negatives of V. Mozūraitis contain captured departure of Kapsukas (presently Marijampolė) Sąjūdis delegates to the Constituent Congress of the Lithuanian Reform Movement Sąjūdis[78], raised tricolour flags and coat of arms of Marijampolė City. The Constituent Congress of the LPS was meant to elect the Sąjūdis Seimas, while the Seimas had to elect the Sąjūdis Seimas Council. System of the elections to the Congress and to the Sąjūdis Seimas have been addressed during the sessions of the Sąjūdis Initiative Group, while Statute of the Sąjūdis, as well as the Sąjūdis General Programme have been drafted and published in the press for a public discussion on the 12th of October.

Constituent Congress of the Sąjūdis

The Constituent Congress of the Sąjūdis took place on the 22nd–23rd of October, 1988. Once tensions between the Soviet authority and the Sąjūdis have lowered, the First Secretary of the CPSU (LCP) R. Songaila was replaced by Algirdas Mykolas Brazauskas. After permission was granted, the Congress was arranged in the biggest hall at the time, the Vilnius Palace of Sports.

According to the data of the Mandates Commission, the Constituent Congress of the LPS was attended by 1021 delegates and around 4 thousand guests. Considering the proposals of the delegates and prior remarks from the people, the Congress has adopted the General 9-part Programme of the Sąjūdis, emphasizing the Lithuania’s aim to regain statehood, efforts in reviving public conscious society, support of the Sąjūdis in restoring the democratic election procedures, social justice, nurturance of Lithuanian culture and economic independence (document from the personal archive of O. Volungevičiūtė). The Sąjūdis statute defining the structure of LPS that allowed the Sąjūdis to become a fully legal entity[79] has also been adopted along with 30 resolutions, including resolutions on sovereignty, economic independence, status of Lithuanian language, citizenship of the Lithuanian SSR, crime of Stalinism and general rehabilitation, political prisoners, LSSR territorial armed forces and redemption of cultural values. Declaration of good will for the peace in all the areas of life and approval of reform.

The Congress delegates have presented 171 members of the Sąjūdis Seimas, elected during the conferences of the Sąjūdis support groups in cities and districts[80], and approved the proposal on co-optation of the LPS Initiative Group in corpore into the Seimas. Delegates have additionally elected 15 members of the Sąjūdis Seimas[81]. The democratically elected the Sąjūdis Seimas was comprised of 220 members. A 35-member the Sąjūdis Seimas Council was elected during the first session of the Sąjūdis Seimas, following the adoption of regulation. The Congress was broadcasted by the television. During the Congress, the floor was given to the members of the Sąjūdis Initiative Group, delegates from cities and districts, representative of the Latvian Popular Front Janis Gaigals, leader of the Estonian Popular Front Edgar Savisaar, as well as representatives of the Belarus Popular Front, club “Tremtinys”, LLL, Lithuanian World Community, clergy, Catholic women group “Caritas”, Vorkuta Lithuanians and LCP. The speakers talked about the necessity of democratic elections, sovereignty of the State of Lithuania, severe consequences of the Molotov–Ribbentrop Pact, Sąjūdis-driven reunion of the nation and possibilities for the Lithuanian deportees to return to their homeland. Palace of Sports was filled with high spirits; emotional speeches have been constantly interrupted by applause and chants “Lithuania!”, “Sąjūdis”. Members of the LPS Initiative Group have presented 8 programme announcements on the topics of Lithuania awakening, establishment of legal state, environmental pollution, economical independence of Lithuania, deterioration of national relations induced by the Soviet authority and proposal of draft Constitution of the LSSR.

Communication with foreign Journalists: accreditations, arrangement of press conferences and preparation of the Congress bulletin in Lithuanian, English, German and Russian have been coordinated by international press centre, established on the 10th of October and managed by A. Čekuolis. The following documents are stored in the personal archive of Adolfas Uža, the Deputy Director for Organizational Matters of the Congress Press Centre: applications of journalists and photographers on accreditations to the Constituent Congress of the Sąjūdis, lists accredited journalists, photographers and TV operators from Vilnius and other Lithuanian cities and districts, accreditation forms of journalists, photographers, interpreters and directors from Riga, Tallinn, Minsk and Moscow[82], containing names, workplaces, cities, countries and addresses of the persons, as well as the signatures of the persons who approved the forms. Information of the International Press Centre to journalists on the use of telecommunication means, work schedule of the International Press Centre, time of the arranged press conferences and information on interpreting in English, Spanish, Italian, French, German and Polish. The event was attended by more than 400 journalists, 103 of which were foreign journalists from 17 countries, who helped to disseminate information. The participants of the Congress press conference have been captured in the photographs of J. Česnavičius: A. Čekuolis, A. Juozaitis, V. Petkevičius and K. D. Prunskienė[83]. Negatives and photographs of J. Česnavičius, V. Daraškevičius, B. Kašelionis, Juozas Kazlauskas, Algirdas Sabaliauskas, Vidas Venslovaitis and V. Valiušaitis contain captured decorated hall, wide Lithuanian tricolour flag[84], stretched through the middle of the ceiling, down to the floor of the podium, right in the middle of the stage, white platform decorated with Pillars of Gediminids, tricolour made of flowers, chairpersons of the first session M. Lukšienė and Justinas Marcinkevičius[85], V. Landsbergis Žemkalnis[86], A. Juozaitis at the platform, TV operator at the podium, display panels present at the sides of the hall and showing names of the speakers, as well as message in Lithuanian and Russian “For our and your freedom!”[87], access to Palace of Sports decorated with huge labels containing inscription: “Sąjūdis. Constituent Congress, Vilnius 22–23/10/1988”, the gathered delegates, guests holding hands[88], a crowd of thousands of people with tricolour flags, posters, delegates raising voting cards in the hall, delegates gathered by the Archicathedral in the evening, members of the Sąjūdis Initiative Group going through the Gediminas Avenue, representatives of the Soviet authority, guests, folklore ensembles with candles, torches and tricolour flags[89], youth carrying Pillars of Gediminids.

A. M. Brazauskas announced during the Congress that Vilnius Archicathedral would be returned to the faithful people. Cardinal V.Sladkevičius held Mass at the closed door of the Archicathedral on the morning of the 23rd of October. The event was broadcasted live by the television. Cardinal V. Sladkevičius with clergymen has been captured by the Archicathedral in the photograph of J. Česnavičius. During the Constituent Congress of the Sąjūdis, the Sąjūdis was granted with the mandate of the society to represent the interests of the nation[90].

The Sąjūdis: from an Institutionalized Organization to the Re-Establishment of the Independent State of Lithuania

The draft amending and supplementing the Constitution of the USSR has been issued in October and provided for the Congress of People’s Deputies, which could amend the Constitution of the USSR, facilitate the possibility to revoke articles guaranteeing sovereignty of the Republic, and also provided for the Committee of Constitutional Supervision of the USSR, which would be granted with the right to revoke legal acts adopted by the Allied Republics[91]. In response to this draft, the Sąjūdis Seimas Council has adopted a resolution stating the articles, consistent with the Constitutions of individual Republics, can be included in the Constitution of the USSR and the Constitution of the USSR would enter into force only if it is ratified by the Parliaments of the Republics. In its letter to M. Gorbachev on the 2nd of November[92] the Sąjūdis Seimas Council has stated that the issued draft amending and supplementing the Constitution of the USSR, concerning the rights of the allied Republics, cannot be adopted during the session of the SC of the USSR due to its inadequate preparation. During the meeting of the representatives of the Sąjūdis, Latvian and Estonian Popular Fronts in Riga on the 8th of November, it has been decided that enactment of the draft amending and supplementing the Constitution of the USSR would result in an establishment of a centralized unitary state and would withdraw the right of the allied Republics to the political sovereignty, therefore a decision to collect signatures against the amendments of the Constitution of the USSR has been made.

On the 9th of November edition of the “Atgimimo banga” (a show sponsored by the Sąjūdis) the Sąjūdis announced about the signature collecting campaign entitled “Milijonas parašų” (Million signatures) which was intended to prevent the consideration of this draft during the next session of the SC of the USSR (26th of November). A document addressed to the Presidium of the SC of the USSR (its copy is kept in the personal archive of R. J. Juodenis) states that the issued draft amending and supplementing the Constitution of the USSR violates the principles of a legal state, is inconsistent with the aims of the 19th Party Conference, limits the rights of the allied Republics and other states, as well as consolidates the centralized bureaucratic governing system.

Two resolutions, condemning the draft amending and supplementing the Constitution of the USSR, the procedure for the election of People's Deputies of the USSR and the draft LSSR Constitution decided by an absolute majority of votes, been adopted during the first session of the Sąjūdis Seimas, held on the 13th of November. Session of the Sąjūdis Seimas has been captured in the negatives of J. Kazlauskas: members with attached labels with an inscription “No for the amendment of the Constitution by the CPSU”, some them examining the new edition of the LSSR Constitution[93]. The collection of signatures has been arranged by the Sąjūdis Seimas Council, the campaign within cities and districts has been coordinated by the Sąjūdis Council of Districts. A poster has been published overnight in order to advertise the campaign:[94] Soviet army soldiers with their backs in the red background, above them there is a flag with a note: “Collect signatures in your house!”, writing in Russian “Конституция” (Constitution). Signatures have been collected everywhere: in the streets, workplaces and even residential houses. Negatives and photographs of J. Kazlauskas, J. Česnavičius contain captured people signing against the amendments of the Constitution of the USSR in Vilnius, at the headquarters of the Sąjūdis[95], poster stating that the number of signatures collected is approaching to 1 million. Members of the Sąjūdis Seimas, who had arrived to the LPS Seimas session on the 13th, use to pass large files containing signatures[96]. In a short time (9–20th of November) 1.8 million signatures have been collected and brought to Moscow by Train on the 24th of November, as well as delivered to the members of the SC of the USSR by the representatives (members of the Sąjūdis Seimas) of the Sąjūdis Seimas Council A. Kaušpėdas, Č. Stankevičius, M. Laurinkus, S. Pečeliūnas, representative of the centre of coordination campaign preparation centre of the Sąjūdis Angonita Rupšytė. Meanwhile in Latvia similar petition has been signed by more than 1.1 million people, in Estonia by almost 1 million people, while 4 million people were against the centralization of the USSR authority during an informal referendum[97].

Not all of the Lithuanian people have agreed with the ideas of the Sąjūdis. Lithuanians with pro-Soviet views and part of the pro-Soviet-minded persons, belonging to other nations (Russian, Polish) and residing in Lithuania, have expressed discontent with the activity of the Sąjūdis. This testifies to the establishment of the pro-Soviet organization “Socialistinis judėjimas už persitvarkymą Lietuvoje Vienybė, Jedinstvo, Jedność” (Social Movement for Reform in Lithuania, the Unity) (hereafter – the Jedinstvo) in Vilnius on the 4th of November. At first, “Jedinstvo” had declared its aim to “collaborate and start constructive dialog with Sąjūdis”, but later it failed to follow this intention. The organization was against Lithuanian becoming the official language of the LSSR and encouraged the Lithuanian communists to fight for their positions in consolidation of the Union of sovereign Republics, the USSR[98]. In response to the decree of the Presidium of the SC of the LSSR on the use of Lithuanian language, “Jedinstvo” arranged a rally on the 12th of February, 1989, with an attendance of 15 thousand people, protesting against the official Lithuanian language, requiring to revoke the decree and to retire A. Brazauskas along with other leaders of the LCP. It has been stated that a strike was to take place on the 15th of February against the idea to commemorate the Independence of Lithuania. The planned strike has never taken place. Negatives of J. Kazlauskas contain a captured crowed of people at the Vilnius Palace of Sports[99], holding writings in Russian “нет выход из ссрс” (There is no exit from the USSR); “национальная замкнутост – гибель нации” (national closure – death of the nation). “Jedinstvo” arranged a rally in Kalnai Park on the 10th of August, 1989 against the “discrimination of the Soviet army” and adopted a resolution concerning the view to the CPSU; the following demand was put forward: “No for the withdrawal of the Republic’s Communist Parties from the CPSU!”[100]. According to the notes for the agendas of the Sąjūdis Seimas Council, stored in the personal archive of O. Volungevičiūtė, the matters concerning the activities of “Jedinstvo” and arrangement of strikes usually have been addressed considering the actions of “Jedinstvo”. With an approach of the Plenum of the CC of the CPSU, “Jedinstvo” arranged a rally in Kalnai Park on the 25th of June, 1989, which has been attended by 10 thousand people. During the rally, the resolution of the 18th Plenum of the SC of the LCP on the status of the LCP, declaration of Lithuanian as of the official language, draft law on citizenship, participants were for the autonomy of the Vilnius Region. In response to the requirement of “Jedinstvo”, people of Šalčininkai disagreeing with the declaration of autonomy in Šalčininkai District, have been collecting signatures under resolution on protest against the Šalčininkai Distr. Autonomy during the meeting with the USSR People’s Deputies A. Čekuolis, M. Laurinkus, A. Buračas and K. Motieka. The Presidium of the SC of the LSSR adopted a resolution on the 21st of September, 1989, on invalidation of the declaration of Šalčininkai and Vilnius Districts as national Polish territorial districts.

During the session of the SC of the LSSR on the 17-18th of November, 1988, Lithuanian was endowed with a status of an official language, amendments to the Constitution of the LSSR concerning the flag and anthem were adopted, yet amendments to the Constitution of the LSSR concerning sovereignty were not adopted, nor was Estonia supported, which had previously adopted the amendment. Confrontation occurred between the Sąjūdis and the Soviet Authority. The Sąjūdis made an appeal to the SC of Estonia and Estonian Popular Front by expressing support to the decisions made by the SC of Estonia and regretting on failure to defend the proposals for constitutional amendments (as it can be interpreted from the copy of this document stored in the personal archive of O. Volungevičiūtė)[101]. The rally that took place by the SC of the LSSR has been captured in the negatives of J. Kazlauskas, as well as the rallying people holding such posters: “We demand the citizenship of the LSSR”, “Official Lithuanian language for Lithuania”[102], “Lithuania needs a real Constitution”, “Language is vital for a nation”, “Lithuania is a State”, „SOS, the nation perish once the mother tongue dies“, a rally participant with a megaphone, TV operators.

A Moral Declaration of Independence[103] has been adopted during an extended session of the Sąjūdis Seimas Council on the 20th of November. Its copy is stored in the personal archive of O. Volungevičiūtė. It declares moral independence of Lithuania and adoption and respect of laws which do not constrain the independence of Lithuania. Retirement of Vytautas Astrauskas, the Chairman of the Presidium of the SC of LSSR, and Secretaries of the LCP Lionginas Šepetys, Chairman of the SC of LSSR, and Jonas Gureckas, Secretary of the Presidium, was demanded during the session of the Sąjūdis Seimas Council on the 21st of November. Soviet authority position with respect to the Sąjūdis has tightened: broadcast of “Atgimimo banga” was cancelled on the 23rd of November and articles blaming the Sąjūdis for the incitement of confrontation have been released. In response to the attempts of the LCP to disunite the leadership of the Sąjūdis Seimas Council, the Sąjūdis Seimas elected Vytautas Landsbergis as the Chairman of the Sąjūdis Seimas Council during session of the 25th of November. The aim of the Sąjūdis was the sovereignty of Lithuania, as it was declared in the Declaration of Moral Unity adopted by the Sąjūdis Seimas Council on the very same day. The sovereignty must be the reason to overcome all the disagreement occurring between the individuals[104].

Under escort of the USSR deputies, the authority was criticized for the restrictions of the activity of the Sąjūdis during the Sąjūdis rally on the 26th of November in the Cathedral Square. The rally was attended by the members of the Sąjūdis Seimas Council, representatives of the LCP and only two of the invited USSR deputies, A. Ferensas and V. Mikučiauskas. The following was captures in the negatives of V. Daraškevičius and J. Kazlauskas: members of the Sąjūdis Seimas Council, speakers, a crowd of thousands of people and youth holding posters: “Deputy, defeat the slave inside you!”, “Homeland Lithuania is waiting for your decisive actions”, “We shall not let anybody to divide Lithuania”, “For the democratic constitution”, “We will not die without the independence”, „Occupation Army, we want you out!”, “Statehood for Lithuania”[105].

During the 2nd session of the LPS Seimas, held on the 4th of December, discussions have been held on the political trends in the Soviet Union, prospective strategies and course of action of the Sąjūdis, resolution “On the Sąjūdis activities” was adopted providing for that the deals arranged between Hitler and Stalin in 1939 should be recognized as illegal, that the freedom of self-determination should be implemented through the people's referendum, supremacy of the laws of the LSSR against the laws of the Soviet Union should be defended, on democratic People’s election in Lithuania and economic autonomy[106]. Session in the Academy of Sciences was captured in the negatives of J. Kazlauskas: voting members of Seimas[107], speakers.

Sessions of the Sąjūdis Seimas Council have been held almost each Tuesday, between the sessions of the Sąjūdis Seimas. These sessions included discussions on the political situation, national relations, elections, the Sąjūdis press preparation for the sessions of Seimas, draft documents, activities of educational, cultural and re-establishing institutions, organization of events and financial matters (personal archive of O. Volungevičiūtė holds agendas and notes of the Seimas Council)[108].

On the 7th of December, the Sąjūdis organized relief for the victims of the earthquake in Armenia, considering their severe condition. Personal archive of O. Volungevičiūtė contains a transcript of the Session of the Sąjūdis Seimas Council on the 13th of December with a record of 100 thousand Rubbles transferred from the Treasury of the Sąjūdis[109]. Personal archive of J. Janonis holds a financial document of the LPS Vievis Poultry Farm Support Group concerning the money (1302 Rubbles) given to the representative of the Vilnius Centre of Enterprises and Factories by the representative of the Vievis Poultry Farm J. Janonis in order to support the victims of the Armenian earthquake[110].

Broadcast of the “Atgimimo banga” was resumed on the 14th of December. Christmas Eve was celebrated in Lithuania on the 24th of December for the first time after the war. On the request of the Sąjūdis Seimas, Lithuanian people have lit candles on the windowsills at their home, thus joining the symbolic family referendum and unanimously speaking up for the statehood of Lithuania. Candles lit in the windows of apartment buildings were captured in the negatives of V. Daraškevičius[111].

The law on the election to the Congress of the People's Deputies of the USSR was issued in December. The Sąjūdis disapproved the LLL invitation to boycott the election and decided to run their own candidates for the People’s Deputies of the USSR in 10 territorial and 42 national territorial counties. Personal archive of O. Volungevičiūtė holds transcription of the 13th of December of the Seimas Council containing the LSP Elective Group comprised of the following members: Egidijus Bičkauskas, Andrius Kubilius, Mečys Laurinkus, Tautvydas Lideikis and Angonita Rupšytė. E. Bičkauskas and M. Laurinkus were selected to run for the People’s Deputies of the USSR. Following the Law on Elections, candidates were nominated by the Labour Collectives. County meetings were also provided for in Law and were meant to make decisions on the registration of the nominated candidates[112]. The county meetings have taken place in two counties only, after considering the protest of the Sąjūdis regarding the county meetings. Organization and coordination of the Sąjūdis election campaign were discussed during the meeting of the election coordinators, attended by the members of the Sąjūdis Councils of cities and districts.

During the second session of the Sąjūdis Seimas it was decided that Sąjūdis would nominate its candidates to the 5 vacancies in the SC of the LSSR. Minutes of the sessions of the Lithuania Reform Movement Sąjūdis Seimas Council indicate that it has been decided to nominate the candidacies of the following members of the Sąjūdis Seimas: V. Landsbergis (in Trakai Distr., Vievis), Z. Vaišvila and V. Petkevičius (Šiauliai, Žemaitė county) and K. Motieka (Raseiniai, Viduklė County). This is testified by the protocols of the labour collectives which nominated the candidacy of Vytautas Landsbergis during the election to the SC of the LSSR[113]. The candidates supported by the Sąjūdis competed with the LKP candidates. The Sąjūdis won in two counties: Z. Vaišvila collected 75 per cent of votes, while K. Motieka collected 82 per cent[114]. V. Landsbergis collected 47 per cent in Vievis. Following the Law on Election, for the deputy to be elected he or she had to collect 50 per cent of votes of the total registered electors. Personal archive of J. Janonis stores a document „Ekspress Information” on the results of elections to the SC of the LSSR in the Vievis electoral county No. 318”, containing the number of votes collected by the candidates[115].

The Awakening period was the starting point for the establishment of political parties and public organizations. Lithuanian Democratic Party (hereafter – LDP) was reinstated on the 5th of February. The LDP logo, participants [116] and speakers are captured in the photograph of J. Česnavičius. The reinstated LDP and the LLL arranged a rally on the 10th of February condemning the secret protocols of the Molotov–Ribbentrop Pact. During the rally, Moscow was requested to recognize the independence of the Baltic States. On the 29–30th of July LDP arranged a constituent congress, which approved the programme and statute, elected the LDP Council, issued the LDP declaration of the independence of Lithuania, on the development of the re-establishment of the independent state and resolution “on the non-recognition policy”. Green Party was established in Kaunas on the 15th of July. On the 12th August, it was declared during the constituent conference of the Lithuanian Social Democratic Party (hereafter – LSDP) that LSDP comprehensively supported and would support the activity of the Sąjūdis and is for the consolidation of democratic political powers for the benefit of the independence of Lithuania. The speakers of the conference were captured in the photographs of J. Česnavičius[117]. The organization of scouts was reinstated on the 12th of February. The following was captured in the negatives of J. Kazlauskas: scouts, stage decorated with large tricolour flag and scout logo, scouts with flags heading towards the House of Signatories through the Pilies Street[118]. The following organizations have been reinstated in during the period from March to December: lawyers, geographers, librarians, filmmakers, engineers, Catholic Federation “Ateitis”, women, writers, National Olympic Committee, congresses of educators and cultural workers[119].

Celebration of the retrieval of Vilnius Archicathedral took place on the 5th of February, 1989, and was attended by 20 thousand people. Negatives of V. Daraškevičius and J. Kazlauskas contain a captured crowd of people with tricolour flags[120] and posters “Red Army go home”, “We returned to Europe”[121] at the Archicathedral, as well as clergymen and faithful people in the Archicathedral.

Three members of the European Parliament “Baltic Intergroup” visited Vilnius on the 6th of February and met with the representative of the Sąjūdis, LLL, Democratic Party, bishop Julijonas Steponavičius and representatives of the LCP. The delegation was presented with a declaration of 24 members of the LPS Seimas defining the main objective of the Sąjūdis, i.e., the Independence of Lithuania. Negatives of J. Kazlauskas contain captured participants of the meeting – members of the Sąjūdis Seimas, Algis Klimaitis[122] and photographer. Transcription of the sessions of the 3rd of January of the Sąjūdis Seimas Council (present in the personal archive of O. Volungevičiūtė) indicates that General Secretary of the European Parliament “Baltic Intergroup” was authorized by the Sąjūdis Seimas Council to represent the LPS in the European Parliament.

LPS Seimas declaration was adopted by LPS during the 3rd session of Seimas, wherein the Sąjūdis expressed the willingness of the nation to peacefully regain its rights, emphasized the freedom of self-determination of nations, pursuit of legal, political, economic and cultural autonomy of Lithuania and political sovereignty (document from the personal archive of O. Volungevičiūtė). This declaration was the first official document of the Sąjūdis to openly declare the Independence of Lithuania[123]. Session was broadcasted by television. The participants of the session in the Kaunas Musical Theatre, large tricolour flag on the stage, big poster with an image of the “Laisvė” monument in Kaunas[124] and V. Landsbergis, the Chairman of the Sąjūdis Seimas Council, were captured in the photograph of A. Sabaliauskas.

The 16th of February was publicly celebrated in the entire Lithuania for the first time during the Soviet occupation period. Memorial board with an inscription “An Act of Independence of Lithuania was declared in house on the 16th of February, 1918” was unveiled in Vilnius, at the House of Signatories. Negative and photographs of J. Česnavičius and R. Grigas contain captured V. Landsbergis Žemkalnis[125], V. Landsbergis and attendants with tricolour flags[126]. The restored monument “Laisvė” of Juozas Zikaras was solemnly unveiled in Kaunas, in the backyard of War Museum. Negatives of A. Juozapaitis and A. Sabaliauskas contain a captured crowd of thousands people[127], members of the Sąjūdis Seimas Council, clergymen, cardinal V. Sladkevičius, representatives of the LCP, young people surrounding the monument “Laisvė” with national bands[128], tricolour flags, photographers, TV operators and speakers. Members of Jurbarkas Distr. Sąjūdis raising tricolour flags on the Polemonas mound during the commemoration of the 16th of February were captured in the photographs of A. Pečiukaitis[129]. Commemoration of the 16th of February in the enterprise “Fasa”[130], with the attendance of V. Landsbergis Žemkalnis, was captured in the photograph of P. Uleckas.

The Soviet authority was worried about arrangement of the commemorations of the 16th of February and increasing support of the society to the Sąjūdis. The participants of the 17th Plenum of the CC of the LCP on the 21st of February were for the restriction of the Sąjūdis activities, strengthening of the LCP and censorship of the Sąjūdis press. “Atgimimo banga” was banned on the 22nd of February and no posters of the Sąjūdis supported candidates to the People’s Deputies of the USSR have been printed.

Congress of the Lithuanian Farmers’ Movement took place on the 25–26th of February, 1989, and was attended by the representatives of the Lithuanian Farmers’ Union, Sąjūdis and LDP. A programme and 23 resolutions were adopted, 800 delegates elected a Farmer’s Movement Council and Presidium. The authority was addressed in relation with the renewal of the “Atgimimo banga” broadcast and suppression of the Sąjūdis press. Representatives of the authority were not present in the Congress, although they had been invited thereto. Participants gathered in the hall of the Cultural Centre of Trade Unions, stage decorated with a writing “Congress of the Lithuanian Farmers’ Movement”[131], speakers.

The Sąjūdis labour community “Labora”, established on the 2nd of March by the representatives of the Vilnius Industrial Enterprises’ Sąjūdis support groups, declared that it was an integral part of the Sąjūdis and was following the programme of Sąjūdis. Personal archive of Gediminas Jurčiukonis holds a list of assistants of G. Jurkučionis, the members and coordinator of the Council of the Vilnius Industrial Enterprises' Sąjūdis labour community “Labora”, declaration of “Labora” on the sovereignty of Lithuania, wherein the community expresses its approval of the declaration of the Sąjūdis Seimas adopted on the 15th of February, 1989, “Labora” is for the establishment of Coordination Council for the political powers seeking for the autonomy of Lithuania. Personal archive of J. Janonis stores the declaration and documents of the aims and activities of the Vilnius Workers’ Union which is for the unity of the nation[132].

After “Atgimimo banga” was banned, the Sąjūdis arranged a pre-election rally in the Kalnai Park on the 8th of March with the attendance of the Sąjūdis supported candidates to the People’s Deputies of the USSR. Representatives of the Sąjūdis, thousands of people [133] with tricolour flags and posters [134] were captured in the negatives and colour positives of V. Daraškevičius and B. Kašelionis.

The list of the Sąjūdis supported candidates to the People’s Deputies of the USSR was published in the “Sąjūdžio žinios” on the 7th of March. Election campaign has been also actively carried out in the districts: cars decorated with the Sąjūdis logos were used in meetings with citizens, stands were installed by the headquarters of the Sąjūdis and information on the Sąjūdis supported candidates was disseminated. The Sąjūdis had the following election slogan: “For the Sąjūdis, for Lithuania”[135]. Personal archive of O. Volungevičiūtė stores abstracts of protocols of the LPS Seimas Council[136], containing records of considered matters on the nomination of candidates, specificity of electoral counties and organization of the election campaign. In some counties, where majority of the population was comprised of non-Lithuanians, election campaign was not going smooth for the Sąjūdis candidates. Personal archive of J. Janonis stores the following canvassing documents of Virgilijus Čepaitis, a candidate to the People’s Deputies of the USSR in the electoral county No. 686, and Julius Juzeliūnas, a candidate to the People’s Deputies of the USSR in the electoral county No. 251: flyers, letter of the candidate to the People’s Deputy of the USSR J. Juzeliūnas to the Chairman of the Executive Committee of Vievis City, Chairman of the Executive Committee of Vievis District on the number and list of the electorate of Vievis City and Vievis District; summary of the results of election to the People’s Deputies of the USSR in Trakai District, poster “Electors, stay alert” showing an elector wearing a tie with the tricolour flag above him and the Soviet flag beneath him. Negatives of V. Mozūratis contain captured pre-election agitation of the Sąjūdis candidates to the People’s Deputies of the USSR A. Buračas and R. Gudaitis in Kapsukas (presently Marijampolė), speakers A. Buračas, S. Geda and R. Gudaitis[137], Marijampolė Sąjūdis representatives and pre-election agitation of S. Geda and A. Buračas in Lazdijai District[138].

The Sąjūdis was legitimized just before the elections to the to the People’s Deputies of the USSR on the 16th of March, 1989. The elections have been observed by foreign journalists. In the first round of the elections to the People’s Deputies of the USSR on the 26th of March, 31 the Sąjūdis supported candidates were announced as winners (out of 39). The Sąjūdis candidates have withdrawn their candidacies after the black LCP Plenum against A. M. Brazauskas and V. Beriozovas. On the 5th of April members of the Sąjūdis Seimas Council arranged a live “Atgimimo banga” (“Awakening wave”) outside the television building. People have been encouraged to vote for the Sąjūdis candidates. 5 of the 8 candidates supported by the Sąjūdis won during the second round of the elections (9th of April). The Sąjūdis won 36 seats (out of 39) and got around 60 per cent of votes from the present electors and 49 per cent of total number of electors. Election results have been discussed during the 4th session of the LPS Seimas held on the 1st of April. Resolution on the draft Constitution of the LSSR and declaration of the economic autonomy of the allied Republics was also adopted.

The first meeting of the Sąjūdis representatives B. Genzelis, V. Landsbergis, R. Ozolas and K. D. Prunskienė and Anatoly Lukyanov, the Chairman of the Presidium of the SC of the USSR, took place in the Kremlin on the 6th of April, 1989. Notes stored in the personal archive of O. Volungevičiūtė contain the material from the sessions of the LPS Seimas Council (matters on the new political status of Lithuania in the USSR, reorganization of the LCP, youth military service in their own state and bringing back of the remains of the deportees.

The rally “Constitution and Democracy”, arranged by the LDP on the 16th of April, was attended by the representatives of LSDP, LKDP and the Sąjūdis. The rally participants holding the following posters were captured in the positives of J. Česnavičius and B. Kašelionis: “With the Sąjūdis to the freedom of nations with a multi-party system”[139], “Soviet–Nazi Pact must be liquidated”, “Georgia, Lithuania supports your fight for the Independence”, speakers, TV operators[140].

The 4th session of the LPS Seimas (on the 23rd of April) included assessment of the political situation in Lithuania, discussions on the draft laws on the LSSR Constitution, Referendum, Citizenship and Elections, as well as the draft Statute of Seimas, adoption of the resolution on amendment of the articles of the LSSR Constitution[141]. In reaction to the repressions of the Soviet structures against peaceful protesters in Tbilisi on the 9th of April, 1989, the LDP arranged an organized mourning procession along the Gediminas Avenue on the 23rd of April. Photographs and negatives of V. Daraškevičius and J. Česnavičius contain captured participants by the M. Mažvydas National Library, procession along the Gediminas Avenue, LDP representatives carrying lit candles[142], posters: “Russian Army – the genocide of nations”, “Russian Empire is our enemy”, tricolour flags with mourning ribbons, cross carried in front, TV operators, flowers place along the Cathedral wall, posters: “We mourn with you, Georgia”, “It hurts when you suffer”, people lighting candles[143].

The general programme of the Sąjūdis was also supported by the Lithuanian Workers’ Union, established on the 29th of April (the constituent congress took place in Klaipėda). Personal archive of J. Janonis stores the statute of the Klaipėda Workers’ Union[144], which comprise defined objectives, membership, organizational structure, financial support and legal status of the organization. The constituent congress of the Union took place on the 1st of July, 1989, wherein a decision was made that the LWU would act against the monopolization in the politics, economy and social area and would seek to have its representatives in the State authority and governing bodies of all levels. The main objective of the LWU is the Independence of Lithuania. Congress participants voting by raising their cards[145] were captured in the photographs of J. Česnavičius.

During the Sąjūdis period, historical monuments, demolished during the Soviet period all through Lithuania, have been reconstructed, including the monument “Lietuvai Motinai” (For Mother Lithuania) dedicated to the Independence of Lithuania and rebuilt on the 7th of May, 1989. The monument with a carving and inscription “Lietuvai Motinai”, as well as a fragment of the demolished monument placed alongside, were captured in the negatives of V. Mozūraitis[146].

During the commemoration of the S. Darius and S. Girėnas flight over the Atlantic Ocean, three Lithuanian yachts, “Audrė”, “Dailė” and “Lietuva”, departed from the Klaipėda Port on the 13th of May, 1989. Crews of the yachts navigating through a raised bridge and people escorting them were captured in the negatives of Ričardas Grigas[147].

Representatives of the Sąjūdis, Estonian and Latvian Fronts have gathered to the Baltic Assembly that took place in Tallinn on the 13–14th of May, 1989. Quests from the Armenian, Azerbaijani, Belarusian, Georgian and Ukrainian movements, as well representatives of the Russian informal associations were among the invited. The Assembly participants heard a recorded greeting speech of the last Minister of Foreign Affairs of the Republic of Lithuania J. Urbšys[148] (audio recording). The Assembly included discussions on economic autonomy, objective of the Baltic States to gain sovereignty, honouring the memory of Romas Kalanta and adoption of the following documents: Declaration of the Rights of the Baltic Nations, emphasizing the objective of the nation to regain the political sovereignty, Resolution on the Crimes of Stalinism which was intended to request the SC of the USSR to recognize the policy of Stalinism and political terror system against the Baltic States as the crimes against humanity, Declaration of economic autonomy of Estonia, Latvia and Lithuania, Appeal to the Congress of the People's Deputies of the USSR regarding the threat of a war posed by the State against its people, Appeal to the Democratic Powers of the Soviet Union, letters to the Chairman of the Presidium of the SC of the USSR and the Prosecutor General of the USSR regarding the arrested members of the Armenian Karabakh Committee, Appeal to the Leaders of the Members States of the Conference on Security and Co-operation in Europe, Secretary General of the UN and Chairman of the Presidium of the SC of the USSR. It was the first time when the objective of the Baltic States to restore their Independence was openly mentioned[149]. Chairmen of the Movements Edgar Savisaar, Dainis Ivans and V. Landsbergis sign an agreement on common objectives and cooperation intentions and established the Baltic Council.

Amendments to the Constitution of the LSSR were adopted during the session of the SC of the LSSR on the 18th of May, guaranteeing sovereignty, right to the territory of Lithuania and primacy of laws of the Republic. During the Sąjūdis rally on the 20th of May (the escort of the People's Deputies of the USSR), it was required to defend the resolutions, constitutional amendments and declaration of sovereignty adopted by the SC of the LSSR on the 18th of May[150]. The Deputies were authorised to demand the Congress of the People's Deputies of the USSR to declare the secret protocols of the Molotov–Ribbentrop Pact as illegal and invalid[151]. Negatives of V. Daraškevičius contain a crowd of thousands of people with national tricolour flags[152] and speakers in the Kalnai Park.

The Congress of the People's Deputies of the USSR commenced on the 25th of May, 1989, and was attended by 2250 deputies, including 58 deputies from Lithuania. The Congress has formed a permanent Parliament comprised of two chambers: Union Council (270 deputies) and Council of Nationalities (271 deputies). Lithuanian deputies Vaidotas Antanaitis, A. M. Brazauskas, A. Buračas and K. D. Prunskienė were elected to the Union Council. Egidijus Bičkauskas, B. Genzelis, Sigitas Kudarauskas, Jūratė Kupliauskienė, Nikolajus Medvedevas, Kazimieras Motieka, Juozas Olekas, Kazimieras Uoka, E. Vilkas and K. Zaleckas were elected to the Council of Nations[153]. Members of the Lithuanian delegation (except Ivanas Tichonovičius and Anicetas Brodavskis representing the pro-Soviet powers) acted unanimously. During the Congress, Deputies from the Baltic States raised a question on withdrawal of the Molotov–Ribbentrop Pact, expressed protest against massacre in Tbilisi, establishment of the Committee of Constitutional Supervision of the USSR, possessing the right to revoke legal acts adopted by the Republics[154]. Notwithstanding of the opposition of many participants of the Congress, a Deputy Commission “on political and legal assessment of the German-Soviet Nonaggression Pact of 1939” (chaired by A. Yakovlev) was established.

Around 70 thousand people were present in the rally, during the meeting with the People’s Deputies of the USSR on the 11th of June. Negatives of V. Daraškevičius and A. Sabaliauskas contain a captured crowd of thousands of people holding tricolour flags[155] and posters: “To cancel the execution of the Soviet-Nazi Pact, take the occupational army out of Lithuania, and compensate the damage caused during the occupation”[156], members of the Sąjūdis Seimas, and representatives of LPK (the Lithuanian Confederation of Industrialists).

When the Sąjūdis decided to commemorate the massive deportations all through Lithuania, the 14th of June was officially declared as the Day of Mourning of Hope, following the order of the SC of the LSSR on the 9th of June, 1989. Chapel for deportees was consecrated in Vilnius Archicathedral and the monument “Trys kryžiai” (“Three Crosses”) was rebuilt. Negatives and photographs of J. Česnavičius and K. Svėrys contain captured young people with national clothes standing next to the rebuilt monument[157], people surrounding the monument with herbage bands; tricolour flag with a black ribbon attached;[158] people putting flowers, candles, Cardinal V. Sladkevičius with other clergymen. In 1941, people have been deported to the GULAG camps in cattle trucks from the Naujoji Vilnia railway station. Negatives of V. Daraškevičius and K. Svėrys contain captured people putting flowers and candles down on the rails in Naujoji Vilnia[159] and standing by the monument “Lietuvos tremtiniams 1940–1953” (For the Lithuanian Deportees 1940–1953)[160]. Negatives of V.Daraškevičius contain captured people gathered in Kaunas with national tricolour flags with black ribbons attached, candles and flowers[161]. Negatives of V. Mozūraitis and R. Rusteika contain commemoration of the 14th of June in Marijampolė, commemoration participants, members of the Sąjūdis Seimas Council, Marijampolė members of the Sąjūdis, tricolour flags with mourning ribbons attached[162]. Negatives of V. Mozūraitis and R. Rusteika contain commemoration of the 14th of June in Marijampolė, commemoration participants, members of the Sąjūdis Seimas Council, Marijampolė members of the Sąjūdis, tricolour flags with mourning ribbons attached[163]. Photograph of V. Rimavičius contains captured tricolour flag with black ribbon attached and raised by the Giedraičiai chapel, Molėtai Distr. Sąjūdis members holding posters: “Honour for the deportees who died for the Homeland Lithuania”, “Lithuania must be free, Lithuanian Nationalist Union”[164].

The 5th session of the LPS Seimas, held on the 18th of June, included assessment of the activities of the Sąjūdis supported People’s Deputies of the USSR during the Congress, discussions on the guidelines of the Sąjūdis programme regarding the national matter, consideration of the Statute of the Sąjūdis Seimas and approval of the Seimas commissions[165]. During the session, declaration “on the process of the Lithuania's statehood restoration, wherein it is stated that for the consequences of the occupation and annexation to be eliminated it is necessary to: declare the elections to the People’s Seimas in 1940 as illegal and its resolutions as invalid; draft a law on the contractual terms for temporary presence of the USSR army in the territory of Lithuania; start negotiation with the USSR on gradual withdrawal of its army from Lithuania[166].

Upon the initiative of the Saločiai Sąjūdis group and with the support of the Latvian Popular Front and members of Panevėžys Sąjūdis[167], the Independence monument, which was dedicated for the volunteers who died for the Independence in 1918–1919 and was demolished in Saločiai during the Soviet period, was rebuilt on the 18th of June. Negatives of K. Svėrys contain captured ceremony of unveiling of the monument, ferroconcrete obelisk on the granite pedestal with an inscription “Žuvusiems kovose už Lietuvos laisvę” (“For those who died fighting for the freedom of Lithuania”), speakers, priest consecrating the monument, tricolour flags. The Sąjūdis has initiated the Lithuanian expedition to Siberia and bringing of the remains of the deportees back to their Homeland. On the 9th of July expedition named “Lena 89” took a flight to Tiksi. Its members built 4 monuments in the places of exile, suffering and death of Lithuanians, in the mouth of Lena and coast of the Laptev Sea: they have cleaned up deportee graves that were almost completely wasted in the peninsulas of Tyt Ary, Bykov Myso and Muostakh, in Trofimov[168]. Negatives and photographs of Eugenijus Ignatavičius contain captured members of the expedition in the Bykov Deportee Cemetery, with a tricolour flag at their own built wayside shrine[169], priest consecrating monument in Tyt Ary, women with national clothes, people cleaning deportee graves, building crosses, the remains of deportees transported by plane to the Kėdainiai Airport[170]. Personal archive of Virgilijus Rimavičius stores positives with captured expedition of Molėtai Distr. publicly active people in July–August in the Revucij camp, where they have cleaned up deportee graves and built a monument for deportees. 120 remains of deportees were transported from Igarka to the Military Airport of Kėdainiai on the 28th of July. Negatives of J. Kazlauskas contain the brought back deportee remains covered with a tricolour flag and carried out from the Cathedral, crowd of thousands of people in the Cathedral Square, parked buses with the remains of deportees, procession along the Pilies Street, people carrying lit candles, clergymen, TV operator, and photographer[171].

The Lithuanian Independence Union arranged a rally in Kalnai Park on the 12th of July, 1989, during the commemoration of the treaty between Lithuania and Soviet Russia of the 12th of July, 1920. During the rally, speakers emphasized that the treaty was not denounced, therefore it was valid, and appeal to the Lithuanian People's Deputies of the USSR, as well as an authorization to the Supreme Committee of the Liberation of Lithuania were adopted. Personal archive of J. Česnavičius holds a poster of the commemoration[172], containing information about the breach of the Treaty of 1920 and notification of a procession from the Kalnai Park to the monument of Lenin. During the Consultative Assembly of Lithuania parties and political organizations in July, it was decided to organise collection of signatures concerning the liquidation of the consequences of the Molotov–Ribbentrop Pact[173].

Events of the World Lithuanian Youth Days have been arranged in Vilnius, Kaunas and Trakai on the 14th–23rd of July, 1989, by the club “Lituanica”. It has been declared during the events that “there is one Lithuanian Nation and it is undivided”. Photograph of J. Česnavičius contain a captured speaker of the event, stage with a logo with a writing World Lithuania Youth Days, “Lituanica” with Pillars of Gediminids[174].

The Sąjūdis encouraged commemorating of the historical dates which were important for the statehood of Lithuania. The 115th Anniversary of the President of Lithuania Antanas Smetona was commemorated on the 12th of August, 1989, in Užulėnai Estate (Ukmergė District). Negatives of K. Svėrys contain captured monumental stone with an inscription “Lietuvos prezidento Antano Smetonos gimtinė” (“Motherland of the President of Lithuania Antanas Smetona”)[175], people with tricolour flags by the Užulėnai Estate, kanklės (Lithuania stringed instrument) player Antanas Bujokas, priest consecrating the monumental stone.

The Baltic Council (a Tripartite Commission of Estonian and Latvian Popular Fronts and the Sąjūdis) made a decision in Estonia on the 15th of July, 1989, to build a “Live Chain” from Tallinn to Vilnius and to call it “To Freedom and Independence via the Baltic Way”[176]. Heinz Valk (representative of the Estonian Popular Fronts), Arnolds Klotins (representative of the Latvian Popular Front) and V. J. Čepaitis (the Sąjūdis representative) were assigned as the persons responsible for the event. The “Baltic Way” campaign was introduced to the Lithuanian people through the “Atgimimo banga” on the 19th of July, 1989. The Sąjūdis Seimas Council the “Baltic Way” campaign during the session of the 25th of July, 1989, and established a workgroup. The extraordinary session of the Baltic Council took place in Latvia on the 12th of August, 1989, and included discussion on the preparation works, exchange of opinions about election strategy, consideration of the draft Law on the Citizenship. Personal archive of A. Rupšytė stores an audio record from the session of the 12th of August of the LPS coordinators with an audible coordination of the organizational matters regarding the “Baltic Way”: placing wayside shrines in every 50th segment, organising rallies, regulation of the people flow in individual segments and decision to sing the “Tautiška giesmė” by V. Kudirka. Official press hardly informed the society about the fact that the “Baltic Way” campaign was being organized. On the 16th of August, 1989, Lithuanian people were invited to actively participate through the “Atgimimo banga” by the Sąjūdis Seimas Council. Rallies have taken place in Vilnius and other cities with an approach of the 50th anniversary of the Molotov–Ribbentrop Pact. On the 20th of August, 1989, the Lithuanian Independence Union arranged a rally in the Cathedral Square, while in the Kalnai Park rally, arranged on the 22nd of August, 1989, by the Sąjūdis, a requirement to denounce the Molotov–Ribbentrop Pact and to re-establish the Independence of Lithuania was put forth. The commission of the SC of the LSSR has announced a conclusion on the Treaties between Nazi Germany and the USSR in the period of 1939–1941, the liquidation of their consequences and recognized that Soviet Army’s entering to Lithuania in 1940 qualifies as occupation[177]. Declaration of the Molotov–Ribbentrop Pact was adopted and the Independence of Lithuania was once again declared during the 6th session of the LPS Seimas, held on the 23rd of August. Positives of V. Daraškevičius, A. Sabaliauskas and K. Svėrys contain a captured poster of the Lithuanian Independence Union inviting to the rally[178] in the Kalnai Park, youth holding tricolour flags with black ribbons attached, posters: “To liquidate the consequences of the Soviet-Nazi Pact, bring the USSR occupational army and colonists away, compensate the damage caused during the occupation”, “USSRS must follow the 1920 peace treaty with Lithuania!”, “Occupational soldiery – go out of Lithuania”[179], big cartoon of Stalin and Hitler in the Cathedral Square with a writing in red “Red Army go home”[180], “The way of the Baltic Nations is a global war against the aggressor, it’s post-war Golgotha for the Independence”, burning of the cartoon of Stalin and Hitler. Rally in the Kalnai Park, speakers – the members of the Sąjūdis Seimas Council. Positives of J. Česnavičius contain captured participants of the unarmed resistance in the rally, poster “To liquidate the Soviet-Nazi Pact[181], TV operators. Negatives of V. Venslovaitis contain captured posters in the rally of Kudirkos Naumiestis: “To liquidate the consequences of the Soviet-Nazi Pact, the 1939 Ribbentrop–Molotov Pact legitimized Russian occupation in Estonia, Latvia and Lithuania”[182], tricolour flag with a mourning ribbon attached, participants of the rally.

A 650 Km long live chain of people extended from the Vilnius Gediminas, through Latvia, to the Tallinn Toompea on the 23rd of August, 1989. Participants were standing in their designated segments. 2 million Estonians, Latvians and Lithuanians (around 1 million) took part in the “Baltic Way“. Members of the Sąjūdis Seimas Council, People’s Deputies of the USSR, district members of the Sąjūdis, academic youth and representatives of various organizations. The order has been maintained by the so called “Green Armlet” guards. The “Baltic Way“ has shown an ability of the three Baltic Nations to focus on the common objective, the re-establishment of independent states. This campaign has also demonstrated the significant organization of the Sąjūdis, Estonian and Latvian Popular Fronts and provided a possibility to notify the free world about determination of the three Baltic Nations to seek for the independence[183]. Signatures have been collected concerning the withdrawal of the occupational army and more than 1.6 million signatures have been collected over a period longer than one month[184]. The poster released by the organisers of the “Baltic Way“ campaign included marked cities, which fell into the area of the “Baltic Way” campaign from Vilnius to Tallinn, and people holding hands of each other[185]. Pictures and negatives of J. Česnavičius, V. Daraškevičius, A. Sabaliauskas and A. Pečiukaitis contain the campaign captured in the Ukmergė Highway (beside Šeškinė)[186], cars parked on the roadside and on the green stripe[187], participants with families holding their hands and standing in lines[188], wayside shrines built and consecrated[189], driving cars with flags with black ribbons attached are visible, traffic flow moving only in one direction, candles lit at night, people standing by the built wayside shrine, plane throwing flowers[190], the Sąjūdis representatives from Seredžius[191].

6th session of the LPS Seimas, held on the 16th of August, 1989, included discussions on the draft Law on Citizenship, elections to the SC of the LSSR and local councils, adoption of an appeal to the session of the SC of the LSSR “On the legal protection of the LSSR citizens, rehabilitation of the deportee organisation press and deportees, as well as withdrawal of privileges”. Following the “Baltic Way”, the CC of the CPSU adopted a resolution on national relations in the Baltic Republics. On the 29th of August, 1989, the Sąjūdis Seimas Council published a statement explaining that political problems arising from the relation between the Soviet Union and Lithuania should be resolved in the way of legal dialog.

Extraordinary 7th session of the LPS Seimas, held on the 5th of September, 1989, included assessment of political situation in Lithuania, requirement to convene the session of the SC of the LSSR, which had been illegally delayed by the authority for two months, as soon as possible. An appeal to the people of Lithuania was adopted. It stated that the road to the independence could be hindered in many different ways.

During the session of the Consultative Assembly of Lithuanian political parties and organizations, it was decided to abolish the autocracy of the LCP and to offer the SC of the USSR to register all of the political parties.

7th session of the SC of the LSSR, held on the 22nd–23rd of September, 1989, and on the 28th–29th of September, 1989, included consideration of the elections of the local People’s Deputies and council deputies, draft Laws on Citizenship and Referendum, discussions on the draft Law of the USSR “On the Economic Autonomy of Lithuania, Latvia and Estonia”; decision was made that starting from the 1990 Lithuanian youth should serve their military service term in the territory of the Lithuanian SSR or in the Baltic Military District. On the 28th of October, 1989, Public Movement of Women protested against illegal call-up of Lithuanian youth to the Soviet Army. The arranged hunger strike was mostly attended by the mothers of youth died or were severely injured in the occupational army. Negatives of K. Svėrys contain captured protest participants going through the Plies Street and Gediminas Ave., posters: “It's immoral to serve in the occupational army”, “No for Soviet Army”, “Lithuanian, beware!” Part 3 of the Article 51 of the 1949 Geneva Convention forbids the USSR Government to mobilize Lithuanians to the Soviet Army“[192], „Let‘s return the occupants the military tickets and insertion certificates“.

8th session of the LPS Seimas held on the 24th of October, 1989, included discussions on the amendment of the LSSR Laws on Citizenship and Referendum concerning the definition of the concept of the LSSR citizen, passport issue procedures for the LSSR citizen, liabilities of the LSSR citizens and citizenship oath text[193]. LSSR laws on citizenship and referendum were adopted during the session of the SC of the LSSR, held on the 3–4th of November, 1989, and provided all the citizens of the Republic with the LSSR citizenship. 9th session of the LPS Seimas held on the 12th of November, 1989, included consideration of the matters of the elections to the SC of the LSSR and local councils, military service of Lithuanian youth in the Soviet Army, the Sąjūdis press, Statute of the Sąjūdis Seimas and adoption of the Statute of the Sąjūdis Seimas.

In commemoration of the 50th anniversary of the retrieval of Vilnius and its region, a dedicated even took place near Maišiagala, by the former borderline. Negatives of K. Svėrys contain captured participants of the commemoration, tricolour flag, poster: “We shall plant a grove for the Vilnius Region we retrieved and shall nicely decorate our dear Homeland Lithuania”, unveiled monumental stone with Pillars of Gediminids and inscription “Vilniaus krašto atgavimo 50-metis 1939–1989” (“50th anniversary of the Vilnius Region retrieval, 1939–1989”)[194], kanklės player Antanas Bujokas, participants planting oaks, priest consecrating monumental stone.

Members of the LLL, Committee “Ženeva-49” and other radical organizations blocked the road for the military vehicles driving along the Gediminas Ave. during the Parade of the pro-Soviet powers and the USSR army, intended for the commemoration of the 72nd anniversary of the October Revolution (7th of November). Positives of B. Kašelionis captured procession along the Gediminas Ave. arranged by the pro-Soviet powers, carrying red and white posters with writings “Vienybė Edinstvo Jedosnosc” (Unity)[195].

People’s Deputies of the USSR from Lithuania, Latvia and Estonia established the Baltic Parliamentary Group on the 30th of September, 1989. Its objective was to coordinate united actions on the parliamentary road to the Independence of the Baltic States. With an approach of the 2nd Congress of the People’s Deputies of the USSR, a decision was made during the session of the Baltic Council, held on the 11th of November, 1989 in Latvia, to recommend the Baltic Parliament Group to not vote in the SC of the USSR during the adoption of laws in relation with sovereignty of the Republics; to prepare the policy of the popular fronts movements in respect of the USSR military forces and to propose to establish commissions drafting laws on the legal presence of the Soviet Army in the Three Baltic Republics. The Deputy Commission “On political and legal assessment of the German-Soviet Nonaggression Pact of 1939” analysed and tackled the Molotov–Ribbentrop Pact, its secret protocols and Stalin’s motives to sign it up until the 2nd Congress of the People’s Deputies of the USSR. The audio recording of the session of this commission[196] held on the 4th of November, 1989, contains audible interpretation in Russian on the circumstances of the conclusion of the Molotov–Ribbentrop Pact and on the division of the spheres of influence between the USSR and Nazi Germany. The Second Congress of the People’s Deputies of the USSR, held on the 24th of December, 1989, adopted a resolution “On political and legal assessment of the German-Soviet Nonaggression Pact of 1939” and recognized the existence of the secret protocols, which were inconsistent with the sovereignty and independence of the third States. The Congress condemned these protocols and recognized the “secret protocols as legally defective and invalid from the moment of their conclusion”.

The Sąjūdis Seimas session, held on the 6th of January, 1990, included discussion on the Sąjūdis members in the LCP, adoption by the Sąjūdis Seimas of the resolution “On the view to the current LCP”; decision was made to arrange a peaceful demonstration during the visit of M. Gorbachev in order to show the world the determination of the Lithuanian Nation to seek for freedom and independence and a resolution was adopted on that matter. On the 10th of January, the Sąjūdis Seimas Council arranged a meeting for Lithuanians “Freedom and Independence for Lithuania!” Negatives of the V. Daraškevičius contain captured rally and poster “Freedom for Lithuania”, “1920 07 12”[197]. During the M. Gorbachev’s visit to Lithuania on the 11–14th of January, 1990, people have expressed their will to seek for the Independence.

During the autumn of 1989, the Sąjūdis election conferences, assemblies of the representatives, where candidates to the SC of the LSSR were nominated, in many districts local people were nominated as candidates”[198]. This is also testified by an audio recording of the election conference of the Kretinga LPS support group[199], wherein discussions on the nomination and support of the candidates to the SC of the LSSR in the electoral counties No. 73 and No. 74 have been carried out. The Sąjūdis election group used to prepare and issue the canvassing material. Political situation changed in Lithuania following the LCP separation from the CPSU in December of 1989. Election platform published by the Sąjūdis in the newspaper “Atgimimas” in 1990 conveyed a message that the Sąjūdis was going to re-establish the Independent State. 148 Sąjūdis supported candidates were presented and the Sąjūdis election programme was approved in the Sąjūdis election conference “Lietuvos kelias” (“The Path of Lithuania”), held on the 3rd of February, 1990. It provided for that the Sąjūdis supported candidates to take part in the elections would seek to re-establish independent and democratically governed State of Lithuania, once they receive the mandate of the nation[200]. Negatives of V. Venslovaitis contain captured scene of the ”Lietuvos kelias”: huge logo, white Pillars of Gediminids, label of the Sąjūdis and inscription “For Lithuania with the Sąjūdis!”, voting participants of the conference, TV operators[201].

The established and re-establish political parties: LDP, LSDP, Green Party and KDP declared that they would not nominate their individual candidates and would seek for the support of the Sąjūdis[202]. 474 candidates stood for election to 141 seats of the SC, while the Sąjūdis supported 146 candidates who carried their election campaign through the “Atgimimo banga”, arranging meetings in the districts, distributing canvassing flyers and posters[203] portraying the Sąjūdis supported candidate to the SC of the LSSR, slogan of the elections, Sąjūdis logo and Pillars of Gediminids.

72 (out of 90) the Sąjūdis supported candidates won in the first round of the elections to the SC of the LSSR on the 24th of February, 1990. On the 28th of February, 1990, during the meeting of the Sąjūdis supported candidates who were elected in the first round of the elections, an appeal to the Presidium of the SC of the LSSR was adopted to put forward the second round of elections and convened the SC session on the 11th of March, 1990, since the 12th of March supposed to be the day of the Congress of the People's Deputies of the USSR and elections of the President of the USSR. 30 more Sąjūdis supported candidates were elected in the second round of the elections (on the 4th, 7th, 8th and 10th of March). When the Sąjūdis won the elections, the focus was on the implementation of the main objective of the Sąjūdis, the re-establishment of the State of Lithuania. Personal archive of A. Rupšytė stores audio recordings with an audible evidence that the meetings of the Sąjūdis deputies included an establishment of the Commission for the Preparation of the Plan for the Re-establishment of Independence of Lithuania, discussions on the draft documents and matters on tactics regarding the further activity of the SC, law and order and national defence. The 13th session of the Sąjūdis Seimas, held on the 8th of March included consideration on the strategy and tactics for the re-establishment of the Independence[204].

“Act of the Re-Establishment of the State of Lithuania” was adopted on the 11th of March, 1990, following its approval by 124 Deputies of the SC of the Republic of Lithuania, while 6 abstained.

[1] B. Genzelis, Sąjūdis: priešistorė ir istorija, Vilnius, 1999, p. 12.

[2] Nuotrauka „Piketas dėl namo Tilto g. Nr. 6“, 1986, iš J. Česnavičiaus asmeninio archyvo.

[3] Negatyvai „Piketas dėl namo Tilto g. Nr. 6“, 1986, iš J. Česnavičiaus asmeninio archyvo.

[4] Č. Laurinavičius, V. Sirutavičius, Sąjūdis: nuo „Persitvarkymo“ iki Kovo 11-osios, XII t., I dalis, Vilnius: Baltos lankos, 2008, p. 57.

[5] Negatyvai „Talkos“ klubo inicijuotas Vilniaus Žemutinės pilies tvarkymas“, 1988, iš A. Sabaliausko asmeninio archyvo.

[6] Č. Laurinavičius, V. Sirutavičius, Sąjūdis: nuo „Persitvarkymo“ iki Kovo 11-osios, XII t., I dalis, Vilnius: Baltos lankos, 2008, p. 46.

[7] S. Lapienis, Z. Vaišvila, Atviras laiškas „Vakarinių naujienų“ redakcijai ir korespondentei I. Tiškutei“, Sąjūdžio žinios, 1988 06 19, nr. 2. p. 1.

[8] Negatyvai „Renginys-diskusija „Ar įveiksime biurokratiją?“, 1988 06 02, Vilnius, iš A. Sabaliausko asmeninio archyvo.

[9] Nuotrauka „Renginys-diskusija „Ar įveiksime biurokratiją?“, 1988 06 02, Vilnius, iš J. Česnavičiaus asmeninio archyvo.

[10] Negatyvai „Renginys-diskusija „Ar įveiksime biurokratiją?“, 1988 06 02, Vilnius, iš J. Česnavičiaus asmeninio archyvo.

[11] Garso įrašas „Renginys-diskusija „Ar įveiksime biurokratiją?“, 1988 06 02, Vilnius, iš A. Rupšytės asmeninio archyvo.

[12] Garso įrašas „Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Iniciatyvinės grupės išrinkimas“, 1988 06 03, Vilnius, iš A. Rupšytės asmeninio archyvo.

[13] Išrinkta į Sąjūdžio Iniciatyvinę grupę istorikė Ingė Lukšaitė atsistatydino iš Sąjūdžio Iniciatyvinės grupės motyvuodama tuo, kad užtenka iš šeimos vieno nario.

[14] 1988 m. birželio 19 d. Sąjūdžio Iniciatyvinės grupės susutikimas su visuomene, aprašytas leidinyje „Sąjūdžio žinios“. J. Malinauskas, A. Medalinskas, Sąjūdžio žinios, 1988 06 19, nr. 1, p. 1.

[15] Nuotraukos „Buvęs partizanas Leonas Laurinskas (Liūtas) viešai iškėlė trispalvę Gedimino aikštėje“, 1988 06 14, Vilnius, iš J. Česnavičiaus asmeninio archyvo.

[16] B. Balikienė, Reportažas iš Vingio parko, „Pergalė!“, Sąjūdžio žinios, 1988 07 16, nr. 9, p. 1.

[17] A. Skučas, Sąjūdžio mitingas – delegatų į TSKP XIX partinę konferenciją palydėtuvės Vilniaus Gedimino aikštėje, garso įrašas, Kopaktinė plokštelė: Sąjūdžio priešistorė ir gimimas: gyvosios atminties archyvas (sud. A. Ramonaitė, J. Kavaliauskaitė), VU TSMI, 2012.

[18] V. Čepaitis, Su Sąjūdžiu už Lietuvą nuo 1988 06 03–1990 03 11, Tvermė, 2007, p. 37.

[19] V. Landsbergio žodis Lietuvai, Vilnius, Gedimino aikštė, 1988 m. birželio 24, Sąjūdžio žinios, 1988 07 03, p. 2–3.

[20] Č. Laurinavičius, V. Sirutavičius, Sąjūdis: nuo „Persitvarkymo“ iki Kovo 11-osios , XII t., I dalis, Vilnius: Baltos lankos, 2008, p. 99.

[21] Nuotraukos „Delegatų palydos į SSKP XIX partinę konferenciją Gedimino aikštėje“, 1988 06 24, Vilnius, iš J. Česnavičiaus asmeninio archyvo.

[22] Nuotraukos „Mitinge prie naujienų agentūros „Elta“ protestuota prieš iškreiptus įvykių pranešimus ir reikalauta spaudos laisvės“, 1988 06 29, Vilnius, iš J. Česnavičiaus asmeninio archyvo.

[23] B. Balikienė, Reportažas iš Vingio parko, Pergalė!, Sąjūdžio žinios, 1988 07 16, nr. 9, p. 1.

[24] R. Ozolas, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio įsikūrimas: Kelias į Nepriklausomybę: Lietuvos Sąjūdis 1988–1991, sud. B. Genzelis ir A. Rupšytė, Kaunas, 2010, p. 33.

[25] Č. Laurinavičius, V. Sirutavičius, Sąjūdis: nuo „Persitvarkymo“ iki Kovo 11-osios, XII t., I dalis, Vilnius: Baltos lankos, 2008, p 101.

[26] M. Tarmakas, Lietuviška esto kalba, Sąjūdžio žinios, 1988 07 16, nr. 9, p. 2.

[27] Sigito Gedos žodis Lietuvai, Vilnius, Vingio parkas, 1988 m. liepos 9 diena, Sąjūdžio žinios, 1988 07 19, nr. 10, p. 2.

[28] Nuotraukos „SSKP XIX partinės konferencijos delegatų sutikimas Vingio parke“, 1988 07 09, Vilnius, iš A. Sabaliausko asmeninio archyvo.

[29] Negatyvai SSKP XIX partinės konferencijos delegatų sutikimas Vingio parke, 1988 07 09, Vilnius, iš A. Sabaliausko asmeninio archyvo.

[30] A. Rupšytė, Sąjūdžio ryšiai: tarp centro ir periferijos (1988 m. birželis – 1990 m. vasaris): Sąjūdis Lietuvos periferijoje (1988–1993), sud. M. Tamošaitis, L. Truska, Vilnius, 2009, p. 75.

[31] Vilniaus Koordinacinė Taryba, Sąjūdžio žinios,1988 07 07, nr. 7, p. 4.

[32] Pirmoji Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Vilniaus Taryba ir aktyvas, Sąjūdžio žinios, 1988 09 26, nr. 40, p. 1.

[33] V. Čepaitis, Su Sąjūdžiu už Lietuvą nuo 1988 06 03–1990 03 11, Tvermė, 2007, p. 60.

[34] Negatyvai „Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio pirmasis mitingas Kapsuke (dab. Marijampolėje)“, 1988 07 13, iš V. Mozūraičio asmeninio archyvo.

[35] Nuotraukos „Pirmasis Marijampolės (buv. Kapsuko) Sąjūdžio mitingas“, 1988 07 13, iš P. Ulecko asmeninio archyvo.

[36] Negatyvai „Pirmasis Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Marijampolės mitingas“, 1988 07 13, iš R. Rusteikos asmeninio archyvo.

[37] Nuotrauka „Parašų rinkimo akcija dėl Marijampolės vardo grąžinimo pirmajame Marijampolės (buv. Kapsuko) Sąjūdžio mitinge“, iš P. Ulecko asmeninio archyvo.

[38] V. Čepaitis, Su Sąjūdžiu už Lietuvą nuo 1988 06 03–1990 03 11, Tvermė, 2007, p. 61.

[39] Nuotrauka „Kauno „Atgajos“ klubo suorganizuotas ekologinis protesto žygis“, 1988 07 26 d., iš V. Valiušaičio asmeninio archyvo.

[40] J. Ivanauskaitė, Mūsų dvasios žygis. Roko maršas Vilniuje, Sąjūdžio žinios, 1988 08 18, nr. 24, p. 2–3.

[41] Nuotrauka „Roko maršo koncertas”, 1988 08 07, Vilnius, iš Algirdo Sabaliausko asmeninio archyvo.

[42] A. Rupšytė, Sąjūdžio ryšiai: tarp centro ir periferijos (1988 m. birželis – 1990 m. vasaris: Sąjūdis Lietuvos periferijoje (1988–1993 m.), sud. M. Tamošaitis, L. Truska, Vilnius, 2009, p. 75.

[43] Č. Laurinavičius, V. Sirutavičius, Sąjūdis: nuo „Persitvarkymo“ iki Kovo 11-osios, XII t., I dalis, Vilnius: Baltos lankos, 2008, p. 106.

[44] LPS Iniciatyvinės grupės pavedimu Gintaras Songaila, iš laiško „Vakarinės naujienos“, Sąjūdžio žinios, 1988 07 16, nr. 9, p. 4.

[45] A. Rupšytė, Sąjūdžio ryšiai: tarp centro ir periferijos (1988 m. birželis – 1990 m. vasaris): Sąjūdis Lietuvos periferijoje (1988–1993 m.), sud., M. Tamošaitis, L. Truska, Vilnius, 2009, p. 75.

[46] Nuotrauka „Pirmasis Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio mitingas Lazdijų rajone, Veisiejų parke“, 1988 09 25, iš J. Ražukienės asmeninio archyvo.

[47] Pozityvas „Veisiejų Sąjūdžio rėmimo grupės organizuotas mitingas“, 1988 08, iš B. Kašelionio asmeninio archyvo.

[48] Garso kasetė „Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Lazdijų rajono Veisiejų mitingas“, 1988 09 25, iš B. Kašelionio asmeninio archyvo.

[49] Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Molėtų rajono iniciatyvinės grupės kvietimas į mitingą, Molėtai, 1988 10 02, iš A. Pranckėnienės asmeninio archyvo.

[50] Vaizdo medžiaga apie Molėtų rajono Sąjūdžio pirmąjį mitingą, 1988 10 02, Molėtai, iš A. Pranckėnienės asmeninio archyvo.

[51] Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Jurbarko rajono rėmimo grupių veiklos protokolas, 1988 10 26, iš A. Pečiukaičio asmeninio archyvo.

[52] A. Rupšytė, Kelias į Nepriklausomybę: Lietuvos Sąjūdis 1988–1991, sud. B. Genzelis ir A. Rupšytė, Kaunas, 2010, p. 329.

[53] Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Kapsuko (dab. Marijampolės) MPAGS rėmimo grupės veiklos dokumentai, 1988, iš P. Ulecko asmeninio archyvo.

[54] Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Kapsuko (dab. Marijampolės) rėmimo grupės inicijuota akcija dėl Marijampolės vardo grąžinimo, 1988, iš P. Ulecko asmeninio archyvo.

[55] Dokumentai apie Vasario 16-osios minėjimą Kapsuke (dab. Marijampolėje), 1989 02 16, iš P. Ulecko asmeninio archyvo.

[56] Negatyvai „Bado akcija dėl politinių kalinių išlaisvinimo“, 1988 08 09, iš A. Juozapaičio asmeninio archyvo.

[57] Pozityvai „Neginkluotojo pasipriešinimo dalyvio Petro Cidziko ir Algimanto Andreikos bado streikas dėl lietuvių politinių kalinių išlaisvinimo“, 1988 08, iš Broniaus Kašelionio asmeninio archyvo.

[58] Nuotrauka „Bado akcija dėl politinių kalinių išlaisvinimo“, 1988 08, iš J. Česnavičiaus asmeninio archyvo.

[59] Nuotraukos „Mitingas dėl politinių kalinių išlaisvinimo“, 1988 08, Vilnius, iš J. Česnavičiaus asmeninio archyvo.

[60] R. Ozolas, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio įsikūrimas, Kelias į Nepriklausomybę: Lietuvos Sąjūdis 1988–1991, sud., B. Genzelis ir A. Rupšytė, Kaunas, 2010, p. 36.

[61] Č. Laurinavičius, V. Sirutavičius, Sąjūdis: nuo „Persitvarkymo“ iki Kovo 11-osios, XII t., I dalis, Baltos lankos, 2008, p. 132–133.

[62] Negatyvai Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio mitingas Molotovo–Ribentropo pakto metinėms paminėti, 1988 08 23, Vilnius, iš V. Daraškevičiaus asmeninio archyvo.

[63] Pozityvai Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio mitingas Molotovo–Ribentropo paktui metinėms paminėti, 1988 08 23, Vilnius, iš B. Kašelionio asmeninio archyvo.

[64] Negatyvai Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio mitingas Molotovo–Ribentropo paktui metinėms paminėti, 1988 08 23, Vilnius, iš A. Juozapaičio asmeninio archyvo.

[65] V. Čepaitis, Su Sąjūdžiu už Lietuvą nuo 1988 06 03–1990 03 11, Tvermė, 2007, p. 89.

[66] Negatyvai Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio organizuota ekologinė akcija „Apkabinkime Baltiją“, 1988 09 03, iš V. Daraškevičiaus asmeninio archyvo.

[67] J. Ivanauskaitė, „Švari gamta – stipri tauta“, Sąjūdžio žinios, 1988 09 08, nr. 35, p. 1.

[68] Lietuvos gyventojų parašai dėl Ignalinos atominės elektrinės trečiojo bloko statybos sustabdymo, 1988, iš O. Volungevičiūtės asmeninio archyvo.

[69] Pozityvai Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio organizuota protesto akcija „Gyvybės žiedas“, 1988 09 16 – 18, iš V. Lapašausko asmeninio archyvo.

[70] Negatyvai Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio organizuota protesto akcija „Gyvybės žiedas“, 1988 09 16–18, iš A. Sabaliausko asmeninio archyvo.

[71] Nuotrauka Sovietų kariškiai apsupę Gedimino aikštę, Vilnius, 1988 09 28, iš J. Česnavičiaus asmeninio archyvo.

[72] Nuotrauka Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio ir Lietuvos laisvės lygos surengtas bendras mitingas-protesto akcija prieš milicijos žiaurumą Gedimino aikštėje, 1988 09 29, Vilnius, iš J. Česnavičiaus asmeninio archyvo.

[73] A. Paškūnienė, Prieš TV poziciją, Atgimimas, 1988 10 10, nr. 2, p. 5.

[74] Negatyvai Gedimino pilies bokšte iškilmingai iškelta Lietuvos trispalvė, Vilnius, 1988 10 07, iš V. Daraškevičiaus asmeninio archyvo.

[75] Pozityvai Gedimino pilies bokšte iškilmingai iškelta Lietuvos trispalvė, Vilnius, 1988 10 07, iš B. Kašelionio asmeninio archyvo.

[76] V. Čepaitis, Su Sąjūdžiu už Lietuvą nuo 1988 06 03–1990 03 11, Tvermė, 2007, p. 116.

[77] Balsavimo rezultatų suvestinė dėl Panevėžio rajono delegatų siuntimo į LPS Steigiamąjį suvažiavimą iš N. Simėnienės asmeninio archyvo.

[78] Negatyvai Kapsuko (dab. Marijampolės) Sąjūdžio delegatų palydos į Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Steigiamąjį suvažiavimą, 1988 10 21, iš V. Mozūraičio asmeninio archyvo.

[79] V. Čepaitis, Su Sąjūdžiu už Lietuvą nuo 1988 06 03–1990 03 11, Tvermė, 2007, p. 139.

[80] Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Steigiamasis suvažiavimas, Vilnius, 1990, p. 187.

[81] Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Steigiamasis suvažiavimas, Vilnius, 1990, p. 187.

[82] Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Steigiamojo suvažiavimo spaudos centro veiklos dokumentai, Vilnius, 1988 10 22–23, iš A. Užos asmeninio archyvo.

[83] Nuotraukos Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Steigiamojo suvažiavimo spaudos konferencija, Vilnius, 1988 10 22–23, iš J. Česnavičiaus asmeninio archyvo.

[84] Pozityvai Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Steigiamasis suvažiavimas, Vilnius, 1988 10 22–23, iš B. Kašelionio asmeninio archyvo.

[85] Nuotraukos Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Steigiamasis suvažiavimas, Vilnius, 1988 10 22, iš J. Česnavičiaus asmeninio archyvo.

[86]Negatyvai, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Steigiamasis suvažiavimas, 1988 10 22, Vilnius, iš J. Kazlausko asmeninio archyvo.

[87] Negatyvai Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Steigiamasis suvažiavimas, 1988 10 22–23, iš A. Sabaliausko asmeninio archyvo.

[88] Nuotraukos Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Steigiamasis suvažiavimas, 1988 10 22–23, iš V. Valiušaičio asmeninio archyvo.

[89] Negatyvai Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Steigiamasis suvažiavimas, 1988 10 22–23, iš V. Daraškevičiaus asmeninio archyvo.

[90] R. Bulota, Sąjūdžio Steigiamasis suvažiavimas ir jo įtaka Sąjūdžio evoliucijai, Sąjūdis ir dabartis, Vilnius, 2004, p. 12.

[91] V. Čepaitis, Sąjūdžio politinės akcijos, Kelias į Nepriklausomybę: Lietuvos Sąjūdis 1988–1991, sud., B. Genzelis ir A. Rupšytė, Kaunas, 2010, p. 78.

[92] V. Čepaitis, Su Sąjūdžiu už Lietuvą nuo 1988 06 03–1990 03 11, Tvermė, 2007, p. 150.

[93] Negatyvai Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo I sesija Mokslų akademijoje, 1988 11 13, Vilnius, iš J. Kazlausko asmeninio archyvo.

[94] Plakatas dėl parašų rinkimo akcijos prieš SSRS Konstitucijos pataisas, 1988 11, iš A. Rupšytės asmeninio archyvo.

[95] Negatyvai Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio inicijuota parašų rinkimo akcija prieš SSRS Konstitucijos pataisas, 1988 11, iš J. Kazlausko asmeninio archyvo.

[96] A. Rupšytė, Sąjūdžio struktūra“ ryšiai ir veiksmai, p. 7, straipsnis iš A. Rupšytės asmeninio archyvo.

[97] V. Čepaitis, Sąjūdžio politinės akcijos, Kelias į Nepriklausomybę: Lietuvos Sąjūdis 1988–1991, sud., B. Genzelis ir A. Rupšytė, Kaunas, 2010, p. 79.

[98] V. Čepaitis, Su Sąjūdžiu už Lietuvą nuo 1988 06 03–1990 03 11, Tvermė, 2007, p. 156–157.

[99] Negayvai Prosovietinių jėgų mitingas prieš valstybinę lietuvių kalbą, 1989 02 12, Vilnius, iš J. Kazlausko asmenini archyvo.

[100] A. Rupšytė Politinių įvykių chronologija 1988–1991, Kelias į Nepriklausomybę: Lietuvos Sąjūdis 1988–1991, sud., B. Genzelis ir A. Rupšytė, Kaunas, 2010, p. 264.

[101] Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo Tarybos išplėstinio posėdžio medžiaga, 1988 11 20, iš O. Volungevičiūtės asmeninio archyvo.

[102] Negatyvai Mitingas prie LTSR dėl valstybinės kalbos, 1988 11 17, iš J. Kazlausko asmeninio archyvo.

[103] Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo Tarybos išplėstinio posėdžio medžiaga, 1988 11 20, iš O. Volungevičiūtės asmeninio archyvo.

[104] V. Čepaitis, Su Sąjūdžiu už Lietuvą nuo 1988 06 03–1990 03 11, Tvermė, 2007, p. 179.

[105] Negatyvai SSRS deputatų palydos į SSRS AT sesiją, 1988 11 26, Vilnius, iš V. Daraškevičiaus asmeninio archyvo.

[106] Antroji LPS Seimo sesija, Atgimimas, 1988 12 12, nr. 10, p. 4.

[107] Negatyvai Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo II sesija Mokslų akademijoje, 1988 12 04, Vilnius, iš J. Kazlausko asmeninio archyvo.

[108] LPS Seimo Tarybos posėdžių dienotvarkės, 1988 – 1989, iš O. Volungevičiūtės asmeninio archyvo.

[109] LPS Seimo Tarybos posėdžių protokolai, 1988 12 07 – 1988 12 27, iš O. Volungevičiūtės asmeninio archyvo.

[110] Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Vievio paukštyno rėmimo grupės finansinis dokumentas, 1988 12 09, Vievis, iš J. Janonio asmeninio archyvo.

[111] Negatyvai Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio akcija „Žvakutės languose“, 1988 12 24, iš V. Daraškevičiaus asmeninio archyvo.

[112] Č. Laurinavičius, V. Sirutavičius, Sąjūdis: nuo „Persitvarkymo“ iki Kovo 11-osios, XII t., I dalis, Baltos lankos, 2008, p. 213.

[113] Vievio paukštyno darbo kolektyvų, iškėlusių Vytauto Landsbergio kandidatūrą rinkimuose į LTSR AT Vievio rinkiminėje apygardoje Nr. 318, protokolai, 1988 11 29–1988 11 30, iš J. Janonio asmeninio archyvo.

[114] A. Rupšytė Politinių įvykių chronologija 1988–1991, Kelias į Nepriklausomybę: Lietuvos Sąjūdis 1988–1991, sud., B. Genzelis ir A. Rupšytė, Kaunas, 2010, p. 254.

[115] Rinkimų į laisvas LTSR AT vietas Vievio rinkiminėje apygardoje Nr. 318 rezultatai, 1989, iš J. Janonio asmeninio archyvo.

[116] Nuotraukos Lietuvos Demokratų partijos suvažiavimas, 1989 02 05,Vilnius, iš J. Česnavičiaus asmeninio archyvo.

[117] Nuotraukos Lietuvos socialdemokratų partijos atkuriamoji konferencija, 1989 08 12, Vilnius, iš J. Česnavičiaus asmeninio archyvo.

[118] Negatyvai Pirmasis po sovietinės okupacijos Lietuvos skautų susirinkimas, 1989 02 12, Vilnius, iš J. Kazlausko asmeninio archyvo.

[119] Užrašai apie Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo Tarybos posėdžiuose svarstomą medžiagą, 1988–1989, O. Volungevičiūtės asmeninis archyvas.

[120] Negatyvai Vilniaus Arkikatedros atgavimo šventinimo iškilmės, 1989 02 05, Vilnius, iš J. Kazlausko asmeninio archyvo.

[121] Pozityvai Vilniaus arkikatedros atgavimo šventinimo iškilmės, 1989 02 05, Vilnius, iš V. Daraškevičiaus asmeninio archyvo.

[122] Negatyvai Europos parlamento „Baltic Intergroup“ narių susitikimas su Sąjūdžio, Laisvės lygos, Demokratų partijos atstovais, 1989 02 06, Vilnius, iš J. Kazlausko asmeninio archyvo.

[123] V. Čepaitis, Su Sąjūdžiu už Lietuvą nuo 1988 06 03–1990 03 11, Tvermė, 2007, p. 206.

[124] Nuotrauka Iškilminga Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo sesija, 1989 02 15, Vilnius iš A. Sabaliausko asmeninio archyvo.

[125] Negatyvas Memorialinės lentos atidengimas prie Signatarų namų, 1989 02 16, iš R. Grigo asmeninio archyvo.

[126] Nuotraukos Vasario 16-osios minėjimas prie Signatarų namų, 1989 02 16, iš J. Česnavičiaus asmeninio archyvo.

[127] Negatyvai „Laisvės“ paminklo atstatymo ir šventinimo iškilmės Kaune, 1989 02 16, iš A. Juozapaičio asmeninio archyvo.

[128] Negatyvai „Laisvės“ paminklo atstatymo iškilmės, 1989 02 16, Kaunas, iš A. Sabaliausko asmeninio archyvo.

[129] Nuotraukos Vasario 16–osios minėjimas Jurbarko rajone, 1989 02 16, iš A. Pečiukaičio asmeninio archyvo.

[130] Nuotraukos Vasario 16-osios minėjimas Marijampolės įmonėje „Fasa“ , iš P. Ulecko asmenini archyvo.

[131] Negatyvai Lietuvos žemdirbių sąjūdžio suvažiavimas 1989 02 25–26, Vilnius, iš J. Kazlausko asmeninio archyvo.

[132] Vilniaus darbininkų sąjungos veiklos dokumentai, 1988–1989, iš J. Janonio asmeninio archyvo.

[133] Pozityvai Priešrinkiminis Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio mitingas–susitikimas Kalnų parke, 1989 03 08, Vilnius, iš B. Kašelionio asmeninio archyvo.

[134] Negatyvai Priešrinkiminis Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio mitingas–susitikimas Kalnų parke, 1989 03 08, Vilnius, iš V. Daraškevičiaus asmeninio archyvo.

[135] V. Čepaitis, Su Sąjūdžiu už Lietuvą nuo 1988 06 03–1990 03 11, Tvermė, 2007, p. 226.

[136] Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo Tarybos posėdžių protokolai, 1989 01 03–1989 04 11, iš O. Volungevičiūtės asmeninio archyvo.

[137] Negatyvai Rinkimai į TSRS liaudies deputatus Kapsuke (dab. Marijampolėje) ir Kalvarijoje, 1989 03, iš V. Mozūraičio asmeninio archyvo.

[138] Nuotrauka Kandidatų į SSRS liaudies deputatus Sigito Gedos ir Antano Buračo rinkiminė agitacija Lazdijų rajone, 1989 03, iš J. Ražukienės asmeninio archyvo.

[139] Nuotraukos Lietuvos demokratų partijos organizuotas mitingas „Konstitucija ir demokratija“, 1989 04 16, Vilnius, iš J. Česnavičiaus asmeninio archyvo.

[140] Pozityvai Lietuvos demokratų partijos suorganizuotas mitingas „Konstitucija ir demokratija“,1989 04 16, Vilnius, iš B. Kašelionio asmeninio archyvo.

[141] A. Rupšytė, Politinių įvykių chronologija 1988–1991, Kelias į Nepriklasomybę: Lietuvos Sąjūdis 1988–1991, sud., B. Genzelis ir A. Rupšytė, Kaunas, 2010, p. 257.

[142] Nuotraukos Lietuvos Demokratų partijos suorganizuota gedulo eisena Gedimino prospektu iki Katedros aikštės tragiškiems balandžio 9-osios nakties įvykiams Tbilisyje atminti ir jų aukoms pagerbti, 1989 04 23, iš J. Česnavičiaus asmeninio archyvo.

[143] Negatyvai Lietuvos Demokratų partijos suorganizuota gedulo eisena Gedimino prospektu iki Katedros aikštės tragiškiems balandžio 9-osios nakties įvykiams Tbilisyje atminti ir jų aukoms pagerbti, 1989 04 23, iš V. Daraškevičiaus.

[144] Klaipėdos darbininkų sąjungos įstatai, iš J. Janonio asmeninio archyvo.

[145] Nuotraukos Darbininkų sąjungos steigiamasis suvažiavimas, 1989 07 01, iš J. Česnavičiaus asmeninio archyvo.

[146] Negatyvai Atstatytas paminklas Lietuvai Motinai, 1989, iš V. Mozūraičio asmeninio archyvo.

[147] Negatyvai Trijų jachtų „Lietuva“, „Dailė“, „Audrė“ plaukimas, skirtas Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžiui per Atlantą paminėti, 1989 05 13, Klaipėda, iš R. Grigo asmeninio archyvo.

[148] V. Čepaitis, Su Sąjūdžiu už Lietuvą nuo 1988 06 03–1990 03 11, Tvermė, 2007, p. 241.

[149] V. Čepaitis, Su Sąjūdžiu už Lietuvą nuo 1988 06 03–1990 03 11, Tvermė, 2007, p. 241–242.

[150] Č. Laurinavičius, V. Sirutavičius, Sąjūdis: nuo „Persitvarkymo“ iki Kovo 11-osios, XII t., I dalis, Baltos lankos, 2008, p. 267.

[151] Č. Laurinavičius, V. Sirutavičius, Sąjūdis: nuo „Persitvarkymo“ iki Kovo 11-osios, XII t., I dalis, Baltos lankos, 2008, p. 268.

[152] Negatyvai SSRS liaudies deputatų iš Lietuvos palydos į Maskvą, 1989 05 20, Vilnius, iš V. Daraškevičiaus asmeninio archyvo.

[153] A. Rupšytė Politinių įvykių chronologija 1988–1991, Kelias į Nepriklasomybę: Lietuvos Sąjūdis 1988–1991, sud., B. Genzelis ir A. Rupšytė, Kaunas, 2010, p. 258.

[154] V. Čepaitis, Su Sąjūdžiu už Lietuvą nuo 1988 06 03–1990 03 11, Tvermė, 2007, p. 249.

[155] Negatyvai SSRS liaudies deputatų iš Lietuvos mitingas–sutikimas Vingio parke, Vilnius, 1989 06 11, iš V. Daraškevičiaus asmeninio archyvo.

[156] Negatyvai SSRS liaudies deputatų mitingas–sutikimas Vingio parke, Vilnius, 1989 06 11, iš A. Sabaliausko asmeninio archyvo.

[157] Negatyvai Gedulo ir vilties dienos minėjimas, 1989 06 14, Vilnius, iš K. Svėrio asmeninio archyvo.

[158] Nuotrauka Atkastas paminklas „Trys kryžiai“, Vilnius, 1989 06, iš J. Česnavičiaus asmeninio archyvo.

[159] Negatyvai Gedulo ir vilties dienos minėjimas Naujosios Vilnios geležinkelio stotyje, 1989 06 14, iš V. Daraškevičiaus asmeninio archyvo.

[160] Negatyvai Gedulo ir vilties dienos minėjimas Naujosios Vilnios geležinkelio stotyje, 1989 06 14, iš K. Svėrio asmeninio archyvo.

[161] Negatyvai Gedulo ir vilties dienos minėjimas, Kaunas, 1989 06 14, iš V. Daraškevičiaus asmeninio archyvo.

[162] Negatyvai Gedulo ir vilties dienos minėjimas Marijampolėje, 1989 06 14, iš R. Rusteikos asmeninio archyvo.

[163] Nuotraukos Gedulo ir vilties dienos minėjimas Jurbarko rajone, 1989 06 14, iš A. Pečiukaičio asmeninio archyvo.

[164] Nuotrauka Mitingas prie Giedraičių koplyčios minint Gedulo ir vilties dieną, 1989 06 14, iš V. Rimavičiaus asmeninio archyvo.

[165] V. Čepaitis, Su Sąjūdžiu už Lietuvą nuo 1988 06 03–1990 03 11, Tvermė, 2007, p. 253.

[166] Sąjūdžio Seimo pareiškimas dėl Lietuvos valstybingumo atkūrimo raidos“, Sąjūdžio žinios, 1989 06 30, nr. 86, p. 1.

[167] Paminklas nepriklausomybės kovose žuvusiems savanoriams Saločiuose, Pasvalio krašto e. biblioteka, http://www.pasvalia.lt/object.php?id=76&m=16&ms=18 , [žiūrėta 2013 01 02].

[168] A. Rupšytė Politinių įvykių chronologija 1988–1991, Kelias į Nepriklausomybę: Lietuvos Sąjūdis 1988–1991, sud., B. Genzelis ir A. Rupšytė, Kaunas, 2010, p. 263.

[169] Nuotraukos Lietuvių ekspedicijos dalyvių pastatytas koplytstulpis Bykovo tremtinių kapinėse, 1989 07, iš E. Ignatavičiaus asmeninio archyvo.

[170] Negatyvai Kelionė į Sibirą, 1989 07–1989 08, iš J. Kazlausko asmeninio archyvo.

[171] Negatyvai Pargabentų tremtinių palaikų pagerbimas Vilniuje, 1989 07 29, iš J. Kazlausko asmeninio archyvo.

[172] Skelbimas kviečiantis į Lietuvos Nepriklausomybės sąjungos mitingą, skirtą 1920 m. liepos 21 d. sutarčiai tarp Lietuvos ir Sovietų Rusijos paminėti Kalnų parke 1989 07 12, iš J. Česnavičiaus asmeninio archyvo.

[173] A. Rupšytė, Politinių įvykių chronologija 1988–1991, Kelias į Nepriklausomybę: Lietuvos Sąjūdis 1988–1991, sud., B. Genzelis ir A. Rupšytė, Kaunas, 2010, p. 263.

[174] Nuotrauka Pasaulio lietuvių jaunimo dienų Lituanica renginys, 1989 07, iš J. Česnavičiaus asmeninio archyvo.

[175] Negatyvai Lietuvos prezidento Antano Smetonos 115-ųjų gimimo metinių minėjimas Užulėnyje, 1989 08 12, iš K. Svėrio asmeninio archyvo.

[176] V. Čepaitis, Sąjūdžio politinės akcijos, Kelias į Nepriklausomybę: Lietuvos Sąjūdis 1988–1991, sud., B. Genzelis ir A. Rupšytė, Kaunas, 2010, p. 88.

[177] A. Rupšytė, Politinių įvykių chronologija 1988–1991, Kelias į Nepriklausomybę: Lietuvos Sąjūdis 1988–1991, sud., B. Genzelis ir A. Rupšytė, Kaunas, 2010, p. 264.

[178] Negatyvai Mitingas Molotovo–Ribentropo pakto pakui paminėti, Vilnius, 1989 08 22, Vilnius iš K. Svėrio asmeninio archyvo.

[179] Nuotrauka Mitingas Molotovo–Ribentropo paktui pasmerkti Kalnų parke, 1989 08 22, Vilnius, iš A. Sabaliausko asmeninio archyvo.

[180] Negatyvai Mitingas Molotovo–Ribentropo pakto pakui paminėti, Vilnius, 1989 08 22, Vilnius iš V. Daraškevičiaus asmeninio archyvo.

[181] Pozityvai Mitingas pasmerkiantis Molotovo-Ribentropo paktą Kalnų parke, 1989 08 23, Vilnius, iš J. Česnavičiaus asmeninio archyvo.

[182] Negatyvai Mitingas skirtas Molotovo–Ribentropo paktui pasmerkti Kudirkos Naumiestyje, 1989 08 23, iš V. Venslovaičio asmeninio archyvo.

[183] V. Čepaitis, Su Sąjūdžiu už Lietuvą nuo 1988 06 03–1990 03 11, Tvermė, 2007, p. 302.

[184] A. Rupšytė, mašinraštis: Sąjūdžio struktūra: ryšiai ir veiksmai, p. 17, straipsnis iš A. Rupšytės asmeninio archyvo.

[185] Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio, Latvijos Liaudies Fronto ir Estijos Liaudies Fronto organizuotos akcijos „Baltijos kelias“, 1988 08 23, iš A. Rupšytės asmeninio archyvo.

[186] Nuotrauka Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio, Latvijos Liaudies Fronto ir Estijos Liaudies Fronto organizuotos akcijos „Baltijos kelias“ atkarpa Ukmergės plente, 1989 08 23, iš J. Česnavičiaus asmeninio archyvo.

[187] Negatyvai Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio, Latvijos ir Estijos Liaudies Frontų akcija „Baltijos kelias“, 1989 08 23, iš A. Sabaliausko asmeninio archyvo.

[188] Negatyvai Molėtiškiai Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio, Latvijos Liaudies Fronto ir Estijos Liaudies Fronto surengtoje akcijoje „Baltijos kelias“, 1989 08 23, iš „UAB Molėtų Vilnis“ archyvo.

[189] Nuotrauka Molėtiškiai Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio, Latvijos Liaudies Fronto ir Estijos Liaudies Fronto organizuotoje akcijoje „Baltijos kelias“, 1989 08 23, iš V. Rimavičiaus asmeninio archyvo.

[190] Negatyvai Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio organizuota akcija „Baltijos kelias“, 1989 08 23iš V. Daraškevičiaus asmeninio archyvo.

[191] Nuotrauka Jurbarko rajono Seredžiaus Sąjūdžio narių dalyvavimas LPS akcijoje „Baltijos kelias“, 1989 08 23, iš A. Pečiukaičio asmeninio archyvo.

[192] Negatyvai Protesto eisena prieš karinę tarnybą okupacinėje sovietų armijoje, Vilnius, 1989-11, iš K. Svėrio asmeninio archyvo.

[193] Garso kasetės Mg 010921, 1989 10 25, LPS Seimo Darbinė sesija (Buivydas).

[194] Negatyvai Paminklinio akmens, skirto Vilniaus krašto atgavimo 50-mečiui atidengimo iškilmės, 1989 10 23, Vilnius, iš K. Svėrio asmeninio archyvo.

[195] Pozityvai Prosovietinių jėgų suorganizuota eisena Gedimino prospektu, 1989 11 07, iš B. Kašelionio asmeninio archyvo.

[196] Garso kasetė TSRS liaudies deputatų suvažiavimo sudarytos Molotovo-Ribentropo pakto komisijos posėdis, 1989 12 11, Maskva, iš A. Rupšytės asmeninio archyvo.

[197] Negatyvai Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo Tarybos suorganizuota Lietuvos žmonių sueiga „Laisvę ir Nepriklausomybę Lietuvai!“, 1990 01 10, Vilnius, iš V. Daraškevičiaus asmeninio archyvo.

[198] A. Rupšytė, mašinraštis: Sąjūdžio struktūra: ryšiai ir veiksmai, p. 17, iš A. Rupšytės asmeninio archyvo.

[199] Garso kasetė, Kretingos LPS rėmimo grupių rinkimų konferencija, 1989 11 19, iš A. Rupšytės asmeninio archyvo.

[200] Sąjūdžio rinkiminė programa, Atgimimas, 1990 02 02.

[201] Negatyvai Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio rinkimų konferenciją „Lietuvos kelias“, Vilnius, 1990 02 03, iš V. Venslovaičio asmeninio archyvo.

[202] V. Čepaitis, Su Sąjūdžiu už Lietuvą nuo 1988 06 03–1990 03 11, Tvermė, 2007, p. 405.

[203] Rinkimų į LTSR AT Sąjūdžio remiamų kandidatų: Vytenio Povilo Andriukaičio, Vidmanto Žiemelio, Česlovo Stonio, Vytauto Kolesnikovo, Romo Ručinsko, Kazio Jukniaus, Alberto Adašiūno, Juozo Janonio, Jono Šimėno, Jono Šepučio, Viktoro Onačko, Jono Mačio, Felikso Klupšo, Kęstučio Griniaus, Jono Tamulio, Juozo Jakšto, Juozo Skudros, Antano Kudzio, Eduardo Vilko, Kazimiero Antanavičiaus, Birutės Valionytės, Jono Liaučiaus, Vytauto Landsbergio, Aleksandro Klumbio, Stasio Kropo, Rimvydo Raimondo Survilos, Algirdo Abromaičio, Algirdo Endriukaičio, Arvydo Leščinsko, Izidoriaus Šimelionio, Jono Prapiesčio agitaciniai plakatai, 1990 02 24, iš A. Rupšytės asmeninio archyvo.

[204] A. Rupšytė, Politinių įvykių chronologija 1988–1991, Kelias į Nepriklausomybę: Lietuvos Sąjūdis 1988–1991, sud. B. Genzelis ir A. Rupšytė, Kaunas, 2010, p. 273.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Lietuvių kalba:

Sąjūdis 1988–1990 m.

http://valstybingumas.lt/LT/saltiniu-ap ... fault.aspx

Sąjūdžio priešistorė

Devintojo dešimtmečio antrojoje pusėje Sovietų Sąjungoje įvyko aukščiausios komunistų partijos valdžios pasikeitimas, 1985 m. kovo 11 d. išrinktas Michailas Gorbačiovas į SSKP generalinio sekretoriaus postą. Ryškėjantis ekonominės sistemos neefektyvumas, neišvengiamai skatino sovietų valdžią vykdyti reformą perestroiką (pertvarką). Perestroika neabejotinai skatino ne tik pokyčius politinėje sistemoje, bet ir visuomenės transformaciją. Perestroiką lydėjo skambūs šūkiai – glasnost (viešumas) ir demokratizacija.

Lietuvoje įvykęs 1987 m. rugpjūčio 23 d. Lietuvos laisvės lygos (toliau – LLL) suorganizuotas pirmasis viešas sovietmečiu nesankcionuotas mitingas prie A. Mickevičiaus paminklo Vilniuje parodė silpnėjantį sovietų valdžios struktūrų funkcionalumą. Nors mitingo organizatoriai patyrė tardymus, persekiojimus, tačiau jie nebuvo suimti, nebuvo užvestos baudžiamosios bylos. Mitingas tapo lūžiu žmonių sąmonėje[1].

Nepaisydama politinio sąstingio Lietuvoje, Lietuvos mokslinė ir kūrybinė inteligentija siekė pasinaudoti perestroika ir spręsti gamtos užterštumo, kultūros paveldo niokojimo problemas. Spontaniškai kūrėsi neformalūs gamtos, paminklosaugos judėjimai. 1986 m. Lietuvos inteligentų pastangomis stengtasi sustabdyti sovietų valdžios nurodymu pradėtą griauti namą Tilto gatvėje Nr. 6, o jo vietoje įrengti automobilių stovėjimo aikštelę. Architektai, dailininkai, istorikai, rašytojai, kompozitoriai prieš šio namo griovimą protestavo įvairiomis formomis: laiškais, peticijomis sovietų valdžiai, laikraščių redakcijoms ir piketais. Jono Česnavičiaus nuotraukoje ir negatyvuose užfiksuotas šis įvykis: griaunamas namas be stogo ir langų, protesto dalyviai,[2], plevėsuojanti lietuviška trispalvė, užrašai: „Kas unikalu – išsaugokime“, „Kodėl čia griaunama?“ „Tilto g. Nr. 6 – Senamiesčio ateitis?“[3]. Ši akcija tapo pasipriešinimo prieš beatodairišką Vilniaus senamiesčio niokojimą simboliu, pasibaigusi protestuotojų pergale. 1987 m. pabaigoje, atsižvelgiant į visuomenės reikalavimus, Vilniaus vykdomojo komiteto sprendimu kai kurioms Senamiesčio gatvėms buvo sugrąžinti senieji pavadinimai[4].

1987 m. kovo mėnesį susikūrė paminklosaugos klubas „Talka“, kuris rengė diskusijas apie kultūros vertybes, jų saugojimą, organizavo tvarkymo akcijas. Algirdo Sabaliausko negatyvuose įamžinti Vilniaus Žemutinės pilies tvarkymo akcijos dalyviai[5], apsirengę darbiniais drabužiais, tvarkė Vilniaus Žemutinės pilies rūsius.

Didelis gamtos užterštumas, Ignalinos atominės elektrinės trečiojo bloko statyba, planuojami naftos gręžiniai Kuršių mariose skatino burtis į gamtosaugos klubus: Vilniaus ekologijos klubą „Žemyna“, Kaune – „Atgaja“. Šie klubai organizavo viešas akcijas, diskusijas. 1987 m. geografo ir kraštotyrininko prof. Česlovo Kudabos iniciatyva įsikūrė Lietuvos kultūros fondas, kuris prisidėjo prie Šv. Mikalojaus, Šv. Gertrūdos, Bernardinų, Šv. Jurgio bažnyčių išsaugojimo, remontavo Mikalojaus Konstantino Čiurlionio galeriją, pastatė paminklą perskridusiems Atlantą lakūnams Steponui Dariui ir Stasiui Girėnui, finansavo „Roko maršą“ per Lietuvą[6]. Ekologijos, kultūros niokojimo, „baltųjų istorijos dėmių“ temomis buvo diskutuojama 1987 m. susikūrusiame „Filosofų klube“.

Artėjant 1988 m. vasario 16 d. (Valstybės atkūrimo 70-mečiui), sovietų valdžia visais įmanomais būdais bandė paneigti šios istorinės datos reikšmę. Reaguodamas į sovietinės valdžios reakciją filosofas Arvydas Juozaitis balandžio 20 d. Dailininkų sąjungoje perskaitė pranešimą „Politinė kultūra ir Lietuva“, kuriame akcentavo, kad politinė kultūra neįmanoma be racionalios savimonės, sveiko proto ir suvereniteto, bei pateikė istorinių pavyzdžių remdamasis XIX a. pab. lietuvių tautiniu atgimimu.

Estijoje 1988 m. balandžio 13 d. įsikūrė Liaudies Frontas (Rahvarinne), kuris taip pat skatino Lietuvos visuomenę burtis į judėjimą. 1988 m. gegužės mėnesį Lietuvos Mokslų akademijoje įvyko visuomenės susitikimas su Estijos mokslų akademijos ekonomistais: akademiku Michailu Bronšteinu ir vyresniuoju moksliniu bendradarbiu Ivaru Raigu. Susitikimo metu svečiai pasakojo, kaip gimė Estijos Liaudies Frontas, supažindino su jo programa ir uždaviniais[7].

Moralinį palaikymą Lietuvos žmonėms suteikė ir 1988 m. gegužės 28 d. popiežiaus Jono Pauliaus II sprendimas paskirti Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininką Vincentą Sladkevičių kardinolu.

Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio įkūrimo išvakarėse, Mokslininkų rūmuose vyko diskusija „Ar įveiksime biurokratiją?“ J. Česnavičiaus, A. Sabaliausko nuotraukose ir negatyvuose užfiksuotas šis renginys: gausiai susirinkę intelektualai[8], jaunieji mokslininkai,[9], kalbėtojai: ekonomistai Kazimieras Antanavičius, Kazimira Danutė Prunskienė, filosofai: Bronislovas Juozas Kuzmickas, Jokūbas Minkevičius, Romualdas Ozolas, matematikas Saulius Lapienis, fizikas Zigmas Vaišvila, žurnalistė Auksė Aukštikalnienė, architektas Artūras Skučas[10]. Šios diskusijos garso įraše[11] K. Antanavičius pasisako už respublikos ekonominį suverenitetą, A. Aukštikalnienė kalba apie biurokratų privilegijų panaikinimą, R. Ozolas akcentuoja esminį persitvarkymą ir iniciatyvinės grupės, liaudies fronto / sąjūdžio sudarymo svarbą. J. Minkevičius primena, kad grupė bus formuojama birželio 3 d. Mokslų akademijoje (toliau – MA). Z. Vaišvila reiškia susirūpinimą dėl Ignalinos atominės elektrinės trečiojo bloko statybų, didelio gamtos užterštumo.

Sąjūdis: nuo gimimo iki Steigiamojo suvažiavimo

1988 m. birželio 3 d. MA salėje vyko institutų, visuomenės atstovų susirinkimas. Jame dalyvavo apie 500 žmonių. Oficiali susirinkimo tema „LTSR Konstitucijos projekto svarstymas“. Daugelis susirinkimo dalyvių jau seniau žinojo apie ketinimą išrinkti iniciatyvinę grupę. 1988 m. birželio 3 d. susirinkimo kalbėtojai nuolat nukrypsta nuo oficialios susirinkimo temos, pirmininkaujantis E. Vilkas ragina užbaigti renginį. Žurnalistė A. Aukštikalnienė susirinkusiesiems primena stalinizmo aukas, ragina paskelbti LTSR valstybinio saugumo archyvo 1940–1941 m. dokumentus[12]. A. Skučas pasiūlo judėjimą pavadinti Persitvarkymo Sąjūdžiu ir prašo dalyvaujančių, remiančių Sąjūdį, nurodyti savo kontaktus, Vytautas Landsbergis pabrėžia šio susirinkimo reprezentatyvumą visuomenei, susirinkusiųjų norą įgyvendinti permainas. Reaguodamas į E. Vilko siūlymą baigti susirinkimą, Z. Vaišvila pasisako už iniciatyvinės grupės išrinkimą. Spontaniškai iš salės pasiūlytos kandidatų į iniciatyvinę grupę pavardės, susirinkimo dalyviai plojimais išreikia pritarimą. Į Sąjūdžio Iniciatyvinę grupę buvo išrinkti 35[13] nariai: aktorius Regimantas Adomaitis, rašytojas Vytautas Bubnys, teisininkas Juozas Bulavas, ekonomistas Antanas Buračas, vertėjas Virgilijus Juozas Čepaitis, žurnalistas Algimantas Čekuolis, dainininkas Vaclovas Daunoras, poetas Sigitas Geda, filosofas Bronislovas Genzelis, ekonomistas ir filosofas Arvydas Juozaitis, kompozitorius Julius Juzeliūnas, geografas Česlovas Kudaba, architektas Algirdas Kaušpėdas, filosofas Bronislovas Juozas Kuzmickas, muzikologas Vytautas Landsbergis, dailininkas Bronius Leonavičius, edukologė ir literatūrologė Julija Meilė Lukšienė, poetas Alfonsas Maldonis, poetas Justinas Marcinkevičius, ekonomistas Alvydas Medalinskas, filosofas Jokūbas Minkevičius, architektas Algimantas Nasvytis, filosofas Romualdas Ozolas, ekologas Romas Pakalnis, ekonomistas Saulius Pečiulis, rašytojas Vytautas Petkevičius, ekonomistė Kazimira Danutė Prunskienė, filosofas Vytautas Radžvilas, ekonomistas Raimundas Leonas Rajeckas, architektas Artūras Antanas Skučas, medikas Gintaras Songaila, dailininkas Arvydas Šaltenis, žurnalistas Vitas Tomkus, fizikas Zigmas Vaišvila, režisierius Arūnas Vytautas Žebriūnas (garso įrašas iš Angonitos Rupšytės asmeninio archyvo). J. Česnavičiaus nuotraukoje užfiksuoti sausakimšoje Mokslų akademijos salėje esantys renginio dalyviai.

Neturėdama savo patalpų LPS Iniciatyvinė grupė rinkdavosi skirtingose vietose: Kinematografininkų sąjungoje, Rašytojų sąjungoje, Fizikos institute. LPS dokumentai buvo pasirašomi „Iniciatyvinės grupės vardu“. 1988 m. birželio 8 d. „Talkos“ klubo patalpose Sąjūdžio Iniciatyvinės grupės posėdyje buvo sudarytos komisijos: ekologinė (R. Pakalnis, Z. Vaišvila), nacionalinė (V. J. Čepaitis, A. Žebriūnas), socialinė (B. Genzelis, R. Ozolas), ekonominė (A. Buračas, K. D. Prunskienė), kultūrinė (V. Bubnys, V. Landsbergis), teisinė (J. Bulavas, V. Tomkus). Atėjusį į šį posėdį LKP CK Mokslo ir mokymo įstaigų skyriaus vedėją Stasį Imbrasą Iniciatyvinė grupė išprašė. Komisijos parengė trumpas Sąjūdžio įvairių sričių programas, siūlydamos panaikinti nomenklatūros darbuotojų privilegijas ir „baltąsias dėmes“ kultūriniame palikime, lietuvių kalbą pripažinti valstybine kalba, grąžinti nacionalinę istoriją, įtraukti ekonominės ir politinės savivaldos klausimą, reguliariai pateikti informaciją apie vandens, oro ir žemės užterštumą[14]. Šiuos pasiūlymus pristatė birželio 13 d. visuomenei.

Tuometinė valdžia bandė kontroliuoti Sąjūdį, primesti savo vadovavimą. 1988 m. birželio 17 d. LKP CK inicijuotame susitikime su Sąjūdžio Iniciatyvinės grupe pasiūlytos analogiškos jau Sąjūdžio sudarytos komisijos. Šį pasiūlymą Sąjūdis atmetė. Iniciatyvinės grupės nariai birželio 23 d. susitikime su LKP CK pirmuoju sekretoriumi R. Songaila reikalavo pripažinti Sąjūdį, lietuvių kalbą paskelbti valstybine kalba. Dėl informacijos apie Sąjūdį blokavimo, faktų iškraipymo, birželio 19 d. pradėtas leisti pirmas nepriklausomas leidinys „Sąjūdžio žinios“, kuriame buvo spausdinami Sąjūdžio dokumentai ir jų projektai, pareiškimai, kalbos, žmonių laiškai, informacija apie organizuotus renginius. Iki „Sąjūdžio žinių“ aštunto numerio jas redagavo A. Skučas, vėliau LPS redaktoriumi paskyrė A. Juozaitį.

Minint 1941 m. trėmimus Iniciatyvinė grupė 1988 m. birželio 14 d. surengė minėjimą Žemės ūkio ekonomikos mokslinio tyrimo institute. J. Česnavičiaus nuotraukose įamžintas buvęs partizanas, LLL narys Leonas Laurinskas (slapyvardis Liūtas), kuris tą patį vakarą LLL suorganizuotame renginyje Gedimino aikštėje iškėlė sovietų valdžios uždraustą trispalvę[15], kalbėtojai ir dalyviai. LLL renginyje dalyvavo ir keletas Iniciatyvinės grupės narių.

Sąjūdžio idėjų skleidimas vyko Sąjūdžio mitinguose, įvairiose akcijose, juose buvo išsakomos tuo metu aktualios problemos dėl ekologijos, kultūros paveldo niokojimo, lietuvių kalbos, lietuviškų simbolių, gatvių pavadinimo sugrąžinimo, „baltų istorijos dėmių“ atskleidimo ir kt. Protesto akcijos vykdavo ir spontaniškai aktyvių visuomenininkų iniciatyva. Viena pirmųjų protesto akcijų buvo dėl Trakuose niokojamų Vytauto bažnyčios pamatų. Šios akcijos iniciatorius – Trakų irklavimo bazės darbininkas Romualdas Lankas. Protesto akcija vyko 1988 m. birželio 21 d. prie LTSR AT. Akcija pagal tuometinius įstatymus buvo nesankcionuota, negautas leidimas. Dalyvavo apie 500 dalyvių, daugiausia žmonių iš Goštauto gatvėje esančių institutų, Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto darbuotojų ir studentų. Apie akciją buvo informuojama telefonais. Akcijoje dalyvavo Sąjūdžio Iniciatyvinės grupės nariai: A. Juozaitis, A. Skučas, G. Songaila. Po protesto akcijos Vytauto bažnyčios pamatų niokojimas buvo sustabdytas.

Sąjūdis, sekdamas Estijos Liaudies Fronto pavyzdžiu, suorganizavo pirmąjį masinį mitingą 1988 m. birželio 24 d. Gedimino aikštėje palydėdamas delegatus į SSKP XIX partinę konferenciją. Leidimas buvo gautas, pakviesti į mitingą delegatai. Dauguma Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narių manė, kad suformuluotos priesaikos tautos akivaizdoje bus reikšmingas ir ilgalaikis poveikis. Dalyvavo apie 20 tūkst. žmonių[16], kurie laikė pačių pasigamintus plakatus, tvarką palaikė „žaliaraiščiai“, ant rankų užsirišę žalią raištį su Gediminaičių stulpais[17]. Mitinge buvo pristatyti Sąjūdžio tikslai, suformuluoti delegatams reikalavimai[18]: sąjunginių respublikų ekonominis, politinis ir kultūrinis suverenitetas, pilietybės įvedimas, lietuvių kalbos paskelbimas valstybine kalba, teisinės partijos demokratizavimo garantijų užtikrinimas, nacionalinės mokyklos sukūrimas, Konstitucinio Teismo įsteigimas. Kalbėdamas V. Landsbergis nubrėžė Sąjūdžio bendradarbiavimo su LKP liniją, teikdamas, kad jeigu paskirtieji delegatai grįš iš Maskvos priėmę žmonėms ir Lietuvai gerus sprendimus, mes sakysime, kad tai mūsų delegatai, o jeigu bus priimti blogi žmonėms ir Lietuvai nutarimai (ir šie delegatai balsuos už), mes sakysime, kad ten buvo ne mūsų delegatai[19]. Sąjūdžio Iniciatyvinės grupės nariai kalbėjo apie Ignalinos atominės elektrinės trečiojo bloko statybas, lietuvių vienybę ir tarpusavio pasitikėjimą. LKP CK sekretorius A. M. Brazauskas mitingo pabaigoje pranešė apie parengtą projektą lietuvių kalbą paskelbti valstybine LTSR kalba, apie Ignalinos trečiojo bloko statybos finansavimo nutraukimą bei naftos gavybos atsisakymą[20]. J. Česnavičiaus nuotraukose užfiksuoti mitingo momentai: tūkstantinė žmonių minia[21], Sąjūdžio Iniciatyvinės grupės nariai, dalis delegatų, vykstančių į SSKP XIX partinę konferenciją, keletas trispalvių, plakatai: „Jus paskyrė CK, atsiskaitysite – Lietuvai“, „Tribūną Persitvarkymo Sąjūdžiui!“, „Laisva Lietuva –Europos tautų šeimoje“ bei M. Gorbačiovo portretai.

Reaguodami į informacijos apie Sąjūdį blokavimą, 1988 m. birželio 29 d. Iniciatyvinės grupės nariai suorganizavo nesankcionuotą piketą prie Lietuvos naujienų agentūros (ELTA) pastato. Piketo metu perskaitytas Sąjūdžio pareiškimas ELTAI dėl informacijos blokavimo apie Sąjūdžio organizuojamus mitingus, dalintos „Sąjūdžio žinios“, informuota apie liepos 9 d. Sąjūdžio mitingą. ELTOS atstovai piketo dalyviams pažadėjo objektyviau teikti informaciją. J. Česnavičiaus nuotraukose užfiksuoti piketo dalyviai, kalbėtojai, plakatai: „Tribūną – Sąjūdžiui“, „ELTA –persitvarkyk!“[22].

Artėjančio Sąjūdžio mitingo scenarijus ir organizaciniai klausimai buvo aptariami birželio 29 d. Sąjūdžio Iniciatyvinės grupės narių pasitarime. Sąjūdis iš valdžios gavo leidimą organizuoti mitingą. Garso įraše įrašyti Sąjūdžio Iniciatyvinės grupės narių pasisakymai: dėl mitingo kalbėtojų, parašų rinkimo dėl Artūro Sakalausko (tarnavusio sovietinėje kariuomenėje) išteisinimo, sociologinės apklausos, dėl kvietimo į mitingą organizavimo. Nepaisant ELTOS atstovų pažadų piketo dalyviams, spauda ir toliau neinformavo visuomenės apie Sąjūdžio organizuojamą mitingą. Žmonės į mitingą buvo kviečiami telefonais, vaikštant gatvėse užsikabinus plakatus, informaciją klijuojant ant stulpų, apie renginį pranešant „Sąjūdžio žiniose“.

Į Sąjūdžio mitingą liepos 9 d. Vingio parke susirinko apie 100 tūkst.[23] žmonių iš daugelio Lietuvos miestų ir rajonų. Sąjūdžio Iniciatyvinė grupė buvo nutarusi, kad tą dieną reikia juridiškai įteisinti trispalvę[24]. Buvo nuspręsta mitingo metu po Vingio parko estrados stogu, šalia emblemos „Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis 1988“ su Gediminaičių stulpais, nuleisti didelę trispalvę. Reaguodama į Sąjūdžio reikalavimą dėl trispalvės įteisinimo, valdžia nutarė ją legalizuoti, apie tai mitingo metu pareiškė A. M. Brazauskas.[25] Mitinge kalbėjo dauguma Sąjūdžio Iniciatyvinės grupės narių, svečias iš Estijos M. Tarmakas, kuris lietuviškai perskaitė Estijos Liaudies Fronto sveikinimą Sąjūdžiui bei pabrėžė lietuvių ir estų tautų solidarumą[26]. Mitingo dalyviams pirmą kartą R. Ozolas pateikė Sąjūdžio programos metmenis, V. Landsbergis pabrėžė Lietuvoje gyvenančių tautų pastangas gyventi taikiai, S. Geda akcentavo būtinybę išsaugoti papročius, tradicijas, kultūrinį palikimą, pabrėžė, kad Lietuva būtų suvereni valstybė tarp tokių pat suverenių valstybių[27], A. Juozaitis paragino boikotuoti LKP CK laikraštį „Tiesa“, Z. Vaišvila informavo apie ekologines problemas, K. Prunskienė kalbėjo apie ekonominį savarankiškumą. Vienbalsiai buvo priimta rezoliucija, reikalaujanti surengti referendumą Kalnų Karabache. Mitingo pabaigoje tūkstančiai žmonių pagiedojo V. Kudirkos „Tautišką giesmę“, kurios tekstas jiems buvo išdalintas. Tvarką palaikė „žaliaraiščiai“, žmonės Sąjūdžiui aukojo pinigus. Vytauto Daraškevičiaus, Broniaus Kašelionio, A. Sabaliausko negatyvuose ir pozityvuose įamžinta tūkstantinė žmonių minia[28], plakatai: „Nacionalizmui – ne! Suverenitetui – taip!“, „Sąjūdis – tautos valia ir viltis“, „Songaila –tautos gėda“, „Šalin funkcionierių privilegijas“, „Už mūsų ir jūsų laisvę“ (lietuvių, rusų kalbomis)[29], „Pusiau tiesa = melo forma“.

Sąjūdžio iniciatyvinių, Sąjūdžio rėmimo grupių steigimui rajonuose ir miestuose didelę įtaką turėjo Vilniuje vykę Sąjūdžio mitingai. Po liepos 9 d. ėmė steigtis Sąjūdžio iniciatyvinės grupės miestuose ir rajonuose. 1988 m. birželio 10 d. Sąjūdžio Iniciatyvinė grupė buvo įsteigta Kaune, liepos 11 d. Vievyje (Trakų r.), liepos 12 d. Vilkaviškyje, liepos 14 d. Alytuje[30]. Sąjūdžio respublikinis koordinacinis centras nuo liepos mėnesio ragino užsiregistruoti įsteigtas Sąjūdžio rėmimo grupes. Vilniuje Sąjūdžio rėmimo grupių veiklą koordinavo liepos mėnesį įsteigta Vilniaus koordinacinė taryba[31], o nuo 1988 m. rugsėjo 15 d. išrinkta Vilniaus Sąjūdžio taryba ir aktyvas[32]. LPS Iniciatyvinės grupės nariai buvo kviečiami į miestų, rajonų pirmuosius mitingus. Vienas pirmųjų Sąjūdžio mitingų rajonuose liepos 13 d. įvyko Kapsuke (dab. Marijampolėje) Jono Jablonskio vidurinės mokyklos (dab. Rygiškių Jono gimnazija) stadione, kur buvo pristatyta Sąjūdžio veiklos programa, pasisakyta už Marijampolės miesto vardo sugrąžinimą, jaunuolių karinės tarnybos atlikimą Lietuvoje, priekaištauta valdžiai dėl kultūros paveldo niokojimo[33]. Vitalio Mozūraičio, Romo Rusteikos, Pauliaus Ulecko asmeniniuose archyvuose saugomose nuotraukose ir negatyvuose užfiksuota tūkstančiai žmonių su trispalvėmis[34], iškelti Gediminaičių stulpai, Vytis ir plakatai: „Persitvarkymas – tautos atgimimas“, „Kapsukui – Marijampolė“[35], „Gatvėms senus pavadinimus“[36], „Suvalkiečiai, dar kartą įsiūbuokime Atgimimo varpą“, „Mes už M. Gorbačiovą!“, parašų rinkimo akcija dėl Marijampolės vardo grąžinimo[37].

Protestuodamas prieš Ignalinos atominės elektrinės trečiojo bloko statybas, gamtos užterštumą, Sąjūdis liepos 15 d. surengė nesankcionuotą mitingą prie LTSR AT, liepos 20 d.–rugpjūčio 2 d. kartu su ekologiniu klubu „Žemyna“ organizavo dviratininkų žygį „Lietuva – mano namai“ maršrutu Vilnius–Švenčionys–Ignalina–Sniečkus (dab.Visaginas)–Utena–Ukmergė–Jonava–Kėdainiai–Dotnuva–Šiauliai–Varniai–Plungė–Kretinga–Palanga–Klaipėda. Žygio metu buvo renkami parašai po laišku SSRS Ministrų Tarybos (toliau – MT) pirmininkui Nikolajui Ryžkovui[38] dėl Ignalinos atominės elektrinės III bloko statybų stabdymo. Suorganizuoti 24 mitingai, kuriuose pristatyti Sąjūdžio tikslai, raginama steigti rėmimo grupes. Skleisti Sąjūdžio idėjas, viešinti gamtos užterštumo problemas padėjo liepos 28 d. Kauno „Atgajos“ klubo suorganizuotas ekologinis protestas. Laikraščio „Kauno aidas“ redaktoriaus Vidmanto Valiušaičio asmeniniame archyve išsaugotoje nuotraukoje užfiksuoti ekologinio protesto dalyviai, plaukiantys baidarėmis, plaustais, plakatas „Lietuvi, broli, kam leidi save nuodyti!“[39].

Jaunimui Sąjūdžio idėjas skleidė Roko maršo koncertų antrasis turas po Lietuvą: Biržus, Šiaulius, Mažeikius, Tauragę, Kėdainius, Klaipėdą, Kauną ir Vilnių, vykęs liepos–rugpjūčio mėnesiais. Minias klausytojų į Roko maršo koncertus suburdavo roko grupė „Antis“, šiauliečių grupė „Bix“, folkloro grupė „Namo“, Vilniaus pankų grupė „Už Tėvynę“, kurios priedainis „Lietuva – tai jėga!“ tapo pagrindiniu viso Roko maršo šūkiu[40]. Koncertuose kalbėdavo Sąjūdžio Iniciatyvinės grupės narys A. Juozaitis, jaunimas skanduodavo: „Lietuva!“ Latvija!“ „Estija!“. A. Sabaliausko nuotraukoje užfiksuotas rugpjūčio 7 d. baigiamasis Roko maršo koncertas Vilniuje Kalnų parke: virš estrados iškeltos Lietuvos, Latvijos ir Estijos tautinės vėliavos, estradoje koncertuoja grupė „Antis“, jos lyderis A. Kaušpėdas[41]. Veikiamos Sąjūdžio idėjų sklaidos, iniciatyvinės grupės susikūrė liepos 25 d. Ariogaloje, liepos 26 d. Šiauliuose, liepos 28 d. Panevėžyje, liepos pabaigoje Pasvalyje, Varėnoje[42].

Skirtingai nei Sąjūdis, LLL viešai pasisakydavo už Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą. Minint 1920 m. Lietuvos ir Sovietų Rusijos sutartį, pagal kurią Sovietų Rusija pripažino Lietuvos nepriklausomybę[43], LLL liepos 12 d. surengė sovietų valdžios nesankcionuotą minėjimą Gedimino aikštėje. Sovietų valdžios nurodymu milicininkai apsupo Gedimino aikštę, tačiau susidūrimų buvo išvengta. Sąjūdis, suvokdamas sovietų valdžios galimybę panaudoti jėgą prieš mitinguotojus, priėmė pareiškimą dėl mitingų draudimų, juos įvardijo kaip antikonstitucinius[44]. Nesankcionuotame mitinge prie LTSR AT liepos 26 d. Sąjūdis protestavo prieš valdžios ketinamą priimti įsaką, apribojantį mitingų, susirinkimų, demonstracijų laisvę. Reaguodamas į šią Sąjūdžio poziciją, LKP CK laikraštis „Sovetskaja Litva“ paskelbė negatyvius atsiliepimus apie Sąjūdį.

Sąjūdžio pozicijas sustiprino rugpjūčio 9 d. SSKP CK Kultūros skyriaus vedėjo pavaduotojo Aleksėjaus Cvetkovo susitikimas su Sąjūdžio Iniciatyvinės grupės nariais. Tvyravusią įtampą tarp Sąjūdžio ir tuometinės valdžios sušvelnino ir rugpjūčio 11–12 d. SSKP politinio biuro nario, SSKP CK sekretoriaus ideologijai Aleksandro Jakovlevo vizitas Lietuvoje. Susitikime su kūrybine inteligentija ir Sąjūdžio atstovais A. Jakovlevas kritikavo persitvarkymo stabdymą Lietuvoje, taip neoficialiai paremdamas Sąjūdį. Po A. Jakovlevo vizito Sąjūdžio atžvilgiu sušvelnėjo ir valdžios kritika Lietuvoje: leista Sąjūdžiui turėti savo periodinį leidinį ir nuolatinę televizijos laidą. Rugsėjo 16 d. pradėtas leisti R. Ozolo redaguotas savaitraštis „Atgimimas“, rugsėjo 18 d. pirmą kartą Sąjūdžio Iniciatyvinė grupė dalyvavo Lietuvos televizijos laidoje „TV forumas“.

Sparčiau ėmė steigtis Sąjūdžio iniciatyvinės grupės rajonuose: rugpjūčio 13 d. Anykščiuose, rugpjūčio 15 d. Rokiškyje, rugpjūčio 21 d. Radviliškyje, rugpjūčio 25 d. Kelmėje, Šilutėje, rugpjūčio 29 d. Molėtuose, Skuode, Utenoje, rugpjūčio 30 d. Kaišiadoryse, Šeduvoje[45]. Janinos Ražukienės, B. Kašelionio asmeniniuose archyvuose saugomuose pozityvuose įamžinti Sąjūdžio Iniciatyvinės grupės nariai A. Buračas[46], S. Geda[47] pirmajame Sąjūdžio mitinge Veisėjuose (Lazdijų r.). Garso įraše girdėti S. Gedos pasakyta kalba apie Nepriklausomybės kovas, partizanus, lietuvių tautos vienybę[48]. Aldonos Pranckėnienės asmeniniame archyve išsaugotas kvietimas[49] į pirmąjį Molėtų Sąjūdžio mitingą, vaizdo medžiagoje[50] įamžinti Sąjūdžio Iniciatyvinės grupės nariai, Molėtų r. Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariai, tremtiniai, dvasininkai ir rajono LKP atstovai. Kalbėtojai akcentavo vykstančias permainas visoje Sovietų Sąjungoje, valdžios ir žmonių santykius, kultūros paminklų niokojimą, lietuvių tremtinių likimą, užfiksuota mitinge vykstanti parašų rinkimo akcija prieš Ignalinos atominės elektrinės trečiojo bloko statybas, mitingo dalyviai giedantys „Lietuva brangi“, fotografai.

Dažniausiai miesto / rajono Sąjūdžio iniciatyvinės grupės įsisteigdavo prieš pirmąjį Sąjūdžio mitingą arba įsikurdavo po mitingo, pvz., Vilkaviškyje Sąjūdžio iniciatyvinė grupė įsikūrė liepos mėnesį, o pirmasis mitingas vyko rugpjūčio 27 d. P. Ulecko asmeniniame archyve saugoma nuotrauka, kurioje užfiksuoti Vilkaviškyje vykusio mitingo dalyviai, tautinė atributika, plakatai: „Mūsų kalba – mūsų turtas“, „Čia mūsų žemė Lietuva“, „Terši namus – terši gamtą – terši Lietuvą“ „Mes už M. Gorbačiovą, kas prieš mus, tas prieš persitvarkymą“.

Miestuose ir rajonuose Sąjūdžio rėmimo grupes steigėsi įstaigose, įmonėse. Jos steigiamos pagal profesiją arba gyvenamąją vietą, rėmimo grupių veiklą koordinuodavo miesto arba rajono iniciatyvinė grupė, vėliau taryba. Paminėtinas Jurbarko rajono Sąjūdžio rėmimo grupės veiklos protokolas[51], kuriame užrašytas A. Pečiukaičio (Jurbarko rajono Sąjūdžio tarybos nario) raginimas įsteigti Sąjūdžio rėmimo grupę Jurbarko rajono Nemuno kolūkyje, kuri turėtų rūpintis Seredžiaus miestelio sutvarkymu, padėtų spręsti ekologijos problemas. Rajonų Sąjūdžio tarybų nariai būdavo pasiskirstę pagal veiklos kuravimo sritis, pvz., organizacinę, finansinę, ekologijos, kultūros, leidybos ir kt. Sąjūdžio iniciatyvinės grupės įsisteigdavo beveik tuo pačiu metu, kaip Sąjūdžio rėmimo grupės darbo vietose, tačiau kai kur vykdavo atvirkščias procesas – pirmiausia kūrėsi Sąjūdžio rėmimo grupės darbo vietose, o vėliau Sąjūdžio miestų ir rajonų iniciatyvinės grupės[52]. Rėmimo grupės įsikūrimą darbo vietoje liudija P. Ulecko asmeniniame archyve saugomi Kapsuko (dab. Marijampolės) Maisto pramonės automatų gamybinio susivienijimo (toliau – MPAGS) LPS rėmimo grupės dokumentai apie jos veiklą, ryšius su Sąjūdžio Iniciatyvine grupe, Sūduvos krašto kultūros paveldo, ekologijos problemų sprendimą[53], Kapsuko MPAGS LPS rėmimo grupė iniciavo gyventojų apklausą dėl Marijampolės vardo sugrąžinimo[54], kurioje dauguma žmonių pasisakė už Marijampolės vardo sugrąžinimą, organizuoto Vasario 16-osios minėjimo, scenarijus[55], kalbėtojų pavardės.

Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje Sąjūdžio rėmimo grupes koordinavo įgaliotinių susirinkimai. Kituose Lietuvos miesteliuose ir rajonuose glaudžius ryšius tarp Sąjūdžio rėmimo grupių palaikė koordinatoriai, kituose rajonuose Sąjūdžio seimeliai. P. Ulecko asmeniniame archyve išsaugoti LPS Marijampolės r. Kalvarijos, Kazlų Rūdos koordinatorių ir narių sąrašai, kandidatų sąrašas į Kapsuko (dab. Marijampolės) miesto ir rajono Sąjūdžio seimelį[56].

Norėdami atkreipti dėmesį dėl politinių kalinių išlaisvinimo, neginkluotojo pasipriešinimo dalyviai Petras Cidzikas ir Algimantas Andreika rugpjūčio 17 d. Gedimino aikštėje pradėjo bado streiką, kuris tęsėsi iki rugpjūčio 26 d., kai badautojai ir Sąjūdis pasirašė sutartį dėl bendro politinių kalinių gelbėjimo komiteto įsteigimo. A. Juozapaičio, J. Česnavičiaus, B. Kašelionio pozityvuose ir negatyvuose užfiksuotas badautojų namelis[57], ant kurio stogo iškelta trispalvė[58], ant sienos audeklas su V. Kudirkos „Tautiškos giesmės“ posmu, prašymas paleisti politinius kalinius: Balį Gajauską, Gintarą Iešmantą, Viktorą Petkų, Sigitą Tamkevičių, Valdemarą Karaliūną, žmonės skaitė užrašus, prie arkikatedros, plakatai: „Bado streikas dėl politinių kalinių ir tremtinių“[59], „Laisvę politiniams kaliniams“, „Grąžinkite teises Alfonsui Svarinskui ir Tomui Venclovai[60].

1939 m. rugpjūčio 23 d. Sovietų Sąjunga ir nacistinė Vokietija pasirašė Molotovo–Ribbentropo paktą ir slaptuosius protokolus, dėl to 1940 m. birželio 15 d. Lietuva buvo okupuota SSRS. Sąjūdis siekė paviešinti visuomenei šiuos dokumentus: rugpjūčio 5 d. jie paskelbti „Sąjūdžio žinių“ Nr. 15, organizuojamas Vingio parke mitingas šiems dokumentams pasmerkti. Mitingui leidimas buvo gautas, jame dalyvavo apie 250 tūkst. žmonių[61]. Sąjūdis į mitingą kvietė žmones per „Sąjūdžio žinias“, telefonu, respublikinę televiziją, „Vakarinių naujienų“ laikraštį.

Mitingas buvo transliuotas per televiziją, dalis šios transliacijos yra išsaugota garso įraše[62], kuriame girdėti V. Landsbergio pasisakymas apie Molotovo–Ribbentropo paktą, hitlerizmo ir stalinizmo įvykdytus nusikaltimus, Just. Marcinkevičius siūlymas priimti rezoliuciją, reikalaujančią paskelbti Molotovo–Ribbentropo paktą ir jo slaptuosius protokolus su žemėlapiais visuomenei ir juos pasmerkti kaip grubų tarptautinės teisės pažeidimą. Istorikas Liudas Truska pakto slaptuosius protokolus pavadino „laidotuvių varpais“ Baltijos valstybių nepriklausomybei. Dalyviai išgirdo paskutinio Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro (1938–1940) Juozo Urbšio kalbos garso įrašą apie derybas su J. Stalinu, Lietuvos likimą po pakto slaptųjų protokolų. V. Landsbergis susirinkusiesiems perskaitė 28 JAV senatorių kreipimąsi į Lietuvos, Latvijos ir Estijos žmones, kuriame pareikštas pritarimas valdžios vykdomai stalinizmo nusikaltimų atskleidimo kampanijai ir Pabaltijo žmonėms suteiktai galimybei pagerbti tremtinių atminimą[63]. Mitingo dalyviai giedojo V. Kudirkos „Tautišką giesmę“ ir Maironio „Lietuva brangi“, uždegė žvakutes, skandavo: „Laisvę sąžinės kaliniams“. Žmonės aukojo pinigus paminklui stalinizmo aukoms. Vytauto Daraškevičiaus, Aleksandro Juozapaičio, Broniaus Kašelionio negatyvuose ir pozityvuose užfiksuoti mitingo momentai: prie Vingio parko estrados simbolinis spygliuotos vielos vainikas su trispalvėmis ir gedulo juostomis[64], virš Vingio parko estrados didžiulė trispalvė su juodu kaspinu, mitinguojantys[65], stovintys neginkluotojo pasipriešinimo dalyviai Nijolė Sadūnaitė, Julius Sasnauskas, Robertas Grigas, kalbėtojai[66], daug trispalvių, perrištų juodais kaspinais, Latvijos, Estijos tautinės vėliavos, uždegtos žvakutės.

Prastėjanti Baltijos jūros ekologinė situacija skatino Sąjūdį, „Atgajos“, „Žemynos“ klubus, Latvijos ir Estijos žaliųjų judėjimus surengti rugsėjo 3 d. bendrą protesto akciją „Apkabinkime Baltiją“. Akcijoje dalyvavo apie 100 tūkst. žmonių: lietuvių, latvių, estų. Sąjūdis su SSRS pasienio kariuomenės vadovybe suderino dėl protesto dalyvių stovėjimo[67] draudžiamose Baltijos jūros pakrantės zonose. V. Daraškevičiaus negatyvuose užfiksuoti akcijos dalyviai susikabinę rankomis veidu į jūrą[68], daug jaunimo, kai kurie iš jų apsirengę tautiniais drabužiais, daug trispalvių, plakatai: „Tik laisva tauta prikels Baltiją“, „Miršta mūsų jūra, ne tik bėda, bet ir gėda“, įamžinta paroda, kurioje ties Baltijos jūros skalaujamų valstybių vėliavomis supiltos šiukšlių krūvos, savo dydžiu atitinkančios į jūrą išmetamų teršalų kiekį, pirmauja Sovietų Sąjunga[69].

Sovietų valdžia po Sąjūdžio rugpjūčio 23 d. mitingo laikėsi griežtesnės pozicijos. Sąjūdžiui rengiant protestą dėl Ignalinos atominės elektrinės trečiojo bloko statybos uždarymo oficialiajai spaudai buvo uždrausta informuoti visuomenę apie šią akciją, nebuvo gauta leidimo. Nepaisant valdžios trukdymų, Sąjūdis rugsėjo 16–18 d. surengė protesto akciją „Gyvybės žiedas“. Buvo nutarta pakviesti tarptautinę komisiją ištirti pirmojo ir antrojo reaktorių patikimumą, pradėti rinkti parašai tarptautinei ekspertizei dėl Ignalinos atominės elektrinės sustabdymo[70]. Onos Volungevičiūtės asmeniniame archyve išsaugoti Kapsuko (dab. Marijampolės) gyventojų 508 parašai dėl tarptautinės komisijos atvykimo tirti Ignalinos atominę elektrinę[71]. Akcijoje dalyvavę lietuviai, latviai, estai, rusai, baltarusiai bei ukrainiečiai (iš viso apie 20 tūkst. žmonių) susikabino rankomis ir „Gyvybės žiedu“ apjuosė Ignalinos atominės elektrinės trečiojo bloko statybos vietą. Tvarką palaikė „žaliaraiščiai“. Valdo Lapašausko ir A. Sabaliausko negatyvuose ir pozityvuose užfiksuotas protesto akcijos štabas su iškaba „Ignalinos A†E“, dalyviai, rengiantys plakatus, radioaktyvumą nurodančius ženklus, pastatytos palapinės, akcijos dalyviai, žiūrintys Vilniaus Senamiesčio teatro spektaklį „Kęstučio mirtis“, klausantys Veronikos Povilionienės dainų, prie mikrofono Sąjūdžio Iniciatyvinės grupės narys Z. Vaišvila[72], protesto akcijos dalyviai, einantys į Ignalinos atominės elektrinės trečiojo bloko statybos vietą, Lietuvos, Latvijos ir Estijos tautinės vėliavos, jaunimas nešiojantis ant nugarų plakatus „Ignalinos A†E“ [73].

Pagal 1939 m. rugsėjo 28 d. pasirašytą Molotovo–Ribbentropo pakto antrąjį slaptąjį protokolą, visa Lietuvos teritorija atiteko SSRS įtakos sferai. Smerkdama šį faktą 1988 m. rugsėjo 28 d. LLL surengė nesankcionuotą mitingą. Valdžia nedavė leidimo ir renginio organizatorius įspėjo dėl galimos jėgos panaudojimo. Specialieji milicijos daliniai sovietų valdžios įsakymu išvaikė 15–20 tūkst. žmonių. Akcijos dalyviai buvo mušami guminėmis lazdomis, be jokio pagrindo sulaikyti, naktį suimti ir badaujantieji dėl politinių kalinių išlaisvinimo. Jie prievarta nuvežti ir įkalinti Vidaus ministerijai priklausančiose patalpose. Sovietinių struktūrų įvykdytą represiją visuomenė pavadino „Bananų baliumi“. J. Česnavičiaus nuotraukoje užfiksuoti sovietų kariškiai, supantys Gedimino aikštę[74]. Reaguodami į milicijos įvykdytą žiaurumą, rugsėjo 29 d. Sąjūdis ir LLL surengė bendrą protesto akciją. J. Česnavičiaus nuotraukoje užfiksuoti Sąjūdžio Iniciatyvinės grupės nariai V. Landsbergis, A. Skučas, Z. Vaišvila[75] Gedimino aikštėje, kiti protesto akcijos dalyviai. Reikšdama nepasitenkinimą dėl rugsėjo 28 d. įvykių, visuomenė rugsėjo 30 d. piketavo prie valstybinio Radijo ir televizijos komiteto pastato prieš televiziją, nereagavusią į rugsėjo 28–29 d. įvykius Gedimino aikštėje ir nepaisiusią Sąjūdžio Iniciatyvinės grupės reikalavimo fiksuoti ir objektyviai skelbti informaciją apie šiuos įvykius[76]. Spalio 4 d. apie 2 tūkst. žmonių, smerkdami milicijos žiaurumą, piketavo prie tuometinės valdžios įstaigų ir reikalavo, kad LKP pirmasis sekretorius R. Songaila prisiimtų atsakomybę.

Jau pirmuosiuose mitinguose Sąjūdis reikalavo įteisinti sovietų valdžios uždraustą lietuvišką trispalvę vėliavą, Vytį ir V. Kudirkos „Tautišką giesmę“, lietuvių kalbai suteikti valstybinės kalbos statusą. Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos (toliau – LTSR) Aukščiausiosios Tarybos (toliau – AT) Prezidiumo spalio 6 d. įsaku buvo legalizuota trispalvė, Vytis, Gediminaičių stulpai ir V. Kudirkos „Tautiška giesmė“. Spalio 7 d. Gedimino pilies bokšte iškilmingai iškelta trispalvė. Mitinge kalbėjęs architektas Vytautas Landsbergis Žemkalnis pabrėžė žmonių tarpusavio vienybę, paramą Sąjūdžio judėjimui ir trispalvės svarbą lietuvių tautai, A. Juozaitis akcentavo tautos laisvę ir nepriklausomybę, Just. Marcinkevičius priminė Gedimino kalno ir Gedimino pilies bokšto istorinę ir dvasinę reikšmę. V. Daraškevičiaus, B. Kašelionio negatyvuose ir spalvotuose pozityvuose užfiksuota Gedimino aikštėje tūkstantinė žmonių minia, trispalvės[77], Gedimino pilies bokšte plevėsuojanti trispalvė[78].

Pasirengimas Sąjūdžio Steigiamajam suvažiavimui vyko nuo rugsėjo mėnesio įkūrus organizacinį komitetą, kuriam pirmininkavo A. Medalinskas. Organizacinė grupė parengė Sąjūdžio struktūros metmenis, kuriuose numatytas aukščiausias LPS sprendžiamasis organas – suvažiavimas, renkamas pagal teritorijas ir priklausymą visuomeniniams judėjimams[79]. Spalio mėnesį miestuose ir rajonuose vyko delegatų į LPS Steigiamąjį suvažiavimą rinkimai. Nomedos Simėnienės asmeniniame archyve saugomas dokumentas apie Panevėžio rajono delegatų rinkimus į Sąjūdžio Steigiamąjį suvažiavimą[80], nurodomi kandidatai į delegatus, surinktų balsų skaičius. V. Mozūraičio negatyvuose užfiksuotas Kapsuko (dab. Marijampolės) Sąjūdžio delegatų išvykimas į Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Steigiamąjį suvažiavimą[81], iškeltos trispalvės, Marijampolės miesto herbas. LPS Steigiamasis suvažiavimas turėjo išrinkti Sąjūdžio Seimą, o jis savo ruožtu – rinkti Sąjūdžio Seimo Tarybą. Sąjūdžio Iniciatyvinės grupės posėdžiuose buvo svarstoma rinkimų į suvažiavimą ir į Sąjūdžio Seimą sistema, parengti Sąjūdžio įstatai ir Sąjūdžio bendrosios programos projektas, kuris spalio 12 d. paskelbtas spaudoje viešai diskusijai.

Sąjūdžio Steigiamasis suvažiavimas

1988 m. spalio 22–23 d. įvyko Sąjūdžio Steigiamasis suvažiavimas. Sumažėjus įtampai tarp sovietų valdžios ir Sąjūdžio, spalio 19 d. atsistatydus SSKP (LKP) pirmajam sekretoriui R. Songailai, į jo vietą paskirtas Algirdas Mykolas Brazauskas. Gavus leidimą suvažiavimas surengtas didžiausioje tuo metu salėje – Vilniaus sporto rūmuose.

Mandatų komisijos duomenimis, LPS Steigiamajame suvažiavime dalyvavo 1021 delegatas, apie 4 tūkst. svečių. Atsižvelgiant į delegatų siūlymus, išankstines gyventojų pastabas, suvažiavime priimta Sąjūdžio bendroji 9 dalių programa, pabrėžusi Lietuvos valstybingumo siekį, pastangas atgaivinti pilietiškai sąmoningą visuomenę, Sąjūdžio paramą atkuriant demokratinę rinkimų tvarką, socialinį teisingumą, Lietuvos kultūros puoselėjimą, ekonominį savarankiškumą (dokumentas iš O. Volungevičiūtės asmeninio archyvo). Taip pat priimti LPS struktūrą apibrėžę Sąjūdžio įstatai, kurie padėjo Sąjūdžiui tapti visateisiu juridiniu asmeniu[82], 30 rezoliucijų, tarp kurių rezoliucijos dėl suvereniteto, dėl ekonominio savarankiškumo, dėl lietuvių kalbos statuso, dėl Lietuvos TSR pilietybės, dėl stalinizmo nusikaltimų ir visuotinės reabilitacijos, dėl politinių kalinių, dėl LTSR teritorinių ginkluotųjų pajėgų, dėl kultūros vertybių grąžinimo. Priimtas geros valios pareiškimas, pasisakantis už taikos siekimą visose gyvenimo srityse ir pritarimą persitvarkymui.

Suvažiavimo delegatai pateikė miestų, rajonų Sąjūdžio rėmimo grupių konferencijose išrinktą 171 Sąjūdžio Seimo narį[83], pritarė siūlymui dėl kooptavimo į Seimą LPS Iniciatyvinės grupės in corpore. Delegatai išrinko papildomai 15 Sąjūdžio Seimo narių[84]. Demokratiškai išrinktą Sąjūdžio Seimą sudarė 220 narių. Pirmajame Sąjūdžio Seimo posėdyje, priėmus reglamentą, išrinkta 35 narių Sąjūdžio Seimo Taryba. Suvažiavimas buvo transliuojamas per televiziją. Suvažiavime kalbėjo Sąjūdžio Iniciatyvinės grupės nariai, delegatai iš miestų ir rajonų, Latvijos Liaudies Fronto atstovas Janis Gaigals, Estijos Liaudies Fronto lyderis Edgaras Savisaras, Baltarusijos Liaudies Fronto, „Tremtinio“ klubo, LLL, Pasaulio Lietuvių Bendruomenės, dvasininkijos, Katalikiško moterų sambūrio „Caritas“, Vorkutos lietuvių, LKP atstovai. Kalbėtojai pasisakė apie demokratinių rinkimų būtinybę, Lietuvos valstybės suverenitetą, skaudžias Molotovo–Ribbentropo pakto pasekmes, Lietuvos visuomenę sutelkusį Sąjūdį, galimybes lietuviams tremtiniams sugrįžti į tėvynę. Sporto rūmuose tvyrojo pakili nuotaika, emocingas kalbas nuolat pertraukdavo plojimai, skandavimai „Lietuva!“, „Sąjūdis“. LPS Iniciatyvinės grupės nariai pateikė 8 programinius pranešimus Lietuvos atgimimo, teisinės valstybės sukūrimo, gamtos užterštumo, Lietuvos ekonominio savarankiškumo, sovietų valdžios paskatinto nacionalinių santykių paaštrėjimo, LTSR Konstitucijos projekto siūlymo temomis.

Ryšius su užsienio žurnalistais: akreditacijų teikimą, spaudos konferencijų organizavimą, suvažiavimo biuletenio lietuvių, anglų, vokiečių, rusų kalbomis parengimą koordinavo spalio 10 d. įkurtas tarptautinis spaudos centras, vadovaujamas A. Čekuolio. Suvažiavimo spaudos centro vadovo pavaduotojo organizaciniams klausimams Adolfo Užos asmeniniame archyve saugomi dokumentai: žurnalistų, fotografų prašymai dėl akreditacijos į Sąjūdžio Steigiamąjį suvažiavimą, akredituotų žurnalistų, fotografų, vaizdo operatorių sąrašai, iš Vilniaus bei kitų Lietuvos miestų ir rajonų, Rygos, Talino, Minsko, Maskvos žurnalistų, fotografų, vertėjų, režisierių akreditacijos anketos[85], kuriose nurodytas asmenų vardas, pavardė, darbovietė, miestas, šalis, adresas, anketą patvirtinusio asmens parašas. Tarptautinio spaudos centro informacija žurnalistams apie naudojimąsi telekomunikacinėmis ryšio priemonėmis, spaudos centro darbo grafiką, organizuojamų spaudos konferencijų laiką, informaciją dėl anglų, ispanų, italų, prancūzų vokiečių, lenkų kalbų vertimų. Akredituota daugiau kaip 400 žurnalistų, iš jų 103 užsienio žurnalistai iš 17 šalių[86], kurie padėjo skleisti informaciją apie Sąjūdį užsienyje. J. Česnavičiaus nuotraukose užfiksuoti suvažiavimo spaudos konferencijos dalyviai: A. Čekuolis, A. Juozaitis, V. Petkevičius, K. D. Prunskienė[87]. J. Česnavičiaus, V. Daraškevičiaus, B. Kašelionio, Juozo Kazlausko, Algirdo Sabaliausko, Vido Venslovaičio, V. Valiušaičio negatyvuose, nuotraukose užfiksuota papuošta salė, plati Lietuvos trispalvė[88], nutiesta per lubų vidurį iki pakylos grindų per patį scenos centrą, balta tribūna, papuošta Gediminaičių stulpais, iš gėlių sudėta trispalvė, pirmojo posėdžio pirmininkai M. Lukšienė, Just. Marcinkevičius[89], tribūnoje V. Landsbergis Žemkalnis[90], A. Juozaitis, prie pakylos vaizdo operatoriai, salės šonuose švieslentės rodo kalbėtojų vardus, pavardes, lietuvių ir rusų kalbomis užrašą „Už mūsų ir jūsų laisvę!“[91], Sporto rūmų prieigos papuoštos didžiulėmis emblemomis su užrašu: „Sąjūdis. Steigiamasis suvažiavimas Vilnius 1988 10 22–23“, susirinkę delegatai, svečiai susikibę rankomis[92], tūkstantinė minia su trispalvėmis, plakatais, salėje delegatai iškėlę balsavimo korteles, vakare prie arkikatedros susirenkę delegatai, einantys Gedimino pr. Sąjūdžio Iniciatyvinės grupės nariai, sovietų valdžios atstovai, svečiai, folkloro ansambliai su žvakėmis, fakelais ir trispalvėmis[93], jaunimas, nešantis Gediminaičių stulpus.

Suvažiavimo metu A. M. Brazauskas paskelbė, kad tikintiesiems grąžinama Vilniaus arkikatedra. Kardinolas V. Sladkevičius spalio 23 d. rytą prie uždarų arkikatedros durų aukojo Šv. Mišias, kurias tiesiogiai transliavo televizija. J. Česnavičiaus nuotraukoje įamžintas kardinolas V. Sladkevičius su dvasininkais prie arkikatedros. Sąjūdis Sąjūdžio steigiamajame suvažiavime gavo visuomenės mandatą atstovauti tautos interesams[94].

Sąjūdis: nuo institucionalizuotos organizacijos iki Lietuvos valstybės Nepriklausomybės atkūrimo

Paskelbtas spalio mėnesį SSRS Konstitucijos pakeitimų ir papildymų projektas numatė liaudies deputatų suvažiavimą, kuris galėtų keisti SSRS Konstituciją, sudarytų galimybę lengviau panaikinti straipsnius, garantuojančius respublikų suverenitetą, buvo numatytas SSRS konstitucinės priežiūros komitetas, kuriam būtų suteikta teisė naikinti sąjunginių respublikų priimtus teisinius aktus[95]. Reaguodama į šį projektą, Sąjūdžio Seimo Taryba priėmė nutarimą, kuriuo pareiškė, kad į SSRS Konstituciją gali būti įtraukti straipsniai, neprieštaraujantys atskirų respublikų Konstitucijoms, SSRS Konstitucija įsigaliotų tik tuo atveju, jei ją ratifikuotų respublikų parlamentai. Sąjūdžio Seimo Taryba lapkričio 2 d. laiške M. Gorbačiovui[96] teigė, kad paskelbtas SSRS Konstitucijos pakeitimų ir papildymų projektas dėl sąjunginių respublikų teisių SSRS AT sesijoje neturi būti priimtas dėl jo netinkamo parengimo. Rygoje lapkričio 8 d. Sąjūdžio, Latvijos ir Estijos Liaudies Frontų atstovų susitikime nutarta, kad SSRS Konstitucijos pakeitimų ir papildymų projekto įsigaliojimas sukurtų centralizuotą unitarinę valstybę ir anuliuotų sąjunginių respublikų teisę į valstybinį suverenitetą, buvo nutarta rinkti parašus prieš SSRS Konstitucijos pataisas.

Sąjūdis lapkričio 9 d. „Atgimimo bangoje“ (Sąjūdžio rengiama laida) paskelbė parašų rinkimo akciją „Milijonas parašų“, kuria siekta, kad artimiausioje SSRS AT sesijoje (lapkričio 26 d.) nebūtų svarstytas šis projektas. SSRS AT Prezidiumui adresuotame dokumente, kurio vienas egzempliorių saugomas R. J. Juodenio asmeniniame archyve, teigiama, kad paskelbtas SSRS Konstitucijos pakeitimų ir papildymų projektas pažeidžia teisinės valstybės principus, neatitinka XIX partinės konferencijos tikslų, riboja sąjunginių respublikų ir kitų tautų teises bei stiprina centralizuotą biurokratinę valdymo sistemą.

Pirmojoje Sąjūdžio Seimo sesijoje lapkričio 13 d. priimtos dvi rezoliucijos, smerkiančios SSRS Konstitucijos pakeitimų ir papildymų projektą, SSRS liaudies deputatų rinkimo tvarką bei absoliučia balsų dauguma paremtą LTSR Konstitucijos projektą. J. Kazlausko negatyvuose užfiksuota MA Sąjūdžio Seimo sesija: nariai prisikabinę ženkliukus su užrašu „Ne SSKP Konstitucijos pataisoms“, kai kurie nagrinėja naujos redakcijos LTSR Konstituciją[97]. Parašų rinkimą organizavo Sąjūdžio Seimo Taryba, miestuose ir rajonuose akciją koordinavo rajonų Sąjūdžio tarybos. Per naktį akcijai viešinti buvo išleistas plakatas:[98] raudoname fone nugaras atsukę sovietų armijos kariškiai, virš jų lietuviška trispalvė ir užrašas: „Rink parašus savo name!“, rusiškai parašyta „Конституция“ (Konstitucija). Parašai buvo renkami visur: gatvėse, darbovietėse, net vaikštant po butus. J. Kazlausko, J. Česnavičiaus negatyvuose ir nuotraukose užfiksuoti Vilniuje, prie Sąjūdžio būstinės[99], žmonės, pasirašantys prieš SSRS Konstitucijos pataisas, plakatas, skelbiantis, kad jau priartėta prie 1 mln. parašų. Iš miestų ir rajonų Sąjūdžio Seimo nariai, lapkričio 13 d. atvykę į LPS Seimo sesiją, perduodavo didžiules bylas su parašais[100]. Per trumpą laiką (lapkričio 9–20 d.) surinkta 1,8 mln. parašų, kuriuos lapkričio 24 d. Sąjūdžio Seimo Tarybos įgaliotiniai (Sąjūdžio Seimo nariai) A. Kaušpėdas, Č. Stankevičius, M. Laurinkus, S. Pečeliūnas, Sąjūdžio koordinacinio akcijų rengimo centro atstovė Angonita Rupšytė bei keliolika Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto studentų traukiniu nuvežė į Maskvą ir lapkričio 25 d. įteikė SSRS AT priimamojo atstovams. Latvijoje panašią peticiją pasirašė daugiau kaip 1,1 mln. žmonių, Estijoje – beveik 1 mln., neoficialiame referendume prieš SSRS valdžios centralizaciją pasisakė beveik 4 mln. žmonių[101].

Ne visi Lietuvos gyventojai pritarė Sąjūdžio idėjoms. Prosovietinių pažiūrų lietuviai bei dalis prosovietiškai nusiteikusių Lietuvoje gyvenančių kitataučių – rusų, lenkų – reiškė nepasitenkinimą Sąjūdžio veikla. Tai liudija lapkričio 4 d. Vilniuje įsikūrusi prosovietinė organizacija „Socialistinis judėjimas už persitvarkymą Lietuvoje Vienybė, Jedinstvo, Jedność“ (toliau – Jedinstvo). „Jedinstvo“ iš pradžių deklaravo siekį „bendradarbiauti ir pradėti konstruktyvų dialogą su Sąjūdžiu“, tačiau vėliau šio ketinimo atsisakė. Organizacija pasisakė, kad lietuvių kalba netaptų valstybine LTSR kalba, Lietuvos komunistus ragino kovoti dėl savo pozicijų, stiprinant suverenių respublikų sąjungą – TSRS[102]. Reaguodama į LTSR AT Prezidiumo įsaką dėl LTSR valstybinės kalbos vartojimo, „Jedinstvo“ 1989 m. vasario 12 d. surengė mitingą, kuriame dalyvavo apie 15 tūkst. žmonių, protestuojančių prieš valstybinę lietuvių kalbą, reikalaujančių atšaukti įsaką, atstatydinti A. Brazauską ir kitus LKP vadovus. Buvo pareikšta, kad vasario 15 d. vyks streikas, kuriuo priešinamasi sumanymui paminėti Lietuvos Nepriklausomybę. Planuotas streikas neįvyko. J. Kazlausko negatyvuose užfiksuota žmonių minia prie Vilniaus Sporto rūmų[103], laikanti užrašus rusų kalba „нет выход из ссрс“ (Nėra išėjimo iš SSRS); „национальная замкнутост – гибель нации“ (nacionalinis uždarumas – tautos mirtis). „Jedinstvo“ 1989 m. rugpjūčio 10 d. suorganizavo mitingą Kalnų parke prieš „tarybinės armijos diskriminavimą, priėmė rezoliuciją dėl požiūrio į SSKP, reikalauta – „Respublikos kompartijos išstojimui iš SSKP – ne!“[104]. Iš O. Volungevičiūtės asmeniniame archyve saugomų Sąjūdžio Seimo Tarybos darbotvarkių užrašų pastebima, kad klausimai dėl „Jedinstvos“ veiklos, streikų organizavimo dažnai būdavo sprendžiami atsižvelgiant į „Jedinstvos“ veiksmus. Artėjant SSKP CK plenumui, 1989 m. birželio 25 d. Kalnų parke įvyko „Jedinstvos“ mitingas, kuriame dalyvavo apie 10 tūkst. žmonių. Mitingo metu pasmerktas LKP CK XIII plenumo nutarimas apie LKP statusą, lietuvių kalbos paskelbimą valstybine kalba, Pilietybės įstatymo projektas, dalyviai pasisakė už Vilniaus krašto autonomiją. Reaguodami šį į „Jedinstvos“ reikalavimą, 1989 m. rugsėjo 16 d. Šalčininkų gyventojai, nesutinkantys su autonomijos paskelbimu Šalčininkų rajone, susitikime su SSRS liaudies deputatais A. Čekuoliu, M. Laurinkumi, A. Buraču, K. Motieka, rinko parašus po rezoliucija dėl protesto prieš Šalčininkų r. autonomiją. LTSR AT Prezidiumas 1989 m. rugsėjo 21 d. priėmė nutarimą dėl Šalčininkų ir Vilniaus rajonų paskelbimo lenkų nacionaliniais teritoriniais rajonais pripažinti negaliojančiais.

1988 m. lapkričio 17–18 d. LTSR AT sesijoje lietuvių kalbai suteiktas valstybinės kalbos statusas, priimtos LTSR Konstitucijos pataisos dėl vėliavos ir himno, tačiau nebuvo priimtos LTSR Konstitucijos pataisos dėl suvereniteto, neparemta Estija, kuri buvo priėmusi šią pataisą. Tarp Sąjūdžio ir sovietų valdžios įvyko konfrontacija. Sąjūdis priėmė kreipimąsi į Estijos AT, Estijos Liaudies Frontą, kuriame, kaip pastebima iš O. Volungevičiūtės asmeniniame archyve saugomos šio dokumento kopijos, buvo pareikšta parama Estijos AT sprendimams bei apgailestauta dėl neapgintų konstitucinių pataisų pasiūlymų[105]. J. Kazlausko negatyvuose užfiksuotas LTSR AT vykęs mitingas, mitinguojantys laiko plakatus: „Reikalaujame LTSR pilietybės“, „Lietuvai – lietuvių valstybinę kalbą“[106], „Lietuvai reikia tikros Konstitucijos“, „Kalba – tautos gyvybė“, „Lietuva – tai valstybė“, „SOS žus gimtoji kalba – išnyks tauta“, mitingo dalyvis su megafonu, vaizdo operatoriai.

Išplėstiniame lapkričio 20 d. Sąjūdžio Seimo Tarybos posėdyje buvo priimtas Moralinės nepriklausomybės pareiškimas[107], kurio kopija saugoma O. Volungevičiūtės asmeniniame archyve. Jame pasisakyta už moralinę Lietuvos nepriklausomybę, priėmimą ir gerbimą įstatymų, nevaržančių Lietuvos nepriklausomybės. Sąjūdžio Seimo Tarybos lapkričio 21 d. posėdyje reikalauta LTSR AT Prezidiumo pirmininko Vytauto Astrausko, LKP sekretorių LTSR AT pirmininko Liongino Šepečio, prezidiumo sekretoriaus Jono Gurecko atsistatydinimo. Sugriežtėjo sovietų valdžios pozicija Sąjūdžio atžvilgiu: lapkričio 23 d. nutraukta „Atgimimo bangos“ transliacija, spausdinti straipsniai, kaltinę Sąjūdį konfrontacijos kurstymu. Sąjūdžio Seimo Taryba, reaguodama į LKP bandymus skaldyti Sąjūdžio vadovybę, lapkričio 25 d. posėdyje Sąjūdžio Seimo Tarybos Pirmininku išrinko Vytautą Landsbergį. Tą pačią dieną priimtoje Sąjūdžio Seimo Tarybos moralinės vienybės deklaracijoje skelbiamas Sąjūdžio siekis – Lietuvos suverenumas, dėlei kurio turi būti įveiktos visos tarpusavio prieštaros[108].

Dėl Sąjūdžio veiklos apribojimų sukritikuota valdžia lapkričio 26 d. Sąjūdžio mitinge Katedros a., palydint SSRS deputatus. Mitinge dalyvavo Sąjūdžio Seimo Tarybos nariai, LKP atstovai, iš visų pakviestųjų atvyko tik du SSRS deputatai – A. Ferensas ir V. Mikučiauskas. V. Daraškevičiaus, J. Kazlausko negatyvuose užfiksuota: Sąjūdžio Seimo Tarybos nariai, kalbėtojai, tūkstantinė minia, jaunimas, laikantis plakatus: „Deputate, nugalėk savyje vergą!“, „Tėvynė Lietuva laukia Jūsų ryžtingų žingsnių“, „Niekam neleisime skaldyti Lietuvos“, „Už demokratinę konstituciją“, „Be nepriklausomybės nenurimsim“, „Okupacinė kariuomenė – lauk!“, „Lietuvai –valstybingumą“[109].

LPS Seimo gruodžio 4 d. II sesijoje kalbėta apie politines tendencijas Sovietų Sąjungoje, numatomas Sąjūdžio strategijas ir veiklos kryptis, priimta rezoliucija „Apie Sąjūdžio veiklą“, kurioje pasisakoma, kad 1939 m. Hitlerio ir Stalino sandėriai būtų pripažinti neteisėtais, apsisprendimo teisė įgyvendinamą per piliečių referendumą, ginama LTSR įstatymų viršenybė prieš Sovietų Sąjungos įstatymus, dėl demokratiškų liaudies rinkimų Lietuvoje, ekonominio savarankiškumo[110]. J. Kazlausko negatyvuose užfiksuota sesija Mokslų akademijoje: balsuojantys Seimo nariai[111], kalbėtojai.

Tarp Sąjūdžio Seimo sesijų beveik kiekvieną antradienį vykdavo Sąjūdžio Seimo Tarybos posėdžiai, kuriuose buvo aptariama politinė situacija, nacionaliniai santykiai, rinkimų, Sąjūdžio spaudos pasirengimas Seimo sesijoms, dokumentų projektai, švietimo, kultūros, atsikuriančių organizacijų veikla, renginių organizavimas ir finansiniai klausimai (O. Volungevičiūtės asmeniniame archyve saugomos Seimo Tarybos posėdžių dienotvarkės, užrašai)[112].

Sąjūdis, atsižvelgdamas į sunkią nukentėjusiųjų nuo žemės drebėjimo Armėnijoje padėtį, gruodžio 7 d. organizavo paramą. O. Volungevičiūtės asmeninio archyvo gruodžio 13 d. Sąjūdžio Seimo Tarybos posėdžio užrašuose užfiksuota, kad iš Sąjūdžio iždo nusiųsta 100 tūkst. rublių[113]. J. Janonio asmeniniame archyve saugomas LPS Vievio paukštyno rėmimo grupės finansinis dokumentas apie Vilniaus įmonių ir gamyklų centro atstovui perduotus pinigus (1302 rublių) iš Vievio paukštyno atstovo J. Janonio nukentėjusiesiems nuo žemės drebėjimo Armėnijoje paremti[114].

Gruodžio 14 d. buvo vėl leista transliuoti „Atgimimo bangą“. Gruodžio 24 d. pirmą kartą po karo Lietuvoje viešai švenčiamos Kūčios. Sąjūdžio Seimo prašymu Lietuvos žmonės savo namuose ant palangių uždegė žvakutes ir taip prisijungė prie simbolinio šeimų referendumo vieningai pasisakydami už Lietuvos valstybingumą. V. Daraškevičiaus negatyvuose užfiksuotos vakare daugiabučių languose uždegtos žvakutės[115].

Gruodžio mėnesį buvo paskelbtas rinkimų į SSRS liaudies deputatų suvažiavimą įstatymas. Sąjūdis, nepritardamas LLL kvietimui boikotuoti šių rinkimų, nutarė kelti savo kandidatus į SSRS liaudies deputatus 10 teritorinių ir 42 nacionalinėse teritorinėse apygardose. O. Volungevičiūtės asmeninio archyvo gruodžio 13 d. Sąjūdžio Seimo Tarybos užrašuose nurodoma, kad sudaroma LPS rinkimų grupė: Egidijus Bičkauskas, Andrius Kubilius, Mečys Laurinkus, Tautvydas Lideikis, Angonita Rupšytė. E. Bičkauskas ir M. Laurinkus buvo iškelti kandidatais į SSRS liaudies deputatus. Pagal rinkimų įstatymą kandidatus keldavo darbo kolektyvai. Įstatyme buvo numatyti ir apygardiniai susirinkimai, kurie turėjo nuspręsti dėl iškeltų kandidatų registravimo[116]. Atsižvelgiant į Sąjūdžio protestą dėl apygardinių susirinkimų, jie įvyko tik dviejose apygardose. Sąjūdžio rinkimų kampanijos organizavimas, koordinavimas buvo aptariami rinkimų koordinatorių pasitarimuose, kuriuose dalyvaudavo ir Sąjūdžio miestų, rajonų tarybų nariai.

Antrojoje Sąjūdžio Seimo sesijoje nutarta, kad Sąjūdis kels savo kandidatus į 5 vakuojančias LTSR AT vietas. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo Tarybos posėdžių protokoluose[117] užfiksuota, kad nutarta iškelti Sąjūdžio Seimo narių: V. Landsbergio (Trakų r., Vievyje), Z. Vaišvilos ir V. Petkevičiaus (Šiaulių Žemaitės apygardoje), K. Motiekos (Raseiniuose, Viduklės apygardoje) kandidatūras. Tai liudija darbo kolektyvų, iškėlusių Vytauto Landsbergio kandidatūrą rinkimuose į LTSR AT, protokolai[118]. Sąjūdžio remiami kandidatai varžėsi su LKP kandidatais. Sąjūdis laimėjo dviejose apygardose: Z. Vaišvila surinko 75 proc. balsų, K. Motieka – 82 proc. balsų[119]. V. Landsbergis Vievyje surinko 47 proc. Pagal rinkimų įstatymus, kad būtų išrinktas į deputatas, kandidatas turėjo surinkti 50 proc. visų registruotų rinkėjų balsų. J. Janonio asmeniniame archyve saugomas dokumentas „Ekspress informacija dėl rinkimų į LTSR AT rezultatų“ Vievio rinkiminėje apygardoje Nr. 318, kuriame nurodyta kiek balsų surinko kandidatai[120].

Atgimimo laikmečiu pradėjo atsikurti ir kurtis politinės partijos ir visuomeninės organizacijos. Vasario 5 d. atkurta Lietuvos demokratų partija (toliau – LDP). J. Česnavičiaus nuotraukose užfiksuota LDP emblema, dalyviai[121], kalbėtojai. Atsikūrusi LDP kartu su LLL vasario 10 d. organizavo mitingą, pasmerkiantį Molotovo–Ribbentropo pakto slaptuosius protokolus. Mitinge reikalauta, kad Maskva pripažintų Baltijos šalių nepriklausomybę. LDP liepos 29–30 d. surengė steigiamąjį suvažiavimą, jame patvirtinta programa, įstatai, išrinkta LDP taryba, paskelbtas LDP pareiškimas dėl Lietuvos nepriklausomybės, dėl nepriklausomos valstybės atkūrimo raidos, rezoliucija „dėl nepripažinimo politikos svarbos“. Kaune liepos 15 d. įkurta Žaliųjų partija. Lietuvos socialdemokratų partijos (toliau – LSDP) atkuriamoje konferencijoje rugpjūčio 12 d. pareikšta, kad LSDP visapusiškai remia ir rems Sąjūdžio veiklą, pasisako už demokratinių politinių jėgų konsolidaciją dėl Lietuvos nepriklausomybės. J. Česnavičiaus nuotraukose užfiksuoti konferencijos kalbėtojai[122]. Vasario 12 d. susirinkę skautai atkūrė savo organizaciją. J. Kazlausko negatyvuose: skautai, scena, papuošta didžiule trispalve ir skautų ženklu, skautai, einantys su vėliavomis Pilies gatve prie Signatarų namų[123]. Kovo–gruodžio mėn. atkurtos šios organizacijos: teisininkų, geografų, bibliotekininkų, kinematografininkų, inžinierių, ateitininkų, moterų, rašytojų, tautinis olimpinis komitetas, vyko pedagogų, kultūros darbuotojų suvažiavimai[124].

1989 m. vasario 5 d. įvyko Vilniaus arkikatedros atgavimo iškilmės, kuriose dalyvavo 20 tūkst. žmonių. V. Daraškevičiaus, J. Kazlausko negatyvuose užfiksuota prie arkikatedros žmonių minia su trispalvėmis[125] ir plakatais „Red Army go home“, „Mes sugrįžome į Europą“[126], dvasininkai ir tikintieji arkikatedroje.

Vilniuje vasario 6 d. lankėsi trys Europos parlamento „Baltic Intergroup“ nariai, kurie susitiko su Sąjūdžio, LLL, Demokratų partijos atstovais, vysk. Julijonu Steponavičiumi, LKP atstovais. Delegacijai įteiktas 24 LPS Seimo narių pareiškimas, kuriame apibrėžtas pagrindinis Sąjūdžio tikslas – Lietuvos Nepriklausomybė. J. Kazlausko negatyvuose užfiksuoti susitikime dalyvavę Sąjūdžio Seimo nariai, Algis Klimatis[127], fotografas. O. Volungevičiūtės asmeninio archyvo sausio 3 d. Sąjūdžio Seimo Tarybos posėdžių užrašuose pažymėta, kad Sąjūdžio Seimo Taryba vieneriems metams įgaliojo Europos Parlamento „Baltic Intergroup“ generalinį sekretorių A. Klimaitį atstovauti LPS Europos parlamente.

LPS vasario 15 d. Seimo III sesijoje priimta LPS Seimo deklaracija, kurioje Sąjūdis išreiškė tautos ryžtą taikiu būdu atkurti savo teises, pabrėžta tautų apsisprendimo teisė, siekimas teisinio, politinio, ekonominio ir kultūrinio Lietuvos savarankiškumo ir valstybinio suvereniteto (dokumento kopija iš O. Volungevičiūtės asmeninio archyvo). Ši deklaracija buvo pirmas oficialus Sąjūdžio dokumentas, kuriame atvirai pasisakyta už Lietuvos nepriklausomybę[128]. Sesija transliuota per televiziją. A. Sabaliausko nuotraukoje įamžinti Kauno muzikiniame teatre sesijos dalyviai, scenoje plati trispalvė, didelis plakatas su „Laisvės“ paminklo Kaune atvaizdu[129], Sąjūdžio Seimo Tarybos pirmininkas V. Landsbergis.

Pirmą kartą per sovietinės okupacijos laikotarpį Vasario 16 d. viešai buvo švenčiama visoje Lietuvoje. Vilniuje, prie Signatrų namų, atidengta memorialinė lenta su užrašu „1918 m. vasario 16 d. šiuose namuose paskelbtas Nepriklausomos Lietuvos Valstybės atkūrimo aktas“. J. Česnavičiaus, R. Grigo negatyve ir nuotraukose užfiksuotas V. Landsbergis Žemkalnis[130], V. Landsbergis, susirinkusieji su trispalvėmis[131]. Kaune, Karo muziejaus sodelyje, iškilmingai atidengtas atstatytas Juozo Zikaro „Laisvės“ paminklas. A. Juozapaičio ir A. Sabaliausko negatyvuose užfiksuota tūkstantinė minia[132], Sąjūdžio Seimo Tarybos nariai, dvasininkai, kardinolas V. Sladkevičius, LKP atstovai, jaunimas, tautinėmis juostomis juosiantis „Laisvės“ paminklą[133], trispalvės, fotografai, vaizdo operatoriai, kalbėtojai. A. Pečiukaičio nuotraukose užfiksuota, kai Vasario 16-osios proga Jurbarko r. Sąjūdžio nariai iškelia ant Palemono piliakalnio trispalves[134]. P. Ulecko nuotraukoje užfiksuotas Vasario 16-osios minėjimas įmonėje „Fasa“[135], kurioje dalyvauja V. Landsbergis Žemkalnis.

Surengti Vasario 16-osios minėjimai bei didėjanti visuomenės parama Sąjūdžiui kėlė nerimą sovietų valdžiai. LKP CK XVII vasario 21 d. plenumo dalyviai pasisakė už Sąjūdžio veiklos suvaržymą, LKP stiprinimą, Sąjūdžio spaudos cenzūravimą. Vasario 22 d. buvo uždrausta „Atgimimo banga“, nespausdinami Sąjūdžio remiamų kandidatų į SSRS liaudies plakatai.

Lietuvos žemdirbių sąjūdžio suvažiavimas vyko 1989 m. vasario 25–26 d, kuriame dalyvavo Lietuvos ūkininkų sąjungos, Sąjūdžio, LDP atstovai. Buvo priimta programa, 23 rezoliucijos, 800 delegatų išrinko žemdirbių sąjūdžio tarybą, prezidiumą. Kreiptasi į valdžią dėl „Atgimimo bangos“ transliacijos atnaujinimo, dėl Sąjūdžio spaudos užgniaužimo. Nors į suvažiavimą buvo kviesti ir valdžios atstovai, jie jame nedalyvavo. J. Kazlausko negatyvuose užfiksuoti profsąjungų kultūros rūmų salėje susirinkę dalyviai, scena papuošta užrašu „Lietuvos žemdirbių sąjūdžio suvažiavimas“[136], kalbėtojai.

Vilniaus pramonės įmonių Sąjūdžio rėmimo grupių kovo 2 d. įgaliotinių įkurta Sąjūdžio darbo bendrija „Labora“, kuri pasiskelbė esanti sudėtinė Sąjūdžio dalis ir vykdanti Sąjūdžio programą. Gedimino Jurčiukonio asmeniniame archyve saugomas Vilniaus pramonės įmonių Sąjūdžio darbo bendrijos „Labora“ tarybos nario-koordinatoriaus G. Jurčiukonio padėjėjų sąrašas, „Laboros“ deklaracija dėl Lietuvos suvereniteto, kurioje bendrija reiškia pritarimą Sąjūdžio Seimo 1989 m. vasario 15 d. deklaracijai, „Labora“ pasisako už politinių jėgų, siekiančių Lietuvos savarankiškumo, koordinacinės tarybos sukūrimą. J. Janonio asmeniniame archyve saugoma už tautos vienybę pasisakanti Vilniaus darbininkų sąjungos deklaracija, dokumentai apie sąjungos tikslus ir veiklą[137].

Uždraudus „Atgimimo bangą“, Sąjūdis kovo 8 d. surengė Kalnų parke priešrinkiminį mitingą, kuriame dalyvavo Sąjūdžio remiami kandidatai rinkimuose į SSRS liaudies deputatus. V. Daraškevičiaus, B. Kašelionio negatyvuose ir spalvotuose pozityvuose užfiksuoti Sąjūdžio atstovai, tūkstančiai žmonių [138] su trispalvėmis ir plakatai[139].

„Sąjūdžio žinios“ kovo 7 d. paskelbė Sąjūdžio remiamų kandidatų į SSRS liaudies deputatus sąrašą. Rinkiminė kampanija aktyviai vyko ir rajonuose: į susitikimus su gyventojais važinėjo Sąjūdžio emblemomis papuošti automobiliai, prie Sąjūdžio būstinių įrengti stendai, platinama informacija apie Sąjūdžio remiamus kandidatus. Sąjūdžio rinkimų šūkis buvo „Už Sąjūdį, už Lietuvą“[140]. O. Volungevičiūtės asmeniniame archyve saugomos LPS Seimo Tarybos posėdžių protokolų santraukos[141], kuriose užrašyti svarstyti klausimai dėl kandidatų iškėlimo, rinkiminių apygardų specifiškumo, rinkiminės kampanijos organizavimo. Kai kuriose apygardose, kur gyventojų daugumą sudarė ne lietuviai, Sąjūdžio kandidatų rinkiminė kampanija vyko sunkiai. J. Janonio asmeniniame archyve saugomi kandidato į SSRS liaudies deputatus rinkiminėje apygardoje Nr. 686 Virgilijaus Čepaičio ir kandidato į SSRS liaudies deputatus rinkiminėje apygardoje Nr. 251 Juliaus Juzeliūno agitaciniai dokumentai: skrajutės, SSRS liaudies deputato J. Juzeliūno raštas Vievio miesto Vykdomojo komiteto pirmininkui, Vievio apylinkės Vykdomojo komiteto pirmininkui dėl Vievio miesto ir Vievio apylinkės rinkėjų skaičiaus ir sąrašų; rinkimų į SSRS liaudies deputatus Trakų rajone rezultatų suvestinė[142], plakatas „Rinkėjai būkite budrūs“[143], kuriame pavaizduotas rinkėjas su kaklaraiščiu, viršuje – trispalvė, apačioje – sovietinė vėliava. V. Mozūraičio negatyvuose užfiksuota Sąjūdžio kandidatų į SSRS liaudies deputatus A. Buračo, R. Gudaičio rinkiminė agitacija Kapsuke (dab. Marijampolėje), kalbėtojai A. Buračas, S. Geda, R. Gudaitis[144], Marijampolės Sąjūdžio atstovai, S. Gedos, A. Buračo rinkiminė agitacija Lazdijų rajone[145].

Tik prieš rinkimus į SSRS liaudies deputatus 1989 m. kovo 16 d. Sąjūdis buvo įteisintas juridiškai. Šiuos rinkimus stebėjo atvykę žurnalistai iš užsienio. Rinkimuose į SSRS liaudies deputatus kovo 26 d. pirmajame ture laimėjo 31 Sąjūdžio remiamas kandidatas (iš 39). Po juodojo LKP plenumo vasario mėnesį prieš A. M. Brazauską, V. Beriozovą Sąjūdžio kandidatai atsiėmė savo kandidatūras. Sąjūdžio Seimo Tarybos nariai balandžio 5 d. surengė gyvąją „Atgimimo bangą“ lauke prie televizijos pastato. Žmonės buvo raginami balsuoti už Sąjūdžio kandidatus. Antrame rinkimų ture (balandžio 9 d.) iš 8 Sąjūdžio remiamų kandidatų laimėjo 5. Iš viso Sąjūdis laimėjo 36 vietas (iš 39), už juos balsavo apie 60 proc. balsuoti atėjusių rinkėjų ir 49 proc. visų rinkėjų. Rinkimų rezultatai aptarti balandžio 1 d. LPS Seimo IV sesijoje. Joje priimta rezoliucija dėl LTSR Konstitucijos projekto, deklaracija dėl sąjunginių respublikų ekonominio savarankiškumo.

Pirmasis Sąjūdžio atstovų B. Genzelio, V. Landsbergio, R. Ozolo, K. D. Prunskienės susitikimas su SSRS AT Prezidiumo pirmininku Anatolijumi Lukjanovu įvyko 1989 m. balandžio 6 d. Kremliuje O. Volungevičiūtės asmeniniame archyve saugomuose užrašuose apie LPS Seimo Tarybos posėdžių metu svarstomą medžiagą – klausimai dėl naujo Lietuvos politinio statuso SSRS, LKP reorganizavimo, jaunuolių karinės tarnybos savo krašte, tremtinių palaikų pargabenimo.

LDP organizuotame balandžio 16 d. mitinge „Konstitucija ir demokratija“ dalyvavo LSDP, LKDP, Sąjūdžio atstovai. J. Česnavičiaus, B. Kašelionio pozityvuose užfiksuoti mitingo dalyviai, laikantys plakatus: „Sąjūdis su daugiapartine sistema į tautų laisvę“, „Lietuvai pliuralistinę demokratinę sistemą“[146], „Likviduoti sovietų–nacių paktą“, „Gruzija, Lietuva remia Jūsų kovą už nepriklausomybę“, kalbėtojai, vaizdo operatoriai[147].

LPS Seimo IV sesijoje (balandžio 23 d.) įvertinta politinė padėtis Lietuvoje, aptarti LTSR Konstitucijos, Referendumo, Pilietybės, Rinkimų įstatymų, Seimo Statuto projektai, priimtas nutarimas dėl LTSR Konstitucijos straipsnių pakeitimo, rezoliucijos[148]. LDP, reaguodama į 1989 m. balandžio 9 d. sovietinių struktūrų represijas Tbilisyje prieš taikius protestuojus, balandžio 23 d. surengė organizuotą gedulo eiseną Gedimino prospektu. V. Daraškevičiaus, J. Česnavičiaus nuotraukose ir negatyvuose užfiksuoti eisenos dalyviai prie nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos, eisena Gedimino prospektu, LDP atstovai, nešantys uždegtas žvakutes[149], plakatus: „R. Armija – tautų genocidas“, „Mūsų priešas – Rusijos imperija“, trispalvės su gedulo kaspinais, priekyje nešamas kryžius, vaizdo operatoriai, prie Katedros sienos padėtos gėlės, plakatai: „Liūdime su tavimi, Gruzija“, „Kai tu kenti, ir man skaudu“, žmonės uždegantys žvakutes[150].

Bendrąją Sąjūdžio programą rėmė ir balandžio 29 d. susikūrusi Lietuvos darbininkų sąjunga (steigiamasis susirinkimas vyko Klaipėdoje). J. Janonio asmeniniame archyve saugomi Klaipėdos darbininkų sąjungos įstatai[151], kuriuose apibrėžti organizacijos tikslai, narystė, organizacinė struktūra, finansinė parama, teisinė padėtis. Sąjungos steigiamasis suvažiavimas įvyko 1989 m. liepos 1 d., kuriame nuspręsta, kad LDS veiks prieš monopolizavimą politikoje, ekonomikoje ir socialinėje srityje, sieks turėti savo atstovus visų lygių valstybinės valdžios ir valdymo organuose. LDS pagrindinis tikslas – Lietuvos nepriklausomybė. J. Česnavičiaus nuotraukose užfiksuoti suvažiavimo dalyviai, balsuojantys iškėlę korteles[152].

Sąjūdžio laikotarpiu visoje Lietuvoje buvo atstatomi sovietmečiu nugriauti istoriniai paminklai, 1989 m. gegužės 7 d. atstatytas paminklas „Lietuvai Motinai“, skirtas atkurtai Lietuvos Nepriklausomybei. V. Mozūraičio negatyvuose užfiksuotas šis paminklas su raižiniu ir užrašu „Lietuvai Motinai“, šalia padėti nuversto paminklo fragmentai[153].

Minint S. Dariaus ir S. Girėno skrydį per Atlantą, 1989 m. gegužės 13 d. iš Klaipėdos uosto išplaukė trys Lietuvos jachtos „Audrė“, „Dailė“, „Lietuva“. Ričardo Grigo negatyvuose užfiksuota pro pakeltą tiltą plaukiančių jachtų įgulos, jas palydintys žmonės[154].

Sąjūdžio, Estijos ir Latvijos Liaudies Frontų atstovai į Baltijos Asamblėją susirinko 1989 m. gegužės 13–14 d. Taline. Buvo pakviesta svečių iš Armėnijos, Azerbaidžano, Baltarusijos, Gruzijos, Ukrainos judėjimų, Rusijos neformalių judėjimų susivienijimų atstovai. Susirinkimo dalyviai išgirdo įrašytą paskutinio Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro J. Urbšio sveikinimo žodį[155] (garso įrašas). Asamblėjoje diskutuota dėl ekonominio savarankiškumo, Baltijos valstybių suvereniteto siekio, pagerbtas Romo Kalantos atminimas, priimti dokumentai: Baltijos tautų teisių deklaracija, pabrėžusi tautų siekį atgauti valstybinį suverenitetą, Rezoliucija dėl stalinizmo nusikaltimų, reikalauta pripažinti SSRS AT stalinizmo politiką ir valstybinio teroro sistemą prieš Baltijos valstybes nusikaltimu žmoniškumui, Estijos, Latvijos ir Lietuvos ekonominio savarankiškumo deklaracija, kreipimasis į SSRS liaudies deputatų suvažiavimą dėl valstybės karo prieš savo liaudį grėsmės, Kreipimasis į Sovietų Sąjungos demokratines jėgas, laiškai SSRS AT prezidiumo pirmininkui ir SSRS generaliniam prokurorui dėl suimtų Armėnijos Karabacho komiteto narių, Kreipimasis į valstybių Saugumo ir bendradarbiavimo Europoje pasitarimo dalyvių vadovus, SNO Generalinį sekretorių ir SSRS AT prezidiumo pirmininką. Pirmą kartą atvirai paminėtas Baltijos tautų siekis atgauti nepriklausomybę[156]. Judėjimų pirmininkai Edgaras Savisaras, Dainis Ivans ir V. Landsbergis pasirašė susitarimą dėl bendrų tikslų ir bendradarbiavimo ketinimų, įkurta Baltijos Taryba.

LTSR AT sesijoje, gegužės 18 d. priimtos LTSR Konstitucijos pataisos, garantavusius suverenitetą, teisę į Lietuvos teritoriją ir Respublikos įstatymų viršenybę. Sąjūdžio gegužės 20 d. mitinge (SSRS liaudies deputatų palydose) reikalauta apginti LTSR AT gegužės 18 d. nutarimus, konstitucines pataisas ir suvereniteto deklaraciją[157]. Deputatai įpareigoti reikalauti, kad SSRS liaudies deputatų suvažiavimas paskelbtų neteisėtais ir negaliojančiais Molotovo–Ribbentropo pakto slaptuosius protokolus[158]. V. Daraškevičiaus negatyvuose užfiksuota tūkstantinė minia Kalnų parke su tautinėmis trispalvėmis[159], kalbėtojai.

Prasidėjusiame 1989 m. gegužės 25 d. SSRS liaudies deputatų suvažiavime dalyvavo 2250 deputatų, iš Lietuvos 58. Suvažiavime suformuotas nuolat dirbsiantis parlamentas iš dviejų rūmų: Sąjungos Tarybos (270 deputatų) ir Tautybių Tarybos (271 deputatas). Deputatai iš Lietuvos – Vaidotas Antanaitis, A. M. Brazauskas, A. Buračas, K. D. Prunskienė išrinkti į Sąjungos Tarybą. Egidijus Bičkauskas, B. Genzelis, Sigitas Kudarauskas, Jūratė Kupliauskienė, Nikolajus Medvedevas, Kazimieras Motieka, Juozas Olekas, Kazimieras Uoka, E. Vilkas, K. Zaleckas išrinkti į Tautybių Tarybą[160]. Lietuvos delegacijos nariai (išskyrus prosovietinėms jėgoms atstovaujančius Ivaną Tichonovičių, Anicetą Brodavskį) veikė vieningai. Baltijos kraštų deputatai suvažiavime kėlė Molotovo–Ribbentropo pakto panaikinimo klausimą, reiškė protestą prieš Tbilisio žudynes, SSRS konstitucinės priežiūros komiteto įsteigimą, turintį teisę panaikinti respublikose priimtus įstatymus[161]. Nepaisant daugelio suvažiavimo dalyvių pasipriešinimo, buvo sudaryta deputatų komisija „dėl Tarybų Sąjungos–Vokietijos 1939 m. nepuolimo sutarties politinio ir teisinio įvertinimo“ (pirmininkas A. Jakovlevas).

Mitinge, susitikime su SSRS liaudies deputatais, birželio 11 d. dalyvavo apie 70 tūkst. žmonių. V. Daraškevičiaus, A. Sabaliausko negatyvuose užfiksuota tūkstantinė žmonių minia su trispalvėmis[162] ir plakatais: „Nutraukti sovietų-nacių pakto vykdymą, išvesti okupacinę armiją iš Lietuvos, atlyginti okupacijos metu padarytą žalą“[163], Sąjūdžio Seimo nariai, LPK atstovai.

Sąjūdžiui nutarus paminėti visoje Lietuvoje masinius trėmimus, 1989 m. birželio 9 d. LTSR AT Prezidiumo įsaku birželio 14-oji oficialiai paskelbta Gedulo ir vilties diena. Vilniaus arkikatedroje pašventinta Tremtinių koplyčia, atidengtas atstatytas paminklas „Trys kryžiai“. J. Česnavičiaus, K. Svėrio negatyvuose ir nuotraukoje užfiksuotas jaunimas tautiniais rūbais prie atstatyto paminklo[164], žmonės, apjuosiantys paminklą žolynų juostomis; trispalvė, perrišta juodu kaspinu;[165] žmonės, dedantys gėles, žvakutės, kardinolas V. Sladkevičius su kitais dvasininkais. 1941 m. iš Naujosios Vilnios geležinkelio stoties gyvuliniuose vagonuose žmonės buvo tremiami į GULAG‘o lagerius. V. Daraškevičiaus, K. Svėrio negatyvuose užfiksuoti žmonės, Naujojoje Vilnioje dedantys gėles, žvakutes ant bėgių[166], stovintys prie paminklo „Lietuvos tremtiniams 1940–1953“[167]. V. Daraškevičiaus negatyvuose užfiksuoti Kaune susirinkę žmonės su tautinėmis trispalvėmis, perrištomis juodu kaspinu, žvakutės, gėlės[168]. V. Mozūraičio, R. Rusteikos negatyvuose – birželio 14 d. minėjimas Marijampolėje, minėjimo dalyviai, Sąjūdžio Seimo Tarybos nariai, Marijampolės Sąjūdžio nariai, gedulo kaspinu perrištos trispalvės[169]. A. Pečiukaičio nuotraukose – birželio 14 d. ant Palemono piliakalnio Jurbarko r. Sąjūdžio nariai, keliantys trispalvę, perrištą gedulo kaspinu[170]. V. Rimavičiaus nuotraukoje užfiksuota prie Giedraičių koplyčios iškelta trispalvė su juodu kaspinu, Molėtų r. Sąjūdžio dalyviai laikantys plakatus: „Šlovė tremtiniams, žuvusiems vardan Tėvynės Lietuvos“, „Lietuva turi būti laisva, Lietuvių tautininkų sąjunga“[171].

LPS Seimo V sesijoje birželio 18 d. įvertinta Sąjūdžio remtų SSRS liaudies deputatų veikla suvažiavimo metu, aptartos Sąjūdžio programos gairės nacionaliniu klausimu, svarstytas Sąjūdžio Seimo statutas, patvirtintos Seimo komisijos[172]. Sesijoje priimtas pareiškimas dėl Lietuvos valstybingumo atkūrimo raidos“, kuriame teigiama, kad „okupacijos ir aneksijos padariniams panaikinti būtina: paskelbti 1940 m. Liaudies Seimo rinkimus neteisėtais, o jo nutarimus – negaliojančiais; parengti įstatymą dėl SSRS kariuomenės laikino buvimo Lietuvos teritorijoje sutartinių sąlygų; pradėti derybas su SSRS dėl jos kariuomenės laipsniško išvedimo iš Lietuvos[173].

Saločių Sąjūdžio grupės iniciatyva, remiant Latvijos Liaudies Fronto ir Panevėžio Sąjūdžio nariams[174], birželio 18 d. atstatytas sovietmečiu Saločiuose nugriautas Nepriklausomybės paminklas, skirtas 1918–1919 m. savanoriams, žuvusiems už nepriklausomybę. K. Svėrio negatyvuose įamžintos paminklo atidengimo iškilmės, gelžbetoninis obeliskas ant granito postamento su užrašu „Žuvusiems kovose už Lietuvos laisvę“, kalbėtojai, kunigas, šventinantis paminklą, trispalvės.

Sąjūdis inicijavo lietuvių ekspedicijas į Sibirą, tremtinių palaikų pargabenimą į Tėvynę. 1989 m. liepos 9 d. į Tiksį išskrido ekspedicija „Lena 89“, kurios dalyviai pastatė 4 paminklus lietuvių tremties, kančių ir mirties vietose Lenos žiotyse ir Laptevų jūros pakrantėje: Tyt Ary, Bykov Myso ir Muostacho pusiasaliuose, Trofimovske[175], sutvarkė baigiančius išnykti lietuvių tremtinių kapus. Eugenijaus Ignatavičiaus, J. Kazlausko negatyvuose ir nuotraukose užfiksuoti Bykovo tremtinių kapinėse ekspedicijos dalyviai su trispalve prie pastatyto koplytstulpio[176], kunigas, šventinantis paminklą Tyt Aruose, moterys su tautiniais drabužiais, tvarkantieji tremtinių kapus, statantys kryžius, lėktuvu parskraidinti tremtinių palaikai į Kėdainių oro uostą[177]. Virgilijaus Rimavičiaus asmeniniame archyve saugomuose pozityvuose užfiksuota liepos–rugpjūčio mėn. Molėtų r. visuomenininkų ekspedicija Rėvūčij lageryje, kur buvo tvarkomi tremtinių kapai, pastatytas paminklas tremtiniams. Į karinį oro uostą Kėdainiuose liepos 28 d. pargabenta 120 tremtinių palaikų iš Igarkos. J. Kazlausko negatyvuose užfiksuoti trispalve uždengti pargabenti tremtinių palaikai, išnešami iš arkikatedros, Katedros aikštėje tūkstantinė minia, stovintys autobusai su tremtinių palaikais, eisena Pilies gatve, žmonės, nešantys uždegtas žvakes, dvasininkai, vaizdo operatorius, fotografai[178].

Minint 1920 m. liepos 12 d. sutarties tarp Lietuvos ir Sovietų Rusijos sukaktį, Lietuvos nepriklausomybės sąjunga 1989 m. liepos 12 d. surengė mitingą Kalnų parke. Kalbėtojai mitingo metu pabrėžė, kad sutartis nedenonsuota, todėl galioja, buvo priimtas kreipimasis į SSRS liaudies deputatus iš Lietuvos, įgaliojimas Vyriausiajam Lietuvos išlaisvinimo komitetui. J. Česnavičiaus asmeniniame archyve saugomas minėjimo skelbimas[179], kuriame minimas 1920 m. sutarties sulaužymas bei informuojama apie organizuojamą eiseną iš Kalnų parko prie Lenino paminklo. Liepos mėnesį vykusiame Lietuvos partijų ir politinių organizacijų konsultaciniame susirinkime nuspręsta organizuoti parašų rinkimą dėl Molotovo–Ribbentropo pakto pasekmių likvidavimo[180].

Vilniuje, Kaune ir Trakuose 1989 m. liepos 14–23 d. vyko „Lituanicos“ klubo organizuoti Pasaulio lietuvių jaunimo dienų renginiai, kurių metu priimtas pareiškimas, kad „lietuvių tauta yra viena ir nedaloma“. J. Česnavičiaus nuotraukoje užfiksuotas renginio kalbėtojas, salėje – emblema su užrašu Pasaulio lietuvių jaunimo dienos „Lituanica“su Gediminaičių stulpais[181].

Sąjūdis ragino paminėti Lietuvos valstybingumui reikšmingas istorines datas. 1989 m. rugpjūčio 12 d. Užulėnio dvare, Ukmergės rajone, paminėtos Lietuvos prezidento Antano Smetonos 115-osios gimimo metinės. K. Svėrio negatyvuose užfiksuotas paminklinis akmuo su užrašu „Lietuvos prezidento Antano Smetonos gimtinė“[182], žmonės su trispalvėmis prie Užulėnio dvaro, kanklininkas Antanas Bujokas, kunigas, šventinantis paminklinį akmenį.

Baltijos Taryba (Estijos, Latvijos Liaudies Frontų ir Sąjūdžio trišalė komisija) 1989 m. liepos 15 d. Estijoje priėmė sprendimą nutiesti nuo Talino iki Vilniaus „Gyvąją grandinę“, ją pavadinti „Baltijos keliu į laisvę ir nepriklausomybę“[183]. Atsakingus už šį renginį paskyrė Heinzą Valką (Estijos Liaudies Fronto atstovą), Arnoldą Kluotinį (Latvijos Liaudies Fronto atstovą), V. J. Čepaitį (Sąjūdžio atstovą). „Baltijos kelio“ akcija 1989 m. liepos 19 d. per „Atgimimo bangą“ pristatyta Lietuvos žmonėms. Sąjūdžio Seimo Taryba 1989 m. liepos 25 d. posėdyje pritarė „Baltijos kelio“ akcijai, sudarė darbo grupę. Neeiliniame Baltijos Tarybos posėdyje Latvijoje 1989 m. rugpjūčio 12 d. aptarti akcijos pasirengimo darbai, pasikeista nuomonėmis apie rinkimų strategiją, apsvarstytas Pilietybės įstatymo projektas. A. Rupšytės asmeniniame archyve saugomame LPS koordinatorių rugpjūčio 12 d. posėdžio garso įraše girdimas organizacinių klausimų dėl „Baltijos kelio“ derinimas: kas 50 atkarpų koplytstulpių pastatymas, mitingų organizavimas, žmonių srauto reguliavimas atskirose atkarpose bei nutarimas giedoti V. Kudirkos „Tautišką giesmę“. Oficiali spauda beveik neinformavo visuomenės apie organizuojamą „Baltijos kelio“ akciją. Sąjūdžio Seimo Taryba 1989 m. rugpjūčio 16 d. per „Atgimimo bangą“ dar kartą pakvietė Lietuvos gyventojus aktyviai dalyvauti. Artėjant Molotovo–Ribbentropo pakto 50-mečiui, Vilniuje ir kituose miestuose vyko mitingai. 1989 m. rugpjūčio 20 d. Lietuvos nepriklausomybės sąjunga organizavo mitingą Katedros aikštėje, 1989 m. rugpjūčio 22 d. Sąjūdžio Kalnų parke surengtame mitinge buvo reikalaujama denonsuoti Molotovo–Ribbentropo paktą, atkurti Lietuvos nepriklausomybę. LTSR AT komisija paskelbė išvadas dėl 1939–1941 m. nacistinės Vokietijos ir SSRS sutarčių, jų pasekmių likvidavimo, pripažino, kad sovietų armijos įžengimas į Lietuvą 1940 m. buvo okupacija[184]. LPS Seimo VI sesijoje rugpjūčio 23 d. priimtas pareiškimas dėl Molotovo–Ribbentropo pakto, dar kartą pasisakyta už Lietuvos nepriklausomybę. V. Daraškevičiaus, A. Sabaliausko, K. Svėrio pozityvuose užfiksuotas Lietuvos Nepriklausomybės sąjungos skelbimas, kviečiantis į mitingą[185] Kalnų parke, jaunimas, laikantis trispalves, perrištas juodais kaspinais, plakatai: „Likviduoti sovietų-nacių pakto padarinius, išvesti SSRS okupacinę armiją ir kolonistus, atlyginti okupacijos metais padarytą žalą“, „SSRS privalo vykdyti 1920 m. taikos sutartį su Lietuva!“, „Okupacine kariauna – lauk iš Lietuvos“[186], Katedros aikštėje – didelė Stalino ir Hitlerio karikatūra su raudonu užrašu „Red Army go home“[187], „Baltijos tautų kelias – tai pasaulinis karas prieš chimerą agresorių, tai pokario Golgota už Nepriklausomybę“, sudeginama Stalino ir Hitlerio karikatūra. Mitingo Kalnų parke, kalbėtojai – Sąjūdžio Seimo Tarybos nariai. J. Česnavičiaus pozityvuose užfiksuoti mitinge neginkluotojo pasipriešinimo dalyviai, plakatas „Likviduoti sovietų-nacių paktą[188], vaizdo operatoriai. V. Venslovaičio negatyvuose užfiksuoti mitingo Kudirkos Naumiestyje plakatai: „Likviduoti sovietų-nacių pakto padarinius, 1939 m. Ribbentropo–Molotovo paktas įteisino rusų okupaciją Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje“[189], trispalvė perrišta gedulo kaspinu, mitingo dalyviai.

1989 m. rugpjūčio 23 d. nuo Vilniaus Gedimino pilies bokšto, per Latviją iki Tompea bokšto Taline nusidriekė 650 km gyva žmonių grandinė. Dalyviai stovėjo jiems iš anksto paskirtoje atkarpoje. „Baltijos kelyje“ dalyvavo apie 2 mln. estų, latvių, lietuvių (apie 1 mln.). Akcijoje dalyvavo ir Sąjūdžio Seimo Tarybos nariai, SSRS liaudies deputatai, rajonų Sąjūdžio nariai, akademinis jaunimas, įvairių organizacijų atstovai. Tvarką palaikė „žaliaraiščiai“. „Baltijos kelias“ parodė trijų Baltijos tautų sugebėjimą susitelkti bendram tikslui – nepriklausomų valstybių atkūrimui, taip pat ši akcija pademonstravo Sąjūdžio, Estijos ir Latvijos Liaudies Frontų didelį organizuotumą bei sudarė galimybę paskelbti laisvam pasauliui trijų Baltijos tautų ryžtą siekti nepriklausomybės[190]. Akcijos metu buvo renkami parašai dėl okupacinės kariuomenės išvedimo, per daugiau negu mėnesį surinkta 1,6 mln. parašų[191]. Akcijos „Baltijos kelias“ organizatorių išleistame plakate nuo Vilniaus iki Talino pažymėti miestai, per kuriuos vyko „Baltijos kelio“ akcija, ir pavaizduoti susikabinę rankomis žmonės[192]. J. Česnavičiaus, V. Daraškevičiaus A. Sabaliausko, A. Pečiukaičio nuotraukose ir negatyvuose užfiksuota akcija Ukmergės plente (ties Šeškine)[193], kelio kelkraščiuose ir ant žalios juostos pastatyti automobiliai[194], dalyviai su šeimomis, susikabinę rankomis stovi keliomis eilėmis[195], pastatyti ir pašventinti koplytstulpiai[196], matyti važiuojantys automobiliai su trispalvėmis, perrištomis juodais kaspinais, automobilių srautas, judantis tik į vieną pusę, vakare uždegtos žvakutės, žmonės, stovintys prie pastatyto koplytstulpio, lėktuvas, barstantis gėles[197], Sąjūdžio atstovai iš Seredžiaus[198].

LPS Seimo VI sesijoje 1989 m. rugpjūčio 26 d. aptartas pilietybės įstatymo projektas, rinkimai į LTSR AT ir vietines tarybas, priimtas kreipimasis į LTSR AT sesiją „Dėl LTSR piliečių teisinio gynimo, tremtinių organizacijos spaudos, tremtinių reabilitavimo, dėl lengvatų panaikinimo“. Po „Baltijos kelio“ SSKP CK priėmė rezoliuciją dėl nacionalinių santykių Baltijos respublikose. Sąjūdžio Seimo Taryba 1989 m. rugpjūčio 29 d. paskelbė pareiškimą, kuriame teigiama, kad Sovietų Sąjungos ir Lietuvos santykių politinės problemos turi būti sprendžiamos teisinio dialogo forma.

Neeilinėje LPS Seimo VII sesijoje 1989 m. rugsėjo 5 d. įvertinta politinė padėtis Lietuvoje, reikalauta kuo anksčiau sušaukti LTSR AT sesiją, kurią valdžia neteisėtai nukėlė dviem mėnesiams. Priimtas kreipimasis į Lietuvos žmones, kuriame pareikšta, kad nepriklausomybės siekiams gali būti daromos įvairaus pobūdžio kliūtys.

Lietuvos politinių partijų ir organizacijų Konsultacinio susirinkimo posėdyje 1989 m. rugsėjo 21 d. nuspręsta panaikinti LKP vienvaldystę ir siūlyti LTSR AT įregistruoti visas politines partijas.

LTSR AT XII sesijoje, vykusioje 1989 m. rugsėjo 22–23 d., 1989 m. rugsėjo 28–29 d., svarstyti LTSR vietinių liaudies deputatų, tarybų deputatų rinkimo, Pilietybės ir Referendumo įstatymų projektai, aptartas SSRS įstatymo „Dėl Lietuvos, Latvijos ir Estijos ekonominio savarankiškumo“ projektas, nuspręsta, kad nuo 1990 m. Lietuvos jaunuoliai atliktų karo tarnybą Lietuvos SSR teritorijoje arba Pabaltijo karinėje apygardoje. Moterų visuomeninis judėjimas 1989 m. spalio 28 d. protestavo prieš neteisėtą Lietuvos jaunuolių šaukimą į sovietų armiją. Surengtame bado streike daugiausia dalyvavo žuvusių arba sunkiai sužalotų okupacinėje kariuomenėje karių motinos. K. Svėrio negatyvuose įamžinti protesto dalyviai, einantys Pilies gatve, Gedimino pr., plakatai: „Tarnauti okupacinėje armijoje – amoralu“, „Ne – sovietinei armijai“, „Lietuvi, žinok! 1949 m. Ženevos konvencijos 51 str. 3 d. draudžia SSRS vyriausybei mobilizuoti lietuvius į sovietinę armiją“[199], „Grąžinkime okupantams karinius bilietus ir prirašymo liudijimus“.

LPS Seimo VIII sesijoje 1989 m. spalio 24 d. aptartos LTSR pilietybės ir referendumo įstatymų pataisos dėl LTSR piliečių sąvokos apibrėžimo, LTSR piliečio paso išdavimo tvarkos, LTSR piliečių pareigos, piliečio priesaikos teksto[200]. LTSR AT sesijoje 1989 m. lapkričio 3–4 d. priimti LTSR pilietybės ir referendumo įstatymai, suteikę LTSR pilietybę visiems respublikos gyventojams. LPS Seimo IX sesijoje 1989 m. lapkričio 12 d. apsvarstyti rinkimų į LTSR AT ir į vietines tarybas, Lietuvos jaunuolių karinės tarnybos sovietinėje armijoje, Sąjūdžio spaudos, Sąjūdžio Seimo statuto klausimai, priimtas Sąjūdžio Seimo Statutas.

Minint Vilniaus ir jo krašto sugrąžinimo 50-metį, 1989 m. spalio 25 d. netoli Maišiagalos, prie buvusios demarkacinės linijos vyko minėjimas. K. Svėrio negatyvuose užfiksuoti minėjimo dalyviai, trispalvė, plakatas: „Sugrąžintam Vilniaus kraštui mes giraitę pasodinsim, brangią Lietuvą tėvynę gražiai padabinsim“, atidengtas paminklinis akmuo su Gediminaičių stulpais ir užrašu „Vilniaus krašto atgavimo 50-metis 1939–1989“[201], kanklininkas Antanas Bujokas, dalyviai, sodinantys ąžuoliukus, kunigas, šventinantis paminklinį akmenį.

Prosovietinių jėgų ir SSRS kariuomenės parado, skirto 72-osioms spalio revoliucijos metinėms (lapkričio 7 d.) paminėti, Gedimino pr. važiuojantiems kariniams automobiliams kelią užstojo LLL, komiteto „Ženeva-49“ ir kitų radikalių organizacijų nariai. B. Kašelionio pozityvuose užfiksuota prosovietinių jėgų organizuota eisena Gedimino pr., nešanti raudonus ir baltus užrašus „Vienybė Edistvo Jedosnosc“[202].

SSRS liaudies deputatai iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos 1989 m. rugsėjo 30 d. įkūrė Baltijos parlamentinę grupę, kurios tikslas – koordinuoti vieningus veiksmus einant parlamentiniu keliu į Baltijos valstybių nepriklausomybę. Artėjant II SSRS liaudies deputatų suvažiavimui, 1989 m. lapkričio 11 d. Latvijoje Baltijos Tarybos posėdyje nutarta rekomenduoti Baltijos parlamento grupei nebalsuoti SSRS AT priimant įstatymus, susijusius su respublikų suverenitetu; parengti liaudies frontų judėjimų politiką SSRS karinių pajėgų atžvilgiu ir siūlyti prie respublikų sudaryti komisijas, rengiančias įstatymus apie juridinį sovietinės armijos buvimo visose trijose Pabaltijo respublikose. Iki II SSRS liaudies deputatų suvažiavimo deputatų komisija „Dėl Tarybų Sąjungos–Vokietijos 1939 m. nepuolimo sutarties politinio ir teisinio įvertinimo“ nagrinėjo ir sprendė Molotovo–Ribbentropo paktą, jo slaptuosius protokolus, J. Stalino pasirašymo motyvus. Šios komisijos 1989 m. lapkričio 4 d. posėdžio garso įraše[203] girdimi aiškinamai rusų kalba dėl Molotovo–Ribbentropo pakto sudarymo aplinkybių, SSRS ir nacistinės Vokietijos pasidalijimų įtakos sferomis. Antrajame SSRS liaudies deputatų suvažiavime 1989 m. gruodžio 24 d. priimtas nutarimas „Dėl Tarybų Sąjungos ir Vokietijos 1939 m. nepuolimo sutarties politinio ir teisinio įvertinimo“, pripažinta, kad buvo slaptieji protokolai, kurie prieštaravo trečiųjų šalių suverenumui ir nepriklausomybei. Suvažiavimas pasmerkė šiuos protokolus ir pripažino „slaptuosius protokolus teisiškai nepagrįstais ir negaliojančiais nuo jų pasirašymo momento“.

Sąjūdžio Seimo sesijoje 1990 m. sausio 6 d. įvyko diskusija dėl LKP Sąjūdžio narių, priimtas Sąjūdžio Seimo nutarimas „Dėl požiūrio į dabartinę LKP“, nutarta M. Gorbačiovo atvykimo proga surengti taikią demonstraciją, kuri parodytų pasauliui lietuvių tautos apsisprendimą siekti laisvės ir nepriklausomybės, šiuo klausimu priimta rezoliucija. Sąjūdžio Seimo Taryba 1990 m. sausio 10 d. suorganizavo Lietuvos žmonių sueigą „Laisvę ir Nepriklausomybę Lietuvai!“ V. Daraškevičiaus negatyvuose užfiksuota mitingas, plakatas „Laisvę Lietuvai“, „1920 07 12“[204]. M. Gorbačiovo vizito Lietuvoje metu 1990 m. sausio 11–14 d. žmonės išreiškė valią siekti nepriklausomybės.

1989 m. rudenį vyko „Sąjūdžio rinkiminės konferencijos, įgaliotinių susirinkimai, kuriuose buvo keliami kandidatai į LTSR AT, daugelyje rajonų buvo keliami vietiniai žmonės“[205]. Tai liudija ir Kretingos LPS rėmimo grupių rinkimų konferencijos garso įrašas[206], kuriame svarstomas kandidatų į LTSR AT iškėlimas ir rėmimas rinkiminėse apygardose Nr. 73 ir Nr. 74. Sąjūdžio rinkiminė grupė rengė ir leido rinkimų agitacinę medžiagą. Politinė situacija Lietuvoje keitėsi po 1989 m. gruodžio mėn. įvykusio LKP atsiskyrimo nuo SSKP. 1990 m. laikraštyje „Atgimimas“ Sąjūdžio paskelbtoje rinkiminėje platformoje pareikšta, kad Sąjūdis sieks atkurti nepriklausomą valstybę. Sąjūdžio rinkiminėje konferencijoje „Lietuvos kelias“ 1990 m. vasario 3 d. pristatyti 148 Sąjūdžio remiami kandidatai, patvirtinta Sąjūdžio rinkiminė programa. Joje numatyta, jog dalyvausiantys rinkimuose Sąjūdžio remiami kandidatai gavę tautos mandatą, sieks atkurti nepriklausomą, demokratiškai tvarkomą Lietuvos valstybę[207]. V. Venslovaičio negatyvuose užfiksuota „Lietuvos kelio“ scena: didžiulė emblema, balti Gediminaičių stulpai, Sąjūdžio ženklas ir užrašas „Su Sąjūdžiu – už Lietuvą!“, balsuojantys konferencijos dalyviai, vaizdo operatoriai[208].

Susikūrusios ir atsikūrusios politinės partijos: LDP, LSDP, Žalioji partija, KDP pareiškė, kad atskirai nekels savo kandidatų ir sieks Sąjūdžio paramos[209]. Į AT 141 vietą bolotiravosi 475 kandidatai, Sąjūdis rėmė 146 kandidatus, kurie rinkiminę kampaniją vykdė per „Atgimimo bangą“, važiuodami į susitikimus rajonuose, platindami agitacines skrajutes bei plakatus[210], kuriuose pavaizduotas pats Sąjūdžio remiamas kandidatas į LTSR AT, rinkimų šūkis, Sąjūdžio emblema, Gediminaičių stulpai.

Pirmajame rinkimų į LTSR AT ture 1990 m. vasario 24 d. laimėjo 72 (iš 90) Sąjūdžio remiami kandidatai. Pirmajame rinkimų ture išrinktų Sąjūdžio remtų deputatų pasitarime 1990 m. vasario 28 d. buvo priimtas kreipimasis į LTSR AT Prezidiumą paankstinti antrąjį rinkimų turą ir sušaukti AT sesiją 1990 m. kovo 11 d., nes kovo 12 d. turėjo įvykti SSRS liaudies deputatų suvažiavimas ir SSRS prezidento rinkimai. Antrajame rinkimų ture (kovo 4, 7, 8, 10 dienomis) išrinkta dar 30 Sąjūdžio remtų deputatų. Sąjūdžiui laimėjus rinkimus siekta įgyvendinti pagrindinį Sąjūdžio tikslą – atkurti Lietuvos valstybę. A. Rupšytės asmeniniame archyve saugomuose garso įrašuose girdėti, kad Sąjūdžio deputatų pasitarimuose buvo sudaryta Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo planui rengti komisija, aptariami dokumentų projektai, taktikos dėl tolimesnės AT veiklos, teisėtvarkos, krašto apsaugos klausimai. Kovo 8 d. Sąjūdžio Seimo XIII sesijoje apsvarstyti nepriklausomybės atkūrimo strategija ir taktika[211].

LR AT 124 deputatams balsavus už ir 6 susilaikius, 1990 m. kovo 11 d. buvo priimtas Aktas „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“.

[1] B. Genzelis, Sąjūdis: priešistorė ir istorija, Vilnius, 1999, p. 12.

[2] Nuotrauka „Piketas dėl namo Tilto g. Nr. 6“, 1986, iš J. Česnavičiaus asmeninio archyvo.

[3] Negatyvai „Piketas dėl namo Tilto g. Nr. 6“, 1986, iš J. Česnavičiaus asmeninio archyvo.

[4] Č. Laurinavičius, V. Sirutavičius, Sąjūdis: nuo „Persitvarkymo“ iki Kovo 11-osios, XII t., I dalis, Vilnius: Baltos lankos, 2008, p. 57.

[5] Negatyvai „Talkos“ klubo inicijuotas Vilniaus Žemutinės pilies tvarkymas“, 1988, iš A. Sabaliausko asmeninio archyvo.

[6] Č. Laurinavičius, V. Sirutavičius, Sąjūdis: nuo „Persitvarkymo“ iki Kovo 11-osios, XII t., I dalis, Vilnius: Baltos lankos, 2008, p. 46.

[7] S. Lapienis, Z. Vaišvila, Atviras laiškas „Vakarinių naujienų“ redakcijai ir korespondentei I. Tiškutei“, Sąjūdžio žinios, 1988 06 19, nr. 2. p. 1.

[8] Negatyvai „Renginys-diskusija „Ar įveiksime biurokratiją?“, 1988 06 02, Vilnius, iš A. Sabaliausko asmeninio archyvo.

[9] Nuotrauka „ Renginys-diskusija „Ar įveiksime biurokratiją?“, 1988 06 02, Vilnius, iš J. Česnavičiaus asmeninio archyvo.

[10] Negatyvai „Renginys-diskusija „Ar įveiksime biurokratiją?“, 1988 06 02, Vilnius, iš J. Česnavičiaus asmeninio archyvo.

[11] Garso įrašas „Renginys-diskusija „Ar įveiksime biurokratiją?“, 1988 06 02, Vilnius, iš A. Rupšytės asmeninio archyvo.

[12] Garso įrašas „Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Iniciatyvinės grupės išrinkimas“, 1988 06 03, Vilnius, iš A. Rupšytės asmeninio archyvo.

[13] Išrinkta į Sąjūdžio Iniciatyvinę grupę istorikė Ingė Lukšaitė atsistatydino iš Sąjūdžio Iniciatyvinės grupės motyvuodama tuo, kad užtenka iš šeimos vieno nario.

[14] 1988 m. birželio 19 d. Sąjūdžio Iniciatyvinės grupės susutikimas su visuomene, aprašytas leidinyje „Sąjūdžio žinios“. J. Malinauskas, A. Medalinskas, Sąjūdžio žinios, 1988 06 19, nr. 1, p. 1.

[15] Nuotraukos „Buvęs partizanas Leonas Laurinskas (Liūtas) viešai iškėlė trispalvę Gedimino aikštėje“, 1988 06 14, Vilnius, iš J. Česnavičiaus asmeninio archyvo.

[16] B. Balikienė, Reportažas iš Vingio parko, „Pergalė!“, Sąjūdžio žinios, 1988 07 16, nr. 9, p. 1.

[17] A. Skučas, Sąjūdžio mitingas – delegatų į TSKP XIX partinę konferenciją palydėtuvės Vilniaus Gedimino aikštėje, garso įrašas, Kompaktinė plokštelė: Sąjūdžio priešistorė ir gimimas: gyvosios atminties archyvas (sud. A. Ramonaitė, J. Kavaliauskaitė), VU TSMI, 2012.

[18] V. Čepaitis, Su Sąjūdžiu už Lietuvą nuo 1988 06 03–1990 03 11, Tvermė, 2007, p. 37.

[19] V. Landsbergio žodis Lietuvai, Vilnius, Gedimino aikštė, 1988 m. birželio 24, Sąjūdžio žinios, 1988 07 03, p. 2–3.

[20] Č. Laurinavičius, V. Sirutavičius, Sąjūdis: nuo „Persitvarkymo“ iki Kovo 11-osios, XII t., I dalis, Vilnius: Baltos lankos, 2008, p. 99.

[21] Nuotraukos „Delegatų palydos į SSKP XIX partinę konferenciją Gedimino aikštėje“, 1988 06 24, Vilnius, iš J. Česnavičiaus asmeninio archyvo.

[22] Nuotraukos „Mitinge prie naujienų agentūros „Elta“ protestuota prieš iškreiptus įvykių pranešimus ir reikalauta spaudos laisvės“, 1988 06 29, Vilnius, iš J. Česnavičiaus asmeninio archyvo.

[23] B. Balikienė, Reportažas iš Vingio parko, Pergalė!, Sąjūdžio žinios, 1988 07 16, nr. 9, p. 1.

[24] R. Ozolas, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio įsikūrimas: Kelias į Nepriklausomybę: Lietuvos Sąjūdis 1988–1991, sud. B. Genzelis ir A. Rupšytė, Kaunas, 2010, p. 33.

[25] Č. Laurinavičius, V. Sirutavičius, Sąjūdis: nuo „Persitvarkymo“ iki Kovo 11-osios, XII t., I dalis, Vilnius: Baltos lankos, 2008, p 101.

[26] M. Tarmakas, Lietuviška esto kalba, Sąjūdžio žinios, 1988 07 16, nr. 9, p. 2.

[27] Sigito Gedos žodis Lietuvai, Vilnius, Vingio parkas, 1988 m. liepos 9 diena, Sąjūdžio žinios, 1988 07 19, nr. 10. p. 2.

[28] Nuotraukos „SSKP XIX partinės konferencijos delegatų sutikimas Vingio parke“, 1988 07 09, Vilnius, iš A. Sabaliausko asmeninio archyvo.

[29] Negatyvai SSKP XIX partinės konferencijos delegatų sutikimas Vingio parke, 1988 07 09, Vilnius, iš A. Sabaliausko asmeninio archyvo.

[30] A. Rupšytė, Sąjūdžio ryšiai: tarp centro ir periferijos (1988 m. birželis – 1990 m. vasaris), Sąjūdis Lietuvos periferijoje (1988–1993), sud. M. Tamošaitis, L. Truska, Vilnius, 2009, p. 75.

[31] Vilniaus Koordinacinė Taryba, Sąjūdžio žinios, 1988 07 07, nr. 7, p. 4.

[32] Pirmoji Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Vilniaus Taryba ir aktyvas, Sąjūdžio žinios, 1988 09 26, nr. 40, p. 1.

[33] V. Čepaitis, Su Sąjūdžiu už Lietuvą nuo 1988 06 03–1990 03 11, Tvermė, 2007, p. 60.

[34] Negatyvai „Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio pirmasis mitingas Kapsuke (dab. Marijampolėje)“, 1988 07 13, iš V. Mozūraičio asmeninio archyvo.

[35] Nuotraukos „Pirmasis Marijampolės (buv. Kapsuko) Sąjūdžio mitingas“, 1988 07 13, iš P. Ulecko asmeninio archyvo.

[36] Negatyvai „Pirmasis Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Marijampolės mitingas“, 1988 07 13, iš R. Rusteikos asmeninio archyvo.

[37] Nuotrauka „Parašų rinkimo akcija dėl Marijampolės vardo grąžinimo pirmajame Marijampolės (buv. Kapsuko) Sąjūdžio mitinge“, iš P. Ulecko asmeninio archyvo.

[38] V. Čepaitis, Su Sąjūdžiu už Lietuvą nuo 1988 06 03–1990 03 11, Tvermė, 2007, p. 61.

[39] Nuotrauka „Kauno „Atgajos“ klubo suorganizuotas ekologinis protesto žygis“, 1988 07 26 d., iš V. Valiušaičio asmeninio archyvo.

[40] J. Ivanauskaitė, Mūsų dvasios žygis. Roko maršas Vilniuje, Sąjūdžio žinios, 1988 08 18, nr. 24, p. 2–3.

[41] Nuotrauka „Roko maršo koncertas”, 1988 08 07, Vilnius, iš A. Sabaliausko asmeninio archyvo.

[42] A. Rupšytė, Sąjūdžio ryšiai: tarp centro ir periferijos (1988 m. birželis – 1990 m. vasaris), Sąjūdis Lietuvos periferijoje (1988–1993 m.), sud. M. Tamošaitis, L. Truska, Vilnius, 2009, p. 75.

[43] Č. Laurinavičius, V. Sirutavičius, Sąjūdis: nuo „Persitvarkymo“ iki Kovo 11-osios, XII t., I dalis, Vilnius: Baltos lankos, 2008, p. 106.

[44] LPS Iniciatyvinės grupės pavedimu Gintaras Songaila, iš laiško „Vakarinės naujienos“, Sąjūdžio žinios, 1988 07 16, nr. 9, p. 4.

[45] A. Rupšytė, Sąjūdžio ryšiai: tarp centro ir periferijos (1988 m. birželis – 1990 m. vasaris), Sąjūdis Lietuvos periferijoje (1988–1993 m.), sud., M. Tamošaitis, L. Truska, Vilnius, 2009, p. 75.

[46] Nuotrauka „Pirmasis Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio mitingas Lazdijų rajone, Veisiejų parke“, 1988 09 25, iš J. Ražukienės asmeninio archyvo.

[47] Pozityvas „Veisiejų Sąjūdžio rėmimo grupės organizuotas mitingas“, 1988 08, iš B. Kašelionio asmeninio archyvo.

[48] Garso kasetė „Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Lazdijų rajono Veisiejų mitingas“, 1988 09 25, iš B. Kašelionio asmeninio archyvo.

[49] Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Molėtų rajono iniciatyvinės grupės kvietimas į mitingą, Molėtai, 1988 10 02, iš A. Pranckėnienės asmeninio archyvo.

[50] Vaizdo medžiaga apie Molėtų rajono Sąjūdžio pirmąjį mitingą, 1988 10 02, Molėtai, iš A. Pranckėnienės asmeninio archyvo.

[51] Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Jurbarko rajono rėmimo grupių veiklos protokolas, 1988 10 26, iš A. Pečiukaičio asmeninio archyvo.

[52] A. Rupšytė, Kelias į Nepriklausomybę: Lietuvos Sąjūdis 1988–1991, sud. B. Genzelis ir A. Rupšytė, Kaunas, 2010, p. 329.

[53] Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Kapsuko (dab. Marijampolės) MPAGS rėmimo grupės veiklos dokumentai, 1988, iš P. Ulecko asmeninio archyvo.

[54] Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Kapsuko (dab. Marijampolės) rėmimo grupės inicijuota akcija dėl Marijampolės vardo grąžinimo, 1988, iš P. Ulecko asmeninio archyvo.

[55] Dokumentai apie Vasario 16-osios minėjimą Kapsuke (dab.Marijampolėje), 1989 02 16, iš P. Ulecko asmeninio archyvo.

[56] Kandidatų sąrašas į Kapsuko (dab. Marijampolės) miesto ir rajono Sąjūdžio seimelį, 1989, iš P. Ulecko asmeninio archyvo.

[57] Negatyvai „Bado akcija dėl politinių kalinių išlaisvinimo“, 1988 08 09, iš A. Juozapaičio asmeninio archyvo.

[58] Pozityvai „Neginkluotojo pasipriešinimo dalyvio Petro Cidziko ir Algimanto Andreikos bado streikas dėl lietuvių politinių kalinių išlaisvinimo“, 1988 08, iš B. Kašelionio asmeninio archyvo.

[59] Nuotrauka „Bado akcija dėl politinių kalinių išlaisvinimo“, 1988 08, iš J. Česnavičiaus asmeninio archyvo.

[60] Nuotraukos „Mitingas dėl politinių kalinių išlaisvinimo“, 1988 08, Vilnius, iš J. Česnavičiaus asmeninio archyvo.

[61] R. Ozolas, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio įsikūrimas, Kelias į Nepriklausomybę: Lietuvos Sąjūdis 1988 – 1991, sud., B. Genzelis ir A. Rupšytė, Kaunas, 2010, p. 36.

[62] Garso kasetė, Mokslų akademijoje susirinkimas, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Iniciatyvinės grupės rinkimas. LTV reportažas, televizijos įrašas apie Molotovo–Ribentropo pakto metinės bei hitlerizmo ir stalinizmo aukų atminimo pagerbimą, 1988 06 03–1988 08 23, iš A. Rupšytės asmeninio archyvo.

[63] Č. Laurinavičius, V. Sirutavičius, Sąjūdis: nuo „Persitvarkymo“ iki Kovo 11-osios, XIIt., I dalis, Baltos lankos, 2008, p. 132–133.

[64] Negatyvai Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio mitingas Molotovo–Ribentropo pakto metinėms paminėti, 1988 08 23, Vilnius, iš V. Daraškevičiaus asmeninio archyvo.

[65] Pozityvai Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio mitingas Molotovo–Ribentropo paktui metinėms paminėti, 1988 08 23, Vilnius, iš B. Kašelionio asmeninio archyvo.

[66] Negatyvai Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio mitingas Molotovo–Ribentropo paktui metinėms paminėti, 1988 08 23, Vilnius, iš A. Juozapaičio asmeninio archyvo.

[67] V. Čepaitis, Su Sąjūdžiu už Lietuvą nuo 1988 06 03–1990 03 11, Tvermė, 2007, p. 89.

[68] Negatyvai Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio organizuota ekologinė akcija „Apkabinkime Baltiją“, 1988 09 03, iš V. Daraškevičiaus asmeninio archyvo.

[69] J. Ivanauskaitė, „Švari gamta – stipri tauta“, Sąjūdžio žinios, 1988 09 08, nr. 35, p. 1.

[70] V. Čepaitis, Su Sąjūdžiu už Lietuvą nuo 1988 06 03–1990 03 11, Tvermė, 2007, p. 90.

[71] Lietuvos gyventojų parašai dėl Ignalinos atominės elektrinės trečiojo bloko statybos sustabdymo, 1988, iš O. Volungevičiūtės asmeninio archyvo.

[72] Pozityvai Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio organizuota protesto akcija „Gyvybės žiedas“, 1988 09 16–18, iš V. Lapašausko asmeninio archyvo.

[73] Negatyvai Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio organizuota protesto akcija „Gyvybės žiedas“, 1988 09 16–18, iš A. Sabaliausko asmeninio archyvo.

[74] Nuotrauka Sovietų kariškiai apsupę Gedimino aikštę, Vilnius, 1988 09 28, iš J. Česnavičiaus asmeninio archyvo.

[75] Nuotrauka Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio ir Lietuvos laisvės lygos surengtas bendras mitingas-protesto akcija prieš milicijos žiaurumą Gedimino aikštėje, 1988 09 29, Vilnius, iš J. Česnavičiaus asmeninio archyvo.

[76] A. Paškūnienė, prieš TV poziciją, Atgimimas, 1988 10 10, nr. 2, p. 5.

[77] Negatyvai Gedimino pilies bokšte iškilmingai iškelta Lietuvos trispalvė, Vilnius, 1988 10 07, iš V. Daraškevičiaus asmeninio archyvo.

[78] Pozityvai Gedimino pilies bokšte iškilmingai iškelta Lietuvos trispalvė, Vilnius, 1988 10 07, iš B. Kašelionio asmeninio archyvo.

[79] V. Čepaitis, Su Sąjūdžiu už Lietuvą nuo 1988 06 03–1990 03 11, Tvermė, 2007, p. 116.

[80] Balsavimo rezultatų suvestinė dėl Panevėžio rajono delegatų siuntimo į LPS Steigiamąjį suvažiavimą iš N. Simėnienės asmeninio archyvo.

[81] Negatyvai Kapsuko (dab. Marijampolės) Sąjūdžio delegatų palydos į Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Steigiamąjį suvažiavimą, 1988 10 21, iš V. Mozūraičio asmeninio archyvo.

[82] V. Čepaitis, Su Sąjūdžiu už Lietuvą nuo 1988 06 03–1990 03 11, Tvermė, 2007, p. 139.

[83] Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Steigiamasis suvažiavimas, Vilnius, 1990, p. 187.

[84] Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Steigiamasis suvažiavimas, Vilnius, 1990, p. 187.

[85] Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Steigiamojo suvažiavimo spaudos centro veiklos dokumentai, Vilnius, 1988 10 22–23, iš A. Užos asmeninio archyvo.

[86] V. Čepaitis, Su Sąjūdžiu už Lietuvą nuo 1988 06 03–1990 03 11, Tvermė, 2007, p. 142.

[87] Nuotraukos Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Steigiamojo suvažiavimo spaudos konferencija, Vilnius, 1988 10 22–23, iš J. Česnavičiaus asmeninio archyvo.

[88] Pozityvai Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Steigiamasis suvažiavimas, Vilnius, 1988 10 22–23, iš B. Kašelionio asmeninio archyvo.

[89] Nuotraukos Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Steigiamasis suvažiavimas, Vilnius, 1988 10 22, iš J. Česnavičiaus asmeninio archyvo.

[90]Negatyvai, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Steigiamasis suvažiavimas, 1988 10 22, Vilnius, iš J. Kazlausko asmeninio archyvo.

[91] Negatyvai Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Steigiamasis suvažiavimas, 1988 10 22–23, iš A. Sabaliausko asmeninio archyvo.

[92] Nuotraukos Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Steigiamasis suvažiavimas, 1988 10 22–23, iš V. Valiušaičio asmeninio archyvo.

[93] Negatyvai Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Steigiamasis suvažiavimas, 1988 10 22–23, iš V. Daraškevičiaus asmeninio archyvo.

[94] R. Bulota, Sąjūdžio Steigiamasis suvažiavimas ir jo įtaka Sąjūdžio evoliucijai, Sąjūdis ir dabartis, Vilnius, 2004, p. 12.

[95] V. Čepaitis, Sąjūdžio politinės akcijos, Kelias į Nepriklausomybę: Lietuvos Sąjūdis 1988–1991, sud. B. Genzelis ir A. Rupšytė, Kaunas, 2010, p. 78.

[96] V. Čepaitis, Su Sąjūdžiu už Lietuvą nuo 1988 06 03–1990 03 11, Tvermė, 2007, p. 150.

[97] Negatyvai Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo I sesija Mokslų akademijoje, 1988 11 13, Vilnius, iš J. Kazlausko asmeninio archyvo.

[98] Plakatas dėl parašų rinkimo akcijos prieš SSRS Konstitucijos pataisas, 1988 11, iš A. Rupšytės asmeninio archyvo.

[99] Negatyvai Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio inicijuota parašų rinkimo akcija prieš SSRS Konstitucijos pataisas, 1988 11, iš J. Kazlausko asmeninio archyvo.

[100] A. Rupšytė, mašinraštis: Sąjūdžio struktūra“ ryšiai ir veiksmai, p. 7, straipsnis iš A. Rupšytės asmeninio archyvo.

[101] V. Čepaitis, Sąjūdžio politinės akcijos, Kelias į Nepriklausomybę: Lietuvos Sąjūdis 1988–1991, sud. B. Genzelis ir A. Rupšytė, Kaunas, 2010, p. 79.

[102] V. Čepaitis, Su Sąjūdžiu už Lietuvą nuo 1988 06 03–1990 03 11, Tvermė, 2007, p. 156–157.

[103] Negayvai Prosovietinių jėgų mitingas prieš valstybinę lietuvių kalbą, 1989 02 12, Vilnius, iš J. Kazlausko asmenini archyvo.

[104] A. Rupšytė, Politinių įvykių chronologija 1988–1991, Kelias į Nepriklausomybę: Lietuvos Sąjūdis 1988 – 1991, sud. B. Genzelis ir A. Rupšytė, Kaunas, 2010, p. 264.

[105] Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo Tarybos išplėstinio posėdžio medžiaga, 1988 11 20, iš O. Volungevičiūtės asmeninio archyvo.

[106] Negatyvai Mitingas prie LTSR dėl valstybinės kalbos, 1988 11 17, iš J. Kazlausko asmeninio archyvo.

[107] Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo Tarybos išplėstinio posėdžio medžiaga, 1988 11 20, iš O. Volungevičiūtės asmeninio archyvo.

[108] V. Čepaitis, Su Sąjūdžiu už Lietuvą nuo 1988 06 03–1990 03 11, Tvermė, 2007, p. 179.

[109] Negatyvai SSRS deputatų palydos į SSRS AT sesiją, 1988 11 26, Vilnius, iš V. Daraškevičiaus asmeninio archyvo.

[110] Antroji LPS Seimo sesija, Atgimimas, 1988 12 12, nr. 10, p. 4.

[111] Negatyvai Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo II sesija Mokslų akademijoje, 1988 12 04, Vilnius, iš J. Kazlausko asmeninio archyvo.

[112] LPS Seimo Tarybos posėdžių dienotvarkės, 1988–1989, iš O. Volungevičiūtės asmeninio archyvo.

[113] LPS Seimo Tarybos posėdžių protokolai, 1988 12 07–1988 12 27, iš O. Volungevičiūtės asmeninio archyvo.

[114] Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Vievio paukštyno rėmimo grupės finansinis dokumentas, 1988 12 09, Vievis, iš J. Janonio asmeninio archyvo.

[115] Negatyvai Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio akcija „Žvakutės languose“, 1988 12 24, iš V. Daraškevičiaus asmeninio archyvo.

[116] Č. Laurinavičius, V. Sirutavičius, Sąjūdis: nuo „Persitvarkymo“ iki Kovo 11-osios, XII t., I dalis, Baltos lankos, 2008, p. 213.

[117] Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo Tarybos posėdžių protokolai, 1988 12 06 – 27, iš O. Volungevičiūtės asmeninio archyvo.

[118] Vievio paukštyno darbo kolektyvų, iškėlusių Vytauto Landsbergio kandidatūrą rinkimuose į LTSR AT Vievio rinkiminėje apygardoje Nr. 318, protokolai, 1988 11 29–1988 11 30, iš J. Janonio asmeninio archyvo.

[119] A. Rupšytė, Politinių įvykių chronologija 1988–1991, Kelias į Nepriklausomybę: Lietuvos Sąjūdis 1988–1991, sud., B. Genzelis ir A. Rupšytė, Kaunas, 2010, p. 254.

[120] Rinkimų į laisvas LTSR AT vietas Vievio rinkiminėje apygardoje Nr. 318 rezultatai, 1989, iš J. Janonio asmeninio archyvo.

[121] Nuotraukos Lietuvos Demokratų partijos suvažiavimas, 1989 02 05,Vilnius, iš J. Česnavičiaus asmeninio archyvo.

[122] Nuotraukos Lietuvos socialdemokratų partijos atkuriamoji konferencija, 1989 08 12, Vilnius, iš J. Česnavičiaus asmeninio archyvo.

[123] Negatyvai Pirmasis po sovietinės okupacijos Lietuvos skautų susirinkimas, 1989 02 12, Vilnius, iš J. Kazlausko asmeninio archyvo.

[124] Užrašai apie Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo Tarybos posėdžiuose svarstomą medžiagą, 1988–1989, O. Volungevičiūtės asmeninis archyvas.

[125] Negatyvai Vilniaus Arkikatedros atgavimo šventinimo iškilmės, 1989 02 05, Vilnius, iš J. Kazlausko asmeninio archyvo.

[126] Pozityvai Vilniaus arkikatedros atgavimo šventinimo iškilmės, 1989 02 05, Vilnius, iš V. Daraškevičiaus asmeninio archyvo.

[127] Negatyvai Europos parlamento „Baltic Intergroup“ narių susitikimas su Sąjūdžio, Laisvės lygos, Demokratų partijos atstovais, 1989 02 06, Vilnius, iš J. Kazlausko asmeninio archyvo.

[128] V. Čepaitis, Su Sąjūdžiu už Lietuvą nuo 1988 06 03–1990 03 11, Tvermė, 2007, p. 206.

[129] Nuotrauka Iškilminga Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo sesija, 1989 02 15, Vilnius iš A. Sabaliausko asmeninio archyvo.

[130] Negatyvas Memorialinės lentos atidengimas prie Signatarų namų, 1989 02 16, iš R. Grigo asmeninio archyvo.

[131] Nuotraukos Vasario 16-osios minėjimas prie Signatarų namų, 1989 02 16, iš J. Česnavičiaus asmeninio archyvo.

[132] Negatyvai „Laisvės“ paminklo atstatymo ir šventinimo iškilmės Kaune, 1989 02 16, iš A. Juozapaičio asmeninio archyvo.

[133] Negatyvai „Laisvės“ paminklo atstatymo iškilmės, 1989 02 16, Kaunas, iš A. Sabaliausko asmeninio archyvo.

[134] Nuotraukos Vasario 16 – osios minėjimas Jurbarko rajone, 1989 02 16, iš A. Pečiukaičio asmeninio archyvo.

[135] Nuotraukos Vasario 16-osios minėjimas Marijampolės įmonėje „Fasa“ , iš P. Ulecko asmenini archyvo.

[136] Negatyvai Lietuvos žemdirbių sąjūdžio suvažiavimas 1989 02 25–26, Vilnius, iš J. Kazlausko asmeninio archyvo.

[137] Vilniaus darbininkų sąjungos veiklos dokumentai, 1988–1989, iš J. Janonio asmeninio archyvo.

[138] Pozityvai Priešrinkiminis Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio mitingas–susitikimas Kalnų parke, 1989 03 08, Vilnius, iš B. Kašelionio asmeninio archyvo.

[139] Negatyvai Priešrinkiminis Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio mitingas–susitikimas Kalnų parke, 1989 03 08, Vilnius, iš V. Daraškevičiaus asmeninio archyvo.

[140] V. Čepaitis, Su Sąjūdžiu už Lietuvą nuo 1988 06 03–1990 03 11, Tvermė, 2007, p. 226.

[141] Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo Tarybos posėdžių protokolai, 1989 01 03 – 1989 04 11, iš O. Volungevičiūtės asmeninio archyvo.

[142] Kandidato į TSRS liaudies deputatus rinkiminėje apygardoje Nr.686 Virgilijaus Čepaičio ir kandidato į TSRS liaudies deputatus rinkiminėje apygardoje Nr. 251 Juliaus Juzeliūno agitaciniai dokumentai, 1989 03 26 iš J. Janonio asmeninio archyvo.

[143] Plakatas dėl rinkimų į SSRS liaudies deputatus, 1989, iš A. Rupšytės asmeninio archyvo.

[144] Negatyvai Rinkimai į TSRS liaudies deputatus Kapsuke (dab. Marijampolėje) ir Kalvarijoje, 1989 03, iš V. Mozūraičio asmeninio archyvo.

[145] Nuotrauka Kandidatų į SSRS liaudies deputatus Sigito Gedos ir Antano Buračo rinkiminė agitacija Lazdijų rajone, 1989 03, iš J. Ražukienės asmeninio archyvo.

[146] Nuotraukos Lietuvos demokratų partijos organizuotas mitingas „Konstitucija ir demokratija“, 1989 04 16, Vilnius, iš J. Česnavičiaus asmeninio archyvo.

[147] Pozityvai Lietuvos demokratų partijos suorganizuotas mitingas „Konstitucija ir demokratija“,1989 04 16, Vilnius, iš B. Kašelionio asmeninio archyvo.

[148] A. Rupšytė, Politinių įvykių chronologija 1988–1991, Kelias į Nepriklasomybę: Lietuvos Sąjūdis 1988–1991, sud., B. Genzelis ir A. Rupšytė, Kaunas, 2010, p. 257.

[149] Nuotraukos Lietuvos Demokratų partijos suorganizuota gedulo eisena Gedimino prospektu iki Katedros aikštės tragiškiems balandžio 9-osios nakties įvykiams Tbilisyje atminti ir jų aukoms pagerbti, 1989 04 23, iš J. Česnavičiaus asmeninio archyvo.

[150] Negatyvai Lietuvos Demokratų partijos suorganizuota gedulo eisena Gedimino prospektu iki Katedros aikštės tragiškiems balandžio 9-osios nakties įvykiams Tbilisyje atminti ir jų aukoms pagerbti, 1989 04 23, iš V. Daraškevičiaus.

[151] Klaipėdos darbininkų sąjungos įstatai, iš J. Janonio asmeninio archyvo.

[152] Nuotraukos Darbininkų sąjungos steigiamasis suvažiavimas, 1989 07 01, iš J. Česnavičiaus asmeninio archyvo.

[153] Negatyvai Atstatytas paminklas Lietuvai Motinai, 1989, iš V. Mozūraičio asmeninio archyvo.

[154] Negatyvai Trijų jachtų „Lietuva“, „Dailė“, „Audrė“ plaukimas, skirtas Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžiui per Atlantą paminėti, 1989 05 13, Klaipėda, iš R. Grigo asmeninio archyvo.

[155] V. Čepaitis, Su Sąjūdžiu už Lietuvą nuo 1988 06 03–1990 03 11, Tvermė, 2007, p. 241.

[156] V. Čepaitis, Su Sąjūdžiu už Lietuvą nuo 1988 06 03–1990 03 11, Tvermė, 2007, p. 241–242.

[157] Č. Laurinavičius, V. Sirutavičius, Sąjūdis: nuo „Persitvarkymo“ iki Kovo 11-osios, XII t., I dalis, Baltos lankos, 2008, p. 267.

[158] Č. Laurinavičius, V. Sirutavičius, Sąjūdis: nuo „Persitvarkymo“ iki Kovo 11-osios, XII t., I dalis, Baltos lankos, 2008, p. 268.

[159] Negatyvai SSRS liaudies deputatų iš Lietuvos palydos į Maskvą, 1989 05 20, Vilnius, iš V. Daraškevičiaus asmeninio archyvo.

[160] A. Rupšytė, Politinių įvykių chronologija 1988–1991, Kelias į Nepriklasomybę: Lietuvos Sąjūdis 1988–1991, sud., B. Genzelis ir A. Rupšytė, Kaunas, 2010, p. 258.

[161] V. Čepaitis, Su Sąjūdžiu už Lietuvą nuo 1988 06 03–1990 03 11, Tvermė, 2007, p. 249.

[162] Negatyvai SSRS liaudies deputatų iš Lietuvos mitingas–sutikimas Vingio parke, Vilnius, 1989 06 11, iš V. Daraškevičiaus asmeninio archyvo.

[163] Negatyvai SSRS liaudies deputatų mitingas–sutikimas Vingio parke, Vilnius, 1989 06 11, iš A. Sabaliausko asmeninio archyvo.

[164] Negatyvai Gedulo ir vilties dienos minėjimas, 1989 06 14, Vilnius, iš K. Svėrio asmeninio archyvo.

[165] Nuotrauka Atkastas paminklas „Trys kryžiai“, Vilnius, 1989 06, iš J. Česnavičiaus asmeninio archyvo.

[166] Negatyvai Gedulo ir vilties dienos minėjimas Naujosios Vilnios geležinkelio stotyje, 1989 06 14, iš V. Daraškevičiaus asmeninio archyvo.

[167] Negatyvai Gedulo ir vilties dienos minėjimas Naujosios Vilnios geležinkelio stotyje, 1989 06 14, iš K. Svėrio asmeninio archyvo.

[168] Negatyvai Gedulo ir vilties dienos minėjimas, Kaunas, 1989 06 14, iš V. Daraškevičiaus asmeninio archyvo.

[169] Negatyvai Gedulo ir vilties dienos minėjimas Marijampolėje, 1989 06 14, iš R. Rusteikos asmeninio archyvo.

[170] Nuotraukos Gedulo ir vilties dienos minėjimas Jurbarko rajone, 1989 06 14, iš A. Pečiukaičio asmeninio archyvo.

[171] Nuotrauka Mitingas prie Giedraičių koplyčios minint Gedulo ir vilties dieną, 1989 06 14, iš V. Rimavičiaus asmeninio archyvo.

[172] V. Čepaitis, Su Sąjūdžiu už Lietuvą nuo 1988 06 03–1990 03 11, Tvermė, 2007, p. 253.

[173] Sąjūdžio Seimo pareiškimas dėl Lietuvos valstybingumo atkūrimo raidos“, Sąjūdžio žinios, 1989 06 30, nr. 86, p. 1.

[174] Paminklas nepriklausomybės kovose žuvusiems savanoriams Saločiuose, Pasvalio krašto e. biblioteka, http://www.pasvalia.lt/object.php?id=76&m=16&ms=18 , [žiūrėta 2013 01 02].

[175] A. Rupšytė, Politinių įvykių chronologija 1988–1991, Kelias į Nepriklausomybę: Lietuvos Sąjūdis 1988–1991, sud., B. Genzelis, A. Rupšytė, Kaunas, 2010, p. 263.

[176] Nuotraukos Lietuvių ekspedicijos dalyvių pastatytas koplytstulpis Bykovo tremtinių kapinėse, 1989 07, iš E. Ignatavičiaus asmeninio archyvo.

[177] Negatyvai Kelionė į Sibirą, 1989 07 – 1989 08, iš J. Kazlausko asmeninio archyvo.

[178] Negatyvai Pargabentų tremtinių palaikų pagerbimas Vilniuje, 1989 07 29, iš J. Kazlausko asmeninio archyvo.

[179] Skelbimas kviečiantis į Lietuvos Nepriklausomybės sąjungos mitingą, skirtą 1920 m. liepos 21 d. sutarčiai tarp Lietuvos ir Sovietų Rusijos paminėti Kalnų parke 1989 07 12, iš J. Česnavičiaus asmeninio archyvo.

[180] A. Rupšytė, Politinių įvykių chronologija 1988–1991, Kelias į Nepriklausomybę: Lietuvos Sąjūdis 1988–1991, sud. B. Genzelis, A. Rupšytė, Kaunas, 2010, p. 263.

[181] Nuotrauka Pasaulio lietuvių jaunimo dienų Lituanica renginys, 1989 07, iš J. Česnavičiaus asmeninio archyvo.

[182] Negatyvai Lietuvos prezidento Antano Smetonos 115-ųjų gimimo metinių minėjimas Užulėnyje, 1989 08 12, iš K. Svėrio asmeninio archyvo.

[183] V. Čepaitis, Sąjūdžio politinės akcijos, Kelias į Nepriklausomybę: Lietuvos Sąjūdis 1988–1991, sud. B. Genzelis, A. Rupšytė, Kaunas, 2010, p. 88.

[184] A. Rupšytė, Politinių įvykių chronologija 1988–1991, Kelias į Nepriklausomybę: Lietuvos Sąjūdis 1988–1991, sud. B. Genzelis ir A. Rupšytė, Kaunas, 2010, p. 264.

[185] Negatyvai Mitingas Molotovo–Ribentropo pakto pakui paminėti, Vilnius, 1989 08 22, Vilnius iš K. Svėrio asmeninio archyvo.

[186] Nuotrauka Mitingas Molotovo–Ribentropo paktui pasmerkti Kalnų parke, 1989 08 22, Vilnius, iš A. Sabaliausko asmeninio archyvo.

[187] Negatyvai Mitingas Molotovo–Ribentropo pakto pakui paminėti, Vilnius, 1989 08 22, Vilnius iš V. Daraškevičiaus asmeninio archyvo.

[188] Pozityvai Mitingas pasmerkiantis Molotovo-Ribentropo paktą Kalnų parke, 1989 08 23, Vilnius, iš J. Česnavičiaus asmeninio archyvo.

[189] Negatyvai Mitingas skirtas Molotovo–Ribentropo paktui pasmerkti Kudirkos Naumiestyje, 1989 08 23, iš V. Venslovaičio asmeninio archyvo.

[190] V. Čepaitis, Su Sąjūdžiu už Lietuvą nuo 1988 06 03–1990 03 11, Tvermė, 2007, p. 302.

[191] A. Rupšytė, mašinraštis: Sąjūdžio struktūra: ryšiai ir veiksmai, p. 17, straipsnis iš A. Rupšytės asmeninio archyvo.

[192] Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio, Latvijos Liaudies Fronto ir Estijos Liaudies Fronto organizuotos akcijos „Baltijos kelias“, 1988 08 23, iš A. Rupšytės asmeninio archyvo.

[193] Nuotrauka Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio, Latvijos Liaudies Fronto ir Estijos Liaudies Fronto organizuotos akcijos „Baltijos kelias“ atkarpa Ukmergės plente, 1989 08 23, iš J. Česnavičiaus asmeninio archyvo.

[194] Negatyvai Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio, Latvijos ir Estijos Liaudies Frontų akcija „Baltijos kelias“, 1989 08 23, iš A. Sabaliausko asmeninio archyvo.

[195] Negatyvai Molėtiškiai Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio, Latvijos Liaudies Fronto ir Estijos Liaudies Fronto surengtoje akcijoje „Baltijos kelias“, 1989 08 23, iš „UAB Molėtų Vilnis“ archyvo.

[196] Nuotrauka Molėtiškiai Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio, Latvijos Liaudies Fronto ir Estijos Liaudies Fronto organizuotoje akcijoje „Baltijos kelias“, 1989 08 23, iš V. Rimavičiaus asmeninio archyvo.

[197] Negatyvai Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio organizuota akcija „Baltijos kelias“, 1989 08 23iš V. Daraškevičiaus asmeninio archyvo.

[198] Nuotrauka Jurbarko rajono Seredžiaus Sąjūdžio narių dalyvavimas LPS akcijoje „Baltijos kelias“, 1989 08 23, iš A. Pečiukaičio asmeninio archyvo.

[199] Negatyvai Protesto eisena prieš karinę tarnybą okupacinėje sovietų armijoje, Vilnius, 1989-11, iš K. Svėrio asmeninio archyvo.

[200] Garso kasetės Mg 010921, 1989 10 25, LPS Seimo Darbinė sesija (Buivydas).

[201] Negatyvai Paminklinio akmens, skirto Vilniaus krašto atgavimo 50-mečiui atidengimo iškilmės, 1989 10 23, Vilnius, iš K. Svėrio asmeninio archyvo.

[202] Pozityvai Prosovietinių jėgų suorganizuota eisena Gedimino prospektu, 1989 11 07, iš B. Kašelionio asmeninio archyvo.

[203] Garso kasetė TSRS liaudies deputatų suvažiavimo sudarytos Molotovo-Ribentropo pakto komisijos posėdis, 1989 12 11, Maskva, iš A. Rupšytės asmeninio archyvo.

[204] Negatyvai Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo Tarybos suorganizuota Lietuvos žmonių sueiga „Laisvę ir Nepriklausomybę Lietuvai!“, 1990 01 10, Vilnius, iš V. Daraškevičiaus asmeninio archyvo.

[205] A. Rupšytė, mašinraštis: Sąjūdžio struktūra: ryšiai ir veiksmai, p. 17, iš A. Rupšytės asmeninio archyvo.

[206] Garso kasetė, Kretingos LPS rėmimo grupių rinkimų konferencija, 1989 11 19, iš A. Rupšytės asmeninio archyvo.

[207] Sąjūdžio rinkiminė programa, Atgimimas, 1990 02 02.

[208] Negatyvai Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio rinkimų konferenciją „Lietuvos kelias“, Vilnius, 1990 02 03, iš V. Venslovaičio asmeninio archyvo.

[209] V. Čepaitis, Su Sąjūdžiu už Lietuvą nuo 1988 06 03–1990 03 11, Tvermė, 2007, p. 405.

[210] Rinkimų į LTSR AT Sąjūdžio remiamų kandidatų: Vytenio Povilo Andriukaičio, Vidmanto Žiemelio, Česlovo Stonio, Vytauto Kolesnikovo, Romo Ručinsko, Kazio Jukniaus, Alberto Adašiūno, Juozo Janonio, Jono Šimėno, Jono Šepučio, Viktoro Onačko, Jono Mačio, Felikso Klupšo, Kęstučio Griniaus, Jono Tamulio, Juozo Jakšto, Juozo Skudros, Antano Kudzio, Eduardo Vilko, Kazimiero Antanavičiaus, Birutės Valionytės, Jono Liaučiaus, Vytauto Landsbergio, Aleksandro Klumbio, Stasio Kropo, Rimvydo Raimondo Survilos, Algirdo Abromaičio, Algirdo Endriukaičio, Arvydo Leščinsko, Izidoriaus Šimelionio, Jono Prapiesčio agitaciniai plakatai, 1990 02 24, iš A. Rupšytės asmeninio archyvo.

[211] A. Rupšytė, Politinių įvykių chronologija 1988–1991, Kelias į Nepriklausomybę: Lietuvos Sąjūdis 1988–1991, sud. B. Genzelis ir A. Rupšytė, Kaunas, 2010, p. 273.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.