Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė) • Temos rodymas - 1989 m. 1-oji ekspedicija į Lietuvių tremties vietas Kazachstane

Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas

Pagrindinis diskusijų puslapis » ***Enciklopedija - Lietuvių Tautos ir Lietuvos Valstybės istorija » Lietuvos dalis okupuota SSSR 1944 metais - "Lietuvos SSR" (1944-1990 metais)

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

1989 m. 1-oji ekspedicija į Lietuvių tremties vietas Kazachstane

Puslapis 1 iš 1

[ 3 pranešimai(ų) ]

Spausdinti

Ankstesnė tema | Kita tema

Autorius

Žinutė

Žygeivis

Pranešimo tema: 1989 m. 1-oji ekspedicija į Lietuvių tremties vietas Kazachstane

Parašytas: 04 Rgp 2009 19:10

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

Šaltinis - „Žygeivis“ 1989 m. birželis. Nr. 5

VIENO LAGERIO ISTORIJA

Ir kur tik nerasime lietuvių kapų. Lietuviai buvo tremiami į Sibirą, į Šiaurę. Kiek rečiau minima trėmimo vieta - Kazachstanas. Čia norėčiau pagarsinti kaip vargo lietuviai, nutremti į Džeskazgano sritį. O tiksliau į Balchašo miesto apylinkes. Į šias vietas šį pavasarį Vilniaus žygeiviai organizavo ekspediciją dviračiais. Susitikome su ten tebegyvenančiais buvusių lagerių kaliniais ir užrašėme jų prisiminimus. Pagerbdami stalinizmo aukų atminimą, Balchašo lagerio kapinėse pastatėme jiems kryžių.

Lietuviai į Balchašą buvo atvežti etapais iš kitų Tarybų Sąjungos rajonų, daugiausia iš šiaurės ir Sibiro. Jie čia pateko jau atkalėję keletą metų įvairiuose lageriuose. Visi buvo nuteisti įvairių karinių tribunolų laikui nuo 3 iki 25 metų pagal 58 straipsnį (už tėvynės išdavimą). Pirmieji buvo atvežti 1949 metais, paskutinieji 1951 metais.

Balchašo apylinkėse buvo trys lageriai: du vyrų ir vienas moterų. Balchaše vyrų kalinių buvo apie 2800, moterų - apie 3600. Abu lageriai buvo vienas šalia kito. Juos skyrė tik tvora. Be to, 900 vyrų kalėjo gyvenvietėje už 24 km nuo Balchašo - Rytų Kounrade, molibdeno kasyklose. Balchaše kalėjo apie 700 lietuvių. Daug lietuvių kalėjo Karabaso lageriuose prie Karagandos, Džeskazgano ir kitose Kazachstano vietovėse.

Balchašo politinių kalinių lageriai priklausė, "Stepių lagerių valdybai" (Steplag) su būstine Karabase. Tai buvo griežto režimo lageriai.

Lietuvių kalinių gretose buvo darbininkų, žemdirbių, stalių, šaltkalvių, inžinierių, studentų architektų, kunigų. Politiniai kaliniai Balchaše dirbo visokius darbus: statė vario kombinato cechus, miesto gyvenamuosius namus, polikliniką, ligoninės korpusus, vaistines, klubus, valgyklas, mokyklas, gamino plytas, šlako blokus, baldus, dirbo lentpjūvėje.

Lietuviai buvo be galo darbštūs ir dirbo pačiose atsakingiausiose vietose. Jie buvo laikomi aukštos kvalifikacijos specialistai , bet jų darbo įvertinimas buvo tik papildomi gramai duonos ar lėkštė košės. Žmonės gyveno pusbadžiu, režimas buvo žiaurus. Ant drabužių rankovių, kelnių, nugaros, kepurių buvo užsiūti numeriai. Naktimis barakai būdavo užrakinami iš lauko. Prieš Gegužės ir Spalio šventes atrinkdavo tuos , kuriems buvo skirtos griežtos bausmės. Juos suvarydavo į atskirą baraką ir laikydavo užrakintus, kol praeis švenčių dienos. Neleisdavo net į valgyklą eiti. Vėliau tokiems kaliniams buvo pastatytas atskiras barakas, kad negalėtų bendrauti su kitais kaliniais.

Režimas šiek tiek pasikeitė po Stalino mirties. 1954 metais į Balchašo lagerį atvyko komisija. Ji ėmėsi peržiūrėti kalinių bylas. Dalį kalinių išleido: vieniems davė dokumentus ir leido išvykti į norimą vietą, kitiems bausmę sumažino, o tretiems nieko. Dauguma kalinių, atbuvusių bausmės laiką, buvo išleisti iš lagerio, bet be teisės išvykti iš Balchašo (neturėjo paso, o tik laikiną liudijimą). Kas 10 dienų turėjo užsiregistruoti spec. komendantūrose. Taip tęsėsi iki 1958 metų. Po to tokiems "laisviesiems" išdavė pasus su ypatingu užrašu apie teisių apribojimą.

Kiekvienas sukosi kaip išmanė. Vieni pasikvietė šeimas, kiti ėmė kurti šeimas vietoje. Dar kiti kūrė šeimas su vietiniais gyventojais - susidarė mišrios šeimos.

Ilgą laiką Balchaše gyveno apie tūkstantis lietuvių. Kiekvienas stengėsi gauti švarų pasą ir grįžti į Tėvynę. Vieniems pasisekė - grįžo į Tėvynę, kiti išsivažinėjo po visą Sibirą, nes jų šeimos ar giminaičiai buvo ištremti į tą kraštą. Daug lietuvių, dar būdami kaliniais, mirė ir yra palaidoti už lagerio sienų. Išvežant mirusius, prie lagerio vartų lavonui su plaktuku trenkdavo per galvą. Laidojant prie piršto pririšdavo medinę lentelę su numeriu. Ant jų kapų stovėjo mažos lentelės su asmens bylos numeriu (be pavardės). Dabar tos kapinės sunyko, dalį jų užsėmė vanduo ir nebeįmanoma suprasti, kur kieno kapas, nes lentelės su numeriais arba dingo, arba sutrūnijo ir tapo neįskaitomos. Gyvenę Balchaše lietuviai ir mirę nuo ligų ar senatvės palaidoti Balchašo miesto kapinėse.

Dabar Rytų Kounrade gyvena devyni lietuviai. Dar keliolika lietuvių šeimų gyvena Balchaše. Tai daugiausia mišrios šeimos.

Kaip dabar atrodo lageriai? Iš Rytų Kounrade buvusio lagerio mažai kas likę. Tiesa, stovi dar kai kurios sienos, bet nežinodamas nepasakysi, kad čia buvo lageris. Įdomu tai, kad buvusio lagerio teritorijoje gyvena ten kalėjęs lietuvis Antanas Milvydas. Išliko ir molibdeno šachta, kurioje dirbo kaliniai. Dabar ji jau uždaryta. Visai kitaip atrodo Balchašo lageriai. Jie nedaug tepasikeitė per paskutinius 30 metų. Dar tebestovi sienos su spygliuotomis vielomis, elektros linijomis ir apšvietimo lempomis. Kyla mintis, kad tik truputį pertvarkius ir pajungus elektrą, lagerį galima vėl naudoti pagal paskirtį...

Tikimės, kad surinkta medžiaga apie lietuvių vargus Kazachstane bent šiek tiek prisidės atskleidžiant mūsų tautos tragiškiausio laikotarpio "baltąsias dėmes".

Dėkojame Respublikinei turizmo ir ekskursijų tarybai, Vilniaus tremtinių bendrijai ir kooperatyvui "Piligrimas" už pagalbą rengiant ekspediciją

Nėrijus Kisielius (ekspedicijos vadovas)

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Lietuvių trėmimai - Balchašo apylinkių lageriai

Parašytas: 25 Bal 2012 22:53

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

1989 m. 1-oji ekspedicija į Lietuvių tremties vietas Kazachstane.

Atminimo kryžiaus pastatymas buvusiame Balchašo lageryje 1989 m.
Ekspedicijos vadovas Nėrijus Kisielius.
Juozo Kazlausko (1941-2002) nuotraukos.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: 1989 m. 1-oji ekspedicija į Lietuvių tremties vietas Kazachstane

Parašytas: 29 Kov 2013 21:40

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Puslapis 1 iš 1

[ 3 pranešimai(ų) ]

Pagrindinis diskusijų puslapis » ***Enciklopedija - Lietuvių Tautos ir Lietuvos Valstybės istorija » Lietuvos dalis okupuota SSSR 1944 metais - "Lietuvos SSR" (1944-1990 metais)

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 6 svečių

Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Pereiti į: