Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė) • Temos rodymas - Trispalvė Lietuvos vėliava buvo keliama ir sovietmečiu...

Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas

Pagrindinis diskusijų puslapis » ***Enciklopedija - Lietuvių Tautos ir Lietuvos Valstybės istorija » Lietuvos dalis okupuota SSSR 1944 metais - "Lietuvos SSR" (1944-1990 metais)

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Trispalvė Lietuvos vėliava buvo keliama ir sovietmečiu...

Puslapis 1 iš 1

[ 1 pranešimas ]

Spausdinti

Ankstesnė tema | Kita tema

Autorius

Žinutė

Žygeivis

Pranešimo tema: Trispalvė Lietuvos vėliava buvo keliama ir sovietmečiu...

Parašytas: 13 Kov 2007 00:12

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

Trispalvė Lietuvos vėliava, dabar retai bepatraukianti praeivio akį, prieš kelis dešimtmečius drąsuoliams kainavo laisvę.

Nepaisant visuotinės baimės ir represijų, atsirasdavo drąsuolių, kurie rizikuodavo net gyvybe ir iškeldavo trispalvę neįtikimiausiose Klaipėdos vietose.

Šie įvykiai prisimenami daugelio vyresnio amžiaus klaipėdiečių tapo gyva legenda.

Tačiau tik nedaugelis žino, kas buvo tie didvyriai.

Išbėgo iš kirpyklos

1970 metų vasario 16-osios rytą viena partinė darbuotoja sėdėjo kirpykloje ir nuobodžiaudama tyrinėjo savo atvaizdą veidrodyje.

Staiga moters veidas persikreipė iš siaubo. Ji pašoko ir išbėgo skambinti į valstybės saugumo komitetą.

Komunistė skubėjo pranešti, kad ant 100 metrų aukščio Celiuliozės ir popieriaus kombinato kamino žaibolaidžio pritvirtinta plevėsuoja trispalvė.

Saugumo darbuotojas nuramino aktyvistę, sakydamas, kad pirmieji šią provokaciją pastebėjo Kuršių nerijoje dislokuoti pasieniečiai. Kariai skubėjo į fabriko teritoriją.

Vėliau sklandė gandai, kad tam, kuris nuėmė trispalvę, sumokėta 50 rublių, tai yra maždaug pusė mėnesio algos.

Plevėsavo ant krano

Tai buvo ne pirmas kartas, kai gūdžiais tarybinės stagnacijos metais labiausiai matomoje Klaipėdos vietoje suplevėsavo trispalvė.

Klaipėdiečiai apie tai šnabždėjosi ir svarstė, ar tik nebus tai kokios slaptos organizacijos darbas.

1969 metų gegužės 1-osios rytą miestiečiai išvydo trispalvę, pakabintą ant statybinio krano strėlės. Kranas stovėjo prie statomo devynaukščio namo priešais „Vėtrungę“. Tada buvo pastatyti vos du namo aukštai.

Vėliau žmonės kalbėjo, kad pėdsekys šuo milicininkus nuvedė pas kranininką ir darbininkui teko ilgai aiškinti, kad tai ne jis iškėlė trispalvę.

Dar vieną trispalvę saugumiečiai tąryt pamatė tik priešpiet, nors ji buvo iškelta pačioje miesto širdyje ant Manto gatvės 1-ojo namo stogo.

Mat vėliavos kotas nebuvo labai ilgas. Ją turėjo pamatyti Gegužės 1-osios demonstracijos dalyviai.

Įkišo sekretoriui

Tais pačiais 1968-1970 metais klaipėdiečiai savo pašto dėžutėse, ant žemės prie įstaigų, darželių, užkištus už automobilių valytuvų rasdavo atviruko dydžio atsišaukimus. Vienas lapelis buvo įkištas „Baltijos“ laivų statyklos partinės organizacijos sekretoriui į kišenę.

Vasario 16-ąją išplatintame atsišaukime buvo parašyta: „Už nepriklausomą Lietuvą!“

Po to buvo S.Nėries ketureilis:

„Čia mūsų žemė - Lietuva,
Drebėkit, atėjūnai,
Čia milžinų dvasia gyva,
Jūs žudote tik kūną.“

Tekstas nebuvo ilgas. Jame rašyta apie Rainių žudynes. „Žudė, kankino, vežė į Sibirą, bet mes gyvi ir mūsų krūtinėse plaka karštai Lietuvą mylinčios širdys“, - buvo rašoma atsišaukime. Jį pasirašė Tėvynei ištikimi sūnūs.

Daugiau nei pusę atsišaukimų klaipėdiečiai nunešė į saugumą. Dalis lapelių išplito po Žemaitiją. Žmonės nuveždavo juos giminaičiams.

Norėdami rasti šių lapelių paaugliai lauždavo kaimynų pašto dėžutes.

Suėmė naktį

1970 metų vasario 16-ąją mieste pasirodė ir antitarybiniai lapeliai, ir trispalvė. Po tokio akibrokšto saugumiečiai gavo pylos ir buvo įpareigoti kuo greičiau sulaikyti kaltininkus.

Tų metų liepos naktį iš 22-osios į 23-iąją „Baltijos laivų“ statykloje apsilankė solidūs vyrai ir paklausė, kur rasti jūreivį Joną Šilinską.

26 metų vyriškį jie rado darbo vietoje ir liepė eiti drauge. Tikino norintys išsiaiškinti, ar tikrai J.Šilinskas neteisėtai gaudo žuvis.

„Iškart supratau, kad tikroji jų apsilankymo priežastis visiškai kita. Netrukus buvau nuvežtas į saugumą, o iš čia tą pačią naktį - į Vilnių“, - prisiminė J.Šilinskas.

Jis buvo teisiamas kartu su 6 metais jaunesniais Stasiu Balkaičiu ir Aleksu Alfonsu Pašiliu. J.Šilinskas tada gavo 5, S.Balkaitis - 3, o A.A.Pašilis - 4 metus nelaisvės.

Vyrai atliko visą bausmę iki paskutinės dienos.

[center]Prieš tris dešimtmečius J.Šilinskas paties pasisiūtą trispalvę apsivyniodavo apie juosmenį ir slėpdavo po drabužiais, kad kas nors nepamatytų.[/center]

Nebijojo mirties

J.Šilinskas kilęs iš Luokės valsčiaus, kur pokariu kiekvienas žinojo apie partizanais tapusius šešis brolius Vasiliauskus bei visą Andriuškų šeimyną.

„Labai gerai prisimenu, kaip kartą tėvas išėjo į darbą, bet labai greitai grįžo. Mama jo klausė, kas atsitiko, o jis pasakė, kad žmones į Sibirą veža. Mama klausė, kaip tie vargšai elgiasi. Tada tėvas pasakė frazę, kurios niekada nepamiršiu: „Vieni verkia, kiti juokiasi, treti tėviškės žemę pila į kišenes, o ketvirti žada grįžę atkeršyti“.

J.Šilinskas pasakojo, tarnaudamas tarybinėje kariuomenėje, iš vieno kauniečio pirmą kartą išgirdęs apie paslapčia iškeliamas trispalves.

Ta mintis įstrigo jo galvoje ir grįžęs iš tarnybos jis pasiryžo padaryti ką nors panašaus.

Susipažinęs su S.Balkaičiu, J.Šilinskas pamatė, kad šis vaikinas neturi baimės jausmo. Kartais tokia drąsa balansuodavo ant pavojingo avantiūrizmo ribos. Kai jie kėlė vėliavą ant statybinio krano, buvo sutarta palikti tarybinę vėliavą, o trispalvę pakabinti priešingoje pusėje.

J.Šilinskas prisimena, kaip jam stingo kraujas matant S.Balkaitį, sliuogiantį krano strėle.

„Stasys nuplėšė tarybinę ir pririšo trispalvę vėliavą, nors buvome sutarę nerizikuoti, - pasakojo J.Šilinskas. - Tokiai veiklai reikia trokšti adrenalino ir nebijoti dėl savo gyvybės.“

Siuvo sesers namuose

Istorikai, tyrinėjantys stagnacijos laikų pasipriešinimo judėjimo apraiškas, tikino, kad impulsą jiems davė 1968 metų įvykiai Čekoslovakijoje. Apie tai kalba ir patys pogrindininkai.

Kalėdamas J.Šilinskas sutiko už panašią antitarybinę veiklą nuteistų ukrainiečių, armėnų, rusų, totorių.

Armėnas pasakojo į magnetofono juostą įrašęs antitarybinį tekstą ir jį transliavęs per garsiakalbį.

Ukrainiečiai, kaip ir lietuviai, kėlė nepriklausomos Ukrainos vėliavą. Vyrai dalijosi patirtimi, kaip patys siuvo tautines vėliavas.

Lietuvišką trispalvę J.Šilinskas siuvo sesers namuose.

Baimindamiesi būti susekti vienos spalvos audeklą pirko Gargžduose, kitos - Kretingoje, trečią paprašė nupirkti nepažįstamų vaikų Klaipėdoje.

Dienraštis "Klaipėda"

Į viršų

Puslapis 1 iš 1

[ 1 pranešimas ]

Pagrindinis diskusijų puslapis » ***Enciklopedija - Lietuvių Tautos ir Lietuvos Valstybės istorija » Lietuvos dalis okupuota SSSR 1944 metais - "Lietuvos SSR" (1944-1990 metais)

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 3 svečių

Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Pereiti į: